Zeldynu naudojimo tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas - 1

žemės reformą“ ir 1993-05-27 nutarimas Nr. 369 „Dėl buvusių dvarų ir palivarkų paminkliniųsodybų apsaugos“, LR Seimo 2000-06-13 nutarimu Nr. VIII-1728 patvirtinta Žemės ūkio irkaimo plėtros strategija, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, įvairauslygmens, apimties ir sudėties teritorijų planavimo dokumentai, kiti poįstatyminiai teisės aktai.Pavienių ir nesusistemintų galiojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikoma, nes nesukurta teisinėdvarų paveldo apsaugos sistema.Architektūros paveldo srityje Lietuva 1999-11-09 ratifikavo 1985 metų Europos architektūrospaveldo apsaugos konvenciją ir prisiėmė labai svarbius tarptautinius įsipareigojimus imtis teisiniųpriemonių architektūros paveldui apsaugoti (3 straipsnis), užkirsti kelią saugomų vertybiųsunykimui, sugadinimui ar nugriovimui (4 straipsnis), užtikrinti, kad valstybės institucijos teiksfinansinę paramą, reikalingą jos teritorijoje esančiam architektūros paveldui išlaikyti ir atnaujinti,atsižvelgiant į įgaliojimus nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu mastu bei į turimo biudžetogalimybes; jeigu būtina, imtis fiskalinių priemonių, skirtų palengvinti tokio paveldokonservavimą; skatinti privačias iniciatyvas, kuriomis numatoma išsaugoti ir atnaujintiarchitektūros paveldą (6 straipsnis), skatinti tradicinių įgūdžių ir medžiagų taikymą ir plėtrą, kaipesminį veiksnį užtikrinant architektūros paveldo ateitį (10 straipsnis), architektūros paveldoapsaugą apibrėžti kaip esminį miesto ir kaimo vietovių planavimo tikslą ir užtikrinti, kad į taibūtų atsižvelgta visuose etapuose – tiek sudarant plėtros planus, tiek suteikiant leidimus vykdytidarbus; kai įmanoma, miesto ir kaimo planavimo procese įgalinti konservuoti ir panaudoti tamtikrus pastatus, kurie patys savaime nėra saugotini pagal Konvencijos 3 straipsnio 1 paragrafą,tačiau kurie yra vertingi dėl jų padėties miesto ar kaimo aplinkoje ir dėl gyvenimo kokybėssumetimų (10 straipsnis). Dvarų paveldo apsaugos srityje Lietuva visų čia išvardytų ir prisiimtųKonvencijos įsipareigojimų kol kas nesilaiko.Vienas esminių veiksnių, lemiančių dvarų paveldo apsaugą, yra reikiamos dvarų paveldoapsaugos teisinės bazės problema. Iki šiol stokota kertinių konceptualių ir postulatinių normų,aprėpiančių ir apibrėžiančių visą nekilnojamąjį, kilnojamąjį, dvasinį dvarų kultūros paveldą beisocialinius jo aspektus. Nebuvo ir reikiamų teisės aktų, įteisinančių nekilnojamąjį dvaro kultūrospaveldą kaip funkciškai, kompoziciškai ar istoriškai vieningą ir vientisą dvarų paveldo darinį –fizinę, teritorinę funkcinę struktūrą. Dvarų paveldas nebuvo apibrėžtas ir įteisintas kaip apsaugosir integravimo į visuomenės gyvenimą objektas.Dvaro sodyba ir dvaro valda neįteisinta kaip vientisas istorinis, kompozicinis ir funkciniskultūros paveldo objektas, ūkio bei sociokultūrinė struktūra, kraštotvarkos ir valstybėssubalansuotos raidos elementas. Apsaugos požiūriu dvaro paveldas iki šiol buvo suvoktas tik kaipdvaro ar palivarko sodyba. Tačiau net ir šios dvaro paveldo dalies vientisumo apsauga nėrapakankamai įteisinta ir užtikrinta mūsų šalies teisės aktuose: LR nekilnojamųjų kultūros vertybiųapsaugos, Saugomų teritorijų, Teritorijų planavimo, Statybos, Žemės reformos, Nekilnojamojoturto registro, Nekilnojamojo turto kadastro ir kituose įstatymuose. Iki šiol buvo nenustatyti irįstatymais neįteisinti dvarų paveldo ir jį lydintys apibrėžimai. Saugomų teritorijų įstatymopagrindu egzistuojanti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų sistema neužtikrinakompleksinės jose esančio dvarų paveldo dėmenų apsaugos.Iki šiol neparengta valstybinė subalansuotos plėtros žemės tvarkymo ir administravimostrategija, todėl žemės reforma vykdoma nenuosekliai ir nesilaikant pagrindinių kraštotvarkosreikalavimų. Įstatymais neapsaugotas ir neįteisintas realus dvaro sodybos plotas ir jo vientisumas.Neužtikrintas dvarų paveldui keliamų kultūros paveldo apsaugos reikalavimų įgyvendinimas,rengiant bei derinant teritorinio planavimo dokumentus. Grąžinamas ir privatizuojamas dvarųsodybas atsiejus nuo jų žemėnaudų ir žemėvaldų, buvo priimti ne tik kultūros paveldą,© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 374/385