Zeldynu naudojimo tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas - 1

įrašyti į Registrą bendruomenėms bei valstybei svarbius kultūros paveldo objektus (PėžaičiuoseMuitininko namą, Žemaičių Naumiesčio bažnyčios kompleksą, Degučių medinę kleboniją, kt.);4.2. atkreipti dėmesį į esančius piliakalnius - juos tinkamai prižiūrėti, kad jie kuo geriautiktų kultūriniam turizmui bei pažintinei veiklai, kartu priskiriant priežiūrą visuomeninėms irnevyriausybinėms organizacijoms.5. Klaipėdos rajono savivaldybei:Rekomenduotina parengti ir savivaldybės elektroniniame tinklalapyje pateikti rajonosavivaldybės teritorijoje esančių nekilnojamųjų kultūros vertybių (objektų, kompleksų, vietovių)sąvadą su trumpomis charakteristikomis.KOMISIJOS PIRMININKĖGRAŽINA DRĖMAITĖ[Skelbta: Informaciniai pranešimai, 2011, Nr.: 48-452]_________________Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2010 m. lapkričio 26 d.sprendimas Nr. S-9(163) „Dėl Lietuvos istorinių parkų ir sodų apsaugos“Valstybinė kultūros paveldo komisija apsvarstė Lietuvos istorinių parkų ir sodų apsaugosbūklę. Konstatuota, jog Lietuvoje beveik nėra istorinių želdynų apsaugos, tvarkymo, planavimo,projektavimo bei priežiūros, kultūrinio kraštovaizdžio paveldo apsaugos aukštos kvalifikacijosspecialistų (parkotyrininkų – architektų – restauratorių), kraštovaizdžio architektų. Nesudarytosteisinės prielaidos Nekilnojamojo turto registre įteisinti dvaro sodybą su parku ar kitu istoriniuželdynu kaip vieną daiktinės teisės objektą (namų valdą ir pan.). Tebėra aktuali vieno valdytojo –parko, sodo ar kito istorinio želdyno savininko ar naudotojo, kuris nuolat jį prižiūrėtų beitvarkybos ir tausojamo naudojimo priemonėmis užtikrintų tvarumą, problema. Nepatenkinamasistorinių želdynų apsaugos ir tvarkymo valstybinis ir savivaldos lygmens valdymas. Visiškaiapleisti istoriniai želdynai nenusavinami kaip neprižiūrimi ar netvarkomi, neperleidžiamiprivatiems asmenims arba visuomeninėms/nevyriausybinėms organizacijoms už simbolinę sumąapsaugos ar atkūrimo tikslais. Dažnai kuriami nauji želdynai, o istoriniai neprižiūrimi, žalojami(pvz., skaidomi) ir net naikinami. Intensyvi ūkinė plėtra agresyviai skverbiasi į saugomas dvarųpaveldo teritorijas bei jų apsaugos zonas, pažeidžiama vertinga bei autentiška parkų ir sodųerdvinė struktūra, uždaromos vizualinės perspektyvų ašys. Taip kultūrinis kraštovaizdis prarandasavitumą ir įvairovę, neužtikrinama jo paveldo apsauga bei kokybė. Valstybė neskiria tiksliniųlėšų istorinių parkų, sodų bei kompleksiniam dvarų sodybų ir pilių ansamblių tvarkymui. Europosstruktūrinių fondų lėšos šiems tikslams irgi nepanaudojamos. Pritaikant dvarų sodybas turizmui,istorinis parkas netampa prioritetu. Nėra privačių istorinių parkų ar sodų praktinės apsaugossistemos: priežiūros, tvarkymo ir atkūrimo skatinimo svertų, apimančių ir finansavimą,neparengti praktiški priežiūros, kompleksinio tvarkymo bei finansinės paramos teisės aktai.Š. m. spalio 20 dieną sukako 10 metų, kai Florencijoje buvo priimta Europoskraštovaizdžio konvencija, tačiau Lietuvos Respublika iki šiol nedalyvauja nuolatinėse, josįgyvendinimui skirtose, tarptautinėse konferencijose. Komisijos 2009-09-25 sprendime Nr. S-7(149) „Dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje“ pateiktų nuostatųįgyvendinimas yra labai svarbus parkų ir sodų apsaugos ir tvarkymo tobulinimui. Svarbiausiuuždaviniu reikėtų laikyti kraštovaizdžio paveldo įvertinimu bei apskaita pagrįstų teritorinių-© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 345/385