Zeldynu naudojimo tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas - 1

darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo11 d. Nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215).12-1.2. Lietuvos teritorija, remiantis Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinėsstruktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija, skirstoma į 9 kraštovaizdžio morfologiniusruožus, juose - 19 sričių, 42 rajonai, 564 parajoniai, kurie yra saviti pamatinių uolienų, pažemiooro, vandenų, dirvožemio, antropogeninių darinių pobūdžiu ir savybėmis. Pagal medžiaginįpamatą (geologinius darinius ir reljefą), kuris lemia kraštovaizdžio įvairumą, Lietuvoje skiriami 5pagrindiniai žemėvaizdžių tipai: molingosios lygumos (55,2 % visos teritorijos), smėlingosioslygumos (17,8%), kalvotosios moreninės aukštumos (21,2 %), pajūrio lygumos (2,2 %) ir upiųslėniai (3,6 %).12-1.3. Lietuvos kraštovaizdžio istorinė raida labai dinamiška, su evoliucinės raidos irstaigių permainų laikotarpiais. Tai susiję su politinių, ekonominių sąlygų raida, žemėsreformomis, kurios lėmė žemės naudmenų struktūros, naudmenų sudėties ir sąskaidos kaitą,skirtingomis kryptimis veikė gamtinių procesų eigą ir pobūdį.12-1.4. Lietuvoje vyrauja kaimiškojo tipo kraštovaizdis (užima apie 75 % šaliesteritorijos). Didesni gamtinio kraštovaizdžio arealai išlikę šalies rytinėje ir pietrytinėje dalyje,vakarinėje Žemaičių aukštumos dalyje, stambiųjų deltų zonose ir neviršija 15% Lietuvosteritorijos. Apie 10 % užima sparčiai besiplečiantis miestiškas, urbanizuotas kraštovaizdis. Yra11 miestų, kurių plotas didesnis kaip 1000 ha. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestai aktyviaiformuoja aglomeruotas metropolines teritorijas. Tauragės, Telšių, Utenos, Marijampolėsapskritys pasižymi 3-5 kartus mažesniu urbanizuoto kraštovaizdžio plotu nei didžiųjų miestųapskritys.12-1.5. Didžiausiu natūralumu pasižymi miškingiausios šalies teritorijos, išsidėsčiusiosšiaurrytinėje, pietrytinėje ir pietvakarinėje šalies dalyse. Labiausiai antropogenizuotos ir apleistosagrarinio kraštovaizdžio zonos plyti Žiemgalos ir Šešupės lygumose.12-1.6. Lietuvoje vyrauja vidutinio ir žemo vizualinio raiškumo teritorijos, o vidutinį iraukštą estetinį potencialą turintys arealai užima apie 1/3 šalies teritorijos, kurie koncentruojasiBaltijos ir Žemaičių aukštumų kalvynuose, Kuršių nerijoje ir didžiausiuose stačiašlaičiuoseNemuno, Nėries, Dubysos, Šventosios, Nevėžio, Minijos ir kituose slėniuose. Santykinai raiškųestetinį potencialą turi tik 8 % šalies teritorijos: Kuršių nerijos (Pervalkos-Juodkrantės) ruožas,Barstyčių-Alsėdžių-Viešvėnų ruožas, Laukuvos- Girgždutės-Kražių arealas, Minijos-Salantosenslėnis, Dubysos vidurupis, Nemuno žemupio (Vilkijos-Gelgaudiškio) ruožas, Kauno marių irDidžiųjų Nemuno kilpų zonos, Gražiškių ir Sangrūdos kalvynas Sūduvos aukštumose,Verstaminų, Užuguosčio, Pipiriškių ir Sudervės kalvynai Dzūkų aukštumose, Balninkų, Suginčių,Antalgės, Vaiskūnų, Juknėnų, Tauragnų, Atalksnės, Junkūnų ir Zarasų kalvoti ruožai Aukštaičiųaukštumose.12-1.7. Lietuvai priklauso trumpas (90,6 km ilgio) Baltijos jūros ruožas: 51 km Kuršiųnerijoje ir 38,5 km žemyniniame krante, 1,1 km Klaipėdos sąsiauris. Dabartinė jūros kranto būklėpriklauso nuo gamtinių ir antropogeninių faktorių tarpusavio sąveikos. Globaliniai klimatopasikeitimai, dažnesnės uraganinės audros, Pasaulinio vandenyno lygio kilimas, smėlio ištekliųmažėjimas skatina krantų ardymą. Lietuvos Baltijos jūros krantų raidai didelę įtaką turi jūrinėsindustrijos plėtra, kurios nesubalansuotas vykdymas itin neigiamai veikia krantodaros procesus.12-1.8. Lietuvos Baltijos jūros krantai pagal savo genezę ir ypatumus priklauso dviemskirtingoms atkarpoms, t. y. žemyno ir Kuršių nerijos krantams: žemyno krantas priskiriamasišlyginto akumuliacinio-abrazinio kranto tipui. Krantą sudaro skirtingos geologinės sandarosruožai, kuriuose vyrauja smėlis arba moreninis priemolis. Krante kaitaliojasi ardomos ir stabilaus© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 229/385