Zeldynu naudojimo tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas - 1

okštą („architektūrinė kalva“ Konstitucijos pr., kurią sudaro šie pastatai: 33 aukštų verslocentras „Europa“, Konstitucijos pr. 7, valstybės įmonė Registrų centras su 16 ir 24 aukštųbokštiniais tūriais Lvovo g. 25; 22 aukštų Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3; 27aukštų biurų-gyvenamasis namas Konstitucijos pr. 9, pastatytas 16 aukštų „Swedbank“administracinis pastatas Konstitucijos pr. 20).Lietuvos istoriniai ir kultūriniai simboliai - Gedimino kalnas ir pilies bokštas, Šv. Jonobažnyčios varpinė, Arkikatedros varpinė, kitos bažnyčios - neatskleidžiami miesto siluetuose,panoramose, kraštovaizdyje, bet stelbiami naujų aukštybinių pastatų (11 aukštų pastatasŽvėryne, greta Pedagoginio universiteto, konkuruoja su Gedimino bokštu, pastatas Savanorių pr.1 konkuruoja ar net nustelbia Šv. Jono bažnyčios varpinę, dominante įsirėžia į nuostabiausiusVilniaus bažnyčių vaizdus, kyla Užupio g. perspektyvoje).Prioritetu nelaikomas reikšmingiausių ir vertingiausių saugomų kalvų ir piliakalnių,pastatų ansamblių ir kompleksų atskleidimas bei išryškinimas kraštovaizdyje, panoramose,siluetuose. Senamiesčio apsaugos zonoje ir kitose Vilniaus vietose, neatsižvelgus į Vilniaus kalvųypatybes, pastatyta daug aukštybinių pastatų ir ilgų daugiaaukščių namų, kurie ypač stelbiavertingiausius senosios sostinės (Senamiesčio) siluetus, panoramas bei istorines dominantes(„architektūrinė kalva“ Konstitucijos pr., 11 aukštų, itin masyvus pastatas už Olandų g., 15aukštų „Hanner“ pastatas prie Geležinio Vilko pr. 18, antroje terasoje, nuo Vilniaus piliakalnių –„Vilniaus vartų“ komplekso Gynėjų g. /A. Tumėno g. 14/4 aukštybinis pastatas ir kt.). Vizualinėtarša ypač paveikė Vilnios slėnį Pilių teritorijoje, keičiamas Neries slėnio kraštovaizdis, kuriovaizdingos, plačios, dažnai žalios šlaitų terasos susiaurinamos, „užmaskuojamos“, kitaipsužalojamos ar apskritai sunaikinamos statant naujus ar didinant jau esančius vientisus masyviusdaugiaaukščių pastatų kompleksų tūrius apatinėse terasose, greta Neries (vadinamieji „KaraliausMindaugo apartamentai“, Olimpiečių g. 1; dešiniojo kranto atkarpos tarp Karaliaus Mindaugo irŽaliojo tiltų, tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų; į rytus nuo Vilniaus kultūros ir sporto rūmų (Rinktinėsg. 1); planuojamas Gugenheimo-Ermitažo muziejaus pastatas Neries pakrantės iškyšulyje,numatyta urbanizuoti atkarpą tarp Žaliojo ir Geležinio Vilko tiltų, taip pat perimetru užstatytiŽygimantų g. ir t. t.). Keičiamas Senamiesčio reljefas, hidrografinis tinklas, nerestauruotas irneatkurtas nei vienas istorinis želdynas. Mažėja želdynų ir želdinių - skveruose beineužstatytose kvartalų erdvėse planuojamos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės beigaražai, kai kurie želdynai iš dalies jau užstatyti.6.2. Didinant Senamiesčio užstatymo tankumą, intensyvumą, aukštinant namus ir stogus,keičiama autentiška erdvių ir tūrių hierarchija. Nyksta tradicinis ansamblių (bažnyčių suvienuolynais bei sodais, rūmų kompleksų) dominavimas aplinkoje - jie vizualiai suskaidomi įsmulkesnius fragmentus arba atskiriami nuo savo dominančių bei neatsižvelgiant į istorinęžemėvaldą fiziškai ir (arba) vizualiai prijungiami prie visai kitų statinių. Iš esmės keičiamaistorinių valdų (posesijų) užstatymo struktūra. Senieji kiemeliai paverčiami XIX a. pab.Būdingais „kiemais-šuliniais“ arba patalpomis (juos perdengiant), o sodybinį užstatymą keičiaperimetrinis.Dėl tokių statybų išnyksta Vilniaus gatvelėms bei kiemams ypač būdingos daugiaplanėsperspektyvos. Nyksta ir Senamiesčio vertybė - labai savita taki erdvė - vertikaliai (suvienodinantpastatų aukščius, keičiant stogų formas ir nuolydžio kampus) ir horizontaliai (naujus namusstatant nebe lankstu pagal istorinių gatvelių vingius, o kampais ir tiesiomis atkarpomis; gatvių iraikščių naujų grindinių piešinio linijų nederinant su istorinės erdvės kryptimis, perspektyvomis;sankryžose nesaugant tradicinių plastiškų gatvelių praplatėjimų). Pakito senų ir naujų pastatų© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 354/385