Zeldynu naudojimo tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas - 1

4.2. Valstybės ir visuomenės apsaugos objektas – dvarų paveldas.Dvarų kultūros paveldas yra istorinės analizės pagrindu apibrėžtas apsaugos ir integravimo įvisuomenės gyvenimą objektas, mus pasiekusi kultūrinės vertės ir visuomeninės reikšmėsLietuvos istorinės dvarų sistemos dalis – istorinių dvarų fizinės, funkcinės teritorinės struktūros,dėmenys ir/ar jų sankaupos, fragmentai, elementai bei kilnojamosios, dvasinės, socialinės ir kt.vertybės – paveldosaugos bei kraštotvarkos kompleksiškumo reikalavimus atitinkanti visuma.4.2.1. Dvarų paveldo nekilnojamosios kultūros vertybės – nekilnojamųjų kultūrosvertybių apskaitoje, t. y. LR nekilnojamųjų kultūros vertybių ir/ar Saugomų teritorijų registre,esanti dvarų nekilnojamojo kultūros paveldo išskirtinė dalis ir/ar jos atskiri objektai, jų junginiaiir grupės.4.3. Dvarų paveldo sąvokos.Lietuvos dvarų paveldas yra esminė, itin reikšminga didžiausios apimties ir sudėties Lietuvoskaimui būdingo kultūros paveldo dalis:4.3.1. Dvaro nekilnojamasis kultūros paveldas – dvarų paveldo dalis – kultūrinės vertės irvisuomeninės reikšmės mus pasiekęs dvaro fizinis, funkcinės teritorinės struktūros dalių vientisasjunginys ir/ar atskiros jo dalys, fragmentai ir/ar elementai. Jis yra pagrindinis bendro Lietuvosdvarų paveldo dėmuo.4.3.1.1. Dvaro nekilnojamasis kultūros paveldas – vienas iš kelių reikšmingiausių,didžiausios apimties ir sudėties funkcinis teritorinis-erdvinis Lietuvos kaimo nekilnojamojokultūros paveldo dėmuo.4.3.1.2. Dvarų nekilnojamojo kultūros paveldo pagrindinis dėmuo – esminė sudėtinėdvarų paveldo dalis – mus pasiekusi istorinio dvaro fizinė, funkciniu teritoriniu-erdviniu požiūriuvientisa struktūra. Ji susideda iš dėmenų.4.3.2. Dvarvietė – vietovė, kurioje būta dvaro ir yra vizualiai išlikusių jo buvimo požymių– fizinės, funkciniu teritoriniu-erdviniu požiūriu vientisos struktūros liekanos ir/ar kultūrinis(archeologinis) sluoksnis.4.3.3. Dvaro sodybvietė – dvaro ar palivarko sodybos vieta, kurioje yra vizualiai išlikusiųjos buvimo požymių ir/ar kultūrinis (archeologinis) sluoksnis.4.3.4. Dvaro sodyba – esminis mus pasiekęs dvaro paveldo fizinis, teritorinis funkcinisstruktūros dėmuo – dvaro šeimininko (bajoro, dvarininko, pono ar jo vietininko) gyvenvietė,atlikusi ir kitas dvaro centro funkcijas.4.3.5. Dvaro kaimo gyvenvietė ir/ar jo fragmentas – dvaro paveldo teritorinės funkcinėsstruktūros dėmuo ir/ar jo fragmentas – mus pasiekusi kaimo gyvenvietė ir/ar jos fragmentas,buvusi sudėtinė teritorinė funkcinė dvaro struktūros ir/ar jo valdos dalis, turėjusi alodo principupagrįstą žemėnaudą. Ji nustatoma remiantis archyviniais nuosavybės ir inventoriniaisdokumentais bei moksliniais tyrimais.4.3.6. Dvaro paveldo dėmuo ar jo fragmentas – mus pasiekusi kultūrinės vertės dvarofizinė, funkcinė teritorinė struktūros dalis. Pvz., dvaro kaimo gyvenvietė, dvaro miestelis, dvaroar palivarko sodyba, dvaro sėjomaina ir t. t.4.3.7. Dvaro paveldo (fizinės, funkcinės teritorinės struktūros) dėmens elementas –dėmens (pvz., dvaro ar palivarko sodybos, dvaro kaimo gyvenvietės ir t. t.) sudėtinė dalis, jostruktūroje sąlygiškai savarankiška funkciniu ir/ar planiniu erdviniu požiūriu (pvz., parkas,pastatas, tvenkinys ar jų sistema ir t. t.) ir turinti kultūrinę vertę.4.4. Dvarų paveldas – esminis kraštotvarkos objektas.Dvarų paveldo apsauga, t. y. tausojamasis jo naudojimas ir saugantysis tvarkymas, yrakraštotvarkos proceso dalis, integruota į Valstybės strateginio planavimo sistemą. Ji apimateritorinės žemėnaudos, žemėvaldos struktūrų ir jų erdvių tvarkymo, urbanistinių bei planinių© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 369/385