Zeldynu naudojimo tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas - 1

3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiaisžodžiais: „augalija“, „valdymo sistema“.APLINKOS MINISTRAS______________ARŪNAS KUNDROTASPATVIRTINTALietuvos Respublikos aplinkos ministro2002 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 615Želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo strategijaI. BENDROSIOS NUOSTATOSLietuvos želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo strategija (toliau – Strategija) yraformuojama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija bei kitais teisės aktais. Strategijojeatsižvelgiama į šių svarbiausių tarptautinių dokumentų, susitarimų bei konvencijų nuostatasželdynų, kraštovaizdžio apsaugos klausimais: Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globoskonvencija (1972 m. Paryžius), Istorinių želdynų chartija (1981 m. Florencija), Biologinėsįvairovės konvencija (1992 m. Rio de Žaneiras), Orhuso konvencija (1998 m. Orhus), Europoskraštovaizdžio konvencija (2000 m. Florencija), Europos teritorijos tvarkymo politikos principais(ETTPP) (Leipzig, 1995) Europos komisijos Žaliuoju dokumentu apie miestų aplinką (Greenpaper on the Urban environment (COM (90), Brussels, 1990), Europos miestų chartija ir Europosmiestų teisės deklaracija (European urban charter) ir kt.).Strategijoje želdynai suprantami kaip specialioje teritorijoje žmogaus sukurti ar pritaikytiželdinių (medžių, krūmų, vejų, gėlynų) ir įrenginių (takų, aikštelių ir kt.) teritoriniai kompleksai,skirti želdiniams auginti ir naudoti rekreaciniams, kultūriniams, sanitariniams-higieniniams irkitiems tikslams. Tai miestų, miestelių, kaimų įvairios funkcinės paskirties rekreaciniai želdynai(parkai, tarp jų ir istoriniai želdynai (parkai ir kt.), skverai, alėjos, miestų sodai, botanikos sodai,teritorijos, kuriose sukauptos dendrologinės kolekcijos ir kt.), o taip pat apsauginiai kelių,geležinkelių, vandens, laukų želdynai, kelių juostų želdynai ir kitos teritorijos, išskyrus tas,kurios priskirtos miškui.Lietuva turi gilias kraštovaizdžio puoselėjimo tradicijas. Vystantis valstybei ir augantmiestams, želdynų kūrimas tapo privalomu gyvenimo būdo elementu. Lietuvoje sukurti dvarų irrezidencijų parkai, savo stilistika kartoję Vakarų Europos parkus, tapo didele ir reikšminga mūsųkultūros paveldo dalimi. XX amžiuje, kuriant naujus, atstatant ir plečiant senuosius miestus,įgyvendinta nemaža atskirų miestų, gyvenviečių žaliųjų zonų, želdynų sistemų formavimo beidaugelio parkų, skverų projektų.Želdynų paskirtis daugiafunkcinė (apsauginė, kultūros, mokslo, sveikatingumo ir kt.).Apsauginės želdynų funkcijos yra: specifinio klimato sukūrimas (želdynai mažina vėjo greitį irapsaugo nuo sniego kelius, geležinkelius, kitus inžinierinius įrenginius, laukus), priešerozinispoveikis, aplinkos sąlygų gerinimas (želdiniai yra barjeras teršalams ir triukšmui, jie sugeriaanglies dvideginį, produkuoja deguonį). Atlikdami šias funkcijas, želdynai yra itin svarbižmogaus veiklos kompensuojamoji priemonė, siekiant išsaugoti ekologinį teritorijos stabilumą.Želdynai, kaip kaimiškojo kraštovaizdžio formantai, svarbūs kaimiškosios buities irtradicijų faktoriai. Želdynai yra labai reikalingi ten, kur intensyvi ir daugialypė žmogaus veikla,ypač miestuose, kur jie tampa reikšmingais kompoziciniais bei struktūriniais miestų elementais,gerina ir palaiko kultūrinio kraštovaizdžio kokybę ir suteikia jam savitumo. Gerindami aplinkos© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 278/385