Zeldynu naudojimo tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas - 1

natūroje įrengimas pradėtas 2005 m., atsiradus galimybei naudoti ES struktūrinių fondų paramą.Nuo 2005 m. iki 2010 m. Jau įrengta vizualinė (lauko) informacinė sistema natūroje su minimaliaįranga lankytojams 13 valstybinių parkų: Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose, Anykščių,Asvejos, Aukštadvario, Biržų, Gražutės, Kauno marių, Kurtuvėnų, Labanoro, Nemuno deltos,Neries ir Vištyčio regioniniuose parkuose. Tokio pobūdžio darbai ES struktūrinių fondų irvalstybės biudžeto lėšomis tęsiami ir kituose valstybiniuose parkuose;16.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaVisuomenei nesudaryta pakankamai galimybių susipažinti su gyvūnų (paukščių,šikšnosparnių) migracijos reiškinių tyrimais, dalyvauti žiedavime, migruojančių paukščiųstebėjimuose. Nemuno deltos regioniniame parke, Ventės rage veikianti Kauno Tado Ivanauskozoologijos muziejaus ornitologinė stotis ir jos aplinka nepritaikyta lankymui ir efektyviamvisuomenės švietimui apie gyvūnų migracijas, nors šį objektą kasmet aplanko ypač daug gamtosstebėjimais besidominčių Lietuvos gyventojų ir užsienio svečių;16.6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaDidelė problema - draustinių tvarkymas. Iki šių metų draustinių tvarkymu faktiškai niekasneužsiėmė. Šiuo metu 12 draustinių parengti ir patvirtinti tvarkymo planai (10 iš jų – ESstruktūrinių fondų lėšomis). Didžiausia apkrova tenka draustiniams, esantiems miestuose arbagreta jų bei daugiausia lankomiems.17. Kraštovaizdį darkančių apleistų (bešeimininkių) pastatų bei kitų aplinką žalojančiųobjektų egzistavimas:17.1. Viena akivaizdžiausių problemų ne tik saugomose teritorijose, bet ir visoje šalyje -apleisti statiniai, pažeistos, netvarkomos teritorijos. Nenaudojami karjerai, pradėti ir nebaigtistatyti statiniai, žemės ūkio gamybiniai centrai bei kiti apleisti (bešeimininkiai) statiniai vizualiaiteršia visos šalies, o ypač saugomų teritorijų gamtinę aplinką, kraštovaizdį, mažina teritorijųrekreacinį potencialą, patrauklumą bei sudaro pavojų lankytojams;17.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1-879 (nuo 2010 m. sausio 15 d.) (Žin., 2010, Nr. 5-195) redakcijaKraštovaizdį darkančius apleistus (bešeimininkius) statinius ir kitus aplinką žalojančiusobjektus numatyta likviduoti pagal apleistų statinių ir aplinką žalojančių objektų saugomoseteritorijose likvidavimo sąrašą, patvirtintą Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkosministerijos direktoriaus 2009 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. V178.18. Duomenų apie saugomų teritorijų būklę trūkumas:18.1. Nesant ar trūkstant patikimų duomenų apie saugomų teritorijų, jose saugomųvertybių būklę, sunku laiku gauti informaciją apie nepageidautinas tendencijas, laiku imtisreikalingų priemonių būklei pagerinti, praradimams išvengti. Tik nuolatinis saugomų teritorijųkraštovaizdžio ir biologinės įvairovės būklės stebėjimas gali padėti užkirsti kelią galimiemspraradimams18.2. Svarbia problema kuriant „Natura 2000“ tinklą laikytina tai, kad išskiriant Buveiniųdirektyvos įgyvendinimui būtinas EB svarbos teritorijas dėl laiko, lėšų ir specialistų stokosdaugeliu atvejų nebuvo detaliai kartografuotos EB svarbos rūšių radvietės ir natūralių buveiniųplotai. Ypač tai pasakytina apie didelio ploto „Natura 2000“ teritorijas. Neturint tikslių duomenų,sunku vertinti ūkinės veiklos planus, jų poveikį, taip pat negalima spręsti apie rūšių ir buveiniųapsaugos būklės pokyčius. Todėl šią problemą būtina spręsti inicijuojant detalios informacijosapie EB svarbos rūšių ir buveinių paplitimą „Natura 2000“ teritorijose surinkimą, analizę irsistemingą kaupimą;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 238/385