Zeldynu naudojimo tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas - 1

kranto atkarpos. Kuršių nerijos jūros krantas priskiriamas išlygintų akumuliacinių krantų tipui iryra susiformavęs dėl intensyvios smėlio pernašos iš Sambijos pusiasalio šiaurės kryptimi.12-1.9. Nuo XX a. pradžios iki šių dienų Lietuvai priklausančiame Baltijos jūros krantevyrauja akumuliacinio tipo kranto ruožų bendro ilgio mažėjimo ir išplaunamo tipo ruožųdidėjimo tendencijos. Per pastaruosius 30 metų (1976-2006 m.) Lietuvos pakrantėje bendrasakumuliacinio tipo kranto ruožų ilgis kasmet sutrumpėdavo po 1100 m, o išplaunamų krantų ilgiskasmet padidėdavo 367 m. Labiausiai ardomi Šventosios-sienos su Latvija, Ošupio rajono,Ražės-Birutės kalno, Nemirsetos-Olando Kepurės, I Melnragės ir gretimas Klaipėdos uostošiauriniam molui kranto ruožai. Kuršių nerijoje - Kopgalio, Juodkrantės, Preilos, Nidos krantai.Įdiegus krantotvarkos programose numatytas priemones, kranto būklė keliuose ruožuosepagerėjo, tačiau tikėtina, kad bendras išplaunamų kranto ruožų ilgis nuo 25 km (2008 m) padidėsiki 32 km (2023 m).12-1.10. Kraštovaizdžio monitoringas vykdomas pagal Valstybinio aplinkos monitoringo2011-2017 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d.nutarimu Nr. 315 (Žin., 2011, Nr. 34-1603). Kraštovaizdžio stebėsena vykdoma šiais blokais:kraštovaizdžio struktūros pokyčių monitoringas (visoje Lietuvoje), Pajūrio juostos ir Baltijosjūros krantų dinamikos monitoringas, valstybinių parkų monitoringas, Šiaurės karstinio rajonokraštovaizdžio būklės ir gipso cheminės denudacijos monitoringas.12-1.11. Nacionaliniu lygmeniu kraštovaizdžio išsaugojimą tiesiogiai reglamentuojaKraštovaizdžio politikos krypčių aprašas, kuriame pateiktos pagrindinės sąvokos kraštovaizdžioapsaugos, tvarkymo ir planavimo srityje, kraštovaizdžio istorinės kaitos analizė, jo formavimosibruožai ir tipai nuo paleogeografinių laikų iki šių dienų, esamos kraštovaizdžio apsaugos,naudojimo ir planavimo situacijos analizė (stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės). Siekiantįgyvendinti Lietuvos kraštovaizdžio politiką, patvirtintos Lietuvos Respublikos kraštovaizdžiopolitikos įgyvendinimo priemonės iki 2020 m. Strateginiai kraštovaizdžio formavimo, apsaugostikslai ir kryptys yra nustatyti Lietuvos Respublikos bendrajame plane, patvirtintame LietuvosRespublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852).12-1.12. Kraštovaizdžio apsaugą taip pat reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas,Pajūrio juostos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 73-3091), Želdynų įstatymas (Žin., 2007, Nr. 80-3215)ir jų įgyvendinamieji teisės aktai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintosLietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43), Gamtinio karkaso nuostatai, patvirtinti aplinkos ministro 2007 m. vasario14 d. įsakymu Nr. D1-96 (Žin., 2007, Nr. 22-858; 2010, Nr. 87-4619).12-1.13. Lietuvos kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo ir planavimo teisinioreglamentavimo nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos, LietuvosRespublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, Lietuvos Respublikos miškų, LietuvosRespublikos žemės, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, Lietuvos Respublikos statybos,Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymus ir įkitus teisės aktus.12-1.14. Kraštovaizdžio būklė įvertinama, jo apsaugos ir tvarkymo priemonėskonkrečiose teritorijose numatomos visų lygmenų bendraisiais (kompleksiniais) ir kraštovaizdžiospecialiaisiais planais, specialiaisiais saugomų teritorijų ir jų tinklų (gamtinio karkaso irekologinio tinklo) planais, kaimo žemėtvarkos planais ir kitais teritorijų planavimo dokumentais.Ypač reikšmingi Lietuvos Respublikos bendrojo plano, apskričių, rajonų savivaldybių bendrųjųplanų sprendiniai.12-1.15. Vienas kertinių kraštovaizdžio srities teisės aktų yra Europos kraštovaizdžiokonvencija (Žin., 2002, Nr. 104-4621), kuria vadovaujantis buvo patvirtintas Lietuvos© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 230/385