Zeldynu naudojimo tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas - 1

4.5.2. Samprata orientuota į dvarų paveldo apsaugos ir integravimo į visuomenėsgyvenimą sistemos – Valstybės strateginio planavimo sistemos dalies – sukūrimą.4.5.3. Samprata sudaro prielaidas parengti teisinę bazę, atitinkančią šiuolaikiniuspaveldosaugos, kraštotvarkos, teritorijų bei ūkinio-ekonominio planavimo, prasmingos kultūrosraidos, efektyvaus švietimo bei socialinio ugdymo ir kitus dvarų paveldo integravimo įvisuomenės gyvenimą reikalavimus.4.5.4. Samprata skatina perspektyvesnės, kompleksiškumo principu pagrįstos Lietuvoskaimo paveldo valstybinės apskaitos, apsaugos ir statistikos politikos formavimą.4.5.5. Samprata formuoja objektyvesnį, buvusias istorines realijas atitinkantį visuomenėspožiūrį į dvarų paveldą, į Lietuvos kaimui būdingą nacionalinį kultūros paveldą, į istorinį josteritorinės-erdvinės apgyvendinimo ir infrastruktūros sistemos pagrindą.4.5.6. Samprata sudaro strategines prielaidas daug efektyvesnei ir objektyvesnei dvarųpaveldo apsaugos ir integravimo politikai formuoti ir vykdyti bei kompleksiniam jo išsaugojimui,tvarkymui ir naudojimui užtikrinti.4.5.7. Samprata neignoruoja istorinės tiesos, praktinio pažinimo, moksliniais tyrimaispagrįstų išvadų; sudaro prielaidas išsaugoti visus kultūrinės vertės ar jos požymių turinčius dvarųpaveldo fizinių, funkcinių teritorinių struktūrų dėmenis, elementus ar/ir jų fragmentus.4.5.8. Samprata neignoruoja socialinių reliktų, dvasinio kultūrinio palikimo, dvaruosesusiklosčiusių tautos ir liaudies tradicijų.IV. LIETUVOS DVARŲ PAVELDO BŪKLĖ5. Esamos dvarų paveldo būklės analizė.5.1. Dabartinio požiūrio į dvarus ir jų paveldą, fizinės būklės ir teisinės bazėssusiformavimo prielaidos.Susikaupusios dvarų paveldo išsaugojimo problemos nėra vien pastarojo dešimtmečiopadarinys. Praėjusį šimtmetį Lietuvos kultūrą, ne tik dvarus ir jų paveldą niokojo keliosmilžiniškos kultūrinio palikimo naikinimo bangos, kurios ypač skaudžiai palietė dvarų tradiciją irkultūros paveldą. Labai pažeista tuometinė dvarų ir jų kultūros sankloda neatitiko 1918–1940 m.Lietuvos Respublikos valstybės politikos reikalavimų bei tautinės sampratos. Iš esmės keičiantžemėvaldos ir žemėnaudos sistemą bei gaivinant tautinę savimonę ši sankloda buvo tapusinemenku kliuviniu. Vėliau, sovietmečiu, žodžių „dvaras“, „buvusio dvaro sodyba“ buvovengiama, nes dvarai daug kur bylojo apie gilias valstybingumo šaknis, tuometinio Europos lygiožemės ūkio ir dvarų pramonės technologijas, aukštos kultūros sklaidą bemaž visoje Lietuvosteritorijoje, ugdė bendrą grožio ir visapusiško gerbūvio sampratą. Dabar Lietuvoje nebėraprielaidų, sąlygojančių nutautėjimą ir prievartinius darbo santykius, didžiuojamasi valstybingumoištakomis, tačiau dvarų paveldas vis dar stokoja dėmesio. Iki pastarojo meto vyravęs abejingumasdvarų paveldui buvo viso praeito šimtmečio, o gal būt dar ilgesnio laikotarpio sampratospasekmė.5.2. Dvarų paveldo tyrimai, jų raida ir rezultatai.Visos Lietuvos ar jos teritorijoje vykdytos mums žinomos didžiosios žemės reformos –1557 m. Valakų reforma, 1907–1915 m. Stolypino, 1922–1940 m. M. Krupavičiaus žemėsreforma, sovietinė nacionalizacija, vadinama pokario kolektyvizacija, ir kt. – iš esmės apibrėžėskirtingus istorinių dvarų raidos etapus bei nustatė esminius jų generacijų skirtumus. Visosreformos buvo grindžiamos atitinkama dvarų sistemos, žemėnaudos, žemėvaldos ir kitųsocialinių santykių analize bei tyrimais.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 371/385