Zeldynu naudojimo tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas - 1

fasadų bei detalių apdailos būdas (išlyginamas tradiciškai nelygus tinkas, aštrinamos aptakiosangų briaunos). Senamiesčio gatvių erdvės ir statiniai netenka tradicinio plastiškumo.6.3. Nėra senųjų namų tausojamo naudojimo bei tvarumą užtikrinančios priežiūrostradicijų, kurias kaip ypatingą Vilniaus senamiesčio tvarkymo trūkumą dar 1994 m. nurodėICOMOS ekspertai. Senos vertingos konstrukcijos, detalės pašalinamos užuot jas išsaugojus.Ypač žalojamos ir naikinamos autentiškos bei tradicinės durys ir langai, jie sistemingai keičiami įšiuolaikines duris bei vitrinas, beveik visur mediniai rėmai keičiami plastikiniais arba prastomismedinėmis imitacijomis. Menkai saugomos medinės ir metalinės architektūrinės detalės irelementai, ypač smulkieji. Angos vitrinoms bei durims iškirstos arba padidintos dažnai išardžiusir sužalojus senųjų, netgi gotikinių, pastatų istorinį sienų mūrą, naujoms parduotuvėms įrengiamiSenamiesčiui visiškai nebūdingi, į gatvę išsikišantys laipteliai bei apsauginės tvorelės. Atsirandanaujų medžiagų, kaip cokolių ir laiptų apdaila marmuru, poliruotu granitu. Dėl gausių, dažnai netgrindinį siekiančių stiklinių vitrinų ir durų, architektūrą stelbiančios margos reklamos pasikeitėVilniaus senamiesčio parterio pavidalas. Daug autentiškumo prarado seniausios Senamiesčiogatvės - Pilies, Didžioji, Trakų, Stiklių, Gaono, Vokiečių ir kitos.Labai sumažėjo konservavimo ir restauravimo apimtys. Statybos ir tvarkymo darbuoseplačiai naudojamos silikatinės plytos, gelžbetonio konstrukcijos, betonas, skardinė čerpiųimitacija, plastikiniai langų ir stoglangių rėmai, plastiko, stiklo ir metalo durys. Vis labiau plinta„atkūrimas nugriaunant“ - nugriovus senuosius pastatus statomos jų imitacijos iš šiuolaikiniųmedžiagų. Dėl paminėtos miesto audinio kaitos Senamiestis netenka autentiškos išvaizdos.6.4. Kompleksiškai, kaip vientisi meno kūriniai paprastai saugomi ir tvarkomi tikbažnyčių istoriniai interjerai.6.5. Pagrindine kaitos priežastimi tampa naujų šiuolaikinių formų ir tektonikos pastatų,dažnai naujadarų istorinėje aplinkoje, statyba (pvz., Krivių g. kvartalai, viešbutis „Klaipėda“ prieKatedros a., „Novotel“ Gedimino pr. ir kt.) ir tikrovėje neegzistavusių XIX a. pab. cariniolaikotarpio Vilniaus architektūros pastatų bei kompleksų imitacijos (Tymo g. kvartalas,„Barbacan Palace“ tarp Bokšto ir Šv. Kazimiero g., „Kempinski“ viešbučio priestatas prieKatedros a. ir kt.). Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme apibrėžto atkūrimopožymių esama tik vieninteliame pastate - LDK Valdovų rūmuose.Autentiškumą mažina ir nauji infrastruktūros statiniai, antžeminės ir požeminėsautomobilių stovėjimo aikštelės po gatvėmis, aikštėmis, pastatais, kiemais, saugomų kalvųšlaituose, Karaliaus Mindaugo tiltas, keltuvas į Gedimino kalną.7. Vilniaus istorinio centro bei jo aplinkos archeologinis paveldas - jo vertybės ar jųkompleksai, archeologinės vietos ar vietovės - nominacijos dokumente neapibrėžtas kaipneatsiejama Vilniaus istorinio centro išskirtinės visuotinės vertės dalis. Vilniaus istorinis centras,kaip pasaulio paveldo vietovė, apsaugos požiūriu yra suskaidytas, todėl jo autentiškumo irvientisumo išsaugojimo sąlygos nepakankamos. Nenustatytas būtinas archeologinio paveldoapsaugos bei atskleidimo prioritetas Vilniaus pilių valstybiniame kultūriniame rezervate bei joaplinkoje.Senamiestyje intensyviai vykdomi žemės kasimo darbai taip pažeidžiant ar sunaikinantkultūrinį sluoksnį;mažai archeologinio paveldo saugoma ir eksponuojama in situ. Retai taikomipaveldą tausojantys, neinvaziniai tyrimų būdai. Netenkama seniausiojo Vilniaus medžiaginiopavidalo liekanų bei ženklų ir ypač svarbaus žinių šaltinio - istorinio centro bei jo aplinkoskultūrinio sluoksnio. Senieji statiniai, kelių, hidrografinių įrenginių ir kitos aptinkamos liekanosdažniausiai yra sunaikinamos arba pašalinamos statant naujus namus bei kitus statinius, ypačįrengiant dideles požemines automobilių stovėjimo aikšteles ir požeminius aukštus, naujus rūsius.8. Išvados:© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 355/385