Zeldynu naudojimo tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas - 1

Lietuvos visuomenė kultūros paveldą palaipsniui vis aiškiau suvokia kaip vieną ištolesnio gyvenimo, ūkinės ir socialinės bei regionų raidos sąlygų ir nuolat jaučia šio ištekliausgrėsmingą mažėjimą ir nykimą. Dvarų paveldo struktūros elementai Lietuvoje yra tyrinėjamiLietuvos istorijos institute, šalies universitetuose. Išlikusios dvarų sodybos ir jų fragmentaiinventorizuojami Kultūros paveldo centre, Paminklų restauravimo projektavimo institute,Valstybiniame žemėtvarkos institute ir kitose institucijose. Iki šiol stokojama kompleksinių,aprėpiančių visą buvusią fizinę, teritorinę funkcinę istorinio dvaro struktūrą bei socialinius irdvasinės kultūros aspektus, dvarų kultūros paveldo mokslinių tyrimų ir analizės. Atliekamas tikdalinis, t. y. kai kurių dvaro paveldo funkcinių struktūros dėmenų – dvarų sodybų ir kai kuriųpalivarkų, – identifikavimas bei inventorizavimas. Kitos dvarų paveldo dalies apskaita neaprėpia.Ypač tai svarbu buvusioms dvarų kaimo gyvenvietėms, kurios sparčiai nyksta. Daug buvusiųdvarų kaimo gyvenviečių traktuojamos tik kaip etnografinis paveldas ir nesiejamos su dvarųfizinėmis, teritorinėmis funkcinėmis struktūromis. Lietuvoje yra žinoma apytikriai 10000 dvarų irpalivarkų sodybų, jų fragmentų bei dvarviečių ir palivarkų vietų, tačiau jų sklaidos,kraštovaizdiniai, archeologiniai, etnografiniai ir kt. tyrimai beveik neatliekami. Dauguma šiopaveldo, neatsižvelgiant į akivaizdžius kraštovaizdinės, archeologinės, etnografinės ir kitosistorinės ir dabartinės vertės požymius, neištirta, neapskaityta ir palikta išnykti.Ekonominių, politinių ir socialinių sąlygų kaita lėmė kultūros, taigi ir dvarų paveldo,integravimo į visuomenės gyvenimą pobūdį. XX a. Lietuvoje dvarų paveldas buvo negailestingaitransformuojamas ir pritaikomas naujoms ūkio, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimosistemoms.5.3. Reali fizinė dvarų paveldo būklė, statistika.Empiriškai nustatyta, kad bendra viso Lietuvos dvarų kultūros paveldo būklė yra bloga.Didžiosios daugumos apskaitoje esančių esminių dvarų paveldo dėmenų, fragmentų ir elementųbūklė taip pat bloga. Dėl nesuformuotos bendros visą dvarų kultūros paveldą aprėpiančiosapskaitos ir monitoringo (stebėsenos) sistemos neįmanoma parengti visapusiškos ir tikslios visodvarų paveldo fizinės būklės analizės. Pati blogiausia būklė yra tų kultūros paveldo objektų,kuriuose nėra šeimininko. Tokiu paveldu pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus privalorūpintis savivaldybės, tačiau jie nevykdomi. Kita dalis blogos būklės dvaro sodybų (jųfragmentų) yra privačios, tačiau šeimininkai nepajėgūs jų prižiūrėti ir/ar tvarkyti. Bloga buvusiųdvarų kaimo gyvenviečių fizinė būklė, tačiau vykdant apskaitą, apsaugą ir naudojantis, jienetraktuojami kaip dvarų paveldo dėmenys. Yra priimti teisės aktai dėl blogai prižiūrimonekilnojamojo kultūros paveldo turto priverstinio išpirkimo, tačiau jie nevykdomi. Nesuformuotišio turto išpirkimo finansavimo šaltiniai. Dėl minėtų priežasčių tokie dvarų paveldo objektai,pirmiausia dvarų sodybos ir jų fragmentai, sparčiai nyksta. Saugomose teritorijose esančių dvarųsodybų ir jų landšaftinės aplinkos fizinė būklė daug kur yra taip pat bloga. Pati geriausia arbapatenkinama muziejams (nacionaliniams ir savivaldybių) priklausančių dvarų sodybų ar jųpastatų fizinė būklė.5.3.1. Lietuvos dvarų nekilnojamojo kultūros paveldo nykimo tendencijos.Dvarų ir palivarkų sodybų bei kaimo gyvenviečių nykimas vis spartėja. Pagrindinėpriežastis yra ta, kad, iš esmės pasikeitus ekonominėms, politinėms sąlygoms ir socialiniamssantykiams, dvarų kultūros paveldo išsaugojimo, jo išlikimo bei integravimo į visuomenėsgyvenimą problemos iki pastarųjų metų nebuvo iš esmės sprendžiamos.5.3.1.1. Dvarų paveldo nykimo tendencijas lemiančios priežastys.Nebuvo suformuota vieninga Valstybės strateginio planavimo sistema, integruojanti irdvarų paveldą bei jo apsaugos ir tausojamojo naudojimo bei pritaikymo problemas, kaip atskirašios sistemos dalis; Valstybės institucijos iki šiol nebuvo suformavusios ir pateikusios valstybinės© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 372/385