Zeldynu naudojimo tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas - 1

13.2.3. institucijos, kuri būtų šalies mastu atsakinga už nuolatinį biologinės įvairovėsduomenų kaupimą ir informacinių sistemų, skirtų duomenų apie natūralias buveines, saugomųrūšių ir buveinių paplitimą bei apsaugos poreikius, kaupimui, dėl ko nėra pakankamai galimybiųskirti reikiamą dėmesį biologinės įvairovės išsaugojimui, rengiant ir derinant ūkinės veiklosplanus ir projektus, apsunkina biologinės įvairovės būklės vertinimą ir apsaugos veiksmųplanavimą;13.2.4. invazinių augalų ir gyvūnų rūšių, užimančių nykstančių rūšių buveines arbasuardančių svarbius ekologinius ryšius tarp rūšių, plitimas;13.2.5. neišvystyta saugomų rūšių būklės stebėjimo (monitoringo) ir vertinimo sistema,kadangi neparengti stebėjimo ir vertinimo metodiniai reikalavimai;13.3. Konkrečioms saugomų rūšių apsaugos priemonėms įgyvendinti labai trūkstaapsaugos planų ir kitų reikalingų dokumentų. Nėra veiksmų planų: 1) invazinių rūšių, pavojingųvietinių rūšių populiacijoms, plitimui sulėtinti ar sustabdyti, sumažinti jų populiacijas, 2)nykstančių rūšių veisimui ir reintrodukcijai, taip pat migruojančių gyvūnų rūšių apsaugospriemonėms taikyti;13.4. Situacija, rengiant saugomų rūšių apsaugos planus. Įgyvendindami PHARE 2003 m.projektą „Nykstančių floros ir faunos rūšių bei jų arealų apsauga, įgyvendinant CITES, Berno irBonos konvencijas bei susijusius ES teisės aktus“, ekspertai išskyrė 15 retų visoje Europojenykstančių rūšių, kurių apsaugos veiksmai sudarytų sąlygas išsaugoti ir daugelį kitų rūšių irnatūralių buveinių, su kuriomis jos yra susiję ekologiniais ryšiais. Šios 15 išskirtų prioritetiniųrūšių yra: augalai - Vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens), plačialapė klumpaitė (Cypripediumcalceolus), pelkinė uolaskėlė (Saxifraga hirculus), pūslėtoji aldrūnė (Aldrovanda vesiculosa);paukščiai - juodasis gandras (Ciconia nigra), kurtinys (Tetrao urogallus), mažoji žuvėdra (Sternaalbifrons), meldinė nendrinukė (Acrocephalus paludicola), stulgys (Gallinago media); žinduoliai -lūšis (Lynx lynx), kūdrinis pelėausis (Myotis dasycneme); žuvys - vijūnas (Misgurnus fosilis);vabzdžiai - kraujalakinis melsvys (Maculinea teleius), pleištinis žirgelis (Ophiogomphus cecilia),purpurinis plokščiavabalis (Cucujus cinnaberinus). Joms šio projekto metu buvo parengti rūšiųapsaugos planai. Kadangi juos rengė biologai, todėl išsamiausiai pateikta bendra informacija apierūšis, įvertinta svarbiausių radviečių būklė bei kiti ekologiniai parametrai, identifikuotiuždaviniai, pasiūlyti priemonių planai bei jų įgyvendinimo uždaviniai. Silpniausia parengtų rūšiųapsaugos planų dalis - ekonominis numatytų uždavinių įgyvendinimo pagrindimas, lėšų poreikionustatymas bei jų panaudojimo detalizavimas. Todėl pirmiausia būtina parengti detalius veiksmųplanus visoms rūšių apsaugos planuose numatytoms įgyvendinti priemonėms, nustatyti prioritetusir įvardyti konkrečius veiksmus. Taip pat būtina parengti sąmatas visiems reikalingiems darbamsatlikti. Tik parengus nurodytus dokumentus, bus galima įvardyti konkrečias kiekvienam projektuiįgyvendinti reikalingas pinigų sumas bei jų paskirstymą etapais. Aukščiau minėtų saugomų rūšiųbūklę trumpai galima apibūdinti taip:13.4.1. Lietuvoje plačialapės klumpaitės populiacijos yra patenkinamos būklės, betstebimas aiškus jų skurdimas dėl netinkamo miškų tvarkymo, didėjančio užpavėsinimo,dirvožemio eutrofikacijos ir užterštumo bei puošnių žiedų skynimo. Sulėtinti stebimą nykimą irpopuliacijų būklės blogėjimą galima tik neatidėliotinomis gamtosaugos priemonėmis.Svarbiausia - apsaugoti ir palaikyti tinkamą buveinių būklę ir atkurti smarkiai pažeistas, bet dargyvybingas populiacijas. Apytikriais vertinimais, šalyje plačialapės klumpaitės populiacijąsudaro nuo 8 000 iki 10 000 individų;13.4.2. dauguma vėjalandės šilagėlės populiacijų yra nedidelės, jas sudaro pavieniaiaugalai - paprastai iki 10 individų, pasklidusių dideliame plote, arba mažos izoliuotos grupelės.Didžiausios ir gausiausios rūšies populiacijos išlikusios Lietuvos pietryčiuose ir rytuose© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 232/385