Zeldynu naudojimo tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas - 1

20-1.2. Nėra metodinio pobūdžio dokumentų, rekomendacijų, kurios padėtų užtikrintiįvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealų apsaugą, kraštovaizdžio identiteto išsaugojimą,skatintų tinkamą kraštovaizdžio tvarkymą, naudojimą ir planavimą. Siekiant sudaryti sąlygasįvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealų išsaugojimui, užtikrinti tinkamą jų tvarkymą,naudojimą ir darnią plėtrą, kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo ir planavimo nuostatas būtinaintegruoti į šalies teritorijų planavimą ir visas kitas sritis, galinčias daryti poveikį kraštovaizdžiui.To siekta rengiant ir šalies bendrąjį planą, ir apskričių ir rajonų savivaldybių bendruosius planus,kuriuose išanalizuota kraštovaizdžio būklė, nurodomos bendrosios kraštovaizdžio apsaugos,tvarkymo kryptys ir principai, nustatyti strateginiai jo formavimo ir apsaugos tikslai, suformuotasgamtinis karkasas ir ekologinis tinklas. Tačiau šiuose planuose nenumatyta konkrečių būdų irpriemonių šioms teritorijoms tvarkyti, todėl bendrosios kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymokryptys ir principai sunkiai įgyvendinami konkrečiose vietovėse. Labai trūksta metodiniopobūdžio dokumentų, kurie padėtų teritorijų planavimo procese tinkamai įvertinti kraštovaizdžioypatumus, saugoti kraštovaizdžio teritorinių vienetų ir jų dalių įvairovę, tinkamai atlikti teritorijųplanavimo dokumentų ir programų sprendinių pasekmių vertinimą, poveikio kraštovaizdžiuivertinimą, nurodytų būdus ir priemones, kaip integruoti kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo irplanavimo priemones į žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus ir kitus projektus.20-1.3. Nepakankamas dėmesys vizualinei kraštovaizdžio apsaugai. Vizualineikraštovaizdžio apsaugai, jos estetinio potencialo plėtojimui galiojančiuose teisės aktuose irteritorijų planavimo dokumentuose neskiriama reikiamo dėmesio, trūksta poveikio kraštovaizdžioestetinei vertei nustatymo metodikų. Pastaruoju metu gerėja eismo saugumas, tačiau priesvarbiausių automagistralių intensyvėja reklaminių stendų statyba, naikinami pakelių želdiniai,nėra rekomendacijų pakelės infrastruktūrai, kelių apželdinimui formuoti. Skatinant elektrosenergijos gamybą iš atsinaujinančių energetikos išteklių, didėja atskirų kraštovaizdžio erdviųvizualinė tarša, trūksta vėjo jėgainių parkų plėtojimo vertinguose kraštovaizdžiuose ir estetiniųišteklių apsaugos rekomendacijų.20-1.4. Želdynų projektų rengimo ir želdinių tvarkymo metodikų trūkumas. Želdynų irželdinių, kaip gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą užtikrinančio, gyvenimo kokybęgerinančio kraštovaizdžio komponento apsauga ir teisinio reguliavimo pagrindai įtvirtintiŽeldynų įstatyme. Tačiau trūksta profesionalių rekomendacijų, kurios padėtų kelti želdynųprojektavimo ir želdinių tvarkymo kokybę, užtikrintų, kad želdinių ir želdynų ekosistemos būtųformuojamos ir tvarkomos kokybiškai.20-1.5. Šalyje lėtai įgyvendinama Europos integruoto kranto zonos valdymo strategija(EK 2002/413/EC). Tai labiausiai susiję su Lietuvos Respublikos pajūrio juostos ir Kuršių mariųkrantais. Iki šiol nesuformuota Kuršių marių žemyninio kranto apsaugos ir tvarkymo vizija -moksliškai nepagrįstos ir teisiškai nenustatytos šio vandens telkinio apsaugos juostos ir zonos,nenustatytas jų apsaugos ir naudojimo režimas, nepatvirtintos galimos potvynio metu užliejamųteritorijų ribos, nereglamentuojami uostų plėtros, statinių statybos klausimai, nenumatytoskrantotvarkos priemonės, būklės stebėsenos sistema. Pajūrio juostoje, siekiant išvengti pajūriokraštovaizdžio sunykimo, būtina vykdyti konkrečias Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymopriemones, numatytas teritorijų planavimo dokumentuose, įskaitmeninti ir pakoreguoti pajūriojuostos ribas, numatyti pajūrio juostos valstybinėje žemėje pajūrio rekreacinių išteklių tvarkymo,naudojimo ir apsaugos priemones, sukurti darnią informacinių ženklų sistemą.20-1.6. Nepakankama visuomenės samprata apie kraštovaizdį kaip žmonių gyvenamąjąaplinką. Visuomenės žinios apie kraštovaizdį, jo ekologinę, estetinę, socialinę, ekonominę vertę,jos išsaugojimo reikmes ir būdus dar menkos. Esant mažam visuomenės susidomėjimuikraštovaizdžio apsauga, sunku padidinti jos aktyvumą sprendžiant vietines kraštovaizdžio© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 240/385