Zeldynu naudojimo tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas - 1

nekeltų pavojaus žmogaus gyvybei, sveikatai, aplinkai, derėtų prie kraštovaizdžio (4 straipsnis).Tačiau šios nuostatos toliau nekonkretizuojamos. Labai bendro pobūdžio ir Žemės reformosįstatymo (1991 m.) normos, kuriomis reikalaujama, kad realizuojant žemės reformos tikslus būtųužtikrinta gamtos išteklių apsauga (1 straipsnis). Įvertinus visais minėtais įstatymaisreguliuojamų santykių apimtį ir juose numatytos valstybės institucijų kompetencijos aplinkosapsaugos srityje ribas, galima daryti išvadą, kad, iš esmės, yra sukurta aplinkos apsaugos teisinėsistema.Reikia pažymėti, kad želdynų apsaugos teisinis reguliavimas yra laikomas vienu išaplinkos apsaugos teisinės sistemos institutų ir pasižymintis ypatinga priimtų specialių, minėtamreguliavimui užtikrinti, skirtų teisės aktų gausa.Želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo valstybinę politiką formuoja LietuvosRespublikos Seimas, priimdamas įstatymus.Pagrindinis teisės aktas, skirtas želdynų apsaugos teisiniam reguliavimui, yra 2007 m.birželio 28 d. priimtas Želdynų įstatymas, kurio paskirtis - nustatyti Lietuvos Respublikosteritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo,želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus, siekiant užtikrinti gamtinio irkultūrinio kraštovaizdžio stabilumą, gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkossąlygas. Šiame įstatyme nustatyta, kad želdynų ir želdinių apsauga, tvarkymas privalo būtiorganizuojami vadovaujantys šiais principus: 1) želdynuose ir želdiniuose saugoma biologinėįvairovė; 2) nemažinamas miestų ir miestelių bendrasis atskirųjų želdynų plotas; 3) Formuojamasgamtinis karkasas šalies, rajono, miesto (ar jo dalių) mastu, kuriama vientisa tolygi želdynųsistema miestuose, miesteliuose ir kaimo kraštovaizdyje; 4) privalo būti išlaikomi užstatytų iratvirų, gyventojų poilsiui ir sveikatingumui skirtų teritorijų optimalūs ploto santykiai (nustatytipagal galiojančias normas), ekologiniai ir estetiniai ryšiai; 5) turi būti išlaikomas istoriniųželdynų ir juose arba greta jų esančių pastatų ansamblių ar kompleksų ir jų tarpusavio funkcijųvientisumas; 6) atskirieji želdynai (parkai, tarp jų ir istoriniai, skverai, miesto ir miestelio sodai,dendrologiniai rinkiniai) neskaidomi į dalis, išskyrus jų teritorijoje esančių objektų sklypųformavimą; 7) pertvarkant esamus želdynus, kuriant naujus, turi būti įvertinama suinteresuotosvisuomenės motyvuota nuomonė; 8) medžius ir krūmus prie saugotinų priskiria LietuvosRespublikos Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu. Tačiau norint išsaugoti kraštovaizdžiostruktūrą, biologinę įvairovę ir istorinę vertę, palaikyti teritorijos ekologinį stabilumą bei© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 12/385