Zeldynu naudojimo tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas - 1

į rekreacinę zoną (Las spacerowy, 1935 m. plane), mišką - parką Nemuno vingyje šiaurėje miestodalyje.7.2.Pokyčių vertinimas užstatymui.Kultūros vertybės dosjė užstatymas apibūdinamas kaip: „Kurorte ir miestelyje vyraujamedinė architektūra. Pastatai 1-3 aukštų. Architektūra turėjo du ryškius raidos etapus: I – carizmo(1837-1920). Šiame laikotarpyje 1910-1914 m. buvo kurorto urbanistikos ir architektūrosklestėjimo laikmetis. Susiformavo gatvių ir aikščių tinklas. Pastatyta daug vilų „rusiškos“stilistinės pakraipos - asimetrinės, su bokšteliais, puošniais prieangiais kurortinėje dalyje. II -lenkmečio (1920-1939). Šiame laikotarpyje 1929-1939 m. paliko ryškų pėdsaką Druskininkųarchitektūroje ir urbanistikoje. Lenkmetyje statytos vilos daugiausiai atstovauja „šveicariškosiosvilos“ tipą, taip pat statiniai ir su „vokiškojo“ moderno tendencijomis. Šiam laikotarpiui būdingadar viena stilistinė pakraipa, perėmusi vietinės statybos tendencijas ir liaudies dekoro apraiškas -tai paprasti, darnių proporcijų mediniai gyvenamieji namai ir vasarnamiai. Jie primena vietiniųdvarelių nedidelius medinius rūmus“.Esminiai užstatymo pokyčiai įvyko po Antrojo Pasaulinio karo kurorte pastačiusdaugiaaukščius stambiaplokščių sanatorijų kompleksus bei perėjus nuo medinio užstatymo priemūrinio ir betoninio, (medinis užstatymas išliko fragmentiškai: gyvenamajame sektoriuje irpoilsio istorinių vilų kompleksuose). Istorinėje miesto dalyje, nugriovus visą eilę savitų vilųpastatų, buvo pastatyta pastatų „ne mastelyje“, - t.y. statinių savo tūriu ir aukštingumu iš esmėsviršijančių 1-3 aukštų užstatymą: tokių kaip sanatorija „Nemunas“(T.Kosciuškos g. 6),vienuolikos aukštų gyvenamasis namas Liepos g. 2, sanatorijos „Europa royale“ korpusas prieNemuno kranto, Druskininkų vandens parkas (po rekonstrukcijos) Vilniaus al. 13.7.3. Urbanistinių pokyčių vertinimas kitoms vertingosioms savybėms.7.3.1. Miesto vandens telkiniams - esminių pokyčių nėra.Iš esmės išliko istorinės vandens telkinių ribos - Druskonio ežeras, jo kontūrai, Ratnyčiosupės pakrantės ir debetas, Nemuno vaga (krito tik vandens debetas dėl statybų Baltarusijosteritorijoje).Druskonio ežero pietinė ir vakarinė pakrantėse yra pagrindiniai Druskininko miestoistorinės dalies panoramos ir silueto apžvalgos taškai, juos labai nežymiai palietė ir XX a. antrospusės urbanizacijos procesai.7.3.2. Druskininkų miesto vystymosi savitumai išliko, nes iš esmės kurorto vystymąsi irtoliau įtakoja mineralinių vandenų šaltiniai ir jų gydomųjų savybių eksploatacija.7.3.3. Želdynai. Miestovaizdyje vyrauja žali plotai, tvarkomi išlikę istoriniai kurortoželdiniai, kuriamos ir plečiamos naujos rekreacinės traukos.IV. DRUSKININKU M. ISTORINĖS DALIES (KODAS 30185) SAUGOMOSTERITORIJOS RIBŲ IR APSAUGOS ZONŲ NUSTATYMAS - KONCEPCIJA.8.1. Istorinės -urbanistinės užstatymo raidos aspektai.Dabartinės saugomos teritorijos istorinio miesto centro ribos nėra optimalios vietovėsteritorijos urbanistinės bei kultūrinės vertės išsaugojimui. Urbanistinė aplinka ir rekreaciniųpaslaugų įvairovė per paskutinį dešimtmetį dėl antropogeninių veiksnių susijusių su sparčiakurorto modernizacija, smarkiai pakito. Projektavimo eigoje išnagrinėjus visą turimą istorinių ir© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 321/385