Zeldynu naudojimo tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas - 1

2.3. Nustatyti tokią dvarų paveldo išsaugojimo ir integravimo į visuomenės gyvenimąstrategiją, kuri sudarytų efektyvios dvarų paveldo apsaugos politikos formavimo ir kompleksiniojo išsaugojimo, tvarkymo bei naudojimo prielaidas.2.4. Parengti darnios ir vientisos dvarų paveldo apsaugos sistemos, pagrįstos valstybinedvarų paveldo samprata, ir integruotos į LR strateginio planavimo sistemą, apimančios visąistorinį dvarų paveldą ir esmines jo apsaugos problemas, taip pat tausojamąjį naudojimą,strateginį ir edukacinį pagrindą.II. ISTORINĖ LIETUVOS DVARO SAMPRATA3. Bendrieji istorinių Lietuvos dvarų bruožai ir ypatumai.3.1. Istorinio Lietuvos dvaro sampratos pagrindas.Istorinės Lietuvos dvarų sistemos ir pagrindinio jos elemento – istorinio dvaro – sampratagrindžiama 2001-06-22–23 LR Vyriausybės ir Valstybinės paminklosaugos komisijosorganizuotos konferencijos „Lietuvos dvarai – praeitis, dabartis ir ateitis“ medžiagosapibendrintomis išvadomis, LR valstybinės paminklosaugos komisijos 2001-07-20 sprendimo Nr.83 „Dėl dvarų išsaugojimo politikos“ nuostatomis, istorinių šaltinių, patirties dvarų paveldosrityje apibendrinta analize. Ją formuojant taip pat remtasi pirmame skirsnyje išvardytais teisėsaktais.3.2. Istorinio Lietuvos dvaro apibūdinimas.Dvaras (kiemas) – materializuota žemės valdymo ir disponavimo ja santykių išraiška,atsiradusi dar iki Lietuvos valstybės sukūrimo ir suklestėjimo. Istorinis dvaras buvo pagrindinė irstabiliausia mums žinoma Lietuvos kaimui būdinga teritorinė-erdvinė struktūra, turėjusi aiškiųpolifunkcinių bruožų. Pagal nuosavybės formą dvarai buvo valstybiniai (karaliaus, Lietuvosdidžiojo kunigaikščio, Valstybės, okupacinės valdžios institucijų), bažnyčios, bajorų (ponų) irįvairios kilmės savininkų nuosavybė. Dvaro raidoje keitėsi jo dydis, bendra planinė erdvinėsandara, žemėnaudos ir žemėvaldos struktūros. Įvairiais raidos tarpsniais dvarą sudarė dvarosodyba (-os), dvaro žemė, palivarkai, kaimo gyvenvietės, miesteliai, net miestai ar jų dalys, upės,ežerai ir miškai, pievos, pramonės kompleksai, pakelės namai, kelių ir keliukų tinklas,hidrologiniai įrenginiai ir kiti jo struktūros funkciniai dėmenys. Dvarų valdomos žemės,žemėnaudos plotai, jų konfigūracija, palivarkų, kaimo gyvenviečių, o kai kada ir miesteliųskaičius bei kiti pagrindiniai struktūros parametrai dažniausiai buvo skirtingi. Skyrėsi ne tik jųinfrastruktūra ir kultūrinė aplinka, ekonominis pajėgumas, bet ir socialinė struktūra.3.3. Lietuvos dvarų sistema.Kelis amžius Lietuvoje paskirų dvarų ir jų grupių darni visuma sudarė savitą Lietuvosvalstybės struktūrą, vadinamą istorine dvarų sistema. Istorinė dvarų sistema pasižymėjoilgaamžiškumu, ilgalaikiu stabilumu, lankstumu, gebėjimu prisitaikyti prie pasikeitusių politinių,taip pat valstybingumo raidos, ūkinių-ekonominių, socialinių aplinkybių bei kultūrinių ir teisiniųrealijų.3.3.1. Istorinis Lietuvos dvarų tinklas.Lietuvos dvarų sistemos teritorinė erdvinė išraiška, susieta bendra administravimo irteisine sistema, teritorinės sklaidos ir polifunkcinių ryšių visuma, vadinama istoriniu Lietuvosdvarų tinklu.3.3.2. Dvarų sistemos reikšmė Lietuvos raidai.Dvarų sistema tiesiogiai sietina su Lietuvos valstybingumo ir žemės ūkio raida beitradicijomis, atitinkančiomis bendrą Europos kontekstą. Ji ilgus amžius užtikrino Europos, o išdalies ir pasaulinės elitinės ir buitinės kultūros sklaidą didžiojoje Lietuvos teritorijos dalyje.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 367/385