Zeldynu naudojimo tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas - 1
Zeldynu naudojimo tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas - 1
Zeldynu naudojimo tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas - 1
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
ĮVAIRIŲ INSTITUCIJŲ PRIIMTI DOKUMENTAILietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos 2011 m. gegužės 27 d.sprendimas Nr. S-10(174) „Dėl Lietuvos Respublikos Klaipėdos <strong>ir</strong> Šilutės rajonų kultūrospaveldo <strong>apsaugos</strong> būklės“Valstybinė kultūros paveldo komisija 2011 m. gegužės 26-27 d. išvažiuojamajameposėdyje apžiūrėjo kultūros paveldo objektus bei vietoves Klaipėdos apskrities Klaipėdos <strong>ir</strong>Šilutės rajonų teritorijose, susipažino su jų <strong>apsaugos</strong> būkle.Archeologiniai objektai - piliakalniai - vertingi ne tik archeologiniu požiūriu, bet yra <strong>ir</strong>neatsiejami kraštovaizdžio elementai. Čia reikia paminėti <strong>ir</strong> senąsias Mažosios Lietuvoskapinaites bei kapinynus. Tai labai svarbu pritaikant juos lankymui, pažinimui, auklėjimui bei šioistoriškai susiformavusio krašto savitumui išryškinti. Komisija tuo įsitikino lankydama Skomantųpiliakalnį. Didžioji dauguma šio krašto piliakalnių (Venckų, Šiūparių, Skomantų) nėra tinkamaiprižiūrimi - gausiai apžėlę, žalojami gamtinių veiksnių (upės tėkmės), sparčiai augančiųsavaiminių želdinių, nuo kelių į juos nenurodytos kryptys, trūksta takų, šiukšlių dėžių, neįrengtosautomobilių stovėjimo aikštelės. Komisijos žiniomis, yra parengta griūvančio Šiūpariųpiliakalnio <strong>tvarkymo</strong> projektinė dokumentacija, tačiau darbai nepradėti.Išvažiuojamojo posėdžio metu Komisija pamatė daug įva<strong>ir</strong>ios sienų tapybos bažnyčiose <strong>ir</strong>kituose senuose pastatuose. Didžiausią sus<strong>ir</strong>ūpinimą kelia Šojaus dvaro Šilutėje polichromijosbūklė. Buvusioje rūmų reprezentacinėje patalpoje atidengtos unikalios XIX a. I pusės sienųtapybos kompozicijos, tačiau tinkamai neužkonservuotos, nuo drėgmės pasidengė juodaisiaispelėsiais. Kitose dvaro rūmų patalpose aptiktą Art Nouveau stilistikai būdingą dekorą taip patbūtina kuo skubiau restauruoti. Komisijos apžvelgtas bažnytinis paveldas didžia dalimi yrapatenkinamos būklės. Dėl restauruojamos Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčios kilonesutarimai tarp paveldosaugos specialistų <strong>ir</strong> bendruomenės, kuri piktinasi dėl nuvalytų <strong>ir</strong> kolkas nedažytų pastato vidaus sienų. Bažnyčios interjero <strong>tvarkymo</strong> darbai nėra baigti. Iškilęskonfliktas rodo, kad reikalingas nuolatinis bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis,įgalinantis rasti joms priimtinus sprendimus. Komisija atkreipė dėmesį į unikalias Šv. apaštaloevangelisto Mato bažnyčios Veiv<strong>ir</strong>žėnuose grindis iš ąžuolinių trinkelių. Jas būtina sutvarkyti(sutv<strong>ir</strong>tinti, nuvalyti) <strong>ir</strong> išsaugoti.Abiejuose rajonuose yra kultūros paveldo objektų, kurie yra sutvarkyti, restauruoti <strong>ir</strong>pritaikyti panaudojant vietinį biudžetą, Europos struktūrinių fondų lėšas bei Norvegijos fondų <strong>ir</strong>EEE finansinę paramą, privačias lėšas. Tai laivad<strong>ir</strong>bio J. Gižo etnografinė sodyba Drevernoje,Agluonėnų kaimo etnoarchitektūrinė laukininko sodyba, Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčios<strong>ir</strong> klebonijos kompleksas, Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčia, H. Šojaus dvaro centrinia<strong>ir</strong>ūmai, Švėkšnos, Vilkėno dvarų sodybos, Minijos kaimo senoji mokykla, kiti objektai. Pastebėta,jog atliktų darbų kokybė yra sk<strong>ir</strong>tinga, ji tiesiogiai priklauso nuo vykdytos priežiūros, reiklumopriimant darbus, atlikėjų <strong>ir</strong> rangovų atsakomybės. Pavyzdžiui, J. Gižo etnografinėje sodybojematomas akivaizdus darbo brokas. Priimant atliktus darbus turi būti sugriežtintos <strong>tvarkymo</strong> darbųpriėmimo procedūros <strong>ir</strong> kontrolė. Tvarkant H. Šojaus dvaro centrinius rūmus buvo sunaikintadaug senojo tinko <strong>ir</strong> kitų interjero elementų. Nes<strong>ir</strong>ūpinama nugriauto unikalaus dvaro kluonoatkūrimu, neužtikrinamas kitų sodybos pastatų tvarkymas bei dvaro sodybos vizualiniovientisumo išsaugojimas.Didžioji abiejų rajonų teritorijos dalis prisk<strong>ir</strong>iama ypač savitos kultūros <strong>ir</strong> kraštovaizdžioetnokultūriniam regionui - Mažajai Lietuvai. Nemuno deltos <strong>ir</strong> pamario kraštui būdingasišsk<strong>ir</strong>tinis <strong>ir</strong> unikalus hidrologinis <strong>ir</strong> hidrotechninis paveldas (polderių <strong>ir</strong> vandens kanalų sistema).© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 342/385
Change language