Zeldynu naudojimo tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas - 1

14.8. Ne visai aiškus kertinių buveinių teisinis statusas skiriant teritorijas Natūra-2000tinklui.14.9. Nesukurtas integruotas saugomų kultūros paveldo teritorijų tinklas.15. Galimybės:15.1. Numatoma sudaryti kur kas geresnes kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo, naudojimoir planavimo sąlygas.15.2. Pasinaudojus Europos Sąjungos arba tarptautinių fondų parama, bus parengtadabartinį valstybės gamtinių sąlygų ir kultūros paveldo pažinimo lygį atitinkanti kraštovaizdžiomokslinė studija.15.3. Saugomų teritorijų sistema bus papildyta naujomis teritorijomis, bus derinamigamtos ir kultūros paveldo bei ekologinės apsaugos interesai. Saugomų teritorijų ploto didėjimasiki 15-18 procentų šalies teritorijos, gamtinio karkaso plėtra taps veiksminga krašto ekologiniostabilumo palaikymo priemone ir atsvara intensyvėjantiems urbanizacijos ir antropogenizacijosprocesams.15.4. Rengiamuose savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose bus numatytospriemonės, užtikrinančios bendrąją ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinio karkasoformavimą, gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsaugojimą.15.5. Pasinaudojus kitų Europos valstybių patirtimi, bus imtasi visiškai naujų veiksmų irpriemonių kultūrinio kraštovaizdžio formavimui užtikrinti.15.6. Pasienio teritorijoms bus parengtos tarpvalstybinės pasienio teritorijų kraštovaizdžioapsaugos ir tvarkymo programos.15.7. Bus parengta Valstybinė aplinkos monitoringo programa, kurioje bus numatytaskraštovaizdžio formavimosi monitoringas (stebėsena).16. Grėsmės:16.1. Dėl Europos Sąjungos bendrųjų interesų pervertinimo visuomenė gali taptikosmopolitiškesnė, o tai sukeltų pavojų, kad ims nykti kraštovaizdis kaip tautinės savimonėsišraiškos būdas.16.2. Intensyvėjant žemės pardavimui ne Lietuvos Respublikos piliečiams, gali atsirastineigiamų tendencijų, formuojančių vartotojišką požiūrį į kraštovaizdžio apsaugą, tvarkymą irnaudojimą.16.3. Didėjant ūkiniam aktyvumui ir turtinei diferenciacijai, Lietuvos teisinė sistemanepajėgs reglamentuoti privačios nuosavybės teise valdomų vertingiausių šalies teritorijųnaudojimo tendencijų, todėl kraštovaizdžio vertybės ir rekreaciniai ištekliai gali tapti sunkiaiprieinami visuomenei.16.4. Privačios žemės nuosavybės statusas iš dalies apsunkina kraštovaizdžio įvairovėsišsaugojimą, saugomų teritorijų administravimą ir plėtrą.16.5. Neparengus ir neįteisinus bendros kraštovaizdžio politikos ir jos įgyvendinimopriemonių, galimi neigiami kraštovaizdžio formavimo darbai, kenkiantys bendrai šalieskraštovaizdžio vertei, keliantys grėsmę gamtos ir kultūros paveldo išlikimui.V. LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTOVAIZDŽIO POLITIKOS KRYPTYS, JŲFORMAVIMO PRINCIPAI IR METODOLOGIJA17. Pagrindinės Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos kryptys yra šios:17.1. užtikrinti Lietuvos kraštovaizdžio formavimo socialines, ekonomines ir ekologinesfunkcijas;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 119/385