Zeldynu naudojimo tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas - 1

Dvaruose tiesiogiai atsispindėjo europinės įvairių amatų, mokslo ir naujausių technologijų,pramonės ir žemės ūkio raidos tendencijos. Svarbiausias mums žinomas veiksnys, daręs įtakąLietuvos dvarų sistemos raidai pagal Europos kriterijus, buvo 1557 metų Valakų reforma. Jąįgyvendinus buvo iš esmės pakoreguota senoji dvarų sistema – daug kur padidintos irperplanuotos bei sujungtos dvarų žemėnaudos ir žemėvaldos su visa jų struktūra, perplanuotosdvarų sodybos, suplanuota ir įsteigta daugybė palivarkų ir kaimo gyvenviečių, suplanuota irįsteigta daug naujų lažinio palivarkinio tipo dvarų. Buvo keičiama ir socialinė sankloda.Lietuvoje, išskyrus Žemaitiją, įsivyravo baudžiaviniai socialiniai santykiai.Valakų reforma yra pirmi mums žinomi iš anksto suplanuoti ir didele dalimi planingaiįgyvendinti Valstybės masto kraštotvarkos darbai. Per dvidešimt reformos metų, o ir vėliau, labaipasikeitė Lietuvos kaimo kraštovaizdis. Jis įgavo daug Europos kraštovaizdžiui būdingų bruožų irLietuvoje palaipsniui tapo tradiciniu.Išlikęs dvarų paveldas iki šiol daro įtaką Lietuvos kraštotvarkos procesams. Išlikęvalakinio kaimo struktūros ir elementai gerina-palaiko kultūrinio Lietuvos kraštovaizdžio kokybęir suteikia jam savitumo. Išlikę šimtai dvarų parkų, kitų jų apželdinimo elementų. Sodybos ar jųpastatai pritaikyti ar pritaikomi naujoms kultūros sklaidos reikmėms, kai kur atkuriama pirminėjų paskirtis. Kai kuriuose buvusiuose dvaruose jau ūkininkaujama, auginami žirgai, atgaivinamimalūnai, lentpjūvės, pieninės, oranžerijos.Sovietmečiu dvarai buvo konfiskuoti, nacionalizuoti, o dvaro kaimo gyvenviečių planinėerdvinėstruktūra, žemėvaldos ir žemėnaudos struktūros bei suformuota kaimo apgyvendinimosistema buvo ignoruota ir planingai naikinama. Daugiausia buvo sunaikinta, sužalota ir pakeistatarpukario Lietuvos vienkiemių ir viensėdžių. Dvarų rūmai ir kiti pastatai irgi buvo naikinami,žalojami naudojant juos ne pagal paskirtį, nyko neprižiūrimi, tačiau didelė dalis nugyventų dvarųir palivarkų sodybų, valakinio laikotarpio kaimo gyvenviečių bei miestelių išliko. Daug kur dvarųsodybose buvo įkurtos tarybinių ūkių ir kolūkių kontoros, ūkiniai, mokymo, kultūros centrai beiambulatorijos, kumetynuose bei kituose dvarų pastatuose apgyvendinti kolūkiečiai bei tarybiniųūkių darbininkai. Kolūkinių brigadų gamybinių centrų su gyvenvietėmis steigimo principas buvopasiskolintas iš palivarkinio tipo dvaro.Istorinio Lietuvos dvarų tinklo raida lėmė Valstybės kultūrinio kraštovaizdžio tradiciją irapgyvendinimo struktūrą – Lietuvos kaimo gyvenviečių ir miestelių, miestų tinklą. Šių dviejųskirtingų kultūrinės, ūkinės veiklos ir politinės prigimties struktūrų formavimas betarpiškaisiejosi ir vėlesniais jų raidos etapais. Be to, dvarų sistema dvarų tinklo dėka ilgus amžiusužtikrino materialiosios ir dvasinės kultūros tolygią sklaidą didžiojoje Lietuvos teritorijos dalyje.Dvarų sistemos ir jų sklaidos ypatumai sąlygojo regionų kultūrinio kraštovaizdžio, tradicijos beigyvensenos skirtingų bruožų formavimąsi, skatino socialinės sanklodos ypatumus ir palaikėpaprotinės teisės elementus. Minėtų apraiškų elementų išliko iki šių dienų.III. VALSTYBINĖ LIETUVOS DVARŲ PAVELDO SAMPRATA4. Valstybinė Lietuvos dvarų paveldo samprata.4.1. Dvarų paveldo sampratos pagrįstumas.Dvarų paveldo samprata ir integravimo į visuomenės gyvenimą strategija pagrįstaistorinės Lietuvos dvarų sistemos ir pagrindinio jos elemento – dvaro – raidos analizėsapibendrintomis išvadomis, LR Vyriausybės ir Valstybinės paminklosaugos komisijosorganizuotos konferencijos „Lietuvos dvarai – praeitis, dabartis ir ateitis“ medžiaga, Valstybės irsavivaldybių kultūros paveldo apsaugos institucijų, visuomeninių organizacijų bei privačiųfizinių ir juridinių asmenų daugiametės veiklos ir praktinės patirties apibendrintomis išvadomis.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 368/385