30.07.2015 Views

Zeldynu naudojimo tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas - 1

Zeldynu naudojimo tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas - 1

Zeldynu naudojimo tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas - 1

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

vietų mažėjimas (senų pastatų nugriovimas, renovacija, kolonijų, susiformavusių privačiuosenamuose, išvaikymas ar sunaikinimas) <strong>ir</strong> intensyvi miškininkystė (sanitariniai k<strong>ir</strong>timai (neretaišalinami drevėti medžiai), medienos ruoša nesulaukus medynų brandos (kertama, kuometmediena yra pati vertingiausia - dar nepradėjus medžiuose formuotis ertmėms), kt.;13.4.11. vijūno populiacija sparčiai nyksta dėl buveinių degradavimo <strong>ir</strong> kitimo. Išanksčiau buvusios gausios Lietuvoje rūšies dabar aptinkami tik pavieniai individai. Pagrindiniaifaktoriai, nuo kurių priklauso vijūnų gausa, yra tarša žemės ūkyje naudojamais cheminiaisjunginiais, hidrologinio režimo pokyčiai, melioracija <strong>ir</strong> plėšrūnai;13.4.12. pleištinio ž<strong>ir</strong>gelio populiacijos būklė Lietuvoje yra gana stabili, tačiau jųbuveinėms kyla grėsmė dėl vandens kokybės blogėjimo, susijusio su eutrofikacija bei tiesioginevandens tarša. Buveinės suardomos užtvenkiant, kanalizuojant upes, jas gilinant ar sutv<strong>ir</strong>tinantkrantus;13.4.13. kraujalakinis melsvys yra nykstanti rūšis visoje Europoje. Per 25 metus jopopuliacija sumažėjo 20-50 %. Ši rūšis aptinkama vakarinėje <strong>ir</strong> vidurinėje Lietuvos dalyse.Populiacijos išsibarsčiusios daugiau ar mažiau izoliuotais fragmentais, kurie telkiasi natūralių <strong>ir</strong>pusiau natūralių pievų likučiuose. Pagrindinės grėsmės šios rūšies populiacijai Lietuvoje yraintensyvi žemd<strong>ir</strong>bystė (sausinimas, tręšimas <strong>ir</strong> pesticidų naudojimas, intensyvus ganymas <strong>ir</strong>šienavimas) <strong>ir</strong> buveinių užžėlimas nepakankamai ganant ar šienaujant;13.4.14. žinomos tik dvi gyvybingos purpurinio plokščiavabalio populiacijos Kamšosbotaniniame-zoologiniame draustinyje <strong>ir</strong> Jiesios kraštovaizdžio draustinyje. Rūšies buveinėmsgrėsmę keliantys veiksniai yra miško k<strong>ir</strong>timas, miško šviesinimas <strong>ir</strong> retinimas, sanitariniaik<strong>ir</strong>timai, kai iš miško šalinami nudžiūvę <strong>ir</strong> džiūstantys medžiai, miškų gaisrai;13.5. Fragmentuotų <strong>ir</strong> saugomų rūšių mažų populiacijų nykimas. Tipiški šios problemospavyzdžiai yra lūšis <strong>ir</strong> didysis apuokas, kurie yra arba greitai taps išnykstančiais gyvūnais. Pagal2007 m. Vilniaus universiteto Ekologijos instituto pateiktą ataskaitą lūšių Lietuvos populiacijojeyra ne mažiau kaip 30-40 individų (iki 80), o didžiųjų apuokų peri tik apie 5-10 porų. Esamosemikropopuliacijose dėl veisimuisi tinkamų (subrendusių) individų stokos gyvūnų skaičiusnegausėja. Lūšių populiacija Lietuvoje suskaidyta, paplitusi fragmentiškai <strong>ir</strong> negausėja. Rūšiesplitimą <strong>ir</strong> populiacijossklaidą sąlygoja intensyvus miško naudojimas, nevientisa mitybosekologinė grandinė, trikdymas <strong>ir</strong> nelegali medžioklė;13.6. Migruojančių gyvūnų migracijos kelių suardymas <strong>ir</strong> sąlygų juose prastėjimas.Lietuva yra ratifikavusi tarptautinius susitarimus (Bonos konvencija, AEWA, EUROBATS,ASCOBANS), pagal kuriuos įsipareigojo rūpintis migruojančių gyvūnų gerove bei apsauga.Lietuvoje migruojančių gyvūnų (paukščiai, šikšnosparniai, paprastoji jūros kiaulė) sankaupos turisezoninį charakterį. Kai kurios migruojančios gyvūnų rūšys ar rūšių grupės Lietuvoje žiemoja.Didžiausią grėsmę migruojančių gyvūnų rūšių laikinoms buveinėms bei žiemavietėms keliabuveinių kitimas (šlampžemių sausinimas, jų <strong>ir</strong> pievų užaugimas krūmais <strong>ir</strong> nendrėmis, tai lemiamaisto stoką, maitinimosi <strong>ir</strong> veisimosi vietų nykimą), eutrofikacija <strong>ir</strong> tarša, trikdymas;13.7. Biologinės įva<strong>ir</strong>ovės duomenų sistemingo kaupimo, analizės <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> problema.Lietuvoje nėra institucijos, kuri būtų atsakinga už sistemingą biologinės įva<strong>ir</strong>ovės duomenųkaupimą, analizę <strong>ir</strong> tvarkymą. Dažnai mokslo bei valstybės <strong>ir</strong> savivaldybių institucijos,vykdydamos biologinės įva<strong>ir</strong>ovės srities tyrimus ar teisės aktais pavestas funkcijas, taip patnevyriausybinės organizacijos, įgyvendindamos gamtosauginius projektus, tvarko surinktusbiologinės įva<strong>ir</strong>ovės srities duomenis nesistemingai, todėl duomenys vėliau yra sunkiai prieinamikitiems naudotojams, neretai iš viso prarandami;13.8. Išsk<strong>ir</strong>tinė duomenų kaupimo problemos dalis yra duomenys apie EB svarbosnatūralias buveines, apie kurias informacija pradėta rinkti tik apie 2000 metus, rengiantis© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 234/385

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!