Zeldynu naudojimo tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas - 1

stojimui į ES. Lietuvoje šiuo metu yra tik fragmentiški duomenys EB svarbos natūralių buveiniųtipų paplitimą ir jų pagrindinius parametrus. Nėra standartizuotų metodų apie EB svarbosnatūralioms buveinėms kartografuoti šalies mastu. Specialistų, galinčių kokybiškai kartografuotibuveines bei vertinti jų būklę, yra palyginti mažai. Pagal atskirus projektus (pvz., Kertinių miškobuveinių inventorizavimo projektas arba Natūralių pievų inventorizavimo projektas) sukurtimetodai apima tik mažą dalį saugotinų buveinių (apie 20 tipų iš 55 sutinkamų Lietuvoje).Kadangi sukaupta nepakankamai duomenų apie EB svarbos buveinių parametrus Lietuvossąlygomis, sunku apibrėžti „slenkstinius“ dydžius, kurie leistų spręsti, ar šalies bei vietovėsmastu natūralios buveinės būklė yra gera;13.9. Invazinių augalų ir gyvūnų rūšių plitimas. Lietuvoje yra paplitę arba aktyviai plinta16 invazinių augalų ir gyvūnų rūšių, kurių gausa neigiamai veikia ekologinius ekosistemų beijose esančių natyvinių (vietinių) rūšių tarpusavio ryšius, t. y. dėl didesnio konkurencingumogreitai užima tinkamas buveines, sumažina mitybinę bazę, kt. Vilniaus universiteto Ekologijosinstituto ir Botanikos instituto mokslininkai nurodė 7 didžiausią grėsmę šalies biologineiįvairovei keliančias invazines rūšis: gyvūnai - kanadinė audinė, mangutas, nuodėgulinisgrundalas, rainuotasis vėžys; augalai - Sosnovskio barštis, uosialapis klevas ir gausialapislubinas.14. Problemos saugomose teritorijose. Saugomų teritorijų būklę labiausiai įtakojabaigiamas žemės ir miškų privačios nuosavybės atkūrimas ir su juo susiję procesai, pirmiausiastatybų ir intensyviai rekreacijai reikalingos infrastruktūros plėtra, mažėjantis žemės ūkio veiklosintensyvumas, didėjantis privačių miškų naudojimas, nesureguliuotas lankymasis saugomoseteritorijose. Neužtenka vien įsteigti saugomas teritorijas. Būtina sukurti reikiamas teisines,administracines, planavimo, informavimo, švietimo bei kitas prielaidas saugomų teritorijųtikslams pasiekti, įgyvendinti konkrečias apsaugos ir tvarkymo priemones, atkurti pažeistuskompleksus bei objektus, nuolat prižiūrėti saugomus ir lankomus objektus. Pagrindinės šiuo metusaugomose teritorijose, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas, egzistuojančios problemos, susijusiossu šių teritorijų aktyviu tvarkymu ir priežiūra, yra šios:14.1. Planavimo dokumentų trūkumas;14.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaNepakankamai įgyvendinamos apsaugos ir tvarkymo priemonės (ypač valstybiniuoseparkuose ir „Natura 2000“ teritorijose), įskaitant vizualinės (lauko) informacinėssistemosnatūroje sukūrimą;14.3. Kraštovaizdį darkančių apleistų (bešeimininkių) pastatų bei kitų aplinką žalojančiųobjektų ir kompleksų egzistavimas;14.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaĮrangos (technikos), reikalingos sutvarkytų teritorijų priežiūrai, trūkumas;14.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaDuomenų, informacijos apie saugomų teritorijų, jose saugomų vertybių būklę trūkumas.15. Planavimo dokumentų trūkumas:15.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaĮgyvendinant Lietuvos aplinkos apsaugos strategiją saugomose teritorijose, siekiantužtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą ir jų gausinimą, gamtos ir kultūros paveldovertybių apsaugą bei išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, labai svarbus etapas yra© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 235/385