Zeldynu naudojimo tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas - 1

Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2009 m. rugsėjo 25 d.sprendimas Nr. S-7(149) „Dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje“Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija, išnagrinėjusi Lietuvosįstatymų bei kitų teisės aktų atitikimą Europos kraštovaizdžio konvencijos (toliau – Konvencija)nuostatoms ir kai kurias kitas teorines, metodologines, teisines bei praktines kraštovaizdžioapsaugos, tvarkymo bei planavimo problemas, susijusias su kultūros paveldo apsauga,konstatuoja:1. Konvencijos nuostatos yra nevisiškai perkeltos į Lietuvos teisės aktus. Nėra vieningosreglamentuojančios sistemos. Šios srities teisės aktai nėra tarpusavyje suderinti, nes Konvencijosnuostatos perkeltos laisvai interpretuojant, pakeičiant jų prasmę, o skirtinguose teisės aktuosevartojamos skirtingos sąvokos tiems patiems dalykams apibrėžti. Neperkelta pagrindinėKonvencijos nuostata, jog „kraštovaizdis yra visur, o visi žmonės ir jų aplinka yra kraštovaizdžiodalis“. Siekiant veiksmingai saugoti didžiausią Lietuvos turtą ir tautos tapatybės pagrindą –kraštovaizdžio paveldą, pagal Konvencijos bendruosius principus ir nurodytas priemones būtinatobulinti Lietuvos įstatymus, papildant istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio bei joteritorinės apsaugos nuostatomis.2. Kai kurios Konvencijos nuostatos integruojamos į bendrąjį ir strateginį nacionalinio beiregioninio lygmenų planavimą. Geriausias pavyzdys yra Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m.patvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas. Visgi patvirtintuose ir baigiamuoserengti savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose stinga šio tęstinumo – kraštovaizdžiopaveldo, ypač kultūrinio kraštovaizdžio apsaugos sprendiniai yra nepakankami (pvz., Akmenės irVilniaus rajonų) arba apskritai neparengti (pvz., Širvintų, Ukmergės, Klaipėdos rajonų,Druskininkų savivaldybės ir kt.). Laikomasi tik nedaugelio Lietuvos Respublikos aplinkosministerijos 2004 m. patvirtintų Kraštovaizdžio tvarkymo specialiųjų planų rengimo taisyklių, oSaugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai yra nekokybiški.3. Neįgyvendinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 22 d.nutarimu Nr. 909 patvirtintos Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimopriemonės: nevykdomi kompleksiniai kraštovaizdžio paveldo tyrimai bei vertinimas; nenustatytaistorinio kultūrinio kraštovaizdžio erdvinė struktūra, tipai ir klasifikacija; neparengtasnacionalinio lygmens kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas (turėjo būti parengtas 2007 m.,tačiau 2008 metais terminas buvo atidėtas iki 2012 m.); nerengiami įvairių lygmenųkraštovaizdžio tvarkymo specialieji planai net privalomais atvejais ypač reikšmingoms irvertingoms kraštovaizdžio paveldo vietovėms.4. Kraštovaizdžio apsauga yra ne itin veiksminga, o šio paveldo būklė yra blogiausia.Nepakankamai užtikrinama sisteminė kraštovaizdžio apsauga, tvarkymas ir planavimas, kylateisinių konfliktų. Gamtinių kraštovaizdžių apsauga šiuo požiūriu yra daug nuoseklesnė. Nėraspecialaus, šią Konvenciją įteisinančio bei kraštovaizdžių apsaugą reglamentuojančio įstatymo.Neįteisintos kraštovaizdžio paveldo įvertinimu bei apskaita pagrįstos teritorinės-erdvinėsapsaugos sistemos. Dėl to yra skaudžių pasekmių: būtent istoriškai susiformavę kultūriniaikraštovaizdžiai, kurie turėtų būti saugomi ir puoselėjami kaip vertingas kraštovaizdžio paveldas,dažniausiai yra nesuvokiami, neįvertinami, netinkamai keičiami, žalojami arba naikinami. Ypačsvarbu yra identifikuoti istorinį kultūrinį karkasą, istorines ir tradicines kraštovaizdžio sistemas,atskleisti, išryškinti ir puoselėti vertingiausias savybes, sustabdyti nykimo bei niokojimo procesą,atkurti bei atgaivinti sužalotas dalis. Pažymėtina, jog Komisija yra priėmusi nemažai sprendimųįvairiais kraštovaizdžio paveldo apsaugos klausimais.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 359/385