Zeldynu naudojimo tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas - 1
Zeldynu naudojimo tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas - 1
Zeldynu naudojimo tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas - 1
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
VILNIAUS UNIVERSITETASGAMTOS MOKSLŲ FAKULTETASGEOGRAFIJOS IR KRAŠTOTVARKOS KATEDRAŽELDYNŲ KŪRIMO, NAUDOJIMO, TVARKYMO IR APSAUGOSREGLAMENTAVIMASMokymo priemonėI dalisdoc. dr. Regina PrapiestienėVilnius, 2012
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 15 d. įsakymas Nr. D1-208 „Dėlželdynų projektų rengimo vadovo atestavimo komisijos sudėties patv<strong>ir</strong>tinimo“ ........................ 165Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. D1-87 „Dėl saugotinųmedžių <strong>ir</strong> krūmų k<strong>ir</strong>timo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo <strong>ir</strong>leidimų šiems darbams išdavimo, medžių <strong>ir</strong> krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašopatv<strong>ir</strong>tinimo“ ................................................................................................................................ 165Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. D1-62 „Dėl atsk<strong>ir</strong>ųjųželdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> pavyzdinio reglamento <strong>ir</strong> priklausomųjų želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong><strong>tvarkymo</strong> pavyzdinio reglamento patv<strong>ir</strong>tinimo“ .......................................................................... 170Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 22 d. įsakymas Nr. D1-49 „Dėl želdynųprojektų rengimo vadovo atestavimo tvarkos aprašo patv<strong>ir</strong>tinimo“ ............................................ 177Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. D1-45 „Dėl medžių <strong>ir</strong>krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, <strong>apsaugos</strong>, vejų <strong>ir</strong> gėlynų priežiūrostaisyklių patv<strong>ir</strong>tinimo“ ................................................................................................................. 180Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. D1-31 „Dėl želdynų<strong>ir</strong> želdinių būklės stebėsenos programos patv<strong>ir</strong>tinimo“ ............................................................... 189Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. D1-5 „Dėl želdynų <strong>ir</strong>želdinių inventorizavimo <strong>ir</strong> apskaitos taisyklių patv<strong>ir</strong>tinimo“ .................................................... 195Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. D1-719 „Dėlatsk<strong>ir</strong>ųjų <strong>ir</strong> priklausomųjų želdynų kūrimo <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> projektų rengimo tvarkos aprašopatv<strong>ir</strong>tinimo“ ................................................................................................................................ 199Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. D1-718 „Dėlmetinės statistinės ataskaitos apie savivaldybės teritorijoje esamus, sutvarkytus, įkurtus naujusželdynus teikimo tvarkos aprašo patv<strong>ir</strong>tinimo“ ........................................................................... 202Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. D1-717 „Dėlmedžių <strong>ir</strong> krūmų veisimo, vejų <strong>ir</strong> gėlynų įrengimo taisyklių patv<strong>ir</strong>tinimo“ ................................ 203Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. D1-694 „Dėlatsk<strong>ir</strong>ųjų rekreacinės pask<strong>ir</strong>ties želdynų plotų normų <strong>ir</strong> priklausomųjų želdynų normų (plotų)nustatymo tvarkos aprašo patv<strong>ir</strong>tinimo“ ...................................................................................... 212Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. D1-675 „Dėlželdynų <strong>ir</strong> želdinių sanitarinės <strong>apsaugos</strong> taisyklių patv<strong>ir</strong>tinimo“ ................................................ 216Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. D1-509 „Dėlbiologinės įva<strong>ir</strong>ovės išsaugojimo <strong>ir</strong> saugomų teritorijų planavimo bei <strong>tvarkymo</strong> 2007-2013 m.programos, sk<strong>ir</strong>tos Europos Sąjungos struktūrinės paramos strategijos prioritetams įgyvendinti,patv<strong>ir</strong>tinimo“ ................................................................................................................................ 222Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. D1-96 „Dėl gamtiniokarkaso nuostatų patv<strong>ir</strong>tinimo“ .................................................................................................... 259Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. D1-246 „Dėlaukštybinių pastatų išdėstymo specialiųjų planų rengimo taisyklių <strong>ir</strong> kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong>specialiųjų planų rengimo taisyklių patv<strong>ir</strong>tinimo“ ...................................................................... 264Lietuvos Respulikos aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 615 „Dėl želdynų<strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> atkūrimo startegijos patv<strong>ir</strong>tinimo“ .......................................................... 277Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Informacinis pranešimas apie Šiaulių miesto miškų <strong>ir</strong>parkų želdynų miškotvarkos projektą <strong>ir</strong> Telšių miesto miškų miškotvarkos projektą ................ 285Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 14 d. įsakymas Nr. 543 „Dėl Šiauliųmiesto miškų <strong>ir</strong> parkų želdynų miškotvarkos projekto <strong>ir</strong> Telšių miesto miškų miškotvarkosprojekto tv<strong>ir</strong>tinimo“ ..................................................................................................................... 286© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 3/385
Lietuvos Respublikos aplinkos <strong>apsaugos</strong> ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. 198„Dėl nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksusbei objektus, skaičiavimo metodikos patv<strong>ir</strong>tinimo“ .................................................................... 286APLINKOS IR KULTŪROS MINISTERIJŲ BENDRAI PRIIMTI DOKUMENTAI..................................................................................................................................................... 292Lietuvos Respublikos aplinkos ministro <strong>ir</strong> Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m.b<strong>ir</strong>želio 1 d. įsakymas Nr. D1-276/ĮV-230 „Dėl kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos <strong>ir</strong>želdynų <strong>tvarkymo</strong> darbų priėmimo taisyklių patv<strong>ir</strong>tinimo“ ........................................................ 292KULTŪROS MINISTERIJOS PRIIMTI DOKUMENTAI ........................................... 294Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. sausio 19 d. įsakymas Nr. ĮV-49 „Dėl Kaunotv<strong>ir</strong>tovės dešiniojo Nemuno kranto centrinio įtv<strong>ir</strong>tinimo reduto nekilnojamojo kultūros paveldo<strong>apsaugos</strong> specialiojo plano patv<strong>ir</strong>tinimo“ .................................................................................... 294Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. ĮV-685 „DėlDruskininkų miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> specialiojo plano –teritorijos <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonos ribų plano patv<strong>ir</strong>tinimo“ ................................................................ 308Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. b<strong>ir</strong>želio 29 d. įsakymas „Dėl kultūriniųdraustinių, kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų), istorinių valstybinių parkų steigimo kriterijųaprašo patv<strong>ir</strong>tinimo“ .................................................................................................................... 330Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymas Nr. ĮV-150 „Dėlnekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo <strong>ir</strong> atrankos kriterijų aprašo patv<strong>ir</strong>tinimo“ ............... 333ĮVAIRIŲ INSTITUCIJŲ PRIIMTI DOKUMENTAI .................................................... 342Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos 2011 m. gegužės 27 d. sprendimasNr. S-10(174) „Dėl Lietuvos Respublikos Klaipėdos <strong>ir</strong> Šilutės rajonų kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong>būklės“ ......................................................................................................................................... 342Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimasNr. S-9(163) „Dėl Lietuvos istorinių parkų <strong>ir</strong> sodų <strong>apsaugos</strong>“ ................................................... 345Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos 2010 m. vasario 26 d. sprendimasNr. S-2(156) „Dėl Pasaulio paveldo vietovės – Vilniaus istorinio centro (Senamiesčio) esamosbūklės bei autentiškumo“ ............................................................................................................. 348Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimasNr. S-7(149) „Dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje“ .................... 359Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos 2007 m. kovo 9 d. sprendimas Nr.S-3-(122) „Dėl Valstybinės dvarų paveldo išsaugojimo programos vykdymo“ ......................... 361Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2005 m. rugsėjo 30 d. sprendimasNr. S-6-(114) „Dėl istorinių želdynų <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> Lietuvoje“ ..................................... 362Lietuvos Respublikos valstybinės paminklosaugos komisijos 2002 m. rugsėjo 13 d. sprendimasNr. 87 „Dėl Lietuvos Respublikos dvarų paveldo išsaugojimo <strong>ir</strong> jo integravimo į visuomenėsgyvenimą koncepcijos“ ................................................................................................................ 365Lietuvos Respublikos valstybinės paminklosaugos komisijos 2001 m. liepos 20 d. sprendimas Nr.83 „Dėl dvarų paveldo išsaugojimo politikos“ ............................................................................ 381Lietuvos statistikos departamento generalinio d<strong>ir</strong>ektoriaus 2012 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. DĮ-8„Dėl savivaldybių želdynų statistinės ataskaitos žel-01 (metinės) formos patv<strong>ir</strong>tinimo“ ........... 382© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 4/385
PRATARMĖGamtinį – natūralų arba subnatūralų – kraštovaizdį transformuojant į miestišką(antropogeninį, urbanizuotą) sukuriami ne tik antropogeniniai (technogeniniai) komponentai(statiniai, gatvės <strong>ir</strong> kt.), bet <strong>ir</strong> keičiami natūralūs (gamtiniai) kraštovaizdžio elementai.Urbanizacijos proceso metu sunaikinama augalinė danga, o jos vietoje ats<strong>ir</strong>anda gamtiniamkraštovaizdžiui nebūdingų komponentų, kurių užimamas plotas, poveikis aplinkai vis didėja. Taineigiamai veikia d<strong>ir</strong>vožemį, mikroklimatą, natūralią augaliją, todėl jų funkcijos <strong>ir</strong> savybėssusilpnėja, pakinta ar net sunyksta.Didelis gyventojų tankis, transporto, pramonės objektų koncentracija urbanizuotamekraštovaizdyje lemia vis didesnę aplinkos taršą, o tuo pačiu <strong>ir</strong> gyvenamosios aplinkos kokybėsblogėjimą. Visi šie veiksniai verčia daugiau dėmesio sk<strong>ir</strong>ti natūralių biocenozių, kraštovaizdžioįva<strong>ir</strong>ovės išsaugojimui mieste.Miesto žaliųjų plotų vientisos sistemos sukūrimas, erdvinio raiškumo išsaugojimas,apskritai aplinkos humanizavimas įmanomas tik išvien d<strong>ir</strong>bant visoms atsakingoms <strong>ir</strong>suinteresuotoms institucijoms, t. y. būtina žinoti <strong>ir</strong> suformuoti žaliųjų plotų kūrimo, <strong>tvarkymo</strong>,atkūrimo (visų p<strong>ir</strong>ma istorinių želdynų), saugojimo kryptis bei etapus. Turėtų būti vieningavalstybės politika šioje srityje <strong>ir</strong> atitinkamas teisinis įtv<strong>ir</strong>tinimas. Tam būtina <strong>ir</strong> teisės aktųsistema. Tai sudarytų želdinių bei želdynų <strong>apsaugos</strong>, jos reguliavimo teisines prielaidas <strong>ir</strong>garantijas, numatytų atsakingus subjektus <strong>ir</strong> pagrįstų konkrečią atsakomybę už savo pareigųnevykdymą ar netinkamą vykdymą <strong>ir</strong> t. t.Žmogaus poveikis gamtiniam kraštovaizdžiui <strong>ir</strong> jo komponentams įva<strong>ir</strong>iose visuomenėsvystymosi pakopose sk<strong>ir</strong>iasi. Jis priklausė nuo daugelio veiksnių: ekonominių, socialiniųporeikių, mokslinės-techninės pažangos lygio, aplinkos <strong>apsaugos</strong> svarbos sampratos, nuo bendrosvisuomenės kultūros, ekologinio išprusimo <strong>ir</strong> pan. Greitai išryškėjo žalingi antropogeninėsveiklos padariniai gamtai: mažėjo miškų plotai, seko upės, keitėsi ežerai <strong>ir</strong> t. t. Kai žmogauspoveikis gamtinio kraštovaizdžio komponentams pasidarė toks akivaizdus <strong>ir</strong> sunaikinantis, iškiloaplinkos <strong>apsaugos</strong> problema. Neabejotinai svarbi vieta šiame procese priklauso <strong>ir</strong> teisinėmspriemonėms.Lietuvos valstybėje jau nuo XIV-XV a. greta paprotinių normų, galiojo rašytiniai teisėsšaltiniai, kuriais remiantis tiesiogiai ar netiesiogiai buvo saugomi įva<strong>ir</strong>ūs gamtos objektai <strong>ir</strong>© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 5/385
numatytos bausmės kaltininkams už jų padarytą gamtai žalą. Antai Jogaila jau 1423 m. savodekretu uždraudė Lietuvoje k<strong>ir</strong>sti kukmedžius. Visoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės(LDK) teritorijoje galiojusiame Kazimiero teisyne (1468 m.) buvo nustatyta griežta atsakomybėuž savavališką miško k<strong>ir</strong>timą. Su įva<strong>ir</strong>ių gamtos objektų (žinoma, p<strong>ir</strong>miausia išryškinantnuosavybės aspektą) apsauga susijusios normos buvo įtrauktos <strong>ir</strong> į LDK Statutą (1529 m., 1566m. <strong>ir</strong> 1588 m. redakcijos), kuris galiojo <strong>ir</strong> buvo taikomas Lietuvoje iki 1840 m. Pažymėtina, kadto meto Europoje LDK Statutas buvo įstatymų leidybos pavyzdys, <strong>ir</strong> daugelis jo normų, nuostatųbuvo įtraukti į kitų valstybių vėliau priimtus įstatymus.Įstatymu Klaipėdos krašte jau nuo 1900 m. buvo saugoma d<strong>ir</strong>btinai pasodinta pajūriozunda (Eryngium maritimum L.), nuo 1921 m. – visos ten augusių gegužraibių (Orchis L.),gencijonų (Gentiana L.), pataisų (Lycopodium L.), saulašarių (Drosera L.) rūšys. Jau praeitoamžiaus pradžioje <strong>ir</strong> Vilniaus krašte buvo sudarytas saugotinų augalų sąrašas, įsteigta keletasrezervatų augalams saugoti.Apibendrinant 1918-1940 m. laikotarpį, pažymėtina, kad nors tais laikais LietuvosRespublikoje vyko žemės, miškų <strong>ir</strong> kitos reformos, kurių vyksmą reguliavo visa teisės aktųsistema, o augalijos, želdynų <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> klausimai nebuvo sprendžiami. Taipasakytina <strong>ir</strong> apie 1937 m. balandžio 30 d. Miško želdinimo įstatymą, 1938 m. liepos 5 d. Miestųžemių <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> kitus įstatymus, kurie pagal savo esmę bei pask<strong>ir</strong>tį turėjo apimti minėtusklausimus. Galima tik nurodyti įspėjamąją (prevencinę) funkciją, kurią tais metais reglamentavoatitinkamos Baudžiamojo Statuto normos, nustatančios atsakomybę už sėklinio medžionuk<strong>ir</strong>timą, už tarnautojo taisyklių nesilaikymą, nurodančių, kaip išvengti medžių užkrato ar jiemskenksmingų vabzdžių paplitimo <strong>ir</strong> pan.Sovietinės okupacijos <strong>ir</strong> aneksijos laikotarpiu (1940-1990 m.) buvo priimta gamtosapsaugai sk<strong>ir</strong>tų teisė aktų. Juos vertinant, nederėtų pam<strong>ir</strong>šti <strong>ir</strong> juos priėmusių tų laikų sovietinėsLietuvos valdžios institucijų legitimumo, suverenumo, valstybingumo <strong>ir</strong> kitų politinių aspektų.Neneigtinas <strong>ir</strong> neretai deklaratyvus minimų aktų pobūdis. Tačiau vertinant dabartinį želdynų beiželdinių <strong>apsaugos</strong> teisinį reguliavimą, ieškant galimybių, kaip jį patobulinti, istorinis lyginamasisekskursas turi tam tikrą prasmę <strong>ir</strong> reikšmę.1984 m. spalio 18 d. Ministrų Taryba priėmė nutarimą „Dėl patv<strong>ir</strong>tinimo Druskininkų,B<strong>ir</strong>štono <strong>ir</strong> Likėnų kurortų laikinųjų sanitarinių <strong>apsaugos</strong> zonų“, kuriame sprendžiami <strong>ir</strong> šių zonųželdinių <strong>apsaugos</strong> klausimai. Šio nutarimo 3b punktas draudžia „k<strong>ir</strong>sti medžius miškuose <strong>ir</strong>© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 6/385
parkuose, esančiuose kurortų sanitarinėse <strong>apsaugos</strong> zonų teritorijose“. Analogiška problemabuvo sprendžiama <strong>ir</strong> 1949 m. rugsėjo 12 d. Ministrų Tarybos nutarime „Dėl draudžiamųjų zonųišskyrimo palei Lietuvos TSR upes <strong>ir</strong> žaliųjų zonų – aplink Lietuvos TSR miestus“.Reguliuojant <strong>ir</strong> užtikrinant želdinių bei želdynų apsaugą Lietuvoje pažymėtinas 1959 m.balandžio 22 d. priimtas gamtos <strong>apsaugos</strong> įstatymas, kurio 1 straipsnyje teigiama, jog „valstybėapsaugo atsk<strong>ir</strong>us gamtos objektus, turinčius ūkinę, mokslinę, kultūrinę ar estetinę reikšmę(parkai, pakelių želdiniai, šimtamečiai medžiai <strong>ir</strong> kt.)“.1965 m. b<strong>ir</strong>želio 15 d. Ministrų Tarybos nutarimas Nr. 316 „Dėl tolesnio miestų, kaimogyvenamųjų vietovių <strong>ir</strong> pakelės zonų <strong>tvarkymo</strong>“ numato, jog miestų <strong>ir</strong> rajonų vykdomiejikomitetai privalo imtis visų priemonių, kad būtų reikiamai sutvarkytos <strong>ir</strong> apželdintos įmonių,ūkių, įstaigų, organizacijų teritorijos, jų aplinka. Tų pačių metų gruodžio 16 d. nutarime Nr. 611buvo tv<strong>ir</strong>tinama, kad sudarant ar koreguojant miestų generalinius planus jų sudėtine privalomadalimi turi būti miesto kompleksinė apželdinimo schema.Apžvelgiant urbanizuotų teritorijų želdynų bei želdinių teisinę apsaugą <strong>ir</strong> jos reguliavimą,išsk<strong>ir</strong>tinas 1968 m. sausio 25 d. Ministrų Tarybos nutarimas Nr. 27 „Dėl medžių <strong>ir</strong> jų grupių,augančių ne miško plotuose, <strong>apsaugos</strong>“. Remiantis šiuo nutarimu, saugotinais buvo paskelbiamipavieniai medžiai <strong>ir</strong> jų grupės, augantys miestuose, miesto tipo gyvenvietėse, kaimuose,parkuose, pakelių ruožuose, geležinkelio juostose <strong>ir</strong> kitose vietose. Tokius sprendimus priimdavorajonų vykdomieji komitetai. Buvo atsižvelgiama į medžių apsauginę reikšmę, svarbąkraštovaizdžio formavimui. Svarbu tai, kad buvo įtv<strong>ir</strong>tinta nuostata, kad tokių želdinių apsaugaprivalo rūpintis žemių, kuriose jie auga, naudotojai. Paprastai tokiais subjektais būdavo įmonės,įstaigos, autokelių ar geležinkelių administracija.1972 m. balandžio 10 d. Ministrų Tarybos nutarimas Nr. 111 „Dėl stambių kaimogyvenviečių <strong>tvarkymo</strong>“ taip pat nustatė, kad būtina atkurti esamus <strong>ir</strong> sukurti naujus želdinius,sutvarkyti <strong>ir</strong> nuolat prižiūrėti aplinką. Šiame nutarime buvo nurodyta, kad atlikti minėtus darbusbei kitaip gerinti stambių kaimo gyvenviečių kultūrines, buitines sąlygas privalo atitinkamosministerijos, kitos centrinės žinybos, rajonų vykdomieji komitetai. 1972 m. gruodžio 27 d.Valstybinio statybos komiteto įsakymu Nr. 202 buvo patv<strong>ir</strong>tinti „Miestų <strong>ir</strong> miesto tipogyvenviečių želdinių <strong>apsaugos</strong> nuo sužalojimo <strong>ir</strong> pakenkimo cheminėmis medžiagomis, vykdantstatybos, montavimo <strong>ir</strong> remonto darbus, nuostatai“. Juose, pavyzdžiui, buvo numatyta, kad© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 7/385
chemines medžiagas ledui t<strong>ir</strong>pinti galima naudoti tik vietos valdžiai leidus <strong>ir</strong> tik konkrečiainurodytose gatvėse.Minėto komiteto 1972 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 202 taip pat buvo patv<strong>ir</strong>tintos„Žemės darbų vykdymo Respublikoje taisyklės“. Pagal kurias organizacijos, vykdžiusios žemėsdarbus <strong>ir</strong> pažeidusios želdinius, privalėjo juos atsodinti. 1973 m. balandžio 2 d. Ministrų Tarybosnutarime Nr. 149 „Dėl priemonių gamtos apsaugai toliau gerinti <strong>ir</strong> gamtos ištekiams racionaliainaudoti“ buvo nustatyta, jog turi būti patikslintos žaliųjų zonų ribos apie miestus, o ten kur josneišsk<strong>ir</strong>tos, turi būti nustatytos iki 1974 m. spalio 1 d. Šiame nutarime taip numatyta 1973-1980m. plėsti žaliuosius plotus miestuose, priemiestinėse zonose, t. y. įrengti naujus sodus, parkus,skverus, bulvarus. Asmenims, pažeidusiem šiuos <strong>ir</strong> kitus miestų želdinių bei želdynų apsaugąreguliuojančius teisės aktus, buvo nustatyta administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė.Pažymėtina, kad 1973-1990 metais iš esmės naujų respublikinės reikšmės teisės aktų,reguliuojančių miestų želdinių bei želdynų apsaugą, nebuvo priimta.Lietuvos miestuose tuometiniai vykdomieji komitetai, remdamiesi galiojusiais teisėsaktais, buvo nustatę jų teritorijose esančių želdinių <strong>ir</strong> želdynų <strong>apsaugos</strong> bei <strong>naudojimo</strong> tvarką.Antai Vilniaus miesto vykdomasis komitetas 1972 m. spalio 16 d. patv<strong>ir</strong>tino „Želdinių <strong>apsaugos</strong><strong>ir</strong> tvarkos palaikymo parkuose, miško parkuose, skveruose <strong>ir</strong> soduose taisykles. Šios taisyklėsnustatė, jog visi želdiniai mieste, nepriklausomai nuo to, kieno žinioje jie yra, sudaro neliečiamąmiesto žaliąjį fondą. Konkrečiai už želdinių apsaugą, teisingą bei savalaikę jų priežiūrą privalėjoatsakyti sodų, skverų, parkų, miško parkų administracija bei tie vadovai, savininkai ararendatoriai, kurių žinioje esančioje teritorijoje buvo želdiniai. Taip pat numatyta, jog želdiniųnaudotojai privalėjo užtikrinti, kad medžiai, krūmai, gazonai, gėlynai būtų saugomi, t. y. nebūtųtrypiami, šiukšlinami, užgriozdinami statybinėmis ar kitomis medžiagomis. Be to, buvonustatytos pareigos remontuoti gazonus, takus, aikšteles, laistyti želdinius per vasaros sausras.Panašios taisyklės, reglamentuojančios želdinių <strong>apsaugos</strong> tvarką, galiojo <strong>ir</strong> kituosemiestuose bei gyvenvietėse. Vėliau taip buvo saugoti visi miestų, gyvenviečių parkų, pakeliųželdiniai.Atstačius Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, buvo būtinas didelis teisėkūros darbasaplinkos <strong>apsaugos</strong> srityje. Jį pradėjo Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – AtkuriamasisSeimas. Pagrindinius pamatinius aplinkos <strong>apsaugos</strong> principus, nuostatas įtv<strong>ir</strong>tino LietuvosRespublikos Konstitucija. Todėl visi įstatymai, nutarimai, kiti teisės aktai aplinkosaugos srityje© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 8/385
mūsų šalyje turi būti rengiami, priimami, įgyvendinami visų p<strong>ir</strong>ma remiantis nuostatomis, kadžmogaus teisės <strong>ir</strong> laisvės yra prigimtinės (Konstitucijos 18 straipsnis), kad svarbiausia prigimtinežmogaus teise nurodoma žmogaus teisė į gyvybę (Konstitucijos 19 straipsnis). Reikšminga <strong>ir</strong> tai,kad Konstitucijos 53 straipsnyje skelbiama, jog valstybė rūpinasi žmonių sveikata. Tinkama,sveika žmonėms gyventi aplinka – vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių prigimtinękiekvieno žmogaus teisę į gyvybę nepriklausomai nuo jo gyvenamosios, darbo vietos <strong>ir</strong> pan. Šistv<strong>ir</strong>tinimas taip pat remiasi konstitucinėmis nuostatomis, kad valstybė <strong>ir</strong> kiekvienas asmuoprivalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių (Konstitucijos 53 straipsnio 3 dalis). Įstatymudraudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis <strong>ir</strong> orą, daryti radiacinį poveikįaplinkai bei skurdinti augaliją <strong>ir</strong> gyvūniją (Konstitucijos 54 straipsnio 2 dalis). Konstitucijoje taippat įtv<strong>ir</strong>tinta valstybės pareiga rūpintis natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos <strong>ir</strong> augalijos,konkrečių gamtos objektų <strong>ir</strong> ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūrėti, kad saikingai būtųnaudojami, atkuriami <strong>ir</strong> gausinami gamtos ištekliai (Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalis). Taigidarytina išvada, kad Konstitucija įpareigoja valstybę, jos institucijas kompleksiškai, sisteminga<strong>ir</strong>ūpintis aplinka, ją saugoti. Kartu tai <strong>ir</strong> privačių asmenų priedermė bei pareiga. Pažymėtina <strong>ir</strong> tai,kad svarbiausi pagrindiniai aplinkos (konkrečiai Konstitucijoje nurodoma <strong>ir</strong> augalija) <strong>apsaugos</strong>klausimai turi būti sprendžiami didžiausią teisinę galią turinčiais teisės aktais – įstatymais.Akivaizdu <strong>ir</strong> tai, kad visiems aplinkos komponentams saugoti turi būti priimami atsk<strong>ir</strong>i įstatymai.Tokių įstatymų visuma turi sudaryti aplinkos <strong>apsaugos</strong> teisinę sistemą.Svarbu <strong>ir</strong> tai, kad konstitucinės jau minėtų 53, 54 straipsnių nuostatos yra privalomos (net<strong>ir</strong> nepriėmus jas konkretizuojančių įstatymų) kiekvienai valstybės, savivaldybės institucijai. Tąpatv<strong>ir</strong>tina Konstitucijos 6 straipsnis, kuriame sakoma, jog Konstitucija yra vientisa <strong>ir</strong> tiesiogiaitaikomas aktas. Aktualu <strong>ir</strong> tai, kad kiekvienas žmogus savo teisę (taigi <strong>ir</strong> teisę į sveiką aplinką)gali ginti remdamasis Konstitucija. Konstitucijos 29 straipsnyje nustatyta, kad „asmuo, kuriokonstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmeniui padarytosmaterialinės <strong>ir</strong> moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas“.Šios konstitucinės nuostatos atitinka svarbiausius tarptautinius dokumentus žmogausteisių <strong>ir</strong> laisvių bei jų gynimo, aplinkos <strong>apsaugos</strong> klausimais. Todėl teisinis aplinkos <strong>apsaugos</strong>,konkrečiai – želdinių bei želdynų <strong>apsaugos</strong>, teisinis reguliavimas bus vertinamas siejant jį suanksčiau minėtomis konstitucinėmis nuostatomis.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 9/385
Kartu pažymėtina, kad vis didesnę reikšmę aplinkos apsaugoje turi <strong>ir</strong> LietuvosRespublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija. Konstitucinės justicijos dalyku iš esmės buvovisų minėtų Konstitucijos nuostatų apie aplinkos apsaugą aiškinimas. Atsk<strong>ir</strong>ai reikia pažymėti,kad Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo valstybės priedermę užtikrinti natūralios gamtinėsaplinkos apsaugą (Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m.kovo 14 d., 2006 m. kovo 30 d., 2007 m. b<strong>ir</strong>želio 27 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d.,2008 m. liepos 4 d. <strong>ir</strong> kt. nutarimai), pabrėžė įstatymų leidėjo pareigą numatyti teisinęatsakomybę už natūralios gamtinės aplinkos, atsk<strong>ir</strong>ų gamtos objektų, ypač vertingų vietoviųteisinio režimo pažeidimus (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., nutarimas),nustatyti teisinį reguliavimą dėl gamtinei aplinkai padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo(Konstitucinio Teismo 1998 m. b<strong>ir</strong>želio 1 d., 2003 m. spalio 29 d., <strong>ir</strong> kt. nutarimai). Konstitucinėjurisprudencija, atskleidžianti konstitucinių aplinkos <strong>apsaugos</strong> turinį, turi esminę reikšmęnustatant ne tik svarbiausias teisėkūros aplinkos <strong>apsaugos</strong> srityje kryptis, bet <strong>ir</strong> formuluojantaplinkosaugos mokslo problematiką (Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d., 1998 m.b<strong>ir</strong>želio 1 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. <strong>ir</strong> kt. nutarimai).Želdynų bei želdinių <strong>naudojimo</strong>, <strong>tvarkymo</strong>, <strong>apsaugos</strong>, išsaugojimo teisinis reguliavimas išesmės apima žmonių veiklą, tiesiogiai (naudojimas, priežiūra, apsauga, tvarkymas <strong>ir</strong> kt.) <strong>ir</strong>netiesiogiai (įva<strong>ir</strong>ūs žemės darbai, statybos, gatvių tiesimas <strong>ir</strong> kt.) susijusią su želdiniais.Aptariant šią temą būtina apžvelgti teisės aktus, padedančius pagrindus <strong>ir</strong> nustatančius šioteisinio reguliavimo atsk<strong>ir</strong>ų individų, žmonių bendruomenių (juridinių asmenų, organizacijų,įstaigų, įmonių <strong>ir</strong> kt.), savivaldybių <strong>ir</strong> apskritai valstybės veiklą, susijusią su želdynais beiželdiniais. Be abejo, tai atsk<strong>ir</strong>o teisinio reguliavimo sritis, todėl galima kalbėti <strong>ir</strong> apie atitinkamąteisės aktų sistemą.Realizuojant konstitucines aplinkos <strong>apsaugos</strong> nuostatas, 1992 m. sausio 21 d. priimtasAplinkos <strong>apsaugos</strong> įstatymas, kuris vėliau buvo keičiamas <strong>ir</strong> papildomas. Minėto įstatymo 2straipsnyje nustatyta: „Šis įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje,nustato pagrindines juridinių bei fizinių asmenų teises <strong>ir</strong> pareigas išsaugant Lietuvos Respublikaibūdingą biologinę įva<strong>ir</strong>ovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį, užtikrinant sveiką <strong>ir</strong> švariąaplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuosevandenyse, kontinentiniame šelfe <strong>ir</strong> ekonominėje zonoje. Šio įstatymo pagrindu priimami kitigamtos išteklių <strong>naudojimo</strong> bei aplinkos apsaugą reglamentuojantys įstatymai <strong>ir</strong> norminiai aktai“.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 10/385
Įgyvendinant šias nuostatas 1993 m. lapkričio 9 d. priimtas Saugomų teritorijų įstatymas 1 .Jo pask<strong>ir</strong>tis – reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis – sausumos <strong>ir</strong> vandens plotais bei kraštovaizdžio objektais, dėl savo vertės turinčiais specialų valstybėsnustatytą aplinkos <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> režimą (1 straipsnis). Taip pat priimti įstatymai: Žemėsįstatymas, Miškų įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas.1995 m. spalio 19 d. Seimas priėmė Augalų <strong>apsaugos</strong> įstatymą, kurio pask<strong>ir</strong>tis – nustatytivisų juridinių <strong>ir</strong> fizinių asmenų veiklą, susijusią su augalų apsauga nuo ligų, kenkėjų <strong>ir</strong> piktžolių,taip pat cheminių <strong>ir</strong> biologinių augalų <strong>apsaugos</strong> priemonių bei augalų augimą reguliuojančiųmedžiagų registracijos, gamybos, įvežimo, prekybos, saugojimo, <strong>naudojimo</strong> <strong>ir</strong> valstybėspriežiūros tvarką (1 straipsnis). Aplinkos monitoringo įstatymu (1997 m.) siekiama užtikrintisistemingą aplinkos bei jos komponentų būklės <strong>ir</strong> kitimo stebėjimą, antropogeninio poveikio(žmogaus veiklos įtakos aplinkai) vertinimą bei prognozes (1, 2, 3 straipsniai). Šis įstatymasįpareigoja <strong>ir</strong> savivaldybes vykdyti savivaldybių aplinkos monitoringą joms prisk<strong>ir</strong>toseteritorijose, prognozuoti aplinkos pokyčius <strong>ir</strong> galimas pasekmes siekiant gauti išsamesnęinformaciją apie savivaldybių teritorinės aplinkos būklę, teikti informaciją visuomenei <strong>ir</strong>valstybės institucijoms <strong>ir</strong>, remiantis objektyvia informacija, planuoti bei įgyvendinti vietinesaplinkosaugos priemones (2, 3, 4, 5, 11 straipsniai). Pažymėtina, kad miestų želdynai beiželdiniai nenurodyti tarp aplinkos monitoringo objektų, tačiau aplinkos <strong>apsaugos</strong> monitoringoesmė, pask<strong>ir</strong>tis, pagaliau minimo įstatymo tikslas rodo, kad savivaldybių atliekamo monitoringoobjektu turi būti <strong>ir</strong> miestų, ypač jų istoriniai želdynai bei želdiniai.Su Aplinkos <strong>apsaugos</strong> įstatymo įgyvendinimu tiesiogiai sietinas <strong>ir</strong> Saugomų gyvūnų,augalų, grybų rūšių <strong>ir</strong> bendrijų įstatymo (1997 m.), Laukinės augalijos (1999 m.) įstatymo <strong>ir</strong> kitųtiesioginės aplinkosauginės pask<strong>ir</strong>ties įstatymų priėmimas. Nekilnojamojo kultūros paveldo<strong>apsaugos</strong> įstatyme (1994 m.) želdynai, kaip kultūros paveldo objektai reikšmingais pripažintiistoriniai želdynai (parkai, sodai <strong>ir</strong> kiti istoriniai želdynai). Kaip minėta, šiuose įstatymuose yranormos, kurios atsk<strong>ir</strong>ais aspektais bando spręsti želdinių bei želdynų <strong>apsaugos</strong> klausimus, tačiaušie sprendimai yra daliniai. Dar mažiau dėmesio miesto želdynų bei želdinių apsaugai sk<strong>ir</strong>iamaįstatymuose, kurių tiesioginė, pagrindinė pask<strong>ir</strong>tis nesietina su Aplinkos <strong>apsaugos</strong> įstatymoįgyvendinimu. Antai Statybos įstatyme (1996 m.) yra normos, kuriomis siekiama, kad statiniai1 1993 m. lapkričio 9 d. Nr. I-301. Įstatymai, kuriais buvo keistas Saugomų teritorijų įstatymas: 2001 m. gruodžio 4d. įstatymas Nr. IX-628; 2010 m. b<strong>ir</strong>želio 22 d. įstatymas Nr. XI-935; 2011 m. balandžio 12 d. įstatymas Nr. XI-1310.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 11/385
nekeltų pavojaus žmogaus gyvybei, sveikatai, aplinkai, derėtų prie kraštovaizdžio (4 straipsnis).Tačiau šios nuostatos toliau nekonkretizuojamos. Labai bendro pobūdžio <strong>ir</strong> Žemės reformosįstatymo (1991 m.) normos, kuriomis reikalaujama, kad realizuojant žemės reformos tikslus būtųužtikrinta gamtos išteklių apsauga (1 straipsnis). Įvertinus visais minėtais įstatymaisreguliuojamų santykių apimtį <strong>ir</strong> juose numatytos valstybės institucijų kompetencijos aplinkos<strong>apsaugos</strong> srityje ribas, galima daryti išvadą, kad, iš esmės, yra sukurta aplinkos <strong>apsaugos</strong> teisinėsistema.Reikia pažymėti, kad želdynų <strong>apsaugos</strong> teisinis reguliavimas yra laikomas vienu išaplinkos <strong>apsaugos</strong> teisinės sistemos institutų <strong>ir</strong> pasižymintis ypatinga priimtų specialių, minėtamreguliavimui užtikrinti, sk<strong>ir</strong>tų teisės aktų gausa.Želdynų <strong>ir</strong> želdinių <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> kūrimo valstybinę politiką formuoja LietuvosRespublikos Seimas, priimdamas įstatymus.Pagrindinis teisės aktas, sk<strong>ir</strong>tas želdynų <strong>apsaugos</strong> teisiniam reguliavimui, yra 2007 m.b<strong>ir</strong>želio 28 d. priimtas Želdynų įstatymas, kurio pask<strong>ir</strong>tis - nustatyti Lietuvos Respublikosteritorijoje ne miškų ūkio pask<strong>ir</strong>ties žemėje esančių želdynų <strong>ir</strong> želdinių <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong>,želdynų kūrimo <strong>ir</strong> želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus, siekiant užtikrinti gamtinio <strong>ir</strong>kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą, gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkossąlygas. Šiame įstatyme nustatyta, kad želdynų <strong>ir</strong> želdinių apsauga, tvarkymas privalo būtiorganizuojami vadovaujantys šiais principus: 1) želdynuose <strong>ir</strong> želdiniuose saugoma biologinėįva<strong>ir</strong>ovė; 2) nemažinamas miestų <strong>ir</strong> miestelių bendrasis atsk<strong>ir</strong>ųjų želdynų plotas; 3) Formuojamasgamtinis karkasas šalies, rajono, miesto (ar jo dalių) mastu, kuriama vientisa tolygi želdynųsistema miestuose, miesteliuose <strong>ir</strong> kaimo kraštovaizdyje; 4) privalo būti išlaikomi užstatytų <strong>ir</strong>atv<strong>ir</strong>ų, gyventojų poilsiui <strong>ir</strong> sveikatingumui sk<strong>ir</strong>tų teritorijų optimalūs ploto santykiai (nustatytipagal galiojančias normas), ekologiniai <strong>ir</strong> estetiniai ryšiai; 5) turi būti išlaikomas istoriniųželdynų <strong>ir</strong> juose arba greta jų esančių pastatų ansamblių ar kompleksų <strong>ir</strong> jų tarpusavio funkcijųvientisumas; 6) atsk<strong>ir</strong>ieji želdynai (parkai, tarp jų <strong>ir</strong> istoriniai, skverai, miesto <strong>ir</strong> miestelio sodai,dendrologiniai rinkiniai) neskaidomi į dalis, išskyrus jų teritorijoje esančių objektų sklypųformavimą; 7) pertvarkant esamus želdynus, kuriant naujus, turi būti įvertinama suinteresuotosvisuomenės motyvuota nuomonė; 8) medžius <strong>ir</strong> krūmus prie saugotinų prisk<strong>ir</strong>ia LietuvosRespublikos Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu. Tačiau norint išsaugoti kraštovaizdžiostruktūrą, biologinę įva<strong>ir</strong>ovę <strong>ir</strong> istorinę vertę, palaikyti teritorijos ekologinį stabilumą bei© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 12/385
pagerinti žmonių gyvenamosios <strong>ir</strong> darbo aplinkos sąlygas, būtina suformuoti želdynų sistemą. Jituri atspindėti būdingus gamtinius <strong>ir</strong> kultūrinius kraštovaizdžio struktūros elementus, užtikrintigyventojų rekreacinius poreikius. Želdynų sistema išsk<strong>ir</strong>iama, jos plėtojimo erdvinė koncepcija,teritorijų <strong>tvarkymo</strong> reglamentavimo ypatumai turi būti nustatomi savivaldybės teritorijos ar josdalių bendraisiais planais. Tuo atveju, kai bendrieji planai neparengti ar juose želdynų sistemanenumatyta ji privalo būti išsk<strong>ir</strong>ta, o jos plėtojimo erdvinė koncepcija, <strong>tvarkymo</strong><strong>reglamentavimas</strong> nustatomi specialiaisiais teritorijų planais. Želdynų sistemos dalys, kurios yravalstybės <strong>ir</strong> savivaldybės saugomose teritorijose jos tvarkomos <strong>ir</strong> naudojamos, bei <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong><strong>naudojimo</strong> režimas nustatomas vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu bei kitais teisės aktais.Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad prie želdynų <strong>ir</strong> želdinių kūrimo, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong>valstybinės politikos įgyvendinimo Lietuvoje prisideda <strong>ir</strong> valstybinį valdymą pagal kompetencijąvykdančios <strong>ir</strong> minėtą politiką kartu su savivaldybėmis įgyvendinančios Aplinkos, Kultūros,Susisiekimo bei Švietimo <strong>ir</strong> mokslo ministerijos. Visos paminėtos institucijos turi įgaliojimusjoms prisk<strong>ir</strong>tos kompetencijos ribose priimti įva<strong>ir</strong>ius teisės aktus. Akivaizdu, kad dėl institucijų,dalyvaujančių <strong>ir</strong> prisidedančių prie minėtos želdynų valstybinės politikos įgyvendinimoLietuvoje, gausos atitinkamai yra priimama daug teisės aktų, sk<strong>ir</strong>tų įgyvendinti jau priimtusįstatymus. Vis dėlto įstatymus įgyvendinančių teisės aktų (poįstatyminių teisės aktų) gausapadeda ne tik užtikrinti efektyvią želdynų apsaugą, bet sukelia <strong>ir</strong> sunkumų šiuos teisės aktustaikant praktiškai. Dėl minėtų teisės aktų kodifikacijos (susisteminimo) trūkumo sudėtingatinkamai parengti specialistus, kurie d<strong>ir</strong>bs aplinkos <strong>apsaugos</strong> srityje, suteikiant jiems praktiniųįgūdžių reikalingų suprasti <strong>ir</strong> išmanyti želdynų teisinio reguliavimo institutą.Šioje mokymo priemonėje tiesiogiai želdynų kūrimą, tvarkymą <strong>ir</strong> apsaugąreglamentuojantys teisės aktai pristatomi, išdėstant juos pagal teisės aktų teisinę galią:tarptautiniai teisės aktai, įstatymai, Vyriausybės nutarimai, ministerijų <strong>ir</strong> įva<strong>ir</strong>ių institucijų priimtiteisės aktai. Sudarant leidinį atsižvelgta į teisės aktus, paskelbtus iki 2012 m. kovo 15 d.Reikia pažymėti, kad Konstitucijoje valstybei numatytos pareigos - kompleksiškai <strong>ir</strong>sistemingai rūpintis aplinka - tinkamu įgyvendinimu turi rūpintis ne tik atsakingos šioje srityjeinstitucijos, bet <strong>ir</strong> aukštosios mokyklos rengiančios būsimus specialistus. Šis teisės aktų rinkinyspadės praktinių užsiėmimu metu išugdyti studentams šiuos gebėjimus: žinoti teisės aktų sistemą,sk<strong>ir</strong>tą želdynų kūrimui, tvarkymui <strong>ir</strong> apsaugai reglamentuoti; išsk<strong>ir</strong>ti teisės aktus pagal jų teisinęgalią <strong>ir</strong> suprasti jų taikymo procese ats<strong>ir</strong>andančias teisines pasekmes; įvertinti želdynų apsaugai© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 13/385
svarbių teisės aktų reguliavimo dalyką, efektyvumą <strong>ir</strong> perspektyvas; nustatyti šių teisės aktųgalimus reguliavimo trūkumus, pritaikant jau įgytas profesines žinias; spręsti praktines užduotis,pateikiamas praktinių užsiėmimų metu.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 14/385
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA18 straipsnisŽmogaus teisės <strong>ir</strong> laisvės yra prigimtinės.47 straipsnisLietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinėsreikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos <strong>ir</strong> kultūros objektai.Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę v<strong>ir</strong>š jos teritorijos, jos kontinentinįšelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje.Žemę, vidaus vandenis <strong>ir</strong> miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektaigali pagal konstitucinį įstatymą.Žemės sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka <strong>ir</strong> sąlygomis gali priklausyti užsieniovalstybei - jos diplomatinėms <strong>ir</strong> konsulinėms įstaigoms įkurti.53 straipsnisValstybė rūpinasi žmonių sveikata <strong>ir</strong> laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui sus<strong>ir</strong>gus.Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigoseteikimo tvarką.Valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą <strong>ir</strong> remia sportą.Valstybė <strong>ir</strong> kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių.54 straipsnisValstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos <strong>ir</strong> augalijos, atsk<strong>ir</strong>ų gamtos objektų <strong>ir</strong>ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami <strong>ir</strong>gausinami gamtos ištekliai.Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis <strong>ir</strong> orą, daryti radiacinįpoveikį aplinkai bei skurdinti augaliją <strong>ir</strong> gyvūniją.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 15/385
TARPTAUTINIAI TEISĖS AKTAIEuropos kraštovaizdžio konvencija (2000 m. spalio 20 d., Florencija) 2PREAMBULĖŠią Konvenciją pas<strong>ir</strong>ašiusios Europos Tarybos valstybės narės,manydamos, kad Europos Tarybos tikslas yra siekti didesnės savo narių vienybės, idantbūtų saugomi <strong>ir</strong> įgyvendinami jų bendrą paveldą atitinkantys idealai <strong>ir</strong> principai <strong>ir</strong> kad šio tiksloyra siekiama visų p<strong>ir</strong>ma susitarimais ekonomikos <strong>ir</strong> socialinėje srityse;suinteresuotos siekti subalansuotos plėtros, grindžiamos socialinių reikmių, ekonominėsveiklos <strong>ir</strong> aplinkos santykių pusiausvyra <strong>ir</strong> darna;pabrėždamos, kad kraštovaizdis vaidina svarbų visuomenei rūpimą vaidmenį kultūros,ekologijos, aplinkos bei socialinėje srityse <strong>ir</strong> yra ekonominei veiklai palankus išteklius, kurioapsauga, tvarkymas <strong>ir</strong> planavimas gali padėti kurti darbo vietas;žinodamos, kad kraštovaizdis padeda formuoti vietos kultūrą <strong>ir</strong> yra viena iš pagrindiniųEuropos gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo sudedamųjų dalių, prisidedančių prie žmonių gerovės <strong>ir</strong>įtv<strong>ir</strong>tinančių Europos savastį;pripažindamos, kad kraštovaizdis yra svarbi gyvenimo kokybės dalis žmonėms visur:miesto <strong>ir</strong> kaimo vietovėse, sunykusiose <strong>ir</strong> gerai sutvarkytose vietovėse, pripažintose nepaprastogrožio vietovėse <strong>ir</strong> įprastinėse vietovėse;pažymėdamos, kad žemės ūkio, miškininkystės, pramonės <strong>ir</strong> naudingųjų iškasenųgavybos būdų, taip pat teritorijų planavimo, miestų planavimo, transporto, infrastruktūros,turizmo bei poilsio formų raida <strong>ir</strong> dar bendresniu mastu pasaulio ekonomikos pokyčiai paspartinokraštovaizdžių transformaciją;norėdamos atsiliepti į visuomenės norą gėrėtis gerai sutvarkytais kraštovaizdžiais <strong>ir</strong>aktyviai dalyvauti kuriant kraštovaizdžius;tikėdamos, kad kraštovaizdis yra vienas iš svarbiausių individualios <strong>ir</strong> socialinės gerovėselementų <strong>ir</strong> kad dėl jo <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> planavimo kiekvienam ats<strong>ir</strong>anda teisės <strong>ir</strong> pareigos;atsižvelgdamos į jau esančius tarptautinio lygmens teisės tekstus gamtos <strong>ir</strong> kultūros<strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong>, regionų <strong>ir</strong> vietovių planavimo, vietos savivaldos <strong>ir</strong> transnacionaliniobendradarbiavimo srityse, ypač į Konvenciją dėl Europos laukinės gamtos <strong>ir</strong> gamtinės aplinkos<strong>apsaugos</strong> (Bernas, 1979 m. rugsėjo 19 d.), Konvenciją dėl Europos architektūros paveldo<strong>apsaugos</strong> (Granada, 1985 m. spalio 3 d.), Europos konvenciją dėl architektūros paveldo <strong>apsaugos</strong>(nauja redakcija) (La Valeta, 1992 m. sausio 16 d.), Europos konvenciją dėl bendradarbiavimoper sienas tarp teritorinių bendrijų <strong>ir</strong> valdžios organų (Madridas, 1980 m. gegužės 21 d.) <strong>ir</strong> jospapildomus protokolus, Europos vietos savivaldos chartiją (Strasbūras, 1985 m. spalio 15 d.),Biologinės įva<strong>ir</strong>ovės konvenciją (Rio de Žane<strong>ir</strong>as, 1992 m. b<strong>ir</strong>želio 5 d.), Pasaulinio kultūros <strong>ir</strong>gamtos paveldo globos konvenciją (Paryžius, 1972 m. lapkričio 16 d.) <strong>ir</strong> Konvenciją dėlprieinamumo prie informacijos, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus <strong>ir</strong> teisės kreiptis įteisėsaugos institucijas aplinkos <strong>apsaugos</strong> klausimais (Orhusas, 1998 m. b<strong>ir</strong>želio 25 d.);pripažindamos, kad Europos kraštovaizdžių kokybė <strong>ir</strong> įva<strong>ir</strong>ovė yra bendras išteklius <strong>ir</strong> kadsvarbu bendradarbiauti siekiant jį saugoti, tvarkyti <strong>ir</strong> planuoti;2 Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavimo šią Konvenciją 2002 m. spalio 3 d. priimdamas Lietuvos Respublikosįstatymą Nr. IX-1115 „Dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos ratifikavimo“ [Skelbta: Žin., 2002, Nr.: 104-4616].© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 16/385
norėdamos pateikti naują teisės dokumentą, išimtinai sk<strong>ir</strong>tą visų kraštovaizdžių Europojeapsaugai, tvarkymui <strong>ir</strong> planavimui,s u s i t a r ė:I SKYRIUS – BENDROSIOS NUOSTATOS1 straipsnis – ApibrėžimaiŠioje Konvencijoje:a „kraštovaizdis“ – tai žmonių suvokiama vietovė, kurios pobūdį nulėmė gamtos <strong>ir</strong> (arba)žmonijos faktorių veikimas <strong>ir</strong> sąveika;b „kraštovaizdžio politika“ – tai kompetentingų valdžios institucijų bendrų principų,strategijų <strong>ir</strong> ga<strong>ir</strong>ių, leidžiančių imtis konkrečių priemonių kraštovaizdžiams saugoti, tvarkyti <strong>ir</strong>planuoti, raiška;c „kraštovaizdžio kokybės tikslas“ – tai konkrečiam kraštovaizdžiui kompetentingųvaldžios institucijų parengta žmonių siekimų formuluotė atsižvelgiant į jų apylinkėskraštovaizdžio ypatumus;d „kraštovaizdžio apsauga“ – tai veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti <strong>ir</strong> palaikytikraštovaizdžiui svarbias arba būdingas ypatybes, pateisinami jo paveldo verte, ats<strong>ir</strong>adusia dėlnatūraliai susiformavusio gamtovaizdžio <strong>ir</strong> (arba) žmonių veiklos;e „kraštovaizdžio tvarkymas“ – tai veiksena atsižvelgiant į subalansuotos plėtrosperspektyvą, kuria siekiama užtikrinti nuolatinę kraštovaizdžio priežiūrą, kad būtų galimaorientuoti <strong>ir</strong> derinti pokyčius, kuriuos sukelia socialiniai, ekonominiai <strong>ir</strong> aplinkos raidos procesai;f „kraštovaizdžio planavimas“ – tai aiškiai į ateitį orientuota veiksena, kuria siekiamatobulinti, atkurti arba kurti kraštovaizdžius.2 straipsnis – Taikymo sritisPriklausomai nuo 15 straipsnio nuostatų ši Konvencija yra taikoma visai Šalių teritorijai <strong>ir</strong>apima natūralios gamtos, kaimo, miesto <strong>ir</strong> miesto apylinkių vietoves. Ji aprėpia žemę, vidausvandenis <strong>ir</strong> jūrų vietoves. Ji taikoma kraštovaizdžiams, kurie galėtų būti laikomi nuostabiais, <strong>ir</strong>įprastiniams ar sunykusiems kraštovaizdžiams.3 straipsnis – TikslaiŠios Konvencijos tikslai – skatinti kraštovaizdžių apsaugą, tvarkymą bei planavimą <strong>ir</strong>organizuoti Europos bendradarbiavimą kraštovaizdžio klausimais.II SKYRIUS – NACIONALINĖS PRIEMONĖS4 straipsnis – Pareigų padalijimasKiekviena Šalis šią Konvenciją, konkrečiai 5 <strong>ir</strong> 6 straipsnius, įgyvendina pagal savovaldžių padalijimą, laikydamasi savo konstitucinių principų <strong>ir</strong> administracinės tvarkos beigerbdama subsidiarumo principą <strong>ir</strong> atsižvelgdama į Europos vietos savivaldos chartiją.Nenukrypdama nuo šios Konvencijos nuostatų, kiekviena Šalis derina šios Konvencijosįgyvendinimą su savo politikos kryptimis.5 straipsnis – Bendro pobūdžio priemonėsKiekviena Šalis įsipareigoja:a įteisinti kraštovaizdį kaip svarbią žmones supančios aplinkos sudedamąją dalį, jų bendrokultūros <strong>ir</strong> gamtos paveldo apraišką bei jų savasties pagrindą;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 17/385
nustatyti <strong>ir</strong> įgyvendinti kraštovaizdžio politiką, kuria siekiama saugoti, tvarkyti <strong>ir</strong>planuoti kraštovaizdį imantis 6 straipsnyje nustatytų konkrečių priemonių;c nustatyti plačiosios visuomenės, vietos <strong>ir</strong> regionų valdžios institucijų bei kitų dalyvių,suinteresuotų b punkte paminėtos kraštovaizdžio politikos apibrėžimu <strong>ir</strong> įgyvendinimu,dalyvavimo tvarką;d integruoti kraštovaizdį kaip reiškinį į savo teritorijų <strong>ir</strong> miestų planavimo politiką beisavo kultūros, aplinkos, žemės ūkio, socialinę <strong>ir</strong> ekonominę politiką, taip pat į kiekvieną kitąpolitikos sritį, galinčią turėti poveikio kraštovaizdžiui.6 straipsnis – Konkrečios priemonėsA Supratingumo didinimasKiekviena Šalis įsipareigoja didinti visuomenės, privačių organizacijų <strong>ir</strong> valdžiosinstitucijų supratingumą apie kraštovaizdžių vertę, jų vaidmenį <strong>ir</strong> pokyčius.B Profesinis rengimas <strong>ir</strong> švietimasKiekviena Šalis įsipareigoja skatinti:a kraštovaizdžio vertinimo <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> specialistų rengimą;b kraštovaizdžio politikos, <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> planavimo daugiadalykes mokymoprogramas privataus <strong>ir</strong> viešojo sektoriaus profesionalams bei atitinkamoms asociacijoms;c mokyklų <strong>ir</strong> universitetų kursus, kurie atitinkamose dalykinėse srityse būtų sk<strong>ir</strong>ti sukraštovaizdžiu siejamoms vertybėms <strong>ir</strong> klausimams, kuriuos kelia jo apsauga, tvarkymas <strong>ir</strong>planavimas.C Nustatymas <strong>ir</strong> vertinimas1 Aktyviai dalyvaujant 5 straipsnio c punkte numatytiems suinteresuotiems dalyviams,kad galėtų pagerinti savo kraštovaizdžių pažinimą, kiekviena Šalis įsipareigoja:ai visoje teritorijoje nustatyti savo kraštovaizdžius;ii analizuoti jų charakteristikas <strong>ir</strong> juos keičiančius veiksnius;iii atkreipti dėmesį į pokyčius;b šitaip nustatytus kraštovaizdžius įvertinti atsižvelgiant į suinteresuotų dalyvių <strong>ir</strong>atitinkamos gyventojų grupės jiems prisk<strong>ir</strong>iamą ypatingą vertę.2 Nustatymas <strong>ir</strong> vertinimas yra atliekami vadovaujantis pat<strong>ir</strong>ties <strong>ir</strong> metodologijos mainais,organizuojamais tarp Šalių Europos mastu pagal 8 straipsnį.D Kraštovaizdžio kokybės tikslaiKiekviena Šalis įsipareigoja po konsultacijų su visuomene pagal 5 straipsnio c punktąnustatytiems <strong>ir</strong> įvertintiems kraštovaizdžiams apibrėžti kraštovaizdžio kokybės tikslus.E ĮgyvendinimasKad kraštovaizdžio politika būtų įgyvendinama, kiekviena Šalis įsipareigoja priimtikraštovaizdžio apsaugai, tvarkymui <strong>ir</strong> (arba) planavimui sk<strong>ir</strong>tus teisės dokumentus.III SKYRIUS – BENDRADARBIAVIMAS EUROPOS MASTU7 straipsnis – Tarptautinės politikos kryptys <strong>ir</strong> programos© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 18/385
Šalys įsipareigoja bendradarbiauti svarstant su kraštovaizdžiu susijusius tarptautinėspolitikos krypčių bei programų aspektus <strong>ir</strong>, jeigu tinka, rekomenduoti atsižvelgti jose įkraštovaizdžio svarbą.8 straipsnis – Savitarpio pagalba <strong>ir</strong> keitimasis informacijaŠalys įsipareigoja bendradarbiauti, kad padidintų priemonių, kurių imamasi pagal šiosKonvencijos straipsnius, veiksmingumą, būtent:a teikti viena kitai su kraštovaizdžio reikalais susijusią techninę <strong>ir</strong> mokslinę pagalbą kartukaupiant pat<strong>ir</strong>tį <strong>ir</strong> dalijantis ja bei mokslinių tyrimų projektų rezultatais;b skatinti kraštovaizdžio specialistų mainus, ypač mokymo <strong>ir</strong> informavimo tikslais;c keistis informacija visais su šios Konvencijos nuostatomis susijusiais klausimais.9 straipsnis – Transnacionaliniai kraštovaizdžiaiŠalys skatina vietos <strong>ir</strong> regionų transnacionalinį bendradarbiavimą bei pr<strong>ir</strong>eikus rengia <strong>ir</strong>įgyvendina bendras kraštovaizdžio programas.10 straipsnis – Konvencijos įgyvendinimo priežiūra1 Pagal Europos Tarybos statuto 17 straipsnį įsteigtus esamus kompetentingus ekspertųkomitetus Europos Tarybos Ministrų komitetas sk<strong>ir</strong>ia būti atsakingais už Konvencijosįgyvendinimo priežiūrą.2 Po kiekvieno ekspertų komitetų posėdžio Europos Tarybos Generalinis SekretoriusMinistrų komitetui perduoda pranešimą apie nuveiktą darbą <strong>ir</strong> Konvencijos veikimą.3 Ekspertų komitetai pasiūlo Ministrų komitetui Europos Tarybos apdovanojimo užkraštovaizdį suteikimo kriterijus <strong>ir</strong> jį reglamentuojančias taisykles.11 straipsnis – Europos Tarybos apdovanojimas už kraštovaizdį1 Europos Tarybos apdovanojimas už kraštovaizdį yra pasižymėjimo ženklas, suteikiamasvietos <strong>ir</strong> regionų valdžios institucijoms <strong>ir</strong> jų grupėms, kurios, konkrečiai įgyvendindamos Šalieskraštovaizdžio politiką, ėmėsi tokios politikos ar priemonių saugoti, tvarkyti <strong>ir</strong> (arba) planuotisavo kraštovaizdžius, kurios pas<strong>ir</strong>odė turinčios ilgalaikį poveikį <strong>ir</strong> dėl to gali būti pavyzdyskitoms Europos teritorinės valdžios institucijoms. Šis pasižymėjimo ženklas taip pat gali būtisuteikiamas nevyriausybinėms organizacijoms už ypatingai didelį įnašą į kraštovaizdžių apsaugą,tvarkymą ar planavimą.2 Paraiškas gauti Europos Tarybos apdovanojimą už kraštovaizdį Šalys pateikia 10straipsnyje paminėtiems ekspertų komitetams. Pasienio vietos <strong>ir</strong> regionų valdžios institucijos beiatitinkamos vietos <strong>ir</strong> regionų valdžios institucijų grupės gali pateikti paraiškas, jeigu jos tąkraštovaizdį kartu tvarko.3 Remdamasis 10 straipsnyje paminėtų ekspertų komitetų pasiūlymais, Ministrųkomitetas nustato <strong>ir</strong> paskelbia Europos Tarybos apdovanojimo už kraštovaizdį suteikimokriterijus, priima atitinkamas taisykles <strong>ir</strong> sk<strong>ir</strong>ia tą apdovanojimą.4 Europos Tarybos apdovanojimas už kraštovaizdį turi skatinti šį apdovanojimągavusiuosius užtikrinti subalansuotą atitinkamų kraštovaizdžių vietovių apsaugą, tvarkymą <strong>ir</strong>(arba) planavimą.IV SKYRIUS – BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS12 straipsnis – Ryšys su kitais teisės dokumentais© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 19/385
Šios Konvencijos nuostatos neatmeta griežtesnių kraštovaizdžių <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong>planavimo nuostatų, nustatytų kituose esamuose ar būsimuose privalomuose nacionalinės artarptautinės teisės dokumentuose.13 straipsnis – Pas<strong>ir</strong>ašymas, ratifikavimas <strong>ir</strong> įsigaliojimas1 Ši Konvencija yra pateikiama pas<strong>ir</strong>ašyti Europos Tarybos valstybėms narėms. Ji yraratifikuojama, priimama arba patv<strong>ir</strong>tinama. Ratifikavimo, priėmimo arba patv<strong>ir</strong>tinimodokumentai deponuojami Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui.2 Ši Konvencija įsigalioja p<strong>ir</strong>mąją mėnesio dieną praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos,kai dešimt Europos Tarybos valstybių narių yra pareiškusios apie savo sutikimą įsipareigotilaikytis Konvencijos pagal šio straipsnio p<strong>ir</strong>mos dalies nuostatas.3 Kiekvienai pas<strong>ir</strong>ašiusiai valstybei, kuri vėliau pareiškia apie savo sutikimą įsipareigotilaikytis Konvencijos, ji įsigalioja p<strong>ir</strong>mąją mėnesio dieną praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos,kai ji deponuoja ratifikavimo, priėmimo arba patv<strong>ir</strong>tinimo dokumentą.14 straipsnis – Prisijungimas1 Šiai Konvencijai įsigaliojus, Europos Tarybos Ministrų komitetas gali pakviestiEuropos Bendriją <strong>ir</strong> kiekvieną Europos valstybę, kuri nėra Europos Tarybos narė, prisijungti prieKonvencijos daugumos sprendimu, kaip nustatyta Europos Tarybos statuto 20 straipsnio dpunkte, <strong>ir</strong> Šalių, turinčių teisę užimti vietas Ministrų komitete, vieningu pritarimu.2 Kiekvienai prisijungiančiai valstybei arba Europos Bendrijai, jai prisijungus, šiKonvencija įsigalioja p<strong>ir</strong>mąją mėnesio dieną praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kaiEuropos Tarybos Generaliniam Sekretoriui deponuojamas prisijungimo dokumentas.15 straipsnis – Teritorinis taikymas1 Kiekviena valstybė arba Europos Bendrija, pas<strong>ir</strong>ašydamos arba deponuodamos savoratifikavimo, priėmimo, patv<strong>ir</strong>tinimo arba prisijungimo dokumentą, gali nurodyti teritoriją arbateritorijas, kurioms Konvencija yra taikoma.2 Kiekviena Šalis gali vėliau Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui adresuotupareiškimu išplėsti šios Konvencijos taikymą bet kuriai kitai tame pareiškime nurodytaiteritorijai. Tokiai teritorijai Konvencija įsigalioja p<strong>ir</strong>mąją mėnesio dieną praėjus trims mėnesiamsnuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius gauna pareiškimą.3 Kiekvienas pareiškimas, padarytas pagal šio straipsnio p<strong>ir</strong>mą <strong>ir</strong> antrą dalis, dėl betkurios tokiame pareiškime paminėtos teritorijos gali būti Generaliniam Sekretoriui adresuotupranešimu atšauktas. Toks atšaukimas įsigalioja p<strong>ir</strong>mąją mėnesio dieną praėjus trims mėnesiamsnuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius gauna pranešimą.16 straipsnis – Denonsavimas1 Kiekviena Šalis Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui adresuotu pranešimu galibet kada denonsuoti šią Konvenciją.2 Toks denonsavimas įsigalioja p<strong>ir</strong>mąją mėnesio dieną praėjus trims mėnesiams nuo tosdienos, kai Generalinis Sekretorius gauna pranešimą.17 straipsnis – Pakeitimai <strong>ir</strong> papildymai1 Kiekviena Šalis arba 10 straipsnyje paminėti ekspertų komitetai gali siūlyti šiosKonvencijos pakeitimus <strong>ir</strong> papildymus.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 20/385
2 Apie kiekvieną pasiūlymą dėl pakeitimo ar papildymo pranešama Europos TarybosGeneraliniam Sekretoriui, kuris perduoda jį Europos Tarybos valstybėms narėms, kitoms Šalims<strong>ir</strong> kiekvienai Europos valstybei, nesančiai Europos Tarybos nare, pakviestai prie šiosKonvencijos prisijungti pagal 14 straipsnio nuostatas.3 10 straipsnyje paminėti ekspertų komitetai išnagrinėja kiekvieną pasiūlytą pakeitimą arpapildymą <strong>ir</strong> trijų ketv<strong>ir</strong>tadalių Šalių atstovų balsų dauguma patv<strong>ir</strong>tintą tekstą pateikia Ministrųkomitetui tv<strong>ir</strong>tinti. Ministrų komitetui Europos Tarybos statuto 20 straipsnio d punkte nustatytabalsų dauguma <strong>ir</strong> Šalims, turinčioms teisę užimti vietas Ministrų komitete, vieningu pritarimupatv<strong>ir</strong>tinus šį tekstą, jis yra siunčiamas Šalims priimti.4 Kiekvienas pakeitimas ar papildymas jį priėmusioms Šalims įsigalioja p<strong>ir</strong>mąją mėnesiodieną praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai apie priėmimą yra Generaliniam Sekretoriuipranešusios trys Europos Tarybos valstybės narės. Kiekvienai Šaliai, kuri jį priima vėliau, tokspakeitimas ar papildymas įsigalioja p<strong>ir</strong>mąją mėnesio dieną praėjus trims mėnesiams nuo tosdienos, kai ta Šalis apie priėmimą praneša Generaliniam Sekretoriui.18 straipsnis – PranešimaiEuropos Tarybos Generalinis Sekretorius Europos Tarybos valstybėms narėms, kiekvienaivalstybei arba Europos Bendrijai, prisijungusioms prie šios Konvencijos, praneša apie:a kiekvieną pas<strong>ir</strong>ašymą;b kiekvieno ratifikavimo, priėmimo, patv<strong>ir</strong>tinimo arba prisijungimo dokumentodeponavimą;c kiekvieną šios Konvencijos įsigaliojimo pagal 13, 14 <strong>ir</strong> 15 straipsnius datą;d kiekvieną pareiškimą, padarytą pagal 15 straipsnį;e kiekvieną denonsavimą pagal 16 straipsnį;f kiekvieną pasiūlymą dėl pakeitimo ar papildymo, kiekvieną pakeitimą ar papildymą,patv<strong>ir</strong>tintą laikantis 17 straipsnio, <strong>ir</strong> jo įsįgaliojimo datą;g kiekvieną kitą su šia Konvencija susijusį aktą, pranešimą, informaciją ar komunikatą.Tai patv<strong>ir</strong>tindami toliau nurodyti įgaliotieji asmenys pas<strong>ir</strong>ašė šią Konvenciją.Priimta 2000 m. spalio 20 d. Florencijoje, Italijoje anglų <strong>ir</strong> prancūzų kalbomis. Abu tekstai turivienodą teisinę galią <strong>ir</strong> vienu egzemplioriumi deponuojami Europos Tarybos archyvuose.Europos Tarybos Generalinis Sekretorius kiekvienai Europos Tarybos valstybei narei <strong>ir</strong>kiekvienai valstybei arba Europos Bendrijai, pakviestoms prisijungti prie šios Konvencijos,pasiunčia patv<strong>ir</strong>tintas kopijas.______________© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 21/385
ĮSTATYMAILietuvos Respublikos želdynų įstatymas (2007 m. b<strong>ir</strong>želio 28 d. Nr. X-1241)I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS1 straipsnis. Įstatymo pask<strong>ir</strong>tisŠio įstatymo pask<strong>ir</strong>tis – nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miškų ūkio pask<strong>ir</strong>tiesžemėje esančių želdynų <strong>ir</strong> želdinių <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong>, želdynų kūrimo <strong>ir</strong> želdinių veisimoteisinio reguliavimo pagrindus, siekiant užtikrinti gamtinio <strong>ir</strong> kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą,gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sąlygas. Šis įstatymas netaikomasžolinei augalijai, augančiai ne želdynų teritorijose.2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos1. Arboretumas – žemės sklypas, kuriame mokslo, pažintinės rekreacijos <strong>ir</strong> kitais tikslaiskaupiami, t<strong>ir</strong>iami <strong>ir</strong> eksponuojami vietiniai <strong>ir</strong> introdukuoti sumedėję augalai.2. Atsk<strong>ir</strong>asis želdynas – želdynas, esantis tik jam sk<strong>ir</strong>tame žemės sklype.3. Dendrologinis rinkinys – estetiniu, pažintiniu <strong>ir</strong> mokslo požiūriais vertingas želdynas,apsodintas vietiniais <strong>ir</strong> (arba) introdukuotais sumedėjusiais ne mažiau kaip 50 rūšių, porūšių,varietetų, formų, veislių augalais.4. Istorinio želdyno atkūrimas – kompleksinis želdyno tvarkymas, kai grąžinamaautentiška želdyno struktūra <strong>ir</strong> kompozicija.5. Istorinis želdynas – bet kokio dydžio želdynas, turintis išliekamąją stilistinę, meninęvertę arba priklausantis svarbiems urbanistinės raidos etapams, susijęs su visuomenės, kultūros arvalstybės įvykiais arba asmenybėmis.6. Krūmas – augalas su keliais ar keliolika maždaug vienodo storumo sumedėjusiais,beveik nuo pat žemės besišakojančiais stiebais.7. Krūmokšnis – mažas (ne daugiau kaip 0,5 m aukščio) krūmas, su keliais daugiamečiaissilpnai sumedėjusiais, beveik nuo pažemio besišakojančiais stiebais.8. Liana – sumedėjęs augalas vijokliniais stiebais.9. Mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai – nesudėtingi statiniai: atraminėssienutės, tvorelės, laiptai, lauko baldai <strong>ir</strong> šviestuvai, lengvų konstrukcijų pavėsinės, stoginės,lieptai, tilteliai, informaciniai statiniai (stendai, skydai, nuorodos <strong>ir</strong> kiti), skulptūros, aplinkosmeno kūriniai, kiti vieno stiliaus teritorijos <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> puošybos statiniai.10. Medis – sumedėjęs augalas, dažniausiai su vienu pagrindiniu stiebu <strong>ir</strong> laja.11. Medžių <strong>ir</strong> krūmų naikinimas – neteisėtas medžių ar krūmų pjovimas, k<strong>ir</strong>timas,rovimas, laužymas, deginimas, nuodijimas cheminėmis medžiagomis ar kitais būdais, žemėspav<strong>ir</strong>šiaus <strong>ir</strong> (ar) jo lygio aplink medį ar krūmą keitimas (žeminimas, užpylimas ar sandarinimas),darantys poveikį medžių ar krūmų būklei.12. Miesto ar miestelio sodas – ramiam poilsiui <strong>ir</strong> renginiams sk<strong>ir</strong>tas ne mažesnis kaip 0,5hektaro atsk<strong>ir</strong>asis želdynas, kurio lajų glaudumas – ne mažesnis kaip 70 procentų.13. Parkas – ne mažesnis kaip 1 hektaro žmogaus sukurtas ar jo pertvarkytas želdynas,kuriame yra meniškai sukomponuotų želdinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros <strong>ir</strong> (ar)inžinerinių statinių, sk<strong>ir</strong>tas poilsio, mokslo, kultūros reikmėms arba pramogoms <strong>ir</strong> aplinkoskokybei gerinti.14. Priklausomasis želdynas – želdynas, esantis kito objekto žemės sklype.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 22/385
15. Puskrūmis – augalas, kurio tik apatinė ūglių dalis yra daugiametė <strong>ir</strong> sumedėjusi, ov<strong>ir</strong>šutinė dalis yra žolinė.16. Skveras – ne mažesnis kaip 0,05 hektaro trumpalaikiam poilsiui sk<strong>ir</strong>tas želdynas suvyraujančiomis atv<strong>ir</strong>omis erdvėmis, gerinantis miesto, miestelio <strong>ir</strong> kaimo estetinę <strong>ir</strong> ekologinębūklę.17. Suinteresuota visuomenė – visuomenė, kuriai daro arba gali daryti poveikį rengiamiželdynų kūrimo <strong>ir</strong> (arba) <strong>tvarkymo</strong> dokumentų sprendiniai ar kuriai yra svarbus tų sprendiniųįgyvendinimas.18. Valstybinės reikšmės automobilių kelių želdiniai – želdiniai, augantys valstybinėsreikšmės automobilių kelio juostoje – žemės juostoje, kurioje nutiestas ar tiesiamas kelias.19. Valstybinės reikšmės parkas – parkas, turintis ypatingą istorinę, architektūrinę,kultūrinę, mokslinę, estetinę, ekologinę <strong>ir</strong> dendrologinę vertę.20. Veja – lygaus (horizontalaus ar nuolaidaus) pav<strong>ir</strong>šiaus viena žole ar kelių žolių mišiniuapsėtas prižiūrimas žolynas.21. Žalioji jungtis – ne siauresnis kaip 20 metrų pločio atsk<strong>ir</strong>asis želdynas, jungiantismiesto <strong>ir</strong> (ar) miestelio želdynus <strong>ir</strong> miškus mieste <strong>ir</strong> už jo ribų į želdynų sistemą, sk<strong>ir</strong>tasrekreacijai, darantis poveikį oro masių judėjimui <strong>ir</strong> atliekantis migracijos koridoriaus funkciją.22. Želdynas – ne mažesnis kaip 0,05 hektaro želdinių žemės sklypas, kuriame gali būtimažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių <strong>ir</strong> laikinų statinių.23. Želdiniai – žmogaus pasėti ar pasodinti medžiai (tarp jų <strong>ir</strong> pasodinti pavieniai arnatūraliai išaugę), krūmai, krūmokšniai, puskrūmiai, lianos <strong>ir</strong> žoliniai augalai.24. Želdinių būklės ekspertizė – želdinių ekologinės <strong>ir</strong> estetinės būklės tyrimas <strong>ir</strong>vertinimas.25. Želdyno kūrimas – želdyno projekto rengimas <strong>ir</strong> įgyvendinimas.26. Želdyno kūrimo <strong>ir</strong> (arba) <strong>tvarkymo</strong> projektas – dokumentas, kuriame smulkiaiaprašomi želdyno kūrimo <strong>ir</strong> (arba) <strong>tvarkymo</strong> darbai, jų atlikimo eilės tvarka, nurodoma tų darbųsąmatinė vertė, technologijos, veisiamos medžių, krūmų, žolinių augalų (vejoms <strong>ir</strong> gėlynams)rūšys, išvardijami numatomi darbai įkūrus želdyną.27. Želdyno naikinimas – veikimas arba neveikimas, dėl kurių blogėja želdyno būklė,mažėja jo teigiamas poveikis aplinkai <strong>ir</strong> visuomenės galimybės naudotis juo viešųjų interesųreikmėms.28. Želdyno pertvarkymas – želdyno planinės erdvinės struktūros keitimas šalinant nemažiau kaip 20 procentų medžių, krūmų ar žolinių augalų <strong>ir</strong> sodinant naujus.29. Želdyno tvarkymas – želdyno augalijos, mažosios kraštovaizdžio architektūros <strong>ir</strong>inžinerinių statinių reikiamos būklės palaikymas ar atkūrimas vadovaujantis želdyno <strong>tvarkymo</strong>projektu.30. Želdynų apsauga – veiksmų <strong>ir</strong> priemonių visuma, užtikrinanti želdynų kompozicijos,medžių <strong>ir</strong> krūmų įva<strong>ir</strong>ovės <strong>ir</strong> sveikumo išsaugojimą <strong>ir</strong> palaikymą.31. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių savininkas – valstybė, savivaldybė, fizinis ar juridinis asmuo,Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje Europosekonominės erdvės valstybėje įsisteigusios įmonės filialas, taip pat užsienio valstybėje įsteigtaorganizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybėsįstatymus (toliau – fizinis <strong>ir</strong> juridinis asmuo), įstatymų nustatyta tvarka įgiję nuosavybės teisęarba į žemę, kurioje yra želdynų, želdinių, arba tik į želdinius.32. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių valdytojas – želdynų <strong>ir</strong> želdinių savininkas ar savivaldybė,valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiemsLietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 23/385
valstybinę žemę, kurioje yra želdynų <strong>ir</strong> želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęsprivačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismosprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų <strong>ir</strong> želdinių valdymo teisę.33. Želdynų normavimas – atsk<strong>ir</strong>ųjų želdynų ploto (kvadratiniais metrais), turinčio tektivienam miesto gyventojui, ar priklausomojo želdyno ploto (procentais) žemės sklype, kuriame tasželdynas yra, normos nustatymas.34. Želdynų sistema – funkciškai tikslinga <strong>ir</strong> kompoziciškai vientisa želdynų visuma –gamtinio karkaso dalis, – palaikanti ekologinį stabilumą <strong>ir</strong> gerinanti žmonių gyvenamosios <strong>ir</strong>darbo aplinkos sąlygas.35. Žolinis augalas – augalas, kurio antžeminės dalys nesumedėjusios <strong>ir</strong> žiemą paprastainunyksta.3 straipsnis. Bendrieji želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> principai1. Želdynai <strong>ir</strong> želdiniai turi gerinti aplinkos kokybę, tenkinti visuomenės sveikosgyvensenos <strong>ir</strong> rekreacijos poreikius, nekelti pavojaus žmonėms, statiniams, pastatams, saugiameismui gatvėse, automobilių <strong>ir</strong> geležinkelio keliuose.2. Želdynus <strong>ir</strong> želdinius būtina išsaugoti kaip estetiškai, ekologiškai, istoriškai <strong>ir</strong> kultūraisvarbius kraštovaizdžio elementus.3. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių apsauga <strong>ir</strong> tvarkymas organizuojami pagal šiuos principus:1) želdynuose <strong>ir</strong> želdiniuose saugoma biologinė įva<strong>ir</strong>ovė;2) nemažinamas miestų <strong>ir</strong> miestelių bendrasis atsk<strong>ir</strong>ųjų želdynų plotas;3) formuojamas gamtinis karkasas šalies, rajono, miesto (ar jo dalių) mastu, kuriamavientisa tolygi želdynų sistema miestuose, miesteliuose <strong>ir</strong> kaimo kraštovaizdyje;4) išlaikomi užstatytų <strong>ir</strong> atv<strong>ir</strong>ų, gyventojų poilsiui <strong>ir</strong> sveikatingumui sk<strong>ir</strong>tų teritorijųoptimalūs ploto santykiai (nustatyti pagal galiojančias normas), ekologiniai <strong>ir</strong> estetiniai ryšiai;5) išlaikomas istorinių želdynų <strong>ir</strong> juose arba greta jų esančių pastatų ansamblių arkompleksų <strong>ir</strong> jų tarpusavio funkcijų vientisumas;6) atsk<strong>ir</strong>ieji želdynai (parkai, tarp jų <strong>ir</strong> istoriniai, skverai, miesto <strong>ir</strong> miestelio sodai,dendrologiniai rinkiniai) neskaidomi į dalis, išskyrus jų teritorijoje esančių objektų sklypųformavimą;7) pertvarkant esamus želdynus <strong>ir</strong> kuriant naujus, įvertinama suinteresuotos visuomenėsmotyvuota nuomonė;8) medžius <strong>ir</strong> krūmus prie saugotinų prisk<strong>ir</strong>ia Lietuvos Respublikos Vyriausybė Aplinkosministerijos teikimu.II SKYRIUS. ŽELDYNŲ SISTEMA, KLASIFIKACIJA IR ŽELDYNŲ NORMOS4 straipsnis. Želdynų sistema1. Siekiant išsaugoti kraštovaizdžio struktūrą, biologinę įva<strong>ir</strong>ovę <strong>ir</strong> istorinę vertę, palaikytiteritorijos ekologinį stabilumą, gerinti žmonių gyvenamosios <strong>ir</strong> darbo aplinkos sąlygas, yraformuojama želdynų sistema.2. Želdynų sistema yra savivaldybės teritorijos ar jos dalių gamtinio karkaso dalis,plėtojama kaip funkciškai tikslinga <strong>ir</strong> kompozicijos požiūriu vientisa struktūra.3. Želdynų sistema turi atspindėti būdingus gamtinius <strong>ir</strong> kultūrinius kraštovaizdžiostruktūros elementus, užtikrinti gyventojų rekreacinius poreikius.4. Želdynų sistemą sudaro atsk<strong>ir</strong>ieji želdynai – parkai, skverai, miesto ar miestelio sodai,žaliosios jungtys <strong>ir</strong> priklausomieji želdynai. Atsižvelgiant į svarbą miesto erdvinėje struktūrojebei rekreacinius poreikius, sk<strong>ir</strong>iami miesto centriniai <strong>ir</strong> vietinės reikšmės želdynai.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 24/385
5. Želdynų sistema yra išsk<strong>ir</strong>iama, jos plėtojimo erdvinė koncepcija <strong>ir</strong> teritorijų <strong>tvarkymo</strong>reglamentavimo ypatumai nustatomi savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendraisiais planais, otais atvejais, kai šie neparengti arba juose atitinkama sistema nėra numatyta, želdynų sistemaišsk<strong>ir</strong>iama, jos plėtojimo erdvinė koncepcija <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> reglamentavimo ypatumai nustatomispecialiaisiais teritorijų planais.6. Želdynų sistemos dalys, esančios valstybės <strong>ir</strong> savivaldybės saugomose teritorijose,įskaitant <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonas, tvarkomos <strong>ir</strong> naudojamos, <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> režimas jomsnustatomas vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu <strong>ir</strong> kitais teisės aktais.5 straipsnis. Želdynų klasifikacijaŽeldynai klasifikuojami į:1) atsk<strong>ir</strong>uosius želdynus;2) priklausomuosius želdynus.6 straipsnis. Atsk<strong>ir</strong>ieji želdynai1. Atsk<strong>ir</strong>ieji želdynai pagal jų pagrindinę <strong>naudojimo</strong> pask<strong>ir</strong>tį yra sk<strong>ir</strong>stomi į:1) rekreacinės pask<strong>ir</strong>ties želdynus – parkus, miesto <strong>ir</strong> miestelio sodus, skverus, žaliąsiasjungtis <strong>ir</strong> kitus poilsiui sk<strong>ir</strong>tus želdynus;2) mokslinės, kultūrinės <strong>ir</strong> memorialinės pask<strong>ir</strong>ties želdynus – botanikos sodus,arboretumus, zoologijos sodus, etnografinius parkus, meno <strong>ir</strong> parodų parkus, istorinius želdynus,dendrologinius rinkinius, kapines, memorialinius parkus, kolumbariumų žemės sklypus <strong>ir</strong> kituspanašios pask<strong>ir</strong>ties želdynus;3) apsauginės <strong>ir</strong> ekologinės pask<strong>ir</strong>ties želdynus.2. Atsk<strong>ir</strong>ieji želdynai išsk<strong>ir</strong>iami, jungiami į vientisą sistemą <strong>ir</strong> žymimi regiono, rajono <strong>ir</strong>vietovės lygmens bendruosiuose bei specialiuosiuose teritorijų planuose.3. Atsk<strong>ir</strong>ieji želdynai pagal Žemės įstatyme nustatytą pagrindinę tikslinę žemės <strong>naudojimo</strong>pask<strong>ir</strong>tį prisk<strong>ir</strong>iami kitos pask<strong>ir</strong>ties žemei, o pagal <strong>naudojimo</strong> būdą – atsk<strong>ir</strong>ųjų želdynųteritorijoms, išskyrus želdynus – kultūros paveldo objektus, kurie prisk<strong>ir</strong>ti konservacinėspask<strong>ir</strong>ties žemei.7 straipsnis. Priklausomieji želdynaiPriklausomieji želdynai, atsižvelgiant į žemės sklypo, kurio sudėtyje yra želdynai, pask<strong>ir</strong>tį(žemės <strong>naudojimo</strong> būdą), sk<strong>ir</strong>stomi į:1) gyvenamųjų teritorijų želdynus;2) visuomeninės pask<strong>ir</strong>ties teritorijų želdynus;3) pramonės <strong>ir</strong> sandėliavimo objektų teritorijų želdynus;4) komercinės pask<strong>ir</strong>ties objektų teritorijų želdynus;5) inžinerinės infrastruktūros teritorijų želdynus;6) rekreacinių teritorijų želdynus;7) kitų teritorijų želdynus, neišvardytus šios dalies 1-6 punktuose.8 straipsnis. Želdynų normavimo principai1. Miestuose <strong>ir</strong> miesteliuose atsk<strong>ir</strong>ieji rekreacinės pask<strong>ir</strong>ties želdynai (parkai, miesto <strong>ir</strong>miestelio sodai, skverai) privalomi <strong>ir</strong> jų plotas normuojamas pagal Aplinkos ministerijosnustatytas normas nustatant bendrą rekreacinės pask<strong>ir</strong>ties želdynų plotą, tenkantį vienam miestogyventojui. Rekreacinių želdynų norma vienam gyventojui priklauso nuo miesto dydžio <strong>ir</strong>gyventojų skaičiaus.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 25/385
2. Žaliosios jungtys, sujungiančios miesto, miestelio želdynus į vientisą sistemą, atsk<strong>ir</strong>ųjųmokslinės <strong>ir</strong> kultūrinės, memorialinės pask<strong>ir</strong>ties želdynų plotai, išskyrus kapines, atsk<strong>ir</strong>ųjųapsauginės <strong>ir</strong> ekologinės pask<strong>ir</strong>ties želdynų plotai, išskyrus geležinkelio kelių <strong>ir</strong> jų įrenginių<strong>apsaugos</strong> zonų želdynų plotus, yra nenormuojami.3. Priklausomųjų želdynų norma (plotas) nustatoma procentais nuo žemės sklypo, kuriamželdynai priklauso, ploto Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Nustatant normą atsižvelgiama įžemės sklypo pask<strong>ir</strong>tį <strong>ir</strong> ekologinių, estetinių, sveikatingumo <strong>ir</strong> kitų funkcijų svarbą tam sklypui.III SKYRIUS. ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ APSAUGOS, TVARKYMO IR KŪRIMOVALDYMAS9 straipsnis. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> kūrimo valstybinis valdymas1. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> kūrimo valstybinę politiką formuoja LietuvosRespublikos Seimas.2. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> kūrimo valstybinį valdymą pagalkompetenciją vykdo <strong>ir</strong> politiką kartu su savivaldybėmis įgyvendina Aplinkos ministerija,Kultūros ministerija, Susisiekimo ministerija <strong>ir</strong> Švietimo <strong>ir</strong> mokslo ministerija.3. Aplinkos ministerija, koordinuodama želdynų <strong>ir</strong> želdinių <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> kūrimovalstybinį valdymą, atlieka šias funkcijas:1) rengia želdynų <strong>ir</strong> želdinių <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong>, naujų želdynų kūrimo strategiją <strong>ir</strong> kitusteisės aktus, metodinius nurodymus;2) koordinuoja želdynų <strong>ir</strong> želdinių inventorizavimą, apskaitą, želdinių būklės stebėseną,duomenų apie želdynus, želdinius bazių kūrimą, teikia metodinę paramą;3) organizuoja <strong>ir</strong> koordinuoja želdynuose augančių augalų genetinių išteklių atrinkimą <strong>ir</strong>kaupimą, jų priskyrimą augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams, koordinuoja jųišsaugojimą, genetinės medžiagos perkėlimą į Augalų genų banko saugyklą, arboretumus,specialias plantacijas <strong>ir</strong> kitus biologinius tyrimus;4) koordinuoja neformalųjį <strong>ir</strong> formalųjį (darbininkų) mokymą želdinių <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong>,naujų želdinių veisimo klausimais.4. Kultūros ministerija:1) kartu su Aplinkos ministerija <strong>ir</strong> savivaldybėmis sprendžia kultūrinės pask<strong>ir</strong>ties želdynų<strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> atkūrimo klausimus;2) rengia valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas istorinių želdynų paveldosaugosprogramas;3) pagal kompetenciją koordinuoja kultūrinės pask<strong>ir</strong>ties želdynų inventorizavimą, apskaitą,skelbia juos valstybės saugomais kultūros paveldo objektais.5. Susisiekimo ministerija:1) koordinuoja geležinkelio kelių <strong>ir</strong> jų įrenginių <strong>apsaugos</strong> zonų <strong>ir</strong> valstybinės reikšmėsautomobilių kelių želdinių apsaugą, tvarkymą <strong>ir</strong> naujų želdinių veisimą;2) suderinusi su Aplinkos ministerija, rengia <strong>ir</strong> tv<strong>ir</strong>tina saugiam eismui pavojų keliančiųgeležinkelio kelių <strong>ir</strong> jų įrenginių <strong>apsaugos</strong> zonoje <strong>ir</strong> valstybinės reikšmės automobilių keliųjuostoje augančių medžių <strong>ir</strong> krūmų genėjimo <strong>ir</strong> k<strong>ir</strong>timo tvarką;3) koordinuoja valstybinės reikšmės automobilių kelių želdinių <strong>ir</strong> geležinkelio kelių bei jųįrenginių <strong>apsaugos</strong> zonų želdinių inventorizavimą, apskaitą <strong>ir</strong> būklės stebėseną.6. Švietimo <strong>ir</strong> mokslo ministerija sprendžia klausimą dėl želdynų <strong>ir</strong> želdinių teorinio <strong>ir</strong>praktinio pažinimo įtraukimo į formaliojo <strong>ir</strong> neformaliojo švietimo programas.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 26/385
10 straipsnis. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> kūrimo valdymas savivaldybėse1. Lietuvos Respublikos 2010 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. XI-1089 (nuo 2010 m.lapkričio 23 d.) (Žin., 2010, Nr. 137-6990) redakcijaŽeldynų <strong>ir</strong> želdinių <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong>, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdosavivaldybės. Jos:1) organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų <strong>ir</strong> želdinių inventorizavimą <strong>ir</strong>apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria <strong>ir</strong> tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines <strong>ir</strong>geoinformacines);2) organizuoja valstybinėje <strong>ir</strong> savivaldybei prisk<strong>ir</strong>toje žemėje esančių želdynų <strong>ir</strong> želdiniųapsaugą, pertvarkymą <strong>ir</strong> priežiūrą, želdynų kūrimą <strong>ir</strong> naujų želdinių veisimą, želdynų <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong>kūrimo projektų rengimą, derina juos;3) organizuoja želdynų <strong>ir</strong> želdinių <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> priežiūros komisijos, veikiančios priesavivaldybės visuomeniniais pagrindais, veiklą. Komisijos sudėtį <strong>ir</strong> nuostatus tv<strong>ir</strong>tinasavivaldybės administracijos d<strong>ir</strong>ektorius;4) organizuoja atsk<strong>ir</strong>ųjų želdynų žemės sklypų kadastrinius matavimus <strong>ir</strong> įrašymą įNekilnojamojo turto kadastrą;5) nustato lėšų, reikalingų želdynų <strong>ir</strong> želdinių apsaugai, tvarkymui, želdynų kūrimui <strong>ir</strong>naujų želdinių veisimui, skyrimo tvarką;6) skelbia želdynus <strong>ir</strong> želdinius savivaldybės saugomais gamtos ar kultūros paveldoobjektais Saugomų teritorijų <strong>ir</strong> Nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> įstatymų nustatytatvarka;7) organizuoja kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> planų rengimą, užtikrina, kad želdynų sistema butųpažymėta savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendruosiuose planuose;8) vykdo želdynų <strong>ir</strong> želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidauskontrolę;9) rengia <strong>ir</strong> tv<strong>ir</strong>tina želdynų <strong>ir</strong> želdinių <strong>tvarkymo</strong>, želdynų kūrimo <strong>ir</strong> želdinių veisimoprogramą (tik miestų savivaldybės), želdynų <strong>ir</strong> želdinių <strong>apsaugos</strong> taisykles;10) su želdynų <strong>ir</strong> želdinių savininkais <strong>ir</strong> valdytojais gali sudaryti sutartis dėl želdynųlankymo sąlygų, želdinių <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> priežiūros, kovos su augalų ligomis <strong>ir</strong> kenkėjais;11) vadovaudamosi Aplinkos ministerijos nustatytais sodmenų kokybės reikalavimais <strong>ir</strong>atsižvelgdamos į rekomenduojamą asortimentą, planuoja sodmenų einamąjį <strong>ir</strong> perspektyvinįporeikį, reikalingą želdynų <strong>ir</strong> želdinių <strong>tvarkymo</strong>, želdynų kūrimo <strong>ir</strong> želdinių veisimo darbamsatlikti;12) sprendžia medžių persodinimo, k<strong>ir</strong>timo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymoklausimus;13) išduoda leidimus saugotinų medžių <strong>ir</strong> krūmų k<strong>ir</strong>timui ar kitokiam pašalinimui,genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų <strong>ir</strong> želdinių <strong>tvarkymo</strong> darbams;14) teikia fiziniams <strong>ir</strong> juridiniams asmenims informaciją medžių <strong>ir</strong> krūmų sodinimo,k<strong>ir</strong>timo, genėjimo, perkėlimo klausimais;15) Aplinkos ministerijos patv<strong>ir</strong>tinta tvarka (suderinta su Lietuvos statistikos departamentu)teikia Lietuvos statistikos departamentui metinę statistinę ataskaitą apie savivaldybės teritorijojeesamus, sutvarkytus, įkurtus naujus želdynus.2. Želdynų planavimo, kūrimo, <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> priežiūros darbus savivaldybėjeorganizuoja vienas struktūrinis padalinys arba atsakingas savivaldybės tarnautojas.11 straipsnis. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių <strong>tvarkymo</strong>, želdynų kūrimo <strong>ir</strong> želdinių veisimo programa© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 27/385
1. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių <strong>tvarkymo</strong>, želdynų kūrimo <strong>ir</strong> želdinių veisimo programą (toliau –Programa) penkeriems metams rengia miesto savivaldybė.2. Programoje turi būti numatytos kasmetinės želdynų <strong>ir</strong> želdinių <strong>tvarkymo</strong>, želdynųkūrimo, želdinių veisimo apimtys, diferencijuotos pagal sk<strong>ir</strong>tingus želdynus: parkus, skverus,miesto <strong>ir</strong> miestelio sodus, daugiabučių namų kiemus, žaliąsias jungtis, gatves, vietinės reikšmėskelius <strong>ir</strong> kitus želdynus.3. Tais atvejais, kai Programoje numatomas želdynų <strong>ir</strong> želdinių pertvarkymas, žemėssklypo, kuriame yra želdynų <strong>ir</strong> želdinių, <strong>naudojimo</strong> būdo keitimas, medžių persodinimas ark<strong>ir</strong>timas, teisės aktų nustatyta tvarka ji turi būti apsvarstyta su suinteresuota visuomene.4. Programą tv<strong>ir</strong>tina savivaldybių tarybos.12 straipsnis. Želdynus <strong>ir</strong> želdinius tvarkančių asmenų mokymas1. Gamtosaugos asociacijos, biologinio, dekoratyviosios želdininkystės, kraštotvarkosprofilio mokslo <strong>ir</strong> mokymo įstaigos pagal Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prieSocialinės <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> darbo ministerijos patv<strong>ir</strong>tintas neformaliojo <strong>ir</strong> formaliojo mokymoprogramas gali apmokyti darbų vadovus, darbininkus želdinių <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong>, atkūrimo <strong>ir</strong>naujų želdinių veisimo klausimais. Apmokytiems darbų vadovams <strong>ir</strong> darbininkams suteikiamateisė atlikti minėtus darbus.2. Želdynus <strong>ir</strong> želdinius tvarkančių darbuotojų mokymui organizuoti, želdynų kūrimui,želdynų <strong>ir</strong> želdinių tvarkymui <strong>ir</strong> priežiūrai koordinuoti, želdynų <strong>ir</strong> želdinių savininkams,valdytojams <strong>ir</strong> gyventojams konsultuoti <strong>ir</strong> metodinei pagalbai teikti gali būti steigiama įmonė arįstaiga.13 straipsnis. Želdynus <strong>ir</strong> želdinius tvarkančios įmonės1. Želdynus <strong>ir</strong> želdinius tvarkančios įmonės privalo turėti specialistų, kuriems šio įstatymo12 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka būtų suteikta teisė vykdyti želdinių veisimo, augančiųmedžių <strong>ir</strong> krūmų genėjimo, želdinių <strong>apsaugos</strong> nuo ligų <strong>ir</strong> kenkėjų, vejų <strong>ir</strong> gėlynų įrengimo darbus.2. Valstybinės reikšmės automobilių kelių želdinius saugo, tvarko <strong>ir</strong> naujus veisiavalstybinės kelių priežiūros įmonės.IV SKYRIUS. FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS14 straipsnis. Fizinių <strong>ir</strong> juridinių asmenų teisės <strong>ir</strong> pareigos želdynų <strong>ir</strong> želdinių <strong>apsaugos</strong>,<strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> želdynų kūrimo srityse1. Fiziniai <strong>ir</strong> juridiniai asmenys turi teisę:1) naudotis želdynais <strong>ir</strong> želdiniais kultūros, sveikatingumo <strong>ir</strong> kitais tikslais laikydamiesi šioįstatymo <strong>ir</strong> kitų teisės aktų reikalavimų;2) dalyvauti veisiant, atkuriant želdinius, saugant juos, tvarkant želdynų aplinką;3) gauti patikimą informaciją apie želdynų <strong>ir</strong> želdinių inventorizavimą, apskaitą,planuojamus <strong>ir</strong> vykdomus darbus želdynų teritorijose;4) inicijuoti <strong>ir</strong> teikti pasiūlymus valstybės institucijoms <strong>ir</strong> savivaldybėms dėl naujų želdynųkūrimo, esamų želdynų <strong>ir</strong> želdinių <strong>apsaugos</strong>;5) organizuoti <strong>ir</strong> dalyvauti, jei turi atitinkamą kvalifikaciją, vykdant visuomeninę želdynų <strong>ir</strong>želdinių <strong>apsaugos</strong> kontrolę;6) reikalauti, kad būtų nutrauktas kenksmingos ūkinės veiklos objektų, natrio chlorido <strong>ir</strong>kitų druskų (naudojamų sniegui <strong>ir</strong> ledui t<strong>ir</strong>pdyti) poveikis želdiniams;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 28/385
7) nustatyta tvarka apskųsti valstybės institucijų, savivaldybių, atsk<strong>ir</strong>ų pareigūnų, fizinių <strong>ir</strong>juridinių asmenų veiksmus, kai jie pažeidžia želdynų <strong>ir</strong> želdinių <strong>apsaugos</strong> reikalavimus.2. Fiziniai <strong>ir</strong> juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl toželdynai <strong>ir</strong> želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti <strong>ir</strong> blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos.15 straipsnis. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių savininkų <strong>ir</strong> valdytojų teisės <strong>ir</strong> pareigos1. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių valdytojai <strong>ir</strong> savininkai privalo:1) išsaugoti želdynus <strong>ir</strong> želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti <strong>ir</strong> veisti naujus;2) taikyti kovos su kenkėjais <strong>ir</strong> ligomis priemones.2. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių savininkai <strong>ir</strong> valdytojai turi teisę:1) privačioje žemės valdoje esančius želdynus <strong>ir</strong> želdinius, kurie teisės aktais nėra prisk<strong>ir</strong>tisaugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų <strong>ir</strong> namų valdųsavininkų, valdytojų ar naudotojų interesų;2) sudaryti sutartis su fiziniais <strong>ir</strong> juridiniais asmenimis, valstybės institucijomis <strong>ir</strong>savivaldybėmis dėl želdynų <strong>ir</strong> želdinių <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> priežiūros, kovos su augalų ligomis <strong>ir</strong>kenkėjais;3) nustatyti želdynų lankymo sąlygas (laiką, lankymo įkainius).3. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių valdytojai, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos ar savivaldybėspagal kompetenciją nustatyta tvarka turi teisę naudoti želdynus <strong>ir</strong> želdinius moksliniamstyrimams, mokymui, kultūrinei, švietėjiškai veiklai, gamtos <strong>ir</strong> kultūros objektų apsaugai,visuomenės lankymui, rekreacijai <strong>ir</strong> kitiems, įstatymams bei teisės aktams neprieštaraujantiems,tikslams.16 straipsnis. Visuomenės informavimas <strong>ir</strong> želdinių būklės ekspertizė1. Valstybės institucijos <strong>ir</strong> savivaldybės:1) užtikrina želdynų <strong>ir</strong> želdinių inventorizacijos, jų būklės stebėsenos bei kitų su želdynais<strong>ir</strong> želdiniais susijusių duomenų viešumą;2) informuoja visuomenę, kai numatomi vykdyti želdynų <strong>tvarkymo</strong>, kūrimo, medžių <strong>ir</strong>krūmų k<strong>ir</strong>timo, persodinimo, kitokio naikinimo darbai ar keičiama žemės sklypo, kuriame augaželdiniai, pagrindinė tikslinė žemės <strong>naudojimo</strong> pask<strong>ir</strong>tis ar žemės sklypo <strong>naudojimo</strong> būdas;3) supažindina visuomenę su Želdynų <strong>ir</strong> želdinių <strong>tvarkymo</strong>, želdynų kūrimo <strong>ir</strong> želdiniųveisimo programa, želdynų <strong>ir</strong> želdinių būklę keičiančiais projektais.2. Želdinių būklės ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka atliekama siekiantginčytinais atvejais įvertinti želdinių ekologinę <strong>ir</strong> estetinę svarbą.17 straipsnis. Asmenų lankymasis želdynuose1. Atsk<strong>ir</strong>ieji želdynai, esantys valstybinėje <strong>ir</strong> savivaldybei prisk<strong>ir</strong>toje žemėje, turi būti atv<strong>ir</strong>ilankymui, jeigu juose nevyksta uždaro pobūdžio renginiai, nevykdomi <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> einamiejipriežiūros darbai. Lankymo sąlygas nustato želdynų savininkai ar valdytojai.2. Želdynų, esančių privačioje žemėje, tarp jų <strong>ir</strong> istorinių želdynų, lankymo sąlygos (laikas<strong>ir</strong> kita) gali būti nustatomos dvišalėse savivaldybės <strong>ir</strong> želdynų savininkų ar valdytojų sutartysearba nustačius žemės servitutą. Šias sąlygas želdynų savininkai ar valdytojai privalo nurodyti prieįėjimo pastatytuose stenduose.V SKYRIUS. ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ INVENTORIZAVIMAS, APSKAITA,PLANAVIMAS IR PROJEKTAVIMAS© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 29/385
18 straipsnis. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių inventorizavimas <strong>ir</strong> apskaita1. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių inventorizavimo <strong>ir</strong> apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypųribas, medžių <strong>ir</strong> krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandenstelkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių <strong>ir</strong> kitų želdynuoseesančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti,teikti informaciją apie želdynų <strong>ir</strong> želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinkagaliojančias želdynų normas.2. Želdynai <strong>ir</strong> želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose <strong>ir</strong> želdiniuose, nepaisantžemės nuosavybės formos.3. Želdynus <strong>ir</strong> želdinius inventorizuojantys specialistai, pateikę asmens dokumentą <strong>ir</strong>įgaliojimą atlikti inventorizavimo darbus, turi teisę darbo dienomis (šviesiu paros metu, suderinęlaiką su želdynų <strong>ir</strong> želdinių savininkais ar valdytojais) įeiti į visus želdynus <strong>ir</strong> teritorijas, kur augaželdiniai, atlikti inventorizavimo darbus, gauti reikiamą informaciją apie želdynus <strong>ir</strong> želdinius.4. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių inventorizavimo <strong>ir</strong> apskaitos tvarką, turinį <strong>ir</strong> periodiškumą nustatoAplinkos ministerijos patv<strong>ir</strong>tintos želdynų <strong>ir</strong> želdinių inventorizavimo <strong>ir</strong> apskaitos taisyklės.5. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių apskaitos duomenys turi būti prieinami visiems suinteresuotiemsfiziniams <strong>ir</strong> juridiniams asmenims <strong>ir</strong> kasmet skelbiami viešai.6. Remiantis želdynų <strong>ir</strong> želdinių inventorizavimo duomenimis <strong>ir</strong> šio įstatymo nustatytaželdynų klasifikacija, tvarkoma želdynų <strong>ir</strong> želdinių apskaita.7. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių apskaitos duomenys įrašomi į atitinkamų institucijų duomenų bazes,kurias sudaro skaitmeninių <strong>ir</strong> geoinformacinių duomenų bazės. Aplinkos ministerija steigiacentrinę duomenų bazę. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių duomenų bazių nuostatus tv<strong>ir</strong>tina Aplinkosministerija.8. Želdynų žemės sklypai, atlikus jų kadastrinius matavimus, nustatyta tvarka įrašomi įNekilnojamojo turto kadastrą.19 straipsnis. Želdynų planavimas <strong>ir</strong> projektavimas1. Želdynai planuojami Teritorijų planavimo įstatymo <strong>ir</strong> kitų teisės aktų nustatyta tvarka.2. Atsk<strong>ir</strong>ieji želdynai žymimi savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendruosiuose planuose.3. Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka yra rengiami atsk<strong>ir</strong>ųjų <strong>ir</strong> priklausomųjų želdynų<strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> kūrimo projektai.4. Želdynų projektų rengimo vadovais gali būti tik atestuoti specialistai. Atestavimo tvarkąnustato Aplinkos ministerija.VI SKYRIUS. ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ APSAUGA, ŽELDYNŲ KŪRIMAS,TVARKYMAS20 straipsnis. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių apsauga1. Saugotinų medžių <strong>ir</strong> krūmų, augančių ne miškų ūkio pask<strong>ir</strong>ties žemėje, kriterijus nustato<strong>ir</strong> pagal juos saugotiniems prisk<strong>ir</strong>ia Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu.2. Dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui <strong>ir</strong> kraštovaizdžiu<strong>ir</strong>eikšmingus želdinius, augančius privačioje žemėje, saugotinais skelbia savivaldybė,vadovaudamasi Aplinkos ministerijos nustatytais kriterijais.3. Saugotinų medžių <strong>ir</strong> krūmų k<strong>ir</strong>timo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejus, šių darbųvykdymo <strong>ir</strong> leidimų šiems darbams išdavimo, medžių <strong>ir</strong> krūmų vertės atlyginimo tvarką nustatoAplinkos ministerija.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 30/385
4. Želdynai <strong>ir</strong> želdiniai nuo ligų <strong>ir</strong> kenkėjų saugomi vadovaujantis Aplinkos ministerijospatv<strong>ir</strong>tintomis Želdynų <strong>ir</strong> želdinių sanitarinės <strong>apsaugos</strong> taisyklėmis.5. Želdinių apsaugą vykdant statybos darbus reglamentuoja Aplinkos ministerijosnustatytos Želdinių <strong>apsaugos</strong> vykdant statybos darbus taisyklės.6. Želdinių apsauga vykdant valstybinės reikšmės kelių <strong>ir</strong> geležinkelio kelių tiesimo <strong>ir</strong>remonto, geležinkelių įrenginių statybos <strong>ir</strong> remonto darbus nustatoma Aplinkos ministerijos <strong>ir</strong>Susisiekimo ministerijos patv<strong>ir</strong>tinta tvarka.21 straipsnis. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių būklės stebėsena1. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių būklės stebėsena vykdoma pagal Aplinkos ministerijos patv<strong>ir</strong>tintąželdynų <strong>ir</strong> želdinių būklės stebėsenos programą.2. Želdinių būklės stebėsenos programa rengiama vadovaujantis Aplinkos monitoringoįstatymu.22 straipsnis. Želdynų kūrimas, želdinių veisimas, želdynų <strong>ir</strong> želdinių tvarkymas1. Želdynai kuriami, želdiniai veisiami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais,želdynų <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> kūrimo projektais <strong>ir</strong> Aplinkos ministerijos patv<strong>ir</strong>tintomis Medžių <strong>ir</strong> krūmųveisimo, vejų <strong>ir</strong> gėlynų įrengimo taisyklėmis.2. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių <strong>tvarkymo</strong> metu turi būti išsaugoti esami gyvybingi perspektyvūsželdiniai.3. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių <strong>tvarkymo</strong> darbai vykdomi vadovaujantis želdynų <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> kūrimoprojektais, atsk<strong>ir</strong>ųjų <strong>ir</strong> priklausomųjų želdynų, atsižvelgiant į jų pask<strong>ir</strong>tį, pavyzdiniais <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong><strong>tvarkymo</strong> reglamentais, Aplinkos ministerijos patv<strong>ir</strong>tintomis Medžių <strong>ir</strong> krūmų, vandens telkinių,esančių želdynuose, vejų <strong>ir</strong> gėlynų priežiūros taisyklėmis.4. Kultūros paveldo objektų, įskaitant kultūros paminklus, priežiūrą želdynuosereglamentuoja Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymas <strong>ir</strong> kiti teisės aktai.VII SKYRIUS. KULTŪRINĖS PASKIRTIES ŽELDYNAI IR VALSTYBINĖSREIKŠMĖS PARKAI23 straipsnis. Kultūrinės pask<strong>ir</strong>ties želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> bendrieji reikalavimai1. Kultūrinės pask<strong>ir</strong>ties želdynai – tai istoriniai, etnografiniai, meno <strong>ir</strong> parodų parkai,tyrinėjami, kur galima, konservuojami, restauruojami ar juose atkuriama autentiška augalija <strong>ir</strong> kitielementai laikantis vientisos kultūrinių ansamblių architektūrinės kompozicijos.2. Augalijos asortimentas kultūrinės pask<strong>ir</strong>ties želdynuose atnaujinamas nekeičiant želdynųmeninės išraiškos, p<strong>ir</strong>minio projekto idėjos, atv<strong>ir</strong>ų erdvių <strong>ir</strong> medynų proporcijų bei jų kontūrųplastikos.3. Kultūrinės pask<strong>ir</strong>ties želdynų einamoji priežiūra, apsauga nuo ligų <strong>ir</strong> kenkėjų, būklėsstebėsena, inventorizacija <strong>ir</strong> apskaita, augalų genetinių išteklių atranka <strong>ir</strong> išsaugojimas,biologiniai tyrimai vykdomi vadovaujantis šiame įstatyme <strong>ir</strong> kituose teisės aktuose nustatytaisreikalavimais.4. Kultūrinės pask<strong>ir</strong>ties želdynų žemės sklypai yra identifikuojami, įteisinamos jų ribos.5. Pr<strong>ir</strong>eikus rengiamos specialios taisyklės (reglamentai) istorinių želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong><strong>tvarkymo</strong> klausimais.6. Įgyvendinami kiti kultūrinės pask<strong>ir</strong>ties želdynų – kultūros paveldo objektų – <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong><strong>tvarkymo</strong> specifiniai reikalavimai, numatyti Nekilnojamųjų kultūros vertybių <strong>apsaugos</strong> įstatyme<strong>ir</strong> jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 31/385
7. Kultūrinės pask<strong>ir</strong>ties želdynai, paskelbti kultūros paveldo objektais, įrašomi įNekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, įgyvendinami kiti <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> specifinia<strong>ir</strong>eikalavimai, numatyti Nekilnojamųjų kultūros vertybių <strong>apsaugos</strong> įstatyme <strong>ir</strong> kituose teisėsaktuose.24 straipsnis. Valstybinės reikšmės parkaiValstybinės reikšmės parkų sąrašą <strong>ir</strong> nuostatus Kultūros ministerijos <strong>ir</strong> Aplinkosministerijos teikimu tv<strong>ir</strong>tina Vyriausybė.VIII SKYRIUS. ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ APSAUGOS, TVARKYMO IR ŽELDYNŲKŪRIMO FINANSAVIMAS25 straipsnis. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> želdynų kūrimo finansavimas1. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių, esančių valstybinėje <strong>ir</strong> savivaldybei prisk<strong>ir</strong>toje žemėje, <strong>apsaugos</strong>,<strong>tvarkymo</strong>, želdynų kūrimo <strong>ir</strong> želdinių veisimo darbai finansuojami iš:1) savivaldybės biudžeto lėšų;2) savivaldybių Aplinkos <strong>apsaugos</strong> rėmimo specialiosios programos lėšų;3) Aplinkos <strong>apsaugos</strong> rėmimo programos lėšų;4) valstybės biudžeto lėšų;5) ES struktūrinių fondų lėšų;6) atkuriamosios želdinių vertės kompensacijos;7) savanoriškų fizinių <strong>ir</strong> juridinių asmenų, asociacijų įmokų, tarp jų <strong>ir</strong> užsienio šalių;8) kitų lėšų.2. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> želdynų kūrimo bei želdinių veisimofinansavimas planuojamas vadovaujantis savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendraisiais planais,želdynų <strong>ir</strong> želdinių <strong>tvarkymo</strong>, želdynų kūrimo <strong>ir</strong> želdinių veisimo programa, želdynų <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong>kūrimo projektais, kitais dokumentais, atsižvelgiant į savivaldybės tvarkomų objektų prioritetus.3. Tikslinės lėšos, gautos kompensavus atkuriamąją želdinių vertę, įtraukiamos į apskaitąatsk<strong>ir</strong>ai. Apie jų panaudojimą savivaldybės kasmet per spaudą informuoja visuomenę.Draudžiama šias lėšas naudoti kitai pask<strong>ir</strong>čiai.26 straipsnis. Želdinių atkuriamosios vertės nustatymas1. Želdinių atkuriamoji vertė nustatoma atsk<strong>ir</strong>ai medžiams, krūmams, vejoms <strong>ir</strong> gėlynams.2. Apskaičiuojant atkuriamąją vertę atsižvelgiama į medžio <strong>ir</strong> krūmo rūšį, skersmenį <strong>ir</strong>amžių (medžių), taip pat į želdinių būklę, estetinę, ekologinę, istorinę, kultūrinę, socialinę <strong>ir</strong> kitasfunkcijas, augimo vietą, rinkos vertę, želdinių auginimo <strong>ir</strong> priežiūros išlaidas <strong>ir</strong> kitus veiksnius.3. Želdinių atkuriamosios vertės nustatymo metodiką <strong>ir</strong> vertės įkainius nustato Aplinkosministerija.IX SKYRIUS. ĮSTATYMO KONTROLĖ IR ATSAKOMYBĖ UŽ JO PAŽEIDIMUS27 straipsnis. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių <strong>apsaugos</strong> valstybinė kontrolė1. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių <strong>apsaugos</strong> valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkosministerija <strong>ir</strong> jos įgaliotos institucijos.2. Želdynų kūrimą, želdinių veisimą, želdynų <strong>ir</strong> želdinių tvarkymą kontroliuoja Aplinkosministerijos įgaliotos institucijos.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 32/385
3. Kultūrinės pask<strong>ir</strong>ties želdynų konservavimą, restauravimą, atkūrimą, vientisos kultūriniųansamblių architektūrinės kompozicijos laikymąsi kontroliuoja Kultūros ministerijos įgaliotosinstitucijos.4. Statybos objektus, kurių projektinėje dokumentacijoje numatytas teritorijos želdinimas,statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos priima tiktai tuomet, kai įvykdyti želdinimodarbai <strong>ir</strong> šie objektai priimti savivaldybės. Kai objektas priimamas naudoti želdinimui nepalankiumetu, o želdinimo darbai objekte numatyti, jie užbaigiami per artimiausią želdinimo sezoną <strong>ir</strong>pateikiami minėtai komisijai.28 straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimusFiziniai <strong>ir</strong> juridiniai asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, traukiami atsakomybėnįstatymų nustatyta tvarka.29 straipsnis. Neteisėta veika padarytos žalos atlyginimasFiziniai <strong>ir</strong> juridiniai asmenys, padarę žalą želdynų <strong>ir</strong> želdinių savininkų <strong>ir</strong> valdytojųželdynams <strong>ir</strong> želdiniams, teisėtiems interesams ar želdynams <strong>ir</strong> želdiniams, kaip aplinkosobjektams, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusiąbūklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.30 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimasŠis įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.RESPUBLIKOS PREZIDENTASVALDAS ADAMKUS[Skelbta: Žin., 2007, Nr.: 80-3215; 2010, Nr.: 137-6990]_________________Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> įstatymas (2004 m. rugsėjo28 d. įstatymo Nr. IX–2452 (nuo 2005 m. balandžio 20 d.) redakcija)PIRMASIS SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS1 straipsnis. Įstatymo pask<strong>ir</strong>tis1. Šio įstatymo pask<strong>ir</strong>tis – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą <strong>ir</strong> perduotiateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti <strong>ir</strong> juo naudotis.2. Šis įstatymas:1) įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Tarptautinių sutarčių <strong>ir</strong> Nacionaliniosaugumo pagrindų įstatymų nuostatas nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> srityje;2) nustato nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje,apskaitos, saugojimo <strong>ir</strong> tvarkybos, šio <strong>ir</strong> kitų teisės aktų nustatytų paveldosaugos reikalavimųlaikymosi priežiūros, kultūros paveldo objektų būklės stebėjimo teisinius pagrindus;3) saugo nematerialųjį kultūros paveldą, nustatydamas su juo susijusių vietų <strong>ir</strong> kitokiųnekilnojamųjų daiktų apsaugą.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 33/385
3. Lietuvai reikšmingas nekilnojamasis kultūros paveldas, esantis kitose valstybėse,saugomas pagal tarptautines sutartis <strong>ir</strong> užsienio valstybių įstatymus.4. Lietuvos Respublikos 2008 m. gegužės 8 d. įstatymo Nr. X–1531 (nuo 2008 m.rugpjūčio 25 d.) (Žin., 2008, Nr. 59–2203) redakcijaUžsienio valstybėms reikšmingas nekilnojamasis kultūros paveldas, esantis LietuvosRespublikoje, pripažintas, prižiūrimas <strong>ir</strong> tvarkomas pagal Lietuvos Respublikos tarptautinessutartis, Lietuvos Respublikos įstatymus <strong>ir</strong> kitus teisės aktus. Užsienio valstybių fiziniai <strong>ir</strong>juridiniai asmenys šį paveldą tvarko Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų <strong>ir</strong> kultūrosministro nustatyta tvarka, gavę Užsienio reikalų ministerijos sutikimą.2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos1. Lietuvos Respublikos 2008 m. gegužės 8 d. įstatymo Nr. X–1531 (nuo 2008 m.rugpjūčio 25 d.) (Žin., 2008, Nr. 59–2203) redakcijaApsaugos reglamentas – konkrečiam objektui ar objektų tipui parengtas dokumentas ardokumento dalis, nustatantys paveldosaugos reikalavimus kultūros paveldo objektui.2. Apsaugos zonos – greta saugomo kultūros paveldo objekto ar vietovės esančiosteritorijos, kurioms nustatomos žemės sklypų <strong>ir</strong> kitų nekilnojamųjų daiktų <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong>specialiosios sąlygos, kad kultūros paveldo objekto ar vietovės vertingosios savybės būtųapsaugotos nuo galimo neigiamo veiklos tose gretimose teritorijose poveikio.3. Archeologiniai radiniai – tyrimų metu ar kitaip rasti žmogaus sukurti ar turintysžmogaus būties ženklų daiktai ar jų liekanos, patys bei sąsaja su kitais ženklais turintys mokslinęistorijos pažinimo vertę. Šių daiktų buvęs savininkas negali būti nustatytas paprastai dėl to, kadpraėjo daug laiko nuo tų daiktų užkasimo ar išmetimo. Archeologiniais radiniais taip pat laikomisenovės laikų žmonių palaikai ar jų liekanos.4. Ardomieji tyrimai – fiziniai tyrimai, kuriais negrąžinamai paveikiami objektas, jo dalisar elementas, esantys ar galintys būti autentiškais medžiaginiais mokslinio pažinimo šaltiniais.5. Atkūrimas – neišlikusios nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimas išimtiniaisatvejais pagal nustatytas neišlikusias vertingąsias savybes, atliekant tyrimais pagrįstustvarkomuosius paveldosaugos, statybos <strong>ir</strong> kraštotvarkos darbus. Atkuriant išsaugomos atkuriamosvertybės išlikusios dalys <strong>ir</strong> elementai, jie grąžinami į p<strong>ir</strong>minę vietą, tiksliai pakartojamos ar naujaisukuriamos neišlikusios dalys <strong>ir</strong> elementai.6. Avarijos grėsmės pašalinimas – priežasčių, galinčių sukelti staigią kultūros paveldoobjekto griūtį ar kitokį praradimą, panaikinimas, minimaliai keičiant vertingąsias savybes,atliekant tvarkomuosius paveldosaugos, statybos <strong>ir</strong> kraštotvarkos darbus.7. Autentiškumas – kultūros paveldo objekto ar vietovės išlikusios savybės, apimančiosp<strong>ir</strong>minę ar istoriškai susiklosčiusią objekto pask<strong>ir</strong>tį, išraišką <strong>ir</strong> savitą fizinį pavidalą-formą,panaudotas medžiagas, konstrukcijas, suplanavimą, atlikimo technologiją, aplinką.8. Fundamentiniai moksliniai tyrimai – eksperimentiniai <strong>ir</strong> (ar) teoriniai darbai, atliekamip<strong>ir</strong>miausia reiškinių esmei <strong>ir</strong> stebimai tikrovei pažinti, be tikslo konkrečiai panaudoti gautusrezultatus.9. Konservacinė (saugojimo) pask<strong>ir</strong>tis – teisės aktų nustatyta tvarka įteisinta saugomoobjekto, objekto teritorijos ar vietovės sklypų <strong>naudojimo</strong> pask<strong>ir</strong>tis, kai <strong>naudojimo</strong> tikslas yraišsaugoti tokio sklypo ar daikto vertingąsias savybes, naudojant arba pritaikant naudoti juosp<strong>ir</strong>miniu ar istoriškai susiklosčiusiu, jam artimu ar tikslingai parinktu būdu (pask<strong>ir</strong>timi), kurisužtikrintų tinkamą priežiūrą <strong>ir</strong> atskleistų vertingąsias savybes.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 34/385
10. Konservavimas – kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes naikinančių aržalojančių veiksnių poveikio sustabdymas <strong>ir</strong> autentiškumo požymių sutv<strong>ir</strong>tinimas atliekanttyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos <strong>ir</strong> kraštotvarkos darbus.11. Kultūrinis kraštovaizdis – žmogaus veiklos sukurtas <strong>ir</strong> jo sambūvį su aplinkaatspindintis kraštovaizdis.12. Kultūros paminklai – nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektai.13. Kultūros paveldas – karta iš kartos paveldimos, perimamos, sukurtos <strong>ir</strong> perduodamoskultūros vertybės, svarbios etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu.14. Kultūros paveldo objektai – pavieniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruotikaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miškoplotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių<strong>ir</strong> kartu su jiems prisk<strong>ir</strong>ta teritorija yra atsk<strong>ir</strong>i daiktinės teisės objektai ar gali jais būti.15. Kultūros paveldo objekto teritorija – kultūros paveldo objekto užimamas <strong>ir</strong> jamnaudoti reikalingas žemės sklypas ar kitas plotas, kuriam nustatomi paveldosaugos reikalavimai.16. Kultūros paveldo statinio remontas – statinio remontas, kaip apibrėžta Statybosįstatyme, kai darbai nesusiję su statinio vertingųjų savybių keitimu. Kitais atvejais atliekami šioįstatymo apibrėžti konservavimo, restauravimo, pritaikymo ar atkūrimo darbai.17. Kultūros paveldo statinys – vertingųjų savybių turintis pastatas, jo dalis, inžinerinisstatinys ar jo išlikusi dalis, monumentalūs nekilnojamieji dailės kūriniai.18. Kultūros paveldo vietovė – teritorija, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiaisypatumais, visumos darna <strong>ir</strong> (ar) derme su gamtine aplinka <strong>ir</strong> kurioje yra kultūros paveldoobjektų.19. Laikinieji <strong>apsaugos</strong> reglamentai – dokumentai, kuriais nustatomos pagal Statybosįstatymą saugomų kultūros paveldo statinių privalomos projektavimo sąlygos <strong>ir</strong> pagal Teritorijųplanavimo įstatymą privalomos teritorijų planavimo sąlygos.20. Nekilnojamasis kultūros paveldas – kultūros paveldo dalis, kurią sudaro praeitieskartų pastatytos, įrengtos, sukurtos ar istorinių įvykių sureikšmintos išlikusios ar neišlikusiosmedžiaginės kultūros vertybės, tiesiogiai susijusios su užimama <strong>ir</strong> joms naudoti reikalingateritorija.21. Nekilnojamoji kultūros vertybė – kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumąlemiančių vertingųjų savybių, visuomenei svarbių kaip jos kultūrinis turtas, visuma,neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas ar vietovė priklauso.22. Nekilnojamosios kultūros vertybės tyrimas – išlikusių, pakitusių ar prarastų vertingųjųsavybių, nekilnojamosios kultūros vertybės istorinę raidą patv<strong>ir</strong>tinančių faktų nustatymas,apibendrinimas <strong>ir</strong> dokumentavimas.23. Paveldo tvarkybos reglamentai – privalomųjų tvarkybos norminių dokumentų,nustatančių darbų planavimo, projektavimo, vykdymo <strong>ir</strong> su tvarkyba susijusių procedūrų atlikimotaisykles <strong>ir</strong> reikalavimus, užtikrinančius autentiškumo išsaugojimą, sistemos dalis.24. Paveldosaugos reikalavimai – saugomo objekto ar vietovės valdymo, <strong>naudojimo</strong>,disponavimo jais sąlygos, teritorijos <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonos žemės <strong>ir</strong> kitos specialiosios <strong>naudojimo</strong>sąlygos, įstatymų <strong>ir</strong> kitų teisės aktų nustatytos vertingosioms savybėms apsaugoti.25. Paveldotvarka – paveldosaugos norminių teisės aktų sistemos kūrimas, institucijųformavimas <strong>ir</strong> jų veiklos organizavimas, paveldosaugos programų projektų rengimas <strong>ir</strong>įgyvendinimas, tvarkybos administravimas, stebėsena.26. Pradinė apsauga – šiame įstatyme nustatyti į Kultūros vertybių registrą įrašytų, betsaugomais nepaskelbtų kultūros paveldo objektų, taip pat statybos ar kitokių darbų metu naujaiaptiktų nekilnojamųjų kultūros vertybių <strong>apsaugos</strong> reikalavimai.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 35/385
27. Priežiūra – valdytojų nuolat vykdomi kultūros paveldo objekto vertingųjų savybiųnekeičiantys darbai, kuriems nereikalingas už šio objekto apsaugą atsakingos institucijossutikimas.28. Pritaikymas – kultūros paveldo objekto ar jo sudedamųjų dalių pertvarkymas naudoti,suderinant valdytojo <strong>ir</strong> visuomenės poreikius, minimaliai keičiant vertingąsias savybes <strong>ir</strong> sudarantgalimybes atkurti būklę, buvusią iki šių pakeitimų, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosiuspaveldosaugos, statybos <strong>ir</strong> kraštotvarkos darbus.29. Restauravimas – visų išlikusių kultūros paveldo objekto autentiškų dalių ar elementųkonservavimas, atsk<strong>ir</strong>ų neišlikusių elementų ar dalių atkūrimas, nekilnojamosios kultūrosvertybės požymių išsaugojimas, atskleidimas <strong>ir</strong> išryškinimas atliekant tyrimais pagrįstustvarkomuosius paveldosaugos, statybos <strong>ir</strong> kraštotvarkos darbus.30. Saugoma vietovė – kultūros paveldo vietovė, kuriai apsaugoti Saugomų teritorijųįstatymo nustatyta tvarka įsteigiamas kultūrinis rezervatas ar kultūrinis draustinis, istorinisnacionalinis ar istorinis regioninis parkas.31. Saugomas objektas (statinys) – kultūros paveldo objektas (statinys), šio įstatymonustatyta tvarka paskelbtas saugomu ar kultūros paminklu.32. Stebėsena (monitoringas) – kultūros paveldo objektų, vietovių periodinis būklės <strong>ir</strong> joskitimo stebėjimas, fiksavimas, vertingąsias savybes naikinančių ar žalojančių poveikiųvertinimas, apibendrinimas <strong>ir</strong> prognozavimas.33. Taikomieji moksliniai tyrimai – eksperimentiniai <strong>ir</strong> (arba) teoriniai pažinimo darbai,p<strong>ir</strong>miausia sk<strong>ir</strong>iami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti.34. Tvarkyba – kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: tyrimas (taikomasis),remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, pritaikymas, restauravimas, atkūrimas,šių darbų planavimas <strong>ir</strong> projektavimas.35. Tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuotapriežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, kad kultūros paveldo objekto tvarkybos darbai būtųatliekami pagal projektą, paveldosaugos reikalavimus <strong>ir</strong> kokybiškai. Tokios priežiūros rezultataipateikiami ataskaitoje.36. Tvarkomieji paveldosaugos darbai – tvarkybos darbai, atliekami pagal specialiastechnologijas, užtikrinančias autentiškumo išsaugojimą.37. Tvarkomieji statybos darbai – statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybosįstatyme, atliekami kultūros paveldo statinyje ar jo teritorijoje.38. Užkonservavimas – avarijos grėsmės pašalinimas <strong>ir</strong> kiti veiksmai, reikalingi kultūrospaveldo statinio vertingosioms savybėms išsaugoti, kai laikinai sustabdomi jo tvarkybos darbai arnustojama juo naudotis.39. Valdytojas – kultūros paveldo objekto <strong>ir</strong> kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių pavienioar kompleksinio objekto teritorijoje arba vietovėje, savininkas ar kitoks valdymo teisių turėtojas.40. Vertingoji savybė – kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas,vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu.41. Vertingųjų savybių keitimas – tvarkybos darbai, veikiantys vertingąsias savybes(avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, pritaikymas, restauravimas, atkūrimas), taipparenkami <strong>ir</strong> atliekami pagal šio įstatymo nustatytus reikalavimus, kad būtų maksimaliaiišsaugotas autentiškumas <strong>ir</strong> kultūros paveldo objektas ar vietovė būtų tinkami naudoti.3 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo sk<strong>ir</strong>stymas1. Nekilnojamasis kultūros paveldas sk<strong>ir</strong>stomas pagal sandarą <strong>ir</strong> pagal reikšmingumąlemiantį vertingųjų savybių pobūdį.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 36/385
2. Nekilnojamasis kultūros paveldas pagal sandarą yra:1) pavienis objektas – vieta, statinys ar kitas nekilnojamasis daiktas, turintis vertingųjųsavybių;2) kompleksinis objektas – kultūros paveldo objektų grupė, reikšminga savo visuma;3) vietovė.3. Lietuvos Respublikos 2007 m. b<strong>ir</strong>želio 28 d. įstatymo Nr. X–1244 (nuo 2008 m. sausio1 d.) (Žin., 2007, Nr. 80–3218) redakcijaNekilnojamasis kultūros paveldas pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdįar jų derinį gali būti :1) archeologinis – praeities ūkinės ar gynybinės veiklos, gyvenamosios, laidojimo ar kultovietos, jų kompleksai arba vietovės, kurių vienintelis arba vienas iš pagrindinių moksliniųduomenų šaltinių yra archeologiniai tyrimai <strong>ir</strong> radiniai;2) povandeninis – po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esantys archeologiniai objektai,vietovės <strong>ir</strong> reikšmingais pripažinti nekilnojamieji ar kilnojamieji daiktai, kurių vienintelis arbavienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių yra povandeniniai tyrimai <strong>ir</strong> radiniai;3) mitologinis – reikšmingais pripažinti tautosakoje minimi senovės kulto ar kitos žmoniųveiklos objektai;4) etnokultūrinis – reikšmingais pripažinti statiniai, jų kompleksai, vietos ar vietovės,atskleidžiančios etninės kultūros savitumą;5) architektūrinis – reikšmingais pripažinti architektūrinės kūrybos statiniai, jų dalys,priklausiniai <strong>ir</strong> tokių statinių vientisos architektūrinės kompozicijos <strong>ir</strong> (ar) vietų kompleksai,ansambliai, vietos bei vietovės;6) urbanistinis – reikšmingomis pripažintos istorinės miestų dalys, miesteliai <strong>ir</strong> panašiosvietos bei vietovės;7) želdynai – kultūros paveldo objektai – reikšmingais pripažinti istoriniai želdynai(parkai, sodai <strong>ir</strong> kiti istoriniai želdynai);8) inžinerinis – reikšmingais pripažinti inžineriniai techniniai statiniai <strong>ir</strong> jų kompleksai,taip pat gamybinė ar technologinė įranga;9) istorinis – reikšmingais pripažinti objektai ar vietovės, susiję su svarbiais visuomenės,kultūros <strong>ir</strong> valstybės istorijos įvykiais ar asmenybėmis arba išgarsinti literatūros ar kitų menokūrinių;10) memorialinis – objektai, sk<strong>ir</strong>ti reikšmingiems kultūros <strong>ir</strong> valstybės istorijos įvykiamsar asmenybėms atminti;11) dailės – reikšmingais pripažinti monumentaliosios dailės kūriniai, koplytėlės,koplytstulpiai, stogastulpiai, monumentalieji kryžiai, memorialiniai statiniai <strong>ir</strong> kiti dailės kūriniai,tiesiogiai susiję su jų užimama <strong>ir</strong> naudoti reikalinga teritorija;12) sakralinis – objektai, vietos, jų kompleksai <strong>ir</strong> vietovės, reikšmingos religinėmsbendruomenėms, bendrijoms <strong>ir</strong> centrams;13) kultūrinės raiškos – reikšmingais pripažinti individo ar individų grupės kūrybiniųnetradicinių ieškojimų padariniai.4. Nekilnojamasis kultūros paveldas yra sudėtinė kultūrinio kraštovaizdžio dalis, kuriosvertingųjų savybių pobūdis taip pat gali būti pripažintas reikšmingu.4 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro:1) apskaita;2) skelbimas saugomu;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 37/385
3) saugojimas – tvarkyba <strong>ir</strong> naudojimas;4) pažinimas, jo sklaida;5) atgaivinimas (reabilitacija).2. Nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> <strong>reglamentavimas</strong> nustatomas vadovaujantisšiais <strong>apsaugos</strong> tikslais:1) mokslinio pažinimo – išsaugoti archeologinius <strong>ir</strong> kitus unikalius istorinių duomenų,kuriuos galima perimti atliekant saugomo objekto ar vietovės mokslinius tyrimus, šaltinius.2) viešojo pažinimo <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> – sudaryti sąlygas dabarties <strong>ir</strong> ateities kartomsnekilnojamąjį kultūros paveldą pažinti, lankyti <strong>ir</strong> juo naudotis;3) viešosios pagarbos – apsaugoti memorialinius <strong>ir</strong> sakralinius objektus, m<strong>ir</strong>usiųjų aržuvusiųjų palaidojimo <strong>ir</strong> atminimo vietas (karių, sukilėlių, pasipriešinimo okupantams dalyvių <strong>ir</strong>kitas neveikiančias kapines ar pavienius kapus).3. Gali būti nustatomas vienas arba keli kultūros paveldo objekto ar vietovės <strong>apsaugos</strong>tikslai.4. Nekilnojamojo kultūros paveldo teisinę apsaugą sudaro:1) šio <strong>ir</strong> kitų įstatymų nustatyti paveldosaugos reikalavimai kultūros paveldo objektams,jų teritorijoms, vietovėms <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonoms;2) Saugomų teritorijų įstatymo <strong>ir</strong> šio įstatymo nustatyti reikalavimai kultūros paveldoobjektams, esantiems draustiniuose, rezervatuose, valstybiniuose parkuose;3) Teritorijų planavimo įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo <strong>ir</strong> pagal šį įstatymąparengtų teritorijų planavimo dokumentų nustatyti reikalavimai;4) valdytojų įsipareigojimai, nustatyti <strong>apsaugos</strong> sutartyse.5. Įstatymų <strong>ir</strong> kitų teisės aktų nustatyti paveldosaugos reikalavimai surašomi konkrečiųkultūros paveldo objektų valdytojams įteikiamuose <strong>apsaugos</strong> reglamentuose.ANTRASIS SKIRSNIS. NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOSADMINISTRAVIMAS5 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> valstybinis administravimas1. Nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> nacionalinę politiką formuoja Seimas,Vyriausybė, Kultūros ministerija, atsižvelgdami į Valstybinės kultūros paveldo komisijosteikiamus paveldosauginės pat<strong>ir</strong>ties <strong>ir</strong> tendencijų vertinimus, analizes <strong>ir</strong> siūlymus.2. Nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> valstybinį administravimą organizuoja <strong>ir</strong> užjį atsako kultūros ministras. Kultūros ministras įgalioja ministerijos padalinius <strong>ir</strong> prie ministerijosįsteigtas institucijas atlikti <strong>apsaugos</strong> funkcijas.3. Savivaldybės atlieka Vietos savivaldos, šio <strong>ir</strong> kitų įstatymų savivaldybėms nustatytasfunkcijas.4. Nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> norminius teisės aktus pagal kompetencijąpriima Vyriausybė, kultūros ministras, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos(toliau – Departamentas) d<strong>ir</strong>ektorius <strong>ir</strong> savivaldybės taryba.5. Vyriausybė skelbia kultūros paminklais nacionalinės reikšmės kultūros paveldoobjektus, atsako už tarptautinėmis sutartimis prisiimtų paveldosaugos įsipareigojimųįgyvendinimą, atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas.6. Kultūros ministras tv<strong>ir</strong>tina pavyzdinius <strong>apsaugos</strong> reglamentus, valstybės biudžetolėšomis finansuojamas nekilnojamojo kultūros paveldo paveldosaugos (apskaitos,paveldotvarkos, kontrolės, saugomų teritorijų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong>, kitas) programas, skelbiavalstybės saugomais kultūros paveldo objektus, teikia kultūros paveldo objektus <strong>ir</strong> vietoves© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 38/385
įrašyti į tarptautinės svarbos kultūros paveldo objektų ar vietovių sąrašus, jeigu tarptautinėmissutartimis nenustatyta kitaip, atlieka kitas įstatymų <strong>ir</strong> kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.7. Kultūros ministerija kartu su Švietimo <strong>ir</strong> mokslo ministerija organizuoja nekilnojamojokultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> specialistų rengimą, profesinį mokymą <strong>ir</strong> tobulinimąsi.8. Vyriausybės, ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų norminiai teisės aktai, susiję sunekilnojamojo kultūros paveldo apsauga, prieš juos priimant turi būti pateikiami Kultūrosministerijai derinti teisės aktų nustatyta tvarka. Šio įstatymo reikalavimams prieštaraujantyssavivaldos institucijų priimti teisės aktai turi būti sustabdyti ar panaikinti Savivaldybiųadministracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.9. Konkrečias nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> valstybinio administravimofunkcijas atlieka <strong>ir</strong> už jų vykdymą atsako Departamentas. Jis turi apskaitos, paveldotvarkos <strong>ir</strong>kontrolės tarnybas <strong>ir</strong> teritorinius padalinius. Departamentui vadovauja d<strong>ir</strong>ektorius.10. Lietuvos Respublikos 2007 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. X–1267 (nuo 2007 m. liepos21 d.) (Žin., 2007, Nr. 81–3325) <strong>ir</strong> 2008 m. gegužės 8 d. įstatymo Nr. X–1531 (nuo 2008 m.rugpjūčio 25 d.) (Žin., 2008, Nr. 59–2203) redakcijaDepartamentas:1) metodiškai vadovauja nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugai;2) rengia nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktųprojektus;3) naudoja nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos, paveldotvarkos <strong>ir</strong> kontrolėsprogramoms sk<strong>ir</strong>tas valstybės biudžeto lėšas;4) rengia nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos, paveldotvarkos <strong>ir</strong> kontrolėsprogramas, organizuoja jų vykdymą. Šių programų ar jų dalių įgyvendinimą Departamentas galipavesti pavaldžioms įstaigoms, įmonėms <strong>ir</strong> organizacijoms;5) organizuoja <strong>ir</strong> koordinuoja nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimą,išaiškinimą <strong>ir</strong> stebėseną;6) inicijuoja <strong>ir</strong> organizuoja kultūros paveldo objektų skelbimą valstybės saugomais, teikiasiūlymus savivaldybės paveldosaugos padaliniams inicijuoti kultūros paveldo objektų skelbimąsaugomais savivaldybės;7) sudaro su valdytojais valstybės saugomų kultūros paveldo objektų <strong>apsaugos</strong> sutartis;8) teikia Valstybinei kultūros paveldo komisijai <strong>ir</strong> Kultūros ministerijai metinesnekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos, paveldotvarkos <strong>ir</strong> kontrolės programų vykdymoataskaitas, taip pat šias institucijas informuoja apie užfiksuotus šio įstatymo pažeidimus;9) sudaro <strong>ir</strong> išduoda kultūros paveldo objektų, išskyrus kultūros paveldo objektus,savivaldybės tarybos paskelbtus saugomais, <strong>apsaugos</strong> reglamentus;10) teikia šiuo įstatymu pagrįstus <strong>apsaugos</strong> reikalavimus fiziniams <strong>ir</strong> juridiniamsasmenims;11) nagrinėja valdytojų skundus <strong>ir</strong> prašymus;12) tvarko Kultūros vertybių registrą, kuriame registruojamos nekilnojamosios kultūrosvertybės <strong>ir</strong> jų duomenys; pagal įstatymų nustatytus reikalavimus kaupia, tvarko <strong>ir</strong> saugo su šiuoregistru susijusius dokumentus;13) teikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įregistruoti nekilnojamuosius daiktus,kurie yra kultūros paveldo objektai, tokių objektų sudedamąsias dalis ar teritorijas, sunekilnojamojo kultūros paveldo apsauga susijusius juridinius faktus;14) teikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui įrašyti arba pakeisti kultūros paveldoobjektų, kaip daiktinės teisės objektų, įteisinimo <strong>ir</strong> apribojimų naudotis nekilnojamuoju turtuduomenis;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 39/385
15) administruoja kultūros paveldo objektų tvarkybą;16) per mėnesį nuo pateikimo dienos teikia išvadas, ar valdytojų, ketinančių vykdytikultūros paveldo objektų tvarkybą, parengti projektiniai siūlymai atitinka paveldosaugosreikalavimus;17) organizuoja teritorijų planavimo dokumentų, įgyvendinančių šio įstatymoreikalavimus, rengimą;18) tikrina, kaip vykdomas šis įstatymas <strong>ir</strong> kiti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugąreglamentuojantys teisės aktai, kontroliuoja, ar nepažeidžiami šie teisės aktai;19) kontroliuoja kultūros paveldo objektų tvarkybą <strong>ir</strong> priežiūrą;20) nustato sužalotų nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių atkūrimo būdą <strong>ir</strong> nuostoliųdydį;21) organizuoja šio įstatymo nustatytą fizinių <strong>ir</strong> juridinių asmenų atestavimą;22) pagal savo kompetenciją atlieka ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektofunkcijas, vadovaudamasis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu;23) turi teisę gauti iš valstybės <strong>ir</strong> savivaldybių institucijų, valdytojų, kitų fizinių <strong>ir</strong>juridinių asmenų informaciją apie kultūros paveldo objektus, apžiūrėti, fiksuoti <strong>ir</strong> t<strong>ir</strong>tinekilnojamąsias kultūros vertybes <strong>ir</strong> nekilnojamuosius daiktus, kurie gali turėti vertingųjųsavybių;24) nagrinėja jo įgaliojimų sričiai prisk<strong>ir</strong>tas administracinių teisės pažeidimų bylas;25) įstatymų nustatyta tvarka teikia ieškinius, prašymus, skundus teismui;26) bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių <strong>ir</strong> tarptautinėmis institucijomis;27) atlieka kitas šio įstatymo <strong>ir</strong> kitų teisės aktų nustatytas funkcijas, vykdo kultūrosministro įsakymus.11. Kad valstybinis valdymas būtų racionalus <strong>ir</strong> būtų galima rengti nekilnojamojokultūros paveldo paveldotvarkos <strong>ir</strong> kitas <strong>apsaugos</strong> programas, kultūros ministro patv<strong>ir</strong>tinta tvarkavykdoma stebėsena.6 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> administravimassavivaldybėse1. Savivaldybėms prisk<strong>ir</strong>tas (ribotai savarankiškas) <strong>ir</strong> savarankiškas nekilnojamojokultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> funkcijas atlieka savivaldybės paveldosaugos padalinys.2. Saugomų statinių, statinių saugomų objektų teritorijose <strong>ir</strong> saugomose vietovėseprojektavimo sąlygų sąvadus išduoda, tokių statinių projektų derinimą organizuoja <strong>ir</strong> leidimusstatyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti tokius statinius išduoda savivaldybės institucijos šio,Vietos savivaldos <strong>ir</strong> Statybos įstatymų nustatyta tvarka.3. Savivaldybių paveldosaugos padaliniai, atlikdami savivaldybei prisk<strong>ir</strong>tas valstybėssaugomų objektų <strong>apsaugos</strong> funkcijas:1) tarpininkauja tarp valdytojų <strong>ir</strong> Departamento: priima valdytojų prašymus, perduodajuos Departamentui su savo pasiūlymais <strong>ir</strong> teikia valdytojams atsakymus;2) perduoda pranešimus šio įstatymo 10 straipsnio 1 <strong>ir</strong> 3 dalyse nurodytais atvejais;3) tikrina kultūros paveldo objektų būklę, kaupia informaciją <strong>ir</strong> teikia ją Departamentuikultūros ministro patv<strong>ir</strong>tinta stebėsenos tvarka;4) informuoja Departamentą apie savivaldybės priimtus sprendimus dėl valstybėssaugomų objektų bei vietovių;5) teikia valdytojams šio įstatymo nuostatomis pagrįstus privalomus reikalavimus;6) įstatymų nustatytais atvejais surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 40/385
7) priima kitus sprendimus <strong>ir</strong> atlieka veiksmus pagal įstatymuose <strong>ir</strong> kituose teisės aktuosenustatytus Departamento suteiktus įgaliojimus.4. Savivaldybių paveldosaugos padaliniai savivaldybės tarybos paskelbtų saugomųobjektų atžvilgiu atlieka funkcijas, nurodytas šio įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 2, 7–11, 13–19punktuose, taip pat:1) rengia savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos, paveldotvarkos,švietimo, lavinimo <strong>ir</strong> kitas paveldosaugos programas <strong>ir</strong> organizuoja jų vykdymą;2) inicijuoja <strong>ir</strong> organizuoja kultūros paveldo objektų skelbimą savivaldybės saugomais,teikia jų duomenis Kultūros vertybių registrui;3) bendradarbiauja su kitų savivaldybių paveldosaugos padaliniais nekilnojamojo kultūrospaveldo <strong>apsaugos</strong> srityje;4) organizuoja tarptautinį bendradarbiavimą, susijusį su nekilnojamojo kultūros paveldoapsauga;5) teikia kitiems savivaldybės padaliniams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiemsjuridiniams <strong>ir</strong> fiziniams asmenims siūlymus, metodinę <strong>ir</strong> dalykinę pagalbą nekilnojamojokultūros paveldo išaiškinimo, saugojimo, pažinimo sklaidos, atgaivinimo klausimais;6) turi teisę gauti iš valstybės <strong>ir</strong> savivaldybių institucijų, valdytojų, kitų fizinių <strong>ir</strong> juridiniųasmenų informaciją apie kultūros paveldo objektus, apžiūrėti, fiksuoti <strong>ir</strong> t<strong>ir</strong>ti nekilnojamąsiaskultūros vertybes <strong>ir</strong> nekilnojamuosius daiktus, kurie gali turėti vertingųjų savybių;7) pagal kompetenciją atlieka kitas įstatymų <strong>ir</strong> kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.7 straipsnis. Valstybinė kultūros paveldo komisijaValstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, Respublikos Prezidento <strong>ir</strong> Vyriausybėsekspertas <strong>ir</strong> patarėjas valstybinės nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> politikos klausimais.Komisijos valdymą, finansavimą, uždavinius <strong>ir</strong> teises nustato Valstybinės kultūros paveldokomisijos įstatymas.TREČIASIS SKIRSNIS. NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSKAITA IRKULTŪROS PAVELDO OBJEKTO SKELBIMAS SAUGOMU8 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apskaita1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitą sudaro inventorizavimas, konkrečiųnekilnojamųjų kultūros vertybių išaiškinimas <strong>ir</strong> registravimas.2. Nekilnojamasis kultūros paveldas inventorizuojamas surašant visus galimus jamprisk<strong>ir</strong>ti kūrinius <strong>ir</strong> kitus daiktus. Inventorizavimo duomenys nuolat tikslinami, kaupiami <strong>ir</strong>sisteminami. Inventorizavimo tvarką tv<strong>ir</strong>tina kultūros ministras.3. Nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti reikia atlikti istorinius <strong>ir</strong> fiziniustyrimus. Remiantis šių tyrimų duomenimis, nustatomas kultūros paveldo objektų ar vietovių <strong>ir</strong> jųvertingųjų savybių reikšmingumas.4. Konkrečių nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuoja Departamentas <strong>ir</strong>savivaldybių paveldosaugos padaliniai. Tradicinės religinės bendruomenės, bendrijos <strong>ir</strong> centrai,mokslo <strong>ir</strong> studijų bei kitos valstybinės tyrimų institucijos gali organizuoti jų veiklos sritįatitinkančio ar nuosavybės teise turimo nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimą <strong>ir</strong>atskleidimą, savo veiksmus derindamos su Departamentu.5. Nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietoviųvertingąsias savybes nustato <strong>ir</strong> teritorijų ribas apibrėžia šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijųsudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – vertinimo tarybos).© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 41/385
6. Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo <strong>ir</strong> atrankos kriterijus, šių vertybiųatskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimtį <strong>ir</strong> vertinimo tarybų pavyzdinius nuostatus tv<strong>ir</strong>tinakultūros ministras.7. Kultūros vertybių registras steigiamas, tvarkomas, naudojamas <strong>ir</strong> reorganizuojamasValstybės registrų įstatymo, šio įstatymo, Kilnojamųjų kultūros vertybių <strong>apsaugos</strong> įstatymo <strong>ir</strong>kitų teisės aktų nustatyta tvarka.8. Nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos vertinimo tarybai nusprendus, kadvertybei reikalinga teisinė apsauga. Tokios vertybės registruojamos kaip kultūros paveldopavieniai ar kompleksiniai objektai ar vietovės.9. Kultūros vertybių registre <strong>ir</strong> pagal jo duomenis sudarytame nekilnojamosios kultūrosvertybės pase (registro duomenų išraše) įrašomi šie kiekvienos registruojamos vertybėsduomenys:1) nekilnojamosios kultūros vertybės pavadinimas, jos unikalus kodas, adresas;2) vertinimo tarybos aktu (aktais) nustatytos vertingosios savybės <strong>ir</strong> kartu su vertybesaugotinos teritorijos ribos.10. Departamentas kiekvienai registruotai nekilnojamajai kultūros vertybei nustato kodą,jį įrašo Kultūros vertybių registre <strong>ir</strong> tikslina jau įrašytus kultūros paveldo objekto ar vietovėsžemės sklypams <strong>ir</strong> kitiems objekto ar vietovės teritorijoje esantiems nekilnojamiems daiktamsviešo registro (Nekilnojamojo turto registro) suteiktą kodą ar kodus, taip pat kitus teisės aktųnustatytus duomenis.11. Kultūros vertybių registras įstatymų <strong>ir</strong> kitų teisės aktų nustatyta tvarka ar pagalkeitimosi duomenimis sutartis keičiasi reikalingais duomenimis su Nekilnojamojo turto registru <strong>ir</strong>kitais valstybės registrais, kadastrais, klasifikatoriais, specializuotais duomenų bankais, taip patsu valstybinių programų, bendrojo, detaliojo <strong>ir</strong> specialiojo planavimo organizatoriais, jei jie yravalstybės ar savivaldybių institucijos. Kultūros vertybių registras turi teisę gauti jam reikalinguskitų valstybės registrų, kadastrų turimus duomenis.12. Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši.9 straipsnis. Nekilnojamųjų kultūros vertybių pradinė apsauga1. Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paveldo objekto, dėl kurio nėra priimtassprendimas skelbti jį saugomu ar neskelbti, valdytojas, planuojantis atlikti kultūros paveldoobjekto vertingąsias savybes galinčius pažeisti tvarkybos darbus, turi pateikti savivaldybėspaveldosaugos padaliniui projektinius siūlymus arba raštu išdėstytus numatomus darbus.Savivaldybės paveldosaugos padalinys apie tai nedelsdamas praneša Departamentui.2. Jeigu nustatoma, kad numatomi darbai žalotų vertingąsias savybes, per 15 dienų turibūti inicijuojamas kultūros paveldo objekto skelbimas saugomu. Sprendimą inicijuoti kultūrospaveldo objektą skelbti valstybės saugomu priima Departamentas, o savivaldybės saugomu –savivaldybės paveldosaugos padalinys.3. Jei atliekant statybos ar kitokius darbus aptinkama archeologinių radinių arnekilnojamojo daikto vertingųjų savybių, valdytojai ar darbus atliekantys asmenys apie taiprivalo pranešti savivaldybės paveldosaugos padaliniui, o šis informuoja Departamentą.Departamentas gali sustabdyti darbus 15 dienų. Per šį terminą jis kartu su savivaldybėspaveldosaugos padaliniu turi patikrinti pranešimą <strong>ir</strong> priimti sprendimą inicijuoti ar neinicijuotiaptiktos nekilnojamosios kultūros vertybės įregistravimą, kultūros paveldo objekto skelbimąsaugomu ar aptiktos vertingosios savybės atskleidimą <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> reikalavimų patikslinimą.4. Departamentas taip pat gali sustabdyti darbus 15 dienų, jei išaiškėja, kad buvo pažeistišio straipsnio 1 ar 2 dalies reikalavimai.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 42/385
5. Institucija, priėmusi sprendimą inicijuoti kultūros paveldo objekto skelbimą saugomuarba jau saugomo objekto naujai aptiktos vertingosios savybės nustatymą bei <strong>apsaugos</strong>reikalavimų pakeitimą, gali iki 6 mėnesių apriboti ar uždrausti darbus, kurie pačiame objekte, joteritorijoje ar <strong>apsaugos</strong> zonoje galėtų pažeisti vertingąsias savybes. Jei teritorija <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonanenustatytos, apriboti ar uždrausti darbus galima iki 250 metrų atstumu nuo objekto. Jeigu dėlnepalankių klimato sąlygų trūkstami tyrimai neatliekami, terminas gali būti pratęstas. Bendrasuždraudimo vykdyti darbus terminas negali būti ilgesnis negu 8 mėnesiai. Per šį terminą šioįstatymo nustatyta tvarka turi būti atlikti trūkstami tyrimai, parengtas <strong>ir</strong> suderintas teritorijos <strong>ir</strong><strong>apsaugos</strong> zonos ribų projektas, reikalui esant, statinys užkonservuotas <strong>ir</strong> atlikti kiti kultūrospaveldo objekto skelbimo saugomu procedūros veiksmai.6. Pradinė apsauga netenka galios priėmus sprendimą skelbti kultūros paveldo objektąsaugomu ar neskelbti saugomu arba pasibaigus terminui, nustatytam pagal šio straipsnio 5 dalį.10 straipsnis. Kultūros paveldo objekto skelbimas saugomu1. Departamentas ar savivaldybės paveldosaugos padalinys sprendimą inicijuoti kultūrospaveldo objekto paskelbimą saugomu privalo registruoti Kultūros vertybių registre <strong>ir</strong> per 15dienų po įregistravimo pranešti raštu visiems asmenims, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosiusdaiktus tokio objekto teritorijos ribose yra registruotos Nekilnojamojo turto registre.2. Visuomenė <strong>ir</strong> kultūros paveldo objekto valdytojai su sprendimo kultūros paveldoobjektą paskelbti saugomu <strong>ir</strong> šio objekto teritorijos bei <strong>apsaugos</strong> zonos ribų nustatymo projektaissupažindinami Saugomų teritorijų <strong>ir</strong> Teritorijų planavimo įstatymų nustatyta tvarka.3. Savivaldybės taryba savivaldybės paveldosaugos padalinio teikimu kultūros paveldoobjektus skelbia saugomais savivaldybės.4. Kultūros ministras kultūros paveldo objektus skelbia saugomais valstybės.5. Vyriausybė kultūros ministro teikimu, pritarus Valstybinei paveldo komisijai,nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektus skelbia kultūros paminklais. Kultūrospaminklus, kurie gali būti išsaugoti <strong>ir</strong> prieinami visuomenei tik priklausydami LietuvosRespublikai išimtine nuosavybės teise, Vyriausybė kultūros ministro teikimu įrašo į valstybinėsreikšmės istorijos, archeologijos <strong>ir</strong> kultūros objektų sąrašą.6. Teisės akte, kuris kultūros paveldo objektą skelbia saugomu, nurodomas <strong>apsaugos</strong>tikslas ar tikslai, reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių pobūdis ar jų derinys, patv<strong>ir</strong>tinamosteritorijos <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonos ribos.7. Kai kultūros paveldo objektas yra sunykęs, sunaikintas ar kitaip prarastos jovertingosios savybės, nustačius šių praradimų priežastis <strong>ir</strong> (ar) kaltininkus <strong>ir</strong> apie tai ne mažiaukaip prieš 3 mėnesius paskelbus spaudoje, priimamas kultūros paveldo objekto skelbimosaugomu aktą naikinantis ar keičiantis sprendimas. Priėmus objekto apsaugą naikinantįsprendimą, toks objektas iš Kultūros vertybių registro neišbraukiamas.8. Kai kultūros paveldo objektas paskelbiamas saugomu arba vietovei apsaugotiįsteigiamas draustinis ar rezervatas, Kultūros vertybių registre <strong>ir</strong> nekilnojamosios kultūrosvertybės pase turi būti įrašomi šie duomenys:1) apsaugą įteisinantys, teritoriją <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonas patv<strong>ir</strong>tinantys teisės aktai <strong>ir</strong> jųpakeitimai, šiuos aktus registruojančių registrų įrašų kodai;2) už objekto ar objektų apsaugą atsakinga institucija;3) su valdytoju sudarytos <strong>apsaugos</strong> sutarties sąlygos, jei tokia sutartis sudaroma;4) objektą ar objektus prižiūrėti įgaliotas valdytojas ar valdytojai, jei toks (tokie) yra.9. Jeigu kultūros paveldo statinyje esančio kilnojamojo daikto, saugomo pagalKilnojamųjų kultūros vertybių <strong>apsaugos</strong> įstatymą, pask<strong>ir</strong>tis neatsiejama nuo statinio pask<strong>ir</strong>ties, o© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 43/385
daiktas su statiniu yra istoriškai susijęs <strong>ir</strong> statiniui suteikia papildomos reikšmės, šis daiktasKultūros vertybių registre <strong>ir</strong> nekilnojamosios kultūros vertybės pase įrašomas kaip daiktas,esantis viena iš jos vertingųjų savybių. Statinį skelbiant saugomu, kilnojamoji kultūros vertybė,nurodyta kaip vertingoji savybė, tampa saugoma <strong>ir</strong> šio įstatymo.11 straipsnis. Kultūros paveldo objektų <strong>ir</strong> vietovių teritorijos, <strong>apsaugos</strong> zonos beipozoniai1. Kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama <strong>ir</strong> jam nustatyta teritorija. Šiteritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama.2. Kultūros paveldo objekto teritorijos ribos nustatomos taip, kad sutaptų su sklypų ar jųdalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis. Tais atvejais, kai tyrimais pagrįstos, vertinimotarybos nustatytos kultūros paveldo objekto teritorijos ribos neatitinka daiktinės teisės objektųribų, institucija, atsakinga už šio objekto apsaugą ar inicijavusi objekto paskelbimą saugomu,organizuoja <strong>ir</strong> finansuoja sklypo dalies ar sklypų dalių, kaip naujų daiktinės teisės objektų,įteisinimą.3. Kultūros paveldo vietovių teritorijos nustatomos Saugomų teritorijų įstatymo nustatytatvarka.4. Povandeninio paveldo objektų bei vietovių teritorijos <strong>ir</strong> miškuose esančių kultūrospaveldo objektų teritorijos apibūdinamos, nustatomos, įteisinamos kaip civilinės teisės objektai <strong>ir</strong>įregistruojamos Kultūros vertybių registre šio įstatymo <strong>ir</strong> kitų teisės aktų nustatyta tvarka.5. Konservacinė (saugojimo) pask<strong>ir</strong>tis nustatoma saugomo objekto teritorijoje esantiemssklypams ar jų dalims, kurie yra daiktinės teisės objektai.6. Saugomam objektui ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiamą poveikįšvelninanti tarpinė <strong>apsaugos</strong> zona. Ši zona gali turėti vieną arba abu šiuos sk<strong>ir</strong>tingo <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong><strong>naudojimo</strong> režimo pozonius:1) <strong>apsaugos</strong> nuo fizinio poveikio pozonį – už kultūros paveldo objekto teritorijos esantysžemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, taip pat miško <strong>ir</strong>vandens plotai, kuriems taikomi šio įstatymo <strong>ir</strong> kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiamepozonyje veiklą, galinčią fiziškai pakenkti kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms;2) vizualinės <strong>apsaugos</strong> pozonį – už kultūros paveldo objekto teritorijos ar <strong>apsaugos</strong> nuofizinio poveikio pozonio esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitaisnekilnojamaisiais daiktais, kuriems taikomi šio įstatymo <strong>ir</strong> kitų teisės aktų reikalavimai,draudžiantys šiame pozonyje veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą.7. Apsaugos zonos ribos nustatomos vadovaujantis Saugomų teritorijų, Teritorijųplanavimo <strong>ir</strong> šiuo įstatymu. Draustinyje ar rezervate esančio kultūros paveldo objekto <strong>apsaugos</strong>zonos ribos nenustatomos. Šiuo atveju draustinio ar rezervato teritorinio planavimo dokumentai <strong>ir</strong>(ar) šių saugomų teritorijų nuostatai papildomi <strong>apsaugos</strong> nuo galimo neigiamo veiklos gretimoseteritorijose poveikio reikalavimais.12 straipsnis. Kultūros paveldo objektų ženklinimas1. Saugomi objektai ženklinami tipinėmis lentomis <strong>ir</strong> rodyklėmis Vyriausybės arba josįgaliotos institucijos patv<strong>ir</strong>tinta tvarka.2. Istoriniai kultūros paveldo objektai gali būti ženklinami individualiai sukurtomislentomis <strong>ir</strong> rodyklėmis, memorialiniais statiniais ar įamžinami atkurtais statiniais, parodančiaisvertingąsias buvusių statinių savybes.KETVIRTASIS SKIRSNIS. NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO SAUGOJIMAS© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 44/385
13 straipsnis. Saugojimo režimai1. Saugomiems objektams <strong>ir</strong> jų teritorijoms gali būti nustatyti šie saugojimo režimai:rezervinis, autentiškos pask<strong>ir</strong>ties <strong>ir</strong> tausojamo <strong>naudojimo</strong>.2. Rezervinis režimas taikomas tiems kultūros paveldo objektams, kuriuos tikslingaišsaugoti, kad ateityje būtų galima juos išt<strong>ir</strong>ti panaudojant didesnes mokslo galimybes. Šiuoseobjektuose draudžiama mokslinius duomenis galinti sunaikinti veikla – ardomieji tyrimai,tvarkybos darbai, ūkinė veikla. Objektų, kuriems taikomas rezervinis režimas, sąrašą tv<strong>ir</strong>tinakultūros ministras.3. Autentiškos pask<strong>ir</strong>ties režimas nustatomas tiems kultūros paveldo objektams, kuriųnaudojimas p<strong>ir</strong>miniu ar istoriškai susiklosčiusiu būdu užtikrintų jų priežiūrą <strong>ir</strong> geriau nei kitoksnaudojimas atskleistų saugomo objekto vertingąsias savybes.4. Tausojamo <strong>naudojimo</strong> režimas nustatomas tiems kultūros paveldo objektams, kuriemsišsaugoti tikslinga parinkti tokį <strong>naudojimo</strong> būdą <strong>ir</strong> pritaikymą, kad mažiausiai būtų sužalotosobjekto vertingosios savybės, o valdytojas būtų suinteresuotas jį prižiūrėti.5. Kultūros paveldo objektams <strong>ir</strong> teritorijoms autentiškos pask<strong>ir</strong>ties ar tausojamo<strong>naudojimo</strong> režimą nustato institucija, paskelbusi objektą saugomu. Tokiems objektamskonservacinė (saugojimo) pask<strong>ir</strong>tis gali būti nustatoma ne kaip pagrindinė, o kaip papildoma.14 straipsnis. Valdytojo teisės <strong>ir</strong> pareigos1. Valdytojas turi teisę:1) naudotis savo valdomu turtu pagal pask<strong>ir</strong>tį, nepažeisdamas šiame <strong>ir</strong> kituoseįstatymuose nustatytų reikalavimų;2) gauti metodinę, techninę, finansinę <strong>ir</strong> (ar) kitokią paramą kultūros paveldo objektopriežiūrai <strong>ir</strong> tvarkybai, susipažinti su valstybės <strong>ir</strong> savivaldybių institucijų turima tyrimų medžiaga<strong>ir</strong> kita informacija apie kultūros paveldo objektą;3) gauti informaciją apie skelbiamą saugomu arba numatomą paskelbti saugomu kultūrospaveldo objektą, vietovei apsaugoti steigiamą draustinį ar rezervatą <strong>ir</strong> dėl to jo valdomam turtui(daiktams) nustatomus paveldosaugos reikalavimus;4) teikti pasiūlymus, pastabas <strong>ir</strong> pretenzijas dėl jo turto įregistravimo Kultūros vertybiųregistre, paskelbimo saugomu kultūros paveldo objektu ar kultūros paminklu;5) kreiptis į teismą, jeigu kultūros paveldo objektas paskelbtas saugomu <strong>ir</strong> veiklos sąlygosar apribojimai nustatyti ar pakeisti neatsižvelgus į jo pretenzijas arba jei jo netenkinakompensacijos už veiklos apribojimus dydis.2. Saugomo objekto valdytojas turi teisę šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytomissąlygomis sudaryti <strong>apsaugos</strong> sutartį, kurioje prisiimtų papildomus įsipareigojimus <strong>ir</strong> (ar) nurodytųkompensavimo už kultūros paveldo saugojimą būdus.3. Lietuvos Respublikos 2007 m. b<strong>ir</strong>želio 28 d. įstatymo Nr. X–1244 (nuo 2008 m. sausio1 d.) (Žin., 2007, Nr. 80–3218) redakcijaValdytojo pareiga yra rūpintis kultūros paveldo objekto išsaugojimu. Valdytojas privalo:1) prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti ats<strong>ir</strong>adusiusdefektus <strong>ir</strong> apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjerasvertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančiusaugalus, teritorijoje šienauti žolę <strong>ir</strong> genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius;istorinius želdynus – kultūros paveldo objektus prižiūrėti <strong>ir</strong> tvarkyti pagal kultūros ministropatv<strong>ir</strong>tintą paveldo tvarkybos reglamentą, sk<strong>ir</strong>tą istorinių želdynų tvarkybai <strong>ir</strong> suderintą suAplinkos ministerija;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 45/385
2) pranešti už apsaugą atsakingai institucijai apie nekilnojamajai kultūros vertybeiiškilusią grėsmę, kurios pats pašalinti nepajėgia arba tam neturi reikiamos kvalifikacijos arleidimo;3) leisti kultūros ministro patv<strong>ir</strong>tinta tvarka Departamento, savivaldybės paveldosaugospadalinio, taip pat Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariams <strong>ir</strong> pareigūnams ar jųįgaliotiems specialistams apžiūrėti kultūros paveldo objektą ar vietovę, fiksuoti kultūros paveldoobjekto ar vietovės būklę <strong>ir</strong> sutartomis sąlygomis atlikti tyrimus. Šiuo atveju šalys turi suderintityrimų trukmę, sklypų ribas, darbų atlikimo laiką <strong>ir</strong> nuostolių kompensaciją;4) savivaldybės paveldosaugos padaliniui pateikti saugomo objekto ar objekto, kuriampradėta paskelbimo saugomu procedūra, tvarkybos projektus <strong>ir</strong> visus projektus, kuriųįgyvendinimas paveiktų tokio objekto aplinką;5) sudaryti šio <strong>ir</strong> kitų įstatymų reikalavimus atitinkančias sąlygas visuomenei lankyti <strong>ir</strong>pažinti nekilnojamąsias kultūros vertybes;6) leisti už apsaugą atsakingai institucijai kultūros paveldo objektą ženklinti tipinėmis <strong>ir</strong>(ar) individualiai sukurtomis lentomis <strong>ir</strong> rodyklėmis.4. Lietuvos Respublikos 2008 m. gegužės 8 d. įstatymo Nr. X–1531 (nuo 2008 m.rugpjūčio 25 d.) (Žin., 2008, Nr. 59–2203) redakcijaValdytojas savomis lėšomis gali finansuoti kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> specialiųjų planųrengimą.15 straipsnis. Sandoriai dėl kultūros paveldo objektų1. Pardavėjas ar kitaip valdymo teises perduodantis kultūros paveldo objekto valdytojas(toliau – perdavėjas) apie ketinimą sudaryti sandorį ne vėliau kaip prieš mėnesį informuojasavivaldybės paveldosaugos padalinį. Per tą laiką šis padalinys turi patikrinti, ar tokio objekto <strong>ir</strong>jo vertingųjų savybių būklė atitinka nekilnojamosios kultūros vertybės pase užfiksuotą būklę.2. Kultūros paveldo objekto būklė tikrinama kultūros ministro nustatyta tvarka.Patikrinimo aktas, jei tokiame objekte nebuvo atliekami tvarkybos darbai, jei nenustatyta josužalojimų <strong>ir</strong> jei nebuvo pažeisti jo <strong>naudojimo</strong> reikalavimai, galioja 6 mėnesius nuo aktosurašymo dienos. Perdavėjo ar įgijėjo pageidavimu už Vyriausybės nustatyto dydžio valstybėsrinkliavą toks būklės patikrinimas gali būti atliktas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuopranešimo apie ketinimą sudaryti sandorį.3. Kultūros paveldo objekto perdavėjo teisės, pareigos <strong>ir</strong> atsakomybė, patikrinus objektobūklę, pereina naujam valdytojui (įgijėjui) nuo perdavimo <strong>ir</strong> priėmimo akto pas<strong>ir</strong>ašymo. Jeigupatikrinimo metu nustatyta būklė neatitinka nekilnojamosios kultūros vertybės pase užfiksuotosbūklės, už tai atsako perdavėjas.16 straipsnis. Apsaugos sutartys1. Apsaugos sutartimis yra nustatomi statinių servitutai <strong>ir</strong> įteisinami kiti kultūros paveldoobjektų <strong>ir</strong> vietovių paveldosaugos reikalavimai.2. Sutartis su žemės, miško <strong>ir</strong> vandens telkinių savininkais <strong>ir</strong> naudotojais, kurių žemė,miškas ar vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje, gali sudaryti Vyriausybės įgaliotainstitucija, atsakinga už saugomos teritorijos apsaugą.3. Apsaugos sutartis su Kultūros vertybių registre registruotų kultūros paveldo objektųvaldytojais <strong>ir</strong> su objektų teritorijose <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonose esančių sklypų ar nekilnojamųjų daiktųvaldytojais gali sudaryti Departamentas, savivaldybės paveldosaugos padalinys, fondai ar kitosviešosios įstaigos, kurių funkcija yra kultūros paveldo apsauga.4. Apsaugos sutarčių sudarymo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 46/385
5. Apsaugos sutartys registruojamos Nekilnojamojo turto registre. Keičiantis valdytojui,sutartyje surašyti paveldosaugos reikalavimai pereina kartu su objektu naujajam valdytojui.6. Apsaugos sutartys gali nustatyti:1) valdytojo įsipareigojimą nestatyti statinių, galinčių užstoti ar pakeisti esamąvietovaizdį;2) valdytojo įsipareigojimą nevykdyti konkrečių veiksmų, kurie keistų vertingąsiassavybes ar trukdytų visuomenei jas pažinti;3) kultūros paveldo objekto lankymo sąlygas <strong>ir</strong> (ar) užmokestį už lankymą;4) metodinę, techninę, finansinę <strong>ir</strong> (ar) kitokią paramą kultūros paveldo objekto tvarkybai;5) vienkartinę kompensaciją valdytojui, jei sutarti įsipareigojimai gerokai sumažina išvaldomo objekto gaunamą naudą.7. Už konkretaus saugomo objekto ar vietovės apsaugą atsakinga institucija <strong>apsaugos</strong>sutartyje gali sukonkretinti paveldosaugos reikalavimų taikymą <strong>ir</strong> nustatyti papildomassaugojimo priemones.17 straipsnis. Moksliniam pažinimui saugomo nekilnojamojo kultūros paveldoapsauga1. Moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama:1) be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo atidengti autentiškas vertybės pasepažymėtas net<strong>ir</strong>tas saugomas dalis ar elementus, atkasti net<strong>ir</strong>tus pastatų rūsius, atidaryti laidojimokriptas ar rūsius, atidengti <strong>ir</strong> judinti archeologinius sluoksnius, naudoti metalo, elektroninius arkitokius ieškiklius;2) saugomo objekto teritorijoje, vietovėje <strong>ir</strong> jų <strong>apsaugos</strong> nuo fizinio poveikio pozonyjeatlikti bet kokius vandens lygį keičiančius darbus arba veiksmus, galinčius sukelti gruntodeformaciją <strong>ir</strong> vibraciją sausumoje ar po vandeniu, vandens bangavimą;3) saugomo archeologinio objekto teritorijoje plėtoti žemd<strong>ir</strong>bystę ar miškų ūkį, išskyrussavaime užaugančių medžių <strong>ir</strong> krūmų šalinimą;4) be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo judinti, t<strong>ir</strong>ti, iškelti povandeniniusobjektus, atsk<strong>ir</strong>as jų dalis ar archeologinius radinius vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje <strong>ir</strong>gretutinėje zonoje, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse.2. Apsaugos sutartimi gali būti nustatytos sąlygos saugomo objekto teritoriją ar vietovęribotai naudoti žemės ūkio, miškų ūkio ar kitokia pask<strong>ir</strong>timi.3. Neišt<strong>ir</strong>tame moksliniam pažinimui saugomame objekte valdytojas gali vykdyti tikpriežiūros <strong>ir</strong> konservavimo darbus.4. Jeigu prižiūrėti <strong>ir</strong> naudoti moksliniam pažinimui saugomą objektą, vietovę ar jų dalįvaldytojui yra nuostolinga, jis gali kreiptis į instituciją, atsakingą už objekto ar vietovės apsaugą,<strong>ir</strong> prašyti leidimo organizuoti mokslinį to objekto, vietovės ar jų dalies ištyrimą arba perimti iš josaugomą objektą, vietovę ar jų dalį. Išt<strong>ir</strong>to objekto, vietovės ar jų dalies <strong>apsaugos</strong> reikalavimaigali būti pakeičiami teisės akte, skelbiančiame objektą saugomu, iš <strong>apsaugos</strong> tikslų išbraukusmokslinį pažinimą.18 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimas1. Tyrimai yra nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos, tvarkybos, pažinimo <strong>ir</strong> josklaidos pagrindas.2. Nekilnojamojo kultūros paveldo fundamentinį mokslinį tyrimą, atliekamą valstybėsbiudžeto lėšomis, pagal valstybines programas vykdo mokslo <strong>ir</strong> studijų bei kitos valstybinės© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 47/385
tyrimų institucijos. Taikomuosius mokslinius ardomuosius tyrimus vykdo atitinkamos sritiesinstitucijos, mokslininkai <strong>ir</strong> kultūros ministro patv<strong>ir</strong>tinta tvarka atestuoti tyrėjai.3. Įstatymų nustatyta tvarka vertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, tosveiklos organizatorius (užsakovas) Departamentui užsako poveikio vertinimui būtinustaikomuosius mokslinius nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus. Jie atliekami už planuojamosūkinės veiklos organizatoriaus lėšas.4. Taikomuosius mokslinius tyrimus, privalomus atlikti prieš kultūros paveldo objektotvarkybos projektavimą ar tvarkybos metu, organizuoja Departamentas, kai objektas yrasaugomas valstybės, arba savivaldybės paveldosaugos padalinys, kai objektas saugomassavivaldybės. Už valdytojui ar kitam tvarkybos organizatoriui išduodamas tyrimų išvadas imamaVyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Kai atliekant tvarkybos darbus išaiškėja naujosvertingosios savybės, atskleidimui reikalingus papildomus tyrimus organizuoja už apsaugąatsakinga institucija. Juos gali finansuoti valdytojas ar kitas tvarkybos organizatorius, norintispaspartinti tyrimus.5. Tyrimų metu rasti archeologiniai radiniai, jei yra galimybių, saugomi <strong>ir</strong> eksponuojamijų radimo vietoje. Kitais atvejais kultūros ministro patv<strong>ir</strong>tinta tvarka jie perduodami muziejams,turintiems sąlygas išsaugoti <strong>ir</strong> eksponuoti. Už visuomenės poreikiams paimtus lobius atlyginamakultūros ministro patv<strong>ir</strong>tinta tvarka.6. Ardomieji tyrimai atliekami paveldo tvarkybos reglamentų nustatyta tvarka. Tyrimųataskaitos rengiamos kultūros ministro patv<strong>ir</strong>tinta tvarka. Leidimus ardomiesiems tyrimamsišduoda Departamentas <strong>ir</strong> praneša apie tai savivaldybės paveldosaugos padaliniams. Tyrimųataskaitų <strong>ir</strong> publikacijų kopijos turi būti pateiktos Departamentui <strong>ir</strong> registruojamos Kultūrosvertybių registre.7. Tyrimų užsakovas atlygina valdytojui padarytus nuostolius.19 straipsnis. Viešajam pažinimui <strong>ir</strong> naudojimui saugomo nekilnojamojo kultūrospaveldo apsauga1. Viešajam pažinimui <strong>ir</strong> naudojimui saugomo objekto, kitokio objekto, esančio viešajampažinimui <strong>ir</strong> naudojimui saugomame kompleksiniame objekte, vietovėje, valdytojas gali juonaudotis nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytais būdais.2. Viešajam pažinimui <strong>ir</strong> naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėjedraudžiama:1) naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsiassavybes;2) teritorijoje <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonoje statyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar išraiškanustelbtų kultūros paveldo objektą ar objektus <strong>ir</strong> trukdytų juos apžvelgti;3) naikinti ar žaloti paminklines lentas, nekilnojamosios kultūros vertybės informaciniusstendus arba kultūros paveldo objekto ar vietovės teritorijos riboženklius.3. Nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytoms viešajam pažinimui <strong>ir</strong> naudojimuisaugomo objekto ar vietovės neišt<strong>ir</strong>toms dalims galioja šio įstatymo 17 straipsnio reikalavimai.4. Viešajam pažinimui <strong>ir</strong> naudojimui saugomame objekte draudžiami vertingąsias savybessumenkinantys statybos darbai: kultūros paveldo objektą pritaikyti kitiems, negu nurodytanekilnojamosios kultūros vertybės pase, <strong>naudojimo</strong> būdams; padidinti saugomų statinių<strong>naudojimo</strong> intensyvumą – pristatyti priestatus, papildomus aukštus, įrengti naujas mansardas,formuoti naują planinę struktūrą <strong>ir</strong> kitaip naikinti autentiškumo požymius.5. Jeigu valdytojas įrodo, kad saugomo objekto naudojimas tokios vertybės pasenustatytais <strong>naudojimo</strong> būdais <strong>ir</strong> apimtimi yra nuostolingas, nepateisina jo išlaikymo išlaidų <strong>ir</strong> kad© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 48/385
nėra norinčiųjų perimti kultūros paveldo objektą naudoti nepažeidžiant vertingųjų savybių, už šioobjekto apsaugą atsakinga institucija pasiūlo valdytojo lėšomis atlikti visus būtinus mokslinioištyrimo <strong>ir</strong> dokumentų <strong>tvarkymo</strong> darbus, kad būtų galima nustatyti galimus pakeitimus,mažiausiai kenksiančius vertingosioms savybėms, arba pareikalauja objektą užkonservuoti.Pastaruoju atveju užkonservavimo išlaidas kultūros ministro patv<strong>ir</strong>tinta tvarka kompensuoja užobjekto apsaugą atsakingos institucijos.6. Siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padarytaneigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijossutikimas, jeigu norima:1) dalyti į atsk<strong>ir</strong>as dalis saugomą objektą ar jo teritorijoje esančius sklypus <strong>ir</strong> keisti jųribas, išskyrus Saugomų teritorijų įstatymo nustatytus atvejus;2) saugomo objekto teritorijoje keisti žemės <strong>naudojimo</strong> būdą <strong>ir</strong> pobūdį, užstatymo režimą,pastatų ar statinių pask<strong>ir</strong>tį;3) saugomo objekto teritorijoje <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonose statyti statinius, keisti upių vagas,keisti esamus bei įrengti naujus vandens telkinius, keisti reljefą, steigti naujus ar plėsti esamuskarjerus, sodinti vertingąsias savybes užstosiančius želdinius;4) įrengti komercines reklamas, lauko antenas <strong>ir</strong> kitus techninius įrenginius saugomųstatinių išorėje.7. Sutikimas pagal šio straipsnio 6 dalį nebūtinas, jeigu tokie veiksmai leidžiami pagalsavivaldybės tarybos <strong>ir</strong> už to objekto apsaugą atsakingos institucijos patv<strong>ir</strong>tintą saugomo objektoteritorijos <strong>ir</strong> jos <strong>apsaugos</strong> zonų <strong>tvarkymo</strong> planą <strong>ir</strong> (ar) paveldotvarkos projektą, kuriuosenustatomas galimas kiekvieno sklypo <strong>naudojimo</strong> pobūdis <strong>ir</strong> užstatymo sąlygos.8. Kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonose reklama įrengiamapagal kultūros ministro patv<strong>ir</strong>tintas taisykles.9. Privačios nuosavybės teise valdomo kultūros paveldo objekto valdytojas gali imtiužmokestį už kultūros paveldo statinio vidaus patalpų bei teritorijos lankymą ar rinkti išlankytojų aukas (užmokestį) kultūros paveldo objekto priežiūrai <strong>ir</strong> tvarkybai, reikalauti atlygio užobjekto vaizdo naudojimą komercinei reklamai.20 straipsnis. Viešosios pagarbos nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga1. Visos kapinės prižiūrimos pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patv<strong>ir</strong>tintaskapinių <strong>tvarkymo</strong> taisykles. Neveikiančių kapinių teritorijoms nustatoma pagrindinėkonservacinė (saugojimo) žemės <strong>naudojimo</strong> pask<strong>ir</strong>tis, o ši gali būti pakeista tik pripažinus kitokiovisuomenės poreikio v<strong>ir</strong>šenybę <strong>ir</strong> perkėlus m<strong>ir</strong>usiųjų palaikus.2. Viešosios pagarbos nekilnojamojo kultūros paveldo vieta gali būti saugoma, nors <strong>ir</strong>nėra jokių žmogų, įvykį ar kitokias jos vertingąsias savybes liudijančių autentiškų dalių arelementų. Ši vieta žymima paminklinėmis lentomis, skulptūros kūriniais, memorialiniaisstatiniais, buvusią įvykio ar gyvenamąją aplinką parodančiais daiktais. Draudžiama griauti aržaloti statinius, sk<strong>ir</strong>tus tokios vietos vertingosioms savybėms pažymėti. Šie statiniai gali būtikeičiami ar statomi nauji tik gavus už tos vietos apsaugą atsakingos institucijos sutikimą.21 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio draustinyje, rezervate,valstybiniame parke, apsauga1. Nekilnojamasis kultūros paveldas, esantis draustinyje, rezervate, valstybiniame parke,saugomas pagal šio įstatymo <strong>ir</strong> Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimus.2. Kultūros paveldo vietovių apsaugai Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarkasteigiami istoriniai nacionaliniai parkai, istoriniai regioniniai parkai, kultūriniai rezervatai <strong>ir</strong>© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 49/385
kultūriniai draustiniai. Senamiesčių, istorinių miestų <strong>ir</strong> miestelių dalių, etnokultūrinių kaimų <strong>ir</strong>kitų gyvenamųjų vietovių ar jų dalių apsaugai taikomas kultūrinių draustinių statusas.3. Kultūros ministras tv<strong>ir</strong>tina kultūrinių rezervatų (rezervatų - muziejų) <strong>naudojimo</strong> <strong>ir</strong>lankymo tvarką, tv<strong>ir</strong>tina ar teikia tv<strong>ir</strong>tinti Vyriausybei kultūrinių draustinių, kultūrinių rezervatų(rezervatų-muziejų), istorinių valstybinių parkų steigimo kriterijus, teikia, jeigu tarptautinėsesutartyse nenustatyta kitaip, įrašyti šias saugomas teritorijas į tarptautinius saugomų teritorijųsąrašus, tv<strong>ir</strong>tina strateginio planavimo dokumentus <strong>ir</strong> šių saugomų teritorijų <strong>tvarkymo</strong> planus(planavimo schemas) bei paveldotvarkos projektus.4. Kultūros ministerija atlieka šias valstybinių kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų),istorinių valstybinių parkų, valstybinių kultūrinių draustinių valdymo funkcijas:1) organizuoja šių saugomų teritorijų strategijos, <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> programųrengimą;2) rengia teisės aktų šių saugomų teritorijų klausimais projektus;3) organizuoja šių saugomų teritorijų <strong>tvarkymo</strong> planų (planavimo schemų) <strong>ir</strong>paveldotvarkos projektų rengimą;4) organizuoja tarptautinį bendradarbiavimą, susijusį su šiomis saugomomis teritorijomis;5) atlieka kitas įstatymų <strong>ir</strong> kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.5. Departamentas, vykdydamas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą draustiniuose,rezervatuose <strong>ir</strong> valstybiniuose parkuose, kontroliuoja:1) kaip laikomasi nustatyto <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> režimo, kaip užtikrinama kultūrospaveldo objektų apsauga <strong>ir</strong> tvarkyba, kaip įgyvendinamos tikslinės programos;2) veiklą valstybiniuose draustiniuose, susijusią su draustinių nuostatuose <strong>ir</strong> teritorijųplanavimo dokumentuose nustatytais paveldosaugos reikalavimais.6. Savivaldybės paveldosaugos padalinys prižiūri savivaldybės tarybos įsteigtuskultūrinius draustinius, kontroliuoja, kaip tokiuose draustiniuose naudojama žemė, taip pat žemėssavininkų, valdytojų <strong>ir</strong> naudotojų veiklą, susijusią su teritorijų planavimo dokumentuosenustatytais apribojimais, organizuoja paveldotvarkos planų rengimą.22 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> teritorijų planavimas1. Saugomų objektų teritorijos, saugomos vietovės, <strong>apsaugos</strong> zonos tvarkomos <strong>ir</strong> veiklajose plėtojama pagal bendrojo <strong>ir</strong> specialiojo teritorijų planavimo bei strateginio planavimodokumentus <strong>ir</strong> jais nustatomus paveldosaugos reikalavimus, parengtus vadovaujantis šio,Saugomų teritorijų, Teritorijų planavimo įstatymų nuostatomis.2. Nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> specialųjį teritorijų planavimą organizuoja:1) Kultūros paveldo departamentas – valstybės <strong>ir</strong> regiono lygio kultūros paveldo tinklųschemų <strong>ir</strong> kitų tipų specialiųjų planų, kai valstybė skelbia ar jau paskelbė saugomais kultūrospaveldo objektus <strong>ir</strong> steigia ar jau įsteigė saugomas vietoves, rengimą; finansavimas sk<strong>ir</strong>iamas išvalstybės biudžeto lėšų; šio planavimo organizatoriais taip pat gali būti saugomų vietoviųd<strong>ir</strong>ekcijos;2) savivaldybės administracijos d<strong>ir</strong>ektorius – rajono lygio kultūros paveldo tinklų schemų<strong>ir</strong> kitų tipų specialiųjų planų, kai savivaldybė skelbia ar jau paskelbė saugomais kultūros paveldoobjektus <strong>ir</strong> steigia ar jau įsteigė kultūrinius draustinius, rengimą; finansavimas sk<strong>ir</strong>iamas išsavivaldybės biudžeto lėšų.3. Sk<strong>ir</strong>iami šie nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> specialiųjų planų tipai:1) kultūros paveldo tinklų schemos – rengiamos kultūros paveldo objektų, jų teritorijų,<strong>apsaugos</strong> zonų, vietovių, jų <strong>apsaugos</strong> zonų sistemos arba jos dalių plėtros bendrajai strategijainustatyti;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 50/385
2) kultūros paveldo teritorijų <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonų ribų planai – rengiami skelbiamųsaugomais kultūros paveldo objektų <strong>ir</strong> steigiamų saugomomis vietovių teritorijų, <strong>apsaugos</strong> zonųriboms nustatyti ar pakeisti;3) saugomų vietovių <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonų <strong>tvarkymo</strong> planai (planavimo schemos) – rengiamisaugomų vietovių, jų <strong>apsaugos</strong> zonų paveldosaugos reikalavimams nustatyti ar pakeisti;4) saugomų objektų <strong>ir</strong> vietovių žemėvaldų planai – rengiami žemės sklypams formuoti,istorinėms posesijoms įteisinti, pertvarkyti, paimti, konsoliduoti, taip pat <strong>naudojimo</strong> sąlygoms(tikslinei pask<strong>ir</strong>čiai, apribojimams, servitutams <strong>ir</strong> pan.) nustatyti;5) saugomų objektų paveldotvarkos projektai – rengiami paveldosaugos reikalavimams <strong>ir</strong>konkrečių <strong>tvarkymo</strong> priemonių sistemai kultūros paveldo objektuose, jų dalyse <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong>zonose nustatyti ar pakeisti.4. Nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> specialiojo teritorijų planavimoorganizatoriai gali organizuoti kelių sk<strong>ir</strong>tingų kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> specialiųjų planų tipųrengimą viename specialiojo planavimo dokumente, taip pat kitų reikalingų specialiojo teritorijųplanavimo dokumentų rengimą.5. Specialiojo planavimo dokumentuose nustatyti paveldosaugos reikalavimai yraprivalomi rengiant bendruosius, specialiuosius <strong>ir</strong> detaliuosius teritorijų planavimo dokumentus.Paveldosaugos reikalavimai specialiojo planavimo dokumentuose, be kitų įstatymuose nustatytųreikalavimų, taip pat reglamentuoja žemės darbus, statinių ar įrenginių statybą, statinių aukštį,tūrį, užstatymo tankį <strong>ir</strong> intensyvumą, išorės apdailos medžiagas, apželdinimą, želdinių aukštį,tankį, rūšį, transporto srautus, jų intensyvumą.6. Rengiami šie nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> strateginio planavimodokumentai: paveldotvarkos planai, stebėsenos programos, kitos įva<strong>ir</strong>ios tikslinės programos <strong>ir</strong>veiksmų planai. Šių strateginio planavimo dokumentų rengimo <strong>ir</strong> tv<strong>ir</strong>tinimo tvarką nustatoVyriausybė.7. Nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> specialiojo teritorijų planavimo dokumenta<strong>ir</strong>engiami pagal Kultūros ministerijos parengtas <strong>ir</strong> kultūros <strong>ir</strong> aplinkos ministrų patv<strong>ir</strong>tintas šiųdokumentų rengimo taisykles. Taisyklės nustato nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong>planavimo dokumentų sudėtį, šiais dokumentais nustatomas teritorines <strong>apsaugos</strong> priemones, šiųdokumentų rengimo, viešo svarstymo, derinimo, tv<strong>ir</strong>tinimo <strong>ir</strong> galiojimo tvarką. Skelbiamųsaugomais kultūros paveldo objektų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų nustatytipaveldosaugos reikalavimai įsigalioja tuos kultūros paveldo objektus paskelbus saugomais.8. Teritorijų, kuriose yra registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių, bendrieji <strong>ir</strong> detaliejiplanai tv<strong>ir</strong>tinami pagal teritorijų planavimą tv<strong>ir</strong>tinančių institucijų lygmenis:1) valstybės, Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos <strong>ir</strong> apskrities lygmens – kaiyra Departamento motyvuotos išvados <strong>ir</strong> pritarimas dėl parengtų teritorijų planavimo dokumentųsprendinių suderinimo pagal Departamento išduotas planavimo sąlygas;2) savivaldybės lygmens – kai yra Departamento <strong>ir</strong> savivaldybės paveldosaugos padalinioatstovų pas<strong>ir</strong>ašytas Nuolatinės statybos komisijos protokolas, kuriuo rekomenduojama planąpatv<strong>ir</strong>tinti.9. Rengiamuose Lietuvos Respublikos apskričių ar savivaldybių teritorijų bendruosiuoseplanuose turi būti nurodytos įva<strong>ir</strong>ias visuomenės gyvenimo sritis apimančios nekilnojamojokultūros paveldo saugojimo priemonės.10. Jeigu planuojamoje teritorijoje yra registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių,rengiant bendruosius, specialiuosius <strong>ir</strong> detaliuosius planus turi būti konsultuojamasi suDepartamento įgaliotu specialistu.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 51/385
11. Nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> specialiojo planavimo dokumentus rengiaatestuoti specialistai <strong>ir</strong> gali rengti juridiniai asmenys, kai tiems darbams vadovauja atestuotispecialistai <strong>ir</strong> jeigu juridinių asmenų įstatuose numatyta teritorijų planavimo veikla. Atestavimotvarką nustato aplinkos <strong>ir</strong> kultūros ministrai.12. Nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> strateginių paveldotvarkos planų rengimąorganizuoja Departamentas, valstybinių kultūrinių rezervatų, istorinių nacionalinių parkų <strong>ir</strong>istorinių regioninių parkų d<strong>ir</strong>ekcijos.13. Lietuvos Respublikos 2008 m. gegužės 8 d. įstatymo Nr. X–1531 (nuo 2008 m.rugpjūčio 25 d.) (Žin., 2008, Nr. 59–2203) redakcijaŠiame straipsnyje nustatytų nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> specialiųjų planųrengimą finansuoti gali <strong>ir</strong> kultūros paveldo objekto valdytojai bei kitų nekilnojamųjų daiktų,esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje arba <strong>apsaugos</strong> zonoje, savininkai ar kitokie valdymoteisių turėtojai.23 straipsnis. Kultūros paveldo objektų tvarkyba1. Kultūros paveldo objekto tvarkyba atliekama:1) pagal tokiam objektui nustatytus paveldosaugos reikalavimus;2) pagal kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentus (statybostechninius reglamentus), patv<strong>ir</strong>tintus aplinkos <strong>ir</strong> kultūros ministrų;3) pagal kultūros ministro patv<strong>ir</strong>tintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančiusreikalavimus konkretiems tvarkybos darbams.2. Tvarkybos projektas rengiamas remiantis Kultūros vertybių registro duomenimis, priešprojektavimą būtinų atlikti tyrimų išvadomis <strong>ir</strong> įvertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikįaplinkai, kai tai atliekama Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymonustatytais atvejais. Tyrimų, atliekamų prieš projektavimą <strong>ir</strong> reikalingų įvertinti poveikį aplinkai,privalomumą <strong>ir</strong> apimtį nustato paveldo tvarkybos reglamentai.3. Tvarkybos metu aptikus naujų vertingųjų savybių, darbai sustabdomi šio įstatymo 9straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Aptiktoms vertingosioms savybėms atskleisti atliekamipapildomi tyrimai. Remiantis jų išvadomis, gali būti reikalaujama atlikti papildomus kultūrospaveldo objekto tvarkybos darbus.4. Stichinių nelaimių ar žmonių sunaikinti kultūros paveldo objektai išimtiniais atvejais,nesukeliant grėsmės turinčioms vertingųjų savybių išlikusioms jų liekanoms, dalims arelementams, gali būti atkuriami, jei:1) atkūrimo galimybė pagrįsta išsamiais istorinių šaltinių <strong>ir</strong> fizinių tyrimų duomenimis,kad būtų išvengta spėjimų;2) objektas turi ypatingą meninę ar simbolinę reikšmę, yra itin svarbus tautinei savimonei<strong>ir</strong> kultūros paveldui puoselėti <strong>ir</strong> dera prie kraštovaizdžio;3) atkūrimui pritaria valstybės <strong>ir</strong> savivaldybių institucijos <strong>ir</strong> visuomenė.5. Kultūros paveldo objektą draudžiama perkelti, išskyrus atvejus, kai jį reikia perkeltisiekiant išsaugoti. Objektą išardant, pervežant <strong>ir</strong> vėl pastatant tinkamoje vietoje, turi būti imamasivisų būtinų atsargos priemonių.6. Parengti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, atlikti tvarkomuosiuspaveldosaugos darbus, paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, vadovauti tokiems darbams turiteisę kultūros ministro patv<strong>ir</strong>tinta tvarka atestuotas specialistas. Kai kuriuos darbus gali atliktineatestuoti pagalbininkai, prižiūrimi atestuoto specialisto, atsakančio už tokius darbus. Teisęfiziniams <strong>ir</strong> juridiniams asmenims būti tokios veiklos rangovais ar paslaugų teikėjais nustato šis <strong>ir</strong>kiti įstatymai.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 52/385
7. Vadovauti kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektams, tokiemsdarbams, projekto vykdymo priežiūrai, tokio statinio projekto ekspertizei, statinio statybostechninei priežiūrai turi teisę aplinkos <strong>ir</strong> kultūros ministrų patv<strong>ir</strong>tinta tvarka atestuotas darbųvadovas, jei jis turi verslo liudijimą arba d<strong>ir</strong>ba įmonėje, kuri yra atestuota aplinkos <strong>ir</strong> kultūrosministrų patv<strong>ir</strong>tinta tvarka.8. Kultūros paveldo statinio projektavimo sąlygos tvarkomiesiems statybos darbams(laikinieji <strong>apsaugos</strong> reglamentai) <strong>ir</strong> leidimai juos atlikti išduodami Statybos įstatymo nustatytatvarka. Iki leidimo išdavimo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo projekto pateikimo dienoskultūros ministro patv<strong>ir</strong>tinta tvarka turi būti atlikta šių darbų projekto paveldosaugos (specialioji)ekspertizė <strong>ir</strong> statinio projekto ekspertizė – aplinkos <strong>ir</strong> kultūros ministrų patv<strong>ir</strong>tintais atvejais <strong>ir</strong>tvarka. Projektas turi būti pataisytas pagal šių ekspertizių aktų privalomas pastabas priešišduodant leidimus darbams. Leidimas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybosdarbus išduodamas, jei Nuolatinės statybos komisijos protokolą, rekomenduojantį išduoti šįleidimą, pas<strong>ir</strong>ašo Departamento atstovas <strong>ir</strong> savivaldybės paveldosaugos padalinio atstovas.9. Kultūros ministro patv<strong>ir</strong>tintais atvejais <strong>ir</strong> tvarka iki leidimo atlikti tvarkomuosiuspaveldosaugos darbus išdavimo turi būti atlikta šių darbų projekto paveldosaugos (specialioji)ekspertizė. Projektas turi būti pataisytas pagal šios ekspertizės akto privalomas pastabas.Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygos (laikinieji <strong>apsaugos</strong> reglamentai) <strong>ir</strong>leidimai atlikti darbus išduodami kultūros ministro patv<strong>ir</strong>tinta tvarka. Leidimai išduodami nevėliau kaip per vieną mėnesį nuo projekto ar pataisyto projekto pateikimo dienos.10. Kultūros paveldo objekte atliekamų tvarkybos darbų projekto vykdymo eigą <strong>ir</strong> kokybękontroliuoja valdytojas, Departamentas <strong>ir</strong> savivaldybės paveldosaugos padalinys. Šio padaliniovalstybės tarnautojai <strong>ir</strong> įgalioti specialistai bei kituose įstatymuose nurodyti valstybės tarnautojai<strong>ir</strong> specialistai (specialiosios autorinės priežiūros vadovai), nustatę, kad darbų metu buvo pažeistipaveldosaugos reikalavimai ar kad dėl projekto klaidų iškilo vertingųjų savybių praradimo arsužalojimo grėsmė, apie tai privalo pranešti Departamentui <strong>ir</strong> sustabdyti žalojančius ar keliančiusgrėsmę darbus. Toks sustabdymas galioja 2 darbo dienas, jeigu Departamentas nepriima jįpatv<strong>ir</strong>tinančio sprendimo, nurodančio sustabdyti darbus, kol bus pašalinti paveldosaugosreikalavimų pažeidimai, iškilusi grėsmė ar iki teismo sprendimo.11. Ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki prašymo pateikimo gauti leidimą atlikti darbussavivaldybės paveldosaugos padaliniui turi būti pateikiami visi saugomo kultūros paveldoobjekto ar objekto, kuriam pradėta skelbimo saugomu procedūra, tvarkybos darbų projektai arvisi projektai, kurių įgyvendinimas paveiktų tokio objekto aplinką. Šis padalinys, jeigu to reikiavertingosioms savybėms išsaugoti, suderinęs sprendimą su Departamentu, turi teisę pareikalauti,kad iki leidimo išdavimo projektas būtų pataisytas ar papildytas.12. Kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų priėmimo tvarką tv<strong>ir</strong>tina kultūros ministras,išskyrus kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos <strong>ir</strong> želdynų <strong>tvarkymo</strong> darbus, kuriųpriėmimo tvarką tv<strong>ir</strong>tina aplinkos <strong>ir</strong> kultūros ministrai.PENKTASIS SKIRSNIS. NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO PAŽINIMAS,PAŽINIMO SKLAIDA, ATGAIVINIMAS24 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimas, pažinimo sklaida <strong>ir</strong>viešasis paveldo naudojimas1. Nekilnojamasis kultūros paveldo pažinimas skleidžiamas <strong>ir</strong> paveldas viešai naudojamastaip:© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 53/385
1) sudaromos galimybės visuomenei jį tiesiogiai pažinti <strong>ir</strong> suvokti saugomą <strong>ir</strong> atskleistąistorinėje aplinkoje;2) plėtojamas kultūrinis <strong>ir</strong> pažintinis turizmas;3) skleidžiama informacija apie paveldą;4) paveldo pažinimas įtraukiamas į švietimo <strong>ir</strong> mokslo programas.2. Kultūrinis <strong>ir</strong> pažintinis turizmas yra vienas iš kultūros paveldo viešojo <strong>naudojimo</strong> būdų.Kad būtų galima jį nuolat plėtoti, būtina išsaugoti paveldo autentišką pavidalą.3. Departamentas, taip pat savivaldybių paveldosaugos padaliniai, valstybinių parkų,kultūrinių rezervatų d<strong>ir</strong>ekcijos kartu su muziejais, bibliotekomis, archyvais, aukštosiomis <strong>ir</strong>bendrojo lavinimo mokyklomis:1) kaupia, tvarko, sistemina, saugo <strong>ir</strong> skleidžia žinias apie nekilnojamąjį kultūros paveldą<strong>ir</strong> jo apsaugą;2) organizuoja su kultūros paveldu supažindinančius <strong>ir</strong> jį garsinančius renginius;3) leidžia kultūros paveldą <strong>ir</strong> jo apsaugą populiarinančius informacinius leidinius <strong>ir</strong>organizuoja paveldosaugos literatūros leidybą;4) bendradarbiauja su visuomenės informavimo priemonėmis rengiant radijo <strong>ir</strong> televizijoslaidas ar rašinius apie kultūros paveldą <strong>ir</strong> jo apsaugą;5) skatina kultūrinius renginius kultūros paveldo objektuose <strong>ir</strong> padeda valdytojams,kitiems fiziniams <strong>ir</strong> juridiniams asmenims juos organizuoti.4. Švietimo <strong>ir</strong> mokslo ministerija kartu su Kultūros ministerija:1) organizuoja valstybinę nekilnojamojo kultūros paveldo fundamentinio moksliniotyrimo programą <strong>ir</strong> koordinuoja jos vykdymą;2) užtikrina, kad kultūros paveldo teorinis <strong>ir</strong> praktinis pažinimas būtų integruoti įikimokyklinio ugdymo, bendrojo vaikų <strong>ir</strong> jaunimo lavinimo, suaugusiųjų švietimo programas;3) rūpinasi pedagogų kvalifikacijos kėlimu kultūros paveldo pažinimo <strong>ir</strong> jo saugojimosrityje;4) skatina <strong>ir</strong> remia ugdymo įstaigas, organizuojančias <strong>ir</strong> vykdančias kultūros paveldopažinimo renginius <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> programose numatytus šio paveldo tvarkybos darbus;5) sudaro galimybes įgyti <strong>ir</strong> nuolat tobulinti profesines paveldosaugos žinias <strong>ir</strong> įgūdžius.25 straipsnis. Nekilnojamųjų kultūros vertybių prieinamumas1. Kiekvienas visuomenės narys turi teisę pažinti nekilnojamąsias kultūros vertybes.2. Vyriausybė, jeigu reikia, kad kultūros paminklas būtų išsaugotas <strong>ir</strong> prieinamasvisuomenei, turi teisę kultūros paminklus paimti visuomenės poreikiams įstatymų nustatytatvarka.3. Valstybei <strong>ir</strong> savivaldybėms priklausančių kultūros paveldo objektų lankymo tipinestaisykles tv<strong>ir</strong>tina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.4. Privačios nuosavybės teise valdomų kultūros paveldo statinių interjerų apžiūra<strong>ir</strong>eikalingas valdytojo sutikimas. Lankymo <strong>ir</strong> apžiūros sąlygos gali būti nustatomos <strong>apsaugos</strong>sutartimi.5. Kad būtų galima kultūros paveldo objektą tinkamai apžiūrėti iš išorės, valdytojai turileisti eiti per savo valdomą teritoriją iki apžiūros vietų.6. Jeigu kultūros paveldo objektas iš visų pusių apsuptas privačios nuosavybės teisevaldomų sklypų, jų savininkai ar kiti valdytojai privalo leisti lankytojams prieiti iki šio objekto.7. Rengiant viešojo pažinimo <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> kultūros paveldo objekto teritorijos <strong>ir</strong><strong>apsaugos</strong> zonų ribų planą arba paveldotvarkos projektą, turi būti numatyti servitutai prieiti prie© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 54/385
kultūros paveldo objektų <strong>ir</strong> jų apžiūros vietų. Šie servitutai įteisinami pagal Civilinio kodekso <strong>ir</strong>Žemės įstatymo reikalavimus.8. Jeigu lankytojams buvo leidžiama prieiti prie kultūros paveldo objekto, tačiau ši teisėnebuvo įrašyta į tokį objektą supančių sklypų nuosavybės teisių dokumentus, už jo apsaugąatsakinga institucija turi organizuoti tokių servitutų įteisinimą.9. Jeigu kultūros paveldo objekto ar vietovės vertingąsias savybes žaloja pernelygintensyvus lankymas <strong>ir</strong> žalojimo negalima išvengti techninėmis priemonėmis, gali būti įvestasužmokestis už lankymą arba kitaip mažinamas lankytojų srautas.26 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo atgaivinimas1. Nekilnojamasis kultūros paveldas integruojamas į visuomenės gyvenimą, pritaikant jįtaip naudoti, kad geriausiai atsiskleistų paveldo vertingosios savybės <strong>ir</strong> būtų sudarytos galimybėsjį pažinti, taip pat puoselėjant kultūrinį kraštovaizdį.2. Paveldas atgaivinamas, kad visuomenė suvoktų, koks svarbus yra jos turimas paveldastautinio tapatumo, socialinės <strong>ir</strong> ekonominės gerovės, visuomenės pilietiškumo, nacionaliniosaugumo <strong>ir</strong> kitais požiūriais.3. Už nekilnojamojo kultūros paveldo atgaivinimą yra kartu atsakingi valdytojai, užapsaugą atsakingos institucijos, taip pat už teritorinį planavimą atsakingos institucijos <strong>ir</strong> kitosvalstybės socialinę ekonominę raidą formuojančios institucijos.ŠEŠTASIS SKIRSNIS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS27 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> finansavimas1. Valstybinės nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos, paveldotvarkos <strong>ir</strong> kontrolėsprogramos finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų.2. Nekilnojamosios kultūros vertybės atskleidžiamos <strong>ir</strong> objektai skelbiami saugomaisvalstybės <strong>ir</strong> savivaldybių biudžetų paveldosaugai sk<strong>ir</strong>tomis lėšomis. Tokios vertybės atskleidimąturi teisę savo lėšomis atlikti religinės bendruomenės, bendrijos <strong>ir</strong> centrai, taip pat paveldosaugosvisuomeninės organizacijos.3. Saugomo objekto priežiūros darbai atliekami valdytojų lėšomis, tvarkybos darbai –valdytojų lėšomis, jei yra galimybių – iš dalies valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis,sk<strong>ir</strong>tomis paveldotvarkai, tarptautinių fondų <strong>ir</strong> programų ar kitų finansavimo šaltinių lėšomis.Valdytojams taikomos įstatymų nustatytos mokesčių lengvatos.4. Kultūros ministras tv<strong>ir</strong>tina iš valstybės biudžeto lėšų, o savivaldybių tarybos tv<strong>ir</strong>tina išsavivaldybių biudžetų lėšų finansuojamas nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos <strong>ir</strong>atgaivinimo programas, taip pat tokių projektų rėmimo biudžetų lėšomis tvarką.5. Departamentas <strong>ir</strong> savivaldybių paveldosaugos padaliniai iš paveldotvarkai sk<strong>ir</strong>tų lėšųapmoka tyrimus, kuriuos reikia atlikti prieš projektavimą. Iš šių lėšų taip pat gali būtifinansuojami kultūros paveldo objekto, dėl kurio yra priimtas sprendimas inicijuoti skelbimąsaugomu, avarijos grėsmės pašalinimo, <strong>apsaugos</strong> techninių priemonių įrengimo <strong>ir</strong> kitineatidėliotini saugojimo darbai. Tokių darbų sąrašą tv<strong>ir</strong>tina kultūros ministras.28 straipsnis. Kompensavimas valdytojams1. Iš valstybės biudžeto lėšų, sk<strong>ir</strong>tų nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybai,Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patv<strong>ir</strong>tinta tvarka <strong>ir</strong> dydžiu kompensuojamos išlaidosprivačios nuosavybės – prieinamo visuomenei lankyti valstybės saugomo kultūros paveldo© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 55/385
objekto – tvarkomiesiems paveldosaugos darbams. Kompensuojama atsižvelgiant į objektoreikšmingumą <strong>ir</strong> darbų atlikimo objektui išsaugoti svarbą.2. Savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybė gali kompensuoti iš savo biudžeto lėšų nesavivaldybei nuosavybės teise priklausančio, bet jos teritorijoje esančio paskelbto saugomukultūros paveldo objekto tvarkybos darbus.3. Už apsaugą atsakingų institucijų reikalavimu užkonservuotų saugomų statiniųvaldytojams kultūros ministro nustatyta tvarka kompensuojamos užkonservavimo išlaidos.4. Kompensacija išmokama skelbiamo saugomu kultūros paveldo objekto valdytojui, kainustatyti ar sugriežtinti veiklos apribojimai, draudžiantys anksčiau vykdytą veiklą, realiaisumažina valdytojo gaunamą naudą. Kompensacijos apskaičiavimo <strong>ir</strong> išmokėjimo tvarką nustatoVyriausybė arba jos įgaliota institucija.29 straipsnis. Žalos, padarytos nekilnojamosioms kultūros vertybėms, atlyginimas1. Juridiniai <strong>ir</strong> fiziniai asmenys, padarę žalos nekilnojamajai kultūros vertybei neteisėtaisveiksmais pačiame saugomame objekte, jo teritorijoje ar <strong>apsaugos</strong> zonoje, privalo kiek įmanomaatkurti iki sužalojimo buvusią būklę <strong>ir</strong> atlyginti tiesioginius <strong>ir</strong> netiesioginius nuostolius, kuriuospat<strong>ir</strong>ia visuomenė <strong>ir</strong> valdytojas, jei žalą padarė ne pats valdytojas.2. Už saugomo objekto ar vietovės apsaugą atsakinga institucija privalo pasiūlyti žaląpadariusiam asmeniui atkurti iki sužalojimo buvusią būklę <strong>ir</strong> atlyginti visuomenės pat<strong>ir</strong>tusnuostolius. Jeigu nesutariama, Departamentas teikia ieškinius teismui dėl visuomenei padarytosžalos atlyginimo <strong>ir</strong> nuostolių išieškojimo.3. Į tiesioginius valstybės pat<strong>ir</strong>tus nuostolius gali būti įskaičiuojamos valstybės <strong>ir</strong>savivaldybių biudžetų išlaidos sužaloto objekto tvarkybai, negautos pajamos iš turizmo,nepažinto mokslinių duomenų šaltinio <strong>ir</strong> švietimo bei lavinimo priemonės praradimas. Valstybės<strong>ir</strong> savivaldybių biudžetų išlaidos prarastai ar sužalotai vertybei atskleisti <strong>ir</strong> jai apsaugoti gali būtiįskaičiuojamos į netiesioginius nuostolius.30 straipsnis. Valstybės paimami kultūros paveldo objektai1. Netinkamai laikomas kultūros paveldo objektas gali būti paimamas valstybėsnuosavybėn Civilinio kodekso nustatyta tvarka.2. Išimtiniais atvejais šis objektas gali būti valstybės paimamas visuomenės poreikiams,teisingai atlyginant, jei:1) kultūros paveldo objektas yra įsteigtame arba steigiamame valstybiniame kultūriniamerezervate (rezervate-muziejuje);2) kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms eksponuoti steigiamas valstybinismuziejus ar valstybinio muziejaus filialas;3) kultūros paminklas įrašomas į valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos <strong>ir</strong> kultūrosobjektų sąrašą, kad būtų užtikrintas prieinamumas, lankymas ar pažinimas.3. Kultūros paveldo objekto (nekilnojamojo daikto) paėmimo tvarką nustato Civiliniskodeksas, Žemės <strong>ir</strong> kiti įstatymai. Savininkui atlyginama rinkos kaina, nustatoma vadovaujantisTurto <strong>ir</strong> verslo vertinimo pagrindų įstatymu arba šalių susitarimu – perduodant kitą daiktą (turtą).31 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimusFiziniai <strong>ir</strong> juridiniai asmenys, pažeidę šio įstatymo nuostatas, atsako įstatymų nustatytatvarka.Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 56/385
RESPUBLIKOS PREZIDENTASALGIRDAS BRAZAUSKAS[Skelbta: Žin., 2004, Nr.: 153-5571; 2007, Nr.: 81-3325; 2007, Nr.: 80-3218; 2008, Nr.: 59-2203]_________________Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (2001 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. IX-628 (nuo 2001 m. gruodžio 28 d.) (Žin., 2001, Nr. 108-3902) redakcija)PIRMASIS SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS1 straipsnis. Įstatymo pask<strong>ir</strong>tis1. Lietuvos Respublikos 2010 m. b<strong>ir</strong>želio 22 d. įstatymo Nr. XI-935 (nuo 2010 m.gruodžio 1 d.) (Žin., 2010, Nr. 81-4229) redakcijaŠis Įstatymas nustato visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis,saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų steigimo, <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> kontrolės teisiniuspagrindus, taip pat reglamentuoja veiklą jose.2. Lietuvos Respublikos 2010 m. b<strong>ir</strong>želio 22 d. įstatymo Nr. XI-935 (nuo 2010 m.gruodžio 1 d.) (Žin., 2010, Nr. 81-4229) redakcijaĮstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio Įstatymopriede.2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos1. Atkuriamieji sklypai – saugomos teritorijos, sk<strong>ir</strong>tos veiklos nuskurdintoms gamtosišteklių rūšims arba jų kompleksams apsaugoti, atkurti, pagausinti bei ribotai naudoti gamtosišteklius.2. Atkuriamosios <strong>apsaugos</strong> prioriteto (atkuriančios <strong>ir</strong> palaikančios) teritorijos – teritorijos,kuriose saugomi, atkuriami, palaikomi, gausinami bei ribotai naudojami veiklai <strong>ir</strong> visuomeneisvarbūs gamtos ištekliai.3. Bendrija – apibrėžtoje erdvėje <strong>ir</strong> apibrėžtu laiku egzistuojanti gyvųjų organizmų įva<strong>ir</strong>iųrūšių visuma.4. Biologinė įva<strong>ir</strong>ovė – gyvųjų organizmų rūšių, jų bendrijų, buveinių, ekosistemų <strong>ir</strong>genetinė įva<strong>ir</strong>ovė.5. Biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos – saugomos teritorijos (biosferosrezervatai <strong>ir</strong> biosferos poligonai), įsteigtos globalinei bei regioninei biosferos stebėsenai(monitoringui) <strong>ir</strong> gamtosaugos eksperimentams vykdyti, taip pat jose esantiems gamtoskompleksams išsaugoti.6. Lietuvos Respublikos 2010 m. b<strong>ir</strong>želio 22 d. įstatymo Nr. XI-935 (nuo 2010 m.gruodžio 1 d.) (Žin., 2010, Nr. 81-4229) redakcijaNatūralios buveinės <strong>apsaugos</strong> būklė – <strong>apsaugos</strong> kokybę rodanti natūralią buveinę <strong>ir</strong> josbūdingas rūšis veikiančių poveikių visuma, galinti turėti ilgalaikę įtaką buveinės natūraliampaplitimui, struktūrai, funkcijoms <strong>ir</strong> jos būdingų rūšių išlikimui europinėje teritorijoje valstybiųnarių, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis.7. Lietuvos Respublikos 2010 m. b<strong>ir</strong>želio 22 d. įstatymo Nr. XI-935 (nuo 2010 m.gruodžio 1 d.) (Žin., 2010, Nr. 81-4229) redakcija© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 57/385
Buveinių apsaugai svarbi teritorija – Europos bendrijos svarbos teritorijoje įstatymų,administracinių aktų <strong>ir</strong> (arba) sutarčių pagrindu nustatyta teritorija, kurioje taikomos būtinos<strong>apsaugos</strong> priemonės palankiai natūralių buveinių <strong>ir</strong> (ar) rūšių populiacijų, kurioms teritorija yranustatyta, <strong>apsaugos</strong> būklei palaikyti ar jai atkurti.8. Draustiniai – saugomos teritorijos, įsteigtos išsaugoti moksliniu bei pažintiniu požiūriuvertingas gamtos <strong>ir</strong> (ar) kultūros vietoves, jose esančius gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo teritoriniuskompleksus <strong>ir</strong> objektus (vertybes), kraštovaizdžio <strong>ir</strong> biologinę įva<strong>ir</strong>ovę bei genetinį fondą. Šioseteritorijose esančių vertybių išsaugojimas užtikrinamas nenutraukiant jose ūkinės veiklos.9. Ekologinės <strong>apsaugos</strong> prioriteto (apsaugančios) teritorijos – teritorijos, kuriosepalaikoma ekologinė kraštovaizdžio pusiausvyra, siekiama išvengti neigiamo poveikiosaugomiems gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo teritoriniams kompleksams bei objektams (vertybėms)arba neigiamo antropogeninių objektų <strong>ir</strong> veiklos poveikio aplinkai.10. Ekologinės <strong>apsaugos</strong> zonos – teritorijos, kuriose nustatomi veiklos apribojimai norintapsaugoti gretimas teritorijas ar objektus, taip pat aplinką nuo galimo neigiamo veiklos poveikio.11. Ekologinis tinklas – gamtinio karkaso dalis, jungianti didžiausią bioekologinę svarbąturinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų <strong>ir</strong> augalų migracijos koridorius.12. Ekologiškai svarbios teritorijos – kraštovaizdžio, biologinės įva<strong>ir</strong>ovės <strong>ir</strong> vandenųapsaugai svarbios teritorijos.13. Ekosistema – funkcinė gyvųjų organizmų <strong>ir</strong> jų gyvenamosios aplinkos sistema, kurioskomponentus sieja tarpusavio ryšiai, medžiagų apykaitos bei energijos pasikeitimo procesai.14. Lietuvos Respublikos 2010 m. b<strong>ir</strong>želio 22 d. įstatymo Nr. XI-935 (nuo 2010 m.gruodžio 1 d.) (Žin., 2010, Nr. 81-4229) redakcijaEuropos bendrijos svarbos teritorija – biogeografinio regiono teritorija, kuri yrareikšminga siekiant palaikyti ar atkurti Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipo arEuropos bendrijos svarbos gyvūnų ar augalų rūšies palankią <strong>apsaugos</strong> būklę <strong>ir</strong> kuri gali būtisvarbi Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ vientisumui <strong>ir</strong> (arba) yra svarbi tam tikrobiogeografinio regiono biologinei įva<strong>ir</strong>ovei palaikyti. Kai gyvūnai paplitę didelėje teritorijoje,Europos bendrijos svarbos teritorijos atitinka šių rūšių natūraliame areale esančias vietas, kurioseyra jų gyvenimui <strong>ir</strong> dauginimuisi būtinų fizinių ar biologinių veiksnių.15. Lietuvos Respublikos 2010 m. b<strong>ir</strong>želio 22 d. įstatymo Nr. XI-935 (nuo 2010 m.gruodžio 1 d.) (Žin., 2010, Nr. 81-4229) redakcijaEuropos ekologinis tinklas „Natura 2000“ (toliau – „Natura 2000“ tinklas) – vientisasbuveinių apsaugai svarbių teritorijų tinklas, sudarytas iš teritorijų, kuriose yra tam tikro tipoEuropos bendrijos svarbos natūralių buveinių <strong>ir</strong> Europos bendrijos svarbos rūšių buveinių, sk<strong>ir</strong>taspalaikyti, o kur reikia – atkurti iki palankios <strong>apsaugos</strong> būklės tam tikrų tipų natūraliomsbuveinėms <strong>ir</strong> rūšių buveinėms jų natūraliame areale. Į „Natura 2000“ tinklą įeina <strong>ir</strong> paukščiųapsaugai svarbios teritorijos.16. Gamtinis karkasas – vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas,užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitųaplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų <strong>ir</strong> gyvūnų migraciją tarp jų.17. Gamtinis kraštovaizdis – natūralų pobūdį išlaikęs kraštovaizdis.18. Genetiniai sklypai – saugomos teritorijos, sk<strong>ir</strong>tos sėkliniams medynams <strong>ir</strong> kitų rūšiųnatūraliems genetiniams ištekliams išlaikyti.19. Kompleksinės saugomos teritorijos – gamtiniu <strong>ir</strong> (ar) kultūriniu vientisumupasižyminčios teritorijos, kuriose pagal bendrą <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> programąsujungiamos įva<strong>ir</strong>ių <strong>apsaugos</strong> krypčių prioriteto, taip pat rekreacinės <strong>ir</strong> ūkinės zonos.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 58/385
projektavimo <strong>ir</strong> statybų šiose teritorijose reikalavimus bei <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> ypatumus.Laikinieji reglamentai – Vyriausybės įgaliotų institucijų patv<strong>ir</strong>tinti teisės aktai, nustatantysspecialius saugomų teritorijų <strong>apsaugos</strong>, projektavimo <strong>ir</strong> statybų šiose teritorijose reikalavimus bei<strong>tvarkymo</strong> ypatumus <strong>ir</strong> galiojantys ne ilgiau kaip 1 metus.35. Saugomų teritorijų tipiniai <strong>apsaugos</strong> reglamentai – Vyriausybės patv<strong>ir</strong>tintikraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> zonų, nustatomų rengiant saugomų teritorijų <strong>tvarkymo</strong> planus(planavimo schemas), kraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong> <strong>naudojimo</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> reikalavimai.36. Saugomų teritorijų kontrolė – saugomų teritorijų <strong>apsaugos</strong> proceso dalis –kraštovaizdžio ekologinės pusiausvyros, gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo teritorinių kompleksų <strong>ir</strong>objektų (vertybių) <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> saugomų teritorijų lankymo reikalavimų, nustatytų įstatymais,kitais teisės aktais bei saugomų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, laikymosi priežiūra.37. Saugomų teritorijų nuostatai – teisės aktai, nustatantys saugomų teritorijų ar jų tipųbendrus <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> ypatumus, valdymo bei veiklos organizavimo principus.38. Saugomų teritorijų planavimo dokumentai – specialieji teritorijų planavimodokumentai, nustatantys saugomų teritorijų sistemą arba jos dalis, saugomų teritorijų ribas,funkcines <strong>ir</strong> (ar) kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> zonas, patikslinantys apribojimus bei nustatantyspriemones gamtos <strong>ir</strong> (ar) kultūros paveldo teritoriniams kompleksams <strong>ir</strong> objektams (vertybėms)išsaugoti, atkurti <strong>ir</strong> racionaliai naudoti, rekreacijai, ypač pažintiniam turizmui, organizuoti, taippat strateginio planavimo dokumentai, nustatantys veiksmus bei <strong>tvarkymo</strong> priemones, jųįgyvendinimo eiliškumą, lėšų poreikį <strong>ir</strong> atsakingas institucijas.39. Saugomų teritorijų tvarkymas – veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti, racionaliainaudoti <strong>ir</strong> atkurti pažeistus gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo teritorinius kompleksus bei objektus(vertybes), pritaikyti saugomas teritorijas pažintiniam turizmui.40. Lietuvos Respublikos 2010 m. b<strong>ir</strong>želio 22 d. įstatymo Nr. XI-935 (nuo 2010 m.gruodžio 1 d.) (Žin., 2010, Nr. 81-4229) redakcijaPalanki natūralios buveinės <strong>apsaugos</strong> būklė – būklė, kai natūralus buveinės arealas <strong>ir</strong> josužimami plotai tame areale nekinta arba didėja, kai yra <strong>ir</strong>, tikėtina, ateityje neišnyks josilgalaikiam palaikymui būtina specifinė struktūra <strong>ir</strong> funkcijos, <strong>ir</strong> kai šiai buveinei būdingų rūšių<strong>apsaugos</strong> būklė yra palanki.41. Lietuvos Respublikos 2010 m. b<strong>ir</strong>želio 22 d. įstatymo Nr. XI-935 (nuo 2010 m.gruodžio 1 d.) (Žin., 2010, Nr. 81-4229) redakcijaPalanki rūšies <strong>apsaugos</strong> būklė – būklė, kai rūšies populiacijos pokyčiai rodo, kad populiacijapajėgi ilgą laiką išlikti gyvybinga savo natūralioje buveinėje, o rūšies arealas nemažėja, taip patnėra tikėtina, kad ateityje mažės, be to, buveinė, kurioje populiacija galės išlikti ilgą laiką, yra <strong>ir</strong>tikėtina, kad bus pakankamai didelė.42. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos – biudžetinė įstaiga,įgyvendinanti šalies saugomų teritorijų politiką.43. Valstybiniai (nacionaliniai <strong>ir</strong> regioniniai) parkai – didelio ploto saugomos teritorijos,įsteigtos gamtiniu, kultūriniu <strong>ir</strong> rekreaciniu požiūriais sudėtingose, ypač vertingose teritorijose,kurių apsauga <strong>ir</strong> tvarkymas siejamas su teritorijos funkcinių bei kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> zonųnustatymu.44. Valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai – valstybinių rezervatų, valstybinių parkų<strong>ir</strong> biosferos rezervatų d<strong>ir</strong>ekcijų bei saugomų teritorijų valstybinio valdymo <strong>ir</strong> kontrolės įstaigųtarnautojai, turintys įstatymų nustatytus įgaliojimus. Valstybinių saugomų teritorijų pareigūnųsąrašą tv<strong>ir</strong>tina Vyriausybės įgaliotos institucijos, atsakingos už gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldoteritorinių kompleksų <strong>ir</strong> objektų (vertybių) apsaugą.45. Veikla – ūkinė <strong>ir</strong> kita žmogaus veikla, turinti poveikį aplinkai.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 60/385
46. Lietuvos Respublikos 2010 m. b<strong>ir</strong>želio 22 d. įstatymo Nr. XI-935 (nuo 2010 m.gruodžio 1 d.) (Žin., 2010, Nr. 81-4229) redakcijaEuropos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai – buveinių tipai, kurie europinėjeteritorijoje valstybių narių, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis:1) gali išnykti jų natūraliame areale arba2) yra natūraliai paplitę nedideliame areale dėl regresijos arba dėl jiems būdingo ribotoarealo, arba3) yra išsk<strong>ir</strong>tiniai pavyzdžiai, turintys vieno ar kelių biogeografinių regionų būdingųbruožų.Tokie buveinių tipai yra arba gali būti įrašyti į Europos bendrijos svarbos natūraliųbuveinių tipų, kurių apsaugai būtina nustatyti saugomas teritorijas, sąrašą, kurį tv<strong>ir</strong>tina LietuvosRespublikos Vyriausybės įgaliota institucija.47. Lietuvos Respublikos 2010 m. b<strong>ir</strong>želio 22 d. įstatymo Nr. XI-935 (nuo 2010 m.gruodžio 1 d.) (Žin., 2010, Nr. 81-4229) redakcijaEuropos bendrijos svarbos rūšys – gyvūnų <strong>ir</strong> augalų, egzistuojančių europinėje teritorijojevalstybių narių, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis, rūšys, kurios:1) yra nykstančios, išskyrus rūšis, kurių natūralaus arealo pakraščio dalis toje teritorijojeyra nedidelė <strong>ir</strong> kurioms negresia išnykimas ar kurios nėra pažeidžiamos Vakarų Palearktikosregione;2) yra pažeidžiamos, tai yra manoma, kad netolimoje ateityje jos gali būti prisk<strong>ir</strong>tosnykstančiųjų kategorijai, jei <strong>ir</strong> toliau veiks tai lemiantys veiksniai;3) yra retos, tai yra rūšys, kurių mažos populiacijos šiuo metu nėra nykstančios arpažeidžiamos, bet yra pavojus, kad jos gali tokiomis tapti – dėl to, kad rūšys gyvena geografiškaiapribotose teritorijose arba yra retai išsidėsčiusios didesniame areale;4) yra endeminės <strong>ir</strong> joms reikalingas išsk<strong>ir</strong>tinis dėmesys dėl specifinio jų buveinėspobūdžio <strong>ir</strong> (arba) dėl jų <strong>naudojimo</strong> galimo poveikio jų buveinei <strong>ir</strong> (arba) jų <strong>apsaugos</strong> būklei.Tokios rūšys Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų <strong>ir</strong> grybų rūšių įstatymo nustatytatvarka yra arba gali būti įrašytos į Europos bendrijos svarbos augalų <strong>ir</strong> gyvūnų rūšių sąrašus.48. Lietuvos Respublikos 2010 m. b<strong>ir</strong>želio 22 d. įstatymo Nr. XI-935 (nuo 2010 m.gruodžio 1 d.) (Žin., 2010, Nr. 81-4229) redakcijaPrioritetinis natūralių buveinių tipas – Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipas,kuris europinėje teritorijoje valstybių narių, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis,gali išnykti jo natūraliame areale <strong>ir</strong> kurį Europos bendrija prisk<strong>ir</strong>ia prie prioritetinių kategorijosdėl to, kad didelė jo natūralaus arealo dalis patenka į tą teritoriją.49. Lietuvos Respublikos 2010 m. b<strong>ir</strong>želio 22 d. įstatymo Nr. XI-935 (nuo 2010 m.gruodžio 1 d.) (Žin., 2010, Nr. 81-4229) redakcijaPrioritetinė augalų ar gyvūnų rūšis – Europos bendrijos svarbos augalų ar gyvūnų rūšis,kuri europinėje teritorijoje valstybių narių, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis,yra nykstanti (išskyrus rūšis, kurių natūralaus arealo pakraščio dalis toje teritorijoje yra nedidelė<strong>ir</strong> kurioms negresia išnykimas ar kurios nėra pažeidžiamos Vakarų Palearktikos regione) <strong>ir</strong> kuriąEuropos bendrija prisk<strong>ir</strong>ia prie prioritetinių kategorijos dėl to, kad didelė jos natūralaus arealodalis patenka į tą teritoriją.50. Lietuvos Respublikos 2010 m. b<strong>ir</strong>želio 22 d. įstatymo Nr. XI-935 (nuo 2010 m.gruodžio 1 d.) (Žin., 2010, Nr. 81-4229) redakcijaRūšies buveinė – specifiniais abiotiniais <strong>ir</strong> biotiniais veiksniais pasižyminti aplinka,kurioje rūšis gyvena bet kuriuo savo biologinio ciklo etapu.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 61/385
ANTRASIS SKIRSNIS. SAUGOMŲ TERITORIJŲ SISTEMA IR VEIKLOSREGLAMENTAVIMO DOKUMENTAI3 straipsnis. Saugomų teritorijų steigimo tikslaiSaugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo teritoriniuskompleksus <strong>ir</strong> objektus (vertybes), kraštovaizdžio <strong>ir</strong> biologinę įva<strong>ir</strong>ovę, užtikrinti kraštovaizdžioekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą <strong>ir</strong> atkūrimą, sudaryti sąlygaspažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams <strong>ir</strong> aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos<strong>ir</strong> kultūros paveldo teritorinius kompleksus <strong>ir</strong> objektus (vertybes).4 straipsnis. Saugomų teritorijų sistema1. Saugomų teritorijų sistemą sudaro šios saugomų teritorijų kategorijos:1) konservacinės <strong>apsaugos</strong> prioriteto teritorijos. Šiai kategorijai prisk<strong>ir</strong>iami šie saugomųteritorijų tipai: rezervatai, draustiniai <strong>ir</strong> paveldo objektai;2) atkuriamosios <strong>apsaugos</strong> prioriteto teritorijos. Šiai kategorijai prisk<strong>ir</strong>iami šie saugomųteritorijų tipai: atkuriamieji sklypai, genetiniai sklypai;3) ekologinės <strong>apsaugos</strong> prioriteto teritorijos. Šiai kategorijai prisk<strong>ir</strong>iamos ekologinės<strong>apsaugos</strong> zonos;4) kompleksinės saugomos teritorijos. Šiai kategorijai prisk<strong>ir</strong>iami šie saugomų teritorijųtipai: valstybiniai parkai – nacionaliniai <strong>ir</strong> regioniniai parkai, biosferos stebėsenos (monitoringo)teritorijos – biosferos rezervatai <strong>ir</strong> biosferos poligonai.2. Lietuvos Respublikos 2010 m. b<strong>ir</strong>želio 22 d. įstatymo Nr. XI-935 (nuo 2010 m.gruodžio 1 d.) (Žin., 2010, Nr. 81-4229) redakcijaŠio Įstatymo 24-1 straipsnyje nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos saugomos teritorijos ar jųdalys gali būti įtraukiamos į „Natura 2000“ tinklą.3. Pasaulio kultūros <strong>ir</strong> gamtos paveldo konvencijos nustatyta tvarka vertingiausiomsLietuvos teritorijoms gali būti suteikiamas išsk<strong>ir</strong>tinės pasaulio paveldo vietovės statusas.4. Gamtinio pobūdžio saugomas <strong>ir</strong> kitas ekologiškai svarbias teritorijas, užtikrinančiaskraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, į krašto tvarkymą subalansuojančią bendrą sistemą jungiagamtinis karkasas.5 straipsnis. Veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai1. Veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja:1) šis Įstatymas, Aplinkos <strong>apsaugos</strong>, Nekilnojamųjų kultūros vertybių <strong>apsaugos</strong>, Miškų,Teritorijų planavimo, Statybos bei kiti įstatymai;2) saugomų teritorijų nuostatai;3) saugomų teritorijų planavimo dokumentai;4) saugomų teritorijų, jų zonų, teritorijos dalių ar paveldo objektų tipiniai <strong>ir</strong> (ar)individualūs <strong>apsaugos</strong>, taip pat saugomų teritorijų regioniniai architektūriniai reglamentai,įskaitant laikinus reglamentus;5) <strong>apsaugos</strong> sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų saugomoseteritorijose, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio <strong>naudojimo</strong> sąlygų nustatymo.2. Saugomų teritorijų tipinius <strong>apsaugos</strong> reglamentus tv<strong>ir</strong>tina Vyriausybė savo įgaliotosinstitucijos teikimu, individualius <strong>apsaugos</strong> reglamentus tv<strong>ir</strong>tina Vyriausybė arba jos įgaliotosinstitucijos.3. Apsaugos sutartis dėl veiklos apribojimų, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio<strong>naudojimo</strong> sąlygų su žemės, miškų ar vandens telkinių savininkais <strong>ir</strong> valdytojais, kurių žemė,© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 62/385
miškas ar vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje, gali sudaryti Vyriausybės įgaliotosinstitucijos. Šios sutartys turi būti įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Jose nustatyti veiklosapribojimai turi atitikti šiame straipsnyje nurodytų veiklą saugomose teritorijosereglamentuojančių dokumentų reikalavimus. Sutarčių sudarymo tvarką <strong>ir</strong> formas tv<strong>ir</strong>tinaVyriausybė.TREČIASIS SKIRSNIS. KONSERVACINĖS APSAUGOS PRIORITETOTERITORIJOS. VEIKLOS JOSE REGLAMENTAVIMAS6 straipsnis. Rezervatai1. Rezervatų steigimo tikslai:1) užtikrinti natūralią gamtinių procesų eigą arba kultūros paveldo teritorinių kompleksų<strong>ir</strong> objektų (vertybių) autentiškumo palaikymą;2) išsaugoti tipišką arba unikalų gamtinį arba kultūrinį kraštovaizdį <strong>ir</strong> jame esančiuspaveldo objektus;3) išsaugoti vertingas natūralias ekosistemas, buveines, laukinių augalų, grybų <strong>ir</strong> gyvūnųrūšių genofondą;4) organizuoti nuolatinius mokslinius tyrimus <strong>ir</strong> stebėjimus bei muziejinį darbą;5) propaguoti gamtos ar kultūros paveldo teritorinius kompleksus <strong>ir</strong> objektus (vertybes).2. Pagal saugomų vertybių pobūdį rezervatai sk<strong>ir</strong>stomi į:1) gamtinius – ypač vertingiems gamtinio kraštovaizdžio kompleksams išsaugoti;2) kultūrinius (rezervatus-muziejus) – ypač vertingiems kultūrinio kraštovaizdžiokompleksams išsaugoti.3. Pagal steigimo <strong>ir</strong> organizavimo ypatumus sk<strong>ir</strong>iama:1) valstybiniai rezervatai;2) rezervatai, esantys valstybiniuose parkuose <strong>ir</strong> biosferos rezervatuose;3) rezervatinės apyrubės.7 straipsnis. Veiklos rezervatuose <strong>reglamentavimas</strong>1. Gamtinių rezervatų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> ypatumus nustato šis Įstatymas, Vyriausybėspatv<strong>ir</strong>tinti gamtinių rezervatų nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklossaugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Gamtiniuose rezervatuose leidžiama tik šiveikla:1) natūralių gamtinių procesų eigos tyrimai <strong>ir</strong> stebėjimai;2) priešgaisrinių priemonių vykdymas;3) epizootijų atvejais sanitarinių priemonių vykdymas;4) statinių, kurių reikia rezervato steigimo <strong>ir</strong> veiklos tikslams įgyvendinti, statyba;5) gamtinio kraštovaizdžio, ekosistemų bei objektų, pažeistų veiklos, atkūrimas;6) kitų priemonių, atitinkančių rezervato steigimo tikslus, įgyvendinimas.2. Vietos gyventojų uogavimo <strong>ir</strong> grybavimo tvarką nustato gamtinių rezervatų nuostatai.3. Kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų) <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> ypatumus nustato šisĮstatymas, Vyriausybės patv<strong>ir</strong>tinti kultūrinių rezervatų nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyjenurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Kultūriniuose rezervatuose(rezervatuose-muziejuose) leidžiama tik ši veikla:1) mokslinio tyrimo <strong>ir</strong> muziejinis darbas;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 63/385
2) veiklos pažeistų kultūrinio kraštovaizdžio teritorinių kompleksų bei objektų (vertybių)atkūrimas;3) kultūrinio kraštovaizdžio kompleksų bei objektų (vertybių) remontavimas, tyrinėjimas,restauravimas <strong>ir</strong> konservavimas;4) kultūrinio kraštovaizdžio kompleksų bei objektų (vertybių) pritaikymas lankymui <strong>ir</strong>eksponavimas;5) statinių, kurių reikia rezervato steigimo tikslams įgyvendinti, statyba;6) kita veikla, atitinkanti rezervato steigimo tikslus <strong>ir</strong> nurodyta kultūrinių rezervatųnuostatuose bei teritorijų planavimo dokumentuose.4. Kultūriniuose rezervatuose (rezervatuose-muziejuose) remonto, tyrinėjimo,restauravimo <strong>ir</strong> konservavimo darbai atliekami įstatymų nustatyta tvarka.5. Kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų) <strong>naudojimo</strong> <strong>ir</strong> lankymo tvarką nustatoVyriausybės įgaliota institucija.6. Rezervatų planavimo dokumentuose gali būti išsk<strong>ir</strong>iamos griežtos <strong>ir</strong> reguliuojamos<strong>apsaugos</strong> (režimo) kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> zonos.8 straipsnis. Draustiniai1. Draustinių steigimo tikslai:1) išsaugoti gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo teritorinius kompleksus (vertybes), vietoves;2) užtikrinti kraštovaizdžio <strong>ir</strong> biologinę įva<strong>ir</strong>ovę bei ekologinę pusiausvyrą;3) išsaugoti laukinių augalų, gyvūnų bei grybų buveines <strong>ir</strong> rūšis, genetiniu požiūriuvertingas jų populiacijas;4) sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams;5) sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui;6) propaguoti gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo teritorinius kompleksus (vertybes), vietoves.2. Pagal saugomų gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo teritorinių kompleksų (vertybių) pobūdįdraustiniai sk<strong>ir</strong>stomi į:1) gamtinius;2) kultūrinius;3) kompleksinius.3. Gamtiniai draustiniai yra:1) geologiniai – žemės gelmių struktūrų, tipiškų sluoksnių atodangų, uolienų ar fosilijųkompleksams saugoti;2) geomorfologiniai – tipiškiems bei unikaliems reljefo formų kompleksams saugoti;3) hidrografiniai – tipiškiems bei unikaliems hidrografinio tinklo elementų (upių, ežerų,tvenkinių) pavyzdžiams saugoti;4) pedologiniai – natūraliems d<strong>ir</strong>vožemiams saugoti;5) botaniniai – retoms bei nykstančioms laukinių augalų <strong>ir</strong> grybų rūšims bei jų bendrijoms<strong>ir</strong> buveinėms saugoti;6) zoologiniai – retoms bei nykstančioms laukinių gyvūnų rūšims, jų bendrijoms <strong>ir</strong>buveinėms saugoti; šioje draustinių grupėje gali būti išsk<strong>ir</strong>tos teriologinių, ornitologinių,herpetologinių, ichtiologinių, entomologinių <strong>ir</strong> kitos draustinių rūšys;7) botaniniai-zoologiniai – retoms bei nykstančioms laukinių augalų, grybų <strong>ir</strong> gyvūnųrūšims, jų bendrijoms ar buveinėms saugoti;8) genetiniai – genetinę vertę turinčioms laukinių augalų <strong>ir</strong> gyvūnų rūšių populiacijomssaugoti;9) telmologiniai – tipiškiems bei unikaliems pelkių kompleksams saugoti;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 64/385
10) talasologiniai – vertingoms jūrų ekosistemoms saugoti.4. Kultūriniai draustiniai yra:1) archeologiniai – vietovėms, kurių teritorijos savitumą lemia archeologinių objektųsankaupos ar kompleksai, saugoti;2) istoriniai – vietovėms, susijusioms su istoriniais įvykiais, istoriškai reikšmingomisišlikusiomis ar sunykusiomis gyvenvietėmis, žymiais asmenimis ar jų veikla, taip pat tokių vietųsankaupa pasižyminčioms teritorijoms saugoti;3) etnokultūriniai – vietovėms, kuriose yra tradicinės architektūros ar kitaisetnokultūriniais ypatumais išsisk<strong>ir</strong>iančių gyvenviečių ar jų dalių, sakralinėms <strong>ir</strong> ritualinėmsvietovėms, mitais, legendomis <strong>ir</strong> padavimais sureikšmintų objektų ar vietų sankaupaišsisk<strong>ir</strong>iančioms vietovėms saugoti;4) urbanistiniai/architektūriniai – urbanistiniu požiūriu išsisk<strong>ir</strong>iančioms istorinėms miestųdalims, miesteliams, vietovėms, kuriose yra architektūriškai vertingų pastatų <strong>ir</strong> statinių ansambliųar kompleksų, saugoti.5. Kompleksiniai draustiniai yra:1) kraštovaizdžio – vertingo gamtinio <strong>ir</strong> (ar) kultūrinio kraštovaizdžio vietovėms saugoti;2) kartografiniai – ypatingas geografines koordinates turinčioms vietovėms saugoti.6. Pagal steigimo <strong>ir</strong> veiklos organizavimo ypatumus sk<strong>ir</strong>iami:1) valstybiniai draustiniai;2) savivaldybių draustiniai;3) draustiniai, esantys valstybiniuose parkuose ar biosferos stebėsenos (monitoringo)teritorijose.9 straipsnis. Veiklos draustiniuose <strong>reglamentavimas</strong>1. Draustinių <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> ypatumus nustato šis Įstatymas, Vyriausybėspatv<strong>ir</strong>tinti Draustinių nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomoseteritorijose reglamentavimo dokumentai. Draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenktisaugomiems kompleksams bei objektams (vertybėms).2. Gamtiniuose <strong>ir</strong> kompleksiniuose draustiniuose draudžiama:1) naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus;2) kasti durpes <strong>ir</strong> ežerų nuosėdas (sapropelį), išskyrus pradėtas kasti iki draustinioįsteigimo;3) rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus <strong>ir</strong> šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos <strong>ir</strong>dujų žvalgybai bei gavybai, statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotosprevencijos <strong>ir</strong> kontrolės leidimai, aerodromus, vėjo jėgaines, išskyrus atstatomus vėjo malūnus,rengti sąvartynus, kitus aplinką teršiančius, įskaitant vizualiai, statinius;4) rinkti, sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius kaip 0,5 kubinio metro natūraliaijuose esančius akmenis;5) tvenkti <strong>ir</strong> reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas <strong>ir</strong> natūralų ežerų vandens lygį.Atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tv<strong>ir</strong>tinti krantus, valyti vagas, įrengtid<strong>ir</strong>btinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalingadraustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurtibei tvarkyti <strong>ir</strong> vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose <strong>ir</strong> kaimuose stichinėmsnelaimėms išvengti;6) įrengti naujus su draustinio pask<strong>ir</strong>timi nesusijusius, didesnius kaip 0,1 hektaro vandenstelkinius;7) sausinti <strong>ir</strong> keisti į kitas žemės naudmenas pelkes <strong>ir</strong> jų apypelkius;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 65/385
8) statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose <strong>ir</strong>buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių <strong>ir</strong> (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yrapažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas,nustatytas draustinių <strong>tvarkymo</strong> planuose ar projektuose <strong>ir</strong> bendrojo planavimo dokumentuose,statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip patarčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų v<strong>ir</strong>šutinės bei apatinės briaunos;9) sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas;10) įrengti išorinę reklamą, išskyrus miestų <strong>ir</strong> miestelių teritorijas, nesusijusią sudraustinyje saugomais kompleksais <strong>ir</strong> objektais (vertybėmis);11) atlikti kitą veiklą, kuri gali pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams(vertybėms).3. Kultūriniuose draustiniuose draudžiama:1) naikinti ar žaloti kultūros paveldo kompleksus <strong>ir</strong> objektus (vertybes), naikinti jųautentiškumą;2) iš esmės pakeisti kultūros paveldo objektų aplinką, mažinant kultūros paveldo objektųvertę.4. Leistinas <strong>ir</strong> rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo procentą,atstumus nuo vandens telkinių <strong>ir</strong> šlaitų nustato saugomų teritorijų <strong>apsaugos</strong> reglamentai <strong>ir</strong> (ar)statybų saugomose teritorijose regioniniai architektūriniai reglamentai. Juose gali būti sugriežtintišio straipsnio 2 <strong>ir</strong> 3 dalyse išvardyti reikalavimai bei nustatyti papildomi reikalavimai.5. Draustiniuose skatinama veikla, puoselėjanti, išryškinanti <strong>ir</strong> propaguojanti saugomuskompleksus ar objektus (vertybes), atkurianti tradicinius gamtinės ar kultūrinės aplinkoselementus, taip pat pažintinis turizmas.6. Draustiniuose, kuriuos steigiant buvo numatyta atkurti pažeistus kraštovaizdžiokompleksus ar jų dalis, išsk<strong>ir</strong>iami atkuriamieji sklypai.7. Valstybiniams <strong>ir</strong> savivaldybių draustiniams, taip pat valstybiniuose parkuose <strong>ir</strong>biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esantiems draustiniams taikomas šiamestraipsnyje nustatytas veiklos <strong>reglamentavimas</strong>. Atsižvelgiant į draustiniuose saugomųkompleksų <strong>ir</strong> objektų (vertybių) ypatumus, draustinių nuostatai, <strong>apsaugos</strong> reglamentai, kiti šioĮstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys dokumentai, taippat draustinių <strong>tvarkymo</strong> planai <strong>ir</strong> projektai gali papildomai riboti kraštovaizdžio tvarkymą,gamtos išteklių naudojimą, statinių statybą, teritorijos lankymą <strong>ir</strong> kita.10 straipsnis. Paveldo objektai1. Paveldo objektų skelbimo tikslai:1) išsaugoti gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo objektus;2) išsaugoti kraštovaizdžio <strong>ir</strong> biologinę įva<strong>ir</strong>ovę;3) sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams;4) sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui;5) propaguoti gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo objektus.2. Paveldo objektai sk<strong>ir</strong>stomi į:1) gamtos paveldo objektus (saugomus gamtinio kraštovaizdžio objektus);2) kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes).3. Gamtos paveldo objektai yra:1) geologiniai – išsk<strong>ir</strong>tinių dydžių rieduliai, uolos, smegduobės <strong>ir</strong> olos, tipiškos arbaunikalios, moksliniu požiūriu vertingos atodangos, fosilijų <strong>ir</strong> mineralų radavietės;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 66/385
2) geomorfologiniai – išsk<strong>ir</strong>tinių dydžių <strong>ir</strong> išvaizdos reljefo formos: kalvos, gūbriai,atragiai, daubos, raguvos, dubakloniai <strong>ir</strong> kitos reljefo formos;3) hidrogeologiniai – išsk<strong>ir</strong>tinio debito <strong>ir</strong> ypatingų savybių šaltiniai <strong>ir</strong> versmės;4) hidrografiniai – išsk<strong>ir</strong>tinių dydžių rėvos, senvagės, salos, kriokliai <strong>ir</strong> kiti hidrografiniotinklo elementai;5) botaniniai – išsk<strong>ir</strong>tinio amžiaus, matmenų, formų ar dendrologiniu bei estetiniupožiūriu vertingi medžiai, krūmai, saugomų augalų <strong>ir</strong> grybų rūšių augavietės (buveinės),unikalios <strong>ir</strong> nykstančios augalų bendrijos, dendrologiniai rinkiniai, dendrologinę vertę turintysparkai <strong>ir</strong> skverai;6) zoologiniai – saugomų gyvūnų rūšių radavietės (veisimosi <strong>ir</strong> maitinimosi vietos),gyvūnų kolonijos, unikalūs paukščių lizdai, kitos gyvūnų veiklos retenybės.4. Kultūros paveldo objektai (nekilnojamosios kultūros vertybės) yra:1) archeologiniai – piliakalniai, kiti senovės gynybiniai įtv<strong>ir</strong>tinimai ar jų liekanos, senovėsgyvenimo, gavybos, gamybos <strong>ir</strong> laidojimo vietos, žemgrindos, kūlgrindos <strong>ir</strong> kitos senovės keliųliekanos, hidrotechniniai įrenginiai, kiti archeologiniai objektai ar vietos;2) mitologiniai (sakraliniai)/istoriniai/memorialiniai – alkais vadinamos <strong>ir</strong> kitos senovėskulto vietos, akmenys su senovės žmogaus veiklos žymėmis ar kiti žodinėje tautos kūrybojeišgarsinti objektai bei vietos, taip pat dabartinių tikybų vertinamos vietos; vietos <strong>ir</strong> (ar) statiniai,susiję su svarbiais visuomenės, kultūros <strong>ir</strong> valstybės istorijos įvykiais ar asmenybėmis, taip patišgarsinti literatūros ar kitais meno kūriniais, neveikiančios kapinės ar jų dalys, karių kapinės,sukilėlių, partizanų, kitų pasipriešinimo okupantams dalyvių (rezistentų), žymių visuomenės,kultūros, valstybės veikėjų kapai, laidojimo vietos;3) architektūriniai/inžineriniai – reikšmingais pripažinti gyvenamieji bei negyvenamiejipastatai, jų dalys <strong>ir</strong> priklausiniai, pastatų kompleksai bei ansambliai, dvarų parkai, kitos vientisosarchitektūrinės kompozicijos ryšiais susietos statinių <strong>ir</strong> kitų kūrinių grupės bei vietos, taip patreikšmingais pripažinti inžineriniai techniniai statiniai: tiltai, tuneliai, užtvankos, malūnai,melioracijos įrenginiai, malūnų ar kitokia gamybinė ar technologinė įranga;4) dailės – reikšmingais pripažinti monumentaliosios dailės kūriniai, koplytėlės,koplytstulpiai, stogastulpiai, monumentalūs kryžiai, memorialiniai statiniai <strong>ir</strong> kiti dailės kūriniai,tiesiogiai susiję su jų užimama bei naudojimui reikalinga teritorija.5. Vertingiausi paveldo objektai skelbiami gamtos arba kultūros paminklais. Gamtos <strong>ir</strong>kultūros paminklais juos skelbia Vyriausybė savo įgaliotos institucijos teikimu.11 straipsnis. Veiklos paveldo objektų teritorijose <strong>reglamentavimas</strong>1. Paveldo objektų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> ypatumus nustato šis Įstatymas, Nekilnojamųjųkultūros vertybių <strong>apsaugos</strong> įstatymas, paveldo objektų nuostatai, nekilnojamųjų kultūros vertybių<strong>apsaugos</strong> reglamentai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklą saugomose teritorijosereglamentuojantys dokumentai.2. Gamtos paveldo objektų nuostatus, taip pat kultūros paveldo objektų (nekilnojamųjųkultūros vertybių) <strong>apsaugos</strong> reglamentus tv<strong>ir</strong>tina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.3. Paveldo objektų teritorijose draudžiama:1) naikinti <strong>ir</strong> žaloti paveldo objektus ar jų vertės požymius;2) kasti, arti žemę, perkelti į kitą vietą riedulius, išskyrus atvejus, jei šie darbai susiję supaveldo objektų eksponavimu, naudojimu ar tvarkymu;3) statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 67/385
KETVIRTASIS SKIRSNIS. KOMPLEKSINĖS SAUGOMOS TERITORIJOS. VEIKLOSJOSE REGLAMENTAVIMAS12 straipsnis. Valstybiniai parkai1. Valstybinių parkų steigimo tikslai:1) išsaugoti gamtiniu <strong>ir</strong> kultūriniu požiūriais vertingą kraštovaizdį;2) išsaugoti tipiškas arba unikalias ekosistemas;3) atkurti sunaikintus <strong>ir</strong> pažeistus gamtinius bei kultūrinius kompleksus <strong>ir</strong> objektus(vertybes);4) sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> srityse;5) propaguoti <strong>ir</strong> remti Lietuvos regionų etnokultūros tradicijas;6) sudaryti sąlygas rekreacijai, p<strong>ir</strong>miausia pažintiniam turizmui;7) plėtoti aplinkosauginį švietimą, propaguoti ekologinę žemd<strong>ir</strong>bystę;8) įgyvendinti kitus valstybinių parkų nuostatuose numatytus jų steigimo tikslus.2. Pagal reikšmę sk<strong>ir</strong>iami:1) nacionaliniai parkai – saugomos teritorijos, įsteigtos nacionalinės svarbos gamtiniam <strong>ir</strong>kultūriniam kraštovaizdžiui, reprezentuojančiam šalies etnokultūrinių sričių gamtos bei kultūrossavitumus, saugoti <strong>ir</strong> tvarkyti. Istorinių Lietuvos valstybingumo centrų kultūriniamskompleksams <strong>ir</strong> jų gamtinei aplinkai išsaugoti steigiami istoriniai nacionaliniai parkai;2) regioniniai parkai – saugomos teritorijos, įsteigtos gamtiniu, kultūriniu <strong>ir</strong> rekreaciniupožiūriais regioninės svarbos kraštovaizdžiui <strong>ir</strong> ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam beiūkiniam naudojimui reglamentuoti. Istoriškai vertingiausiems regioniniams kultūriniamskompleksams bei jų gamtinei aplinkai išsaugoti steigiami istoriniai regioniniai parkai.3. Valstybinių parkų <strong>ir</strong> jų zonų ribų planuose išsk<strong>ir</strong>iamos šios funkcinio prioriteto zonos:konservacinio (rezervatai <strong>ir</strong> draustiniai), ekologinės <strong>apsaugos</strong>, rekreacinio bei ūkinio prioriteto <strong>ir</strong>kitos pask<strong>ir</strong>ties zonos. Valstybinių parkų <strong>tvarkymo</strong> planuose (planavimo schemose) išsk<strong>ir</strong>iamoskraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> zonos, kuriose reguliuojamas teritorijos naudojimas <strong>ir</strong> apsauga. Josnustatomos pagal tipinius <strong>apsaugos</strong> reglamentus.13 straipsnis. Veiklos valstybiniuose parkuose <strong>reglamentavimas</strong>1. Valstybinių parkų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> ypatumus nustato šis Įstatymas, Vyriausybėspatv<strong>ir</strong>tinti nacionalinių <strong>ir</strong> regioninių parkų nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodytiveiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai.2. Valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenktisaugomiems kompleksams <strong>ir</strong> objektams (vertybėms), taip pat rekreaciniams ištekliams.Valstybiniuose parkuose draudžiama:1) rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus <strong>ir</strong> šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos <strong>ir</strong>dujų žvalgybai bei gavybai, statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotosprevencijos <strong>ir</strong> kontrolės leidimai, aerodromus, vėjo jėgaines, išskyrus atstatomus vėjo malūnus,tiesti tranzitinius inžinerinius tinklus, keisti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūraliuselementus, naikinti <strong>ir</strong> keisti istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio,urbanistinių <strong>ir</strong> architektūrinių jo elementų bei kitų saugomų kompleksų <strong>ir</strong> objektų (vertybių)vertės požymius;2) mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą, kasti jose durpes, taip pat sausinti<strong>ir</strong> keisti į žemės ūkio naudmenas bei vandenis aukštapelkes, tarpinio tipo pelkes <strong>ir</strong> jų apypelkiusbei žemapelkes, kurių plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių sluoksnis didesnis kaip 1 metras,<strong>ir</strong> jų apypelkius;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 68/385
3) tvenkti <strong>ir</strong> reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas <strong>ir</strong> natūralų ežerų vandens lygį.Atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tv<strong>ir</strong>tinti krantus, valyti vagas, įrengtid<strong>ir</strong>btinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalingadraustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurtibei tvarkyti <strong>ir</strong> vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose <strong>ir</strong> kaimuose stichinėmsnelaimėms išvengti;4) statyti statinius valstybinių parkų <strong>tvarkymo</strong> planuose (planavimo schemose) <strong>ir</strong> bendrojoplanavimo dokumentuose nenustatytose vietose;5) statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio <strong>ir</strong> kitus pastatus ar didinti jų tūriusšlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitųv<strong>ir</strong>šutinės bei apatinės briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, <strong>ir</strong>sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas;6) įrengti išorinę reklamą, išskyrus miestų <strong>ir</strong> miestelių teritorijas, nesusijusią suvalstybiniuose parkuose saugomais kompleksais <strong>ir</strong> objektais (vertybėmis).3. Statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojamivadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų <strong>tvarkymo</strong> planų (planavimo schemų) sprendiniais,atsižvelgiant į miestelių <strong>ir</strong> kaimų architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų<strong>apsaugos</strong> reikalavimus. Leistinas <strong>ir</strong> rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijosužstatymo procentą, atstumus nuo vandens telkinių <strong>ir</strong> šlaitų nustato valstybinių parkųindividualūs <strong>apsaugos</strong> reglamentai <strong>ir</strong> (ar) statybų saugomose teritorijose regioniniaiarchitektūriniai reglamentai. Juose gali būti sugriežtinti šio straipsnio 2 dalyje išvardyt<strong>ir</strong>eikalavimai bei nustatyti papildomi reikalavimai.4. Valstybiniuose parkuose esantys miestai <strong>ir</strong> miesteliai tvarkomi pagal parengtus <strong>ir</strong>patv<strong>ir</strong>tintus jų bendruosius bei detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja valstybiniųparkų <strong>tvarkymo</strong> planų (planavimo schemų) sprendiniams.5. Valstybiniuose parkuose skatinama veikla, puoselėjanti, išryškinanti <strong>ir</strong> propaguojantisaugomus kraštovaizdžio kompleksus ar objektus (vertybes) bei atkurianti tradicinius gamtinės arkultūrinės aplinkos elementus, taip pat pažintinis turizmas, teritorijos pritaikymas lankymuiatsižvelgiant į saugomų kompleksų <strong>ir</strong> objektų (vertybių) išsaugojimo reikalavimus.14 straipsnis. Biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos1. Biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų steigimo tikslai:1) sukurti reprezentatyvią kompleksinės ekologinės stebėsenos (monitoringo) sistemą –stebėti, kontroliuoti, prognozuoti gamtinių sistemų pokyčius;2) atlikti biosferos <strong>naudojimo</strong> eksperimentus bei tyrimus;3) plėtoti ekologinį švietimą bei propagandą;4) garantuoti gamtinių kompleksų apsaugą.2. Biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos yra:1) biosferos rezervatai – steigiami įgyvendinti tarptautinę biosferos pokyčių stebėsenos(monitoringo) programą <strong>ir</strong> atlikti gamtosaugos eksperimentus reprezentaciniuose natūraliuosegamtinių zonų kompleksuose bei juos supančiose teritorijose;2) biosferos poligonai – steigiami vykdyti nacionalinę <strong>ir</strong> regioninę aplinkos stebėseną(monitoringą) ypatingą geoekologinę svarbą turinčiose teritorijose.3. Biosferos rezervatų <strong>ir</strong> jų zonų ribų planuose išsk<strong>ir</strong>iamos šios funkcinio prioriteto zonos:konservacinio (gamtiniai rezervatai <strong>ir</strong> draustiniai) <strong>ir</strong> ekologinės <strong>apsaugos</strong> prioritetų, taip pateksperimentų, ekosistemų atkūrimo <strong>ir</strong> šiai teritorijai būdingos ūkinės veiklos zonos. Biosferos© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 69/385
poligonuose taip pat gali būti išsk<strong>ir</strong>tos įva<strong>ir</strong>ios funkcinės pask<strong>ir</strong>ties zonos. Biosferos rezervatų <strong>ir</strong>jų zonų ribų planus tv<strong>ir</strong>tina Vyriausybė, biosferos poligonų – Vyriausybės įgaliota institucija.15 straipsnis. Veiklos biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose<strong>reglamentavimas</strong>1. Biosferos rezervatų nuostatus tv<strong>ir</strong>tina Vyriausybė, biosferos poligonų – Vyriausybėsįgaliota institucija.2. Aplinkos stebėsenos (monitoringo) darbai biosferos stebėsenos (monitoringo)teritorijose atliekami pagal specialias Vyriausybės įgaliotos institucijos patv<strong>ir</strong>tintas aplinkostyrimo programas.PENKTASIS SKIRSNIS. ATKURIAMOSIOS BEI EKOLOGINĖS APSAUGOSPRIORITETO TERITORIJOS. VEIKLOS JOSE REGLAMENTAVIMAS16 straipsnis. Atkuriamieji <strong>ir</strong> genetiniai sklypai1. Atkuriamųjų sklypų steigimo tikslai:1) atkurti veiklos nuskurdintas gamtos išteklių rūšis arba jų kompleksus;2) pagausinti bendrą gamtos išteklių fondą;3) garantuoti atsinaujinančių gamtos išteklių išsaugojimą <strong>ir</strong> racionalų naudojimą.2. Atkuriamieji sklypai steigiami valstybinėje žemėje uogynų, grybynų, vaistažolynų,gyvūnijos, durpynų, požeminio vandens <strong>ir</strong> kitiems atsinaujinantiems ištekliams atkurti <strong>ir</strong>pagausinti. Jie steigiami gamtos ištekliams atkurti reikalingam laikotarpiui.3. Genetinių sklypų steigimo tikslas yra išsaugoti veiklai reikalingos genetinės medžiagosišteklius. Šie sklypai steigiami valstybinėje žemėje sėkliniams medynams <strong>ir</strong> kitų rūšiųnatūraliems genetiniams ištekliams išlaikyti.17 straipsnis. Veiklos atkuriamuosiuose <strong>ir</strong> genetiniuose sklypuose <strong>reglamentavimas</strong>1. Atkuriamuosiuose <strong>ir</strong> genetiniuose sklypuose ribojama veikla, mažinanti gamtosišteklius, taip pat naudingųjų iškasenų eksploatavimas, žemės, miškų, vandenų, kitonekilnojamojo turto naudojimas bei nustatytų <strong>naudojimo</strong> būdų keitimas. Veiklos ribojimo pobūdį<strong>ir</strong> mastą nustato šių teritorijų nuostatai.2. Atkuriamųjų <strong>ir</strong> genetinių sklypų nuostatus tv<strong>ir</strong>tina Vyriausybės įgaliota institucija.18 straipsnis. Ekologinės <strong>apsaugos</strong> zonos1. Ekologinės <strong>apsaugos</strong> zonų nustatymo tikslai:1) užtikrinti bendrąją ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą;2) išsaugoti saugomų bei geoekologiškai svarbių gamtinio <strong>ir</strong> kultūrinio kraštovaizdžiokompleksų ar objektų (vertybių) aplinką, izoliuoti juos nuo neigiamo veiklos poveikio;3) sumažinti neigiamą ūkinių objektų poveikį žmogui <strong>ir</strong> aplinkai, taip pat užtikrinti ūkioobjektų veiklą.2. Pagal <strong>apsaugos</strong> pobūdį ekologinės <strong>apsaugos</strong> zonos yra:1) bendrosios ekologinės <strong>apsaugos</strong> – miestų <strong>ir</strong> kurortų, pajūrio <strong>ir</strong> laukų <strong>apsaugos</strong>,požeminių vandenų (vandenviečių), pav<strong>ir</strong>šinio vandens telkinių, agrarinių takoskyrų beiintensyvaus karsto <strong>apsaugos</strong> zonos;2) buferinės <strong>apsaugos</strong> – valstybinių rezervatų, valstybinių parkų <strong>ir</strong> valstybinių draustinių,paveldo objektų buferinės <strong>apsaugos</strong> zonos;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 70/385
3) fizinės <strong>apsaugos</strong> – paveldo objektų, valstybinio geodezinio pagrindo punktų, elektroslinijų, dujotiekių <strong>ir</strong> naftotiekių, ryšių linijų bei kitų infrastruktūros objektų fizinės <strong>apsaugos</strong>zonos;4) vizualinės (regimosios) <strong>apsaugos</strong> – paveldo objektų, astronomijos observatorijų,aerodromų bei kitų infrastruktūros objektų vizualinės (regimosios) <strong>apsaugos</strong> zonos; tai plotai,kuriuose aplinkos keitimas gali pakenkti šių objektų aplinkai ar trukdyti juos apžvelgti;5) sanitarinės <strong>apsaugos</strong> – gamybinių <strong>ir</strong> komunalinių objektų, žemės ūkio įmonių bei kitųūkio <strong>ir</strong> infrastruktūros objektų sanitarinės <strong>apsaugos</strong> zonos;6) rezervuojančios <strong>apsaugos</strong> – perspektyvių naudingųjų iškasenų plotų <strong>apsaugos</strong> zonos.3. Ekologinės <strong>apsaugos</strong> zonos pagal išsidėstymo pobūdį gali būti nustatomos kaip sklypai,juostos arba žiedai. Bendrosios ekologinės <strong>ir</strong> buferinės <strong>apsaugos</strong> zonos gali būti sk<strong>ir</strong>stomos įsk<strong>ir</strong>tingo <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> režimo pozonius arba jose gali būti išsk<strong>ir</strong>iami tokie pazoniai.4. Ūkio <strong>ir</strong> infrastruktūros objektų <strong>apsaugos</strong> zonų rūšių nustatymo tvarką <strong>ir</strong> jų <strong>apsaugos</strong> bei<strong>naudojimo</strong> režimą nustato įstatymai <strong>ir</strong> kiti teisės aktai, reglamentuojantys šių objektų priežiūrą <strong>ir</strong>naudojimą.5. Ekologinės <strong>apsaugos</strong> zonos <strong>ir</strong> jų ribos nustatomos Vyriausybės įgaliotos institucijosnustatyta tvarka parengtuose specialiuosiuose <strong>ir</strong> bendruosiuose teritorijų planavimodokumentuose.19 straipsnis. Buferinės <strong>apsaugos</strong> zonos <strong>ir</strong> veiklos jose <strong>reglamentavimas</strong>1. Kad būtų sumažintas neigiamas veiklos poveikis valstybiniams rezervatams,valstybiniams parkams, biosferos rezervatams, paveldo objektams, išsaugota šių teritorijųregimoji aplinka, jiems nustatomos, o valstybiniams draustiniams gali būti nustatomos buferinės<strong>apsaugos</strong> zonos. Valstybiniuose rezervatuose, valstybiniuose parkuose esančiuose rezervatuose,taip pat draustiniuose esantiems paveldo objektams buferinės <strong>apsaugos</strong> zonos nenustatomos.2. Buferinės <strong>apsaugos</strong> zonos nustatomos tv<strong>ir</strong>tinant saugomų teritorijų specialiojoplanavimo dokumentus (ribų planus).3. Gamtinių rezervatų buferinėse <strong>apsaugos</strong> zonose draudžiama:1) įrengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus;2) keisti hidrologinį režimą;3) naudoti trąšas <strong>ir</strong> pesticidus ne žemės ūkio naudmenose;4) k<strong>ir</strong>sti mišką pagrindinio <strong>naudojimo</strong> plynuoju k<strong>ir</strong>timu 300 metrų pločio juostoje aplinkrezervatą.4. Paveldo objektų buferinės <strong>apsaugos</strong> zonose nustatomos sk<strong>ir</strong>tingo <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong><strong>naudojimo</strong> režimo fizinės <strong>ir</strong> vizualinės (regimosios) <strong>apsaugos</strong> pozoniai.5. Paveldo objektų fizinės <strong>apsaugos</strong> pozoniuose draudžiama:1) kasti žemę <strong>ir</strong> atlikti kitus darbus, galinčius sukelti grunto deformaciją <strong>ir</strong> vibraciją, artižemę, perkelti į kitą vietą riedulius, išskyrus atvejus, kai šie darbai susiję su paveldo objektųeksponavimu, naudojimu ar tvarkymu;2) statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu;3) laikyti aktyvias chemines, degias bei sprogstamąsias medžiagas;4) statyti užtvankas bei keičiančius vandens lygį hidrotechninius statinius, tiesinti <strong>ir</strong> gilintišaltinių <strong>ir</strong> upių vagas, išskyrus atvejus, kai atkuriami <strong>ir</strong> tvarkomi kultūros paveldo objektai(nekilnojamosios kultūros vertybės).6. Paveldo objektų vizualinės (regimosios) <strong>apsaugos</strong> pozoniuose draudžiami darbai,trukdantys apžvelgti paveldo objektus.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 71/385
7. Valstybinių parkų, valstybinių rezervatų <strong>ir</strong> draustinių bei biosferos rezervatų buferinės<strong>apsaugos</strong> zonose draudžiama statyti statinius, jeigu jie blogina paveldo objektų eksponavimosąlygas, didina teritorijos vizualią (regimąją) taršą. Valstybinių parkų buferinės <strong>apsaugos</strong> zonųhidrologinės įtakos dalyse gali būti nustatyti bendrieji ekologinės <strong>apsaugos</strong> pazoniai.8. Atsk<strong>ir</strong>oms kultūros paveldo objektų (nekilnojamųjų kultūros vertybių) rūšims pagalVyriausybės patv<strong>ir</strong>tintas taisykles yra nustatomi fizinės bei regimosios (vizualinės) <strong>apsaugos</strong>pozoniai, kurių <strong>tvarkymo</strong> režimas nustatomas pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių <strong>apsaugos</strong>įstatymo reikalavimus.20 straipsnis. Pav<strong>ir</strong>šinio vandens telkinių <strong>apsaugos</strong> zonos <strong>ir</strong> veiklos jose<strong>reglamentavimas</strong>1. Kad į vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, vandens telkinių krantai būtųapsaugoti nuo erozijos, būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas,saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis kraštovaizdis bei jo estetinės vertybės, sudarytospalankios sąlygos rekreacijai, išsk<strong>ir</strong>iamos pav<strong>ir</strong>šinio vandens telkinių ekologinės <strong>apsaugos</strong> zonos.Pav<strong>ir</strong>šinio vandens telkinių <strong>apsaugos</strong> zonos dalyje prie vandens telkinio nustatoma pakrantės<strong>apsaugos</strong> juosta.2. Pav<strong>ir</strong>šinio vandens telkinių <strong>apsaugos</strong> zonų <strong>ir</strong> pakrantės <strong>apsaugos</strong> juostų nustatymotvarką tv<strong>ir</strong>tina Vyriausybės įgaliota institucija, o <strong>apsaugos</strong> reglamentus – Vyriausybė. Apsaugosreglamentuose nustatomi atstumai nuo vandens telkinio kranto įva<strong>ir</strong>ios pask<strong>ir</strong>ties statiniamsstatyti, želdinių <strong>tvarkymo</strong> reikalavimai.3. Pav<strong>ir</strong>šinio vandens telkinių <strong>apsaugos</strong> zonose draudžiama:1) lieti srutas arba skystą mėšlą neįterpiant į gruntą;2) įrengti kapines, sąvartynus;3) statyti pastatus potvynių užliejamose teritorijose (išskyrus jose esančias sodybas) beivandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių;4) keisti esamą užstatymo liniją, rekonstruojant ar perstatant statinius esamose <strong>ir</strong>buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių <strong>ir</strong> (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yrapažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), išskyrus atvejus,numatytus teritorijų planavimo dokumentuose;5) statyti vagonėlius paežerėse, paupiuose, miškuose, kitose vietose.4. Pakrantės <strong>apsaugos</strong> juostoje draudžiama:1) tverti tvoras, išskyrus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuosedėl eksploatavimo saugumo;2) naudoti trąšas, pesticidus <strong>ir</strong> kitus chemikalus;3) d<strong>ir</strong>bti žemę, ardyti velėną, išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą, arčiau kaip 2 metrai nuokranto ganyti gyvulius;4) statyti autotransporto priemones arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto.5. Pakrantės <strong>apsaugos</strong> juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandenspaėmimo <strong>ir</strong> išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas,rekreacinėse zonose – paplūdimių įrangą, jachtų <strong>ir</strong> valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius,draustiniuose – su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius.6. Esamose sodybose už pakrantės <strong>apsaugos</strong> juostos ribų, teritorijų planavimodokumentuose numatytose vietose, gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kvadratiniųmetrų bendrojo ploto su priklausiniais <strong>ir</strong> ne aukštesnę kaip 4 metrų (aukštis skaičiuojamas nuoužstatomo sodybos ploto žemės pav<strong>ir</strong>šiaus vidurkio) asmeninio <strong>naudojimo</strong> p<strong>ir</strong>tį be rūsio. Kitųstatinių dydžiai nustatomi <strong>apsaugos</strong> reglamentuose.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 72/385
7. Veiklą kitose šio Įstatymo 18 straipsnyje išvardytose ekologinės <strong>apsaugos</strong> zonosereglamentuoja teisės aktai, pagal kuriuos jos buvo nustatytos.ŠEŠTASIS SKIRSNIS. GAMTINIS KARKASAS21 straipsnis. Gamtinio karkaso nustatymo tikslaiGamtinio karkaso nustatymo tikslai:1) sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, užtikrinantįkraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą <strong>ir</strong> gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, sudarytiprielaidas biologinei įva<strong>ir</strong>ovei išsaugoti;2) sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų <strong>ir</strong> augalųmigracijai reikalingas teritorijas;3) saugoti gamtinį kraštovaizdį <strong>ir</strong> gamtinius rekreacinius išteklius;4) didinti šalies miškingumą;5) optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos bei technogenizacijos <strong>ir</strong> žemės ūkio plėtrą.22 straipsnis. Gamtinio karkaso sudėtis <strong>ir</strong> nustatymas1. Gamtinis karkasas jungia įva<strong>ir</strong>ias teritorijas: rezervatus, draustinius, valstybiniusparkus, atkuriamuosius <strong>ir</strong> genetinius sklypus, ekologinės <strong>apsaugos</strong> zonas, taip pat miškų ūkio,gamtines rekreacines <strong>ir</strong> ekologiškai svarbias agrarines teritorijas.2. Gamtinį karkasą sudaro:1) geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, jungiančios ypatinga ekologine svarbabei jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus,kalvynus, pelkynus, priekrantes, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo <strong>ir</strong> karsto paplitimoplotus. Jos sk<strong>ir</strong>ia stambias gamtines ekosistemas <strong>ir</strong> palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžioekologinę pusiausvyrą;2) geosistemų vidinio stabilizavimo arealai <strong>ir</strong> ašys – teritorijos, galinčios pakeisti šoninįnuotėkį ar kitus gamtinės migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologinės įva<strong>ir</strong>ovės požiūriu:želdinių masyvai <strong>ir</strong> grupės, natūralios pievos, pelkės bei kiti vertingi stambiųjų geosistemųekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiamą ekologinę įtaką gamtinėms geosistemoms;3) migraciniai koridoriai – slėniai, raguvynai bei dubakloniai, kitos teritorijos, kuriomisvyksta intensyvi medžiagų, energijos <strong>ir</strong> gamtinės informacijos srautų apykaita <strong>ir</strong> augalų beigyvūnų rūšių migracija.3. Pagal svarbą gali būti sk<strong>ir</strong>iamos europinės, nacionalinės, regioninės <strong>ir</strong> vietinės reikšmėsgamtinio karkaso dalys.4. Lietuvos Respublikos 2010 m. b<strong>ir</strong>želio 22 d. įstatymo Nr. XI-935 (nuo 2010 m.gruodžio 1 d.) (Žin., 2010, Nr. 81-4229) redakcijaBiologinės įva<strong>ir</strong>ovės apsaugai gamtinio karkaso teritorijose gali būti išsk<strong>ir</strong>iamasekologinis tinklas, jungiantis didžiausią bioekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką beigyvūnų <strong>ir</strong> augalų migracijos koridorius. Išsk<strong>ir</strong>iant gamtinį karkasą, atsižvelgiama į būtinybęužtikrinti „Natura 2000” tinklo ekologinį vientisumą, sukuriant ar išsaugant kraštovaizdžioelementus, kurie būtų svarbūs laukinei faunai <strong>ir</strong> florai. Prie tokių svarbių kraštovaizdžio elementųprisk<strong>ir</strong>iami tie, kurie dėl savo linijinės ar tęstinės struktūros ar dėl savo jungiamosios funkcijosyra būtini laukinių rūšių migracijai, plitimui <strong>ir</strong> genetiniams mainams.5. Gamtinis karkasas <strong>ir</strong> į jo sudėtį įeinantys ekologiniai tinklai nustatomi tv<strong>ir</strong>tinantbendrojo arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Patv<strong>ir</strong>tintomis gamtinio karkaso bei© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 73/385
ekologinių tinklų ribomis <strong>ir</strong> teisės aktų nustatytais veiklos apribojimais privaloma vadovautisrengiant miškotvarkos <strong>ir</strong> žemėtvarkos projektus, kitus specialiuosius <strong>ir</strong> detaliuosius planus.6. Gamtiniame karkase (įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000” teritorijas)esančiuose rezervatuose, draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos stebėsenos(monitoringo) teritorijose, ekologinės <strong>apsaugos</strong> zonose, atkuriamuosiuose <strong>ir</strong> genetiniuosesklypuose veiklos apribojimus nustato šis Įstatymas, gamtinio karkaso nuostatai, kiti šio Įstatymo5 straipsnyje nurodyti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys dokumentai. Gamtiniokarkaso rekreacinės, miškų ūkio <strong>ir</strong> agrarinės pask<strong>ir</strong>ties teritorijose draudžiama statyti pramonėsįmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos <strong>ir</strong> kontrolės leidimai, <strong>ir</strong> gyvenamuosiuskvartalus. Leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą <strong>ir</strong>ekosistemų stabilumą, atkuria pažeistas ekosistemas, yra vykdoma pagal teritorijų planavimodokumentus.7. Neteko galios Lietuvos Respublikos 2010 m. b<strong>ir</strong>želio 22 d. įstatymu Nr. XI-935 (nuo2010 m. gruodžio 1 d.) (Žin., 2010, Nr. 81-4229)SEPTINTASIS SKIRSNIS. SAUGOMŲ TERITORIJŲ STEIGIMAS, APSKAITA,APSAUGA IR TVARKYMAS23 straipsnis. Saugomų teritorijų steigimas <strong>ir</strong> ribų nustatymas1. Valstybinius rezervatus bei valstybinius parkus steigia <strong>ir</strong> jų statusą keičia, valstybiniųrezervatų <strong>ir</strong> nacionalinių parkų ribas nustato <strong>ir</strong> keičia Seimas Vyriausybės teikimu. Steigiantregioninius parkus, Seimui pateikiami regioninių parkų ribų planų projektai.2. Rezervatines apyrubes, valstybinius draustinius, biosferos rezervatus steigia <strong>ir</strong> šiųsaugomų teritorijų tipus keičia, jų ribas nustato <strong>ir</strong> keičia, taip pat regioninių parkų ribas nustato <strong>ir</strong>keičia Vyriausybė savo įgaliotos institucijos teikimu.3. Gamtos paveldo objektus (saugomus gamtinio kraštovaizdžio objektus) saugomaisskelbia Vyriausybės įgaliota institucija. Jų teritorijos nustatomos skelbiant juos saugomais <strong>ir</strong>tv<strong>ir</strong>tinant jų ribų planus.4. Kultūros paveldo objektai (nekilnojamosios kultūros vertybės) skelbiami saugomais <strong>ir</strong>jų teritorijos nustatomos Nekilnojamųjų kultūros vertybių <strong>apsaugos</strong> įstatymo nustatyta tvarka.5. Biosferos poligonus, atkuriamuosius <strong>ir</strong> genetinius sklypus bei ekologinės <strong>apsaugos</strong>zonas nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos. Jų veiksmus nustatant ekologinės <strong>apsaugos</strong>zonas koordinuoja Aplinkos ministerija.6. Savivaldybių tarybos Vyriausybės nustatyta tvarka gali steigti savivaldybių draustinius,skelbti savivaldybių paveldo objektus.7. Nevalstybinės organizacijos, fiziniai ar juridiniai asmenys Vyriausybės ar jos įgaliotosinstitucijos nustatyta tvarka gali inicijuoti draustinių <strong>ir</strong> rezervatų įsteigimą, paveldo objektųpaskelbimą bei įstatymų nustatyta tvarka organizuoti saugomų teritorijų, esančių jiemspriklausančioje ar jų naudojamoje žemėje, tvarkymą.8. Saugomų teritorijų steigimo kriterijus nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.9. Pasiūlymai steigti rezervatus, valstybinius parkus, valstybinius draustinius <strong>ir</strong> biosferosstebėsenos (monitoringo) teritorijas turi atitikti nustatytus kriterijus, būti pagrįsti moksliniaistyrimais, kurių pagrindu parengiamas saugomos teritorijos ribų planas, kiti specialiojo planavimodokumentai.10. Prieš steigiant rezervatus, valstybinius parkus, valstybinius draustinius <strong>ir</strong> biosferosstebėsenos (monitoringo) teritorijas, įvertinami visuomenės poreikiai, atliekamas ekonominisvertinimas, numatomos reikalingos nutraukti veiklos (jeigu tai būtina) kompensavimo, žemės© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 74/385
išp<strong>ir</strong>kimo, pažeistų teritorijų atkūrimo išlaidos bei saugomos teritorijos steigimo <strong>ir</strong> išlaikymofinansavimo šaltiniai. Jei <strong>apsaugos</strong> negali užtikrinti teisės aktai ar tipiniai reglamentai, steigiamorezervato, valstybinio parko, draustinio <strong>ir</strong> biosferos monitoringo teritorijos ribų plane gali būtinurodyti papildomi reglamentai, nustatantys galimas arba ribojamas (draudžiamas) veiklos rūšis,statinių tipus, aukštį bei medžiagas, užstatymo tankumą, linijas ar vietas.11. Vietovės saugomoms teritorijoms steigti gali būti rezervuojamos, paveldo objektųsąrašai sudaromi pagal parengtus teritorijų planavimo dokumentus (šalies, apskričių, savivaldybiųbendruosius planus, saugomų teritorijų tinklų schemas <strong>ir</strong> kt.), taip pat remiantis mokslinių tyrimųnustatytais gamtinių <strong>ir</strong> kultūrinių kompleksų bei objektų (vertybių) vertės požymiais Vyriausybėsnustatyta tvarka atlikus ekonominį vertinimą. Laikinais reglamentais jose gali būti apribojamaarba uždraudžiama veikla, galinti sumenkinti nustatytus vertės požymius, kol bus išspręstassaugomų teritorijų įsteigimo ar paveldo objektų paskelbimo klausimas.12. Apie saugomų teritorijų steigimą <strong>ir</strong> su tuo susijusius veiklos apribojimus žemėssavininkai, valdytojai <strong>ir</strong> naudotojai Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta teritorijų planavimodokumentų derinimo <strong>ir</strong> svarstymo su visuomene tvarka informuojami rengiant šių teritorijų ribųplanus. Saugomų teritorijų ribų planų rengimo tvarką pagal Teritorijų planavimo įstatymą nustatoVyriausybės įgaliota institucija.13. Kai nustatytiems gamtos ar kultūros paveldo teritoriniams kompleksams <strong>ir</strong> objektams(vertybėms) gresia išnykimas, sunaikinimas arba vertės praradimas, valstybinius rezervatus <strong>ir</strong>valstybinius parkus steigia Seimas, valstybinius draustinius, biosferos stebėsenos (monitoringo)teritorijas steigia, paveldo objektus skelbia saugomais Vyriausybė savo nustatyta tvarka.24 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2010 m. b<strong>ir</strong>želio 22 d. įstatymo Nr. XI-935 (nuo2010 m. gruodžio 1 d.) (Žin., 2010, Nr. 81-4229) redakcijaSaugomų teritorijų įrašymas į tarptautinės svarbos saugomų teritorijų sąrašus <strong>ir</strong>veiklos jose <strong>reglamentavimas</strong>1. Lietuvos Respublikos saugomoms teritorijoms arba jų dalims, kuriose yra tarptautinėssvarbos kraštovaizdžio kompleksų, buveinių, retų bei nykstančių augalų <strong>ir</strong> gyvūnų rūšių ar jųbendrijų bei populiacijų, taip pat gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo teritorinių kompleksų <strong>ir</strong> objektų(vertybių), gali būti suteiktas tarptautinės svarbos saugomos teritorijos statusas <strong>ir</strong> (ar) jos gali būtiįrašytos į tarptautinės svarbos saugomų teritorijų sąrašus. Pasiūlymus saugomas teritorijas,išskyrus kultūrinius draustinius, kultūrinius rezervatus <strong>ir</strong> istorinius nacionalinius <strong>ir</strong> istoriniusregioninius parkus, įrašyti į šiuos sąrašus teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotainstitucija, jeigu tarptautinėse sutartyse nenustatyta kitaip. Kultūriniai draustiniai, kultūrinia<strong>ir</strong>ezervatai, istoriniai nacionaliniai <strong>ir</strong> istoriniai regioniniai parkai į tarptautinės svarbos saugomųteritorijų sąrašus įrašomi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong>įstatymo nustatyta tvarka.2. Saugomoms teritorijoms, turinčioms tarptautinės svarbos saugomos teritorijos statusą <strong>ir</strong>(ar) įrašytoms į tarptautinės svarbos saugomų teritorijų sąrašus, taikomi tarptautinėsekonvencijose, sutartyse nustatyti reikalavimai. Į tarptautinės svarbos saugomų teritorijų sąrašuspatenkančių teritorijų <strong>apsaugos</strong> ypatumus taip pat reglamentuoja Lietuvos RespublikosVyriausybė.4(1) straipsnis. Lietuvos Respublikos 2010 m. b<strong>ir</strong>želio 22 d. įstatymo Nr. XI-935 (nuo2010 m. gruodžio 1 d.) (Žin., 2010, Nr. 81-4229) redakcija„Natura 2000“ tinklo sudarymas <strong>ir</strong> „Natura 2000“ tinklo teritorijų apsauga© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 75/385
1. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos nustatomos vietovėse, kuriose yra Europosbendrijos svarbos natūralių buveinių tipai <strong>ir</strong> Europos bendrijos svarbos rūšių buveinės. Teritorijosatrenkamos šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka atsižvelgiant į tai, kokią Lietuvos Respublikosteritorijos dalį užima Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai <strong>ir</strong> rūšių, kuriomsišsaugoti reikia nustatyti buveinių apsaugai svarbias teritorijas, buveinės.2. Kiekiu <strong>ir</strong> dydžiu tinkamiausios paukščių apsaugai svarbios teritorijos nustatomosvadovaujantis moksliniais tyrimais <strong>ir</strong> atsižvelgiant į laukinių paukščių <strong>apsaugos</strong> poreikįgeografiniame jūros <strong>ir</strong> sausumos plote, apimančiame europinę teritoriją valstybių narių, kuriomstaikoma Europos bendrijos steigimo sutartis. Nustatant jas, siekiama šių tikslų:1) kad savo areale išliktų <strong>ir</strong> veistųsi tokios į Europos bendrijos svarbos paukščių rūšiųsąrašą įrašytos paukščių rūšys: kurioms gresia pavojus išnykti; kurioms gali pakenkti tam tikri jųbuveinių pokyčiai; kurios laikomos retomis dėl jų mažų populiacijų ar riboto arealo; kurioms dėlspecifinio jų buveinių pobūdžio reikia išsk<strong>ir</strong>tinio dėmesio. Vertinant visada remiamasi laukiniųpaukščių rūšių populiacijų gausumo tendencijomis <strong>ir</strong> pokyčiais;2) kad būtų išsaugotos nuolatos aptinkamų migruojančių laukinių paukščių rūšių,neįrašytų į Europos bendrijos svarbos paukščių rūšių sąrašą, veisimosi, šėrimosi, žiemojimo <strong>ir</strong>poilsio teritorijos, esančios jų migracijos kelyje, kreipiant išsk<strong>ir</strong>tinį dėmesį šlapžemių, ypačtarptautinės svarbos, apsaugai.3. Vietovių, kuriose nustatomos paukščių apsaugai svarbios arba buveinių apsaugaisvarbios teritorijos, atrankos kriterijus tv<strong>ir</strong>tina Vyriausybės įgaliota institucija. Tv<strong>ir</strong>tinantbuveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, nustatoma, kurie Europos bendrijossvarbos natūralių buveinių tipai, augalų <strong>ir</strong> gyvūnų rūšys yra prioritetiniai natūralių buveinių tipai,prioritetinės augalų <strong>ir</strong> gyvūnų rūšys.4. Vientisam buveinių apsaugai svarbių teritorijų ekologiniam tinklui sukurti Vyriausybėsįgaliota institucija:1) organizuoja mokslinius tyrimus, kad vadovaujantis buveinių apsaugai svarbių teritorijųatrankos kriterijais būtų atrinktos juos atitinkančios vietovės, <strong>ir</strong> patv<strong>ir</strong>tina jų sąrašą, nurodydama,kokie Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai, augalų <strong>ir</strong> gyvūnų rūšys aptinkami tosevietovėse. Dideliuose arealuose paplitusių gyvūnų rūšių atveju tokios vietovės atitinka šių rūšiųnatūralaus arealo vietas, kuriose yra jų gyvenimui <strong>ir</strong> veisimuisi svarbūs fiziniai ar biologiniaiveiksniai. Dideliuose arealuose paplitusių vandens gyvūnų rūšių atveju tokios vietovės siūlomostik ten, kur yra aiškiai išsk<strong>ir</strong>iamas plotas, kuriame yra jų gyvenimui <strong>ir</strong> veisimuisi būtinų fizinių <strong>ir</strong>biologinių veiksnių;2) vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašąpateikia svarstyti Europos Komisijai, kad būtų sudarytas <strong>ir</strong> patv<strong>ir</strong>tintas atitinkamo biogeografinioregiono Europos bendrijos svarbos teritorijų sąrašas. Apie kiekvieną teritoriją Europos Komisijaipateikiama informacija (teritorijos žemėlapis, jos pavadinimas, padėtis, plotas <strong>ir</strong> duomenys, gautitaikant buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus) pagal Europos Komisijosnustatytą formą. Kartu su sąrašu pateikiami skaičiavimai, koks turi būti Europos bendrijosfinansavimas, kad Lietuvos Respublika galėtų nustatyti <strong>ir</strong> įgyvendinti būtinas <strong>apsaugos</strong>priemones teritorijose, kuriose yra aptinkami prioritetiniai natūralių buveinių tipai <strong>ir</strong> (arba)prioritetinės augalų <strong>ir</strong> gyvūnų rūšys;3) pr<strong>ir</strong>eikus siūlo Europos Komisijai keisti pateiktą vietovių, atitinkančių buveiniųapsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, atsižvelgiant į Europos bendrijos svarbosnatūralių buveinių ar augalų <strong>ir</strong> gyvūnų rūšių mokslinių tyrimų <strong>ir</strong> jų <strong>apsaugos</strong> būklės stebėsenosrezultatus, taip pat siūlo panaikinti buveinių apsaugai svarbią teritoriją, jeigu atliekant stebėsenąnustatyti natūralūs pokyčiai teikia tam pagrindo;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 76/385
4) konsultuojasi su Europos Komisija, kad būtų galima palyginti Europos Komisijos <strong>ir</strong>Lietuvos Respublikos naudojamus mokslinių tyrimų duomenis tais atvejais, kai EuroposKomisija nustato, kad vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankoskriterijus, sąraše nenurodyta vietovė, kurioje aptinkamas prioritetinis natūralių buveinių tipas arprioritetinė augalų ar gyvūnų rūšis, pagal Europos Komisijos turimą mokslinę informaciją svarbito prioritetinio natūralių buveinių tipo palaikymui arba prioritetinės augalų ar gyvūnų rūšiesišlikimui;5) organizuoja, kad kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 metus po to, kai pasiūlytąvietovę Europos Komisija patv<strong>ir</strong>tina Europos bendrijos svarbos teritorija, joje būtų nustatytabuveinių apsaugai svarbi teritorija pagal šio straipsnio 5 dalies reikalavimus.5. Buveinių <strong>ir</strong> paukščių apsaugai svarbias teritorijas nustato Vyriausybės įgaliotainstitucija pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Tokios teritorijos nustatomos patv<strong>ir</strong>tinant jųsąrašą, ribas <strong>ir</strong> nurodant <strong>apsaugos</strong> prioritetus, atsižvelgiant į teritorijos svarbą palaikant aratkuriant Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų arba Europos bendrijos svarbos rūšiųpalankią <strong>apsaugos</strong> būklę <strong>ir</strong> užtikrinant „Natura 2000“ tinklo vientisumą, taip pat atsižvelgiant įtoms vietovėms gresiantį degradavimą ar sunaikinimą. Sprendimas dėl buveinių <strong>ir</strong> paukščiųapsaugai svarbios teritorijos nustatymo Europos bendrijos svarbos teritorijoje arba vietovėje,atitinkančioje paukščių apsaugai svarbios teritorijos atrankos kriterijus, gali būti priimtas, jeiguyra bent viena iš šių sąlygų:1) vietovė yra Lietuvos Respublikos saugomoje teritorijoje;2) vietovė arba jos dalis nepatenka į Lietuvos Respublikos saugomą teritoriją, tačiauVyriausybės įgaliota institucija, išanalizavusi vietovėje veiklą reglamentuojančius dokumentus,nustatė, kad reikiamą apsaugą garantuoja vietovei taikomos įstatymų <strong>ir</strong> kitų teisės aktų nuostatos,teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, su privačios žemės savininkais ar valstybinės žemėsvaldytojais sudarytos <strong>apsaugos</strong> sutartys.6. Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų nėra, buveinių ar paukščių apsaugai svarbiteritorija atitinkamoje vietovėje nustatoma tik šio Įstatymo 23 straipsnio nustatyta tvarka įsteigusjoje Lietuvos Respublikos saugomą teritoriją (parenkant geriausiai atitinkančią saugotinų objektų<strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> poreikius saugomos teritorijos rūšį) arba pakeitus greta esančios LietuvosRespublikos saugomos teritorijos ribas, arba papildžius reikiamus teritorijų planavimodokumentus apsaugą numatančiais sprendiniais, arba sudarius <strong>apsaugos</strong> sutartis su privačiosžemės savininkais ar valstybinės žemės valdytojais. Reikiamos <strong>apsaugos</strong> vietovei suteikimoveiksmai numatomi <strong>ir</strong> įgyvendinami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patv<strong>ir</strong>tintą <strong>ir</strong>paskelbtą vietovės gamtotvarkos planą.7. Vyriausybės įgaliota institucija apie nustatytas paukščių apsaugai svarbias teritorijasreikiamą informaciją pateikia Europos Komisijai pagal šios nustatytą formą, kad EuroposKomisija galėtų imtis atitinkamų iniciatyvų bendradarbiavimui užtikrinti, kuris būtinas, kadpaukščių apsaugai svarbios teritorijos sudarytų nuoseklią visumą, atitinkančią laukinių paukščiųrūšių <strong>apsaugos</strong> reikalavimus europinėje teritorijoje valstybių narių, kurioms taikoma Europosbendrijos steigimo sutartis.8. Vyriausybės įgaliotos institucijos organizuoja, kad būtų nustatytos būtinos <strong>apsaugos</strong>priemonės buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms, <strong>ir</strong> pr<strong>ir</strong>eikus įgyvendina atitinkamus<strong>tvarkymo</strong> dokumentus, parengtus specialiai šioms teritorijoms ar įtrauktus į kitus plėtros planus,<strong>ir</strong> užtikrina, kad atitinkamais įstatymais, administracinėmis priemonėmis arba su privačios žemėssavininkais <strong>ir</strong> valstybinės žemės valdytojais sudaromomis <strong>apsaugos</strong> sutartimis būtų nustatytos<strong>apsaugos</strong> priemonės, atitinkančios teritorijose esančių Europos bendrijos svarbos natūraliųbuveinių tipų, augalų <strong>ir</strong> gyvūnų rūšių ekologinius reikalavimus.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 77/385
9. Vyriausybės įgaliotos institucijos imasi priemonių, kad buveinių apsaugai svarbioseteritorijose būtų išvengta natūralių buveinių <strong>ir</strong> rūšių buveinių blogėjimo <strong>ir</strong> rūšių, kurių apsaugaibuvo nustatytos buveinių apsaugai svarbios teritorijos, trikdymo, jei toks trikdymas galėtų būt<strong>ir</strong>eikšmingas, norint palaikyti ar atkurti palankią Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių,augalų <strong>ir</strong> gyvūnų rūšių <strong>apsaugos</strong> būklę.10. Planai <strong>ir</strong> projektai, nesk<strong>ir</strong>ti arba nebūtini buveinių apsaugai svarbios teritorijostvarkymui, bet galintys ją reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais arprojektais, turi būti tinkamai vertinami dėl galimo poveikio teritorijai Lietuvos Respublikosplanuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme ar Vyriausybės tv<strong>ir</strong>tinamamePlanų <strong>ir</strong> programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka,atsižvelgiant į teritorijos gamtosauginius tikslus. Atsižvelgdamos į poveikio teritorijai vertinimą<strong>ir</strong> šio straipsnio 11 dalies nuostatas, valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos gali pritartiplanui ar projektui tik įsitikinusios, kad planas ar projektas neigiamai nepaveiks nagrinėjamosteritorijos vientisumo, <strong>ir</strong> pr<strong>ir</strong>eikus išsiaiškinusios visuomenės nuomonę.11. Jeigu šio straipsnio 10 dalyje nurodytas planas ar projektas, nepaisant poveikioteritorijai neigiamo įvertinimo <strong>ir</strong> nesant kitų alternatyvių sprendimų, privalo būti įgyvendintas dėlįpareigojančių svarbesnio visuomenės intereso priežasčių, tarp jų socialinio <strong>ir</strong> ekonominiopobūdžio, įgyvendinamos visos kompensacinės priemonės, kad bendras „Natura 2000“ tinklovientisumas būtų išsaugotas. Apie nustatytas kompensacines priemones informuojama EuroposKomisija. Kai atitinkamoje teritorijoje yra prioritetinis natūralių buveinių tipas <strong>ir</strong> (arba)prioritetinė augalų ar gyvūnų rūšis, vieninteliai galimi pateikti motyvai yra susiję su žmoniųsveikata ar viešuoju saugumu arba su svarbiomis aplinkai palankiomis pasekmėmis. Dėlgalimybės pritaikyti motyvus, susijusius su kitomis, negu nurodyta, įpareigojančiomis svarbesniovisuomenės intereso priežastimis, būtina kreiptis į Europos Komisiją jos nuomonės tokiuklausimu. Kompensacinių priemonių bendram „Natura 2000“ tinklo vientisumui išsaugotitaikymo tvarką <strong>ir</strong> informacijos apie patv<strong>ir</strong>tintas kompensacines priemones teikimo EuroposKomisijai <strong>ir</strong> kreipimosi į Europos Komisiją dėl jos nuomonės tvarką nustato Vyriausybės įgaliotainstitucija.12. Buveinių apsaugai svarbiose teritorijose, kuriose atidėtas nuo Europos bendrijosbendrojo finansavimo priklausomų <strong>apsaugos</strong> priemonių, nurodytų šio straipsnio 8 dalyje,vykdymas, draudžiama imtis priemonių, galinčių pabloginti šių teritorijų būklę.13. Šio straipsnio 9, 10 <strong>ir</strong> 11 dalyse nustatyti <strong>apsaugos</strong> reikalavimai vietovėms pradedamitaikyti, kai jas Vyriausybės įgaliota institucija įrašo į vietovių, atitinkančių buveinių apsaugaisvarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą. Šio straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytu atveju, kaiVyriausybės įgaliota institucija konsultuojasi su Europos Komisija, kol bus priimtas sprendimasdėl vietovės priskyrimo Europos bendrijos svarbos teritorijoms, teritorijai taikomi šio straipsnio 9dalyje numatyti <strong>apsaugos</strong> reikalavimai.14. Šio straipsnio 9, 10 <strong>ir</strong> 11 dalyse nustatyti <strong>apsaugos</strong> reikalavimai taikomi <strong>ir</strong> paukščiųapsaugai svarbioms teritorijoms. Laukinių paukščių rūšių buveines teršti ar pažeisti draudžiama <strong>ir</strong>už paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų.15. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytų sprendimų priėmimo <strong>ir</strong> 8 <strong>ir</strong> 9 dalyse nustatytų<strong>apsaugos</strong> reikalavimų įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybės patv<strong>ir</strong>tinti Bendrieji buveinių arpaukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai.16. „Natura 2000“ tinklo teritorijose <strong>ir</strong> už jų ribų stebima laukinių paukščių, Europosbendrijos svarbos natūralių buveinių, augalų <strong>ir</strong> gyvūnų rūšių <strong>apsaugos</strong> būklė, intensyviau stebintprioritetinius natūralių buveinių tipus, prioritetines augalų <strong>ir</strong> gyvūnų rūšis. Stebėjimaiorganizuojami Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo nustatyta tvarka.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 78/385
25 straipsnis. Saugomų teritorijų valstybės kadastras1. Saugomų teritorijų apsaugai <strong>ir</strong> racionaliam tvarkymui organizuoti yra steigiamasSaugomų teritorijų valstybės kadastras (duomenų sistema), kuriame registruojamos saugomosteritorijos, išskyrus kultūros paveldo objektus, kiti duomenys, reikalingi saugomų teritorijųapsaugai <strong>ir</strong> tvarkymui organizuoti.2. Saugomų teritorijų valstybės kadastro vadovaujančios <strong>tvarkymo</strong> įstaigos funkcijasatlieka Vyriausybės įgaliota institucija. Jo duomenų registravimo bei <strong>naudojimo</strong> tvarką <strong>ir</strong> apsaugąnustato Vyriausybė.3. Savivaldybių tarybų įsteigtos saugomos teritorijos (draustiniai, paveldo objektai) pagalatsk<strong>ir</strong>us sąrašus registruojamos Saugomų teritorijų valstybės kadastre.26 straipsnis. Saugomų teritorijų ribų žymėjimas1. Saugomų teritorijų <strong>ir</strong> jų <strong>apsaugos</strong> zonų ribos Vyriausybės įgaliotų institucijų teikimužymimos Žemės kadastro žemėlapiuose, taip pat teritorijų planavimo dokumentuose.2. Saugomų teritorijų žymėjimo vietovėje tvarką nustato Vyriausybės įgaliotosinstitucijos.27 straipsnis. Saugomų teritorijų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> organizavimas1. Valstybės saugomų teritorijų politikos kryptis nustato Seimas.2. Vyriausybė formuoja saugomų teritorijų strategiją, nustato <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong>reikalavimus <strong>ir</strong> suteikia įgaliojimus institucijoms, atsakingoms už gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldoteritorinių kompleksų <strong>ir</strong> objektų (vertybių) apsaugą.3. Vyriausybės įgaliotos institucijos, atlikdamos saugomų teritorijų valstybinio valdymofunkcijas:1) organizuoja saugomų teritorijų strategijos bei saugomų teritorijų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong>programų rengimą;2) rengia teisės aktų saugomų teritorijų klausimais projektus;3) organizuoja su saugomomis teritorijomis susijusį tarptautinį bendradarbiavimą;4) atlieka kitas savo nuostatuose numatytas funkcijas.4. Valstybės įsteigtų saugomų teritorijų, išskyrus kultūrinius rezervatus, kultūriniusdraustinius, istorinius nacionalinius parkus bei kultūros paveldo objektus, apsaugą <strong>ir</strong> tvarkymąorganizuoja biudžetinė įstaiga – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.Ją steigia Aplinkos ministerija.5. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atlieka šias funkcijas:1) rengia saugomų teritorijų <strong>tvarkymo</strong> tikslines programas, koordinuoja <strong>ir</strong> kontroliuoja jųįgyvendinimą;2) rengia iš biudžeto finansuojamų saugomų teritorijų programų projektus <strong>ir</strong> teikia juosFinansų ministerijai;3) atlieka ekonominį vertinimą, numato reikalingos nutraukti veiklos (jeigu tai būtina)kompensavimo, žemės išp<strong>ir</strong>kimo, pažeistų teritorijų atkūrimo išlaidas bei lėšų, reikalingųsaugomai teritorijai steigti bei išlaikyti, finansavimo šaltinius arba organizuoja išvardytus darbus;4) organizuoja sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti išdavimą bei saugomųteritorijų planavimo dokumentų rengimą <strong>ir</strong> jų sprendinių įgyvendinimą;5) steigia valstybinių rezervatų, valstybinių parkų bei biosferos rezervatų d<strong>ir</strong>ekcijas(biudžetines įstaigas), kontroliuoja jų veiklą užtikrinant nustatyto <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> režimolaikymąsi bei aplinkosaugos tikslinių programų įgyvendinimą;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 79/385
6) metodiškai vadovauja kitų Vyriausybės įgaliotų institucijų arba savivaldybių tarybųįsteigtoms saugomų teritorijų d<strong>ir</strong>ekcijoms;7) informuoja žemės savininkus, valdytojus <strong>ir</strong> naudotojus apie steigiamas saugomasteritorijas, skelbiamus saugomais gamtos paveldo objektus;8) koordinuoja stebėsenos (monitoringo) programų saugomose teritorijose rengimą <strong>ir</strong>vykdymą, tvarko saugomų teritorijų <strong>ir</strong> gamtos paveldo objektų apskaitą, registruoja saugomasteritorijas, išskyrus kultūros paveldo objektus, tvarkydama Saugomų teritorijų valstybės kadastrą,kaupia <strong>ir</strong> sistemina kitus duomenis apie saugomas teritorijas;9) nustatyta tvarka dalyvauja statinių <strong>ir</strong> įrenginių saugomose teritorijose bei žemėsskyrimo projektų, taip pat teritorijų planavimo dokumentų nagrinėjimo bei derinimo procese;10) koordinuoja saugomų teritorijų specialistų rengimą bei jų kvalifikacijos kėlimą;11) informuoja visuomenę saugomų teritorijų būklės <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> klausimais;12) atlieka kitas savo nuostatuose numatytas funkcijas.6. Kultūrinių rezervatų <strong>ir</strong> istorinių nacionalinių parkų d<strong>ir</strong>ekcijas steigia, šių rezervatų <strong>ir</strong>parkų bei kultūrinių draustinių <strong>ir</strong> kultūros paveldo objektų apsaugą bei tvarkymą organizuojaKultūros ministerija.7. Regioninių parkų d<strong>ir</strong>ekcijas taip pat gali steigti savivaldybių tarybos.8. Veiklą valstybiniuose rezervatuose, valstybiniuose parkuose <strong>ir</strong> biosferos rezervatuoseorganizuoja valstybinių rezervatų, valstybinių parkų <strong>ir</strong> biosferos rezervatų d<strong>ir</strong>ekcijos –biudžetinės įstaigos. Jos atsako už kraštovaizdžio kompleksų <strong>ir</strong> objektų (vertybių) apsaugą,organizuoja nuolatinę jų priežiūrą <strong>ir</strong> tvarkymą, skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtosišteklių naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių <strong>ir</strong> juridinių asmenų veiklateritorijoje atitiktų nustatytą saugomos teritorijos <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> tvarką, turi kitasd<strong>ir</strong>ekcijos nuostatų nustatytas teises <strong>ir</strong> pareigas.9. Veiklą valstybiniuose parkuose gali organizuoti bei vykdyti valstybinių parkųd<strong>ir</strong>ekcijos <strong>ir</strong> jungtinės tarybos, koordinuojančios santykius tarp valstybinių parkų d<strong>ir</strong>ekcijų <strong>ir</strong>savivaldybių institucijų. Jungtinių tarybų nariai yra valstybinių parkų d<strong>ir</strong>ektoriai bei jųpavaduotojai, sk<strong>ir</strong>iami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, taip pat savivaldybiųmerai <strong>ir</strong> (ar) merų pavaduotojai jų sutikimu arba kiti savivaldybės tarybos sk<strong>ir</strong>iami savivaldybėsatstovai.10. Prie valstybinių rezervatų d<strong>ir</strong>ekcijų gali būti sudaromos tarybos moksliniamstyrimams, stebėjimams <strong>ir</strong> muziejiniam darbui koordinuoti. Prie valstybinių parkų <strong>ir</strong> biosferosrezervatų d<strong>ir</strong>ekcijų gali būti sudaromos mokslinės konsultacinės tarybos, atstovaujamoskraštovaizdžio, biologinės įva<strong>ir</strong>ovės <strong>ir</strong> kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong>, rekreacijos organizavimo beisocialinės <strong>ir</strong> ekonominės srities ekspertų.11. Valstybinių draustinių <strong>ir</strong> paveldo objektų priežiūrą vykdo Vyriausybės įgaliotosinstitucijos, savivaldybių įsteigtų saugomų teritorijų apsaugą <strong>ir</strong> tvarkymą organizuojasavivaldybių merai.12. Atkuriamųjų <strong>ir</strong> genetinių sklypų bei ekologinės <strong>apsaugos</strong> zonų priežiūrą vykdoinstitucijos, atsakingos už šių zonų nustatymą. Jų veiksmus vykdant atkuriamųjų <strong>ir</strong> genetiniųsklypų bei ekologinės <strong>apsaugos</strong> zonų priežiūrą koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija.28 straipsnis. Saugomų teritorijų planavimas1. Saugomos teritorijos tvarkomos <strong>ir</strong> veikla jose plėtojama pagal bendrojo <strong>ir</strong> specialiojoteritorijų planavimo bei strateginio planavimo dokumentus <strong>ir</strong> jais nustatomus reglamentus,parengtus vadovaujantis Teritorijų planavimo bei Statybos įstatymų nuostatomis.2. Sk<strong>ir</strong>iami šie saugomų teritorijų specialiųjų planų tipai:© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 80/385
1) saugomų teritorijų tinklų schemos – rengiamos saugomų teritorijų sistemos arba josdalių plėtros bendrajai strategijai nustatyti;2) gamtinio karkaso <strong>ir</strong> (ar) ekologinio tinklo formavimo schemos – rengiamoskraštovaizdžio ekologinio stabilumo <strong>ir</strong> biologinės įva<strong>ir</strong>ovės išsaugojimo bendrajai teritorineisistemai nustatyti bei plėtoti;3) ekologinės <strong>apsaugos</strong> zonų tinklų schemos – rengiamos regioninę svarbą turinčiųekologinės <strong>apsaugos</strong> (apsaugančių) teritorijų plėtrai reguliuoti;4) saugomų teritorijų <strong>ir</strong> jų zonų ribų planai – rengiami steigiant naujus valstybiniusrezervatus, valstybinius parkus, draustinius, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijas arbakeičiant jų ribas bei nustatant funkcinio prioriteto (konservacinio, rekreacinio, ekologinės<strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> kt.) zonų ribas;5) saugomų teritorijų <strong>tvarkymo</strong> planai (planavimo schemos) – rengiami saugomųteritorijų naudojimą <strong>ir</strong> apsaugą reguliuojančioms kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> zonoms bei jųreglamentams, gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo teritorinių kompleksų <strong>ir</strong> objektų (vertybių) <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong><strong>tvarkymo</strong> kryptims bei priemonėms, taip pat kraštovaizdžio formavimo, rekreacinėsinfrastruktūros kūrimo bei kitoms <strong>tvarkymo</strong> priemonėms nustatyti;6) saugomų teritorijų gamtotvarkos <strong>ir</strong> (ar) paveldotvarkos projektai – rengiami konkrečių<strong>tvarkymo</strong> priemonių sistemai saugomose teritorijose arba jų dalyse nustatyti.3. Rengiami šie saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentai: gamtotvarkos <strong>ir</strong>(ar) paveldotvarkos planai, įva<strong>ir</strong>ios tikslinės programos, veiksmų planai, biosferos rezervatų <strong>ir</strong>poligonų stebėsenos (monitoringo) programos.4. Saugomų teritorijų teritorinio planavimo dokumentai rengiami pagal Vyriausybėsįgaliotos institucijos patv<strong>ir</strong>tintas šių dokumentų rengimo taisykles <strong>ir</strong> (ar) metodiką. Taisyklėsnustato saugomų teritorijų planavimo dokumentų struktūrą, jų rengimą, tv<strong>ir</strong>tinimą bei galiojimą.Sudėtinės saugomų teritorijų specialiojo planavimo proceso dalys yra:1) pagrindžiamoji – apima <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> problemų analizę, anksčiau parengtųteritorijų planavimo dokumentų, projektų rezultatų bei <strong>apsaugos</strong> plėtros poreikio <strong>ir</strong> galimybiųvertinimą;2) projektinė – apima sprendinių parengimą saugomų teritorijų plėtros politikos(schemos), <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> koncepcijų bei reglamentų (planai) <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> priemoniųsistemos (projektai) klausimais;3) baigiamoji – apima planavimo dokumentų sprendinių pasekmių numatymą, svarstymą,derinimą bei tv<strong>ir</strong>tinimą.5. Saugomų teritorijų <strong>tvarkymo</strong> planai (planavimo schemos) rengiami naudojantisVyriausybės patv<strong>ir</strong>tintais tipiniais <strong>apsaugos</strong> reglamentais.6. Valstybinių rezervatų <strong>ir</strong> nacionalinių parkų bei jų zonų ribų planus tv<strong>ir</strong>tina Seimas,regioninių parkų <strong>ir</strong> valstybinių draustinių <strong>ir</strong> (ar) jų zonų ribų planus tv<strong>ir</strong>tina Vyriausybė.Saugomų teritorijų <strong>tvarkymo</strong> planus (planavimo schemas) <strong>ir</strong> projektus tv<strong>ir</strong>tina Vyriausybė arbajos įgaliotos institucijos. Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus tv<strong>ir</strong>tinaVyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. Savivaldybių saugomų teritorijų planavimodokumentus tv<strong>ir</strong>tina savivaldybės institucijos įstatymų nustatyta tvarka.7. Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo <strong>ir</strong> tv<strong>ir</strong>tinimo tvarkąnustato Vyriausybė.8. Saugomų teritorijų specialiojo planavimo dokumentus rengia atestuoti specialistai <strong>ir</strong>gali rengti juridiniai asmenys, jeigu jų įstatuose numatyta teritorijų planavimo veikla. Atestavimotvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 81/385
9. Saugomų teritorijų strateginius gamtotvarkos <strong>ir</strong> (ar) paveldotvarkos planus gali rengtiVyriausybės įgaliotos institucijos, valstybinių rezervatų, valstybinių parkų, biosferos rezervatųd<strong>ir</strong>ekcijos, nevalstybinės bei kitos organizacijos, turinčios saugomų teritorijų planavimo <strong>ir</strong><strong>tvarkymo</strong> pat<strong>ir</strong>ties.10. Nevalstybinės organizacijos, taip pat fiziniai <strong>ir</strong> juridiniai asmenys gali teiktipasiūlymus rengiant <strong>tvarkymo</strong> planus (planavimo schemas) bei projektus, draustinių <strong>ir</strong> saugomųobjektų bei stebėsenos (monitoringo) teritorijų planus bei projektus <strong>ir</strong> dalyvauti juosįgyvendinant.29 straipsnis. Saugomų teritorijų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> finansavimas1. Valstybės saugomų teritorijų steigimas, valstybinių rezervatų, valstybinių parkų <strong>ir</strong>biosferos rezervatų d<strong>ir</strong>ekcijų veikla finansuojami iš valstybės biudžeto lėšų. Savivaldybių tarybųįsteigtų regioninių parkų d<strong>ir</strong>ekcijų veikla finansuojama iš savivaldybių biudžeto lėšų. Valstybiniųparkų d<strong>ir</strong>ekcijų vykdomos programos finansuojamos iš valstybės arba savivaldybių biudžetų lėšų,kitų finansavimo šaltinių <strong>ir</strong> tarptautinių programų.2. Savivaldybių draustinių bei paveldo objektų apsauga <strong>ir</strong> tvarkymas finansuojami išsavivaldybių biudžetų lėšų.3. Saugomoms teritorijoms tvarkyti <strong>ir</strong> prižiūrėti, pažintiniam turizmui plėtoti, švietėjiškai,kultūrinei <strong>ir</strong> kitai veiklai taip pat gali būti naudojamos specialiųjų programų lėšos, tikslinėsjuridinių <strong>ir</strong> fizinių asmenų įmokos bei lėšos, kitos teisėtai įgytos lėšos.4. Už valstybinių parkų lankymą įstatymų nustatyta tvarka surinktos lėšos naudojamosšioms teritorijoms tvarkyti, saugomų kompleksų bei objektų (vertybių) apsaugai <strong>ir</strong> lankymuipropaguoti, pažintiniam turizmui organizuoti.AŠTUNTASIS SKIRSNIS. VALSTYBINĖ SAUGOMŲ TERITORIJŲ KONTROLĖ30 straipsnis. Saugomų teritorijų kontrolės organizavimas1. Žemės <strong>naudojimo</strong> <strong>ir</strong> žemės savininkų, valdytojų bei naudotojų veiklos, susijusios suteritorijų planavimo dokumentuose nustatytais apribojimais, kontrolę saugomose teritorijosepagal kompetenciją vykdo valstybiniai aplinkos <strong>apsaugos</strong> inspektoriai, valstybiniai saugomųteritorijų pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai, valstybiniai žemės tarnybų pareigūnai,teritorijų planavimo <strong>ir</strong> statybos priežiūros pareigūnai <strong>ir</strong> nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių<strong>apsaugos</strong> pareigūnai.2. Saugomų teritorijų valstybinę kontrolę reglamentuoja <strong>ir</strong> valstybinių saugomų teritorijųpareigūnų uždavinius bei funkcijas nustato Valstybinės saugomų teritorijų <strong>apsaugos</strong> kontrolėsnuostatai. Juos tv<strong>ir</strong>tina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.3. Atlikdami savo pareigas, susijusias su saugomų teritorijų apsauga, valstybiniaisaugomų teritorijų pareigūnai turi teisę:1) turėti <strong>ir</strong> dėvėti nustatyto pavyzdžio uniformą <strong>ir</strong> sk<strong>ir</strong>iamuosius ženklus;2) įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, sk<strong>ir</strong>tiadministracines nuobaudas už šio Įstatymo <strong>ir</strong> kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, numatytusAdministracinių teisės pažeidimų kodekse;3) reikalauti iš juridinių <strong>ir</strong> fizinių asmenų, pažeidusių šio Įstatymo <strong>ir</strong> kitų teisės aktųreikalavimus ar teritorijų planavimo dokumentų, reglamentuojančių veiklą saugomoseteritorijose, sprendinius, nutraukti neteisėtus veiksmus;4) stabdyti transportą, gabenantį gamtos išteklius, įskaitant medieną ar kitą miškoprodukciją, tikrinti transporto priemonėse esančių gamtos išteklių įsigijimo dokumentus, taip pat,© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 82/385
įtarus neteisėtą gamtos išteklių įsigijimą, tikrinti juos gabenančių asmenų dokumentus, naudotitransporto priemonių priverstinio stabdymo priemones;5) pristatyti pažeidėjus į policiją arba į patalpas savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėjeasmenų tapatybei nustatyti, protokolams, aktams surašyti;6) vykdant saugomų teritorijų kontrolę pateikę tarnybinį pažymėjimą, nekliudomai įeiti(įvažiuoti) į įmonių, įstaigų, organizacijų, esančių saugomose teritorijose, teritorijas. Į pasienioruožo teritorijas <strong>ir</strong> objektus įeiti (įvažiuoti) galima suderinus su pasienio policijos pareigūnais;7) Ginklų <strong>ir</strong> šaudmenų kontrolės bei kitų įstatymų nustatyta tvarka saugoti, nešioti <strong>ir</strong> šioĮstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais naudoti šaunamąjį ginklą bei specialiąsiaspriemones. Jeigu atsisakoma vykdyti teisėtus pareigūno reikalavimus, pareigūnas turi teisępanaudoti prievartą, tačiau tik tiek, kiek to reikia vykdant tarnybinę pareigą, <strong>ir</strong> tik po to, kai visosįmanomos ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos;8) valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai turi <strong>ir</strong> kitų įstatymų suteiktų teisių.4. Valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai turi teisę panaudoti fizinę prievartą,specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą, kai tai susiję su tarnybinių pareigų atlikimu:1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei arsveikatai kėsinimosi;2) sulaikydamas pažeidėją ar nusikaltimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmaisvengia sulaikymo, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti, taip pat tais atvejais, kai asmuo atsisakoįvykdyti teisėtą reikalavimą padėti ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų, jeigukitaip jo neįmanoma nuginkluoti;3) vykstant pasikėsinimui į šaunamąjį ginklą ar kilus pavojui asmens gyvybei.5. Draudžiama panaudoti fizinę prievartą bei specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginkląprieš moteris, jei akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jei akivaizdu, kad jieinvalidai, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius žinomas pareigūnui arba jų išvaizda atitinkaamžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba jei užpuolatokių asmenų grupė <strong>ir</strong> šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai. Draudžiama panaudotišaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys.6. Vyriausybės įgaliotos institucijos vykdo:1) saugomų teritorijų kontrolę;2) valstybinių rezervatų, valstybinių parkų <strong>ir</strong> biosferos rezervatų d<strong>ir</strong>ekcijų veiklosužtikrinant nustatyto kraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> režimo laikymąsi, kraštovaizdžio<strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong>, kitų tikslinių programų įgyvendinimą bei valstybinių saugomų teritorijų<strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> režimo valstybinę kontrolę;3) saugomų teritorijų žemės <strong>naudojimo</strong> <strong>ir</strong> žemės savininkų, valdytojų <strong>ir</strong> naudotojųveiklos, susijusios su teritorijų planavimo dokumentuose nustatytais apribojimais, kontrolę.7. Saugomose teritorijose Vyriausybės įgaliota institucija gali drausti arba ribotimotorinių transporto <strong>ir</strong> vandens transporto priemonių naudojimą <strong>ir</strong> judėjimą, medžioklę, žvejybą,grybų <strong>ir</strong> augalų, taip pat jų dalių rinkimą, saugomų objektų naudojimą <strong>ir</strong> lankymą.DEVINTASIS SKIRSNIS. ŽEMĖS NUOSAVYBĖ IR ŽEMĖS SAVININKŲ,NAUDOTOJŲ BEI VALDYTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS SAUGOMOSETERITORIJOSE31 straipsnis. Žemės nuosavybė saugomose teritorijose1. Rezervatų <strong>ir</strong> Kuršių nerijos nacionalinio parko žemė yra išimtinė valstybės nuosavybė.Kitose saugomose teritorijose žemės nuosavybė yra valstybinė <strong>ir</strong> (ar) privati.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 83/385
2. Rezervatams steigti žemė Žemės įstatymo nustatyta tvarka gali būti paimama išprivačios žemės savininkų arba prieš terminą nutraukiama valstybinės žemės <strong>naudojimo</strong> teisė beivalstybinės žemės nuomos sutartis.3. Lietuvos Respublikos 2011 m. balandžio 12 d. įstatymo Nr. XI-1310 (nuo 2011 m.balandžio 28 d.) (Žin., 2011, Nr. 49-2365) redakcijaŽemė, reikalinga specialioms gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo teritorinių kompleksų <strong>ir</strong> objektų(vertybių) <strong>apsaugos</strong> programoms įgyvendinti <strong>ir</strong> visuomenės poreikiams tenkinti (poilsiavietėms,specialiems poilsio parkams, pažintiniams takams, rekreacinei infrastruktūrai <strong>ir</strong> kt. įrengti), išprivačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės <strong>naudojimo</strong> teisė<strong>ir</strong> valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą nutraukiama Žemės įstatymo nustatytatvarka. Žemė, reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, iš privačiosžemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės <strong>naudojimo</strong> teisė <strong>ir</strong>valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą nutraukiama Žemės paėmimo visuomenėsporeikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka.4. Valstybinių rezervatų, valstybinių parkų <strong>ir</strong> biosferos rezervatų d<strong>ir</strong>ekcijos valdo <strong>ir</strong>naudoja joms suteiktą valstybinę žemę patikėjimo teise.5. Nuosavybės teisių į žemę, miškus <strong>ir</strong> vandens telkinius atkūrimo tvarką <strong>ir</strong> sąlygassaugomose teritorijose nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimoįstatymas.6. Saugomose teritorijose nuosavybės teisės į žemę, miškus <strong>ir</strong> vandens telkinius gali būtiatkuriamos, žemės sandoriai sudaromi tik laikantis įstatymų nustatytų žemės, miškų <strong>ir</strong> vandenstelkinių <strong>naudojimo</strong> apribojimų, sąlygų <strong>ir</strong> reikalavimų, saugomų teritorijų nuostatų <strong>ir</strong> šių teritorijų<strong>tvarkymo</strong> planų (planavimo schemų), kitų šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodytų veiklą saugomoseteritorijose reglamentuojančių dokumentų nustatytų reikalavimų.7. Valstybinių draustinių, valstybinių parkų <strong>ir</strong> biosferos stebėsenos (monitoringo)teritorijų draustinių, taip pat rekreacinių zonų valstybinė žemė, miškai, vandenys, krūmai, pelkės,akmenynai <strong>ir</strong> kita nenaudojama žemė neparduodama, išskyrus namų valdų, asmeninio ūkio <strong>ir</strong>sodininkų bendrijų žemę bei iki 5 hektarų ploto sklypus, įsiterpusius į žemės ūkio naudmenas <strong>ir</strong>esančius tarp privačios žemės valdų.8. Saugomose teritorijose draudžiama keisti pagrindinę tikslinę konservacinę <strong>ir</strong> miškųūkio žemės <strong>naudojimo</strong> pask<strong>ir</strong>tį, išskyrus atvejus, kai tai daroma visuomenės poreikiams arbasiekiant išsaugoti gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo kompleksus <strong>ir</strong> objektus (vertybes). Pagrindinėtikslinė žemės <strong>naudojimo</strong> pask<strong>ir</strong>tis saugomose teritorijose keičiama tik tuo atveju, jeigu taineprieštarauja patv<strong>ir</strong>tintiems saugomų teritorijų <strong>tvarkymo</strong> planų (planavimo schemų)sprendiniams <strong>ir</strong> reglamentams.9. Valstybiniuose draustiniuose <strong>ir</strong> valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teisepriklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant,įkeičiant, dovanojant, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos.10. Paveldo objektai <strong>ir</strong> jų teritorijų žemė yra valstybinė <strong>ir</strong> (ar) privati nuosavybė. Paveldoobjektai gali būti perleidžiami privačion nuosavybėn tik nustačius <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> režimą.32 straipsnis. Žemės savininkų, valdytojų bei naudotojų teisės <strong>ir</strong> pareigos saugomoseteritorijose1. Žemės <strong>ir</strong> kito nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai bei naudotojai turi Žemėsįstatymo <strong>ir</strong> kitų įstatymų nustatytas teises. Šiomis teisėmis jie gali naudotis tiek, kiek josneprieštarauja šiam Įstatymui.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 84/385
2. Žemės savininkai, valdytojai bei naudotojai, kurių žemės valdose numatoma steigtisaugomą teritoriją, keisti esamų saugomų teritorijų statusą, nustatyti apribojimus arba pakeistiesamus, apie tai turi teisę gauti informaciją. Jie yra informuojami Teritorijų planavimo įstatymonustatyta tvarka rengiant saugomų teritorijų ribų planus arba kitus teritorijų planavimodokumentus, kuriais nustatomi reglamentai.3. Žemės <strong>ir</strong> kito nekilnojamojo turto savininkai bei valdytojai turi teisę pretenzijas dėlpasiūlymų steigti saugomas teritorijas, keisti esamų saugomų teritorijų statusą, nustatyti ar keistiveiklos apribojimus Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pareikšti institucijai,teikiančiai pasiūlymus dėl saugomos teritorijos steigimo, objektų skelbimo saugomais, esamossaugomos teritorijos statuso arba nustatyto <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> reikalavimų pakeitimo.4. Žemės savininkams bei valdytojams, kurių žemės valdose steigiama nauja saugomateritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojima<strong>ir</strong>ealiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą, išmokamoskompensacijos. Jų apskaičiavimo <strong>ir</strong> išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.5. Jeigu saugomos teritorijos įsteigtos, paveldo objektai paskelbti saugomais, esamųsaugomų teritorijų statusas pakeistas, veiklos apribojimai nustatyti ar pakeisti neatsižvelgus įžemės savininkų bei valdytojų pretenzijas, jie turi teisę kreiptis į teismą.6. Jeigu žemės savininkas, valdytojas <strong>ir</strong> naudotojas sutinka dėl saugomos teritorijossteigimo, esamos saugomos teritorijos statuso keitimo, nustatytų veiklos apribojimų ar jųpakeitimo, bet nesutinka dėl kompensacijos dydžio, jis gali kreiptis į teismą.7. Asmenys, gyvenantys saugomose teritorijose, gali verstis veikla, neprieštaraujančiasaugomos teritorijos steigimo tikslams, turi teisę gauti finansinę <strong>ir</strong> kitokią paramą už gamtos <strong>ir</strong>kultūros paveldo teritorinių kompleksų <strong>ir</strong> objektų (vertybių) priežiūrą. P<strong>ir</strong>mumo teisę išsinuomotibei įsigyti šio Įstatymo 31 straipsnio 7 dalyje nurodytą valstybinę žemę turi bes<strong>ir</strong>ibojančių sklypųsavininkai <strong>ir</strong> valdytojai.8. Saugomose teritorijose žemės savininkams <strong>ir</strong> valdytojams gali būti teikiamos žemėsmokesčio bei kitos lengvatos įstatymų nustatytais atvejais <strong>ir</strong> Vyriausybės nustatyta tvarka.9. Saugomose teritorijose žemės <strong>ir</strong> kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai beivaldytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų <strong>ir</strong> kitų teisės aktų, teritorijųplanavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registreįregistruotų veiklos apribojimų <strong>ir</strong> reikalavimų.10. Jeigu, suteikiant naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę arba atkuriant nuosavybėsteises į žemę saugomose teritorijose, į nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įrašytiteisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai,susiję su saugoma teritorija, juos į šio registro duomenis Vyriausybės įgaliotos institucijosteikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašonekilnojamojo turto registro tvarkytojas.11. Už gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo teritorinių kompleksų <strong>ir</strong> objektų (vertybių) išsaugojimąatsako jų savininkai, valdytojai <strong>ir</strong> naudotojai.12. Žemės savininkai, naudotojai bei valdytojai negali trukdyti įstatymų ar kitų teisės aktųnumatytais tikslais lankyti arba tvarkyti saugomų kompleksų bei objektų (vertybių), poilsiaviečių,takų, regyklų, kitų rekreacinių objektų.13. Savivaldybių institucijos atsako už savo valdomų gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldoteritorinių kompleksų bei objektų (vertybių) išsaugojimą, rūpinasi, kad saugomų vertybiųsavininkai, naudotojai <strong>ir</strong> valdytojai galėtų tinkamai jas saugoti.14. Kai saugomą teritoriją steigia, esamos saugomos teritorijos statusą keičia, veiklosapribojimus nustato arba keičia valstybės institucija, kompensacija mokama iš valstybės biudžeto© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 85/385
lėšų, o kai saugomą teritoriją steigia, esamos saugomos teritorijos statusą keičia, veiklosapribojimus nustato arba keičia savivaldybės taryba, kompensacija mokama iš savivaldybėsbiudžeto.DEŠIMTASIS SKIRSNIS. ATSAKOMYBĖ UŽ SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMOPAŽEIDIMUS33 straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus1. Juridiniai <strong>ir</strong> fiziniai asmenys, pažeidę Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimus,traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.2. Vyriausybės įgaliotos institucijos atsako už saugomų teritorijų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong>organizavimą <strong>ir</strong> negatyvių reiškinių šiame procese prevenciją. Šių institucijų įgalioti pareigūnaiasmeniškai atsako už jiems patikėtų uždavinių užtikrinant gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo teritoriniųkompleksų <strong>ir</strong> objektų (vertybių) išsaugojimą saugomose teritorijose vykdymą.3. Valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, nesiimantys veiksmų, užtikrinančiųįstatymų <strong>ir</strong> kitų teisės aktų laikymąsi saugomose teritorijose, ar v<strong>ir</strong>šijantys įgaliojimus, gali būtitraukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.34 straipsnis. Žalos atlyginimas1. Juridiniai <strong>ir</strong> fiziniai asmenys, padarę žalą saugomoms teritorijoms, privalo atlyginti žaląkiek įmanoma natūra (atkurti p<strong>ir</strong>minę objekto ar teritorijos būklę), be to, atlyginti padarytustiesioginius <strong>ir</strong> netiesioginius nuostolius. Kai ta pačia veika pažeidžiami visuomenės interesai <strong>ir</strong>padaroma žala fizinių ar juridinių asmenų turtui, pažeidimą padarę asmenys privalo atlyginti tieksaugomoms teritorijoms, tiek fizinių ar juridinių asmenų turtui padarytą žalą. Nuostoliainustatomi pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patv<strong>ir</strong>tintą metodiką.2. Paduoti teismui ieškinio pareiškimus dėl saugomoms teritorijoms ar paveldo objektamspadarytos žalos atlyginimo turi teisę Vyriausybės įgaliotos institucijos <strong>ir</strong> valstybiniai saugomųteritorijų pareigūnai.Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.RESPUBLIKOS PREZIDENTASALGIRDAS BRAZAUSKAS_________________Lietuvos Respublikossaugomų teritorijų įstatymopriedasLietuvos Respublikos 2010 m. b<strong>ir</strong>želio 22 d. įstatymo Nr. XI-935 (nuo 2010 m. gruodžio 1 d.)(Žin., 2010, Nr. 81-4229) redakcijaĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI1. 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos d<strong>ir</strong>ektyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių <strong>apsaugos</strong>(OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 98) su paskutiniais pakeitimais,padarytais 1997 m. liepos 29 d. Komisijos d<strong>ir</strong>ektyva 97/49/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas,15 skyrius, 3 tomas, p. 344).© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 86/385
2. 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos d<strong>ir</strong>ektyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių <strong>ir</strong> laukinėsfaunos bei floros <strong>apsaugos</strong> (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) supaskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. spalio 27 d. Tarybos d<strong>ir</strong>ektyva 97/62/EB (OL 2004m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 3).[Skelbta: Žin., 2001, Nr.: 108-3902; 2010, Nr.: 81-4229; 2011, Nr.: 49-2365]_________________© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 87/385
VYRIAUSYBĖS NUTARIMAILietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas Nr. 1239 „Dėlvalstybinės reikšmės parkų nuostatų <strong>ir</strong> valstybinės reikšmės parkų sąrašo patv<strong>ir</strong>tinimo“Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3215)24 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:Patv<strong>ir</strong>tinti pridedamus:1. Valstybinės reikšmės parkų nuostatus.2. Valstybinės reikšmės parkų sąrašą.Ministras P<strong>ir</strong>mininkasAplinkos ministrasAndrius KubiliusGediminas KazlauskasPatv<strong>ir</strong>tintaLietuvos Respublikos Vyriausybės2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 1239VALSTYBINĖS REIKŠMĖS PARKŲ NUOSTATAII. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Valstybinės reikšmės parkų nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato ypatingą istorinę,architektūrinę, kultūrinę, mokslinę, estetinę, ekologinę <strong>ir</strong> dendrologinę vertę turinčių parkųvalstybinėje žemėje atrankos kriterijus, apsaugą, tvarkymą, veiklą juose, jų lankymą <strong>ir</strong> kontrolę.2. Nuostatuose vartojamos sąvokos:Valstybinės reikšmės parko valdytojas – juridinis asmuo, patikėjimo, nuomos arpanaudos teise valdantis valstybinę žemę, kurioje yra valstybinės reikšmės parkas.Kitos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme (Žin., 2007, Nr. 80-3215), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001,Nr. 108-3902) <strong>ir</strong> kituose teisės aktuose.II. VALSTYBINĖS REIKŠMĖS PARKŲ ATRANKOS KRITERIJAI3. Valstybinės reikšmės parkams (toliau – Parkai) prisk<strong>ir</strong>iami parkai, tinkantys būtidemonstraciniu objektu gamtamoksliniam auklėjimui, švietimui, turintys infrastruktūroselementų, leidžiančių juos lankyti:3.1. istoriniai parkai, atitinkantys šiuos kriterijus:3.1.1. XVIII–XX a. įkurti arba rekonstruoti pagal Eduardo Andrė, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus, Martyno Knakfuso, Georgo Frydricho Kufalto, Karolio Podčašinskio, Alfredo© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 88/385
Gaulios, Rūtos <strong>ir</strong> Alfonso Kiškių, Teklės Šešelgienės, Antano Tauro, Leono Čib<strong>ir</strong>o parengtusprojektus;3.1.2. juose yra ne mažiau kaip 20 medžių <strong>ir</strong> krūmų (tarp jų introdukuotų) rūšių, porūšių,atmainų ar formų;3.2. dendrologiniai parkai, kuriuose želdiniai yra pagrindinis erdvinę struktūrąformuojantis elementas <strong>ir</strong> užima ne mažiau kaip 70 procentų parko ploto, kuriuose yra ne mažiaukaip 30 medžių <strong>ir</strong> krūmų (tarp jų introdukuotų) rūšių, porūšių, atmainų ar formų.III. PARKŲ APSAUGA, TVARKYMAS IR VEIKLA JUOSE4. Parkų apsaugą <strong>ir</strong> tvarkymą organizuoja Parkų valdytojai:4.1. savivaldybės užtikrina, kad Parkų, nepatenkančių į kultūros paveldo objektųteritorijas, ribos būtų nustatytos rengiamuose teritorijų planavimo dokumentuose LietuvosRespublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) <strong>ir</strong> kitųteisės aktų nustatyta tvarka, atlikti šių Parkų žemės sklypų kadastriniai matavimai – nustatytosžemės sklypų ribų posūkio taškų <strong>ir</strong> riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje;4.2. kiti Parkų valdytojai kreipiasi į savivaldybes dėl 4.1 punkto nuostatų įgyvendinimo.5. Parkų valdytojai pagal kompetenciją:5.1. organizuoja:5.1.1. Parkų <strong>tvarkymo</strong> projektų rengimą vadovaujantis Atsk<strong>ir</strong>ųjų <strong>ir</strong> priklausomųjų želdynųkūrimo <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> projektų rengimo tvarkos aprašu, patv<strong>ir</strong>tintu aplinkos ministro 2007 m.gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-719 (Žin., 2008, Nr. 2-79), prieš projektavimą atliktų moksliniųtyrimų <strong>ir</strong> inventorizavimo duomenimis, istoriniais duomenimis, projektiniais pasiūlymais;5.1.2. parengtų projektų įgyvendinimą;5.1.3. Parkų apsaugą <strong>ir</strong> tvarkymą pagal Parkų priežiūros planus kalendoriniams metams,parengtus pasitelkus atitinkamų sričių specialistų, <strong>ir</strong> pagal Parkų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong>reglamentus, parengtus vadovaujantis Nuostatais, Atsk<strong>ir</strong>ųjų želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong>pavyzdiniu reglamentu, patv<strong>ir</strong>tintu aplinkos ministro 2008 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-62(Žin., 2008, Nr. 15-533), Gamtos paveldo objektų nuostatais, patv<strong>ir</strong>tintais aplinkos ministro 2005m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-214 (Žin., 2005, Nr. 58-2026), Lietuvos Respublikosnekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571)nuostatomis;5.2. koordinuoja <strong>ir</strong> (ar) organizuoja Parkuose vykdomus mokslinius tyrimus, stebėseną,Parko teritorijoje esančių želdinių (vadovaujantis Želdynų <strong>ir</strong> želdinių inventorizavimo <strong>ir</strong>apskaitos taisyklėmis, patv<strong>ir</strong>tintomis aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5(Žin., 2008, Nr. 5-200), statinių inventorizavimą <strong>ir</strong> kitą veiklą;5.3. periodiškai (ne rečiau kaip kartą per metus) spaudoje, interneto svetainėse informuojavisuomenę apie Parkų būklę <strong>ir</strong> numatomus <strong>tvarkymo</strong> darbus, atlieka kitas teisės aktų nustatytasfunkcijas.6. Parkuose skatinama veikla, puoselėjanti, išryškinanti <strong>ir</strong> propaguojanti istorines,architektūrines, kultūrines, mokslines, estetines, ekologines, dendrologines vertybes,nepažeidžiant Parko būklės:6.1. moksliniai tyrimai – istoriniai <strong>ir</strong> gamtos taikomieji <strong>ir</strong> fundamentiniai tyrimai;6.2. mokymas – praktiniai (moksleivių <strong>ir</strong> studentų) užsiėmimai, žaliosios klasės;6.3. atsk<strong>ir</strong>ų gamtos <strong>ir</strong> kultūros objektų Parke stebėsena;6.4. švietėjiška veikla – informaciniai stendai, kuriuose propaguojamos gamtos <strong>ir</strong> kultūrosvertybės, etninę kultūrą populiarinantys renginiai;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 89/385
6.5. kultūrinė veikla – koncertai, parodos, etninės kultūros paveldo vertybių puoselėjimo,kiti kultūriniai renginiai;6.6. pažintinė rekreacija.7. Parkuose draudžiama:7.1. keisti <strong>ir</strong> žaloti Parkų kompoziciją, jų erdvinę-planinę struktūrą (reljefą, vandenstelkinius, takų tinklą), mažinti istorinę, architektūrinę, kultūrinę, estetinę, ekologinę vertę,naikinti ar žaloti Parko želdinius, mažuosius kraštovaizdžio architektūros <strong>ir</strong> inžinerinius statinius,gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo objektus;7.2. ne keliuose važinėti motorinėmis transporto priemonėmis, jas statyti ar kitaipeksploatuoti (įskaitant dv<strong>ir</strong>ates, tr<strong>ir</strong>ates <strong>ir</strong> keturrates savaeiges transporto priemones), išskyrusspecialiąsias transporto priemones, žemės <strong>ir</strong> miškų ūkio techniką Lietuvos Respublikos įstatymų<strong>ir</strong> kitų teisės aktų nustatyta tvarka;7.3. rinkti, sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius kaip 0,5 kubinio metronatūraliai juose esančius akmenis;7.4. įrengti išorinę reklamą, nesusijusią su Parkuose saugomais kompleksais <strong>ir</strong> objektais(vertybėmis), taip pat didinančią teritorijos vizualią (regimąją) taršą, išskyrus teisės aktų nustatytatvarka masinių renginių organizavimo tikslu ar kitai Nuostatų 6 punkte minimai veiklai.IV. PARKŲ LANKYMAS8. Parkus leidžiama lankyti, jeigu juose nevyksta uždaro pobūdžio renginiai, nevykdomi<strong>tvarkymo</strong> darbai, keliantys lankytojams pavojų.9. Turi būti nustatomos Parkų lankymo sąlygos <strong>ir</strong> nurodomos stende prie įėjimo į Parką.V. ATSAKOMYBĖ UŽ PARKŲ NUOSTATŲ PAŽEIDIMUS IR KONTROLĖ10. Asmenys, pažeidę Nuostatų reikalavimus, atsako įstatymų <strong>ir</strong> kitų teisės aktų nustatytatvarka.11. Parko <strong>ir</strong> jo želdinių būklės, želdinių veisimo vidaus kontrolę vykdo savivaldybėsadministracijos. Parko <strong>ir</strong> jo želdinių <strong>apsaugos</strong> valstybinę kontrolę vykdo Aplinkos ministerija <strong>ir</strong>jos įgaliotos institucijos.VI. ŽALOS ATLYGINIMAS12. Asmenys, sunaikinę ar sužaloję Parko želdinius, privalo atlyginti padarytą žaląLietuvos Respublikos želdynų įstatymo <strong>ir</strong> kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Žala apskaičiuojamapagal Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksusbei objektus, skaičiavimo metodiką, patv<strong>ir</strong>tintą Aplinkos <strong>apsaugos</strong> ministerijos 1995 m. gruodžio14 d. įsakymu Nr. 198 (Žin., 1996, Nr. 39-973; 1998, Nr. 26-706).13. Asmenys, padarę žalą Parkui kaip nekilnojamajai kultūros vertybei, privalo atlygintižalą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> įstatymo <strong>ir</strong> kitų teisės aktųnustatyta tvarka.––––––––––––––––––––PATVIRTINTA© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 90/385
Lietuvos Respublikos Vyriausybės2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 1239Eil. Nr. VALSTYBINĖS REIKŠMĖS PARKŲ SĄRAŠASValstybinės reikšmės parko pavadinimas Adresas 1. Alantos dvaro sodybos parkas Molėtų r. sav., Naujasodžio k. 2. Astravo dvaro sodybos parkas B<strong>ir</strong>žų r. sav., B<strong>ir</strong>žų m. 3. Kauno Ąžuolyno parkas Kauno m. sav., Kauno m. 4. Baisiogalos dvaro sodybos parkas Radviliškio r. sav., Baisogalos mstl. 5. Belvederio dvaro sodybos parkas Jurbarko r. sav., Belvederio k. 6. Bridų parkas Šiaulių r. sav., Bridų k. 7. Burbiškio dvaro sodybos parkas Radviliškio r. sav., Burbiškio k. 8. Gelgaudiškio dvaro sodybos parkas Šakių r. sav., Gelgaudiškio m. 9. Juknaičių gyvenvietės parkas Šilutės r. sav., Juknaičių k. 10. Kretingos dvaro sodybos parkas Kretingos r. sav., Kretingos m. 11. Kuršėnų dvaro sodybos parkas Šiaulių r. sav., Kuršėnų m., Ventos g. 12. Kurtuvėnų dvaro sodybos parkas Šiaulių r. sav., Kurtuvėnų mstl. 13. Lentvario dvaro sodybos parkas Trakų r. sav., Lentvario m., Klevų al. 14. Paežerių dvaro sodybos parkas Šiaulių r. sav., Paežerių k. 15. Paežerių dvaro sodybos parkas Vilkaviškio r. sav., Paežerių k. 16. Pakruojo dvaro sodybos parkas Pakruojo r. sav., Pakruojo k. 17. Palangos parkas Palangos m. sav., Palangos m. 18. Panemunės pilies parkas Jurbarko r. sav., Pilies I k. 19. Plungės dvaro sodybos parkas Plungės r. sav., Plungės m. 20. Raudondvario dvaro sodybos parkas Kauno r. sav., Raudondvario k. 21. Raudonės pilies parkas Jurbarko r. sav., Raudonės mstl. 22. Renavo dvaro sodybos parkas Mažeikių r. sav., Renavo k. 23. Rietavo dvaro sodybos parkas Rietavo sav., Rietavo m. 24. Ringuvėnų parkas Šiaulių r. sav., Ringuvėnų k. 25. Rokiškio dvaro sodybos parkas Rokiškio r. sav., Rokiškio m. 26. Sapiegų rezidencijos, Trinitorių vienuolyno <strong>ir</strong> ligoninės statinių komplekso parkas Vilniaus m. sav., tarp Antakalnio <strong>ir</strong> L. Sapiegos gatvių 27. Sereikiškių parkas Vilniaus. m. sav., Vilniaus m. 28. Terespolio dvaro sodybos parkas Kėdainių r. sav., Terespolio k. © doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 91/385
29. Trakų Vokės dvaro sodybos parkas Vilniaus m. sav., Vilniaus m. 30. Užutrakio dvaro sodybos parkas Trakų r. sav., Trakų m. 31. Verkių dvaro sodybos parkas Vilniaus m. sav., Vilniaus m. 32. Žagarės dvaro sodybos parkas Joniškio r. sav., Žagariškių k. Pastaba. Valstybinės reikšmės parkų adresai nustatyti Kultūros vertybių registre.–––––––––––––––––Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimas Nr. 206 „Dėl kriterijų,pagal kuriuos medžiai <strong>ir</strong> krūmai, augantys ne miškų ūkio pask<strong>ir</strong>ties žemėje, prisk<strong>ir</strong>iamisaugotiniems, sąrašo patv<strong>ir</strong>tinimo <strong>ir</strong> medžių <strong>ir</strong> krūmų priskyrimo saugotiniems“Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3215)20 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:1. Patv<strong>ir</strong>tinti kriterijų, pagal kuriuos medžiai <strong>ir</strong> krūmai, augantys ne miškų ūkio pask<strong>ir</strong>tiesžemėje, prisk<strong>ir</strong>iami saugotiniems, sąrašą (pridedama).2. Prisk<strong>ir</strong>ti saugotiniems medžius <strong>ir</strong> krūmus, augančius ne miškų ūkio pask<strong>ir</strong>ties žemėje <strong>ir</strong>atitinkančius bent vieną 1 punkte nurodyto sąrašo kriterijų.Ministras P<strong>ir</strong>mininkasAplinkos ministrasGediminas K<strong>ir</strong>kilasArtūras PaulauskasPATVIRTINTALietuvos Respublikos Vyriausybės2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206KRITERIJŲ, PAGAL KURIUOS MEDŽIAI IR KRŪMAI, AUGANTYS NE MIŠKŲŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖJE, PRISKIRIAMI SAUGOTINIEMS, SĄRAŠASI. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Kriterijų, pagal kuriuos medžiai <strong>ir</strong> krūmai, augantys ne miškų ūkio pask<strong>ir</strong>ties žemėje,prisk<strong>ir</strong>iami saugotiniems, sąrašas (toliau vadinama – šis Sąrašas) taikomas medžiams <strong>ir</strong> krūmams,siekiant juos prisk<strong>ir</strong>ti saugotiniems, išskyrus:1.1. vaismedžius, vaiskrūmius, natūraliai išaugusius krūmus;1.2. medžius <strong>ir</strong> krūmus, augančius valstybinės reikšmės kelių kelio juostoje;1.3. medžius <strong>ir</strong> krūmus, augančius viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių <strong>ir</strong> jųįrenginių <strong>apsaugos</strong> zonoje;1.4. dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui <strong>ir</strong> kraštovaizdžiu<strong>ir</strong>eikšmingus medžius <strong>ir</strong> krūmus, augančius privačioje žemėje, kuriuos saugotinais skelbiasavivaldybės.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 92/385
2. Šiame Sąraše vartojamos sąvokos:Deklaruoti laukai – kaip tai apibrėžta kasmet Žemės ūkio ministerijos tv<strong>ir</strong>tinamoseTiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų <strong>ir</strong> pasėlių plotus administravimo bei kontrolėstaisyklėse.Vietiniai medžiai – Lietuvoje savaime paplitę neintrodukuoti medžiai.Kitos šiame Sąraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme(Žin., 2007, Nr. 80-3215) vartojamas sąvokas.II. KRITERIJŲ SĄRAŠAS3. Medžiai <strong>ir</strong> krūmai, augantys ne miškų ūkio pask<strong>ir</strong>ties žemėje, prisk<strong>ir</strong>iami saugotiniems,jeigu jie atitinka bent vieną iš šių kriterijų:3.1. auga kurortų <strong>apsaugos</strong> zonoje, išskyrus privačias namų valdas, mėgėjiškų sodųteritorijų individualius sodo sklypus, deklaruotus laukus;3.2. auga kultūros paveldo objektų teritorijoje <strong>ir</strong> jos <strong>apsaugos</strong> zonoje, išskyrus natūraliaiišaugusius medžius;3.3. auga geležinkelio želdinių <strong>apsaugos</strong> zonoje, išskyrus medžius <strong>ir</strong> krūmus, kurie keliapavojų eismo saugai <strong>ir</strong> auga elektros tiekimo, ryšių <strong>ir</strong> signalizacijos įrenginių <strong>apsaugos</strong> zonoje aryra aukštesni už nuotolį nuo medžių iki p<strong>ir</strong>mojo bėgio;3.4. auga vietinės reikšmės kelių kelio juostos dalyje už kelio pylimo pado, iškasos arkelio griovio išorinio krašto, taip pat kelio <strong>apsaugos</strong> zonoje už kelio juostos ribos, išskyrusmedžius <strong>ir</strong> krūmus, kurie kelia pavojų saugiam eismui <strong>ir</strong> kelio naudojimui <strong>ir</strong> (arba) augadeklaruotuose laukuose;3.5. auga aerodromų <strong>apsaugos</strong> zonoje (išskyrus aerodromo teritoriją), išskyrus medžius <strong>ir</strong>krūmus, kurie kelia pavojų skrydžių saugai <strong>ir</strong> aviacijos saugumui;3.6. auga gamybinių <strong>ir</strong> kitų objektų sanitarinėje <strong>apsaugos</strong> zonoje, išskyrus augančiusdeklaruotuose laukuose;3.7. auga miestų, miestelių bendro <strong>naudojimo</strong> teritorijose <strong>ir</strong> miestų kitose valstybinėsžemės teritorijose, nenurodytose 3.1–3.6 punktuose, išskyrus Neringos savivaldybės fizinių <strong>ir</strong>juridinių asmenų išnuomotą valstybinę žemę prie nuosavybės teise priklausančių pastatų;3.8. auga kaimų bendro <strong>naudojimo</strong> teritorijose, mėgėjiškų sodų teritorijų bendro<strong>naudojimo</strong> žemėje, išskyrus augančius pav<strong>ir</strong>šinių vandens telkinių <strong>apsaugos</strong> zonose;3.9. auga privačiose žemės valdose miestuose <strong>ir</strong> miesteliuose, išskyrus augančiuspav<strong>ir</strong>šinių vandens telkinių <strong>apsaugos</strong> zonose, privačiose namų valdose <strong>ir</strong> mėgėjiškų sodųteritorijų individualiuose sodo sklypuose;3.10. auga valstybinėje <strong>ir</strong> privačioje žemėje kaime, išskyrus pav<strong>ir</strong>šinių vandens telkiniųpakrančių <strong>apsaugos</strong> juostas: vietiniai medžiai – ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, miškinės obelys,miškinės kriaušės, guobos, vinkšnos, sk<strong>ir</strong>pstai, baltieji <strong>ir</strong> trapieji gluosniai, išskyrus augančiusprivačiose namų valdose <strong>ir</strong> deklaruotuose laukuose;3.11. auga valstybinėje <strong>ir</strong> privačioje žemėje kaime <strong>ir</strong> deklaruotuose laukuose: beržai, eglės<strong>ir</strong> pušys, didesnio kaip 20 centimetrų skersmens (1,3 metro aukštyje), išskyrus augančiusprivačiose namų valdose <strong>ir</strong> mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose;3.12. auga deklaruotuose laukuose: ąžuolai, uosiai, klevai <strong>ir</strong> liepos, didesnio kaip20 centimetrų skersmens;3.13. auga pav<strong>ir</strong>šinių vandens telkinių pakrančių <strong>apsaugos</strong> juostose: ąžuolai, beržai, klevai<strong>ir</strong> uosiai, didesnio kaip 8 centimetrų skersmens, kiti medžiai, didesnio kaip 16 centimetrų© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 93/385
skersmens, išskyrus numatytus išk<strong>ir</strong>sti pagal parengtus gamtotvarkos planus, pakrančių (šlaitų)<strong>tvarkymo</strong> projektus, taip pat medžius, augančius vidaus vandenų kelių navigacijos ženklųveikimo zonose <strong>ir</strong> deklaruotuose laukuose.––––––––––––––––Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 29 d. Nr. 486 nutarimas Nr. 468 „Dėlnekilnojamojo kultūros paveldo objektų <strong>apsaugos</strong> zonų nustatymo taisyklių patv<strong>ir</strong>tinimo“Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 19 straipsnio 8 dalimi <strong>ir</strong> Lietuvos Respublikos nekilnojamojokultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 11 straipsniu,Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:Patv<strong>ir</strong>tinti Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų <strong>apsaugos</strong> zonų nustatymo taisykles(pridedama).Ministras P<strong>ir</strong>mininkasKultūros ministrasAlg<strong>ir</strong>das BrazauskasVladim<strong>ir</strong>as PrudnikovasPATVIRTINTALietuvos Respublikos Vyriausybės2006 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 486NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ APSAUGOS ZONŲNUSTATYMO TAISYKLĖSI. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų <strong>apsaugos</strong> zonų nustatymo taisyklės (toliauvadinama - šios Taisyklės) reglamentuoja valstybės ar savivaldybių skelbiamų ar paskelbtųsaugomais pavienių ar kompleksinių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų (toliau vadinama -kultūros paveldo objektai) <strong>apsaugos</strong> zonų nustatymo principus <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonų bei jų pozoniųribų žymėjimą nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> specialiuosiuose planuose (toliauvadinama - planai) <strong>ir</strong> kituose teritorijų planavimo dokumentuose.2. Šios Taisyklės nereglamentuoja kultūros paveldo vietovių apsaugai steigiamų arįsteigtų istorinių nacionalinių parkų, istorinių regioninių parkų, kultūrinių rezervatų, kultūriniųdraustinių buferinių <strong>apsaugos</strong> zonų nustatymo <strong>ir</strong> šių zonų ribų žymėjimo teritorijų planavimodokumentuose.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 94/385
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1310 (nuo 2009m. spalio 21 d.) (Žin., 2009, Nr. 125-5393) redakcijaKultūros paveldo objektų <strong>apsaugos</strong> zonas nustatantys planai rengiami, svarstomi,derinami, tv<strong>ir</strong>tinami <strong>ir</strong> keičiami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995,Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) <strong>ir</strong> Nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> specialiojoteritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patv<strong>ir</strong>tintų kultūros ministro <strong>ir</strong> aplinkosministro 2005 m. b<strong>ir</strong>želio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-2973; 2008, Nr.144-5797), nustatyta tvarka.4. Planus rengia atestuoti specialistai <strong>ir</strong> gali rengti juridiniai asmenys, jeigu tiems darbamsvadovauja atestuoti specialistai <strong>ir</strong> jeigu juridinių asmenų įstatuose numatyta teritorijų planavimoveikla. Atestavimo tvarką tv<strong>ir</strong>tina aplinkos ministras <strong>ir</strong> kultūros ministras bendru įsakymu.5. Šios Taisyklės privalomos planų rengimo organizatoriams, planų rengėjams, jųsprendinius derinančioms, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančioms, planavimosprendinius tv<strong>ir</strong>tinančioms institucijoms, taip pat kitiems fiziniams <strong>ir</strong> juridiniams asmenims,dalyvaujantiems teritorijų planavimo procese <strong>ir</strong> procedūrose.6. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos teritorijųplanavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188;2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> įstatyme <strong>ir</strong>kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.II. APSAUGOS ZONŲ NUSTATYMAS7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1310 (nuo 2009m. spalio 21 d.) (Žin., 2009, Nr. 125-5393) redakcijaKultūros paveldo objektų <strong>apsaugos</strong> zonos nustatomos plano rengimo metu surinkusduomenis apie planuojamoje teritorijoje esančius kultūros paveldo objektus, atliktus tyrimus,parengus apskaitos <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> dokumentus, atlikus nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimuidarančių įtaką sprendinių analizę, surinkus duomenis apie planuojamoje teritorijoje esančius <strong>ir</strong>Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus, šiais duomenimis pagrindus kultūrospaveldo objektų <strong>apsaugos</strong> zonų <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> nuo fizinio poveikio <strong>ir</strong> (ar) vizualinės <strong>apsaugos</strong>pozonių nustatymo būtinybę <strong>ir</strong> apsaugai užtikrinti būtinus pozonių dydžius, įvertinus planosprendinių padarinius, planą apsvarsčius, suderinus su suinteresuotomis institucijomis <strong>ir</strong> jįpatv<strong>ir</strong>tinus.8. Kultūros paveldo objektų <strong>apsaugos</strong> zonos gali turėti kurį nors vieną pozonį arba abusk<strong>ir</strong>tingo <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> režimo pozonius: <strong>apsaugos</strong> nuo fizinio poveikio pozonį <strong>ir</strong> (ar)vizualinės <strong>apsaugos</strong> pozonį.9. Kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus veiklą, kuri žemės sklypuose ar jų dalyse,esančiuose už kultūros paveldo objekto teritorijos, fiziškai pakenktų kultūros paveldo objektovertingosioms savybėms ar trukdytų apžvelgti kultūros paveldo objektą, <strong>apsaugos</strong> zonų ribosapibrėžiamos kiekvienam kultūros paveldo objektui individualiai arba nusprendžiama, kad<strong>apsaugos</strong> zonų nustatyti nereikia.10. Apsaugos zonos nenustatomos kultūros paveldo objektams, kurie yra valstybiniuoserezervatuose, rezervatuose esančiuose valstybiniuose parkuose, taip pat draustiniuose. Tokiuatveju šių saugomų teritorijų planavimo dokumentai <strong>ir</strong> (ar) nuostatai bei <strong>apsaugos</strong> reglamentaipr<strong>ir</strong>eikus papildomi <strong>apsaugos</strong> nuo galimo neigiamo veiklos gretimose teritorijose poveikioreikalavimais.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 95/385
11. Jeigu gretimų kultūros paveldo objektų planuojamos <strong>apsaugos</strong> zonos ribojasi arbapersidengia, gali būti nustatoma bendra <strong>apsaugos</strong> zona su bendrais <strong>apsaugos</strong> nuo fizinio poveikio<strong>ir</strong> vizualinės <strong>apsaugos</strong> pozoniais.12. Apsaugos zonų <strong>ir</strong> jų pozonių ribos pagal galimybes sutapatinamos su d<strong>ir</strong>btiniųplanuojamos teritorijos elementų ribomis (žemės sklypų ribomis, tvenkinių, kanalų krantais,užtvankų, kelių, geležinkelių ar kitų pylimų, iškasų pakraščiais, miško kvartalų proskynomis,elektros linijomis ar jų <strong>apsaugos</strong> zonų ribomis <strong>ir</strong> panašiai) <strong>ir</strong> natūraliomis planuojamojeteritorijoje esančių gamtinių elementų ribomis (upių, ežerų, pelkių krantais, griovų, raguvųdugnais ar šlaitų keteromis, miškų ar kitokių želdynų pakraščiais <strong>ir</strong> panašiai).13. Atsižvelgiant į kultūros paveldo objektų (išskyrus kultūros paveldo statinius, kurių<strong>apsaugos</strong> nuo fizinio poveikio pozoniai nustatomi vadovaujantis šių Taisyklių 14 punktu) rūšį <strong>ir</strong>veiklą, kuri žemės sklypuose ar jų dalyse, esančiuose už kultūros paveldo objekto teritorijos,fiziškai pakenktų kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms, nuo šių objektų teritorijųribų nustatomi tokie <strong>apsaugos</strong> nuo fizinio poveikio pozoniai:13.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1310 (nuo2009 m. spalio 21 d.) (Žin., 2009, Nr. 125-5393) redakcijaarcheologinio, povandeninio, istorinio, mitologinio, kultūrinės raiškos, memorialinio,sakralinio, etnokultūrinio, architektūrinio, istorinių želdynų vertingųjų savybių pobūdžio kultūrospaveldo objektams - iki 50 metrų pločio; archeologinio pobūdžio objektams, kurių tikslių ribųnustatyti neįmanoma remiantis tyrimų duomenimis, - iki 120 metrų pločio;13.2. dailės bei nedideliems (iki 500 kv. metrų) istorinio vertingųjų savybių pobūdžiorūšies objektams <strong>ir</strong> ne kapinėse esantiems vieno ar kelių žmonių kapams, kapais laikomomspalaikų užkasimo arba žmonių žudynių vietoms - iki 10 metrų pločio.14. Kultūros paveldo statinių apsaugai nuo veiklos, kuri žemės sklypuose ar jų dalyse,esančiuose už kultūros paveldo objekto teritorijos, fiziškai pakenktų jų vertingosioms savybėms,įvertinus šių statinių duomenis (aukštį, pamatų gylį, konstrukcijų medžiagas, konstrukcijų fizinębūklę, grunto savybes, teritorijos reljefo savybes, hidrografiją <strong>ir</strong> šių kultūros paveldo statiniųnuotolį nuo jų teritorijų ribų), <strong>apsaugos</strong> nuo fizinio poveikio pozoniai nustatomi:14.1. pavieniams kultūros paveldo pastatams - ne didesni už jų aukštį, skaičiuojantatstumą nuo pastatų išorinių sienų pav<strong>ir</strong>šiaus. Kai taip apskaičiuotos <strong>apsaugos</strong> nuo fiziniopoveikio pozonių ribos visiškai patenka į tokių kultūros paveldo objektų teritorijas, šie pozoniainenustatomi;14.2. kultūros paveldo inžineriniams statiniams - pagal tokių statinių <strong>apsaugos</strong> zonas,nustatytas Specialiosiose žemės <strong>ir</strong> miško <strong>naudojimo</strong> sąlygose, patv<strong>ir</strong>tintose Lietuvos RespublikosVyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43).Kai taip apskaičiuotos <strong>apsaugos</strong> nuo fizinio poveikio pozonių ribos visiškai patenka į tokiųkultūros paveldo objektų teritorijas, šie pozoniai nenustatomi;14.3. kultūros paveldo pastatų kompleksams - ne daugiau kaip 50 metrų pločio.15. Atsižvelgiant į veiklą, kuri žemės sklypuose ar jų dalyse, esančiuose už kultūrospaveldo objekto teritorijos, trukdytų apžvelgti kultūros paveldo objektą, vizualinės <strong>apsaugos</strong>pozoniai nustatomi iki 200 metrų pločio nuo šio kultūros paveldo objekto teritorijos ribos.Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pagrindus būtinybę, vizualinės <strong>apsaugos</strong>pozoniai gali būti nustatomi <strong>ir</strong> didesni.16. Vizualinės <strong>apsaugos</strong> pozoniai nenustatomi:16.1. povandeninio vertingųjų savybių pobūdžio objektams;16.2. archeologinio vertingųjų savybių pobūdžio objektams, esantiems apželdintoje(miške ar panašiai) arba užstatytoje (miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje) teritorijoje.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 96/385
III. APSAUGOS ZONŲ ŽYMĖJIMAS PLANUOSE17. Kultūros paveldo objektų <strong>apsaugos</strong> zonų <strong>ir</strong> jų pozonių ribos žymimos planuose <strong>ir</strong>kituose teritorijų planavimo dokumentuose. Jų erdviniai duomenys kaupiami Kultūros vertybiųregistro geoinformacinių duomenų posistemėje <strong>ir</strong> perduodami kitiems valstybės registrams(kadastrams).18. Apsaugos zonų žymėjimo masteliai yra šie:18.1. planuose - M 1:10000, M 1:5000. Pagal <strong>apsaugos</strong> zonų dydį papildomai gali būtibraižomi M 1:2000 arba M 1:1000 planai, o nedidelį (iki 500 kv. metrų) plotą užimančių kultūrospaveldo objektų (kai kurių vietų, statinių, akmenų <strong>ir</strong> panašiai) - M 1:500 planai. Stambesniųmastelių (M 1:5000, M 1:2000, M 1:1000, M 1:500) planuose parodomi kultūros paveldo objektųaplinkos elementai <strong>ir</strong> jų <strong>apsaugos</strong> zonos. Planų sudėtis gali būti papildyta reikiamomis kitųmastelių schemomis;18.2. kituose teritorijų planavimo dokumentuose - pagal tiems dokumentams nustatytusreikalavimus.19. Apsaugos zonų pozonių ribų žymėjimo ženklai yra šie:19.1. <strong>apsaugos</strong> nuo fizinio poveikio pozonių - brūkšninė linija, kurios tarpuose yra dutaškai (brūkšnelio ilgis - 7 mm; tarpas tarp brūkšnelių, kuriame yra du taškai, - 4 mm; linijosstoris - 1 mm). Zonos spalvinamos melsvai, spalvinio žymėjimo spektras pas<strong>ir</strong>enkamas taip, kadbūtų įskaitomi kiti plano duomenys;19.2. vizualinės <strong>apsaugos</strong> pozonių - brūkšninė linija, kurios tarpuose yra statmeni linijaibrūkšneliai (brūkšnelio ilgis - 7 mm; tarpelio, kurio viduryje yra statmenas 3 mm ilgio brūkšnelis,ilgis - 4 mm; linijos storis - 1 mm). Zonos spalvinamos žalsvai, spalvinio žymėjimo spektraspas<strong>ir</strong>enkamas taip, kad būtų įskaitomi kiti plano duomenys;19.3. kai brėžiniuose dėl jų mastelio <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> nuo fizinio poveikio bei vizualinės<strong>apsaugos</strong> pozonių dydžio nėra galimybės grafiškai pavaizduoti nustatytų pozonių ribų linijų <strong>ir</strong>spalvinimo, - ištisinė plona linija su nuoroda į pastabas, suteikiančias būtiną informaciją apiepažymėtus pozonius.20. Apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio <strong>ir</strong> (ar) vizualinės <strong>apsaugos</strong> pozonio ribų lūžiotaškams, jeigu jos nėra sutapatintos su vietovės d<strong>ir</strong>btinių ar natūralių elementų ribomis, pagalLietuvos koordinačių sistemą LKS-94 nustatomos koordinatės, kurios nurodomos planuose.21. Kiti spalviniai <strong>ir</strong> grafiniai žymėjimai turi atitikti Žemės sklypų pagrindinės tikslinėsžemės <strong>naudojimo</strong> pask<strong>ir</strong>ties, būdų <strong>ir</strong> pobūdžių specifikacijos, patv<strong>ir</strong>tintos aplinkos ministro 2005m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 (Žin., 2005, Nr. 41-1317), techninių reikalavimų reglamentoGK TR 2.11.02:2000 „Sutartiniai topografinių planų M1:500, 1:1000, 1:2000 <strong>ir</strong> 1:5000 ženklai“,patv<strong>ir</strong>tinto Valstybinės geodezijos <strong>ir</strong> kartografijos tarnybos prie Lietuvos RespublikosVyriausybės d<strong>ir</strong>ektoriaus 2000 m. b<strong>ir</strong>želio 19 d. įsakymu Nr. 45 (Žin., 2000, Nr. 52-1518),reikalavimus, taip pat kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS22. Ginčai dėl kultūros paveldo objektų <strong>apsaugos</strong> zonų nustatymo sprendžiami LietuvosRespublikos įstatymų nustatyta tvarka.[Skelbta: Žin., 2006, Nr.: 61-2197; Žin., 2009, Nr.: 125-5393]._________________© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 97/385
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 476 „Dėl LietuvosRespublikos želdynų įstatymo koncepcijos patv<strong>ir</strong>tinimo“Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programosįgyvendinimo priemonių, patv<strong>ir</strong>tintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d.nutarimu Nr. 315 (Žin., 2005, Nr. 40-1290), 350 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybėnutaria:Patv<strong>ir</strong>tinti Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo koncepciją (pridedama).Ministras P<strong>ir</strong>mininkas Alg<strong>ir</strong>das BrazauskasAplinkos ministrasArūnas KundrotasLietuvos Respublikos želdynų įstatymo koncepcijaPatv<strong>ir</strong>tintaLietuvos Respublikos Vyriausybės2006 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 476I. TEISINIS KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDAS1. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo koncepcija (toliau vadinama – ši Koncepcija)parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programosįgyvendinimo priemonių, patv<strong>ir</strong>tintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d.nutarimu Nr. 315 (Žin., 2005, Nr. 40-1290), 350 punktą.II. ĮSTATYMO REGULIAVIMO DALYKO IR TIKSLŲ BENDROJICHARAKTERISTIKA2. Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme (toliau vadinama – Želdynų įstatymas;įstatymas) numatoma reglamentuoti visuomeninius santykius, susijusius su želdynų (iš jų <strong>ir</strong>istorinių, želdinių <strong>ir</strong> žėlinių, kurie neprisk<strong>ir</strong>ti miškui) apsauga, tvarkymu, naudojimu, naujųželdynų kūrimu, bei kitus želdynų išsaugojimo <strong>ir</strong> jų būklės reguliavimo klausimus.3. Pagrindiniai Želdynų įstatymo tikslai yra šie:3.1. užtikrinti želdinių <strong>ir</strong> žėlinių, neprisk<strong>ir</strong>tų miškui, apsaugą, tausoti jų naudojimą,apsaugoti juos nuo niokojimo, nykimo ar visiško išnykimo, išsaugoti biologinę įva<strong>ir</strong>ovę;3.2. užtikrinti šalies kraštovaizdžio stabilumą <strong>ir</strong> aplinkos kokybę, želdynų galimybę dabar<strong>ir</strong> ateityje atlikti ekologines, ekonomines <strong>ir</strong> socialines funkcijas;3.3. sureguliuoti vietos savivaldos, kitų institucijų, nevyriausybinių organizacijų, juridinių<strong>ir</strong> fizinių asmenų, ypač privačios žemės savininkų, santykius želdynų <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong>,<strong>naudojimo</strong> <strong>ir</strong> kūrimo srityse.4. Atsižvelgiant į šios Koncepcijos 3 punkte nurodytus tikslus, veikla, susijusi su želdynųišsaugojimu, prisk<strong>ir</strong>tina prie prioritetinės veiklos. Svarbiausiųjų veiklos sričių visuomeniniaisantykiai turi būti reglamentuojami įstatymų, o ne įstatymų lydimųjų <strong>ir</strong> kitų (priimtų atsk<strong>ir</strong>ųvalstybės institucijų) teisės aktų, todėl <strong>ir</strong> buvo pas<strong>ir</strong>inkta tokia veiklos, susijusios su želdynųišsaugojimu, reglamentavimo forma – įstatymas.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 98/385
10. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr.108-3902) 10 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtv<strong>ir</strong>tintas atsk<strong>ir</strong>ų medžių <strong>ir</strong> krūmų (išsk<strong>ir</strong>tinio amžiaus,matmenų, formų ar vertingų dendrologiniu bei estetiniu požiūriu), želdynų (dendrologiniųrinkinių, dendrologinę vertę turinčių parkų <strong>ir</strong> skverų) priskyrimas saugomiems gamtos paveldoobjektams.11. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004,Nr. 21-617) 25 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumentorengimo etape, analizuojant esamą teritorijos būklę, turi būti įvertinti <strong>ir</strong> toje teritorijoje esantysželdiniai.12. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868)6 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtv<strong>ir</strong>tinta norma, kad įstatymų <strong>ir</strong> Vyriausybės nustatyta tvarkavalstybinės reikšmės parkams prisk<strong>ir</strong>ta žemė yra Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teisepriklausanti žemė.13. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kadekologiškai vertingi, taip pat turintys d<strong>ir</strong>vožemio <strong>ir</strong> vandens apsauginę reikšmę medžių <strong>ir</strong> krūmųželdiniai, pažymėti teritorijų planavimo dokumentuose, turi būti naudojami atsižvelgiant įkraštovaizdžio formavimo <strong>ir</strong> aplinkos <strong>apsaugos</strong> reikalavimus.14. Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1944)1 straipsnio 3 dalyje įtv<strong>ir</strong>tinta, kad šis įstatymas netaikomas medienos ištekliams, taip patkultūrinės kilmės augalams – kultivuojamiems lauko <strong>ir</strong> daržo augalams, sodo <strong>ir</strong> dekoratyviniamsželdiniams – naudoti, apsaugoti <strong>ir</strong> atkurti.15. Lietuvos Respublikos nacionalinių genetinių išteklių įstatymo (Žin., 2001, Nr. 90-3144) 10 straipsnyje nustatyta, kad medžių grupių <strong>ir</strong> pavienių medžių, kurie prisk<strong>ir</strong>iami augalųnacionaliniams genetiniams ištekliams, sąrašą bei jų atrinkimo, priežiūros <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> nuostatustv<strong>ir</strong>tina Vyriausybės įgaliotos institucijos, atsižvelgdamos į augalų nacionalinių genetinių ištekliųkoordinacinių centrų teikimus.16. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr.91-2832) 17 straipsnio 33 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba tv<strong>ir</strong>tina želdinių <strong>apsaugos</strong>taisykles, o 31 straipsnio 2 dalies 16 punkte – kad seniūnija organizuoja želdinių priežiūrą.17. Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas (Žin., 1994, Nr. 101-2015)tiesiogiai želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> santykių nereglamentuoja, tačiau 11 straipsnio 4 punktenustatyta, kad apskrities v<strong>ir</strong>šininkas pagal savo kompetenciją organizuoja vandens telkinių<strong>apsaugos</strong> zonų <strong>ir</strong> pakrantės <strong>apsaugos</strong> juostų tvarkymą (į vandens telkinių <strong>apsaugos</strong> zonas <strong>ir</strong>pakrantės <strong>apsaugos</strong> juostas patenka <strong>ir</strong> ten augantys želdiniai).18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (ketv<strong>ir</strong>tosios knygos) (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 4.42 straipsnyje reglamentuota teisė į kaimyninio sklypo medžių, krūmų <strong>ir</strong> kitų augalųdalis bei jų vaisius, o 4.46 straipsnyje – teisė į sklypo ribas žyminčius medžius <strong>ir</strong> krūmus. 4.145straipsnyje nustatyta, kad uzufruktorius neturi teisės k<strong>ir</strong>sti žemėje, kuri yra uzufrukto objektas,augančių medžių, išskyrus išvartas <strong>ir</strong> sausuolius. Sunaikintus medžius uzufruktorius privaloatsodinti, jeigu uzufrukto sąlygose nenumatyta kas kita.19. Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos yra gana bendro pobūdžio, todėl želdynų<strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> klausimus dar reglamentuoja 13 teisės aktų (iš jų 3 – Lietuvos RespublikosVyriausybės nutarimai, 8 – aplinkos ministro įsakymai, 1 – Statybos <strong>ir</strong> urbanistikos ministerijosįsakymas, 1 – Kultūros vertybių <strong>apsaugos</strong> departamento prie Kultūros ministerijos d<strong>ir</strong>ektoriausįsakymas):19.1. Specialiųjų žemės <strong>ir</strong> miško <strong>naudojimo</strong> sąlygų, patv<strong>ir</strong>tintų Lietuvos RespublikosVyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 100/385
1997, Nr. 38-940; 2003, Nr. 105-4709), skyriuje „XXVII. Saugotini želdiniai, augantys ne miškožemėje“ reglamentuojama, kokie želdiniai yra saugotini <strong>ir</strong> kokioje žemėje.19.2. Nekilnojamosios kultūros vertybės – statinių komplekso, ansamblio tipiniame<strong>apsaugos</strong> reglamente, patv<strong>ir</strong>tintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 31 d.nutarimu Nr. 152 (Žin., 2002, Nr. 13-499), numatytos <strong>ir</strong> ansamblio želdinių priežiūros sąlygos.19.3. Lietuvos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonėse, patv<strong>ir</strong>tintose LietuvosRespublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 909 (Žin., 2005, Nr. 103-3808),Aplinkos ministerijai, Kultūros ministerijai, Žemės ūkio ministerijai, apskričių v<strong>ir</strong>šininkams,savivaldybėms <strong>ir</strong> kitoms institucijoms nurodyti konkretūs įpareigojimai 2006–2012 metųlaikotarpiui.19.4. Statybos techninių reikalavimų reglamente STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių <strong>ir</strong>kaimų susisiekimo sistemos“, patv<strong>ir</strong>tintame aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61(Žin., 1999, Nr. 27-773), tarp susisiekimo sistemos planavimo reikalavimų yra nuostata dėlmedžių <strong>ir</strong> krūmų sodinimo apsaugai nuo triukšmo, išmetamųjų dujų <strong>ir</strong> dulkių; patv<strong>ir</strong>tinta lentelėatstumams nuo pastatų, statinių, taip pat inžinerinės įrangos objektų iki medžių <strong>ir</strong> krūmųskaičiuoti.19.5. Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, <strong>apsaugos</strong>, priežiūros, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong>nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkoje, patv<strong>ir</strong>tintoje aplinkos ministro 2001m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 274 (Žin., 2001, Nr. 45-1603; 2004, Nr. 10-285), nurodytiželdiniai, kurie turi būti prisk<strong>ir</strong>ti saugotiniems, <strong>ir</strong> nustatyta, kad visus klausimus, susijusius suželdinių apsauga, priežiūra, k<strong>ir</strong>timu <strong>ir</strong> pertvarkymu, sklypų naujiems sodiniams skyrimu,sprendžia savivaldybės institucijos.19.6. Medžių genėjimo urbanizuotose teritorijose taisyklėse, patv<strong>ir</strong>tintose aplinkosministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 78 (Žin., 2002, Nr. 25-911), nustatyti medžiųgenėjimo urbanizuotose teritorijose būdai, taip pat nurodyta, kad asmenys, vadovaujantys medžiųgenėjimo darbams, <strong>ir</strong> darbininkai turi būti specialiai apmokyti.19.7. Kriterijai, pagal kuriuos vertingi ekologiniu, dendrologiniu, estetiniu, kultūriniu beikraštovaizdžio formavimo požiūriu medžiai <strong>ir</strong> krūmai, augantys valstybinėje ne miškų ūkiopask<strong>ir</strong>ties žemėje <strong>ir</strong> privačioje žemėje, prisk<strong>ir</strong>iami saugotiniems, patv<strong>ir</strong>tinti aplinkos ministro2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 256 (Žin., 2002, Nr. 62-2530), taip pat sk<strong>ir</strong>ti želdynųtvarkymui užtikrinti.19.8. Aplinkos ministro 2002 m. b<strong>ir</strong>želio 14 d. įsakyme Nr. 327 „Dėl medžių <strong>ir</strong> krūmų,augančių ne miškų ūkio pask<strong>ir</strong>ties žemėje, vertės bazinių įkainių patv<strong>ir</strong>tinimo“ (Žin., 2002, Nr.69-2848) patv<strong>ir</strong>tinti baziniai įkainiai už kiekvieną kamieno 1,3 metro aukštyje skersmenscentimetrą pagal medžių rūšis.19.9. Želdynų <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> atkūrimo strategijoje, patv<strong>ir</strong>tintoje aplinkos ministro2002 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 615 (Žin., 2003, Nr. 1-9), numatyti želdynų <strong>apsaugos</strong>,<strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> atkūrimo strateginiai tikslai.19.10. Medžių grupių <strong>ir</strong> pavienių medžių, kurie prisk<strong>ir</strong>iami augalų nacionaliniamsgenetiniams ištekliams, nuostatuose, patv<strong>ir</strong>tintuose aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 10 d.įsakymu Nr. 632 (Žin., 2003, Nr. 117-5363), reglamentuota medžių grupių, pavienių medžių,kurie prisk<strong>ir</strong>iami augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams, atrinkimas, priežiūra, apsauga <strong>ir</strong>apskaita; nustatyta, kad augalus nacionaliniams genetiniams ištekliams atrenka augalųnacionalinių genetinių išteklių koordinaciniai centrai <strong>ir</strong> sąrašą svarsto Nuolatinė augalųnacionalinių genetinių išteklių komisija.19.11. Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“,patv<strong>ir</strong>tintame aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 (Žin., 2004, Nr. 23-© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 101/385
721), numatyta, kad želdynų plotas turi būti ne mažesnis kaip 25 procentai neužstatytodaugiabučių gyvenamųjų namų teritorijos ploto; medžiai gali būti sodinami ne arčiau kaip 6–8 metrai nuo fasado.19.12. Želdinių <strong>apsaugos</strong>, vykdant statybos darbus, taisyklėse, patv<strong>ir</strong>tintose Statybos <strong>ir</strong>urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 214 (Žin., 1993, Nr. 72-1368),numatyti minimalūs atstumai iki medžių, kurių privalu laikytis kasant gruntą, taip patreikalavimai išvežti atliekas; nustatyta, kad tais atvejais, kai objekto statybos teritorijojenumatoma išk<strong>ir</strong>sti saugotinus medžius <strong>ir</strong> krūmus, užsakovas p<strong>ir</strong>mosios (konceptualiosios) stadijosetape turi gauti leidimą, o gavęs – kompensuoti atstatomąją vertę.19.13. Ilgalaikėje dvarų paveldo objektų – istorinių želdynų (parkų) <strong>tvarkymo</strong> darbųprogramoje, patv<strong>ir</strong>tintoje Kultūros vertybių <strong>apsaugos</strong> departamento prie Kultūros ministerijosd<strong>ir</strong>ektoriaus 2005 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. Į–09, suformuluotos istorinių ansamblių <strong>apsaugos</strong>nuostatos, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis numatyta parengti reikšmingiausiųistorinių sodų <strong>ir</strong> parkų projektinę dokumentaciją.20. Visi šie teisės aktai želdynų apsaugą <strong>ir</strong> tvarkymą reglamentuoja tik fragmentiškai.Jokiame įstatyme ar jo lydimajame teisės akte neįteisinta želdynų klasifikacija <strong>ir</strong> jų normosmiestuose, želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> valstybinis valdymas, jų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong>valdymas savivaldybėse, ilgalaikės želdynų <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> kūrimo programos rengimas,nenumatytas želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> darbus urbanizuotose teritorijose atliekančių įmoniųatestavimas, želdynus tvarkančių asmenų mokymas, nenumatytos fizinių <strong>ir</strong> juridinių asmenų,nevyriausybinių organizacijų teisės <strong>ir</strong> pareigos želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> srityse, želdynų(želdinių) savininkų, valdytojų <strong>ir</strong> naudotojų teisės <strong>ir</strong> pareigos, neaptartas visuomenėsinformavimas apie želdynus, lankymasis želdynuose, nereglamentuojami želdynųinventorizavimo, apskaitos <strong>ir</strong> projektavimo, želdynų sanitarinės <strong>apsaugos</strong>, jų atkūrimo <strong>ir</strong> naujųželdynų veisimo, sodmenų želdynams auginimo, želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> finansavimo,želdinių stebėsenos, želdinių atkuriamosios vertės nustatymo, želdynų <strong>apsaugos</strong> valstybinėskontrolės klausimai. Esama net prieštaravimų tarp atsk<strong>ir</strong>ų teisės aktų. Tik įstatyme galimaišsamiai, o ne fragmentiškai išdėstyti visas želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> kryptis.21. Daugelis teisės aktų želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> klausimais nėra lydimieji įstatymųaktai. Jie priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės <strong>ir</strong> ministerijų. Savivaldybių institucijos jųgali <strong>ir</strong> nevykdyti, priimti kitus teisės aktus šiuo klausimu, nes pagal Europos vietos savivaldoschartijos, kurią Lietuva ratifikavo 1999 metais (Žin., 1999, Nr. 82-2411), 4 straipsnio 4 punktąvietinės valdžios organams suteikiami visi, taip pat <strong>ir</strong> išsk<strong>ir</strong>tiniai įgaliojimai. Jų negali panaikintiar apriboti kitas centrinės, regioninės valdžios organas (išskyrus įstatymo numatytus atvejus).Savivaldos institucijos yra pagrindinis šalies želdynų valdytojas, todėl visus jų veiksmus želdynų<strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> kūrimo srityje galima reguliuoti tik priėmus Želdynų įstatymą.IV. KEIČIAMŲ AR PANAIKINAMŲ TEISĖS NORMŲ NEEFEKTYVUMO ANALIZĖ22. Vadovaujantis šios Koncepcijos III skyriuje pateikta teisės aktų, reguliuojančių tąpačią visuomeninių santykių sritį, charakteristika, galima teigti, kad šiuo metu nėra įstatymo,kuris kompleksiškai reglamentuotų želdynų apsaugą <strong>ir</strong> tvarkymą, o esami įstatymų lydimiejiteisės aktai dažniausiai negali efektyviai reguliuoti subjektų elgsenos saugant, tvarkant <strong>ir</strong> kuriantnaujus želdynus.23. Lietuvos Respublikos miškų įstatyme apibrėžti želdiniai, kurie nelaikomi mišku, <strong>ir</strong>nustatyta, kad šių želdinių priežiūros, <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> tvarką nustato Aplinkos ministerija.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 102/385
Priėmus Želdynų įstatymą, būtų tikslinga Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nurodyti, kadželdinių, kurie nelaikomi mišku, apsaugą <strong>ir</strong> tvarkymą reglamentuoja Želdynų įstatymas.24. Lietuvos Respublikos žemės įstatyme urbanizuotoje teritorijoje esantys želdynaiprisk<strong>ir</strong>ti kategorijai „Kitos pask<strong>ir</strong>ties žemė“, kuri sk<strong>ir</strong>stoma pagal teritorijų planavimodokumentuose nustatytą žemės <strong>naudojimo</strong> būdą, bet želdynų teritorijos nėra. Būtina patikslintiLietuvos Respublikos žemės įstatymą – nustatyti teritorijų planavimo dokumentuose naują žemės<strong>naudojimo</strong> būdą – atsk<strong>ir</strong>ųjų želdynų teritorijas, o Želdynų įstatyme įteisinti detalesnį želdynųklasifikavimą.25. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas nepakankamai apibrėžia želdynųper<strong>tvarkymo</strong> ar naujų želdynų veisimo planavimo <strong>ir</strong> projektavimo klausimus.26. Atsižvelgiant į tai, kad Želdynų įstatyme numatoma reglamentuoti savivaldybių <strong>ir</strong> kitųinstitucijų funkcijas želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> srityje, priėmus šį įstatymą, būtų tikslingapakeisti kai kuriuos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikosaplinkos <strong>apsaugos</strong> įstatymo straipsnius.27. Jokiame įstatyme ar jo lydimajame teisės akte neįteisinta bendra želdynųadministravimo struktūra. Visų šalies miestų <strong>ir</strong> miestelių savivaldos institucijų struktūroje turėtųbūti vyriausiojo želdynų tvarkytojo tarnyba, kuriai būtų suteiktos teisės <strong>ir</strong> pareigos šioje srityje,taip pat atsakomybė už priimtus sprendimus.V. UŽSIENIO VALSTYBIŲ TEISĖKŪROS APŽVALGA28. Rengiant šią koncepciją, nagrinėti Lenkijos, Suomijos, Danijos, Škotijos, Vokietijos,Anglijos, Nyderlandų, Estijos, Šveicarijos, Kanados, Rusijos teisės aktai, reglamentuojantysželdynų apsaugą <strong>ir</strong> tvarkymą. Užsienio valstybėse želdynų apsauga <strong>ir</strong> tvarkymas reguliuojamiįstatymais, vyriausybių nutarimais <strong>ir</strong> kitais teisės aktais. Vienose šalyse šiai sričiai sk<strong>ir</strong>ti specialūsįstatymai, kitose – plataus profilio, išsamių gamtos apsaugą reglamentuojančių įstatymų skyriai <strong>ir</strong>sk<strong>ir</strong>sniai.29. Šveicarijos Bazelio miesto (Basel–Stadt) kantono (1980) Želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong><strong>tvarkymo</strong> įstatyme (Medžių įstatyme) dėstoma, kad saugomi visi pasodinti medžiai; natūralioskilmės medžiai, augantys teritorijose, kurios planuose užštrichuotos žaliai, saugotini nuo 50 cmapimties (16 cm skersmens) 1 m aukštyje; augantys už žaliai užštrichuotų teritorijų ribų medžiaisaugotini nuo 90 cm apimties (30 cm skersmens) 1 m aukštyje, be to:29.1. visi želdiniai turi būti inventorizuojami <strong>ir</strong> vykdomas jų monitoringas;29.2. visuomenė dalyvauja sprendžiant medžių apsaugą <strong>ir</strong> k<strong>ir</strong>timą, ji turi protesto teisę.30. St. John’s miesto Kanadoje (1991) įstatymas, vadinamas „Medžio reguliavimu“,nustato, kad želdinių apsaugą <strong>ir</strong> tvarkymą mieste vykdo miesto savivaldybės tarybos patv<strong>ir</strong>tintassavivaldybės arboristas (želdynų tvarkytojas) <strong>ir</strong> jo vadovaujamas Medžio komitetas, laikydamiesišių nuostatų:30.1. su privačių želdinių savininkais sudaromos dvišalės sutartys želdinių priežiūros <strong>ir</strong><strong>apsaugos</strong> klausimams spręsti;30.2. želdinių tyrimo ekspertizės <strong>ir</strong> fotografavimo tikslais arboristui suteikiama teisėšviesiuoju paros metu įeiti į valstybinę, bendruomeninę ar privačią teritoriją (išskyrus pastatus);30.3. svarbus visuomenės vaidmuo sprendžiant želdynų klausimus. Paštu arba tiesioginiurašytiniu pranešimu informuojami visi gyventojai 300 metrų atstumu nuo medžio ar želdyno apievisus būsimuosius darbus, susijusius su želdynų (medžių) tvarkymu. Pranešime turi būtinurodytas darbų pobūdis, kokiais tikslais jie vykdomi, laukiamas poveikis medžiui ar želdynui© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 103/385
ei aplinkai, darbų vykdymo terminai, kiekvieno mokesčio mokėtojo prieštaravimo teisė <strong>ir</strong>adresas, taip pat pareigūno, į kurį galima kreiptis su prieštaravimu, telefonas;30.4. šio įstatymo nuostatos itin aktualios kuriant bendrą želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong>valdymo struktūrą, plečiant visuomenės teises, kai sprendžiamas želdinių likimas.31. Maskvos miesto Dūmos 1999 metais priimtame <strong>ir</strong> miesto mero pas<strong>ir</strong>ašytame Maskvosmiesto želdynų įstatyme nustatyta, kad saugotini visi želdiniai, esantys miesto teritorijoje,neatsižvelgiant į žemės sklypų nuosavybės formą. Piliečiai, pareigūnai <strong>ir</strong> juridiniai asmenys turiišsaugoti želdinius, vengti jų sužalojimų <strong>ir</strong> žūties dėl neįstatymiškų veiksmų arba dėl neveikos,konkrečiai paėmus:31.1. įstatyme apibrėžti atvejai, kai gali būti leista išrašyti bilietą k<strong>ir</strong>sti medžius <strong>ir</strong> krūmus(pavyzdžiui, kai patalpų apšvietimas dėl medžių temdymo neatitinka normų pagal Sanitarijos <strong>ir</strong>epidemiologijos tarnybos išvadas);31.2. neteisėto medžių k<strong>ir</strong>timo ar pažeidimo atveju fiziniai arba juridiniai asmenys privalopasodinti kompensacinius želdinius; kai pažeidėjai nenustatyti, želdiniai atkuriami Maskvosvyriausybės Ekologinio fondo lėšomis, kai kuriais atvejais – Maskvos biudžeto lėšomis, o jeiguželdiniai buvo apdrausti – draudimo lėšomis;31.3. Maskvoje želdiniai suklasifikuoti į 4 kategorijas, vykdomas želdinių monitoringas <strong>ir</strong>tvarkomas jų registras.32. Į Maskvos miesto želdynų įstatymą panašius įstatymus priėmė Kostromos sritiesDūma (2002 metais) <strong>ir</strong> Sankt Peterburgo miesto Dūma (2004 metais).33. Lenkijoje želdynų apsaugą <strong>ir</strong> tvarkymą reglamentuoja išsamus Lenkijos gamtos<strong>apsaugos</strong> įstatymas, kuriame net keli skyriai sk<strong>ir</strong>ti želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> teisiniamreguliavimui. Įstatyme įtv<strong>ir</strong>tintos atsk<strong>ir</strong>ų institucijų (ministerijų, apskričių, savivaldybių)funkcijos saugant želdinius, nustatyta žalos, padarytos pažeidus ar sunaikinus medžius <strong>ir</strong> kitusželdinius, ribiniai dydžiai <strong>ir</strong> atlyginimo tvarka.34. Suomijoje želdinių apsaugą reglamentuoja Žemės <strong>naudojimo</strong> <strong>ir</strong> statybų įstatymas. Jisnumato, kad sklypai, planuojami kaip urbanistiniai parkai, p<strong>ir</strong>miausia turi būti perduoti regiono,vietinės valdžios ar kitų viešųjų institucijų žinion. Kitos teritorijos gali būti suplanuotos tiksklypų savininkams sutikus. Nacionalinių urbanistinių parkų steigimas – ministro kompetencija,tačiau tam reikia vietinės valdžios pritarimo arba rekomendacijų.VI. TARPTAUTINĖS TEISĖS, EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS NORMŲ IR PRINCIPŲANALIZĖ35. Tarptautiniu mastu istorinių želdynų apsaugą <strong>ir</strong> tvarkymą reglamentuoja Istoriniųželdynų Florencijos chartija. Istorinių želdynų Florencijos chartijoje apibrėžti istorinio želdynosąvoka <strong>ir</strong> tikslas, priežiūra, konservavimas, atkūrimas, naudojimas, oficiali <strong>ir</strong> administracinėapsauga. Šio dokumento pabaigoje (Nota Bene) akcentuojama, kad išdėstytos rekomendacijos yrataikomos visiems pasaulio istoriniams želdynams. Į Istorinių želdynų Florencijos chartijojeišdėstytus reikalavimus, reglamentuojančius istorinių želdynų apsaugą <strong>ir</strong> tvarkymą, būtinaatsižvelgti rengiant Želdynų įstatymą. Lietuva šios chartijos neratifikavo.36. Miesto želdynų apsaugą <strong>ir</strong> tvarkymą iš dalies reglamentuoja Europos miestų tolydžiosplėtros chartija, priimta Europos miestų tolydžios plėtros konferencijoje 1994 m. gegužės 27 d.Aalboge (Danija). Šio dokumento I konsensuso deklaracijoje teigiama, kad ekologiškai tolydiplėtra yra būtina, ji padeda išsaugoti biologinę įva<strong>ir</strong>ovę, gyvenimo gerovę, augalų <strong>ir</strong> gyvūnųegzistenciją, siekti gamtos apkrovos mažinimo naudojant sukultūrintas teritorijas, tokias kaip© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 104/385
miesto parkai, mažinantys miškų apkrovą. Šią chartiją savivaldybių tarybų sprendimu pas<strong>ir</strong>ašoįgaliotas asmuo. Lietuvoje kai kurios savivaldybės yra pas<strong>ir</strong>ašiusios šią chartiją.37. Želdynų apsaugą <strong>ir</strong> tvarkymą iš dalies reglamentuoja <strong>ir</strong> Istorinių miestų <strong>apsaugos</strong>chartija, priimta 1987 m. spalio 15 d. Vašingtone (JAV). Ši chartija sk<strong>ir</strong>ta didelėms <strong>ir</strong> mažomsurbanistinėms vietovėms bei miestams, istoriniams jų centrams arba kvartalams su visa natūraliaar žmogaus sukurta aplinka. Šiame dokumente tarp vertybių, kurios turi būti saugomos, nurodytas<strong>ir</strong> įva<strong>ir</strong>ių miesto erdvių – užstatytų kvartalų, laisvų <strong>ir</strong> naudojamų želdinių plotų – santykis, taippat miestų ar urbanistinių zonų santykis su aplinka – natūralia ar žmogaus sukurta. Netmenkiausias kėsinimasis į šias vertybes, kaip pabrėžiama dokumente, yra pavojingas, nesistorinis miestas ar urbanistinė zona gali netekti autentiškumo. Čia teigiama: istorinių miestų <strong>ir</strong>urbanistinių zonų apsauga bus sėkminga, jeigu tam bus pasitelkti visi gyventojai, jeigu apsaugabet kokiomis aplinkybėmis bus aktyvi, jeigu jos svarbą suvoks visos kartos. Negalima pam<strong>ir</strong>šti,kad istorinių miestų <strong>ir</strong> kvartalų apsauga p<strong>ir</strong>miausia turi rūpėti jų gyventojams. Lietuva šioschartijos neratifikavo.38. Želdynų, kaip svarbaus kraštovaizdžio elemento, apsaugą <strong>ir</strong> tvarkymą reglamentuoja<strong>ir</strong> Europos kraštovaizdžio konvencija. Lietuva šią konvenciją ratifikavo 2002 m. spalio 3 dieną(Žin., 2002, Nr. 104-4616). Joje priimti bendrieji įsipareigojimai (pavyzdžiui, nustatyti plačiosiosvisuomenės, vietinių <strong>ir</strong> regioninių valdžios institucijų dalyvavimą įgyvendinant kraštovaizdžiopolitiką). Konkrečiai tariant, itin svarbūs yra šie įsipareigojimai: priimti kraštovaizdžio apsaugai,tvarkymui <strong>ir</strong> (arba) planavimui sk<strong>ir</strong>tus teisės dokumentus; skatinti kraštovaizdžio vertinimo <strong>ir</strong><strong>tvarkymo</strong> specialistų rengimą.39. Visuomenės teisę gauti informaciją, dalyvauti priimant sprendimus <strong>ir</strong> kreiptis įteismus aplinkosaugos (iš jų želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong>) klausimais reglamentuojaKonvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus <strong>ir</strong> teisėskreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, pas<strong>ir</strong>ašyta 1998 metais, Orhuse (Danija). Lietuva šiąkonvenciją ratifikavo 2001 m. liepos 10 dieną (Žin., 2001, Nr. 73-2565).40. Želdynų apsaugą <strong>ir</strong> tvarkymą reglamentuoja <strong>ir</strong> Pasaulinio kultūros <strong>ir</strong> gamtos paveldoglobos konvencija, priimta 1972 metais Paryžiuje (Prancūzija). Lietuvos prisijungimodokumentai deponuoti nuo 1992 m. kovo 31 d., o įsigaliojo nuo 1992 m. b<strong>ir</strong>želio 30 dienos (Žin.,1997, Nr. 19-411).41. Rio de Žane<strong>ir</strong>e (Brazilija) 1992 metais pas<strong>ir</strong>ašyta Biologinės įva<strong>ir</strong>ovės konvencija,kurios 10 straipsnis numato biologinių išteklių <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> stabilaus <strong>naudojimo</strong> klausimųsvarstymą priimant nacionalinio lygio sprendimus. Lietuva šią konvenciją ratifikavo 1995 m.liepos 3 dieną (Žin., 1995, Nr. 56-1392).42. Europos Sąjungos teisės aktai tiesiogiai nereglamentuoja želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong><strong>tvarkymo</strong> klausimų.VII. PAGRINDINĖS VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ REGULIAVIMO NUOSTATOS43. Želdynų įstatymas įteisins pagrindinius želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> tikslus,uždavinius <strong>ir</strong> jų įgyvendinimo būdus. Jame bus:43.1. pateiktos pagrindinės sąvokos, nustatyti bendrieji želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong>principai;43.2. nustatytas želdynų klasifikavimas, aptarti želdynų normavimo urbanizuotoseteritorijose principai;43.3. nurodyti želdynų <strong>naudojimo</strong> tikslai, išdėstytas želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong>valdymas (valstybinis <strong>ir</strong> savivaldybių);© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 105/385
43.4. nustatytos gyventojų, nevyriausybinių organizacijų, kitų fizinių <strong>ir</strong> juridinių asmenųteisės bei pareigos želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> srityje;43.5. išdėstytos želdynų apskaitos, inventorizavimo <strong>ir</strong> projektavimo nuostatos;43.6. išdėstytos bendrosios želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> nuostatos;43.7. nustatyti bendrieji istorinių želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> principai – tai, kadistorinių želdynų teritorijos nesk<strong>ir</strong>stomos dalimis, jos identifikuojamos, įteisinamos ribos;istoriniai želdynai tyrinėjami, konservuojama, restauruojama ar atkuriama autentiška augalija,vykdoma einamoji želdynų priežiūra, kovojama su želdinių ligomis <strong>ir</strong> kenkėjais; istoriniaiželdynai – kultūros paveldo objektai – periodiškai inventorizuojami <strong>ir</strong> apskaitomi;43.8. nustatyti želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> finansavimo principai;43.9. išdėstytos įstatymo kontrolės <strong>ir</strong> atsakomybės už jo pažeidimus nuostatos.VIII. GALIMI BŪSIMOJO TEISINIO REGULIAVIMO PADARINIAI44. Priėmus Želdynų įstatymą, panaudojant ortofotografinius žemėlapius sugeoreferencinio pagrindo duomenimis, želdiniai bus inventorizuoti, sukurta miesto želdiniųduomenų bazė, parengti miestų <strong>ir</strong> miestelių parkų bei skverų žemės sklypų ribų planai, atlikuskadastrinius matavimus 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje, žemės sklypai bus įrašyti įnekilnojamojo turto kadastrą. Pagerės želdinių apsauga, skverai <strong>ir</strong> kiti želdinių plotai nebebusnaikinami. Urbanizuotos teritorijos bus apželdinamos tik kokybės reikalavimus atitinkančiaissodmenimis. Gerės želdinių (medžių, krūmų, gėlynų, žaliųjų vejų <strong>ir</strong> kitų žalumos plotų) priežiūra(laistymas, tręšimas, d<strong>ir</strong>vožemio purenimas) <strong>ir</strong> apsauga nuo ligų, kenkėjų, žalingos žmogausveiklos. Želdynai vis labiau prisidės prie žmonių gyvenimo kokybės gerinimo – vieno išsvarbiausių valstybės uždavinių.45. Priėmus Želdynų įstatymą, bus įtv<strong>ir</strong>tinta želdynų klasifikacijos pagal jų funkcinępask<strong>ir</strong>tį sandara <strong>ir</strong> nustatytos želdinių urbanizuotose teritorijose normos, turinčios didelę įtakąateities želdynų formavimui.46. Padidės institucijų atsakomybė už želdynų apsaugą <strong>ir</strong> tvarkymą.IX. FINANSINIS EKONOMINIS PAGRINDIMAS47. Želdynų plėtra, priežiūra, tvarkymas <strong>ir</strong> apsauga šiuo metu finansuojami savivaldybių,juridinių <strong>ir</strong> fizinių asmenų lėšomis, kurių nepakanka želdynams racionaliai tvarkyti.48. Inventorizuojant <strong>ir</strong> apskaitant želdynų plotus, atliekant želdynų sklypų kadastriniusmatavimus, įrašant juos į nekilnojamojo turto kadastrą, kasmetiniame Lietuvos Respublikosvalstybės biudžeto <strong>ir</strong> savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patv<strong>ir</strong>tinimo įstatyme reikėsnumatyti papildomas lėšas minėtiems darbams vykdyti. Jų kasmet reikės 0,5–1 mln. litų,atsižvelgiant į tai, per kiek metų numatoma įgyvendinti priemones.X. NUMATOMA ĮSTATYMO STRUKTŪRA49. Želdynų įstatymą sudarys 9 skyriai: „I. Bendrosios nuostatos“; „II. Želdynų sistema,klasifikacija <strong>ir</strong> želdynų normos“; „III. Želdynų <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> kūrimo valdymas“;„IV. Fizinių <strong>ir</strong> juridinių asmenų teisės <strong>ir</strong> pareigos“; „V. Želdynų inventorizavimas, apskaita,© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 106/385
planavimas <strong>ir</strong> projektavimas“; „VI. Želdynų apsauga, tvarkymas <strong>ir</strong> veisimas“; „VII. Istoriniaiželdynai <strong>ir</strong> valstybinės reikšmės parkai“; „VIII. Želdynų <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> kūrimofinansavimas“; „IX. Įstatymo kontrolė <strong>ir</strong> atsakomybė už įstatymo pažeidimus“, konkrečiaipaėmus:49.1. Įstatymo I skyriuje bus nustatyta įstatymo pask<strong>ir</strong>tis, pateikti pagrindinių sąvokųapibrėžimai, nustatyti bendrieji želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> principai.49.2. Įstatymo II skyriuje bus pateikta želdynų klasifikacija: atsk<strong>ir</strong>ieji želdynai, esantys tikjiems sk<strong>ir</strong>toje teritorijoje (parkai, skverai, kapinės <strong>ir</strong> kiti objektai) <strong>ir</strong> priklausomieji želdynai,esantys kitose (visuomeninės, komercinės <strong>ir</strong> kitos pask<strong>ir</strong>ties) teritorijose. Bus pateiktas minėtųželdynų detalesnis sk<strong>ir</strong>stymas atsižvelgiant į jų funkcinę pask<strong>ir</strong>tį. Atsk<strong>ir</strong>ieji želdynai bussusk<strong>ir</strong>styti į rekreacinės pask<strong>ir</strong>ties, mokslinės <strong>ir</strong> kultūrinės pask<strong>ir</strong>ties, memorialinės pask<strong>ir</strong>tiesželdynus. Atitinkamai bus susk<strong>ir</strong>styti <strong>ir</strong> priklausomieji želdynai. Šiame skyriuje bus įteisinta, kadatsk<strong>ir</strong>ieji želdynai žymimi bendruosiuose teritorijų planuose, o priklausomieji želdynai –specialiuosiuose <strong>ir</strong> detaliuosiuose teritorijų planuose. Atsižvelgiant į miestų dydį <strong>ir</strong> želdynųišsidėstymą miesto urbanistinėje struktūroje, bus pateiktos optimalios minėtų atsk<strong>ir</strong>ųjų želdynųnormos (kv. metrais), tenkančios vienam gyventojui. Bus numatyta <strong>ir</strong> priklausomųjų želdynųplotų norma (procentais), skaičiuojama nuo teritorijos, kuriai priklauso želdynas, bendrojo ploto.Numatytas želdynų <strong>tvarkymo</strong> pavyzdinių reglamentų parengimas.49.3. Įstatymo III skyriuje bus reglamentuotas želdynų <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> kūrimovalstybinis valdymas: numatyta, kokias funkcijas minėtais klausimais atlieka Aplinkosministerija, Kultūros ministerija, Susisiekimo ministerija, apskričių v<strong>ir</strong>šininkų administracijos.Bus aptartas želdynų <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> kūrimo valdymas savivaldybėse, numatyta, kadvisose savivaldybėse turi būti administracijos d<strong>ir</strong>ektoriui pavaldi vyriausiojo želdynų tvarkytojotarnyba, aptartos jos funkcijos.Šiame skyriuje bus nustatyta, kad miestų savivaldybių institucijos rengia <strong>ir</strong> tv<strong>ir</strong>tinailgalaikes želdynų <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> kūrimo programas. Pr<strong>ir</strong>eikus jos pristatomos visuomenei.Programos gali būti tikslinamos, derinamos <strong>ir</strong> tv<strong>ir</strong>tinamos iš naujo. Jos negali prieštarautibendrajam teritorijos planui.Be to, bus reglamentuota, kad želdynų <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> kūrimo darbusurbanizuotose teritorijose gali atlikti tiktai specializuotos įmonės, turinčios atestatus minėtiemsdarbams. Įmonės bus atestuojamos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.Šiame skyriuje bus reglamentuotas <strong>ir</strong> želdynus tvarkančių asmenų mokymas.Visuomeninės gamtosauginės organizacijos, biologinio profilio mokslo <strong>ir</strong> mokymo įstaigos pagalLietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> darbo ministerijospatv<strong>ir</strong>tintas neformaliojo mokymo programas darbų vadovus <strong>ir</strong> darbininkus gali mokyti želdynų<strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong>, atkūrimo <strong>ir</strong> naujų želdinių veisimo, konsultuoti juos šiais klausimais.49.4. Įstatymo IV skyriuje bus nustatyti želdynų <strong>naudojimo</strong> tikslai (rekreacijai, kultūrinei<strong>ir</strong> švietėjiškajai, mokslinio tyrimo, mokymo <strong>ir</strong> kitai veiklai), fizinių <strong>ir</strong> juridinių asmenų,nevyriausybinių organizacijų, želdynų (želdinių) savininkų, valdytojų <strong>ir</strong> naudotojų teisės <strong>ir</strong>pareigos, visuomenės informavimo principai. Jame bus aptartas <strong>ir</strong> lankymasis želdynuose. Busįteisinta, kad atsk<strong>ir</strong>ieji želdynai (parkai, skverai <strong>ir</strong> kiti), esantys valstybės <strong>ir</strong> savivaldybės žemėje,būtų atv<strong>ir</strong>i lankymui, jeigu juose nevyksta <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> einamieji priežiūros darbai. Želdynų,esančių privačioje žemėje, lankymo laikas <strong>ir</strong> kitos sąlygos bus nustatomos dvišalėse savivaldybiųinstitucijų <strong>ir</strong> želdynų savininkų ar valdytojų sutartyse.49.5. Įstatymo V skyriuje bus nustatytos bendrosios želdynų inventorizavimo, apskaitos <strong>ir</strong>projektavimo nuostatos. Bus reglamentuota, kad želdynų inventorizavimo <strong>ir</strong> apskaitos tikslas –nustatyti želdynų teritorijų ribas, medžių <strong>ir</strong> krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 107/385
vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų architektūros formų <strong>ir</strong> kitų želdynuose esančių objektųbūklę siekiant želdynus veiksmingiau valdyti, teikti informaciją apie želdynų <strong>ir</strong> aplinkos būklę,kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas. Želdynų inventorizavimas busatliekamas visuose želdynuose, neatsižvelgiant į žemės nuosavybės formą. Želdynų teritorijųsklypai, atlikus jų kadastrinius matavimus, nustatytąja tvarka bus įrašomi į nekilnojamojo turtokadastrą. Bus nustatyta, kad valstybės <strong>ir</strong> savivaldybės žemėje želdynų projektus rengti <strong>ir</strong> autorinępriežiūrą vykdyti gali tik atestuoti architektūrinį, želdininkystės, dizaino, miškininko, biologinio,geografinio profilio išsilavinimą turintys specialistai, kad esami <strong>ir</strong> projektuojami želdiniai turibūti žymimi detaliuosiuose teritorijų planuose.49.6. Įstatymo VI skyriuje bus nustatytos saugotinų želdinių, jų priežiūros, <strong>apsaugos</strong>,stebėsenos, <strong>tvarkymo</strong>, atkūrimo, naujų želdinių veisimo bendrosios nuostatos, tai, kad saugotinusželdinius, augančius valstybės <strong>ir</strong> savivaldybės žemėje, reglamentuoja Specialiosios žemės <strong>ir</strong>miško <strong>naudojimo</strong> sąlygos, kurias tv<strong>ir</strong>tina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Bus numatyta,kokiais atvejais saugotini želdiniai gali būti kertami, persodinami ar kitaip pašalinami,reglamentuota želdynų sanitarinės <strong>apsaugos</strong>, želdinių <strong>apsaugos</strong> vykdant statybos darbus, želdynų<strong>tvarkymo</strong> darbų (medžių <strong>ir</strong> krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų, gėlynųpriežiūros), kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong>, k<strong>ir</strong>timų, želdynų atkūrimo <strong>ir</strong> naujų želdynų veisimo tvarka.Šiame skyriuje bus nustatyta, kad rekomenduojamą želdynams sk<strong>ir</strong>tų sodmenų asortimentą <strong>ir</strong>kokybės reikalavimus nustato Aplinkos ministerija.49.7. Įstatymo VII skyriuje bus išdėstyti bendrieji istorinių želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong>reikalavimai, bus numatytas valstybinės reikšmės parkų įteisinimas <strong>ir</strong> nustatyta, kad istoriniųželdynų teritorijos nesk<strong>ir</strong>stomos dalimis pagal nuosavybę, priklausomybę <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> pask<strong>ir</strong>tį,kad kiekvienam istoriniam želdynui turi būti parengtas jo <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> reglamentas. Busreglamentuota, kad valstybinės reikšmės parkų sąrašus <strong>ir</strong> parkų nuostatus Kultūros ministerijos <strong>ir</strong>Aplinkos ministerijos teikimu tv<strong>ir</strong>tina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.49.8. Įstatymo VIII skyriuje bus reglamentuota, kad želdynų atkuriamoji vertė nustatomaatsk<strong>ir</strong>ai medžiams, krūmams, vejoms <strong>ir</strong> gėlynams. Apskaičiuojant atkuriamąją vertę,atsižvelgiama į medžio <strong>ir</strong> krūmo rūšį, skersmenį <strong>ir</strong> amžių (medžiams), taip pat želdinių būklę,estetinę, ekologinę, kultūrinę, istorinę, socialinę <strong>ir</strong> kitas funkcijas, augimo vietą, rinkos vertę,želdinių auginimo <strong>ir</strong> priežiūros išlaidas bei kitus veiksnius. Želdinių atkuriamosios vertėsmetodiką <strong>ir</strong> įkainius nustato Aplinkos ministerija. Šiame skyriuje bus nurodyti želdynų <strong>apsaugos</strong><strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> darbų finansavimo šaltiniai.49.9. Įstatymo IX skyriuje bus nustatyta, kad želdynų <strong>apsaugos</strong> valstybinę kontrolę vykdoAplinkos ministerija <strong>ir</strong> jos įgaliotos institucijos, kad želdinių atkūrimo, veisimo <strong>ir</strong> priežiūrostaisyklių bei technologijų laikymąsi kontroliuoja Aplinkos ministerijos regionų aplinkos<strong>apsaugos</strong> departamentai <strong>ir</strong> savivaldybių vyriausiojo želdynų tvarkytojo tarnybos, kad istoriniųželdynų – kultūros paveldo objektų – restauravimo, konservavimo, atkūrimo, bendros kultūriniųansamblių architektūrinės kompozicijos laikymosi klausimus kontroliuoja Kultūros ministerijosKultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> departamentas <strong>ir</strong> jo regioniniai padaliniai, kad želdynų <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong>kūrimo programų priemonių įgyvendinimą savivaldybės institucijose kontroliuoja apskričiųadministracijos.XI. NUMATOMI PAKEISTI AR PANAIKINTI TEISĖS AKTAI50. Priėmus Želdynų įstatymą, reikės pakeisti ar papildyti kai kuriuos šių įstatymųstraipsnius:50.1. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 108/385
50.2. Lietuvos Respublikos aplinkos <strong>apsaugos</strong> įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punktą;50.3. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> įstatymo3 straipsnio 3 dalies 7 punktą <strong>ir</strong> 14 straipsnio 3 dalies 1 punktą;50.4. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 33 punktą <strong>ir</strong>31 straipsnio 2 dalies 16 punktą;50.5. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį.51. Priėmus Želdynų įstatymą, reikės parengti <strong>ir</strong> patv<strong>ir</strong>tinti teisės aktus,reglamentuojančius želdynų apsaugą <strong>ir</strong> priežiūrą, želdynų normas urbanizuotose teritorijose,tvarkančių želdinius įmonių atestavimo, želdynams padarytos žalos apskaičiavimo, istoriniųželdynų <strong>apsaugos</strong> tvarkas, želdynų atstatomosios vertės nustatymą, želdinių atkūrimą <strong>ir</strong> veisimąurbanizuotose teritorijose, želdynų inventorizavimą <strong>ir</strong> apskaitą, želdynų duomenų bazėstvarkymą.52. Už teisės aktų parengimą atsakingos Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija,Susisiekimo ministerija <strong>ir</strong> savivaldybės pagal kompetenciją.[Skelbta: Žin., 2006, Nr.: 61-2187]_________________Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimas Nr. 56 „Dėl savivaldybiųdraustinių steigimo <strong>ir</strong> savivaldybių gamtos paveldo objektų skelbimo tvarkos aprašopatv<strong>ir</strong>tinimo“Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 23 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:Patv<strong>ir</strong>tinti Savivaldybių draustinių steigimo <strong>ir</strong> savivaldybių gamtos paveldo objektųskelbimo tvarkos aprašą (pridedama).Ministras P<strong>ir</strong>mininkasAplinkos ministrasAlg<strong>ir</strong>das BrazauskasArūnas KundrotasPatv<strong>ir</strong>tintaLietuvos Respublikos Vyriausybės2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 56SAVIVALDYBIŲ DRAUSTINIŲ STEIGIMO IR SAVIVALDYBIŲ GAMTOS PAVELDOOBJEKTŲ SKELBIMO TVARKOS APRAŠASI. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Savivaldybių draustinių steigimo <strong>ir</strong> savivaldybių gamtos paveldo objektų skelbimotvarkos aprašas (toliau vadinama – Šis Aprašas) nustato savivaldybių draustinių steigimo,savivaldybių gamtos paveldo objektų skelbimo reikalavimus, draustinių <strong>ir</strong> gamtos paveldoobjektų registravimo <strong>ir</strong> apskaitos tvarką.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 109/385
2. Savivaldybių draustinių steigimo <strong>ir</strong> savivaldybių gamtos paveldo objektų skelbimotikslus nustato Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001,Nr. 108-3902) 3, 8 <strong>ir</strong> 10 straipsniai.3. Savivaldybių draustiniai (toliau vadinami – draustiniai) steigiami savivaldybėsteritorijoje, kuri savivaldybės arba regiono mastu turi gamtosauginę, kultūrinę, mokslinę,pažintinę arba visuomeninę vertę, svarbi kraštovaizdžio <strong>ir</strong> biologinės įva<strong>ir</strong>ovės išsaugojimui,pažintinio turizmo plėtrai <strong>ir</strong> kuriai išsaugoti būtina nustatyti specialų <strong>apsaugos</strong> režimą.4. Savivaldybių gamtos paveldo objektais (toliau vadinama – objektai) skelbiamipavieniai arba tankias grupes sudarantys kraštovaizdžio objektai, kurie savivaldybės teritorijojeturi išsk<strong>ir</strong>tinę ekologinę, mokslinę, kultūrinę ar estetinę vertę, yra svarbūs vietos bendruomenėsinteresų tenkinimui, pažintinio turizmo plėtrai <strong>ir</strong> kuriems išsaugoti būtinas specialus <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong><strong>naudojimo</strong> režimas.Šis Aprašas netaikomas kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūrosvertybėms), kurie skelbiami saugomais <strong>ir</strong> kurių teritorijos nustatomos Lietuvos Respublikosnekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571)nustatyta tvarka.5. Draustiniai gali būti steigiami teritorijose, kuriose neįsteigta kitų saugomų teritorijų(valstybinių parkų, valstybinių draustinių <strong>ir</strong> kitų, išskyrus ekologinės <strong>apsaugos</strong> zonas). Objektaisgali būti skelbiami tik tie objektai, kurie nepaskelbti valstybės saugomais gamtos paveldoobjektais.6. Draustiniai steigiami <strong>ir</strong> objektai skelbiami vadovaujantis Lietuvos Respublikossaugomų teritorijų įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong>įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004,Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr.91-2832), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatais, patv<strong>ir</strong>tintaisLietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 587 (Žin., 2002, Nr. 46-1745), Gamtos paveldo objektų nuostatais, patv<strong>ir</strong>tintais aplinkos ministro 2005 m. balandžio 19d. įsakymu Nr. D1-214 (Žin., 2005, Nr. 58-2026), Kultūrinių draustinių, kultūrinių rezervatų(rezervatų-muziejų), istorinių valstybinių parkų steigimo kriterijų aprašu, patv<strong>ir</strong>tintu kultūrosministro 2005 m. b<strong>ir</strong>želio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-309 (Žin., 2005, Nr. 86-3239), kitais teisės aktais<strong>ir</strong> šiuo Aprašu. Šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka minėtuose teisės aktuose vartojamassąvokas.7. Draustinių <strong>ir</strong> objektų klasifikacija, <strong>apsaugos</strong> režimas nustatomi <strong>ir</strong> veikla juosereglamentuojama pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą, Lietuvos Respublikosnekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> įstatymą <strong>ir</strong> kitus teisės aktus.8. Draustinių steigimo <strong>ir</strong> objektų skelbimo iniciatoriais (toliau vadinama – iniciatorius)gali būti savivaldybės administracija <strong>ir</strong> kitos valstybės, savivaldybių institucijos, nevalstybinėsorganizacijos, fiziniai <strong>ir</strong> juridiniai asmenys. Pasiūlymai dėl draustinių steigimo <strong>ir</strong> objektųskelbimo turi atitikti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą, visuomenės poreikius <strong>ir</strong>būti pagrįsti mokslinių tyrimų išvadomis.9. Draustinių steigimo <strong>ir</strong> objektų skelbimo organizatorius (toliau vadinama –organizatorius) yra savivaldybės administracija arba kitas savivaldybės tarybos sprendimuįgaliotas juridinis asmuo.II. DRAUSTINIŲ STEIGIMO PROCESAS10. Draustinių steigimo procesą sudaro šie etapai:© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 110/385
10.1. Iniciatorius (jeigu draustinio steigimą inicijuoja ne savivaldybės administracija)savivaldybės administracijos d<strong>ir</strong>ektoriui teikia prašymą įsteigti draustinį. Prie prašymo turi būtipridėtas numatomo steigti draustinio teritorijos <strong>ir</strong> joje esančių vertybių aprašymas <strong>ir</strong> preliminarussiūlomų ribų planas.10.2. Jeigu savivaldybės administracijos d<strong>ir</strong>ektorius arba jo įgaliotas savivaldybėsadministracijos tarnautojas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą <strong>ir</strong> pridėtus dokumentus, parengiaišvadą, kad įsteigti draustinį netikslinga, jis turi pateikti argumentuotą paaiškinimą <strong>ir</strong> per 30 darbodienų nuo prašymo įsteigti draustinį gavimo informuoti iniciatorių apie atsisakymą steigtidraustinį.10.3. Jeigu savivaldybės administracijos d<strong>ir</strong>ektorius arba jo įgaliotas savivaldybėsadministracijos tarnautojas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą <strong>ir</strong> pridėtus dokumentus, parengiaišvadą, kad tikslinga įsteigti draustinį (taip pat kai draustinio steigimą inicijuoja savivaldybėsadministracija), jis informuoja Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos(toliau vadinama – Tarnyba), kultūrinio draustinio steigimo atveju – Kultūros ministeriją (toliauvadinama – Ministerija), o kompleksinio draustinio steigimo atveju – Tarnybą <strong>ir</strong> Ministeriją apieplanuojamą steigti savivaldybės draustinį, pateikia draustinio teritorijos <strong>ir</strong> joje esančių vertybiųaprašymą <strong>ir</strong> preliminarų siūlomų ribų planą, prašydamas nustatyti, ar šios teritorijosgamtosauginė, kultūrinė, mokslinė, pažintinė arba visuomeninė vertė pakankama draustiniuiįsteigti. Tarnyba ar (<strong>ir</strong>) Ministerija per 30 darbo dienų nuo prašymo nustatyti teritorijos vertęgavimo turi pateikti rekomendacinę išvadą <strong>ir</strong> pasiūlymus dėl draustinio steigimo tikslingumo,numatomų ribų <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> režimo. Jeigu pateiktos medžiagos nepakanka numatomo steigtidraustinio vertei nustatyti, savivaldybės administracijos d<strong>ir</strong>ektorius arba jo įgaliotas savivaldybėsadministracijos tarnautojas Tarnybos arba Ministerijos rašytiniu prašymu turi pateikti papildomąmedžiagą. Jeigu Tarnyba ar (<strong>ir</strong>) Ministerija per nurodytą terminą nepateikia išvados dėl draustiniosteigimo tikslingumo, laikoma, kad jos savivaldybės draustinio steigimui neprieštarauja.Paaiškėjus, kad teritorijoje dėl jos svarbos gali būti steigiamas valstybinis draustinis,savivaldybės administracija turimą medžiagą apie šią teritoriją perduoda Tarnybai arbaMinisterijai, kurios pradeda valstybinio draustinio steigimo procedūrą.10.4. Gavęs Tarnybos ar (<strong>ir</strong>) Ministerijos rekomendacinę išvadą, savivaldybėsadministracijos d<strong>ir</strong>ektorius arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos tarnautojas parengiaišvadą dėl draustinio steigimo galimybių <strong>ir</strong> per 30 darbo dienų nuo rekomendacinės išvadosgavimo apie tai informuoja iniciatorių.10.5. Gavus teigiamą išvadą <strong>ir</strong> atlikus šio Aprašo 10.3 <strong>ir</strong> 10.4 punktuose nurodytusveiksmus, savivaldybės tarybos sprendimu sk<strong>ir</strong>iamas organizatorius, kuris tęsia draustiniosteigimo procesą <strong>ir</strong> atlieka šiuos darbus:10.5.1. rengia dokumentaciją, pagrindžiančią teritorijos gamtinę <strong>ir</strong> kultūrinę vertę(steigiamo draustinio vertė turi būti pagrįsta tyrimų, stebėjimų ar archyvinės medžiagos analizėsišvadomis);10.5.2. atlieka teritorijų planavimo organizatoriaus funkcijas Lietuvos Respublikosteritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka. Kultūrinių draustinių steigimo atveju teritorijųplanavimo dokumentai rengiami vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong>specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, patv<strong>ir</strong>tintomis kultūros ministro<strong>ir</strong> aplinkos ministro 2005 m. b<strong>ir</strong>želio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-2973). Draustinio ribos nustatomos rengiamame draustinio ribų plane skaitmeniniu formatuvalstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje. Skaitmeninės ribos turi atitikti 1:10000(urbanizuotoje teritorijoje – 1:5000) mastelio tikslumo reikalavimus, t.y. būti įskaitmenintosnaudojant tikslų 1:10000/1:5000 mastelio kartografinį pagrindą. Skaitmeninės ribos turi būti© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 111/385
engiamos skaitmeniniu formatu, tinkančiu atv<strong>ir</strong>am duomenų apsikeitimui (shp, xml, gml 2), taippat kitais formatais;10.5.3. teikia savivaldybės tarybai sprendimo dėl draustinio įsteigimo projektą.Savivaldybės tarybos sprendimu tv<strong>ir</strong>tinamas draustinio teritorijos ribų planas, statusas <strong>ir</strong>reglamentas;10.5.4. registruoja savivaldybės tarybos sprendimu patv<strong>ir</strong>tintus planavimo dokumentusLietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka;10.5.5. pateikia duomenis apie savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtus draustiniusLietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastrą tvarkančiai įstaigai LietuvosRespublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatuose nustatyta tvarka.11. Nustatomas kiekvieno draustinio <strong>apsaugos</strong>, <strong>naudojimo</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> reglamentas, kurisrengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, LietuvosRespublikos nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> įstatymu, Lietuvos Respublikos miškųįstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161) <strong>ir</strong> laikantis Specialiųjų žemės <strong>ir</strong> miško<strong>naudojimo</strong> sąlygų, patv<strong>ir</strong>tintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimuNr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43), atsižvelgiant į draustinio pask<strong>ir</strong>tį <strong>ir</strong> veiklosreglamentavimo pobūdį.III. OBJEKTŲ SKELBIMO SAUGOMAIS PROCESAS12. Objektų skelbimo procesą sudaro šie etapai:12.1. Iniciatorius (jeigu objekto skelbimą saugomu inicijuoja ne savivaldybėsadministracija) savivaldybės administracijos d<strong>ir</strong>ektoriui teikia prašymą paskelbti objektąsaugomu. Prie prašymo turi būti pridėtas objekto aprašymas <strong>ir</strong> preliminarus ribų planas, o jeiguobjektas taškinis (medis, riedulys, šaltinis ar kita), – planas, kuriame pažymėta jo buvimo vieta.12.2. Jeigu savivaldybės administracijos d<strong>ir</strong>ektorius arba jo įgaliotas savivaldybėsadministracijos tarnautojas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą <strong>ir</strong> pridėtus dokumentus, parengiaišvadą, kad netikslinga skelbti objektą, jis turi pateikti argumentuotą paaiškinimą <strong>ir</strong> per 30 darbodienų nuo prašymo paskelbti saugomu gamtos paveldo objektą gavimo informuoti iniciatorių apieatsisakymą skelbti objektą.12.3. Jeigu savivaldybės administracijos d<strong>ir</strong>ektorius arba jo įgaliotas savivaldybėsadministracijos tarnautojas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą <strong>ir</strong> pridėtus dokumentus, parengiaišvadą, kad tikslinga objektą skelbti saugomu (taip pat kai jo skelbimą saugomu inicijuojasavivaldybės administracija), jis apie šį sprendimą informuoja institucijas, atsakingas už gamtospaveldo objektų apsaugą (regiono aplinkos <strong>apsaugos</strong> departamentą <strong>ir</strong> Tarnybą), pateikiapreliminarų objekto ribų planą <strong>ir</strong> aprašymą, o jeigu objektas taškinis, – planą, kuriame pažymėtajo buvimo vieta, prašydamas nustatyti, ar objekto vertė pakankama skelbti jį saugomu. Tarnyba <strong>ir</strong>regiono aplinkos <strong>apsaugos</strong> departamentas per 30 darbo dienų nuo prašymo nustatyti objekto vertęgavimo turi pateikti rekomendacinę išvadą <strong>ir</strong> pasiūlymus dėl objekto skelbimo saugomutikslingumo, numatomų ribų <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> režimo. Jeigu pateiktos medžiagos nepakankanumatomo skelbti saugomu objekto vertei nustatyti, savivaldybės administracijos d<strong>ir</strong>ektorius arbajo įgaliotas savivaldybės administracijos tarnautojas Tarnybos arba regiono aplinkos <strong>apsaugos</strong>departamento rašytiniu prašymu turi pateikti papildomą medžiagą. Jeigu Tarnyba ar (<strong>ir</strong>) regionoaplinkos <strong>apsaugos</strong> departamentas per nurodytą terminą nepateikia išvados dėl objekto skelbimosaugomu tikslingumo, laikoma, kad jie objekto skelbimui savivaldybės saugomu neprieštarauja.Paaiškėjus, kad skelbtinas gamtos paveldo objektas pagal svarbą ar parametrus gali būtiskelbiamas valstybės saugomu, savivaldybės administracija turimą medžiagą apie šį objektą© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 112/385
perduoda Tarnybai, kuri pradeda gamtos paveldo objekto įteisinimo valstybės saugomuprocedūrą.12.4. Gavęs Tarnybos <strong>ir</strong> regiono aplinkos <strong>apsaugos</strong> departamento rekomendacinę išvadą,savivaldybės administracijos d<strong>ir</strong>ektorius arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos tarnautojasparengia išvadą dėl objekto skelbimo saugomu galimybių <strong>ir</strong> per 30 darbo dienų nuorekomendacinės išvados gavimo apie tai informuoja iniciatorių.12.5. Gavus teigiamą išvadą <strong>ir</strong> atlikus šio Aprašo 12.3 <strong>ir</strong> 12.4 punktuose nurodytusveiksmus, savivaldybės tarybos sprendimu sk<strong>ir</strong>iamas organizatorius, kuris tęsia objekto skelbimosaugomu procesą <strong>ir</strong> atlieka šiuos darbus:12.5.1. parengia skelbiamo saugomu objekto vertę pagrindžiančią informaciją (objektofizinių parametrų, medžiaginės sudėties, išsk<strong>ir</strong>tinių savybių, estetinės vertės aprašymą, svarbosvietos bendruomenei <strong>ir</strong> turizmo plėtrai pagrindimą), objekto teritorijos (<strong>ir</strong> buferinės <strong>apsaugos</strong>zonos, – jeigu ji nustatoma) ribų planą arba planą, kuriame pažymėta objekto buvimo vieta, taippat <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> reglamentą;12.5.2. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka atliekaplanavimo organizatoriaus funkcijas (jeigu objekto teritorijos ar jo buferinės <strong>apsaugos</strong> zonosriboms nustatyti būtina rengti teritorijų planavimo dokumentus). Objektų teritorijų <strong>ir</strong> jų buferinės<strong>apsaugos</strong> zonų ribų planai rengiami skaitmeniniu formatu valstybinėje LKS-94 koordinačiųsistemoje. Skaitmeninės ribos turi atitikti 1:10000 (urbanizuotoje teritorijoje – 1:5000) masteliotikslumo reikalavimus, t.y. būti įskaitmenintos naudojant tikslų 1:10000/1:5000 masteliokartografinį pagrindą. Skaitmeninės ribos rengiamos skaitmeniniu formatu, tinkančiu atv<strong>ir</strong>amduomenų apsikeitimui (shp, xml, gml 2), taip pat kitais formatais;12.5.3. teikia savivaldybės tarybai sprendimo dėl objekto skelbimo saugomu projektą.Savivaldybės tarybos sprendimu tv<strong>ir</strong>tinamas objekto statusas, reglamentas, teritorijos <strong>ir</strong> buferinės<strong>apsaugos</strong> zonos (jeigu ji nustatoma) ribų planas arba planas, kuriame pažymėta objekto buvimovieta;12.5.4. registruoja savivaldybės tarybos sprendimu patv<strong>ir</strong>tintus planavimo dokumentusLietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka;12.5.5. pateikia duomenis apie savivaldybės tarybos sprendimu paskelbtus savivaldybėssaugomus objektus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastrą tvarkančiaiįstaigai Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatuose nustatyta tvarka.13. Nustatomas kiekvieno objekto tipinis arba individualus <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong>reglamentas.IV. DRAUSTINIŲ IR OBJEKTŲ REGISTRAVIMAS IR APSKAITA14. Informacija apie draustinius <strong>ir</strong> objektus kaupiama, registruojama <strong>ir</strong> saugoma LietuvosRespublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre. Informacija apie kultūrinius draustinius taippat kaupiama, registruojama <strong>ir</strong> saugoma Kultūros vertybių registre Kultūros vertybių registronuostatuose, patv<strong>ir</strong>tintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimuNr. 1053 (Žin., 2005, Nr. 117-4238), nustatyta tvarka. Draustiniai <strong>ir</strong> objektai įregistruojami <strong>ir</strong>išregistruojami, duomenys apie juos tvarkomi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybėskadastro nuostatuose, patv<strong>ir</strong>tintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d.nutarimu Nr. 587, nustatyta tvarka.15. Savivaldybės administracija draustinių <strong>ir</strong> objektų apskaitą atlieka, juos saugo <strong>ir</strong> tvarkosavivaldybės tarybos nustatyta tvarka.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 113/385
16. Įsteigus draustinį ar paskelbus objektą saugomu, parengiama jo individuali byla,kurios turinį sudaro:16.1. savivaldybės sprendimų dėl draustinio steigimo ar objekto skelbimo saugomukopijos;16.2. draustinio ar objekto vertės pagrindimas <strong>ir</strong> teritorijos aprašas (kultūriniamsdraustiniams – <strong>ir</strong> kultūros paveldo objektų (nekilnojamųjų kultūros vertybių) pasų kopijos);16.3. draustinio ar objekto teritorijos ribų <strong>ir</strong> buferinės <strong>apsaugos</strong> zonų (jeigu josnustatomos) ribų planai arba planai, kuriuose pažymėta objekto buvimo vieta, kitų šiojeteritorijoje galiojančių teritorijų planavimo dokumentų kopijos;16.4. <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> reglamento kopijos;16.5. turima vertybių fotografinė <strong>ir</strong> planinė medžiaga (vertingiausių objektų ar jųelementų fotofiksacija, brėžiniai);16.6. kita archyvinė, ikonografinė <strong>ir</strong> tyrimų medžiaga, dokumentų kopijos.17. Draustiniams steigti <strong>ir</strong> objektams skelbti, jiems tvarkyti <strong>ir</strong> jų apskaitai organizuoti galibūti naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, taip pat specialiųjų <strong>ir</strong> tarptautinių programų,juridinių <strong>ir</strong> fizinių asmenų paramos, kitos teisėtai įgytos lėšos.[Skelbta: Žin., 2006, Nr.: 9-335]_________________Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 1 d. nutarimas Nr. 1526 „Dėl LietuvosRespublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašo patv<strong>ir</strong>tinimo“Vadovaudamasi Europos kraštovaizdžio konvencija (Žin., 2002, Nr. 104-4621), LietuvosRespublikos Vyriausybė nutaria:1. Patv<strong>ir</strong>tinti Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašą (pridedama).2. Pavesti Aplinkos ministerijai kartu su Kultūros ministerija <strong>ir</strong> Žemės ūkio ministerijaparengti <strong>ir</strong> iki 2005 m. kovo 31 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei LietuvosRespublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonių projektą.L. E. MINISTRO PIRMININKO PAREIGAS ALGIRDAS BRAZAUSKASL. E. APLINKOS MINISTRO PAREIGAS ARŪNAS KUNDROTASPATVIRTINTALietuvos Respublikos Vyriausybės2004 m. gruodžio 1 d. nutarimuNr. 1526LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTOVAIZDŽIO POLITIKOS KRYPČIŲ APRAŠASI. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Kraštovaizdis yra svarbus teritorinis šalies išteklius, apimantis miestų <strong>ir</strong> kaimųvietoves, miškus, vandenis <strong>ir</strong> laukus, sudarantis sąlygas žmonių gyvenimui <strong>ir</strong> veiklai, jis yratautinio identiteto pamatas <strong>ir</strong> gyvenimo kokybės dalis. Kraštovaizdžio savasties išsaugojimas, jo© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 114/385
tvarkymas <strong>ir</strong> formavimas tenkinant ekonominius, socialinius, kultūrinius, ekologinius <strong>ir</strong> estetiniusvisuomenės poreikius yra vienas svarbiausių valstybės tikslų, nurodytų Nacionalinėje darnausvystymosi strategijoje, patv<strong>ir</strong>tintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d.nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), <strong>ir</strong> kituose strateginiuose dokumentuose.2. Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašas (toliau vadinama – šisAprašas) parengtas 2004–2020 metams, atsižvelgiant į istorinę <strong>ir</strong> dabartinę kraštovaizdžio raidą,tradicijas, Europos kraštovaizdžio konvencijos (Žin., 2002, Nr. 104-4621) <strong>ir</strong> Europos Sąjungosteisės normų reikalavimus, darnaus vystymosi principus <strong>ir</strong> vadovaujantis nacionaliniais teisėsaktais.II. KRAŠTOVAIZDŽIO SAMPRATA IR PAGRINDINĖS SĄVOKOS3. Kraštovaizdis kaip gamtos <strong>ir</strong> žmonių tarpusavio veiklos rezultatas analizuojamasdaugeliu požiūrių, o jo kokybei turi įtaką tiek gamtinė, tiek įva<strong>ir</strong>iapusė žmogaus veikla.Kraštovaizdžio pažinimas yra būtina sąlyga kraštovaizdžio politikos krypčių formavimui <strong>ir</strong>įgyvendinimui. Pagal pažintinius ekologijos, geografijos, architektūros, kraštovaizdžioarchitektūros, istorijos <strong>ir</strong> kitų mokslų kriterijus turi būti aiškinama kraštovaizdžio erdvinėstruktūra <strong>ir</strong> jame vykstančių procesų dėsningumai, nustatomi kraštovaizdžio teritoriniai vienetai.4. Žmogaus ūkinė veikla keičia (kultūrina, antropogenizuoja) gamtinį kraštovaizdį pagalvisuomenės poreikius – žmogaus sukurti elementai, jų kompleksai <strong>ir</strong> sistemos sudaroantropogeninę kraštovaizdžio dalį. Atsk<strong>ir</strong>ų istorijos laikotarpių gamtonaudos, žemės <strong>tvarkymo</strong>,inžineriniai, etniniai <strong>ir</strong> meniniai veiksniai suformavo kultūrines Lietuvos regionų kraštovaizdžioypatybes.5. Kraštovaizdžio teritoriniai vienetai sk<strong>ir</strong>iami atsižvelgiant į fundamentaliuosius –morfologinius (gamtinius <strong>ir</strong> kultūrinius, etnografinius kraštovaizdžio elementus), ekologinius(procesinius, nagrinėjančius apytakos ryšius), taikomuosius (percepcinius, nagrinėjančiusvizualinį erdvės suvokimą, <strong>ir</strong> resursinius, nagrinėjančius išteklių <strong>naudojimo</strong> interesus) –planavimo veiksnius.6. Šiame Apraše vartojamos sąvokos:Kraštovaizdis – žemės pav<strong>ir</strong>šiaus gamtinių (pav<strong>ir</strong>šinių uolienų <strong>ir</strong> reljefo, pažemio oro,pav<strong>ir</strong>šinių <strong>ir</strong> gruntinių vandenų, d<strong>ir</strong>vožemio, gyvųjų organizmų) <strong>ir</strong> (ar) antropogeninių(archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų <strong>ir</strong> informacinio lauko)komponentų, susijusių medžiaginiais, energiniais <strong>ir</strong> informaciniais ryšiais, teritorinis junginys.Tai žmonių suvokiama vietovė (teritorija), kurios pobūdį nulėmė gamtiniai <strong>ir</strong> (ar) antropogeniniaiveiksniai <strong>ir</strong> jų sąveika.Gamtinis kraštovaizdis – gamtinių procesų įtakoje ats<strong>ir</strong>adęs <strong>ir</strong> tebesiformuojantiskraštovaizdis, kurio raidai gamtiniai procesai daro esminę, o žmogaus veikla – minimalią įtaką(išlikę sąlygiškai natūralūs miškai, pelkės, vandens telkiniai).Kaimiškasis (antropogenizuotas, agrarinis) kraštovaizdis – dėl gamtinių procesų <strong>ir</strong> žmoniųveiklos sąveikos susiformavęs <strong>ir</strong> svarbiausius gamtinės struktūros bruožus išsaugojęskraštovaizdis (žemės ūkio naudmenos, ekstensyviai užstatyti kaimai).Miestiškasis (antropogeninis, urbanizuotas) kraštovaizdis – žmogaus labai pakeistas, joveiklos veikiamas, palaikomas <strong>ir</strong> vystomas kraštovaizdis (miestai, miesteliai, kompaktiškaiužstatytų kaimų <strong>ir</strong> didelių techninių inžinerinių kompleksų teritorijos).Kultūrinis kraštovaizdis (tiek kaimiškasis, tiek miestiškasis) – teigiamas žmogaus <strong>ir</strong>aplinkos darnaus sambūvio rezultatas. Tai kryptingai formuojamas, tenkinantis biologinius,© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 115/385
psichologinius (informacinius, estetinius), socialinius, ergonominius (tinkamumo veiklai),ekonominius gyvenamosios, darbo <strong>ir</strong> poilsio aplinkos kokybės poreikius kraštovaizdis.Kraštovaizdžio politika – kompetentingų valstybės institucijų bendrų principų, strategijų<strong>ir</strong> ga<strong>ir</strong>ių, leidžiančių imtis konkrečių priemonių kraštovaizdžiui saugoti, tvarkyti <strong>ir</strong> naudoti, plėtra.Kraštovaizdžio apsauga – veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti <strong>ir</strong> palaikyti svarbias arbabūdingas kraštovaizdžio ypatybes, grindžiami jo paveldo verte, ats<strong>ir</strong>adusia dėl natūralių procesų<strong>ir</strong> (ar) žmonių veiklos.Kraštovaizdžio architektūra – taikomoji mokslo <strong>ir</strong> meno disciplina, formuojanti žmogauserdvinę aplinką: statinių <strong>ir</strong> jų kompleksų dermę su kraštovaizdžio gamtiniu pagrindu ar joatsk<strong>ir</strong>ais elementais.Kraštovaizdžio geografija – mokslo disciplina, tyrinėjanti kraštovaizdžio morfologinęsandarą, jame vykstančius geoekologinius procesus <strong>ir</strong> pagrindžianti kraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong>,<strong>tvarkymo</strong>, <strong>naudojimo</strong> <strong>ir</strong> planavimo metodiką.Kraštovaizdžio formavimas – kraštovaizdžio politikos krypčių įgyvendinimo veiksmai,kuriais siekiama išsaugoti, tobulinti, atkurti arba kurti kraštovaizdį <strong>ir</strong> kurie apima kraštovaizdžio<strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong>, <strong>naudojimo</strong> <strong>ir</strong> planavimo priemones.Kraštovaizdžio planavimas – strateginiais <strong>ir</strong> teritorijų planavimo dokumentais išreikšti <strong>ir</strong>patv<strong>ir</strong>tinti į ateitį orientuoti veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti, tobulinti, atkurti arba kurtikraštovaizdį.III. LIETUVOS KRAŠTOVAIZDŽIO ISTORINĖS KAITOS ANALIZĖLIETUVOS KRAŠTOVAIZDŽIO FORMAVIMOSI BRUOŽAI IR JO TIPAI IKI 1940METŲ7. Lietuvos kraštovaizdžio raida nuo seniausių laikų buvo labai dinamiška, su evoliucinėsraidos <strong>ir</strong> staigių permainų laikotarpiais. Tai susiję su socialinių, ekonominių, politinių sąlygųkaita, daugybe socialinių <strong>ir</strong> ekonominių reformų. Šie veiksniai lėmė žemės naudmenų struktūroskaitą, ats<strong>ir</strong>ado sk<strong>ir</strong>tingi kraštovaizdžio tipai: ikivalakinis, valakinis, vienkieminis, taip pat miestai,miestų dalys <strong>ir</strong> miesteliai.8. Tuo laikotarpiu Lietuvos kraštovaizdžio struktūroje susiformavo savitos, tradicinėsetninės architektūros <strong>ir</strong> kraštotvarkos tradicijų etnografiniai regionai. Laikotarpio pabaigojeišryškėjo pagrindinės kraštovaizdžio erdvės su minimalia antropogenine apkrova, <strong>ir</strong> šalyjesusiformavo šie kraštovaizdžio tipai:8.1. išlikusios natūralios gamtinio kraštovaizdžio teritorijos (daugiausia didžiosios g<strong>ir</strong>ios);8.2. tradicinis etnografinių regionų kaimiškasis kraštovaizdis;8.3. išlikę vertingi valakų <strong>ir</strong> vienkieminės reformos suformuoti kaimiškojo kraštovaizdžiofragmentai;8.4. miestai, istoriniai miestai <strong>ir</strong> jų dalys, miesteliai, kaimai <strong>ir</strong> kiti individualų pobūdįįgavę kraštovaizdžio židiniai.LIETUVOS KRAŠTOVAIZDŽIO FORMAVIMOSI BRUOŽAI IR JO TIPAI 1940–1990METAIS© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 116/385
9. Laikotarpio pradžioje pasikeitus politinei situacijai, per labai trumpą laiką įgyvendintosprievartinės žemės reformos metu buvo radikaliai pakeistos krašto <strong>tvarkymo</strong> tradicijos, žemėsnuosavybės forma, su<strong>ir</strong>o istoriškai susiklosčiusi smulkiasklypė žemėvalda, todėl pasikeitėLietuvos kraštovaizdžio teritorinė struktūra <strong>ir</strong> erdvinė vizualinė raiška.Nacionalizavus žemę <strong>ir</strong> sukūrus kolūkius, išnyko valstiečių ūkių <strong>ir</strong> istorinės kaimų ribos.Nukėlus 115 tūkst. vienkiemių, sunaikinus sodybų <strong>ir</strong> laukų želdinius, nusausinus apie 80procentų šalies teritorijos, įsivyravo 20–50 kv. kilometrų melioruotos plynės su retomis miškų arkitų želdinių salomis.Intensyvi kraštovaizdžio antropogenizacija lėmė atsk<strong>ir</strong>ų teritorijų struktūros, jų erdvinėssąskaidos pokyčius <strong>ir</strong> labiausiai pakenkė ekosistemų ekologiniam stabilumui.10. Didėjant miestų gyventojų skaičiui, įsigalėjus industrinei statybai, buvo sparčiaistatomi tipiniai daugiabučiai gyvenamieji namai, pakito miestų erdvinė struktūra, siluetai.Tobulėjant planavimo praktikai, buvo sukaupta geros pat<strong>ir</strong>ties, kaip derinti miestų <strong>ir</strong> inžinerinėsinfrastruktūros plėtrą su kraštovaizdžio ypatybėmis, susiformavo nacionalinė kraštovaizdžio(landšafto) architektūros <strong>ir</strong> kraštovaizdžio geografijos mokykla. Baigiantis XX amžiui, išryškėjošie tipologiniai kraštovaizdžio arealai:10.1. išlikusios <strong>ir</strong> padidėjusios gamtinio kraštovaizdžio teritorijos (daugiausia miškųmasyvai <strong>ir</strong> pelkės);10.2. didelės intensyviai melioruoto kaimiškojo kraštovaizdžio erdvės, įgijusios kolūkinėsgamybos <strong>ir</strong> industrinės aplinkos požymių, tačiau praradusios etnokultūrinį savitumą;10.3. kaimiškųjų teritorijų fragmentai su išlikusiais iki 1940 metų susiklosčiusiaispožymiais;10.4. naujos standartizuotos statybos miestų dalys, nauji miestai, kaimų gyvenvietės;10.5. išlikę istoriniai miestai <strong>ir</strong> miestų dalys (senamiesčiai), miesteliai <strong>ir</strong> kaimai;10.6. sukurti nauji dideli inžineriniai <strong>ir</strong> infrastruktūros objektai.KRAŠTOVAIZDŽIO FORMAVIMOSI BRUOŽAI IR TIPAI PO 1990 METŲ11. Susidarė naujos politinės, ekonominės, socialinės <strong>ir</strong> teisinės sąlygos formuotikraštovaizdį tradicinio žemės <strong>naudojimo</strong> būdo, kultūrinio savitumo gaivinimo linkme. Šiuolaikotarpiu kraštovaizdžio formavimąsi labiausiai veikia žemės reformos padariniai: privačiosžemės nuosavybės atkūrimas, žemės sklypų dydžių <strong>ir</strong> pask<strong>ir</strong>ties kaita.Prioritetiniais kraštotvarkos uždaviniais tapo miestų <strong>ir</strong> kaimo gyvenviečių atnaujinimas(renovavimas) <strong>ir</strong> šalies kelių tinklo priderinimas prie Europos transporto infrastruktūros, gamtiniokarkaso plėtra, saugomų teritorijų plėtojimas <strong>ir</strong> tvarkymas, žemėvaldos <strong>ir</strong> žemės <strong>naudojimo</strong>racionalus tvarkymas, agrarinių teritorijų <strong>ir</strong> miestų želdynų sistemos regeneravimas, tausojančiosbei ekologinės žemd<strong>ir</strong>bystės <strong>ir</strong> miškininkystės plėtra, kraštovaizdžio fizinės, ekologinės <strong>ir</strong>estetinės kokybės išsaugojimas <strong>ir</strong> puoselėjimas, teritorijų rekreacinio potencialo didinimas,atsakingas požiūris į gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo vertybes kraštovaizdyje.12. Rinkos ekonomikos plėtra <strong>ir</strong> ats<strong>ir</strong>adusi galimybė turėti nuosavą būstą lėmė miestų <strong>ir</strong>priemiesčių užstatymo <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> teritorinius pokyčius. Didėja užstatytos teritorijos plotas <strong>ir</strong>atsk<strong>ir</strong>ų teritorijų užstatymo intensyvumas, prarandami miestų žalieji plotai, vis labiaupažeidžiamas kultūros paveldas, keičiasi ekologiškai <strong>ir</strong> estetiškai vertingiausių teritorijųkraštovaizdis. Šiuo laikotarpiu susiformavusi kraštovaizdžio tipologija išliko nepakitusi, tiktaipapildomai susiformavo 2 nauji kraštovaizdžio tipai:12.1. smulkiasklypis vienkieminis agrarinis kraštovaizdis;12.2. didžiųjų miestų priemiestinių gyvenamųjų namų kvartalų urbanistinis kraštovaizdis.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 117/385
IV. LIETUVOS KRAŠTOVAIZDŽIO APSAUGOS, NAUDOJIMO IR PLANAVIMOBŪKLĖS ANALIZĖ13. Stiprybės:13.1. Valstybinė aplinkos <strong>apsaugos</strong> strategija, patv<strong>ir</strong>tinta Lietuvos Respublikos Seimo1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. I-1550 (Žin., 1996, Nr. 103-2347), <strong>ir</strong> Valstybės ilgalaikėsraidos strategija, patv<strong>ir</strong>tinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr.IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), kuriomis siekiama sudaryti sąlygas išsaugoti svarbiausiųkraštovaizdžio kompleksų, ekosistemų <strong>ir</strong> retųjų rūšių, kraštovaizdžio savitumą, tausoti, tinkamaitvarkyti <strong>ir</strong> naudoti kraštovaizdį, apibrėžia kraštovaizdžio formavimo tikslus.13.2. Lietuvos 2004–2006 metų bendrasis programavimo dokumentas, patv<strong>ir</strong>tintasLietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486), numato priemones, kuriomis siekiama užtikrinti darnią šalies plėtrą, išsaugoti kraštovaizdį<strong>ir</strong> biologinę įva<strong>ir</strong>ovę, teikti paramą vertingiausių kraštovaizdžio elementų atkūrimui, taip patkaimo plėtros rėmimo priemones, kurių tikslas – sumažinti antropogeninę apkrovą aplinkai,išsaugoti arba atkurti tradicinį Lietuvos kraštovaizdį, įdiegti kompensacinį aplinkosaugospriemonių mechanizmą.13.3. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, patv<strong>ir</strong>tintas Lietuvos RespublikosSeimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852), kuriameapibendrintas gamtinės morfostruktūros <strong>ir</strong> teritorijos antropogenizacijos laipsnis, nustato šalieskraštovaizdžio struktūrinę įva<strong>ir</strong>ovę, numato bendrąsias kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> saugomųteritorijų sistemos plėtotės kryptis.13.4. Lietuvoje sukurta <strong>ir</strong> išplėtota saugomų teritorijų sistema, kuri dabar užima daugiaukaip 12 procentų Lietuvos teritorijos ploto <strong>ir</strong> kurioje kryptingai užtikrinama tipiškųkraštovaizdžio etalonų apsauga <strong>ir</strong> naudojimas.13.5. Žemės reforma <strong>ir</strong> teisės į turėtą nekilnojamąjį turtą atkūrimas, žemėvaldųsmulkėjimas sudaro sąlygas atkurti agrarinį kraštovaizdį <strong>ir</strong> jo struktūrinius elementus.13.6. Palyginti mažas žemės, vandens <strong>ir</strong> oro užterštumas, unikali <strong>ir</strong> pasižyminti įva<strong>ir</strong>ovekraštovaizdžio struktūra, esami gausūs rekreaciniai ištekliai sudaro sąlygas plėtoti įva<strong>ir</strong>iųlygmenų turizmo <strong>ir</strong> poilsio sektorių.14. Silpnybės:14.1. Nesuformuota bendra teisinė sistema, reglamentuojanti Lietuvos kraštovaizdžioformavimo politiką <strong>ir</strong> jos įgyvendinimą.14.2. Nepakankama visuomenės samprata apie kraštovaizdį kaip žmonių gyvenamąjąaplinką, jame esančių gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo objektų <strong>apsaugos</strong> reikmes, principus <strong>ir</strong> būdus.14.3. Šalies kraštovaizdžio moksliniai <strong>ir</strong> t<strong>ir</strong>iamieji darbai per menkai finansuojami.14.4. Neprofesionalus <strong>ir</strong> skubotas privačios nuosavybės grąžinimas vertingose šaliesteritorijose (rekreacinėse zonose, saugomose teritorijose, miškuose <strong>ir</strong> prie vandens telkinių)suformavo smulkiasklypių <strong>ir</strong> mozaikiškų žemėvaldų struktūrą, dėl to visuomenė netenka daliesgalimybių naudotis šių vietovių rekreaciniais ištekliais.14.5. Nesukurtos skatinimo <strong>ir</strong> kompensavimo sistemos kraštovaizdžio apsaugai <strong>ir</strong> joįva<strong>ir</strong>ovei užtikrinti.14.6. Nepakankamas kraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong> monitoringas (stebėsena), nesukurtaskraštovaizdžio planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo monitoringas.14.7. Nepatenkinama urbanizuoto kraštovaizdžio želdynų būklė.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 118/385
14.8. Ne visai aiškus kertinių buveinių teisinis statusas sk<strong>ir</strong>iant teritorijas Natūra-2000tinklui.14.9. Nesukurtas integruotas saugomų kultūros paveldo teritorijų tinklas.15. Galimybės:15.1. Numatoma sudaryti kur kas geresnes kraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong>, <strong>naudojimo</strong><strong>ir</strong> planavimo sąlygas.15.2. Pasinaudojus Europos Sąjungos arba tarptautinių fondų parama, bus parengtadabartinį valstybės gamtinių sąlygų <strong>ir</strong> kultūros paveldo pažinimo lygį atitinkanti kraštovaizdžiomokslinė studija.15.3. Saugomų teritorijų sistema bus papildyta naujomis teritorijomis, bus derinamigamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo bei ekologinės <strong>apsaugos</strong> interesai. Saugomų teritorijų ploto didėjimasiki 15-18 procentų šalies teritorijos, gamtinio karkaso plėtra taps veiksminga krašto ekologiniostabilumo palaikymo priemone <strong>ir</strong> atsvara intensyvėjantiems urbanizacijos <strong>ir</strong> antropogenizacijosprocesams.15.4. Rengiamuose savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose bus numatytospriemonės, užtikrinančios bendrąją ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinio karkasoformavimą, gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo vertybių išsaugojimą.15.5. Pasinaudojus kitų Europos valstybių pat<strong>ir</strong>timi, bus imtasi visiškai naujų veiksmų <strong>ir</strong>priemonių kultūrinio kraštovaizdžio formavimui užtikrinti.15.6. Pasienio teritorijoms bus parengtos tarpvalstybinės pasienio teritorijų kraštovaizdžio<strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> programos.15.7. Bus parengta Valstybinė aplinkos monitoringo programa, kurioje bus numatytaskraštovaizdžio formavimosi monitoringas (stebėsena).16. Grėsmės:16.1. Dėl Europos Sąjungos bendrųjų interesų pervertinimo visuomenė gali taptikosmopolitiškesnė, o tai sukeltų pavojų, kad ims nykti kraštovaizdis kaip tautinės savimonėsišraiškos būdas.16.2. Intensyvėjant žemės pardavimui ne Lietuvos Respublikos piliečiams, gali ats<strong>ir</strong>astineigiamų tendencijų, formuojančių vartotojišką požiūrį į kraštovaizdžio apsaugą, tvarkymą <strong>ir</strong>naudojimą.16.3. Didėjant ūkiniam aktyvumui <strong>ir</strong> turtinei diferenciacijai, Lietuvos teisinė sistemanepajėgs reglamentuoti privačios nuosavybės teise valdomų vertingiausių šalies teritorijų<strong>naudojimo</strong> tendencijų, todėl kraštovaizdžio vertybės <strong>ir</strong> rekreaciniai ištekliai gali tapti sunkiaiprieinami visuomenei.16.4. Privačios žemės nuosavybės statusas iš dalies apsunkina kraštovaizdžio įva<strong>ir</strong>ovėsišsaugojimą, saugomų teritorijų administravimą <strong>ir</strong> plėtrą.16.5. Neparengus <strong>ir</strong> neįteisinus bendros kraštovaizdžio politikos <strong>ir</strong> jos įgyvendinimopriemonių, galimi neigiami kraštovaizdžio formavimo darbai, kenkiantys bendrai šalieskraštovaizdžio vertei, keliantys grėsmę gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo išlikimui.V. LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTOVAIZDŽIO POLITIKOS KRYPTYS, JŲFORMAVIMO PRINCIPAI IR METODOLOGIJA17. Pagrindinės Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos kryptys yra šios:17.1. užtikrinti Lietuvos kraštovaizdžio formavimo socialines, ekonomines <strong>ir</strong> ekologinesfunkcijas;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 119/385
17.2. užtikrinti kraštovaizdžio apsaugą, naudojimą, tvarkymą, planavimą <strong>ir</strong> kraštosav<strong>ir</strong>aiškos bruožus;17.3. palaikyti <strong>ir</strong> didinti turimą šalies biologinę įva<strong>ir</strong>ovę, kraštovaizdžio teritorinę erdvinęstruktūrą <strong>ir</strong> jo potencialą;17.4. optimizuoti kultūrinio kraštovaizdžio kryptingą formavimą;17.5. suderinti kraštovaizdžio architektūrinę erdvinę kompoziciją.18. Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių pagrindinis tikslas – sudarytisąlygas išsaugoti įva<strong>ir</strong>aus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealus, užtikrinti tinkamą jųtvarkymą, naudojimą, planavimą <strong>ir</strong> darnią plėtrą.19. Svarbiausi Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių uždaviniai yra šie:19.1. nustatyti <strong>ir</strong> įvertinti įva<strong>ir</strong>ių istorinių laikotarpių požymius, išlaikiusiuskraštovaizdžio arealus šalies darnios plėtros kontekste, turinčius sk<strong>ir</strong>tingą vertę <strong>ir</strong> plėtrospotencialą;19.2. įgyvendinant šalies teritorijos bendrojo plano sprendinius:19.2.1. nustatyti šalies kraštovaizdžio struktūrinę įva<strong>ir</strong>ovę;19.2.2. saugoti gamtinį kraštovaizdį <strong>ir</strong> gamtinius rekreacinius išteklius;19.2.3. užtikrinti kraštovaizdžio ekologinį stabilumą;19.2.4. užtikrinti biologinės įva<strong>ir</strong>ovės apsaugą <strong>ir</strong> optimalų kraštovaizdžio tvarkymą;19.2.5. numatyti priemones istoriškai susiklosčiusioms kultūrinio kraštovaizdžioerdvinėms struktūroms išsaugoti;19.2.6. optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos, technogenizacijos <strong>ir</strong> žemės ūkio plėtrą;19.3. įgyvendinant Europos kraštovaizdžio konvencijos nuostatas:19.3.1. įteisinti kraštovaizdį kaip svarbią žmonių gyvenamosios aplinkos sudedamąją dalį,gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo įva<strong>ir</strong>ovės raišką <strong>ir</strong> jų savasties pagrindą;19.3.2. integruoti kraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> planavimo nuostatas į šaliesteritorijų planavimą <strong>ir</strong> kultūros, gamtinės aplinkos, žemės ūkio, socialinę <strong>ir</strong> ekonominę politikąbei kiekvieną kitą politikos sritį, galinčią turėti poveikį kraštovaizdžiui;19.3.3. tobulinti visuomenės, viešųjų <strong>ir</strong> privačių asmenų, valstybės institucijų sampratąapie kraštovaizdžio vertę <strong>ir</strong> vaidmenį visuomenės raidai, atsakomybę už kraštovaizdžio politikosįgyvendinimą;19.3.4. geriau koordinuoti valstybės <strong>ir</strong> savivaldybių institucijų veiksmus taikant <strong>ir</strong>įgyvendinant kraštovaizdžio apsaugą, tvarkymą <strong>ir</strong> planavimą reglamentuojančius teisės aktus;19.3.5. skatinti kraštovaizdžio tyrimo, vertinimo <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> specialistų rengimą, kurtikraštovaizdžio politikos, <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> planavimo daugiadalykes mokymo programas,organizuoti mokyklų <strong>ir</strong> universitetų kursus, kurie užtikrintų kraštovaizdžio apsaugai, tvarkymui <strong>ir</strong>planavimui keliamus reikalavimus;19.3.6. skatinti šalies kraštovaizdžio pažinimą <strong>ir</strong> mokslų apie kraštovaizdį studijas,organizuoti šalies kraštovaizdžio tyrimus, kurie padėtų nustatyti jo tipus <strong>ir</strong> teritorinius vienetus,išanalizuotų dinaminius <strong>ir</strong> struktūrinius pokyčius lemiančius veiksnius, įvertintų kraštovaizdįįva<strong>ir</strong>ovės, ekologinės <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> kitais požiūriais;19.3.7. apibrėžti siektinos kraštovaizdžio kokybės tikslus <strong>ir</strong> kriterijus;19.3.8. parengti teisės aktus, kurių reikia kraštovaizdžio apsaugai, naudojimui, tvarkymui <strong>ir</strong>planavimui užtikrinti.20. Kad būtų užtikrintos Lietuvos kraštovaizdžio – gamtinio, agrarinio, urbanizuoto –formavimo socialinės, ekonominės (gyvenamoji, agrarinė, miškų ūkio, rekreacinė <strong>ir</strong> kitos) <strong>ir</strong>ekologinės (konservacinė <strong>ir</strong> kompensacinė <strong>apsaugos</strong>) funkcijos, reikia laikytis šių principų:© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 120/385
20.1. formuoti kraštovaizdį pagal moksliškai pagrįstus <strong>ir</strong> siektinus kraštovaizdžioetalonus, diferencijuotus pagal funkcinio <strong>naudojimo</strong> prioritetus <strong>ir</strong> darnios plėtros principus;20.2. formuoti kraštovaizdį remiantis teritorinės erdvinės struktūros, joje vykstančiųmorfologinių procesų, istorinės raidos <strong>ir</strong> vertybių pažinimu, gerąja kitų šalių kraštovaizdžioformavimo pat<strong>ir</strong>timi, strateginių <strong>ir</strong> teritorijų planavimo dokumentų galimybėmis;20.3. siekti, kad kuriamas kultūrinis kraštovaizdis būtų biologiškai visavertis,informatyvus, estetiškas, socialiai priimtinas, patogus <strong>ir</strong> ekonomiškas;20.4. formuoti sąmoningą visuomenės požiūrį į kraštovaizdį kaip vieną svarbiausiųžmogaus gyvenamąją aplinką formuojančių veiksnių.21. Kad būtų užtikrinta tinkama kraštovaizdžio apsauga, naudojimas, tvarkymas,planavimas, išsaugoti krašto sav<strong>ir</strong>aiškos bruožai, reikia laikytis šių principų:21.1. saugoti bendrąją šalies kraštovaizdžio teritorinių vienetų <strong>ir</strong> jų sudedamųjų daliųįva<strong>ir</strong>ovę;21.2. saugoti kraštovaizdžio biologinę įva<strong>ir</strong>ovę, užtikrinti vietinės augalijos <strong>ir</strong> gyvūnijosrūšių <strong>ir</strong> bendrijų tinkamų buveinių išsaugojimą;21.3. teritorijų planavimo procese įvertinti kraštovaizdžio gamtinius <strong>ir</strong> kultūriniusypatumus <strong>ir</strong> jais vadovautis rengiant teritorijų planavimo dokumentų sprendinius;21.4. plėtoti <strong>ir</strong> propaguoti etnografiniams regionams būdingų kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong>priemonių įva<strong>ir</strong>ovę, optimizuoti žemės <strong>naudojimo</strong> <strong>ir</strong> žemėvaldų teritorinę struktūrą, skatintitradicinę kraštotvarkos veiklą.22. Kad būtų užtikrintas kryptingas šalies kultūrinio kraštovaizdžio formavimas, jotvarumas, reikia laikytis šių principų:22.1. optimizuoti gamtinių, agrarinių <strong>ir</strong> urbanizuotų teritorijų santykį;22.2. racionaliai naudoti kraštovaizdžio teritorinį erdvinį potencialą – sudaryti sąlygasatkurti kraštovaizdžio išteklius;22.3. sudaryti sąlygas ekosistemoms visaverčiai egzistuoti kultūrinio kraštovaizdžiostruktūroje;22.4. numatyti <strong>ir</strong> rezervuoti teritorijas, kad vyktų natūrali etaloninė kraštovaizdžio raida;22.5. skatinti pažeistų kultūrinio kraštovaizdžio teritorinių vienetų atkūrimą.23. Kad būtų užtikrinta darni šalies kraštovaizdžio architektūrinė erdvinė kompozicija,reikia laikytis šių principų:23.1. palaikyti <strong>ir</strong> didinti kraštovaizdžio erdvinį raiškumą;23.2. palaikyti <strong>ir</strong> reguliuoti informacinę kraštovaizdžio įva<strong>ir</strong>ovę;23.3. individualizuoti formuojamo kraštovaizdžio erdvines struktūras;23.4. formuoti siektinus kraštovaizdžio etalonus, pagrįstus gamtos <strong>ir</strong> architektūros dermėsprincipais.24. Kraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong>, <strong>naudojimo</strong> <strong>ir</strong> planavimo veiksmai vykdomi šiaisbūdais:24.1. integruotu – nacionalinio <strong>ir</strong> regiono lygmens, – taikomu sprendžiant bendruosiuskonceptualius šalies kraštovaizdžio struktūros optimizavimo uždavinius;24.2. specializuotu – rajono <strong>ir</strong> vietovės lygmens, – taikomu sprendžiant konkrečiaiapribotų kraštovaizdžio tipų (gamtinio, kaimiškojo, miestiškojo) formavimo uždavinius.25. Siektinas kraštovaizdžio kokybės tikslas (formuotinas kraštovaizdžio etalonas) – taikonkrečiam kraštovaizdžio teritoriniam vienetui moksliškai pagrįstas <strong>ir</strong> visuomenės siekiusatitinkantis bruožų <strong>ir</strong> ypatumų kompleksas. Kraštovaizdžio kokybės tikslams pasiekti taikomi šiekraštovaizdžio formavimo metodai:© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 121/385
25.1. išsaugojimo metodas, taikomas siekiant išlaikyti natūralią gamtinių procesų eigąsaugomose teritorijose bei kultūros paveldo objektų autentiškumą, išsaugoti tipiškus <strong>ir</strong> unikaliusgamtinio <strong>ir</strong> kultūrinio kraštovaizdžio objektus bei teritorinius kompleksus, vertingas ekosistemas<strong>ir</strong> buveines, užtikrinti tradicinį kraštovaizdžio vertybių naudojimą;25.2. atkūrimo metodas, taikomas siekiant užtikrinti kraštotvarkos tradicijas, atkuriantvertingus gamtinius <strong>ir</strong> kultūrinius kraštovaizdžio objektus <strong>ir</strong> kompleksus, būdingą kraštovaizdžiostruktūrą, stiprinti ekologinį kraštovaizdžio stabilumą;25.3. atnaujinimo metodas, taikomas siekiant racionaliai atnaujinti (restauruoti) pažeistųkraštovaizdžio objektų <strong>ir</strong> kompleksų funkcionalumą, pritaikyti juos naujas reikmes atitinkančiamkraštovaizdžiui kurti;25.4. formavimo (per<strong>tvarkymo</strong>) metodas, taikomas siekiant radikaliai pakeistikraštovaizdžio struktūrą, pritaikyti ją racionalios veiklos reikmėms pagal darnios plėtrosprincipus.26. Kraštovaizdžio kokybės tikslai formuojami individualiais požymiais pasižyminčiųteritorinių vienetų pagrindu. Formuojant kraštovaizdžio etalonus, reikia atsižvelgti įkonservacinių, rekreacinių, ekologinės <strong>apsaugos</strong>, ūkinių <strong>ir</strong> gyvenamųjų zonų reikalavimus.27. Kraštovaizdžio kokybės tikslai nustatomi atsižvelgiant į kraštovaizdžio tipą. Antai:27.1. Gamtinio kraštovaizdžio kokybės tikslais siekiama pabrėžti prioritetinį ekologinės<strong>apsaugos</strong> teritorijos režimą, sudaryti galimybę realizuoti konservacines <strong>ir</strong> ekstensyvaus pobūdžiorekreacines <strong>ir</strong> ūkines funkcijas.27.2. Agrarinio kraštovaizdžio kokybės tikslais siekiama pabrėžti tausojančio <strong>naudojimo</strong>ūkinį režimą, numatyti galimybes realizuoti ekologinės <strong>apsaugos</strong>, rekreacines <strong>ir</strong> konservacinesfunkcijas.27.3. Urbanizuoto kraštovaizdžio kokybės tikslais siekiama išryškinti gyvenamąjį,visuomeninį, gamybinį <strong>ir</strong> kitokį teritorijos <strong>naudojimo</strong> būdus, užtikrinti rekreacinių <strong>ir</strong>konservacinių funkcijų realizavimą.VI. LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTOVAIZDŽIO POLITIKOS KRYPČIŲĮGYVENDINIMAS28. Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos kryptys integruojamos į šaliesstrateginio planavimo dokumentus, taip pat į įva<strong>ir</strong>aus lygmens <strong>ir</strong> rūšių teritorijų planavimodokumentus, kuriuose numatytas formuojamo kraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong>, <strong>naudojimo</strong> <strong>ir</strong>planavimo priemonių išdėstymas <strong>ir</strong> nuosekliai derinami valstybės, savivaldybių <strong>ir</strong> asmenųinteresai.29. Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos kryptys integruojamos į šaliesstrateginio planavimo dokumentus – į šalies, regionų, rajonų <strong>ir</strong> miestų plėtros strateginius planus<strong>ir</strong> sektorių programas (valstybinės aplinkos <strong>apsaugos</strong>, miškų ūkio, žemės <strong>naudojimo</strong>, kaimoplėtros, turizmo <strong>ir</strong> transporto plėtros strategijas) <strong>ir</strong> probleminių arealų <strong>tvarkymo</strong> programas.30. Kraštovaizdžio politikos krypčių formavimą nustatantys teritorijų planavimodokumentai yra valstybės, apskrities <strong>ir</strong> savivaldybės teritorijų bendrieji planai <strong>ir</strong> specialiojoteritorijų planavimo dokumentai – žemėtvarkos schemos <strong>ir</strong> planai (projektai), žemėvaldos planai(projektai); miškotvarkos projektai – miškų <strong>tvarkymo</strong> schemos <strong>ir</strong> vidinės miškotvarkos planai(projektai); kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> planai; vandentvarkos schemos <strong>ir</strong> planai (projektai);saugomų teritorijų tinklų schemos <strong>ir</strong> atsk<strong>ir</strong>ų saugomų teritorijų, jų dalių ar jų zonų, kultūrospaveldo objektų teritorijų ar jų zonų planai (projektai); turizmo <strong>ir</strong> rekreacijos schemos <strong>ir</strong> planai(projektai), infrastruktūros plėtros schemos, planai (projektai) <strong>ir</strong> kita. Vienas iš pagrindinių© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 122/385
teritorijų planavimo dokumentų, sk<strong>ir</strong>tų šalies kraštovaizdžio politikai įgyvendinti, yra įva<strong>ir</strong>iųlygmenų <strong>ir</strong> rūšių kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> specialieji planai, kurių pagrindinis tikslas – planavimopriemonėmis užtikrinti siektinų kraštovaizdžio etalonų formavimą.31. Visuomenė teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja kraštovaizdžio politikos krypčiųįgyvendinimo priemonių, jo <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong>, <strong>naudojimo</strong> <strong>ir</strong> planavimo procese.32. Kraštovaizdžio analizė <strong>ir</strong> vertinimas atliekami taip: kraštovaizdis t<strong>ir</strong>iamas visos šaliesmastu, išsk<strong>ir</strong>iami <strong>ir</strong> apibūdinami įva<strong>ir</strong>ių lygmenų teritoriniai vienetai, nustatomi kraštovaizdžiostruktūrą sąlygojantys veiksniai, raidos tendencijos, konservacinė, rekreacinė, ekologinė <strong>ir</strong> ūkinėjo vertė.33. Kraštovaizdžio monitoringas (stebėsena) vykdomas taip: Valstybinėje aplinkosmonitoringo programoje registruojama <strong>ir</strong> analizuojama kraštovaizdžio pokyčių eiga <strong>ir</strong> teikiamisiūlymai valdymo institucijoms, žemės savininkams <strong>ir</strong> naudotojams. Kraštovaizdžio monitoringo,specializuotų tyrimų <strong>ir</strong> planavimo darbų rezultatai sudaro pagrindą formuoti kraštovaizdžioinformacines duomenų bazes, rengti specializuotas finansines programas, steigti <strong>ir</strong> naudotifondus, užtikrinti teisinį bei institucinį kraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> reglamentavimą.[Skelbta: Žin., 2004, Nr.: 174-64]Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimas Nr. 481 „Dėl dvarųpaveldo išsaugojimo programos <strong>ir</strong> dvarų paveldo išsaugojimo programos įgyvendinimopriemonių patv<strong>ir</strong>tinimo“Siekdama išsaugoti dvarų paveldą <strong>ir</strong> įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patv<strong>ir</strong>tintų Lietuvos RespublikosVyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015; 2002, Nr. 114-5100), 114 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:1. Patv<strong>ir</strong>tinti pridedamas:1.1. Dvarų paveldo išsaugojimo programą;1.2. Dvarų paveldo išsaugojimo programos įgyvendinimo priemones.2. Nustatyti, kad lėšos Dvarų paveldo išsaugojimo programai vykdyti numatomos pagalšalies finansines galimybes kasmet rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybėsbiudžeto <strong>ir</strong> savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patv<strong>ir</strong>tinimo įstatymo projektą <strong>ir</strong> Valstybėsinvesticijų programą.Ministras P<strong>ir</strong>mininkasKultūros ministrėAlg<strong>ir</strong>das BrazauskasRoma DovydėnienėPATVIRTINTALietuvos Respublikos Vyriausybės2003 m. balandžio 18 d. nutarimuNr. 481DVARŲ PAVELDO IŠSAUGOJIMO PROGRAMAI. BENDROSIOS NUOSTATOS© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 123/385
1. Dvarų paveldas - viena seniausių <strong>ir</strong> ryškiausių kultūros paveldo, kuris pagal LietuvosRespublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą (Žin., 1997, Nr. 2-16) yra tarp pagrindiniųnacionalinio saugumo objektų, dalis, turinti įva<strong>ir</strong>iausią sudėtinę kultūrinę (architektūrinę, istorinę,urbanistinę, kraštovaizdinę, dendrologinę <strong>ir</strong> kitokią) vertę.2. Ši programa parengta vadovaujantis Pasaulinio kultūros <strong>ir</strong> gamtos paveldo globoskonvencijos (Žin., 1997, Nr. 19-411), Europos kultūros konvencijos (Žin., 2001, Nr. 101-3599),Europos architektūros paveldo <strong>apsaugos</strong> konvencijos (Žin., 1999, Nr. 100-2896), Pataisytos 1992metų Europos archeologijos paveldo <strong>apsaugos</strong> konvencijos (Žin., 1999, Nr. 100-2895), LietuvosRespublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių <strong>apsaugos</strong> įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37), LietuvosRespublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), LietuvosRespublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin., 2001, Nr. 55-1948), LietuvosRespublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (Žin., 2000, Nr. 58-1704), LietuvosRespublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391), Lietuvos Respublikosstatybos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 101-3597) <strong>ir</strong> kitų įstatymų nuostatomis. Atsižvelgta <strong>ir</strong> įValstybinės paminklosaugos komisijos patv<strong>ir</strong>tintą Lietuvos Respublikos dvarų paveldoišsaugojimo <strong>ir</strong> jo integravimo į visuomenės gyvenimą koncepciją (Žin., 2002, Nr. 96-4240).3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 486 (nuo 2007m. gegužės 27 d.) (Žin., 2007, Nr. 58-2243) redakcijaŠioje programoje numatyti dvarų paveldo išsaugojimo tikslai, prioritetai <strong>ir</strong> šios programosįgyvendinimo priemonės iki 2008 metų.4. Dvarų paveldo išsaugojimas - šio paveldo sisteminis mokslinis ištyrimas, nustatymas <strong>ir</strong>apskaita, teisinis <strong>reglamentavimas</strong>, saugojimas, pristatymas visuomenei, vaidmens atkūrimas.Dvarų paveldo išsaugojimo subjektai - dvarų savininkai, valdytojai, naudotojai (valstybė,savivaldybės, kiti juridiniai <strong>ir</strong> fiziniai asmenys).5. Dvarų paveldo sisteminis mokslinis ištyrimas - valstybinės mokslinių istorinių,archeologinių, kraštovaizdžio <strong>ir</strong> statinių architektūros, žemėtvarkos <strong>ir</strong> žemėnaudos raidos <strong>ir</strong> kitųtyrimų sistemos principų suformulavimas <strong>ir</strong> mokslinių tyrimų darbų tąsa - jų išplėtimas.6. Dvarų paveldo nustatymą <strong>ir</strong> apskaitą sudaro:6.1. informacijos rinkimas, kaupimas, sisteminimas - valstybės, savivaldybių, kitųjuridinių <strong>ir</strong> fizinių asmenų veikla - rinkimas informacijos apie nekilnojamuosius daiktus,galinčius turėti nekilnojamojo kultūros paveldo kultūrinės vertės <strong>ir</strong> visuomeninės reikšmėspožymių, tokios informacijos kaupimas <strong>ir</strong> sisteminimas;6.2. inventorizavimas - pagal paieškos duomenis nuolat valstybės mastu vykdomas fizinėsapimties, sudėties <strong>ir</strong> būklės duomenų rinkimas, kaupimas <strong>ir</strong> sisteminimas;6.3. apskaitos tyrimai - apskaitai vykdyti būtini istoriografiniai, ikonografiniai, natūriniai(ardantieji, neardantieji), kiti tyrimai;6.4. įvertinimas - nekilnojamojo kultūros paveldo objektų kultūrinės vertės <strong>ir</strong>visuomeninės reikšmės nustatymas pagal inventorizavimo, tyrimo duomenis, vertinimo kriterijus<strong>ir</strong> atrankos tvarką.7. Dvarų paveldo <strong>apsaugos</strong> teisinis <strong>reglamentavimas</strong> yra:7.1. įstatyminės bazės parengimas, priežiūros <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> sąlygų, kitų veiklosapribojimų ar specialiųjų sąlygų (toliau vadinama - <strong>naudojimo</strong> apribojimai) pagal apskaitosduomenis nustatymas <strong>apsaugos</strong> reglamentuose;7.2. įrašymas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (toliauvadinama - Registras);© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 124/385
7.3. įrašymo į Registrą juridinio fakto, <strong>naudojimo</strong> apribojimo juridinio fakto registravimasviešajame (nekilnojamojo turto) registre, tokio paveldo teritorijų <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonų ribųįforminimas Nekilnojamojo turto kadastre;7.4. <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> integravimo į visuomenės gyvenimą užtikrinimas teritorijų planavimodokumentuose (Lietuvos Respublikos bendrasis planas <strong>ir</strong> kiti planai).8. Dvarų paveldo saugojimas - tokių vertybių stebėsenos (monitoringo), priežiūros <strong>ir</strong><strong>tvarkymo</strong> darbai <strong>ir</strong> jų kontrolė.9. Dvarų paveldo pristatymas visuomenei - informacijos apie dvarų paveldą <strong>ir</strong> jų apsaugąskleidimas, tokias vertybes populiarinančių renginių organizavimas, informacinių leidinių,kitokios paveldosaugos literatūros leidyba, skatinimas organizuoti kultūrinius renginius kultūrospaveldo objektuose.10. Dvarų paveldo vaidmens atkūrimas - priemonės, užtikrinančios dvarų paveldoišsaugojimą - pritaikymą gyvenamajai, reprezentacinei, žemės ūkio <strong>ir</strong> pramonės, sociokultūrinei<strong>ir</strong> kitokiai istoriškai susiformavusiai pask<strong>ir</strong>čiai, kuri turi kuo labiau atitikti šiandieninę žmogausveiklą <strong>ir</strong> poreikius, drauge išsaugoti šios kultūros vertybės sudėtį, apimtį, charakterį, struktūrą <strong>ir</strong>aplinką.11. Šios programos įgyvendinimą koordinuoja Kultūros ministerija.II. PROGRAMOS TIKSLAI12. Šios programos svarbiausiasis tikslas - užtikrinti sąlygas dvarų paveldą įva<strong>ir</strong>iapusiškaiintegruoti į bendrą šalies ekonominę, socialinę, kultūrinę plėtrą, išsaugoti šias kultūros paveldovertybes, įtv<strong>ir</strong>tinti nuostatą, kad išsaugotas dvarų paveldas padeda stiprinti tautinį tapatumą,plačiau supažindinti pasaulį su Lietuvos kultūros istorija.13. Numatoma:13.1. nustatyti dvarų paveldo išsaugojimo darbų mastą, organizavimo principus, lėšųdvarų paveldui sistemiškai moksliškai išt<strong>ir</strong>ti, nustatyti, apskaityti, šio paveldo registruisuformuoti poreikį;13.2. teisinėmis priemonėmis reglamentuoti dvarų paveldo išsaugojimą, savininkų <strong>ir</strong>valdytojų suinteresuotumą;13.3. pagrįsti <strong>ir</strong> numatyti lėšų, būtinų dvarų paveldo stebėsenai organizuoti, jam prižiūrėti<strong>ir</strong> tvarkyti, skyrimą;13.4. užtikrinti dvarų paveldo propagavimą, visuomenės švietimą;13.5. sudaryti skleidžiant informaciją sąlygas išsaugoti dvarų paveldą;13.6. išnagrinėti galimybes pritraukti šiai <strong>ir</strong> kitoms programoms, susijusioms su dvarųpaveldo išsaugojimu, įgyvendinti privačias investicijas iš Lietuvos <strong>ir</strong> užsienio, imtis šios veiklos;13.7. parengti metodinius dvarų paveldo vaidmens atkūrimo reikalavimus, atitinkamąteisinę bazę.III. DVARŲ PAVELDO IŠSAUGOJIMO SITUACIJA14. Šiuo metu už nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą atsakingos institucijos nustato<strong>ir</strong> apskaito tik dvarų sodybas <strong>ir</strong> palivarkus (toliau vadinama - dvarų sodybos), tokio paveldoarcheologinius objektus.15. Istorijos <strong>ir</strong> kultūros paminklų sąrašuose buvo 128 dvarų sodybos, jų fragmentai <strong>ir</strong>pavieniai statiniai. 1991 metais į naujai išaiškinamų istorijos <strong>ir</strong> kultūros paminklų sąrašą įrašytos789 dvarų sodybos (86 papildytos sudėtinėmis dalimis). Į laikinąją istorijos <strong>ir</strong> kultūros paminklų© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 125/385
apskaitą įtrauktos 7 dvarų sodybos, jų pavieniai statiniai. Šiuo metu į Registrą įrašyta 100 dvarosodybų, iš jų 7 paskelbtos kultūros paminklais. Valstybės saugomų objektų sąrašuose (pildytuoseiki 1994 metų) likusios 488 dvarų sodybos <strong>ir</strong> jų fragmentai. 375 dvarų sodybos įvertintosekspertų, jos siūlomos įrašyti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ar skelbti kultūrospaminklais. Neinventorizuotos <strong>ir</strong> neįvertintos 175 dvarų sodybos, o Registre be parengtųapskaitos dokumentų 17 dvarų sodybų.16. Įrašytų į Registrą dvarų sodybų, teritorijų <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonų ribų planai perduodamiNekilnojamojo turto registro <strong>ir</strong> kadastro tvarkytojui, tačiau jose esančių žemės sklypųsavininkams, valdytojams taikomi paveldosaugos reikalavimai neįregistruojami, todėlneveiksmingi. Iki šiol neįteisintas reikalavimas nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos zonųribas sutapatinti su nekilnojamojo turto žemės sklypo (sklypų) ar jo dalių ribomis. Šią nuostatąįteisinus, nereikėtų atsk<strong>ir</strong>ai žymėti teritorijų <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonų ribų, tačiau reikėtų perdarytiparengtus planus.17. Reikšmingiausių dvarų sodybų apskaitos dokumentų rengimą <strong>ir</strong> skelbimą kultūrospaminklais stabdo Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių <strong>apsaugos</strong> įstatymenumatytas reikalavimas gauti savininkų sutikimus. Nemažai labai vertingų dvarų sodybų pastatųprivatizuoti, <strong>ir</strong> tarp kelių ar keliolikos savininkų ar valdytojų dažnai ats<strong>ir</strong>anda tokių, kurie šiampasiūlymui nepritaria. Kadangi nėra galimybių suinteresuoti savininkus mokesčių ar kitokiomislengvatomis, dvarų sodybų kompleksai neturi kultūros paminklo statuso.18. Nemažai mūrinių, o ypač medinių dvarų sodybų pastatų, jų želdynai labai prastosfizinės būklės, dėl to negrįžtamai prarandami. Vienintelė priemonė informacijai apie tokiassodybas išsaugoti - detali inventorizacija atliekant fotogrametrinius matavimus <strong>ir</strong> išsamusistorinių želdynų fiksavimas, tačiau lėšų šiems darbams sk<strong>ir</strong>iama per mažai. Viena iš dvarųsodybų struktūros savybių - net <strong>ir</strong> vienas neišsisk<strong>ir</strong>iantis statinys formuoja sodybos visumosplaninę tūrinę erdvę <strong>ir</strong> yra svarbus komplekso komponentas, kurį praradus dvarų sodybųstruktūros nuvertėja.19. Istorijos <strong>ir</strong> kultūros paminklų (archeologijos) sąrašuose buvo 5 dvarvietės. Į naujaiišaiškinamų istorijos <strong>ir</strong> kultūros paminklų sąrašą įrašytos 9, o į laikinąją istorijos <strong>ir</strong> kultūrospaminklų apskaitą įtraukta 1 dvarvietė. Šiuo metu į Registro archeologinių vietų sąrašą įrašytos29 dvarvietės, iš jų 6 paskelbtos kultūros paminklais. Artimiausiu metu į Registro archeologiniųvietų sąrašą siūloma įrašyti 19 dvarviečių (3 - iš istorijos <strong>ir</strong> kultūros paminklų (archeologijos)respublikinės reikšmės sąrašo, 3 - iš tokio paties vietinės reikšmės sąrašo, 1 - iš laikinosiosistorijos <strong>ir</strong> kultūros paminklų apskaitos sąrašo <strong>ir</strong> 12 surastų naujų). Registre yra 2 dvarvietės beparengtų apskaitos dokumentų.20. Pagrindinis dvarų sodybų <strong>apsaugos</strong> dokumentas yra <strong>apsaugos</strong> reglamentas, įteikiamasvertybių savininkams, kurie privalo laikytis šio dokumento reikalavimų. Iš 588 dvarų sodybų,esančių valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašuose, tokie reglamentai surašyti beveik40 sodybų. Kol nustatomi dvarų sodybų <strong>naudojimo</strong> apribojimai neįregistruojami Nekilnojamojoturto registre <strong>ir</strong> kadastre, jie praktiškai neveikia, todėl būtina kuo skubiau parengti dvarų sodybų<strong>apsaugos</strong> reglamentus. Apsaugos reglamento parengimo kaina priklausomai nuo dvaro sodybosdydžio (kompleksinių dalių gausos) - nuo kelių iki keliolikos tūkstančių litų.21. Pagal kultūrinės vertės lygmenis numatytas savivaldybių vietinis registras, kurį pagalLietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių <strong>apsaugos</strong> įstatymą gali turėti savivaldybės.Kuriant vientisą dvarų sodybų <strong>apsaugos</strong> sistemą, būtina numatyti valstybės <strong>ir</strong> savivaldybiųinstitucijų atsakomybę <strong>ir</strong> tiesioginį rūpinimąsi dvarų paveldu. Svarbiausias dvarų sodybų įrašymoį Registrą kriterijus - kultūrinė vertė.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 126/385
22. Istoriškai <strong>ir</strong> kompoziciškai vientisos dvarų sodybos skaidomos - privatizuojamipavieniai pastatai, apie juos formuojamos žemės valdos, sprendžiami infrastruktūros klausimai.Taip naikinamas jų kompleksiškumas, urbanistinė, neretai <strong>ir</strong> kraštovaizdžio vertė. Į naujųjųsavininkų nuosavybės dokumentus dažniausiai nėra įrašomi servitutai. Kyla tokių sodybų viešo<strong>naudojimo</strong> <strong>ir</strong> vientisumo išlaikymo problemų.23. Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių <strong>apsaugos</strong> įstatymo, LietuvosRespublikos teritorijų planavimo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos nesuderintos, dėl topaveldosauginiai dvarų sodybų <strong>ir</strong> šio paveldo archeologinių objektų reikalavimai neatsispinditeritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose, kurie privalomi tokio planavimo organizatoriams,nekilnojamojo turto savininkams <strong>ir</strong> valdytojams.24. Kultūros vertybių <strong>apsaugos</strong> departamentas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetolėšas dažniausiai sk<strong>ir</strong>ia dvarų sodybų pastatų avarijos grėsmei pašalinti (stogams uždengti <strong>ir</strong>pamatams stiprinti). Prie šių darbų lėšomis prisideda <strong>ir</strong> naudotojai, tačiau šių lėšų pakanka tikmenkai daliai gautų paraiškų atlikti vertybių <strong>tvarkymo</strong> darbus patenkinti. Likvidavus dvaropastato avarinę būklę, nepritaikomas <strong>ir</strong> nenaudojamas dvaro pastatas nyksta.25. Būtina išsaugoti buvusias dvarų sodybas - istorijos <strong>ir</strong> architektūros, parkų meno <strong>ir</strong>statybos vertybes, istorinius žemėvaldos, žemėnaudos <strong>ir</strong> kaimo kraštovaizdžio reliktus, taip patsudaryti palankias tokių kultūros paveldo objektų funkcionavimo sąlygas. Nėra priemonių,užtikrinančių, kad dvarų sodybos turėtų vieną šeimininką.26. Dvarų sodybų propagavimui, apskaitos <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> problemų nagrinėjimui, moksliniųtyrimų skelbimui sk<strong>ir</strong>iama nepakankamai dėmesio <strong>ir</strong> lėšų. Didžiumoje publikacijų apie dvarusskelbiama tik pagrindinė informacija, trumpa istorinė apžvalga. Apie dvarų sodybas kalbama <strong>ir</strong>per Europos paveldo dienų renginius Lietuvoje.27. Kultūros vertybių <strong>apsaugos</strong> departamente pradėta rengti visų įrašytų į valstybėssaugomų objektų sąrašus Lietuvos paveldo objektų sisteminė informacinė duomenų bazė. Šiojeduomenų bazėje pradėta kaupti <strong>ir</strong> sisteminti išsami informacija apie dvarų paveldą, numatomaoperatyviai atlikti minėtųjų objektų fizinės būklės analizę, pateikti skaitmeninę fotofiksaciją.28. Neparengta dvarų sodybų vaidmens atkūrimo priemonių <strong>ir</strong> metodikų.IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS29. Dvarų paveldą išsaugoti neįmanoma neatlikus sisteminių mokslinių tyrimų, kurieapibrėžtų būtino išsaugoti objekto sudėtį <strong>ir</strong> apimtį. Sukurti valstybinės mokslinių istorinių,archeologinių, kraštovaizdžio <strong>ir</strong> pastatų architektūros, žemėtvarkos <strong>ir</strong> žemėnaudos raidos,socialinių, kultūros <strong>ir</strong> kitų tyrimų sistemos principus numatyta šios programos įgyvendinimopriemonėse. Būtina parengti Lietuvos dvarų paveldo - istorinių dvarų fizinių, funkciniųteritorinių-erdvinių struktūrų, jų sankaupų (kompleksų), dėmenų, fragmentų, elementų -nuosavybės santykių <strong>ir</strong> formų, paveldo sklaidos <strong>ir</strong> fizinės būklės, esamos ekonominės <strong>ir</strong>sociokultūrinės situacijos, investicijų poreikių <strong>ir</strong> galimybių, užsienio analogų kompleksinęanalizę, nustatyti minimų objektų ekonominės <strong>ir</strong> kultūrinės reikšmės <strong>ir</strong> vertės, jų tarpusaviosantykius. Gyvenviečių istorinės teritorinės-erdvinės sklaidos, Lietuvos kaimo apgyvendinimosistemos tyrimai leis moksliškai pagrįsti <strong>ir</strong> parengti rekomendacijas, kaip rengti LietuvosRespublikos dvarų paveldo išsaugojimo, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> specialųjį planą.30. Numatoma inventorizuoti <strong>ir</strong> įvertinti valstybės saugomų objektų sąrašuose likusiasdvarų sodybas, taip pat šiuo metu nesančias sąrašuose (jeigu atliekant inventorizaciją tokiųobjektų būtų rasta) dvarų sodybas. Apibendrinus <strong>ir</strong> patikslinus ekspertų vertinimo rezultatus,numatoma parengti galutinį turinčių kultūrinę vertę dvarų sodybų sąrašą <strong>ir</strong> pateikti pasiūlymus© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 127/385
dėl <strong>apsaugos</strong> statuso joms suteikimo. Sunykusias <strong>ir</strong> netekusias kultūrinės vertės požymiųinventorizuotas dvarų sodybas, įtrauktas į valstybės saugomų objektų sąrašus (iki 1994 metų),bus siūloma neįrašyti į Registrą. Įrašyti į Registrą <strong>ir</strong> paskelbti kultūros paminklais bus siūlomaekspertų įvertintas dvarų sodybas, surašius apskaitos dokumentus. Manoma, kad baigus dvarųsodybų apskaitą į Registrą bus įrašyta apie 300-350 dvarų sodybų, o kultūros paminklaispaskelbta iki 50. Numatoma ieškoti <strong>ir</strong> t<strong>ir</strong>ti dvarų paveldo archeologinius (dvarvietės, dvarųsodybvietės, palivarkų vietos, senosios dvarų kapavietės <strong>ir</strong> kita) objektus, surašyti jų apskaitosdokumentus.31. Fiskalinė politika turi skatinti dvarų paveldo <strong>ir</strong> p<strong>ir</strong>miausia dvarų sodybų savininkus <strong>ir</strong>naudotojus investuoti į kultūros paveldo išsaugojimą <strong>ir</strong> puoselėjimą, o nekilnojamojo turtoapmokestinimo politika privalo būti susijusi su paveldo <strong>apsaugos</strong> politika.32. Visi veiklos apribojimai, nustatomi dvarų savininkams <strong>ir</strong> valdytojams, privalo būtiįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o tai įmanoma padaryti tik nustatytąja tvarkasuformavus žemės sklypus <strong>ir</strong> kitus nekilnojamojo turto objektus.33. Norint užtikrinti, kad dvarų paveldo išsaugojimo reikalavimai būtų įtraukti į teritorijųplanavimo dokumentus <strong>ir</strong> susieti su kraštotvarkos procesu, turėtų būti parengtas LietuvosRespublikos dvarų paveldo išsaugojimo, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> specialusis planas.34. Numatoma parengti projektą Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl valstybinėsreikšmės istorijos, archeologijos <strong>ir</strong> kultūros objektų sąrašo patv<strong>ir</strong>tinimo, į kurį turėtų būti įrašytiLietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantys dvarų paveldo objektai. Būtinanustatyti, kad keičiantis į dvaro sodybos (dvaro) žemėvaldą įeinančių statinių <strong>ir</strong> žemės sklypųsavininkams ar valdytojams p<strong>ir</strong>menybė juos įsigyti būtų suteikta potencialiam pagrindiniamdvaro sodybos savininkui (valdytojui). Dvaro sodyba turi būti valdoma vieno juridinio ar fizinioasmens.35. Būtina tinkamai organizuoti dvarų paveldo objektų <strong>tvarkymo</strong> darbus, nustatyti,kuriuos objektus p<strong>ir</strong>miausia reikia tvarkyti, racionaliai šiuos darbus finansuoti, užtikrinti jųkokybę. Būtina nustatyti aiškią visų dvarų paveldo išsaugojimo darbų finansavimo arkompensavimo tvarką, prioritetus, vertinimo kriterijus <strong>ir</strong> atrankos tvarką, skatinti privačiusasmenis investuoti į dvarų paveldo objektų tvarkymą. Visi <strong>tvarkymo</strong> darbai turi būti susk<strong>ir</strong>stytipagal prioritetus į 2 grupes: p<strong>ir</strong>moji grupė - avarijos grėsmės pašalinimas, antroji -konservavimas, pritaikymas, restauravimas, o išimtiniais atvejais - atkūrimo darbai. Kitaisatvejais didžiausia <strong>tvarkymo</strong> darbų dalis turėtų būti finansuojama privačių asmenų, kuriemstaikomos esminės mokesčių lengvatos, naudojamos Europos Sąjungos struktūrinės paramoslėšos, tačiau tik tada, kai tai atitinka Bendrojo programavimo dokumento bendrąją strategiją <strong>ir</strong>priemones, techninius reikalavimus <strong>ir</strong> atrankos kriterijus.36. Atsižvelgiant į specifines medžio (statybinės medžiagos, istorinio želdyno) savybes,numatoma ypač rūpintis dvarų paveldo mediniais statiniais <strong>ir</strong> parkais, sk<strong>ir</strong>ti tikslinį finansavimąjų <strong>tvarkymo</strong> darbams. Kadangi Lietuvoje nėra istorinių želdynų (parkų) restauravimokvalifikuotų specialistų, numatoma finansuoti jų rengimą užsienyje.37. Siekiant pristatyti dvarų paveldą, numatoma:37.1. pateikti išsamią informaciją apie Lietuvos dvarų paveldą naujoje to patiespavadinimo sisteminėje informacinėje duomenų bazėje <strong>ir</strong> interneto puslapyje; interneto puslapyjeskelbti naujausią informaciją apie dvarų paveldo būklę, investicijų programas <strong>ir</strong> moksliniustyrimus. Bus galima nustatyti vertingiausius dvarų paveldo objektus (tiek valstybės, tiek privačiųsavininkų ar valdytojų), kryptingiau koordinuoti sk<strong>ir</strong>iamas lėšas jiems tvarkyti, numatyti dvarųpaveldo integravimą į visuomenės gyvenimą;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 128/385
37.2. parengti <strong>ir</strong> išleisti Lietuvos dvarų tinklo sklaidos <strong>ir</strong> raidos žemėlapius, išleisti atlasą„Lietuvos dvarų sodybos“.38. Numatomos dvarų paveldo vaidmens atkūrimo priemonės, bus parengtas planuojamųinvesticijų leidinys, sudarytos sąlygos lankyti dvarų paveldo objektus, nustatyti metodiniai naujosšių objektų pask<strong>ir</strong>ties parinkimo reikalavimai.39. Šios programos įgyvendinimas finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybėsbiudžeto lėšomis, sk<strong>ir</strong>tomis Kultūros ministerijai <strong>ir</strong> Kultūros vertybių <strong>apsaugos</strong> departamentui,kitų valstybės <strong>ir</strong> savivaldybių institucijų programoms finansuoti sk<strong>ir</strong>tomis Lietuvos Respublikosvalstybės biudžeto <strong>ir</strong> savivaldybių biudžetų lėšomis, numatomos kapitalo investicijos busįtrauktos į Valstybės investicijų programą. Lėšų programos įgyvendinimo priemonėms vykdytiporeikis gali būti tikslinamas rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto<strong>ir</strong> savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patv<strong>ir</strong>tinimo įstatymo projektą <strong>ir</strong> Valstybėsinvesticijų programą.V. LAUKIAMI REZULTATAI40. Įgyvendinant šią programą:40.1. bus užtikrintas dvarų paveldo išsaugojimas <strong>ir</strong> integravimas į visuomenės gyvenimą,geriau naudojama Europos Sąjungos <strong>ir</strong> kita tarptautinė parama;40.2. skatinama Lietuvos - savitos kultūrinės etninės Europos dalies raida, gerės sąlygosLietuvą pristatyti Europai;40.3. pagyvės valstybės ekonominė, socialinė <strong>ir</strong> kultūrinė raida, kultūrinės tapatybėselementų <strong>ir</strong> tradicijų, gyvenimo būdo ryšiai nacionaliniu, regioniniu <strong>ir</strong> vietiniu lygiais;41. Finansinė parama <strong>ir</strong> fiskalinės politikos priemonės pagyvins dvarų paveldo objektųrinką, investicijos pagerins regionų <strong>ir</strong> savivaldybių ekonominę aplinką, prisidės prie darbo vietųkūrimo <strong>ir</strong> turimo biudžeto galimybių subalansavimo.PATVIRTINTALietuvos RespublikosVyriausybės 2003 m. balandžio 18 d.nutarimu Nr. 481Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 486 (nuo 2007 m. gegužės27 d.) (Žin., 2007, Nr. 58-2243) redakcijaDVARŲ PAVELDO IŠSAUGOJIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS[priedas][Skelbta: Žin., 2003, Nr.: 38-174; 2007, Nr.: 58-2243]Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 369 „Dėl buvusiųdvarų <strong>ir</strong> palivarkų paminklinių sodybų <strong>apsaugos</strong>“Siekdama įgyvendinti buvusių dvarų <strong>ir</strong> palivarkų paminklinių sodybų išsaugojimoprincipus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:1. Patv<strong>ir</strong>tinti pridedamus:1.1. Buvusių dvarų <strong>ir</strong> palivarkų paminklinių sodybų <strong>apsaugos</strong> bendruosius nuostatus;1.2. buvusių dvarų <strong>ir</strong> palivarkų paminklinių sodybų, kurioms nustatomas individualus<strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> reglamentas, sąrašą.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 129/385
2. Nustatyti, kad individualaus <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> reglamento rengimasfinansuojamas:2.1. Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančioms buvusių dvarų <strong>ir</strong> palivarkųpaminklinėms sodyboms - iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų;2.2. kitoms buvusių dvarų <strong>ir</strong> palivarkų paminklinėms sodyboms - iš vietos savivaldybiųbiudžetų ar savininko (naudotojo) lėšų.3. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimąNr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų - istorijos <strong>ir</strong> kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatantnuosavybės teises, vykdant privatizavimą <strong>ir</strong> žemės reformą“ (Žin., 1992, Nr. 17-491; LietuvosRespublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 558 redakcija):3.1. pripažinti netekusiais galios 1.3, 2.3 <strong>ir</strong> 4 punktus;3.2. išbraukti iš nurodytuoju nutarimu patv<strong>ir</strong>tinto neprivatizuotinų buvusių sodybų -istorijos <strong>ir</strong> kultūros paminklų sąrašo <strong>ir</strong> įrašyti į neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų - istorijos<strong>ir</strong> kultūros paminklų teritorijų sąrašą šias pastraipas: [...]3.3. išbraukti iš nurodytuoju nutarimu patv<strong>ir</strong>tinto neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų -istorijos <strong>ir</strong> kultūros paminklų teritorijų sąrašo šias pastraipas: […]Ministras p<strong>ir</strong>mininkasKultūros <strong>ir</strong> švietimoministrasPATVIRTINTAAdolfas ŠleževičiusDainus TrinkūnasLietuvos Respublikos Vyriausybės1993 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 369Buvusių dvarų <strong>ir</strong> palivarkų paminklinių sodybų <strong>apsaugos</strong> bendrieji nuostatai1. Dvaras yra istorinė žemės valdymo <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> forma, buvusios žemėvaldos <strong>ir</strong>žemėnaudos sistemų elementas - savininko valdytas žemės plotas, sudaręs ūkininkavimo vienetąžemės ūkyje <strong>ir</strong> iš dalies pramonėje; tai privatinės nuosavybės buvusi didelė žemės teritorija suvisais jai priklausiusiais objektais, dažniausiai sk<strong>ir</strong>ta žemės ūkio produkcijai gaminti, taip patkitoms reikmėms (reprezentacinėms, rekreacinėms, pramoninėms).2. Palivarkas - dvaro valdomo žemės ploto (dažniausiai didelio) atsk<strong>ir</strong>as ūkinis teritorinispadalinys, sk<strong>ir</strong>tas siauresnėms specializuotoms ūkinėms reikmėms.3. Dvaro (palivarko) sodyba yra dvaro valdomos teritorijos dalis, sk<strong>ir</strong>ta gyventi, taip patkitoms reikmėms (reprezentacinėms, ūkinėms, gamybinėms, rekreacinėms, švietimo). Ją sudaroistoriškai susiformavęs vientisas sodybinės žemės sklypas su visais jame esančiais dvaro įva<strong>ir</strong>iospask<strong>ir</strong>ties trobesiais, statiniais, želdiniais, vandens telkiniais, susisiekimo, inžineriniais <strong>ir</strong>technologiniais įrenginiais, smulkiaisiais architektūros elementais bei dailės kūriniais, taip patvisų nurodytųjų sudėtinių dalių liekanomis <strong>ir</strong> jų vietomis, sujungtais į teritorinį, funkcinį beiarchitektūrinį vienetą.4. Šie nuostatai reglamentuoja visų buvusių dvarų <strong>ir</strong> palivarkų sodybų, nustatytąja tvarkaįrašytų į Lietuvos Respublikos istorijos <strong>ir</strong> kultūros paminklų sąrašus <strong>ir</strong> naujai išaiškinamųistorijos <strong>ir</strong> kultūros paminklų sąrašą, taip pat buvusių dvarų <strong>ir</strong> palivarkų paminklinių sodybųapsaugą. Šių sodybų teritorijos yra saugomos. Jos nustatytos vadovaujantis Lietuvos Ministrų© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 130/385
Tarybos 1988 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 54 „Dėl priemonių parkams - kultūros paminklamsišsaugoti <strong>ir</strong> parkų menui toliau plėtoti“.5. Saugomos šios buvusių dvarų <strong>ir</strong> palivarkų paminklinių sodybų kraštovaizdžio,architektūros, meno bei istorijos vertybės:5.1. istoriškai susiformavęs <strong>ir</strong> išlikęs vientisas sodybos sklypas su visais jame esančiaisįva<strong>ir</strong>ios pask<strong>ir</strong>ties elementais;5.2. dvaro laikotarpio arba iki 1940 metų pastatyti vertingi reprezentaciniai, gyvenamieji,rekreaciniai, ūkinės bei gamybinės pask<strong>ir</strong>ties pastatai <strong>ir</strong> statiniai;5.3. vertingi dvaro laikotarpio susisiekimo, inžineriniai, technologiniai, <strong>ir</strong>igaciniai <strong>ir</strong> kitiįrenginiai bei sistemos;5.4. vertingi rekreacinių <strong>ir</strong> ūkinių želdynų kompleksai (parkai bei sodai);5.5. vertingi kraštovaizdžio bei gamtos objektai (tvenkiniai, upeliai, gamtinės <strong>ir</strong> d<strong>ir</strong>btinėsreljefo formos);5.6. vertingos mažosios architektūros formos, monumentaliosios dailės kūriniai.6. Kai kurioms buvusių dvarų <strong>ir</strong> palivarkų paminklinėms sodyboms, atsižvelgiant įetaloninę jų vertę, išlikimo laipsnį <strong>ir</strong> reikšmę Lietuvos istorijai <strong>ir</strong> kultūrai, nustatomasindividualus <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> reglamentas.7. Buvusių dvarų <strong>ir</strong> palivarkų paminklinių sodybų <strong>apsaugos</strong>, reguliuojamo užstatymo beigamtinio landšafto zonos nustatomos vadovaujantis Istorijos <strong>ir</strong> kultūros paminklų <strong>apsaugos</strong> zonų,reguliuojamo užstatymo zonų <strong>ir</strong> saugomo gamtinio landšafto zonų nustatymo <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong>tvarkos instrukcija, patv<strong>ir</strong>tinta Kultūros ministerijos, Miškų ūkio <strong>ir</strong> miško pramonės ministerijos,Žemės ūkio ministerijos, Valstybinio statybos reikalų komiteto <strong>ir</strong> Valstybinio gamtos <strong>apsaugos</strong>komiteto 1981 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 239/544/66/156/47 „Dėl istorijos <strong>ir</strong> kultūrospaminklų <strong>apsaugos</strong> zonų, reguliuojamo užstatymo zonų <strong>ir</strong> saugomo gamtinio landšafto zonųnustatymo <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> tvarkos instrukcijos patv<strong>ir</strong>tinimo“ (Žin., 1981, Nr. 29-360).8. Bendrą buvusių dvarų <strong>ir</strong> palivarkų paminklinių sodybų bei jų sudėtinių dalių <strong>ir</strong>saugomų elementų priežiūrą, naudojimą <strong>ir</strong> tvarkymą pagal šių nuostatų reikalavimus privaloužtikrinti jų savininkai (valdytojai).9. Buvusių dvarų <strong>ir</strong> palivarkų paminklinių sodybų parkai <strong>ir</strong> kiti vertingi želdynai bei jųgrupės tvarkomi bei atnaujinami pagal nustatytąja tvarka suderintus projektus.Želdynų atvejiniai bei sanitariniai k<strong>ir</strong>timai vykdomi Paminklotvarkos departamento <strong>ir</strong>Lietuvos Respublikos aplinkos <strong>apsaugos</strong> departamentų nustatyta tvarka.10. Buvusių dvarų <strong>ir</strong> palivarkų paminklinėse sodybose esantys pastatai, statiniai <strong>ir</strong>įrenginiai, pastatyti po 1940 metų, gali būti rekonstruojami tik pagal nustatytąja tvarka suderintusprojektus, jeigu nurodytųjų pastatų, statinių <strong>ir</strong> įrenginių rekonstravimo pobūdis neprieštaraujašiems nuostatams ar 6 punkte nurodytam individualiam <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> reglamentui.11. Buvusių dvarų <strong>ir</strong> palivarkų paminklinėse sodybose nauji pastatai, statiniai <strong>ir</strong> įrenginiaigali būti statomi tik pagal nustatytąja tvarka suderintus projektus šiais atvejais:11.1. siekiant atkurti pažeistą sodybos planinę, erdvinę <strong>ir</strong> funkcinę struktūrą;11.2. siekiant plėtoti sodybos gyvenamosios, rekreacinės bei ūkinės veiklos tradicijaspagal sodybos teritorijos funkcinį zonavimą.12. Buvusių dvarų <strong>ir</strong> palivarkų paminklinių sodybų teritorijose draudžiama:12.1. įrengti naujus <strong>ir</strong> naudoti senus karjerus;12.2. keisti hidrografinį tinklą, vertingų vandens telkinių kontūrus, vertingas reljefoformas;12.3. tiesti antžemines magistralines ryšių <strong>ir</strong> energijos komunikacijas;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 131/385
12.4. vykdyti be kultūros paminklų <strong>apsaugos</strong> institucijų leidimo žemės darbus, taip patremonto, rekonstrukcijos, statybos <strong>ir</strong> griovimo darbus;12.5. naudoti žemės ūkio naudmenas ne pagal pask<strong>ir</strong>tį, nurodytą juridiniuose žemėssuteikimo <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> dokumentuose, taip pat individualiame sodybos <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong>reglamente.13. Buvusių dvarų <strong>ir</strong> palivarkų paminklinėse sodybose <strong>ir</strong> jų <strong>apsaugos</strong> zonosepaminklosaugos kontrolę pagal savo kompetenciją vykdo kultūros paminklų <strong>apsaugos</strong>institucijos.14. Su buvusių dvarų <strong>ir</strong> palivarkų paminklinių sodybų savininkais nustatytąja tvarkasurašomi šiose sodybose esančių pastatų, statinių <strong>ir</strong> kitų elementų, įrašytų į Lietuvos Respublikosistorijos <strong>ir</strong> kultūros paminklų sąrašus, juridiniai <strong>apsaugos</strong> dokumentai.15. Kultūros paminklų <strong>apsaugos</strong> institucijos įstatymų nustatyta tvarka gali apribotisandorius dėl žemės bei pastatų, statinių <strong>ir</strong> įrenginių, esančių buvusio dvaro <strong>ir</strong> palivarkopaminklinėje sodyboje, jeigu šie sandoriai pažeidžia sodybos vientisumą.16. Asmenys, pažeidę šių nuostatų reikalavimus, atsako statymų nustatyta tvarka.17. Pastatai, statiniai <strong>ir</strong> įrenginiai, pastatyti (statomi) buvusių dvarų <strong>ir</strong> palivarkųpaminklinėse sodybose nesilaikant šių nuostatų reikalavimų ar 6 punkte nurodyto individualaus<strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> reglamento, turi būti nugriauti įstatymų nustatyta tvarka.PATVIRTINTALietuvos Respublikos Vyriausybės1993 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 369(Lietuvos Respublikos Vyriausybės2002 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 762(nuo 2002 m. b<strong>ir</strong>želio 1 d.)(Žin., 2002, Nr. 54-2133) redakcija)Buvusių dvarų <strong>ir</strong> palivarkų paminklinės sodybos, kurioms nustatomas individualus<strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> reglamentas[lentelė][Skelbta: Žin., 1993, Nr.: 18-460; 2002, Nr.: 54-2133]Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr. 256 „Dėl buvusiųdvarų sodybų – istorijos <strong>ir</strong> kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybėsteises, vykdant privatizavimą <strong>ir</strong> žemės reformą“Siekdama išsaugoti buvusių dvarų sodybas – istorijos <strong>ir</strong> kultūros paminklus kaip istorijos,architektūros, parkų meno <strong>ir</strong> statybos vertybes, istorinės žemėvaldos <strong>ir</strong> žemėnaudos bei kaimokraštovaizdžio reliktus, taip pat sudaryti palankias tokių kultūros paveldo objektų funkcionavimosąlygas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:1. Įgyvendinti nuosavybės teisių atstatymo, privatizavimo <strong>ir</strong> žemės reformos metu šiuosbuvusių dvarų sodybų – istorijos <strong>ir</strong> kultūros paminklų, esančių Lietuvos Respublikos istorijos <strong>ir</strong>kultūros paminklų bei naujai nustatomų istorijos <strong>ir</strong> kultūros paminklų sąrašuose (toliau vadinama– buvusių dvarų sodybos – istorijos <strong>ir</strong> kultūros paminklai), išsaugojimo principus:© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 132/385
1.1. rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, kaimo vietovėse apie buvusių dvarųsodybas suformuojamos žemėnaudos, kurios pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymusgali būti grąžinamos, parduodamos, nuomojamos ar paliekamos naudoti fiziniams <strong>ir</strong> juridiniamsasmenims, valdantiems šias sodybas;1.2. visuose nuosavybės teisių atstatymo, privatizavimo <strong>ir</strong> žemės reformos etapuosebuvusių dvarų sodybos traktuojamos kaip istoriškai susiformavę kompleksai, kurių vientisumassudaro kultūrinę jų vertę;1.3. Neteko galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr.369 (nuo 1993 m. b<strong>ir</strong>želio 3 d.) (Žin., 1993, Nr. 18-460)2. Patv<strong>ir</strong>tinti pridedamus:2.1. neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų – istorijos <strong>ir</strong> kultūros paminklų sąrašą;2.2. neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų – istorijos <strong>ir</strong> kultūros paminklų teritorijųsąrašą;2.3. Neteko galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr.369 (nuo 1993 m. b<strong>ir</strong>želio 3 d.) (Žin., 1993, Nr. 18-460)3. Rajonų, miestų valdybos turi:3.1. pagal paminklotvarkos tarnybų pateiktus duomenis baigti tv<strong>ir</strong>tinti iki 1992 m.balandžio 30 d. buvusių dvarų sodybų – istorijos <strong>ir</strong> kultūros paminklų nustatytas <strong>apsaugos</strong> zonas;3.2. neprivatizuotinas buvusių dvarų sodybų – istorijos <strong>ir</strong> kultūros paminklų teritorijasprisk<strong>ir</strong>ti vienam naudotojui, šiuo metu valdančiam pagrindines tokių sodybų dalis.4. Neteko galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr.369 (nuo 1993 m. b<strong>ir</strong>želio 3 d.) (Žin., 1993, Nr. 18-460)LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRAS PIRMININKASG.VAGNORIUSPATVIRTINTALietuvos Respublikos Vyriausybės1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 256Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 558, 1993 m. gegužės 27 d.nutarimo Nr. 369 (nuo 1993 m. b<strong>ir</strong>želio 3 d.) (Žin., 1993, Nr. 18-460), 1994 m. b<strong>ir</strong>želio 13 d.nutarimo Nr. 462 (nuo 1994 m. b<strong>ir</strong>želio 18 d.) (Žin., 1994, Nr. 46-861), 1994 m. rugsėjo 26 d.nutarimo Nr. 892 (nuo 1994 m. spalio 1 d.) (Žin., 1994, Nr. 76-1430), 1996 m. liepos 1 d.nutarimo Nr. 785 (nuo 1996 m. liepos 6 d.) (Žin., 1996, Nr. 64-1522) <strong>ir</strong> 2002 m. balandžio 24 d.nutarimo Nr. 570 (nuo 2002 m. gegužės 1 d.) (Žin., 2002, Nr. 44-1662) redakcijaBuvusio dvarosodybospavadinimasNeprivatizuotinos buvusių dvarų sodybos – istorijos <strong>ir</strong> kultūros paminklaiPaminklo rūšis, reikšmė,valstybinio registronumerisAdresasPaminkloteritorijos plotas(ha)3,4Paragių IR-138, IP-162 At Akmenės rajonas, Papilėsseniūnija, Paragių kaimasB<strong>ir</strong>žų pilis AtR-96, IR-152, gamt. v. – B<strong>ir</strong>žai 12,420© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 133/385
Panemunės pilis AtR-106 gamt. r. – 12 Jurbarko rajonas, 15,4Sk<strong>ir</strong>snemunės seniūnija,Vytėnų (Pilies I) kaimasRaudonės pilis AtR-104, gamt. r. – 13 Jurbarko rajonas, Raudonės 26,8seniūnija, RaudonėsmiestelisAukštosios AtV-96, gamt. r. – 2 Kaunas, Aukštoji Freda 23,8FredosRaudondvario AtR-109, gamt. r. – 16 Kauno rajonas, 13,1Raudondvario seniūnija,Raudondvario miestelisApytalaukio AtR-119, gamt. v. – 53, Kėdainių rajonas, Kėdainių 17,2IP-333 Atseniūnija, ApytalaukiokaimasKretingos AtV-433, gamt. v. – 69, Kretingos rajonas, 35,3IP-379 AtKretingos miestas <strong>ir</strong>Kurmaičių seniūnija,Padvarių kaimasPalangos AtR-91, gamt. r. – 4 Palanga 78,9Pakruojo AtR-127, gamt.r. – 22, IP- Pakruojo rajonas, Pakruojo 48,2465 Atseniūnija, Pakruojo kaimasPlungės AtR-128, gamt. r. – 24 Plungė 56,3Baisogalos AtR-131, gamt. r. – 25, IP- Radviliškio rajonas, 18,9564 AtBaisogalos seniūnija,Baisogalos kaimasBurbiškio AtV-903, DV-2255, DV- Radviliškio rajonas, 282256, DV-2257, AR-861, Pakalniškių seniūnija,AV-1006, gamt. v. – 115,IP-568 AtBurbiškio kaimasRokiškio AtR-134, gamt. r. – 26, IP- Rokiškis 28,1653 AtŠiauliųgamt. v. – 8, IP-705 At Šiauliai 6,1(Didžiadvario)Bijotų (Baublių) IR-230, gamt. v. – 141, IP- Šilalės rajonas, Upynos 11,2708 Atseniūnija, Bijotų kaimasUžtrakio AtV-741, gamt. r. – 34, IP- Trakai 58,9810 AtUžug<strong>ir</strong>io (Lėno) gamt. v. – 166, IP-822 At Ukmergės rajonas, Taujėnų 19,2seniūnija, Užulėnio kaimasSiesikųAtR-150 gamt. v. – 164, Ukmergės rajonas, Siesikų 24,7(Daugalių) IP-831 Atseniūnija, Daugalių kaimasKa<strong>ir</strong>ėnų AtV-852, IP-892 At Vilnius, Ka<strong>ir</strong>ėnai 21,7Markučių AtV-944, gamt. v. – 9, IP- Vilnius, Markučiai 15899 AtVerkių AtR-50, gamt. r. – 5 Vilnius, Verkiai 122rytinė oficina avakarinė oficina b© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 134/385
centrinių rūmųrūsiaisargo namelisvandentiekiobokštas ūkinispastatasparkas, vartai sutvoros liekanomispaviljonasarklidėsklojimaskalvė (garažas)tvartasledainėvandens malūnasvandens kėlimostotistrys seniejimalūnotvenkiniaižuvivaisostvenkiniaicdfghijlmprstPATVIRTINTALietuvos Respublikos Vyriausybės1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 256_____________Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 558, 1993 m. gegužės 27 d.nutarimo Nr. 369 (nuo 1993 m. b<strong>ir</strong>želio 3 d.) (Žin., 1993, Nr. 18-460), 1994 m. b<strong>ir</strong>želio 13 d.nutarimo Nr. 462 (nuo 1994 m. b<strong>ir</strong>želio 18 d.) (Žin., 1994, Nr. 46-861), 1996 m. liepos 1 d.nutarimo Nr. 785 (nuo 1996 m. liepos 6 d.) (Žin., 1996, Nr. 64-1522) <strong>ir</strong> 1998 m. b<strong>ir</strong>želio 16 d.nutarimo Nr. 731 (nuo 1998 m. b<strong>ir</strong>želio 25 d.) (Žin., 1998, Nr. 57-1599) redakcijaNeprivatizuotinos buvusių dvarų sodybų – istorijos <strong>ir</strong> kultūros paminklų teritorijosBuvusio dvarosodybospavadinimasPaminklo rūšis, reikšmė,valstybinio registronumerisAdresasPaminkloteritorijos plotas(ha)12,8Dabikinės gamt. v. – 13, IP-151 At Akmenės rajonas, Akmenėsseniūnija, Dabikinės kaimasAstravo AtR-97, IV-217, gamt. r. B<strong>ir</strong>žai, Astravas 41,9– 9, IP-196 AtPapilio gamt. v. – 25, IP-209 At B<strong>ir</strong>žų rajonas, Papilio 21,9© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 135/385
seniūnija, Papilio miestelisKazitiškio gamt. v. – 27, IP-224 At Ignalinos rajonas, Kazitiškio 18,3seniūnija, Kazitiškio kaimasMeikštų IP-227 At Ignalinos rajonas, Rimšės 10,8seniūnija, Meikštų kaimasKulvos (Žemutinės IP-238 At Jonavos rajonas, Kulvos 8,1Kulvos)seniūnija, Daigučių kaimasŽagarėsAtR-103, IV-263, gamt. Joniškio rajonas, Žagarės 71,8r. – 10, IP-262 At miestas <strong>ir</strong> Žagariškių kaimasBelvederio AtR-105, gamt. r. – 11, Jurbarko rajonas, Seredžiaus 24,8IP-264 Atseniūnija, BelvederiokaimasMūro Strėvininkų IP-279 At Kaišiadorių rajonas, 3,9Žiežmarių seniūnija,Strėvininkų kaimasKelmėsAtR-111, IR-178, gamt. Kelmė 15,2v. – 47, IP-316 AtPagryžuvio AtV-1006, gamt. v. – 48 Kelmės rajonas, Tytuvėnų 19,3IP-319 Atseniūnija, PagryžuviokaimasPavandenio IP-322 AtKelmės rajonas, Užvenčio 32,9(Sakelinės)seniūnija, PavandeniokaimasUžvenčio IV-342, gamt. v. – 52, Kelmės rajonas, Užvenčio 15,2IP-329 Atseniūnija, Užvenčiomiestelis <strong>ir</strong> G<strong>ir</strong>nikų kaimasNoriūnų AtR-121, gamt. r. – 19, Kupiškio rajonas, Noriūnų 21,3IP-392 Atseniūnija, Noriūnų kaimasLeipalingio AtV-856, gamt. v. – 74, Lazdijų rajonas, Leipalingio 73,4IP-402 Atseniūnija, LeipalingiomiestelisPlinkšių AtR-123, gamt. r. – 20, Mažeikių rajonas, 37,6IP-423 AtŠerkšnėnų seniūnija,Plinkšių kaimasRenavo AtR-124, gamt. r. – 21, Mažeikių rajonas, Sedos 51,4IP-424 Atseniūnija, Renavo kaimasAlantosAtV-1065, gamt. v. – 79, Molėtų rajonas, Alantos 20,2(Naujasodžio) IP-431 Atseniūnija, NaujasodžiokaimasArnionių AtV-1015, gamt. v. – 80, Molėtų rajonas, Joniškio 26,1IP-435 Atseniūnija, Arnionių kaimasBistrampolio(Kuči AtV-902, gamt. v. – 86, Panevėžio rajonas, 8,1ų)IP-486 AtRamygalos seniūnija, KučiųkaimasNaudvario gamt. v. – 88, IP-495 At Panevėžio rajonas, 11,7Naujamiesčio seniūnija,Naudvario kaimas© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 136/385
Puziniškio IR-201, IP-503 At Panevėžio rajonas, Smilgių 2,5seniūnija, Puziniškio kaimasBerklainių gamt. v. – 94, IP-517 At Pasvalio rajonas, Krinčino 37,1seniūnija, Berklainių kaimasJoniškėlio AtV-531, gamt. r. – 23, Pasvalio rajonas, Joniškėlio 34,1IP-525 Atseniūnija, Joniškėlio kaimas<strong>ir</strong> Joniškėlio miestasRietavo IV-490, IV-882, gamt. v. Plungės rajonas, Rietavas 64,3– 104, IP-550 AtŠateikių AtV-562, gamt. v. – 105, Plungės rajonas, Šateikių 13,1IP-551 Atseniūnija, Šateikių kaimasOnuškio AtV-1018, gamt. v. – Rokiškio rajonas, Juodupės 12,5124, IP-646 Atseniūnija, Onuškio kaimasSalų AtR-136, gamt. r. – 27, Rokiškio rajonas, Kamajų 11,8IP-654 Atseniūnija, Salų kaimasSkuodo IP-661 At Skuodas 4,1Zyplių AtV-624, gamt. v. – 131 Šakių rajonas, Lukšių 50,2seniūnija, Lukšių kaimasMerkinės(Paulavo) IV-238, IP-675 At Šalčininkų rajonas, Turgelių 26,8seniūnija, Merkinės kaimasGruzdžių AtV-1019, IP-690 At Šiaulių rajonas, Gruzdžių 17,8seniūnija, Gruzdžių kaimasŠilgalių IP-731 At Šilutės rajonas, Stoniškių 20,2seniūnija, Šilgalių kaimasŠilutės AtV-1020, gamt. v. – Šilutė 10,6143, IP-732 AtTrepų palivarkas gamt. v. – 154, IP-783 At Tauragės rajonas, 14Skaudvilės seniūnija, TrepųkaimasB<strong>ir</strong>žuvėnų DR-1038, gamt. v. – 155, Telšių rajonas, Luokės 76,1IP-785 AtDžiuginėnų IV-663, gamt. v. – 157,IP-788 AtLentvario I AtV-978, gamt. r. – 33,IP-806 Atseniūnija, B<strong>ir</strong>žuvėnų kaimasTelšių rajonas, Gadūnavoseniūnija, DžiuginėnųkaimasTrakų rajonas, Lentvariomiestas <strong>ir</strong> Kariotiškiųseniūnija11,820,7Taujėnų AtR-151, gamt. r. – 35, Ukmergės rajonas, Taujėnų 23,4IP-835 Atseniūnija, Taujėnų kaimasVyžuonų IP-854 At Utenos rajonas, Vyžuonų 8,5seniūnija, Vyžuonųmiestelis <strong>ir</strong> Plaušų kaimasPaežerių AtR-155, gamt. r. – 36, Vilkaviškio rajonas, Alvito 12IP-865 Atseniūnija, Paežerių kaimasPikeliškių IP-906 At Vilniaus rajonas, Paberžės 12,7seniūnija, Pikeliškių kaimasRaudondvario gyv. želd. – 29, IP-911 Vilniaus rajonas, 38,5© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 137/385
(Nemenčinės At Nemenčinės seniūnija,Raudondvario)Raudondvario kaimasPilaitės IP-907 At Vilnius, Pilaitė 12,2Raudondvario AtV-575, gamt. v. – 119, Radviliškio rajonas, 33IP-592 AtPakalniškių seniūnija,Raudondvario kaimasDotnuvos- AtV-968, IR-181, IR-302, Kėdainių rajonas, Dotnuvos 33,6Akademijos gamt. r. – 17seniūnija, AkademijosmiestelisPlatelių gamt. v. – 103, IP-548 At Plungės rajonas, Platelių 12,6seniūnija, Platelių miestelisVėžaičių gamt. v. – 67, IP-372 At Klaipėdos rajonas, Vėžaičių 22,9seniūnija, Vėžaičių miestelisJašiūnųAtR-98, gamt. r. – 30, IP- Šalčininkų rajonas, Jašiūnų 22,6674 Atseniūnija, Jašiūnų kaimasC<strong>ir</strong>kliškio AtR-143, AR-1147, gamt. Švenčionių rajonas, 50,1v. – 150, IP-760 At C<strong>ir</strong>kliškio seniūnija,C<strong>ir</strong>kliškio kaimasTrakų Vokės AtV-805, gamt. r. – 37, IP- Vilniaus rajonas, Vokės 26,6917 Atseniūnija, Trakų VokėsLančiūnavosAtR-118, gamt. r. – 18, IP-341 AtPATVIRTINTALietuvos Respublikos Vyriausybės1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 256miestelisKėdainių rajonas, Aristavosseniūnija, LančiūnavoskaimasPrivatizuotinos su paminklosaugos sąlygų dokumentacija buvusių dvarų sodybos – istorijos <strong>ir</strong>kultūros paminklaiNeteko galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 369 (nuo1993 m. b<strong>ir</strong>želio 3 d.) (Žin., 1993, Nr. 18-460)[Skelbta: Žinios, 1992, Nr.: 17-491; 1996, Nr.: 64-1522; 1998, Nr.: 57-1599; 2002, Nr.: 44-Nr.:1662]_____________16,8© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 138/385
APLINKOS MINISTERIJOS PRIIMTI DOKUMENTAILietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. D1-983 „DėlLietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymo nr. D1-674 „Dėlsodmenų kokybės reikalavimų patv<strong>ir</strong>tinimo“ pakeitimo“P a k e i č i u Sodmenų kokybės reikalavimus, patv<strong>ir</strong>tintus Lietuvos Respublikos aplinkosministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-674 „Dėl Sodmenų kokybės reikalavimųpatv<strong>ir</strong>tinimo“ (Žin., 2007, Nr. 135-5504), <strong>ir</strong> išdėstau juos nauja redakcija (pridedama).APLINKOS MINISTRASGEDIMINAS KAZLAUSKAS_________________PATVIRTINTALietuvos Respublikos aplinkosministro 2007 m. gruodžio 14 d.įsakymu Nr. D1-674(Lietuvos Respublikos aplinkosministro 2011 m. gruodžio 16 d.įsakymo Nr. D1-983 redakcija)SODMENŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI1. Šie reikalavimai nurodo minimalius sodmenų (medžių, krūmų, krūmokšnių, puskrūmių,lianų <strong>ir</strong> žolinių augalų).2. Sodmenys turi būti sveiki: be žaizdų, fizinių pažeidimų, kenkėjų <strong>ir</strong> grybinių ligųpakenkimų, puvinio, gyvybingi, antžeminė dalis <strong>ir</strong> šaknys fiziškai nesužaloti <strong>ir</strong> nepažeisti šalčioar šalnų, nenuvytę.3. Medžiai <strong>ir</strong> krūmai turi turėti prie stiebo pr<strong>ir</strong>ištą etiketę, kurioje nenuplaunamais žymekliaisįrašytas augalo lietuviškas <strong>ir</strong> lotyniškas pavadinimas, nurodytas atsparumas šalčiui, medžiams –kamieno apimtis (matuojama 1 m aukštyje nuo šaknies kaklelio, apjuosiant kamieną lanksčiamatuokle 5 mm tikslumu), persodinimų skaičius <strong>ir</strong> šaknų gumulo dydis (sodinamiems su žemėsgumulu) ar konteinerio talpa (pasodintiems konteineriuose), krūmams – augalo dydis.4. Reikalavimai medžiams:4.1. vienas tiesus kamienas. Kamieno kreivumas (didžiausias atstumas nuo kamieno iki prie jopriglaustos tiesiosios, matuojant 1 mm tikslumu) neturi būti didesnis kaip 23 mm;4.2. taisyklinga, simetriška laja;4.3. gerai susiformavusi šaknų sistema;4.4. lapuočiams:4.4.1. lajoje turi būti suformuotas skeletas, t. y. turi būti trijų eilių ašys: stiebas (p<strong>ir</strong>mos eilėsašis), iš jo išaugusios šakos (antros eilės ašys) <strong>ir</strong> iš šių šakų išaugusios šakelės (trečios eilės ašys);© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 139/385
4.4.2. kamieno apimtis – ne mažesnė kaip 10–12 cm;4.4.3. gatvių želdinimui – kamienas (stiebo dalis nuo šaknies kaklelio iki lajos, iki p<strong>ir</strong>mųjųgyvų šakų) ne trumpesnis kaip 2,2 m;4.4.4. šaknų žemės gumulas – ne mažesnis kaip 40–50 cm (sodinamiems su žemės gumulu);4.5. spygliuočiams (išskyrus augančius krūmu, žemaūgių veislių, besidriekiančių formų):4.5.1. šaknų žemės gumulas – ne mažesnis kaip 30–40 cm (sodinamiems su žemės gumulu);4.5.2. eglės – ne žemesnės kaip 2 m, pušys – 1,5 m, kiti spygliuočiai – 1 m.5. Konteineriuose pasodintiems medžiams konteinerių talpa turi būti ne mažesnė kaip:5.1. lapuočiams – 45 l;5.2. spygliuočiams – 30 l.6. Sodinimui sk<strong>ir</strong>ti dideli lapuočiai medžiai – kurių kamieno apimtis ne mažesnė kaip 20–25cm.7. Reikalavimai krūmams (išskyrus besidriekiančių formų):7.1. ne žemesni kaip 20 cm;7.2. lapuočiai krūmai turi turėti ne mažiau kaip tris šakas, išskyrus rožes (jos turi turėti nemažiau kaip 2 šakas).8. Kamieninės formos krūmams <strong>ir</strong> gyvatvorėms sk<strong>ir</strong>tiems medžiams <strong>ir</strong> krūmams 4–7punktuose (išskyrus 4.3 punkto reikalavimą) nurodyti reikalavimai netaikomi.9. Krūmokšniams, puskrūmiams <strong>ir</strong> žoliniams augalams (iš jų <strong>ir</strong> gėlėms) taikomi 3 punktoreikalavimai._________________Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. D1-933 „Dėlstatybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“patv<strong>ir</strong>tinimo“Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr.101-3597; 2004, Nr. 73-2545) 8 straipsnio 5 dalimi <strong>ir</strong> Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m.spalio 21 d. nutarimo Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos <strong>ir</strong> pask<strong>ir</strong>ties dokumentųnormavimo sričių pask<strong>ir</strong>stymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2004, Nr. 156-5701) 1.2.3.1punktu,tv<strong>ir</strong>tinu statybos techninį reglamentą STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“(pridedama).APLINKOS MINISTRASGEDIMINAS KAZLAUSKAS_________________PATVIRTINTALietuvos Respublikos aplinkosministro 2011 m. gruodžio 2 d.įsakymu Nr. D1-933© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 140/385
STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTASSTR 2.06.04:2011"GATVĖS. BENDRIEJI REIKALAVIMAI"I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ (toliau -Reglamentas) nustato visų nuosavybės formų tiesimo, rekonstravimo <strong>ir</strong> remonto projektavimotechninius reikalavimus.2. Gatvių tiesimas, rekonstravimas <strong>ir</strong> remontas atliekamas pagal techninius, techninius darbo<strong>ir</strong> darbo projektus, parengtus vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.05.06:2010„Statinio projektavimas“ [5.6] <strong>ir</strong> statybos techniniu reglamentu STR 2.06.01:1999 „Miestų,miestelių <strong>ir</strong> kaimų susisiekimo sistemos“ [5.7].3. Reglamentas yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimosubjektams, inžinerinių tinklų <strong>ir</strong> susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), taippat kitiems juridiniams <strong>ir</strong> fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas[5.1].4. Rengiant gatvių tiesimo <strong>ir</strong> rekonstrukcijos projektus, Lietuvos Respublikos teisės aktųnustatyta tvarka turi būti atliekamas poveikio kelių saugumui vertinimas <strong>ir</strong> kelių saugumoauditas.II SKYRIUS. NUORODOS5. Šiame reglamente pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus:5.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);5.2. Lietuvos Respublikos kelių įstatymą (Žin., 1995, Nr. 44-1076; 2002, Nr. 101-4492);5.3. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr.21-617);5.4. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 73-2526);5.5. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą (Žin., 2007, Nr. 80-3215);5.6. statybos techninį reglamentą STR 1.05.06: 2010 „Statinio projektavimas“, patv<strong>ir</strong>tintąLietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (Žin., 2005,Nr. 4-80; 2010, Nr. 115-5902);5.7. statybos techninių reikalavimų reglamentą STR 2.06.01: 1999 „Miestų, miestelių <strong>ir</strong> kaimųsusisiekimo sistemos“, patv<strong>ir</strong>tintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d.įsakymu Nr. 61 (Žin., 1999, Nr. 27-773);5.8. kelių techninį reglamentą KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patv<strong>ir</strong>tintą LietuvosRespublikos aplinkos ministro <strong>ir</strong> Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 (Žin., 2008, Nr. 9-322);5.9. statybos techninį reglamentą STR 2.06.02:2001 „Tiltai <strong>ir</strong> tuneliai. Bendriej<strong>ir</strong>eikalavimai“, patv<strong>ir</strong>tintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. b<strong>ir</strong>želio 15 d. įsakymuNr. 319 (Žin., 2001, Nr. 53-1899);© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 141/385
5.10. statybos techninį reglamentą STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės <strong>ir</strong> sandėliavimostatinių sklypų tvarkymas“, patv<strong>ir</strong>tintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. b<strong>ir</strong>želio17 d. įsakymu Nr. D1-309 (Žin., 2005, Nr. 80-2908);5.11. statybos techninį reglamentą STR 2.03.01:2001 „Statiniai <strong>ir</strong> teritorijos. Reikalavimaižmonių su negalia reikmėms“, patv<strong>ir</strong>tintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m.b<strong>ir</strong>želio 14 d. įsakymu Nr. 317 (Žin., 2001, Nr.53-1898);5.12. statybos techninį reglamentą STR 2.07.01: 2003 „Vandentiekis <strong>ir</strong> nuotekų šalintuvas.Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patv<strong>ir</strong>tintą Lietuvos Respublikosaplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 (Žin., 2003, Nr. 83-3804);5.13. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas.Mechaninis atsparumas <strong>ir</strong> pastovumas“, patv<strong>ir</strong>tintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. D1-455 (Žin., 2005, Nr. 115- 4195);5.14. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai.Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“, patv<strong>ir</strong>tintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m.gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 420 (Žin., 2000, Nr. 8-215);5.15. statybos techninį reglamentą STR2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimasNaudojimo sauga“, patv<strong>ir</strong>tintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 27 d.įsakymu Nr. D1-706 (Žin., 2008, Nr.1-34);5.16. Lietuvos standartą LST 1335: 1994 „Kelio ženklai. Techninės sąlygos“;5.17. Lietuvos standartą LST 1405: 1995 „Kelio ženklų <strong>ir</strong> šviesoforų naudojimas“;5.18. Lietuvos standartą LST 1379: 1995 „Kelių ženklinimas“;5.19. Lietuvos standartą LST EN 13201-3:2004/AC:2007 „Gatvių apšvietimas. 3 dalis.Eksploatacinių parametrų apskaičiavimas“;5.20. Kelių eismo taisykles, patv<strong>ir</strong>tintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio11 d. nutarimu Nr. 1950 (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530);5.21. „Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisykles“ KPTSDK 07, patv<strong>ir</strong>tintas LAKD generalinio d<strong>ir</strong>ektoriaus įsakymu 2008 sausio 21 d. Nr. V-7 (Žin.,2008, Nr. 16-569);5.22. „Dujų sistema. Magistralinis dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos <strong>ir</strong> statyba.Taisyklės“, patv<strong>ir</strong>tintas Lietuvos Respublikos ūkio <strong>ir</strong> Lietuvos Respublikos aplinkos ministrų2001 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 86/146 (Žin., 2001, Nr. 23-771);5.23. „Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> taisykles“, patv<strong>ir</strong>tintasLietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos d<strong>ir</strong>ektoriaus 2005 m. b<strong>ir</strong>želio 10 d. įsakymu Nr.1V-562 (Žin., 2005, Nr. 76-2786);5.24. „Šilumos tiekimo tinklų <strong>ir</strong> šilumos punktų įrengimo taisykles“, patv<strong>ir</strong>tintas LietuvosRespublikos energetikos ministro 2011 m. b<strong>ir</strong>želio 17 d. įsakymu Nr. 1-160 (Žin., 2011, Nr. 76-3673).III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS6. Šiame Reglamente vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Statybosįstatyme [5.1], Teritorijų planavimo įstatyme [5.3], Kelių įstatyme [5.2], Saugaus eismoautomobilių keliais įstatyme [5.4], Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme [5.5], Keliųtechniniame reglamente KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ [5.8] <strong>ir</strong> Kelių eismo taisyklėse[5.20].Kitos šiame Reglamente vartojamos sąvokos:© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 142/385
6.1. gatvės elementai - inžinerinio tiesinio gatvės) sudėtinės dalys gyvenamosios teritorijosribose: važiuojamoji dalis, sankryžos, gatvių statiniai, pėsčiųjų <strong>ir</strong> dv<strong>ir</strong>ačių takai (šaligatviai),įva<strong>ir</strong>ios pask<strong>ir</strong>ties sk<strong>ir</strong>iamosios juostos, techninės eismo reguliavimo, stebėjimo <strong>ir</strong> informacinėspriemonės, visuomeninio transporto stotelės <strong>ir</strong> galiniai žiedai, automobilių stovėjimo vietos,techninės priemonės nuo taršos <strong>ir</strong> triukšmo, želdynai, apšvietimo inžineriniai tinklai <strong>ir</strong> įrenginiai,lietaus vandens surinkimo <strong>ir</strong> nuvedimo inžineriniai tinklai <strong>ir</strong> įrenginiai, drenažo tinklai <strong>ir</strong>įrenginiai gatvių raudonųjų linijų juostoje;6.2. gatvės raudonosios linijos - linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri sk<strong>ir</strong>ta gatvės <strong>ir</strong> joselementų tiesimui <strong>ir</strong> įrengimui;6.3. gatvių sank<strong>ir</strong>ta - gatvių susik<strong>ir</strong>timas sk<strong>ir</strong>tingame lygyje užstatytoje teritorijoje bejungiamųjų kelių arba gatvės susik<strong>ir</strong>timas su geležinkeliu;6.4. sankryžos jungtys - gatvės ruožai, jungiantys sk<strong>ir</strong>tingų lygių susikertančias gatves;6.5. dv<strong>ir</strong>ačių eismo juosta - gatvės važiuojamosios dalies kraštinė fiksuoto pločio juosta, sk<strong>ir</strong>taišsk<strong>ir</strong>tinai tik dv<strong>ir</strong>ačių eismui <strong>ir</strong> atsk<strong>ir</strong>ta nuo transporto eismo nužymėjimo linija ar kitomispriemonėmis;6.6. dv<strong>ir</strong>ačių trasa - dv<strong>ir</strong>ačių eismui sk<strong>ir</strong>ta teritorija, pažymėta horizontaliu <strong>ir</strong> vertikaliuženklinimu;6.7. gatvės apšvietimas - pav<strong>ir</strong>šinių gatvės elementų apšvietimas tamsiuoju paros metu, kadbūtų užtikrintos saugios eismo sąlygos pėstiesiems <strong>ir</strong> transportui;6.8. gatvių želdiniai - želdiniai, augantys gatvės raudonosiomis linijomis apribotoje žemėsjuostoje;6.9. eismo intensyvumas - pėsčiųjų ar transporto priemonių skaičius, kertantis eismo juostos,kelio ar tako pas<strong>ir</strong>inktą tašką per laiko vienetą (dažniausiai valandą), išreiškiamas transportopriemonių, dv<strong>ir</strong>ačių ar pėsčiųjų skaičiumi;6.10. matomumas - atstumas, reikalingas va<strong>ir</strong>uotojui pamatyti keliančią grėsmę kliūtį arbagatvės ar sankryžos aplinkos būklę, pas<strong>ir</strong>inkti tinkamą greitį, pradėti saugų <strong>ir</strong> efektyvų manevrą;6.11. gatvės planas - gatvės trasos su visais jos skersinio profilio elementais horizontaliprojekcija ant teritorijos topografinės nuotraukos;6.12. gatvės išilginis profilis - per gatvės važiuojamosios dalies centrinę ašį projektuojamosgatvės trasos išilginis pjūvis, kuriame fiksuojami pagrindiniai tiesių atkarpų <strong>ir</strong> vertikalinių kreiviųtechniniai parametrai, esamos <strong>ir</strong> projektuojamos gatvės altitudės <strong>ir</strong> jų vieta plane;6.13. gatvės skersinis profilis - projektuojamos gatvės atkarpos skersinis pjūvis suprojektuojamais gatvių elementais, nuolydžiais, eismo juostų skaičiumi <strong>ir</strong> dangos konstrukcija;6.14. sk<strong>ir</strong>tingas lygis - gatvių elementų išdėstymas viena v<strong>ir</strong>š kitos esančiose sk<strong>ir</strong>tingoseplokštumose, tarp kurių aukščio sk<strong>ir</strong>tumas sudaro sąlygas važiuoti transporto srautams arba eitipėstiesiems;6.15. vienas lygis - gatvės elementų išdėstymas vienoje plokštumoje.IV SKYRIUS. BENDRIEJI REIKALAVIMAI GATVIŲ TINKLO PLANAVIMUI7. Gatvių klasifikaciją pagal kategorijas <strong>ir</strong> pagrindinius jų techninius parametrusreglamentuoja STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių <strong>ir</strong> kaimų susisiekimo sistemos“ [5.7].8. Rengiant susisiekimo komunikacijų (tarp jų <strong>ir</strong> gatvių) statybos <strong>ir</strong> rekonstravimo projektus,būtina įvertinti esamą <strong>ir</strong> perspektyvinį eismo intensyvumą, srauto sudėtį bei bendrą gatvės arsankryžos eismo pralaidumą. Transporto eismo intensyvumo <strong>ir</strong> sudėties duomenis užsakovaspateikia projektavimo užduotyje (techninėje užduotyje) arba, bendru užsakovo <strong>ir</strong> projektuotojosutarimu, išt<strong>ir</strong>ia <strong>ir</strong> nustato projektuotojas.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 143/385
9. Parenkant gatvės ar jos elementų geometrinius parametrus, eismo juostų skaičių, salelių,pėsčiųjų perėjų <strong>ir</strong> kitų elementų išdėstymą, eismo organizavimą <strong>ir</strong> valdymą, nustatantprojektuojamos gatvės <strong>ir</strong> jos elementų įtaką aplinkai, užtikrinant saugias eismo sąlygas <strong>ir</strong>pralaidumą, turi būti naudojami esami <strong>ir</strong> perspektyviniai eismo intensyvumo bei srauto sudėtiesduomenys.10. Gatvių tiesimui, remontui <strong>ir</strong> rekonstravimui gyvenamojoje vietovėje naudojamisusisiekimo sistemos perspektyvinio eismo intensyvumo srautų duomenys, kurie skaičiuojam<strong>ir</strong>engiant visos gyvenamosios teritorijos ar jos dalies bendruosius planus.11. Miestelių <strong>ir</strong> kaimų perspektyvinis eismo intensyvumas esamose gatvėse skaičiuojamaspagal paskutiniųjų metų eismo srautų kitimo tendencijas, kurias nustato užsakovas arprojektuotojas ne mažesnei nei 5 metų perspektyvai. Miestuose perspektyvinis eismointensyvumas turi būti skaičiuojamas įvertinant visą gatvių tinklą <strong>ir</strong> bendrą teritorijos urbanistinęplėtrą bendrojo plano sprendinių laikotarpiui.12. Gatvių <strong>ir</strong> sankryžų pralaidumo skaičiavimo metodiką projektuotojas pas<strong>ir</strong>enka savonuožiūra.13. Jeigu rengiamas gatvės ar sankryžos statybos ar rekonstrukcijos projektas susijęs su gretaesančių didelių traukos objektų (didelių komercijos, pramogų, paslaugų, švietimo ar kitų objektų)statyba <strong>ir</strong> prie šių objektų sukuriamas transporto srautas sudaro ne mažiau kaip 500 aut./parą arbane mažiau kaip 100 aut/h piko metu, papildomai turi būti vertinami šių objektų sukuriamitransporto srautai <strong>ir</strong> įtaka susisiekimo sistemai.V SKYRIUS. REIKALAVIMAI GATVĖS PLANUI14. Užstatytose miesto teritorijose gatvės techniniai projektai rengiami ant ne senesnės kaip 1metų topografinės geodezinės nuotraukos (nuo gatvės projektavimo pradžios), kuri patikslinama(jei reikia) gatvės techninio projekto rengimo metu mastelyje M1:500. Neužstatytose miestoteritorijose techniniai projektai rengiami mastelyje M1:500 arba M1:1000.15. Gatvės planas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo(teritorijos) statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldovertybės tyrimų medžiaga, prisijungimo sąlygomis, projektavimo užduotimi <strong>ir</strong> statybostechniniais reglamentais STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninisatsparumas <strong>ir</strong> pastovumas“ [5.13], STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena,sveikata, aplinkos apsauga“ [5.14], STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimasNaudojimo sauga“ [5.15].16. Gatvės plane nužymimi tiesūs ruožai, horizontalios kreivės <strong>ir</strong> sankryžos.17. Tiesūs gatvės ruožai trasos pakitimo vietose sujungiami apskritiminėmis kreivėmis.Pagrindiniai gatvių techniniai parametrai (mažiausi horizontalių kreivių spinduliai, išilginiainuolydžiai <strong>ir</strong> kiti) projektuojami pagal 1 lentelę.[1 lentelė. Pagrindiniai gatvių techniniai parametrai]18. Gatvės transporto eismo skaičiuojamasis greitis, nurodytas 1 lentelėje, gali būtimažinamas, jeigu gatvės projektuojamos tankiai (kai užstatymo tankis v<strong>ir</strong>šija 70 gyv./ha)užstatytose teritorijose, sudėtingose gamtinėse sąlygose (kalnuotoje ar kalvotoje, vandens telkiniųpersk<strong>ir</strong>tose <strong>ir</strong> panašiose teritorijose) <strong>ir</strong> nėra realių galimybių jį pasiekti.19. A, B, C kategorijos gatvėse tiesūs ruožai, trumpesni nei 100 m, neprojektuojami tarp tospačios krypties kreivių, o projektuojama viena bendra kreivė.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 144/385
20. Projektuojant sk<strong>ir</strong>tingos krypties kreives, tiesios atkarpos ilgis turi būti toks, kadvažiavimas ja skaičiuojamuoju transporto eismo greičiu truktų ne trumpiau kaip 4 s. Šisreikalavimas netaikomas, jeigu gatvė projektuojama naudojant pereinamąsias kreives arba esamoužstatymo sąlygomis.21. Gatvės projektuojamos su pereinamomis kreivėmis esant 80 km/h <strong>ir</strong> didesniamskaičiuojamajam greičiui A1 <strong>ir</strong> A2 kategorijos gatvėse.22. Projektuojant pereinamąsias kreives, projektuotojas privalo vadovautis kelių techniniureglamentu KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ [5.8].VI SKYRIUS. REIKALAVIMAI GATVĖS IŠILGINIAM IR SKERSINIAMPROFILIUII SKIRSNIS. REIKALAVIMAI GATVĖS IŠILGINIAM PROFILIUI23. Gatvių išilginis profilis projektuojamas viena ar keliomis leistino sk<strong>ir</strong>tingo nuolydžioatkarpomis, jungiant jas apskritiminėmis kreivėmis. Jeigu algebrinis nuolydžių sk<strong>ir</strong>tumas tarpprojektinių linijų yra mažesnis kaip 0,5 %, šias linijas galima tarpusavyje sujungti, nenaudojantapskritiminių kreivių.24. Tiesiamos gatvės išilginį profilį reikia projektuoti atsižvelgiant į vietovės reljefą,geologines, hidrogeologines, klimatines bei vietos sąlygas, pas<strong>ir</strong>inktą gatvės kategoriją <strong>ir</strong> jaitaikomus gatvės elementus pagal statybos techninių reikalavimų reglamentą STR 2.06.01:1999„Miestų, miestelių <strong>ir</strong> kaimų susisiekimo sistemos“ [5.7].25. Išilginis gatvės nuolydis projektuojamas maksimaliai jį priartinant prie teritorijosreljefo, užtikrinant landšaftinio planavimo, matomumo <strong>ir</strong> eismo saugumo principus, tačiau jis turibūti ne mažesnis kaip 0,5 %. Gatvės išilginis nuolydis parenkamas atsižvelgiant <strong>ir</strong> į gretimosteritorijos pav<strong>ir</strong>šinio vandens surinkimą.26. Didžiausi leidžiami išilginio profilio nuolydžiai bei minimalūs išgaubtų <strong>ir</strong> įgaubtųkreivių spinduliai <strong>ir</strong> kiti reikalavimai išilginių gatvių profilių projektavimui nurodyti 2 lentelėje.[2 lentelė. Reikalavimai išilginių gatvių profilių projektavimui]27. Projektuojamose naujose vieno lygio sankryžose, viešojo transporto stotelėse išilginisnuolydis neturi v<strong>ir</strong>šyti 4 %.28. Vertikalios kreivės turi būti parinktos taip, kad jos kartu su gatvės plano elementaissudarytų sklandžią erdvinę trasos liniją, užtikrintų gerą matomumą, saugias <strong>ir</strong> patogias eismosąlygas.II SKIRSNIS. REIKALAVIMAI GATVĖS SKERSINIAM PROFILIUI29. Pagrindiniai skersinio profilio elementų parametrai nustatomi pagal statybos techninįreglamentą STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių <strong>ir</strong> kaimų susisiekimo sistemos“ [5.7], įvertinantgatvės kategoriją, statybos eiliškumą, esamą užstatymą <strong>ir</strong> inžinerinę įrangą bei kitusreikalavimus, įtakojančius gatvės skersinio profilio elementų parinkimą <strong>ir</strong> jų tarpusaviosuderinamumą.30. Gatvės skersinio profilio elementai projektuojami gatvės raudonųjų linijų ribose,nurodant gatvės važiuojamosios dalies techninius parametrus <strong>ir</strong> dangos konstrukciją, šaligatvių,© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 145/385
pėsčiųjų-dv<strong>ir</strong>ačių takų vietą <strong>ir</strong> dangos konstrukciją, apsaugines <strong>ir</strong> sk<strong>ir</strong>iamąsias juostas, <strong>apsaugos</strong>nuo triukšmo <strong>ir</strong> taršos bei eismo reguliavimo įrenginių vietą, esamą <strong>ir</strong> planuojamą inžineriniųtinklų išdėstymą. Skersinis profilis parenkamas atsižvelgiant į gatvės perspektyvinę plėtrą,paliekant galimybę naujų eismo juostų projektavimui projektuojamų sk<strong>ir</strong>iamųjų juostų sąskaita.31. Važiuojamosios dalies skersinis nuolydis turi būti vienšlaitis (iki 10,5 m. pločio) arbadvišlaitis. Jis parenkamas įvertinus lietaus vandens surinkimo galimybes bei pėsčiųjų <strong>ir</strong>transporto eismo patogumą.32. Skersinis gatvės važiuojamosios dalies nuolydis tiesiose gatvių atkarposeprojektuojamas 2,0-2,5 %.33. Tais atvejais, kai gatvė projektuojama be bortų, kelkraščiai įrengiami vadovaujantiskelių techniniu reglamentu KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ [5.8].34. Šaligatvių skersinis profilis projektuojamas 0,5-3,0 % ribose.35. V<strong>ir</strong>ažai gatvėse projektuojami vadovaujantis kelių techniniu reglamentu KTR1.01:2008 „Automobilių keliai“ [5.8].VII SKYRIUS. REIKALAVIMAI GATVIŲ IR TAKŲ DANGŲ KONSTRUKCIJOMS36. Gatvių dangos projektuojamos vadovaujantis Automobilių kelių standartizuotų dangųkonstrukcijų projektavimo taisyklėmis KPT SDK 07 [5.21].37. Gatvės danga turi būti tokia, kad ja būtų galima važiuoti skaičiuojamuoju greičiu <strong>ir</strong> kadji užtikrintų saugų eismą bei komfortą. Dangos konstrukcija <strong>ir</strong> dangos tipas turi būti parenkamas,atsižvelgiant į transporto eismo intensyvumą, jo sudėtį, gatvės kategoriją, klimatines, gruntines <strong>ir</strong>geologines sąlygas, taip pat į galimą vietinių, artimiausiuose karjeruose išgaunamų, statybiniųmedžiagų naudojimą.I SKIRSNIS. REIKALAVIMAI GATVIŲ DANGOS KONSTRUKCIJOSPARINKIMUI38. Gatvių dangos konstrukcijos sk<strong>ir</strong>stomos į SV <strong>ir</strong> I-VI klases pagal Automobilių keliųstandartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisykles KPT SDK 07 [5.21].39. Gatvių dangų konstrukcijos miestuose skaičiuojamos taikant specialius skaičiavimometodus, numatytus kelių techniniame reglamente KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ [5.8],arba išimtiniais atvejais parenkamos standartinės - pagal gatvių kategoriją, 3 lentelė.[3 lentelė. Gatvių dangų konstrukcijų klasės]40. Sankryžos zonoje gatvės dangos konstrukcijos klasė turi būti 1 klase aukštesnė neiintensyviausio transporto ar pėsčiųjų eismo gatvės juosta sankryžos prieigose. Sankryžos zonosdydis nustatomas pagal 4 lentelę.[4 lentelė. Sankryžos zonos dydis]II SKIRSNIS. REIKALAVIMAI DANGOS PARINKIMUI SPECIALIOSIOSPASKIRTIES VIETOSE© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 146/385
41. Šiame sk<strong>ir</strong>snyje taikomi reikalavimai specialiosios pask<strong>ir</strong>ties vietoms, kuriomsprisk<strong>ir</strong>iamos viešojo transporto stotelės, viešojo transporto juostos, automobilių stovėjimoaikštelės, autobusų stotys, lėtėjimo bei greitėjimo juostos.42. Minimalūs reikalavimai gatvės važiuojamosios dalies juostos, sk<strong>ir</strong>tos maršrutiniamtransportui, dangos konstrukcijos klasei nustatyti 5 lentelėje.[5 lentelė. Minimalūs reikalavimai gatvės važiuojamosios dalies juostos, sk<strong>ir</strong>tos maršrutiniamtransportui, dangos konstrukcijos klasei]43. Gatvės dangos konstrukcijų klasės prie transporto aptarnavimo <strong>ir</strong> eismo dalyviams sk<strong>ir</strong>tųstatinių, išskyrus stovėjimo aikšteles, turi būti parenkamos pagal 6 lentelę, jei jos neparinktospagal 5 lentelę.[6 lentelė. Gatvių dangos konstrukcijų klasės prie transporto aptarnavimo <strong>ir</strong> eismo dalyviamssk<strong>ir</strong>tų statinių <strong>ir</strong> joms prisk<strong>ir</strong>iamos dangų konstrukcijų klasės]44. Minimalūs reikalavimai automobilių stovėjimo aikštelių dangų konstrukcijos klaseinurodyti 7 lentelėje.[7 lentelė. Minimalūs reikalavimai automobilių stovėjimo aikštelių dangų konstrukcijos klasei]45. Esant dinaminėms apkrovoms (lėtėjimo, greitėjimo juostose, viešojo transporto stotelėse <strong>ir</strong>pan.), įrengiama 1 klase aukštesnė dangos konstrukcija nei kitose gatvės eismo juostose.46. Dv<strong>ir</strong>ačių <strong>ir</strong> pėsčiųjų takų standartizuotos dangų konstrukcijos klasės nurodytos 3lentelėje.VIII SKYRIUS. GATVIŲ SANKRYŽOSI SKIRSNIS. BENDRIEJI REIKALAVIMAI47. Sankryžos projektuojamos vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių <strong>ir</strong> kaimų susisiekimo sistemos“ [5.7]48. Sankryžos rengiamos pagal gatvės pask<strong>ir</strong>tį, reikšmę <strong>ir</strong> kategoriją.49. Rengiant sankryžas, reikia įvertinti:49.1. gretimas sankryžas;49.2. planuojamą sankryžos pralaidumą, perspektyvinį eismo intensyvumą <strong>ir</strong> galimąsankryžos plėtrą;49.3. vietovę (reljefą, gruntines <strong>ir</strong> geologines sąlygas, kraštovaizdžio ypatumus,aplinkosaugos reikalavimus, greta esančius statinius, inžinerinius tinklus, privačią žemėsnuosavybę);49.4. anksčiau patv<strong>ir</strong>tintais teritorijos planavimo dokumentų sprendiniais, kuriais remiantisatliekamas projektavimas, išduota projektavimo užduotimi, prisijungimo sąlygomis.50. Sudėtingesniais atvejais (kai sudėtingos eismo ar gamtinės sąlygos) turi būti sudaromikeli sankryžų schemų variantai <strong>ir</strong> projektuotojas turi parinkti geriausią variantą ekonominiu,saugaus bei patogaus eismo atžvilgiu.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 147/385
II SKIRSNIS. REIKALAVIMAI VIENO LYGIO SANKRYŽŲ PROJEKTAVIMUI51. Gatvių ašys sankryžose turi k<strong>ir</strong>stis kiek galima statesniais kampais. Projektuojant naujasgatves, gatvių ašys turi k<strong>ir</strong>stis ne mažesniu kaip 70° kampu.52. Gatvės <strong>ir</strong> įvažiavimo į greta gatvės esančias teritorijas ašių sank<strong>ir</strong>tos kampas turi būtiprojektuojamas 70°-110° kampu, kuomet įvažiavimas sutampa su išvažiavimu. Jeigu įvažiavimas(išvažiavimas) yra vienos krypties, įvažiavimas projektuojamas 45°-90° kampu, išvažiavimas90°-120° kampu.53. Sankryžose eismas reguliuojamas kelio ženklais, dangos ženklinimu, šviesoforais.Sankryžos eismo organizavimas rengiamas vadovaujantis standartais LST 1335:1994 „Kelioženklai. Techninės sąlygos“, LST 1405: 1995 „Kelio ženklų <strong>ir</strong> šviesoforų naudojimas“ <strong>ir</strong> LST1379: 1995 „Kelių ženklinimas“ [5.16, 5.17, 5.18].54. Šviesoforais reguliuojamose sankryžose turi būti numatytas šviesoforų išdėstymas beiatliktas jų darbo ciklo skaičiavimas.55. Sankryžose turi būti užtikrintas matomumo laukas, kuriame neturi būti jokių pastoviųkliūčių, trukdančių matomumą (statinių, medžių, krūmų <strong>ir</strong> pan.), <strong>ir</strong> stovinčių automobilių.Artinantis prie sankryžos, mažiausia matomumo atkarpa (MA) turi būti tokia, kaip nurodyta 8lentelėje.[8 lentelė. Mažiausia matomumo atkarpa, artinantis prie sankryžos (MA, m)]56. Gatvių sankryžoje turi būti užtikrintas matomumas, būtinas automobiliui važiuojant iššalutinės gatvės (1 pav.).57. Nuolydis sankryžoje turi būti ne didesnis kaip 4 %.58. Papildomų eismo juostų parinkimas sankryžose atliekamas vadovaujantis sankryžųtransporto <strong>ir</strong> pėsčiųjų eismo pralaidumo skaičiavimais, kartu atsižvelgiant į saugaus eismoreikalavimus.59. Papildomų eismo juostų plotis turi būti analogiškas pagrindinių eismo juostų pločiuiarba 1 pakopa siauresnis, o ilgis nustatytas skaičiavimais.[1 pav. Matomumo laukas, važiuojant iš šalutinės gatvės.]60. Sankryžose dešiniesiems posūkiams atlikti važiuojamųjų dalių sank<strong>ir</strong>tų kampai turi būtiužapvalinti vienu iš apačioje nurodytų būdų:60.1. viena apskritimine kreive, kurios spindulys turi būti ne mažesnis nei nurodyta 9lentelėje <strong>ir</strong> ne didesnis kaip 15 m. Išimtys taikomos A <strong>ir</strong> B kategorijos gatvėse siekiant užtikrintigeresnes eismo sąlygas: tais atvejais galima įrengti 20-25 m posūkių spindulius kartu sutrikampėmis salelėmis;60.2. keliomis sk<strong>ir</strong>tingų spindulių kreivėmis, kurių spinduliai parenkami pagal automobiliųposūkių trajektorijas, siekiant sumažinti važiuojamosios dalies plotį.[9 Lentelė. Dešiniųjų posūkių minimalūs spinduliai]III SKIRSNIS. REIKALAVIMAI SKIRTINGO LYGIO (AUKŠTŲ) SANKRYŽŲPROJEKTAVIMUI© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 148/385
61. Sankryžos ribose susikertančių gatvių <strong>ir</strong> jungčių dangos konstrukcija numatoma tokiapati, kaip susikertančių gatvių (jei jų kategorijos sk<strong>ir</strong>tingos - didesnės kategorijos).62. Sk<strong>ir</strong>tingo lygio sankryžų konfigūracija parenkama priklausomai nuo vietos sąlygų <strong>ir</strong>projektavimo užduotyje nurodytų prisijungimo sąlygų.63. Sk<strong>ir</strong>tingų lygių sankryžose tuneliai <strong>ir</strong> viadukai projektuojami, vadovaujantis statybostechniniu reglamentu STR 2.06.02:2001 „Tiltai <strong>ir</strong> tuneliai. Bendrieji reikalavimai“ [5.9],įvertinant atitinkamos gatvės kategorijai keliamus reikalavimus, nustatytus statybos techniniamereglamente STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių <strong>ir</strong> kaimų susisiekimo sistemos“ [5.7].64. Sk<strong>ir</strong>tingų lygių sankryžos jungčių projektinių elementų ribiniai dydžiai nustatomi pagal10 lentelės reikalavimus.[10 lentelė. Projektinių elementų ribiniai dydžiai sankryžose]IX SKYRIUS. PĖSČIŲJŲ PERĖJŲ TIPŲ PROJEKTAVIMO REIKALAVIMAII SKIRSNIS. PĖSČIŲJŲ PERĖJŲ TIPAI65. Pėsčiųjų perėjų tipai nustatomi, vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR2.06.01:1999 „Miestų, miestelių <strong>ir</strong> kaimų susisiekimo sistemos“ [5.7].66. Pėsčiųjų perėjos turi būti projektuojamos vienu iš apačioje nurodytų būdų:66.1. gatvės važiuojamosios dalies lygyje;66.2. kitame nei gatvės važiuojamoji dalis lygyje (požeminės (tuneliai); antžeminės(tilteliai)).67. Pėsčiųjų perėjos projektuojamos sankryžose <strong>ir</strong> tarp sankryžų tose vietose, kur natūraliaisusidaro koncentruoti skersiniai pėsčiųjų eismo srautai arba veikia kiti veiksniai, keliantysbūtinybę pereiti gatvės važiuojamąją dalį (pvz., viešojo transporto stotelės, pėsčiųjų traukosvietos greta gatvės <strong>ir</strong> pan.).68. Pėsčiųjų perėjos projektuojamos išanalizavus esamą pėsčiųjų <strong>ir</strong> transporto eismo padėtį<strong>ir</strong> įvertinant:68.1. greta gatvės esančių objektų erdvinį planavimą;68.2. pėsčiųjų eismo intensyvumo dydį <strong>ir</strong> pobūdį;68.3. transporto srauto eismo intensyvumo dydį gatvėje;68.4. miesto dydį <strong>ir</strong> zoną;68.5. gatvės kategoriją;68.6. pritaikymą neįgaliųjų poreikiams;68.7. galimus kitus esminius veiksnius.69. Pėsčiųjų perėjos tipo pas<strong>ir</strong>inkimo kriterijai <strong>ir</strong> taisyklės pateiktos reglamente STR2.06.01:1999 „Miestų, miestelių <strong>ir</strong> kaimų susisiekimo sistemos“ [5.7].II SKIRSNIS. PĖSČIŲJŲ PERĖJOS GATVĖS VAŽIUOJAMOJE DALYJE70. Pėsčiųjų perėjos gatvės važiuojamoje dalyje projektavimas reglamentuojamas statybostechniniais reglamentais STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių <strong>ir</strong> kaimų susisiekimo sistemos“[5.7] <strong>ir</strong> STR 2.03.01:2001 „Statiniai <strong>ir</strong> teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“[5.11].III SKIRSNIS. SKIRTINGO LYGIO PĖSČIŲJŲ PERĖJOS© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 149/385
71. Sk<strong>ir</strong>tingo lygio pėsčiųjų perėjų minimalus plotis yra: tilteliams - 2,25 m, iki 30 m ilgiotuneliams - 3,0 m, per 30 m ilgio tuneliams - 6,0 m.X SKYRIUS. ŠALIGATVIŲ, PĖSČIŲJŲ IR DVIRAČIŲ TAKŲ ĮRENGIMAS72. Pėsčiųjų, dv<strong>ir</strong>atininkų <strong>ir</strong> žmonių su negalia eismui sk<strong>ir</strong>iamos nemotorizuoto eismo E <strong>ir</strong>F kategorijos gatvės, kurioms prisk<strong>ir</strong>iami pėsčiųjų <strong>ir</strong>/ar dv<strong>ir</strong>ačių takai, šaligatviai, specialiosdv<strong>ir</strong>ačių eismo juostos.73. Eismas bendru dv<strong>ir</strong>ačių <strong>ir</strong> pėsčiųjų taku turi būti reguliuojamas kelių ženklais, dangosženklinimu arba įrengiant sk<strong>ir</strong>tingų spalvų dangas. KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“. [5.8].74. Pėsčiųjų <strong>ir</strong> dv<strong>ir</strong>ačių takai, šaligatviai rengiami atsk<strong>ir</strong>ti pėsčiųjų <strong>ir</strong> dv<strong>ir</strong>ačių eismą nuoautomobilių eismo KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“. [5.8].75. Pėsčiųjų takų <strong>ir</strong> šaligatvių plotis parenkamas, įvertinant pėsčiųjų eismo intensyvumą.Vienos pėsčiųjų eismo juostos minimalus plotis - 0,75 m.76. Pėsčiųjų takų išilginis nuolydis parenkamas vadovaujantis 1 lentelės reikalavimais.77. Šaligatvių <strong>ir</strong> pėsčiųjų takų skersinis nuolydis turi būti 0,5-3,0 %. Kai šaligatvisprojektuojamas greta gatvės, nuolydis turi būti įrengiamas gatvės kryptimi.78. Pagrindiniai reikalavimai dv<strong>ir</strong>ačių takų projektavimui pateikti 11 lentelėje.[11 lentelė. Pagrindiniai reikalavimai dv<strong>ir</strong>ačių takų projektavimui]79. A kategorijos gatvėse dv<strong>ir</strong>ačių takai neprojektuojami, B - tik atsk<strong>ir</strong>ti nuo važiuojamosiosdalies, C - atsk<strong>ir</strong>ti nuo važiuojamosios dalies arba nužymint dv<strong>ir</strong>ačių juostas važiuojamojojegatvės dalyje, o D kategorijos - dv<strong>ir</strong>ačių eismas projektuojamas, nužymint dv<strong>ir</strong>ačių juostasvažiuojamojoje gatvės dalyje arba kartu su kitų transporto priemonių eismu.80. Dv<strong>ir</strong>ačių stovėjimo vietos yra dv<strong>ir</strong>ačių tako elementas. Jos išdėstomos taip, kad atitiktųdv<strong>ir</strong>atininkų poreikius, būtų gerai matomos <strong>ir</strong> saugios, būtų patogu į jas įvažiuoti <strong>ir</strong> išvažiuoti,derėtų prie aplinkos.81. Dv<strong>ir</strong>ačių trasos turi būti išsk<strong>ir</strong>iamos kelio ženklų, rodyklių pagalba arba papildomai kitudangos tipu, spalva ar tekstūra.82. Reikalavimai pėsčiųjų perėjų įrengimui nustatyti IX skyriuje (Pėsčiųjų perėjų tipųpagrindimas, parametrai).XI SKYRIUS. REIKALAVIMAI VIEŠOJO TRANSPORTO PRIORITETUI SUTEIKTI83. Viešojo transporto keleivių susisiekimo planavimas, viešojo transporto tinklas,planuojami viešojo transporto keleivių susisiekimo stotelių tipai <strong>ir</strong> jų išdėstymas yrareglamentuojamas statybos techniniame reglamente STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių <strong>ir</strong>kaimų susisiekimo sistemos“ [5.7].84. Reikalavimai viešojo transporto juostos projektavimui gatvėse:84.1. autobusų <strong>ir</strong> troleibusų eismo intensyvumas viešojo transporto eismo juosta turi būtine mažesnis kaip 30 vnt./h;84.2. viešojo transporto eismo juostos plotis - ne mažesnis kaip 3,5 m;84.3. minimalus eismo juostų skaičius, kai įrengiama viešojo transporto eismo juosta,gatvės važiuojamojoje dalyje:84.3.1. esant dvipusiam eismui - 4 (įskaitant viešojo transporto eismo juostas);© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 150/385
84.3.2. esant vienpusiam eismui - 3 (įskaitant viešojo transporto eismo juostas).85. Viešojo transporto juostos turi būti įrengiamos:85.1. kraštinėje dešinėje juostoje bendro transporto srauto judėjimo kryptimi;85.2. kraštinėje ka<strong>ir</strong>ėje juostoje bendro transporto srauto judėjimo kryptimi;85.3. reversinėje juostoje (eismas vyksta viena važiuojamosios dalies puse);85.4. kraštinėje ka<strong>ir</strong>ėje juostoje bendro transporto srauto kryptimi, perkeliant ašinęvažiuojamosios dalies liniją <strong>ir</strong> panaudojant dalį važiuojamosios dalies juostos, sk<strong>ir</strong>tospriešpriešiniam judėjimui;85.5. kraštinėje juostoje, kurioje eismo kryptis priešinga bendro transporto srauto eismokrypčiai, gatvėse su vienpusiu judėjimu;85.6. gatvės sk<strong>ir</strong>iamojoje juostoje ar jos centrinėje dalyje, įrengiant kompensacines eismosaugumo priemones.XII SKYRIUS. REIKALAVIMAI INŽINERINIŲ TINKLŲ GATVĖSE ĮRENGIMUI86. Lietaus vandens nuotekų tinklai su vandens surinkimo šuliniais, drenažo tinklai vandenimsiš dangos pašalinti, apšvietimo tinklai yra sudėtiniai gatvės elementai <strong>ir</strong> projektuojami tarp gatvėsraudonųjų linijų.87. Gatvės važiuojamojoje dalyje projektuojami lietaus nuotekų <strong>ir</strong> drenažo tinklai, kititinklai projektuojami ne gatvės važiuojamojoje dalyje.88. Užstatytose <strong>ir</strong> suplanuotose teritorijose, inžineriniams tinklams netelpant raudonųjųlinijų ribose tarp važiuojamosios dalies <strong>ir</strong> raudonosios linijos, galima inžinerinius tinklusprojektuoti <strong>ir</strong> po gatvės važiuojamąja dalimi.89. Arčiau važiuojamosios dalies išdėstomi kabeliniai tinklai (elektros, ryšių, signalizacijos<strong>ir</strong> pan.), kurių įgilinimas yra mažesnis.90. Skersiniame gatvės profilyje turi būti įvertinti <strong>ir</strong> inžineriniai tinklai, suplanuotiaukštesnio lygio teritorijų planavimo dokumentuose, numatant jų išdėstymą taip, kad, juosrengiant, nereikėtų perkloti jau esamų.91. Inžineriniai tinklai, projektuojami gatvės važiuojamojoje dalyje, visais atvejais turi būtiįgilinti žemiau važiuojamosios dalies konstrukcijos, o inžinerinių tinklų šuliniai negali būtiįrengti rato vėžės vietoje.92. Horizontalūs <strong>ir</strong> vertikalūs atstumai tarp inžinerinių tinklų, nuo inžinerinių tinklų iki kitųstatinių <strong>ir</strong> želdinių, kiti reikalavimai inžinerinių tinklų projektavimui gatvių raudonųjų linijųribose projektuojami pagal statybos techninį reglamentą STR 2.03.02:2005 „Gamybos,pramonės <strong>ir</strong> sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ [5.10], „Dujų sistema. Magistralinisdujotiekiai. Projektavimas, medžiagos <strong>ir</strong> statyba. Taisyklės“ [5.22], „Elektroninių ryšiųinfrastruktūros įrengimo <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> taisykles“ [5.23], „Šilumos tiekimo tinklų <strong>ir</strong> šilumospunktų įrengimo taisykles“ [5.24].XIII SKYRIUS. REIKALAVIMAI VANDENS SURINKIMUI IR GATVIŲAPŠVIETIMUII SKIRSNIS. VANDENS SURINKIMAS93. Vandens surinkimo sistemos turi užtikrinti gatvių dangų stiprumą <strong>ir</strong> stabilumą, sudarytitinkamas gatvių eksploatavimo sąlygas bei sudaryti patogias bei saugias eismo sąlygas.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 151/385
94. Sistemos, sk<strong>ir</strong>tos lietaus <strong>ir</strong> sniego t<strong>ir</strong>pimo vandens surinkimui nuo gatvės, gretimųteritorijų, iš drenažinių sistemų, projektuojamos kaip vandens surinkimo nuo miesto teritorijossistemos sudėtinė dalis.95. Vandens surinkimo sistemos gatvėse pagal jų pobūdį yra atv<strong>ir</strong>os, uždaros <strong>ir</strong> mišrios.96. Uždaros vandens surinkimo sistemos projektuojamos vadovaujantis reglamentu STR2.07.01:2003 „Vandentiekis <strong>ir</strong> nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Laukoinžineriniai tinklai“ [5.12].97. Atv<strong>ir</strong>os vandens sistemos taikomos tik neužstatytose teritorijose, D kategorijos gatvėse,vadovaujantis projektavimo užduotimi <strong>ir</strong> prisijungimo sąlygomis.98. Atv<strong>ir</strong>os vandens surinkimo sistemos projektuojamos vadovaujantis reglamentu KTR1.01:2008 „Automobilių keliai“ [5.8] <strong>ir</strong> kitais teisės aktais.99. Mišri vandens surinkimo sistema projektuojama vadovaujantis teritorijų planavimodokumentais, žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma)dokumentais, kultūros paveldo vertybių tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimosąlygomis [5.1].100. Lietaus nuotakynės diametrai parenkami pagal atliktus baseinų hidrauliniusskaičiavimus (kai tai nurodyta užduotyje ar prisijungimo sąlygose), įvertinant aplinkinesteritorijas, užstatymą <strong>ir</strong> kitus faktorius.101. Viešojo transporto stotelių vietose lietaus šulinėliai neįrengiami, o projektuojami priešarba už stotelės. Jei tokios galimybės nėra, lietaus surinkimo šulinėliai gali būti projektuojamilinijoje tarp važiuojamosios dalies <strong>ir</strong> stotelės atlankos.102. Lietaus vandens surinkimo šulinėliai išdėstomi prieš pėsčiųjų perėjas vandenstekėjimo kryptimi. Lietaus vandens surinkimo šulinėliai pėsčiųjų perėjose neprojektuojami.103. Lietaus vandens surinkimo šulinėliai išdėstomi išvažiavimuose iš kvartalų vandenstekėjimo kryptimi.104. Lietaus vandens surinkimo šulinėliai išdėstomi priklausomai nuo išilginio gatvėsnuolydžio (12 lentelė).[12 lentelė. Lietaus vandens surinkimo šulinėlių išdėstymo atstumai <strong>ir</strong> išilginiai nuolydžiai]105. Gatvės išilginiam nuolydžiui v<strong>ir</strong>šijant 5 %, prieš sankryžas <strong>ir</strong> tiesiuose ruožuose kas300-400 m turi būti įrengti padidinto pralaidumo šulinėliai.106. Kai važiuojamoji dalis su dvišlaičiu nuolydžiu platesnė daugiau kaip 30 m, taip patesant dangos drenažui, atstumas tarp šulinėlių turi nev<strong>ir</strong>šyti 60 m.107. Lietaus vandens surinkimo šulinėliai išdėstomi projektuotojo apskaičiuotais intervalaispagal vandens debitą, grotelių tipą <strong>ir</strong> gatvės nuolydį visoje gatvėje, taip pat prieš pėsčiųjų perėjasvandens tekėjimo kryptimi <strong>ir</strong> kitose vietose, maksimaliai apsaugant nuo vandens eismo dalyvius.108. Drenažo sistemos projektuojamos vadovaujantis kelių techniniu reglamentu KTR1.01:2008 „Automobilių keliai“ [5.8], įvertinant hidrogeologinių tyrinėjimų duomenis.II SKIRSNIS. APŠVIETIMAS109. Apšvietimas projektuojamas pagal standartą LST EN 13201-3:2004/AC:2007 [5.19].110. Gatvės <strong>ir</strong> pėsčiųjų perėjos turi būti apšviestos taip, kad užtikrintų saugų <strong>ir</strong> patogųeismą.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 152/385
111. Šviečiančių kelio ženklų - rodyklių transportui, pėstiesiems, perėjimams, sustojimo <strong>ir</strong>stovėjimo vietoms (šviesos signalų) - sistema turi būti parengta, įvertinant bendrą eismoorganizaciją <strong>ir</strong> suderinta su apšvietimo sistema.112. Reklaminis <strong>ir</strong> kitų pask<strong>ir</strong>čių apšvietimas numatomas taip, kad neįtakotų apšvietimui,šviesos signalams <strong>ir</strong> eismo dalyviams.XIV SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS113. Ginčai dėl Reglamento taikymo nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.[Skelbta: Žin., 2011, Nr.: 149-7009]Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. D1-536 „Dėlkraštovaizdžio architektūros darbų konkurso nuostatų patv<strong>ir</strong>tinimo <strong>ir</strong> kraštovaizdžioarchitektūros darbų vertinimo komisijos sudarymo“Vadovaudamasis Europos kraštovaizdžio konvencija (Žin., 2002, Nr. 104-4621),įgyvendindamas Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonių,patv<strong>ir</strong>tintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 909 „DėlLietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonių patv<strong>ir</strong>tinimo“ (Žin.,2005, Nr. 103-3808; 2009, Nr. 80- 3343), 3.5 priemonę <strong>ir</strong> siekdamas įvertinti kraštovaizdžioarchitektūros darbų kokybę kraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> planavimo srityje:1. Tv<strong>ir</strong>tinu Kraštovaizdžio architektūros darbų konkurso nuostatus (pridedama).2. Sudarau Kraštovaizdžio architektūros darbų vertinimo komisiją:Vidmantas Bezaras - Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų <strong>ir</strong> kraštovaizdžiodepartamento d<strong>ir</strong>ektorius, komisijos p<strong>ir</strong>mininkas;Giedrė Godienė - dr. Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų <strong>ir</strong> kraštovaizdžiodepartamento Kraštovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė, komisijos sekretorė.Nariai:Jurgis Bučas - habil. dr. Kauno technologijos universiteto, Kraštotvarkos centrod<strong>ir</strong>ektorius;Irena Daujotaitė - Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos <strong>ir</strong> Lietuvos architektųsąjungos narė;Liucijus Dringelis - dr. Kauno technologijos universiteto Architektūros <strong>ir</strong> statybosinstituto Kraštotvarkos sektoriaus vedėjas;Petras Grecevičius - prof. dr. Klaipėdos universiteto Gamtos <strong>ir</strong> matematikos fakultetoKraštovaizdžio architektūros <strong>ir</strong> aplinkos planavimo katedros vedėjas;Gintautas Gruodis - Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų <strong>ir</strong> kraštovaizdžiodepartamento Kraštovaizdžio skyriaus vedėjas;Vladas Stauskas - prof. habil. dr. Vytauto Didžiojo universiteto, doktorantūros komitetohumanitarinių mokslų srityje narys, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos <strong>ir</strong> Lietuvosarchitektų sąjungos narys;Violeta Stumbrienė - Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos <strong>ir</strong>architektūros departamento Urbanistikos, architektūros <strong>ir</strong> planavimo normų skyriaus vyriausiojispecialistė;Regina Prapiestienė - doc. dr. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto prodekanė.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 153/385
3. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. lapkričio12 d. įsakymą Nr. 588 „Dėl vertinimo komisijos <strong>ir</strong> Kraštovaizdžio architektūros darbų konkursonuostatų patv<strong>ir</strong>tinimo“ (Žin., 2002, Nr. 111-4932).APLINKOS MINISTRASGEDIMINAS KAZLAUSKAS_________________PATVIRTINTALietuvos Respublikos aplinkosministro 2011 m. liepos 1 d.įsakymu Nr. D1-536KRAŠTOVAIZDŽIO ARCHITEKTŪROS DARBŲ KONKURSO NUOSTATAII. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Kraštovaizdžio architektūros darbų konkurso (toliau - Konkursas) nuostatai (toliau -Nuostatai) reglamentuoja Konkurso tikslus, dalyvavimo sąlygas, Konkurso organizavimo, darbųvertinimo <strong>ir</strong> laurėtų paskelbimo tvarką.2. Konkursas organizuojamas kas ketveri metai neporiniais metais. Konkursoorganizatoriai yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija <strong>ir</strong> Lietuvos kraštovaizdžio architektųsąjunga.3. Konkurso tikslai:3.1. plėtoti profesionalų kraštovaizdžio identiteto, jo vertybių, raidos suvokimą;3.2. skatinti veiksmus, kuriais siekiama išsaugoti <strong>ir</strong> palaikyti kraštovaizdžiui svarbias arbabūdingas ypatybes, ats<strong>ir</strong>adusias natūraliai arba dėl žmonių veiklos;3.3. skatinti kraštovaizdžio planavimą, kuriuo siekiama tobulinti, atkurti arba kurtikraštovaizdžius, atsižvelgiant į kraštovaizdžio raidą, jo savybes, vertybes, ekologines, estetines,socialines <strong>ir</strong> ekonomines funkcijas <strong>ir</strong> vietos bendruomenių bei visos visuomenės lūkesčius;3.4. didinti kraštovaizdžio vertinimo, planavimo <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> specialistų kvalifikaciją,gerinti kraštovaizdžio architektūros <strong>ir</strong> kraštovaizdžio planavimo darbų kokybę;3.5. viešinti gerus kraštovaizdžio architektūros <strong>ir</strong> kraštovaizdžio planavimo darbųpavyzdžius;3.6. įvertinti konkursui pateiktus paskutinių ketverių metų kraštovaizdžio architektūrosdarbus, nustatyti geriausius autorius <strong>ir</strong> jų kolektyvus, skleisti geriausius kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong>pavyzdžius.4. Konkurse gali dalyvauti kraštovaizdžio architektai, architektai bei kiti asmenys ar jųkolektyvai (toliau - Autoriai). Konkurse negali dalyvauti Konkurso vertinimo komisijos nariai.II. KONKURSO SĄLYGOS, DARBŲ APIMTIS IR JŲ PATEIKIMAS5. Autoriai gali pateikti ne daugiau kaip 5 profesionaliai parengtus kraštovaizdžio<strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> planus, projektus, schemas, analizes, mokslinius <strong>ir</strong> taikomuosius tyrimus(toliau - Darbai), atliktus per paskutinius ketverius metus, šiose Darbų grupėse:5.1. Kraštovaizdžio planavimo (nacionalinės, regioninės, rajoninės teritorijųkraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> schemos, planai <strong>ir</strong> projektai - atitinkamo lygmens bendrųjųplanų sudėtinės dalys ar specialieji planai, gamtinio karkaso <strong>ir</strong>/ar ekologinio tinklo, saugomųteritorijų sistemų, regioninių infrastruktūros objektų planavimo <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> projektai, stambiųkraštovaizdžio kompleksų <strong>apsaugos</strong>, planavimo, <strong>tvarkymo</strong> planai <strong>ir</strong> projektai - miesto <strong>ir</strong> kaimo© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 154/385
gyvenamųjų vietovių želdynų sistemų, įva<strong>ir</strong>ių tipų saugomų <strong>ir</strong> kitų teritorijų formavimo <strong>ir</strong><strong>tvarkymo</strong> projektai);5.2. Kraštovaizdžio projektavimo (smulkių kraštovaizdžio kompleksų ar jų dalių kūrimo,<strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> planai, projektai <strong>ir</strong> schemos - želdynų (parkų, skverų (tarp jų - istorinių) <strong>ir</strong>kt.); viešųjų erdvių (aikščių <strong>ir</strong> pan.), gyvenamųjų, pramonės, mokymo, sveikatos <strong>apsaugos</strong>,rekreacinių teritorijų, žiemos sodų, kapinių, gamtos <strong>ir</strong> kultūros paminklų <strong>ir</strong> kitų teritorijųprojektai);5.3. Kraštovaizdžio rekultivacijos (vietiniai pažeistų teritorijų išvalymo, per<strong>tvarkymo</strong>,gamtos <strong>ir</strong> kultūros vertybių, kraštovaizdžio vertingųjų savybių, ekologinių funkcijų atkūrimo,restauravimo, rekultivacijos planai <strong>ir</strong> projektai);5.4. Kraštovaizdžio t<strong>ir</strong>iamieji darbai (analizės, tyrimai <strong>ir</strong> pan.).6. Darbai skaitmenine forma pateikiami grafiškai <strong>ir</strong> tekstu <strong>ir</strong> pristatomi LietuvosRespublikos aplinkos ministerijai iki rugsėjo 19 d. 17 val. Darbai, pateikti po nustatyto terminoarba neatitinkantys Konkurso sąlygų, nesvarstomi.7. Grafinėje dalyje pateikiami Darbą atskleidžiantys brėžiniai <strong>ir</strong> schemos, nuotraukos,vizualizacijos <strong>ir</strong> kita vaizdinė informacija (pdf, jpg formatais).8. Tekstinėje dalyje (1-5 psl., WORD formatu) turi būti aprašyta:8.1. pavadinimas;8.2. nurodomi duomenys apie Autorių (Autorių kolektyvo atveju - apie visus narius) -vardas, pavardė, nuotrauka (pageidautina), gimimo data, adresas (įskaitant elektroninį paštą),išsilavinimas, moksliniai laipsniai, pagrindinės darbų kryptys, sutikimas dėl Nuostatų 9 punkteišdėstytų Autorinių darbų <strong>naudojimo</strong> (toliau - Sutikimas) (pagal Nuostatų priede pateiktą formą);8.3. darbo grupė pagal Nuostatų 5 punktą;8.4. nagrinėjama vieta (administraciškai (savivaldybė, gyvenamoji vietovė) <strong>ir</strong>kraštovaizdžio požiūriu (kraštovaizdžio teritorinis vienetas);8.5. apimtis - plotas;8.6. esama būklė (kraštovaizdžio t<strong>ir</strong>iamųjų darbų grupėje - esami tos srities t<strong>ir</strong>iamiejidarbai, t<strong>ir</strong>iamojo darbo mokslinis naujumas);8.7. tikslai <strong>ir</strong> uždaviniai;8.8. pristatytos <strong>ir</strong> pagrįstos kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> priemonės, jųveiksmingumas (t<strong>ir</strong>iamųjų darbų pagrindinės išvados);8.9. visuomenės dalyvavimas (gali būti nenurodoma kraštovaizdžio t<strong>ir</strong>iamųjų darbųgrupėje);8.10. projekto įgyvendinimo laipsnis (gali būti nenurodoma kraštovaizdžio t<strong>ir</strong>iamųjųdarbų grupėje);8.11. projekto indėlis įgyvendinant Europos kraštovaizdžio konvencijos (Žin., 2002, Nr.104-4621) <strong>ir</strong> Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašo, patv<strong>ir</strong>tinto LietuvosRespublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1526 (Žin., 2004, Nr. 174-6443)nuostatas;8.12. reikšmė visuomenei ar atsk<strong>ir</strong>oms jos grupėms.III. AUTORINIŲ DARBŲ NAUDOJIMAS9. Autoriai, dalyvaudami Konkurse, raštu išreiškia Sutikimą, kad Konkursui pateiktųDarbų medžiaga būtų eksponuojama viešai internetinėje Konkurso Darbų parodoje LietuvosRespublikos aplinkos ministerijos tinklalapyje, perleidžia Aplinkos ministerijai teisę naudoti šiąmedžiagą aplinkosauginėje švietėjiškoje veikloje, moksliniais tikslais <strong>ir</strong> skelbti ją visais atvejais© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 155/385
nurodant Autorių duomenis. Aplinkos ministerija įsipareigoja informuoti Autorius apie jųKonkursui pateiktų Darbų medžiagos publikavimą.IV. KONKURSO DARBŲ VERTINIMO KRITERIJAI10. Darbai vertinami Nuostatų 5 p. nurodytose grupėse pagal šiuos kriterijus:10.1. planavimo tikslų kompleksiškumas, atsižvelgiant į Europos kraštovaizdžiokonvencijos, Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašo nuostatas <strong>ir</strong> specifinesvietovės ypatybes;10.2. atliktų darbų apimtis (tyrimai, vertinimai, priemonių numatymas <strong>ir</strong> kt.) <strong>ir</strong> jųsudėtingumas;10.3. numatytų kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> priemonių pagrįstumas;10.4. taikytų metodų naujumas, jų <strong>naudojimo</strong> kūrybiškumas;10.5. aktualumas <strong>ir</strong> svarba saugant bei tvarkant kraštovaizdį;10.6. reikšmė visuomenei <strong>ir</strong> jos dalyvavimas;10.7. edukacinė, mokslinė svarba.V. KONKURSO ORGANIZAVIMAS IR LAUREATŲ PASKELBIMAS11. Su konkurso organizavimu susijusi informacija (pranešimas apie planuojamąorganizuoti Konkursą, Konkurso terminai, Nuostatai <strong>ir</strong> kt.) prieš du mėnesius iki Darbųpateikimo Aplinkos ministerijai termino pabaigos skelbiama Aplinkos ministerijos <strong>ir</strong> Lietuvoskraštovaizdžio architektų sąjungos internetinėse svetainėse.12. Konkursui pateikti Darbai viešai eksponuojami internetinėje Konkurso Darbųparodoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos tinklalapyje.13. Darbus vertina Konkurso vertinimo komisija (toliau - Komisija), kurios sudėtį,suderinus su Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga, tv<strong>ir</strong>tina aplinkos ministras.14. Komisija Darbus vertina pagal Nuostatų 10 p. nurodytus kriterijus.15. Kiekvienas Komisijos narys per 10 darbo dienų nuo Darbų pateikimo Aplinkosministerijai termino pabaigos įvertina <strong>ir</strong> išanalizuoja darbus <strong>ir</strong>, atsižvelgdami į Nuostatų 10 p.nurodytus kriterijus, Aplinkos ministerijai raštu (gali būti pateikti <strong>ir</strong> elektroniniu paštu) pateikiamotyvuotas išvadas apie kiekvieną Darbą, sudaro Darbų įvertinimo eiles.16. Komisijos posėdis surengiamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Komisijos nariųmotyvuotų išvadų apie kiekvieną Darbą pateikimo Aplinkos ministerijai termino pabaigos. Jometu aptariami individualūs komisijos narių vertinimai <strong>ir</strong> bendru sutarimu atrenkama iki 20geriausių Darbų, kurių autoriams rekomenduojama įteikti aplinkos ministro padėkos raštus.Komisijos sprendimas priimamas dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 vertinimo komisijos nariųpaprasta balsų dauguma. Balsams pasisk<strong>ir</strong>sčius po lygiai, galutinį sprendimą priima Komisijosp<strong>ir</strong>mininkas.17. Kai Komisijos p<strong>ir</strong>mininkas nedalyvauja posėdyje, Komisijos posėdžiui vadovauja <strong>ir</strong>galutinį sprendimą priima Komisijos p<strong>ir</strong>mininko pask<strong>ir</strong>tas asmuo.18. Komisijos narys turi teisę pareikšti atsk<strong>ir</strong>ąją nuomonę, kuri, jeigu nesutampa sudaugumos nuomone, įrašoma į Komisijos posėdžio protokolą.19. Komisijos sprendimas galutinis. Komisijos posėdis protokoluojamas. Protokolą surašokomisijos sekretorius. Protokolą pas<strong>ir</strong>ašo Komisijos p<strong>ir</strong>mininkas <strong>ir</strong> sekretorius. Pas<strong>ir</strong>ašytasprotokolas elektroniniu paštu išsiunčiamas visiems posėdyje dalyvavusiems Komisijos nariams.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 156/385
20. Protokolo išrašas per 2 darbo dienas skelbiamas Aplinkos ministerijos <strong>ir</strong>Kraštovaizdžio architektų sąjungos elektroniniuose tinklalapiuose, ši informacija pateikiamainternetinėje Konkurso darbų parodoje.21. Konkurso rezultatai paskelbiami, Darbai pristatomi <strong>ir</strong> aplinkos ministro padėkos raštaiįteikiami Aplinkos ministerijos organizuojamame specialiame renginyje._________________Kraštovaizdžio architektūrosdarbų konkurso nuostatųpriedasAUTORIAUS SUTIKIMAS DĖL KRAŠTOVAIZDŽIO ARCHITEKTŪROS DARBŲKONKURSUI PATEIKTŲ DARBŲ MEDŽIAGOS PANAUDOJIMO [Forma][Skelbta: Žin., 2011, Nr.: 83-4056]Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. b<strong>ir</strong>želio 26 d. įsakymas Nr. D1-343 „Dėlželdinių atkuriamosios vertės įkainių patv<strong>ir</strong>tinimo“Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3215) 26straipsnio 3 dalimi:1. Tv<strong>ir</strong>tinu Želdinių atkuriamosios vertės įkainius (pridedama).2. Laikau netekusiais galios:2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. b<strong>ir</strong>želio 14 d. įsakymą Nr. 327 „Dėlmedžių <strong>ir</strong> krūmų, augančių ne miškų ūkio pask<strong>ir</strong>ties žemėje, vertės bazinių įkainių patv<strong>ir</strong>tinimo“(Žin., 2002, Nr. 69-2848);2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. b<strong>ir</strong>želio 11 d. įsakymą Nr. 298 „Dėlaplinkos ministro 2002 m. b<strong>ir</strong>želio 14 d. įsakymo Nr. 327 „Dėl medžių <strong>ir</strong> krūmų, augančių nemiškų ūkio pask<strong>ir</strong>ties žemėje, vertės bazinių įkainių patv<strong>ir</strong>tinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 59-2685).APLINKOS MINISTRASARTŪRAS PAULAUSKASPATVIRTINTALietuvos Respublikos aplinkos ministro2008 m. b<strong>ir</strong>želio 26 d. įsakymu Nr. D1-343ŽELDINIŲ ATKURIAMOSIOS VERTĖS ĮKAINIAI© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 157/385
1. Želdinių atkuriamosios vertės įkainiai taikomi norint įvertinti želdinius. Želdiniųatkuriamosios vertės įkainiai nustatyti medžio kamieno skersmens centimetrui, krūmo,krūmokšnio, puskrūmio, lianos vienetui, kvadratiniam vejos <strong>ir</strong> gėlyno metrui, vadovaujantisŽeldinių atkuriamosios vertės nustatymo metodika, patv<strong>ir</strong>tinta aplinkos ministro 2008 m. sausio31 d. įsakymu Nr. D1-94 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės nustatymo metodikos patv<strong>ir</strong>tinimo“(Žin., 2008, Nr. 18-658).2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. D1-665 (nuo2010 m. rugpjūčio 6 d.) (Žin., 2010, Nr. 93-4914) redakcijaMedžių atkuriamosios vertės įkainiai (už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą 1,3 mkamieno aukštyje, o nupjautą medį matuojant kelme:2.1. I grupė - 10 litų;2.2. II grupė - 20 litų;2.3. III grupė - 32 litai;2.4. IV grupė - 45 litai.3. P<strong>ir</strong>mos grupės medžiams, kurių skersmuo iki 8 cm, atkuriamosios vertės įkainiainenustatomi.4. Iš vieno kelmo augantys keli kamienai laikomi atsk<strong>ir</strong>ais medžiais. Kai medis šakojasi įkelis kamienus aukščiau nei 1,4 m nuo šaknies kaklelio, tokie kamienai nelaikomi atsk<strong>ir</strong>aismedžiais.5. Medžių atkuriamosios vertės įkainiai, nurodyti 2.1-2.4 punktuose, atsižvelgiant įaugimo vietą, didinami:5.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. D1-665(nuo 2010 m. rugpjūčio 6 d.) (Žin., 2010, Nr. 93-4914) redakcija botanikos sodų <strong>ir</strong> kitosedendrologinėse kolekcijose (rinkiniuose), rezervatuose <strong>ir</strong> arboretumuose augantiems medžiams -5 kartus;5.2. istoriniuose želdynuose, valstybinės reikšmės parkuose, miestų centrinėje dalyje,miestų senojo miesto vietose (pagal Kultūros vertybių <strong>apsaugos</strong> departamento patv<strong>ir</strong>tintasschemas), miestų <strong>ir</strong> miestelių parkuose, skveruose augantiems medžiams - 3 kartus;5.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. D1-665(nuo 2010 m. rugpjūčio 6 d.) (Žin., 2010, Nr. 93-4914) redakcija kitose (išskyrus 5.1 <strong>ir</strong> 5.2punktuose nurodytas) teritorijose miestuose <strong>ir</strong> miesteliuose augantiems medžiams - 2 kartus;5.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. D1-665(nuo 2010 m. rugpjūčio 6 d.) (Žin., 2010, Nr. 93-4914) redakcija kaimų gyvenamųjų vietoviųbendro <strong>naudojimo</strong> teritorijose <strong>ir</strong> mėgėjiškų sodų teritorijų (ne miesto teritorijoje) bendrojo<strong>naudojimo</strong> žemėje augantiems medžiams - 1,5 karto.6. Krūmų atkuriamosios vertės įkainiai (už krūmo vienetą) yra:6.1. vietinis krūmas, išskyrus kukmedį europinį - 30 litų;6.2. kukmedis europinis <strong>ir</strong> introdukuoti krūmai - 80 litų.7. Krūmai skaičiuojami vienetais atsižvelgiant tik į šaknų kelmelius <strong>ir</strong> neatsižvelgiant įstiebų skaičių. Laikoma, kad vienos eilės gyvatvorės metre yra 3 krūmai, dviejų eilių - 5 krūmai.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 158/385
8. Krūmų įkainiai, nurodyti 6.1-6.2 punktuose, atsižvelgiant į augimo vietą, didinami:8.1. botanikos sodų <strong>ir</strong> kitose dendrologinėse kolekcijose (rinkiniuose), arboretumuoseaugantiems krūmams - 3 kartus;8.2. istoriniuose želdynuose, valstybinės reikšmės parkuose, miesto centrinėje dalyje,miestų <strong>ir</strong> miestelių parkuose, skveruose augantiems krūmams - 2 kartus;8.3. gyvenamosiose teritorijose (išskyrus augančius privačiose namų valdose),visuomeninės pask<strong>ir</strong>ties teritorijose <strong>ir</strong> prie gatvių augantiems krūmams - 1,5 karto.9. Krūmokšnių, puskrūmių (vieneto) atkuriamosios vertės įkainis yra 10 litų.10. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. D1-665(nuo 2010 m. rugpjūčio 6 d.) (Žin., 2010, Nr. 93-4914) redakcijaLianų (vieneto) atkuriamosios vertės įkainiai:10.1. aktinidija, citrinvytis, raganė - 80 litų;10.2. kitos lianos - 50 litų.11. Vejų įkainiai (už vieną kvadratinį metrą vejos):11.1. dekoratyvinės vejos - 60 litų;11.2. sportinės vejos - 50 litų;11.3. paprastosios vejos - 45 litai.12. Gėlynų įkainiai (litais už vieną kvadratinį metrą gėlyno):12.1. vienmečių gėlių gėlynas - įveisimo kaina;12.2. daugiamečių gėlių gėlyno - 120 litų.13. Želdinių atkuriamosios vertės įkainiai, atsižvelgiant į želdinių būklę (2 priedas),mažinami, išskyrus geros būklės želdinius:13.1. patenkinamos būklės želdiniams - 25 proc.;13.2. nepatenkinamos - 50 proc.Želdinių atkuriamosios vertėsįkainių1 priedasLietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. D1-665 (nuo 2010 m.rugpjūčio 6 d.) (Žin., 2010, Nr. 93-4914) redakcijaLIETUVOJE AUGANČIŲ MEDŽIŲ SĄRAŠAS PAGAL GRUPESBaltalksnisBlindėDrebulėGluosniai, išskyrus išvardintus II grupėjeI grupė© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 159/385
Klevas uosialapisTuopa, išskyrus tuopas, išvardintas II grupėjeBeržas karpotasisBeržas plaukuotasisGluosnis baltasis, f. svyrantiGluosnis trapusis, f. rutulinėGuoba kalninėEglė paprastojiIeva paprastojiJuodalksnisKadagys paprastasis (augantis medžiu)Kriaušė miškinėLiepa didžialapėLiepa mažalapėObelis miškinėPušis paprastojiSk<strong>ir</strong>pstas paprastasisŠermukšnis paprastasisTuja vakarinė (auganti medžiu)Tuopa balzaminėTuopa berlyninėTuopa juodoji, f. koloniškaTuopa kininė, f. glaustašakėTuopa kvapiojiVinkšna paprastojiII grupėIII grupėĄžuolas bekotisĄžuolas paprastasisKlevas paprastasisSkroblas paprastasisUosis paprastasisIntrodukuoti (ne vietinės kilmės medžiai), išskyrus uosialapį klevą, tuopas, didžialapę liepą<strong>ir</strong> IV grupėje išvardintas medžių rūšis© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 160/385
IV grupėGinkmedis dviskiautisTulpmedisDekoratyviniai skiepyti medžiai spalvotais, margais, karpytais lapais, svyruokline, glaustaar rutuliška lajaKiti reti, egzotiški medžiai_________________Želdinių atkuriamosios vertėsįkainių2 priedasŽELDINIŲ BŪKLĖ1. Medžių būklė:1.1. gera - medžiai sveiki, normaliai išsivystę, lapija (spygliai) tanki, vienodai išsidėsčiusi,lapai <strong>ir</strong> spygliai normalaus dydžio <strong>ir</strong> spalvos, ligų <strong>ir</strong> kenkėjų požymių, žaizdų, stiebo <strong>ir</strong> skeletiniųšakų pažeidimų, drevių nėra;1.2. patenkinama - medžiai sveiki, bet ūglių prieaugis nedidelis, mažesnis sulapojimas,laja netolygiai išsivysčiusi, stiebas su nedideliais mechaniniais <strong>ir</strong> kenkėjų pažeidimais,nedidelėmis drevėmis;1.3. nepatenkinama - medžiai akivaizdžiai nusilpę, stelbiami kitų medžių, stipriai pažeistiligų ar kenkėjų, laja silpnai išsivysčiusi, yra džiūstančių <strong>ir</strong> nudžiūvusių skeletinių šakų, ūgliųprieaugis nedidelis arba jo visai nėra, medžiai sausav<strong>ir</strong>šūniai, stiebai yra pažeisti mechaniškai,juose yra didelių drevių arba mažose drevėse matomas medienos suminkštėjimas <strong>ir</strong> išretėjimas,pakeltos medžio šaknys.2. Krūmų, krūmokšnių, lianų <strong>ir</strong> puskrūmių būklė:2.1. gera - krūmai, krūmokšniai, lianos <strong>ir</strong> puskrūmiai normaliai išsivystę, sveiki, lapijatanki per visą krūmo aukštį, sausų <strong>ir</strong> džiūstančių šakų nėra. Lapų dydis <strong>ir</strong> spalva normali. Ligųkenkėjų <strong>ir</strong> mechaninių pažeidimų nėra;2.2. patenkinama - krūmai, krūmokšniai, lianos <strong>ir</strong> puskrūmiai sveiki, bet augimassulėtintas, yra džiūstančių ūglių <strong>ir</strong> šakų, silpnesnis sulapojimas, forma neretai asimetriška,pakenkti mechaniškai <strong>ir</strong> kenkėjų, stiebas iš apačios iš dalies apnuogintas;2.3. nepatenkinama - krūmai, krūmokšniai, lianos <strong>ir</strong> puskrūmiai peraugę, seni, nusilpę,silpnai sulapoję, lapija reta, lapai smulkūs, yra išdžiūvusių šakų, stipriai pažeisti mechaniškai <strong>ir</strong>ligų.3. Vejų būklė:3.1. gera - pav<strong>ir</strong>šius gerai suplanuotas, lygus, veja reguliariai kerpama, žolyno dangatanki, tolygiai išsidėsčiusi, spalva - intensyviai žalia, piktžolių <strong>ir</strong> samanų nėra;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 161/385
3.2. patenkinama - pav<strong>ir</strong>šius su pastebimais nelygumais, veja nereguliariai kerpama,žolynas nelygus, su piktžolių priemaiša, spalva - žalia, išretėjusių <strong>ir</strong> išmindžiotų vietų nėra;3.3. nepatenkinama - žolynas išretintas, daug plačialapių žolių, piktžolių, vejos spalvanevienoda, dominuoja geltonas atspalvis, daug samanų, yra išretėjusių <strong>ir</strong> išmindžiotų vietų.4. Gėlynų būklė:4.1. gera - pav<strong>ir</strong>šius labai gerai suplanuotas, d<strong>ir</strong>vožemis gerai patręštas, augalai geraiišsivystę, lygiaverčiai pagal kokybę, augalų liekanų nėra, priežiūra reguliari, piktžolių nėra;4.2. patenkinama - pav<strong>ir</strong>šius su pastebimais nelygumais, d<strong>ir</strong>vožemis silpnai patręštas,augalai normaliai išsivystę, yra augalų liekanų, piktžolės pavienės;4.3. nepatenkinama - d<strong>ir</strong>vožemis nepatręštas, pav<strong>ir</strong>šius suplanuotas blogai, nelygus pervisą plotą, augalai silpnai išsivystę, daug augalų liekanų <strong>ir</strong> piktžolių.[Skelbta: Žin., 2008, Nr.: 74-2907; 2010, Nr.: 93-4914]._________________Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 15 d. įsakymas Nr. D1-193 „Dėlželdinių <strong>apsaugos</strong>, vykdant statybos darbus, taisyklių patv<strong>ir</strong>tinimo“Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3215) 20straipsnio 5 dalimi:1. T v i r t i n u Želdinių <strong>apsaugos</strong>, vykdant statybos darbus, taisykles (pridedama).2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos statybos <strong>ir</strong> urbanistikos ministerijos1993 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. 214 „Dėl Želdinių <strong>apsaugos</strong>, vykdant statybos darbus,taisyklių patv<strong>ir</strong>tinimo“ (Žin., 1993, Nr. 72-1368).APLINKOS MINISTRASGEDIMINAS KAZLAUSKAS_________________PATVIRTINTALietuvos Respublikos aplinkosministro 2010 m. kovo 15 d.įsakymu Nr. D1-193ŽELDINIŲ APSAUGOS, VYKDANT STATYBOS DARBUS, TAISYKLĖS1. Želdinių <strong>apsaugos</strong>, vykdant statybos darbus, taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato želdinių<strong>apsaugos</strong> reikalavimus, kurie privalomi žemės savininkams, valdytojams <strong>ir</strong> naudotojams, taip patfiziniams <strong>ir</strong> juridiniams asmenims, vykdantiems statybos darbus valstybinėje <strong>ir</strong> privačioježemėje.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 162/385
2. Statinio projekte, parengtame vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“, patv<strong>ir</strong>tintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (Žin., 2005, Nr. 4-80), nurodoma želdinių, esančiųprojektuojamo statinio žemės sklype, būklė (vadovaujantis Želdinių atkuriamosios vertės įkainių,patv<strong>ir</strong>tintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. b<strong>ir</strong>želio 26 d. įsakymu Nr. D1-87(Žin., 2008, Nr. 74-2907), 2 priedu „Želdinių būklė“), medžio ar krūmo rūšis, medžio diametras,jų kiekis, krūmų, vejų <strong>ir</strong> gėlynų plotas, <strong>apsaugos</strong> priemonės.3. Tais atvejais, kai statinio projekte numatoma išk<strong>ir</strong>sti, persodinti ar kitaip pašalintisaugotinus medžius <strong>ir</strong> krūmus (prisk<strong>ir</strong>tus saugotiniems vadovaujantis Kriterijų, pagal kuriuosmedžiai <strong>ir</strong> krūmai, augantys ne miškų ūkio pask<strong>ir</strong>ties žemėje, prisk<strong>ir</strong>iami saugotiniems, sąrašu,patv<strong>ir</strong>tintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 (Žin., 2008,Nr. 33-1151), ar saugotinais privačioje žemėje paskelbtus savivaldybės vadovaujantis Kriterijais,pagal kuriuos dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui <strong>ir</strong> kraštovaizdžiu<strong>ir</strong>eikšmingi želdiniai, augantys privačioje žemėje, prisk<strong>ir</strong>iami saugotiniems, patv<strong>ir</strong>tintais LietuvosRespublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-716 (Žin., 2008, Nr. 2-76)), statytojas (užsakovas) ar jo įgaliotas atstovas turi gauti savivaldybės leidimą saugotinųmedžių <strong>ir</strong> krūmų k<strong>ir</strong>timo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams. Išduodamaleidimą, savivaldybė vadovaujasi Saugotinų medžių <strong>ir</strong> krūmų k<strong>ir</strong>timo, persodinimo ar kitokiopašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo <strong>ir</strong> leidimų šiems darbams išdavimo, medžių <strong>ir</strong> krūmųvertės atlyginimo tvarkos aprašu, patv<strong>ir</strong>tintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m.sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 (Žin., 2008, Nr. 17-611).4. Leidime nurodyti darbai atliekami statytojo (užsakovo) lėšomis.5. Priimdama sprendimą dėl saugotinų medžių <strong>ir</strong> krūmų išk<strong>ir</strong>timo, savivaldybė apskaičiuoja jųatkuriamąją vertę pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patv<strong>ir</strong>tintus Lietuvos Respublikosaplinkos ministro 2008 m. b<strong>ir</strong>želio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 (Žin., 2008, Nr. 74-2907). Želdiniųatkuriamąją vertę atlygina statytojas (užsakovas).6. Statytojas (užsakovas) privalo užtikrinti, kad atliekant statybos darbus būtų laikomasiželdinių <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> nustatyto režimo statybos laikotarpiu <strong>ir</strong> baigus statybos darbus jų būklė būtųtokia, kokia buvo nurodyta statinio projekte.7. Atliekant statybos darbus, kad būtų išsaugoti statybvietėje paliekami <strong>ir</strong> gretimuose žemėssklypuose augantys želdiniai, privaloma:7.1. išpurenti <strong>ir</strong> patręšti žemę po statybvietėje augančių medžių <strong>ir</strong> krūmų lajomis priešstatybos pradžią, kad pagerėtų jų augimo sąlygos statybos laikotarpiu;7.2. iki darbų pradžios aptverti medžius <strong>ir</strong> krūmus, augančius statybvietėje <strong>ir</strong> arčiau kaip 5 mnuo įvažiavimo ar išvažiavimo iš statybvietės važiuojamosios dalies krašto:7.2.1. medžių grupes <strong>ir</strong> krūmus ištisiniu, ne žemesniu kaip 2 m aptvaru <strong>ir</strong> ne arčiau kaip 1,5 mnuo medžių kamienų <strong>ir</strong> 1 m nuo krūmų;7.2.2. pavienius medžius – trikampiu aptvaru, kurio apatinės kraštinės turi būti ne arčiau kaip0,5 m nuo medžio kamieno, arba lentomis. Aptvarą tv<strong>ir</strong>tinti kuolais, įkaltais 0,5 m <strong>ir</strong> giliau;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 163/385
7.3. aptveriant visą statybvietę, neaptverti į ją nepatenkančių gatvės <strong>ir</strong> kitų želdinių;7.4. įrengti takus, pakeltus v<strong>ir</strong>š žemės pav<strong>ir</strong>šiaus, ne arčiau kaip 1,5 m nuo medžio kamieno,kai darbo metu reikia vaikščioti arti želdinių (po medžių lajomis);7.5. saugoti vejas, gėlynus, jeigu statinio projekte nenumatyta juos pertvarkyti;7.6. saugoti nuimtą nuo žemės sklypo užstatomos dalies d<strong>ir</strong>vožemį tam tikslui sk<strong>ir</strong>tosevietose, apsaugant jį nuo užteršimo, išplovimo, išpustymo (vėjo), kad būtų galima jį panaudotisklypo su<strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> želdinimo darbams;7.7. laistyti želdinius Medžių <strong>ir</strong> krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose,<strong>apsaugos</strong>, vejų <strong>ir</strong> gėlynų priežiūros taisyklių, patv<strong>ir</strong>tintų aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d.įsakymu Nr. D1-45 (Žin., 2008, Nr. 10-356), nustatyta tvarka;7.8. nesandėliuoti medžiagų <strong>ir</strong> įrenginių, nevažinėti, nestatyti transporto priemonių, laikinųstatinių <strong>ir</strong> įrenginių prie medžių arčiau kaip 1 m nuo medžių lajų projekcijų, bet ne arčiau kaip 3m nuo kamieno <strong>ir</strong> 2 m nuo krūmų. Nesandėliuoti degių medžiagų arčiau kaip 10 metrų nuomedžių kamienų <strong>ir</strong> krūmų;7.9. nekasti tranšėjų (kabelio, vandentiekio <strong>ir</strong> kanalizacijos vamzdžių <strong>ir</strong> kt. įrenginių tiesimui)arčiau kaip 3 m nuo medžio kamieno, kurio diametras didesnis kaip 15 cm, arčiau kaip 2 m, kaikamieno diametras iki 15 cm <strong>ir</strong> arčiau kaip 1,5 m – nuo krūmų, skaičiuojant atstumą nuokraštinio stiebo;7.10. tv<strong>ir</strong>tinti tranšėjų, kasamų b<strong>ir</strong>iame <strong>ir</strong> šlapiame grunte, leidžiamu atstumu (nurodytu 7.9punkte) prie medžių <strong>ir</strong> krūmų, sienutes statramsčiais;7.11. užpilti žemėmis pagal projektą padarytas tranšėjas per trumpiausią laiką, bet ne ilgiaukaip per mėnesį;7.12. medžių pomedyje (lajos projekcijos zonoje) darbus vykdyti žemiau pagrindiniųskeletinių šaknų (ne mažiau kaip 1,5 m nuo d<strong>ir</strong>vožemio pav<strong>ir</strong>šiaus), nepažeidžiant šaknųsistemos;7.13. nepakeisti daugiau kaip 5 cm (v<strong>ir</strong>š ar žemiau) natūralaus grunto lygio prie medžio šaknųkaklelio <strong>ir</strong> iki 2 m atstumu nuo medžio kamieno.8. Kai vykdant statybos darbus (įskaitant įvažiavimų, gatvių, kelių įrengimą ar remontą)pažeidžiama medžio šaknų sistema, kad neišdžiūtų šaknys, jas būtina pridengti ar užpilti žemėssluoksniu, jį palaistyti, kad neiššaltų šaknys, jas būtina apšiltinti. Pažeidus medžio šaknis, medžiolają galima išretinti vadovaujantis Medžių <strong>ir</strong> krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančiųželdynuose, <strong>apsaugos</strong>, vejų <strong>ir</strong> gėlynų priežiūros taisyklėmis.9. Baigus statybos darbus, privaloma:9.1. apželdinti sklypą pagal statinio projektą, nepažeidžiant Medžių <strong>ir</strong> krūmų veisimo, vejų <strong>ir</strong>gėlynų įrengimo taisyklių, patv<strong>ir</strong>tintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio29 d. įsakymu Nr. D1-717 (Žin., 2008, Nr. 2-77);9.2. sutvarkyti želdinius teritorijoje už statinio sklypo ribų, jei ji buvo naudojama vykdantstatybos darbus.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 164/385
10. Fiziniai <strong>ir</strong> juridiniai asmenys, nesilaikantys šių Taisyklių reikalavimų, atsako teisės aktųnustatyta tvarka._________________Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 15 d. įsakymas Nr. D1-208 „Dėlželdynų projektų rengimo vadovo atestavimo komisijos sudėties patv<strong>ir</strong>tinimo“Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. D1-22 (nuo 2010m. sausio 17 d.) (Žin., 2010, Nr. 6-265) redakcijaVadovaudamasis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3215) 19straipsnio 4 dalimi <strong>ir</strong> Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 22 d. įsakymu Nr.D1-49 „Dėl Želdynų projektų rengimo vadovo atestavimo tvarkos aprašo patv<strong>ir</strong>tinimo“ (Žin.,2008, Nr. 12-414), tv<strong>ir</strong>tinu Želdynų projektų rengimo vadovo atestavimo komisijos sudėtį:Vidmantas Bezaras - Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų <strong>ir</strong> kraštovaizdžiodepartamento d<strong>ir</strong>ektorius, komisijos p<strong>ir</strong>mininkas.Nariai:Liucijus Dringelis - Kauno technologijos universiteto Statybos <strong>ir</strong> architektūros institutoTeritorijų planavimo centro vadovas, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narys;Milda Aidukaitė - kraštovaizdžio architektė, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungosvaldybos narė, Lietuvos dendrologų draugijos narė;Alvydas Mituzas - UAB „ArchMITA“ d<strong>ir</strong>ektorius, Lietuvos kraštovaizdžio architektųsąjungos narys-ekspertas, asocijuotas meno kūrėjų asociacijos narys, Lietuvos architektųsąjungos narys;Regimantas Pilkauskas - Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narys;Kristina Ulkienė - Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų <strong>ir</strong> kraštovaizdžiodepartamento Kraštovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė;Vaida Vaitkutė-Eidimtienė - Kauno miškų <strong>ir</strong> aplinkos inžinerijos kolegijosAplinkotvarkos katedros lektorė.APLINKOS MINISTRASARTŪRAS PAULAUSKAS______________Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. D1-87 „Dėlsaugotinų medžių <strong>ir</strong> krūmų k<strong>ir</strong>timo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbųvykdymo <strong>ir</strong> leidimų šiems darbams išdavimo, medžių <strong>ir</strong> krūmų vertės atlyginimo tvarkosaprašo patv<strong>ir</strong>tinimo“Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3215) 20straipsnio 3 dalimi:1. T v i r t i n u Saugotinų medžių <strong>ir</strong> krūmų k<strong>ir</strong>timo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų,šių darbų vykdymo <strong>ir</strong> leidimų šiems darbams išdavimo, medžių <strong>ir</strong> krūmų vertės atlyginimotvarkos aprašą (pridedama).2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 165/385
2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. 274 „Dėlsaugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, <strong>apsaugos</strong>, priežiūros, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> nuostolių juossunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos patv<strong>ir</strong>tinimo“ (Žin., 2001, Nr. 45-1603);2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 673 „DėlLietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 274 „Dėl saugotinųželdinių, augančių ne miško žemėje, <strong>apsaugos</strong>, priežiūros, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> nuostolių juos sunaikinusar sužalojus atlyginimo tvarkos patv<strong>ir</strong>tinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 10-285);2.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 4 d. įsakymą Nr. D1-423 „DėlLietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 274 „Dėl saugotinųželdinių, augančių ne miško žemėje, <strong>apsaugos</strong>, priežiūros, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> nuostolių juos sunaikinusar sužalojus atlyginimo tvarkos patv<strong>ir</strong>tinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 127-4577);2.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. D1-121 „DėlLietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. 274 „Dėl saugotinųželdinių, augančių ne miško žemėje, <strong>apsaugos</strong>, priežiūros, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> nuostolių juos sunaikinusar sužalojus atlyginimo tvarkos patv<strong>ir</strong>tinimo“pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 27-995).L. E. APLINKOS MINISTRO PAREIGAS ARŪNAS KUNDROTAS______________PATVIRTINTALietuvos Respublikos aplinkosministro 2008 m. sausio 31 d.įsakymu Nr. D1-87SAUGOTINŲ MEDŽIŲ IR KRŪMŲ KIRTIMO, PERSODINIMO AR KITOKIOPAŠALINIMO ATVEJŲ,ŠIŲ DARBŲ VYKDYMO IR LEIDIMŲ ŠIEMS DARBAMS IŠDAVIMO, MEDŽIŲ IRKRŪMŲ VERTĖS ATLYGINIMO TVARKOS APRAŠASI. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Šis tvarkos aprašas nustato saugotinų medžių <strong>ir</strong> krūmų k<strong>ir</strong>timo, persodinimo ar kitokiopašalinimo, šių darbų vykdymo, leidimų šiems darbams išdavimo, medžių <strong>ir</strong> krūmų vertėsatlyginimo tvarką.2. Šis tvarkos aprašas taikomas fiziniams <strong>ir</strong> juridiniams asmenims, norintiems nuk<strong>ir</strong>sti,persodinti ar kitaip pašalinti saugotinus medžius <strong>ir</strong> krūmus. Juo vadovaujasi savivaldybės,išduodamos leidimus šiems darbams atlikti <strong>ir</strong> nustatyti saugotinų medžių <strong>ir</strong> krūmų vertėsatlyginimo tvarką.3. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos:3.1. kraštovaizdžio formavimo k<strong>ir</strong>timai – medžių <strong>ir</strong> krūmų k<strong>ir</strong>timas ar tvarkymaskraštovaizdžiui formuoti, sudarant sąlygas optimaliai apžvelgti estetiniu, gamtiniu, istoriniu arkultūriniu požiūriu vertingą panoramą (vaizdą);3.2. kitos šioje tvarkoje vartojamos sąvokos atitinka Želdynų įstatyme vartojamas sąvokas(Žin., 2007, Nr. 80-3215).© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 166/385
II. SAUGOTINŲ MEDŽIŲ IR KRŪMŲ KIRTIMO, PERSODINIMO AR KITOKIOPAŠALINIMO ATVEJAIIR ŠIŲ DARBŲ VYKDYMO TVARKA4. Saugotini medžiai <strong>ir</strong> krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami) šiais atvejais, kai:4.1. nudžiūvę, išskyrus uoksinius (drevėtus);4.2. vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išversti, nulaužti, apdegę gaisro metu;4.3. išpuvę (išskyrus atvejus, kai nėra pavojingi žmonėms, pastatams, eismui <strong>ir</strong> labai svarbūsbiologinės įva<strong>ir</strong>ovės požiūriu);4.4. pasv<strong>ir</strong>ę didesniu negu 45 o kampu <strong>ir</strong> pasv<strong>ir</strong>imas kasmet didėja (nustatoma stebėsenosmetu);4.5. pažeisti stiebo <strong>ir</strong> šaknų puviniu;4.6. apipulti vabzdžių kenkėjų <strong>ir</strong> grybinių ligų;4.7. pažeistos medžių <strong>ir</strong> krūmų gyvybinės funkcijos, funkcijų pažeidimo parametra<strong>ir</strong>eglamentuojami Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžiokompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos, patv<strong>ir</strong>tintos aplinkos ministro 1995 m.gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 „Dėl nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus ar sužalojusgamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos patv<strong>ir</strong>tinimo“ (Žin.,1996, Nr. 39-973), 14 punkte;4.8. vykdomi kraštovaizdžio formavimo ar kiti medžių <strong>ir</strong> krūmų kokybę gerinantys k<strong>ir</strong>timai;4.9. auga ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jų dalių;4.10. auga pylimo (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes <strong>ir</strong>upelius) šlaituose <strong>ir</strong> jų <strong>apsaugos</strong> juostose;4.11. auga kapinėse <strong>ir</strong> gadina paminklus, antkapius, kapinių tvorą;4.12. auga ant piliakalnių, pilkapių;4.13. auga parkuose, skveruose <strong>ir</strong> kitose urbanizuotose teritorijose kaip nepageidaujamosrūšys;4.14. auga arti pastatų <strong>ir</strong> tamsina langus (vasaros metu kambariuose apšvietimas neatitinkagaliojančių normų), gadina pamatus, kelia grėsmę pastatui;4.15. auga <strong>apsaugos</strong> zonose, kuriose pagal Specialiųjų žemės <strong>ir</strong> miško <strong>naudojimo</strong> sąlygas,patv<strong>ir</strong>tintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „DėlSpecialiųjų žemės <strong>ir</strong> miško <strong>naudojimo</strong> sąlygų patv<strong>ir</strong>tinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr.2-43), neturi augti;4.16. auga teritorijoje, kuri numatoma naudoti valstybiniams geležinkeliams, magistraliniamsvamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms, valstybinės reikšmės keliams, gatvėms tiesti,rekonstruoti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms;4.17. numatyti k<strong>ir</strong>sti, atlikus želdynų <strong>ir</strong> želdinių inventorizavimą;4.18. yra nustatyta tvarka parengti saugomų teritorijų planavimo dokumentai, kuriuosenurodyti kertami ar kitaip pertvarkomi medžiai <strong>ir</strong> krūmai;4.19. šalinamos saugotinų medžių, pasv<strong>ir</strong>usių didesniu kaip 45 o kampu, storosios šakos.5. Saugotini medžiai <strong>ir</strong> krūmai 4 punkte išvardintais atvejais gali būti kertami tik įvertinus jųbūklę natūroje, išskyrus 4.15–4.18 punktus.6. Saugotinų medžių <strong>ir</strong> krūmų persodinimas vykdomas išimtiniais atvejais: platinant gatves,vykdant statybos <strong>ir</strong> kitus darbus:6.1. medžiai persodinami su žemės gumulu, kurio diametras 2,0 x 2,0 m <strong>ir</strong> 2,4 x 2,4 m;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 167/385
6.2. saugotinų medžių <strong>ir</strong> krūmų persodinimo darbai vykdomi pagal nustatytąja tvarka parengtą<strong>ir</strong> patv<strong>ir</strong>tintą želdinių per<strong>tvarkymo</strong> projektą ar schemą;6.3. persodinami sveiki, gerai išsivystę, be mechaninių pažeidimų, šalčio plyšių <strong>ir</strong> persodinimąpakeliantys medžiai, ne storesni kaip 25 cm diametro (1,3 m aukštyje). Ypač vertingi medžiai galibūti <strong>ir</strong> didesnio diametro, prieš tai paruošti persodinimui;6.4. persodinant laja apipjaustoma, sutrumpinant šonines šakas (išskyrus ąžuolą, beržą <strong>ir</strong>spygliuočius). Persodinamų medžių apatinės skeletinės šakos turi būti išsidėsčiusios ne aukščiaukaip 3–4 m;6.5. dėl sumažėjusio medžių dekoratyvumo <strong>ir</strong> jų v<strong>ir</strong>timo grėsmės esant stipriam vėjui, medžiaipersodinami į atokesnes nuo žmonių <strong>ir</strong> transporto judėjimo vietas ar į medelynus tolimesniamauginimui (formuojant juose medžių lają <strong>ir</strong> šaknų sistemą). Persodintus medžius privaloma 3metus prižiūrėti.7. Draudžiama persodinti medžius su sausa v<strong>ir</strong>šūne, vidaus puviniu, vienašone,nesusiformavusia laja.8. Medžių <strong>ir</strong> krūmų persodinti negalima šiais atvejais:8.1. po medžiais yra inžinerinės komunikacijos;8.2. aplink medžius yra laikini statiniai ar pastatai;8.3. nėra galimybės prie medžių privažiuoti su technika;8.4. nėra galimybės suformuoti reikalaujamo dydžio žemės gumulą, nes trukdo tankus medžiųmasyvas (medynas) ar statybos darbų atliekos apie medžius;8.5. medžių vegetacijos metu;8.6. medžiai auga arti statinių ar pastatų pamatų, tvorų ar kt.;8.7. trukdo elektros laidai.III. LEIDIMŲ SAUGOTINŲ MEDŽIŲ IR KRŪMŲ KIRTIMO, PERSODINIMO ARKITOKIO PAŠALINIMO, GENĖJIMO DARBAMS IŠDAVIMO, MEDŽIŲ IR KRŪMŲVERTĖS ATLYGINIMO TVARKA9. Saugotinų medžių <strong>ir</strong> krūmų k<strong>ir</strong>timo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbaituri būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimąsaugotinų medžių <strong>ir</strong> krūmų k<strong>ir</strong>timo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui(toliau – Leidimas) (1 priedas) <strong>ir</strong> atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių <strong>ir</strong>krūmų vertę, nurodytą leidime.10. Leidimo medžių <strong>ir</strong> krūmų k<strong>ir</strong>timui art kitokiam pašalinimui nereikia, kai jie auga:10.1. pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes <strong>ir</strong> upelius)šlaituose <strong>ir</strong> jų <strong>apsaugos</strong> zonose;10.2. ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jo dalių.11. Neturint leidimo (jis išduodamas per 5 darbo dienas, įvykdžius darbus) galima šalinti(k<strong>ir</strong>sti) vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išverstus, nulaužtus medžius, genėti medžius, kaikelia pavojų žmonėms, pastatams <strong>ir</strong> statiniams ar eismui.12. Saugotinų medžių <strong>ir</strong> krūmų vertė neatlyginama, kai:12.1. 4 punkte nurodytais atvejais darbus vykdo žemės ar želdynų <strong>ir</strong> želdinių savininkas <strong>ir</strong>valdytojas ar jo įgaliotas asmuo;12.2. želdiniai auga naudingųjų iškasenų telkiniuose;12.3. pareiškėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per metus pasodinti savivaldybės nurodytojevietoje kertamų ar kitokiu būdu pašalinamų medžių <strong>ir</strong> krūmų atkuriamąją vertę atitinkantįnurodytų rūšių <strong>ir</strong> matmenų medžių <strong>ir</strong> krūmų kiekį <strong>ir</strong> juos prižiūrėti 3 metus.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 168/385
13. Leidimų išdavimo tvarka:13.1. želdynų <strong>ir</strong> želdinių savininkas ar valdytojas (įskaitant <strong>ir</strong> seniūnijas), kitas fizinis arjuridinis asmuo pateikia savivaldybei argumentuotą nustatytos formos prašymą saugotinų medžių<strong>ir</strong> krūmų k<strong>ir</strong>timo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams (2 priedas);13.2. savivaldybė, gavusi prašymą, paruošia leidimą (esant neaiškiai argumentacijai gali būtiprašoma papildomos informacijos iš želdynų <strong>ir</strong> želdinių savininko <strong>ir</strong> valdytojo ar sukviečiamaprie savivaldybės sudaryta Želdynų <strong>ir</strong> želdinių <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> priežiūros komisija, į kurios sudėtįįeina savivaldybės institucijos specialistai, atsakingi už želdinių priežiūrą, kraštotvarką <strong>ir</strong>teritorinį planavimą, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos <strong>apsaugos</strong> departamento <strong>ir</strong> (ar)Aplinkos ministerijos regiono aplinkos <strong>apsaugos</strong> departamento rajono (miesto) agentūrospareigūnas; saugomoje teritorijoje, turinčioje d<strong>ir</strong>ekciją – tos saugomos teritorijos d<strong>ir</strong>ekcijosatstovas; nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje <strong>ir</strong> jos <strong>apsaugos</strong> zonoje – kultūros vertybiųapsaugą kuruojantis rajono ar regioninio padalinio specialistas; kelio juostoje <strong>ir</strong> kelių <strong>apsaugos</strong>zonoje – kelių tarnybos atstovas <strong>ir</strong> saugaus eismo reguliavimo tarnybos atstovas; objektuose,kuriems yra parengti želdinių per<strong>tvarkymo</strong> projektai, schemos, – autorinės priežiūros atstovas);13.3. saugotinų medžių <strong>ir</strong> krūmų vertę teisės aktų nustatyta tvarka nustato savivaldybė.Medžio vertė gali būti patikslinta jį nuk<strong>ir</strong>tus (dėl puvinio);13.4. pr<strong>ir</strong>eikus atliekama želdinių būklės ekspertizė, vadovaujantis aplinkos ministro 2007 m.gruodžio 14 d. įsakymu „Dėl želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašo patv<strong>ir</strong>tinimo“ (Žin.,2007, Nr. 135-5503);13.5. leidimą savivaldybė derina su:13.5.1. Lietuvos Respublikos regiono aplinkos <strong>apsaugos</strong> departamento rajono (miesto)agentūra, išskyrus 4 punkte nurodytus atvejus <strong>ir</strong> atvejus, kai saugotini medžiai <strong>ir</strong> krūmai augasaugomoje teritorijoje, turinčioje d<strong>ir</strong>ekciją;13.5.2. saugomos teritorijos d<strong>ir</strong>ekcija, jei saugotini medžiai <strong>ir</strong> krūmai auga saugomojeteritorijoje, turinčioje d<strong>ir</strong>ekciją;13.5.3. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniu padaliniu, kaimedžiai <strong>ir</strong> krūmai kertami, genimi ar pertvarkomi nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje <strong>ir</strong>jos <strong>apsaugos</strong> zonoje;13.5.4. želdynų <strong>ir</strong> želdinių savininku ar valdytoju, kai prašymą pateikė ne jis (išskyrussavivaldybę);13.6. leidimas nederinamas, jei nustatytąja tvarka parengtuose <strong>ir</strong> patv<strong>ir</strong>tintuose detaliuosiuose<strong>ir</strong> specialiuosiuose planuose, atsk<strong>ir</strong>ųjų <strong>ir</strong> priklausomųjų želdynų kūrimo <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> projektuose,saugomų teritorijų planavimo dokumentuose yra pateikti duomenys apie kertamų ar pertvarkomųmedžių <strong>ir</strong> krūmų rūšinę sudėtį, skaičių bei jų augimo vietas <strong>ir</strong> šie dokumentai yra nustatytąjatvarka suderinti su Aplinkos ministerijos regiono aplinkos <strong>apsaugos</strong> departamentu <strong>ir</strong> saugomosteritorijos d<strong>ir</strong>ekcija, kai kertami ar pertvarkomi saugomoje teritorijoje, turinčioje d<strong>ir</strong>ekciją,augantys medžiai <strong>ir</strong> krūmai;13.7. prašymą parašę asmenys Leidime įpareigojami atlyginti numatomų k<strong>ir</strong>sti ar pertvarkytimedžių <strong>ir</strong> krūmų vertę (išskyrus 12.1–12.3 punktuose nurodytus atvejus);13.8. Leidimas išduodamas per 30 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos <strong>ir</strong> galiojavienerius metus nuo jo išdavimo.14. Numatyti k<strong>ir</strong>sti medžiai pažymimi dažais, k<strong>ir</strong>timui – raudonai, persodinimui – geltonai.Saugotinų medžių <strong>ir</strong> krūmų k<strong>ir</strong>timo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, šių darbųvykdymo, leidimų šiems darbams išdavimo, medžių <strong>ir</strong> krūmų vertės atlyginimo tvarkos 1© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 169/385
priedas (Leidimo saugotinų medžių <strong>ir</strong> krūmų k<strong>ir</strong>timo, persodinimo ar kitokio pašalinimo,genėjimo darbams forma)______________Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. D1-62 „Dėlatsk<strong>ir</strong>ųjų želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> pavyzdinio reglamento <strong>ir</strong> priklausomųjų želdynų<strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> pavyzdinio reglamento patv<strong>ir</strong>tinimo“Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3215) 22straipsnio 3 dalimi:1. T v i r t i n u Atsk<strong>ir</strong>ųjų želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> pavyzdinį reglamentą (pridedama).2. T v i r t i n u Priklausomųjų želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> pavyzdinį reglamentą(pridedama).L. E. APLINKOS MINISTRO PAREIGAS ARŪNAS KUNDROTAS______________PATVIRTINTALietuvos Respublikos aplinkos ministro2008 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-62ATSKIRŲJŲ ŽELDYNŲ APSAUGOS IR TVARKYMO PAVYZDINIS REGLAMENTASI. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Atsk<strong>ir</strong>ųjų želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> pavyzdinis reglamentas (toliau – Reglamentas)nustato atsk<strong>ir</strong>ųjų želdynų, išsk<strong>ir</strong>iamų bendruosiuose bei specialiuosiuose teritorijų planuose,<strong>apsaugos</strong>, <strong>naudojimo</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> reikalavimus.2. Želdynų savininkai <strong>ir</strong> valdytojai, vadovaudamiesi Reglamentu, rengia konkretaus želdyno<strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> reglamentą.3. Reglamente vartojamos sąvokos:3.1. kraštovaizdžio formavimo k<strong>ir</strong>timas – medžių <strong>ir</strong> krūmų k<strong>ir</strong>timas ar tvarkymas formuojantkraštovaizdį, sudarant sąlygas optimaliai apžvelgti estetiniu, gamtiniu, istoriniu ar kultūriniupožiūriu vertingą panoramą (vaizdą);3.2. pomedis – žemės plotas po medžio laja;3.3. sanitarinis k<strong>ir</strong>timas – medžių <strong>ir</strong> krūmų k<strong>ir</strong>timas vykdant Želdynų <strong>ir</strong> želdinių sanitarinės<strong>apsaugos</strong> taisyklėse numatytus k<strong>ir</strong>timus;3.4. kitos šiame reglamente vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos želdynųįstatyme (Žin., 2007, Nr. 80-3215) vartojamas sąvokas.4. Želdiniai, pasižymintys specifinėmis savybėmis:4.1. greitai augantys (dažnai genėtini), trumpaamžiai medžiai, brandžiame amžiuje keliantyspavojų žmonėms, pastatams, eismui: trapusis gluosnis, uosialapis klevas, riešutmedžiai, tuopos <strong>ir</strong>kiti;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 170/385
4.2. intensyviai plintantys šaknų atžalomis dekoratyviniai medžiai <strong>ir</strong> krūmai: aralijos, drebulė,baltažiedė robinija, dygliuotasis šaltalankis, balzaminės <strong>ir</strong> kvapiosios tuopos, rūgštusis žagrenis,sidabrinis žilakrūmis <strong>ir</strong> kiti;4.3. ornitochoriniai želdiniai su paukščių mėgiamais vaisiais: paprastasis kadagys, gudobelės,erškėčiai, serbentai, avietės, dygliuotasis šaltalankis, raugerškiai, šermukšniai, juodavaisė aronija,šeivamedžiai, paprastoji karagana, trešnė, vyšnios, paprastoji ieva <strong>ir</strong> kiti;4.4. teršiantys aplinką (žiedadulkėmis, žiedynais <strong>ir</strong> vaisiais) medžiai <strong>ir</strong> krūmai: trapusisgluosnis, baltažiedė robinija, dauguma tuopų rūšių <strong>ir</strong> kiti;4.5. želdiniai su dygliuotomis šakutėmis ar lapais: aukštoji <strong>ir</strong> dygioji aralijos, dyglialapisbugienis, erškėčiai, tridyglė gledičija, gudobelės, krūminė <strong>ir</strong> paprastoji karaganos, dyglialapėmahonija, paprastasis <strong>ir</strong> tunbergo raugerškiai <strong>ir</strong> kiti;4.6. želdiniai su nuodingais vaisiais ar kitomis augalo dalimis: uoginis kukmedis, gebenėlipikė <strong>ir</strong> kolchidinė gebenė, paprastoji ieva, europinis <strong>ir</strong> karpotasis ožekšniai, paprastasis putinas,paprastasis sausmedis, rūgštusis žagrenis, paprastasis žalčialunkis, paprastoji pakalnutė, karklavijas<strong>ir</strong> kiti;4.7. želdiniai su valgomais vaisiais:4.7.1. riešutiniai: paprastasis <strong>ir</strong> kiti lazdynai, graikinis <strong>ir</strong> kiti riešutmedžiai;4.7.2. uoginiai: margalapė <strong>ir</strong> smailialapė aktinidijos, kininis citrinvytis, erškėčiai, gudobelės,kanadinė <strong>ir</strong> kitos medlievos, dygliuotasis šaltalankis, juodauogis <strong>ir</strong> raudonuogis šeivamedžiai,paprastasis <strong>ir</strong> kiti šermukšniai, baltasis <strong>ir</strong> juodasis šilkmedžiai, <strong>ir</strong> kiti.5. Želdynų <strong>tvarkymo</strong> darbams vykdyti gali būti rengiami želdynų <strong>tvarkymo</strong> projektai.6. Atsk<strong>ir</strong>ųjų želdynų savininkai <strong>ir</strong> valdytojai surašo <strong>ir</strong> nuolat pildo želdyno pasą, kuriameįrašomi kiekvienų metų darbai <strong>ir</strong> pokyčiai želdynuose.7. Valant sniegą želdynuose ar arti jų specialiomis sniegą purškiančiomis mašinomis, josprivalo turėti ribotuvus, kad sniegas nepakliūtų į želdynus.8. Įgyvendinant reglamento nuostatas, vadovautis:8.1. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių sanitarinės <strong>apsaugos</strong> taisyklėmis, patv<strong>ir</strong>tintomis aplinkos ministro2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-675 „Dėl Želdynų <strong>ir</strong> želdinių sanitarinės <strong>apsaugos</strong>taisyklių patv<strong>ir</strong>tinimo“ (Žin., 2007, Nr. 135-5505);8.2. Medžių <strong>ir</strong> krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, <strong>apsaugos</strong>, vejų <strong>ir</strong>gėlynų priežiūros taisyklėmis, patv<strong>ir</strong>tintomis aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymuNr. D1-45 „Dėl Medžių <strong>ir</strong> krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, <strong>apsaugos</strong>,vejų <strong>ir</strong> gėlynų priežiūros taisyklių patv<strong>ir</strong>tinimo“ (Žin., 2008, Nr. 10-356);8.3. statybos techniniu reglamentu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patv<strong>ir</strong>tintuaplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 „Dėl Statybos techninio reglamentoSTR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patv<strong>ir</strong>tinimo“ (Žin., 2004, Nr. 23-721);8.4. statybos techniniu reglamentu STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių <strong>ir</strong> kaimų susisiekimosistemos“, patv<strong>ir</strong>tintu aplinkos ministro 1999 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 61 „Dėl Statybostechninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių <strong>ir</strong> kaimų susisiekimo sistemos“patv<strong>ir</strong>tinimo“ (Žin., 1999, Nr. 27-773);8.5. Specialiosiomis žemės <strong>ir</strong> miško <strong>naudojimo</strong> sąlygomis, patv<strong>ir</strong>tintomis LietuvosRespublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės <strong>ir</strong>miško <strong>naudojimo</strong> sąlygų patv<strong>ir</strong>tinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652).9. Atsk<strong>ir</strong>uosiuose želdynuose draudžiama:9.1. sodinti:9.1.1. teršiančius aplinką žiedadulkėmis, žiedynais <strong>ir</strong> vaisiais medžius <strong>ir</strong> krūmus, išskyrusapsauginės <strong>ir</strong> ekologinės pask<strong>ir</strong>ties atsk<strong>ir</strong>uosius <strong>ir</strong> mokslinės pask<strong>ir</strong>ties želdynus;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 171/385
9.1.2. intensyviai plintančius šaknų atžalomis augalus, išskyrus apsauginės <strong>ir</strong> ekologinėspask<strong>ir</strong>ties atsk<strong>ir</strong>uosius <strong>ir</strong> mokslinės pask<strong>ir</strong>ties želdynus;9.2. vykdyti želdinių k<strong>ir</strong>timą, persodinimą ar kitokį pašalinimą augalų vegetacijos metu;9.3. fiziniams <strong>ir</strong> juridiniams asmenims savavališkai sodinti, persodinti, genėti, k<strong>ir</strong>sti ar kitaipšalinti želdinius;9.4. k<strong>ir</strong>sti, laužyti ar kitaip žaloti (kalti vinis, tv<strong>ir</strong>tinti reklaminius skydus <strong>ir</strong> kt.) medžius,krūmus, jų šakas, skinti lapus, žiedus, vaisius, pažeisti šaknis, trypti pomedį;9.5. leisti iš medžių sulą, pjaustinėti medžio žievę, daryti kitus mechaninius medžiopažeidimus;9.6. kabinti ant medžių elektros laidus, elektros lempučių g<strong>ir</strong>liandas, sūpuokles, v<strong>ir</strong>ves <strong>ir</strong> kita;9.7. mindžioti gėlynus, vejas;9.8. važinėti sportinėmis <strong>ir</strong> bevariklio transporto priemonėmis, išskyrus takus;9.9. be leidimo važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis, kur neįrengta kieta danga;9.10. statyti motorines transporto priemones ne tam sk<strong>ir</strong>tose vietose, ant neuždengtųspecialiomis grotelėmis pomedžių;9.11. plauti visų rūšių transporto priemones;9.12. deginti atliekas, lapus, šakas, kūrenti laužus ne tam sk<strong>ir</strong>tose vietose;9.13. be leidimo statyti palapines, laikinus statinius, reklaminius skydus;9.14. ganyti gyvulius;9.15. gaudyti <strong>ir</strong> naikinti paukščius, žvėris, smulkiąją fauną, ardyti skruzdėlynus;9.16. pilti šiukšles, buitines atliekas, pakuotes, sugrėbtus lapus, sniegą (išskyrus neužterštądruskomis <strong>ir</strong> nukastą nuo želdyne esančių takų) <strong>ir</strong> kt.;9.17. valyti sniegą nuo stogų, neapsaugojus želdinių;9.18. sandėliuoti statybines <strong>ir</strong> kitas medžiagas, prekių atsargas <strong>ir</strong> tarą;9.19. žaisti sportinius žaidimus tam nepritaikytose vietose.II. ATSKIRŲJŲ ŽELDYNŲ TVARKYMO REGLAMENTAS10. Tvarkant atsk<strong>ir</strong>uosius želdynus, leidžiama:10.1. formuoti:10.1.1. intensyviam poilsiui tinkamą medžių, krūmų <strong>ir</strong> kitų daugiamečių augalų rūšinę sudėtį<strong>ir</strong> struktūrą;10.1.2. rekreacinę aplinką k<strong>ir</strong>timais;10.1.3. kraštovaizdį, vykdant k<strong>ir</strong>timus;10.1.4. tankų rekreacinės infrastruktūros tinklą;10.2. vykdyti visų rūšių ugdymo <strong>ir</strong> sanitarinius k<strong>ir</strong>timus.11. Atsk<strong>ir</strong>uosiuose želdynuose draudžiama vykdyti k<strong>ir</strong>timus poilsiavimo sezono metu,išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus, avarinius medžius.12. Miesto ar miestelio soduose:12.1. draudžiama sodinti želdinius su nuodingais vaisiais ar kitomis augalo dalimis, želdiniussu valgomais vaisiais <strong>ir</strong> su dygliuotomis šakutėmis ar lapais;12.2. būtina pagrindinius <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> valymo darbus atlikti iki 8 val. ryto;12.3. gėlynus <strong>ir</strong> vejas laistyti vakare arba ryte.13. Skveruose:13.1. būtina kasmet iki balandžio 15 dienos nuvalyti nuo žaliųjų plotų žiemą patekusį smėlį,žvyrą, šiukšles <strong>ir</strong> juos išvežti;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 172/385
13.2. draudžiama sodinti želdinius su nuodingais vaisiais ar kitomis augalo dalimis, želdiniussu valgomais vaisiais <strong>ir</strong> su dygliuotomis šakutėmis ar lapais.14. Žaliojoje jungtyje būtina:14.1. išsaugoti uždarų <strong>ir</strong> atv<strong>ir</strong>ų erdvių derinius;14.2. išsaugoti esamus medžius <strong>ir</strong> krūmus;14.3. sodinti papildomai paukščių mitybos sąlygas gerinančius (ornitochorinius) krūmus <strong>ir</strong>medžius;14.4. išsaugoti biologinę įva<strong>ir</strong>ovę.15. Mokslinės pask<strong>ir</strong>ties želdynuose (botanikos soduose, arboretumuose, dendrologinėsekolekcijose (rinkiniuose), dendrologinę reikšmę turinčiuose parkuose):15.1. kaupti, saugoti <strong>ir</strong> eksponuoti vietinės <strong>ir</strong> introdukuotos floros augalų rūšis, formas <strong>ir</strong>veisles;15.2. įrengti atsk<strong>ir</strong>ų augalų grupių kolekcijas <strong>ir</strong> ekspozicijas (galima <strong>ir</strong> dalyje želdyno):dekoratyviųjų sumedėjusių <strong>ir</strong> žolinių augalų, vaistingųjų augalų, sodo augalų, kalnų augalų,sistematines <strong>ir</strong> kitas;15.3. be atsk<strong>ir</strong>o leidimo galima šalinti:15.3.1. nepageidaujamus medžius <strong>ir</strong> krūmus <strong>ir</strong> savaimines atžalas;15.3.2. pavojų keliančius medžius <strong>ir</strong> sausuolius;15.4. prie augalų nurodyti jų pavadinimus;15.5. organizuoti bendro pobūdžio <strong>ir</strong> specializuotas ekskursijas su vadovais.16. Dendrologinė kolekcija (rinkinys):16.1. kolekcijoje turi būti ne mažiau kaip 100 retų sumedėjusių augalų rūšių <strong>ir</strong> formų;16.2. kolekcijoje gali būti mažiau kaip 100 augalų rūšių <strong>ir</strong> formų, jeigu auginami labai reti,reliktiniai augalai;16.3. kolekciją gali kurti, kaupti <strong>ir</strong> prižiūrėti jos savininkas ar valdytojas savo nuožiūra;16.4. kolekcijoje be atsk<strong>ir</strong>o leidimo galima šalinti:16.4.1. nepageidaujamus medžius, krūmus <strong>ir</strong> savaimines atžalas;16.4.2. pavojų keliančius medžius <strong>ir</strong> sausuolius.17. Zoologijos sode leidžiama savo nuožiūra formuoti <strong>ir</strong> genėti medžių lajas, jei reikia,suformuoti gyvūnams palankią aplinką.18. Etnografiniame parke auginami sumedėję <strong>ir</strong> žoliniai augalai, atitinkantys to etnografiniorajono tradicijas.19. Meno <strong>ir</strong> parodų parke:19.1. atsk<strong>ir</strong>os dalys tvarkomos pagal skverų ar miestų <strong>ir</strong> miestelių sodų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong>reglamentus;19.2. želdiniai prie lankytojų susikaupimo ar poilsio vietų tvarkomi taip, kad neužstotųdemonstruojamų objektų;19.3. želdiniai tvarkomi laikantis demonstruojamų objektų vizualinės <strong>apsaugos</strong> reikalavimų.20. Kultūrinės pask<strong>ir</strong>ties želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> klausimais pr<strong>ir</strong>eikus rengiamosspecialios taisyklės (reglamentai).21. Memorialiniuose parkuose išsaugomas esamas želdinių asortimentas.22. Kapinėse (individualiose kapavietėse) draudžiama sodinti:22.1. plačiomis lajomis, teršiančius žiedynais ar vaisiais aplinką medžius <strong>ir</strong> krūmus;22.2. plintančių šaknų atžalomis rūšių augalus;22.3. plačią pav<strong>ir</strong>šinę šaknų sistemą turinčių, neatsparių vėjovartai rūšių (eglių <strong>ir</strong> kt.) medžius,neskaitant žemaūgių formų;22.4. greitai augančių, trumpaamžių, brandžiame amžiuje keliančių pavojų rūšių medžius.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 173/385
23. Kolumbariumų teritorijų želdynuose rekomenduojama:23.1. auginti svyruoklines, rutuliškas, koloniškas, žalsvų <strong>ir</strong> melsvų spalvų lapais ar spygliaismedžių <strong>ir</strong> krūmų dekoratyvines formas;23.2. vengti skėstašakių, stačiašakių, suktašakių, skiauterėtųjų, karpytalapių, margaspyglių armargalapių, geltonspyglių ar geltonlapių medžių <strong>ir</strong> krūmų dekoratyvinių formų.24. Apsauginės <strong>ir</strong> ekologinės pask<strong>ir</strong>ties želdynai tvarkomi siekiant išsaugoti ar optimizuoti jųapsaugines <strong>ir</strong> ekologines funkcijas (sulaikyti kenksmingų dujų ar dulkių plitimą gamybiniųįmonių <strong>apsaugos</strong> zonose, prie intensyvaus eismo kelių <strong>ir</strong> gatvių, stabilizuoti nepageidaujamusekologinius pokyčius pačiuose želdynuose <strong>ir</strong> jų aplinkoje <strong>ir</strong> pan.).25. Apsauginės <strong>ir</strong> ekologinės pask<strong>ir</strong>ties želdynuose turi vyrauti vietinė augalija.26. Griežto režimo apsauginės <strong>ir</strong> ekologinės pask<strong>ir</strong>ties želdynuose:26.1. draudžiama organizuoti žmonių susibūrimus, renginius, medžioti, statyti statinius, jeiželdynuose yra statesni kaip 15 laipsnių šlaitai, stačiašlaitės raguvos, natūralios pelkės <strong>ir</strong> pievos,vandenvietės, intensyvaus karsto zonos <strong>ir</strong> kt.;26.2. leidžiama:26.2.1. įrengti inžinerinius įrenginius želdyno stabilizavimui, iškilus nuošliaužų, erozijos,abrazijos <strong>ir</strong> panašioms grėsmėms;26.2.2. vykdyti sanitarinius k<strong>ir</strong>timus (ne paukščių perėjimo metu);26.2.3. uogauti <strong>ir</strong> grybauti;26.2.4. šalinti intensyviai plintančius augalus, siekiant išsaugoti biotopų įva<strong>ir</strong>ovę.______________PATVIRTINTALietuvos Respublikos aplinkosministro2008 m. sausio 29 d. įsakymuNr. D1-62PRIKLAUSOMŲJŲ ŽELDYNŲ APSAUGOS IR TVARKYMO PAVYZDINISREGLAMENTASI. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Nepriklausomųjų želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> pavyzdinis reglamentas (toliau –Reglamentas) yra priklausomųjų želdynų, įeinančių į kitų teritorijų sudėtį <strong>ir</strong> išsk<strong>ir</strong>iamų jųspecialiuosiuose bei detaliuosiuose planuose, <strong>apsaugos</strong>, <strong>naudojimo</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> reikalavimai.2. Želdynų savininkai <strong>ir</strong> valdytojai, vadovaudamiesi Reglamentu, rengia konkretaus želdyno<strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> reglamentą.3. Reglamente vartojamos sąvokos:3.1. kraštovaizdžio formavimo k<strong>ir</strong>timai – medžių <strong>ir</strong> krūmų k<strong>ir</strong>timas ar tvarkymaskraštovaizdžiui formuoti, sudarant sąlygas optimaliai apžvelgti estetiniu, gamtiniu, istoriniu arkultūriniu požiūriu vertingą panoramą (vaizdą);3.2. pomedis – žemės plotas po medžio laja;3.3. sanitarinis k<strong>ir</strong>timas – medžių <strong>ir</strong> krūmų k<strong>ir</strong>timas vykdant Želdynų <strong>ir</strong> želdinių sanitarinės<strong>apsaugos</strong> taisyklėse numatytus k<strong>ir</strong>timus;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 174/385
3.4. kitos šiame reglamente vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos želdynųįstatyme (Žin., 2007, Nr. 80-3215) vartojamas sąvokas.4. Želdiniai, pasižymintys specifinėmis savybėmis:4.1. greitai augantys (dažnai genėtini), trumpaamžiai, brandžiame amžiuje keliantys pavojųžmonėms, pastatams, eismui pavojingi medžiai: trapusis gluosnis, uosialapis klevas,riešutmedžiai, tuopos <strong>ir</strong> kiti;4.2. intensyviai plintantys šaknų atžalomis dekoratyviniai medžiai <strong>ir</strong> krūmai: aralijos, drebulė,baltažiedė robinija, dygliuotasis šaltalankis, balzaminės <strong>ir</strong> kvapiosios tuopos, rūgštusis žagrenis,sidabrinis žilakrūmis <strong>ir</strong> kiti;4.3. mažiau jautrūs (sąlyginai atsparūs) užterštam orui dekoratyviniai želdiniai:4.3.1. spygliuočių medžių <strong>ir</strong> krūmų rūšys: dygioji eglė, v<strong>ir</strong>gininis <strong>ir</strong> kazokinis kadagiai,pilkasis kėnis, juodoji, balkaninė <strong>ir</strong> kalninė pušys, vakarinė tuja <strong>ir</strong> jų dekoratyvinės formos;4.3.2. dauguma lapuočių medžių, krūmų <strong>ir</strong> vijoklių rūšių;4.4. ornitochoriniai želdiniai su paukščių mėgiamais vaisiais: paprastasis kadagys, gudobelės,erškėčiai, serbentai, avietės, dygliuotasis šaltalankis, raugerškiai, šermukšniai, juodavaisė aronija,šeivamedžiai, paprastoji karagana, trešnė, vyšnios, paprastoji ieva <strong>ir</strong> kiti;4.5. teršiantys aplinką (žiedadulkėmis, žiedynais <strong>ir</strong> vaisiais) medžiai <strong>ir</strong> krūmai: trapusisgluosnis, baltažiedė robinija, dauguma tuopų rūšių <strong>ir</strong> kiti;4.6. želdiniai su dygliuotomis šakutėmis ar lapais: aukštoji <strong>ir</strong> dygioji aralijos, dyglialapisbugienis, erškėčiai, tridyglė gledičija, gudobelės, krūminė <strong>ir</strong> paprastoji karaganos, dyglialapėmahonija, paprastasis <strong>ir</strong> tunbergo raugerškiai <strong>ir</strong> kiti;4.7. želdiniai su nuodingais vaisiais ar kitomis augalo dalimis: uoginis kukmedis, gebenėlipikė <strong>ir</strong> kolchidinė gebenė, paprastoji ieva, europinis <strong>ir</strong> karpotasis ožekšniai, paprastasis putinas,paprastasis sausmedis, rūgštusis žagrenis, paprastasis žalčialunkis, paprastoji pakalnutė,karklavijas <strong>ir</strong> kiti;4.8. želdiniai su valgomais vaisiais:4.8.1. riešutiniai: paprastasis <strong>ir</strong> kiti lazdynai, graikinis <strong>ir</strong> kiti riešutmedžiai;4.8.2. uoginiai: margalapė <strong>ir</strong> smailialapė aktinidijos, kininis citrinvytis, erškėčiai, gudobelės,kanadinė <strong>ir</strong> kitos medlievos, dygliuotasis šaltalankis, juodauogis <strong>ir</strong> raudonuogis šeivamedžiai,paprastasis <strong>ir</strong> kiti šermukšniai, baltasis <strong>ir</strong> juodasis šilkmedžiai, <strong>ir</strong> kiti.5. Valant sniegą želdynuose ar arti jų specialiomis sniegą purškiančiomis mašinomis, josprivalo turėti ribotuvus, kad sniegas nepakliūtų į želdynus.6. Įgyvendinant reglamento nuostatas, vadovautis:6.1. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių sanitarinės <strong>apsaugos</strong> taisyklėmis, patv<strong>ir</strong>tintomis aplinkos ministro2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-675 „Dėl Želdynų <strong>ir</strong> želdinių sanitarinės <strong>apsaugos</strong>taisyklių patv<strong>ir</strong>tinimo“ (Žin., 2007, Nr. 135-5505);6.2. Medžių <strong>ir</strong> krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, <strong>apsaugos</strong>, vejų <strong>ir</strong>gėlynų priežiūros taisyklėmis, patv<strong>ir</strong>tintomis aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymuNr. D1-45 „Dėl Medžių <strong>ir</strong> krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, <strong>apsaugos</strong>,vejų <strong>ir</strong> gėlynų priežiūros taisyklių patv<strong>ir</strong>tinimo“ (Žin., 2008, Nr. 10-356);6.3. statybos techniniu reglamentu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patv<strong>ir</strong>tintuaplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 „Dėl Statybos techninio reglamentoSTR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patv<strong>ir</strong>tinimo“ (Žin., 2004, Nr. 23-721);6.4. statybos techniniu reglamentu STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių <strong>ir</strong> kaimų susisiekimosistemos“, patv<strong>ir</strong>tintu aplinkos ministro 1999 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 61 „Dėl Statybostechninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių <strong>ir</strong> kaimų susisiekimo sistemos“patv<strong>ir</strong>tinimo“ (Žin., 1999, Nr. 27-773);© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 175/385
6.5. Specialiosiomis žemės <strong>ir</strong> miško <strong>naudojimo</strong> sąlygomis, patv<strong>ir</strong>tintomis LietuvosRespublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės <strong>ir</strong>miško <strong>naudojimo</strong> sąlygų patv<strong>ir</strong>tinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652).7. Priklausomuosiuose želdynuose draudžiama:7.1. vykdyti želdinių k<strong>ir</strong>timą, persodinimą ar kitokį pašalinimą augalų vegetacijos metu;7.2. sodinti intensyviai šaknų atžalomis plintančius augalus;7.3. fiziniams <strong>ir</strong> juridiniams asmenims savavališkai sodinti, persodinti, genėti, k<strong>ir</strong>sti ar kitaipšalinti želdinius;7.4. k<strong>ir</strong>sti, laužyti ar kitaip žaloti (kalti vinis, tv<strong>ir</strong>tinti reklaminius skydus <strong>ir</strong> kt.) medžius,krūmus, jų šakas, skinti lapus, žiedus, vaisius, pažeisti šaknis, trypti pomedį;7.5. leisti iš medžių sulą, pjaustinėti medžio žievę, daryti kitus mechaninius medžiųpažeidimus;7.6. kabinti ant medžių elektros laidus, elektros lempučių g<strong>ir</strong>liandas, sūpuokles, v<strong>ir</strong>ves <strong>ir</strong> kita;7.7. mindžioti gėlynus, vejas;7.8. važinėti sportinėmis <strong>ir</strong> bevariklio transporto priemonėmis, išskyrus takus;7.9. be leidimo važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis, kur neįrengta kieta danga;7.10. statyti motorines transporto priemones ne tam sk<strong>ir</strong>tose vietose, ant neuždengtųspecialiomis grotelėmis pomedžių;7.11. plauti visų rūšių transporto priemones;7.12. deginti atliekas, lapus, šakas, kūrenti laužus ne tam sk<strong>ir</strong>tose vietose;7.13. be leidimo statyti palapines, laikinus statinius, reklaminius skydus;7.14. ganyti gyvulius;7.15. gaudyti <strong>ir</strong> naikinti paukščius, žvėris, smulkiąją fauną, ardyti skruzdėlynus;7.16. pilti šiukšles, buitines atliekas, pakuotes, sugrėbtus lapus, sniegą (išskyrus neužterštądruskomis <strong>ir</strong> nukastą nuo želdyne esančių takų), ledą <strong>ir</strong> kt.;7.17. valyti sniegą nuo stogų, neapsaugojus želdinių;7.18. sandėliuoti statybines <strong>ir</strong> kitas medžiagas, prekių atsargas <strong>ir</strong> tarą;7.19. žaisti sportinius žaidimus tam nepritaikytose vietose.II. APSAUGOS IR TVARKYMO REIKALAVIMAI ATSKIROMS PRIKLAUSOMŲJŲŽELDYNŲ GRUPĖMS8. Priklausomieji želdynai tvarkomi atitinkamai pagal jų planinę struktūrą <strong>ir</strong> želdinių (medžių,krūmų) gausumą.9. Gyvenamųjų teritorijų želdynuose:9.1. medžių, augančių arti gyvenamųjų namų <strong>ir</strong> užstojančių šviesą žemutinių aukštųgyventojams, laja turi būti atitinkamai formuojama (genima) arba jie šalinami, kol bus pasiektassanitarinės higienos normose numatytas apšvietimas;9.2. draudžiama auginti:9.2.1. teršiančius aplinką medžius <strong>ir</strong> krūmus;9.2.2. želdinius su nuodingais vaisiais ar kitomis augalo dalimis;9.2.3. želdinius su dygliuotomis šakutėmis ar lapais.9.3. Nerekomenduojama auginti želdinius su valgomais vaisiais.10. Visuomeninės pask<strong>ir</strong>ties teritorijų želdynuose:10.1. draudžiama auginti teršiančius aplinką medžius <strong>ir</strong> krūmus, želdinius su nuodingaisvaisiais ar kitomis augalo dalimis;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 176/385
10.2. nerekomenduojama, o mokymo pastatų <strong>ir</strong> įrenginių žemės sklypuose draudžiama augintiželdinius su dygliuotomis šakutėmis ar lapais;10.3. nerekomenduojama, o vaikų darželių žemės sklypuose draudžiama auginti želdinius suvalgomais vaisiais.11. Pramonės <strong>ir</strong> sandėliavimo objektų teritorijų želdynuose rekomenduojama augintinereiklius d<strong>ir</strong>vožemiui <strong>ir</strong> atsparesnius oro taršai medžių, krūmų <strong>ir</strong> vijoklių rūšių augalus.12. Komercinės pask<strong>ir</strong>ties objektų teritorijų želdynuose:12.1. draudžiama auginti:12.1.1. medžius <strong>ir</strong> krūmus, gausiai skleidžiančius teršiančias aplinką ar alergizuojančiasmedžiagas: žiedadulkes, žiedus ar žiedynus, vaisius;12.1.2. intensyviai plintančius šaknų atžalomis augalus;12.2. rekomenduojama auginti nereiklius d<strong>ir</strong>vožemiui <strong>ir</strong> atsparesnius oro taršai medžių, krūmų<strong>ir</strong> vijoklių rūšių augalus.13. Inžinerinės infrastruktūros teritorijų želdynuose:13.1. prie gatvių rekomenduojama auginti nereiklius d<strong>ir</strong>vožemiui <strong>ir</strong> mažiau jautrius užterštamorui želdinius;13.2. reguliariai genėti medžius <strong>ir</strong> krūmus, užtikrinant reikiamą eismo dalyvių <strong>ir</strong> eismąreguliuojančių ženklų matomumą;13.3. draudžiama auginti:13.3.1. greitai augančius (dažnai genėtinus), trumpaamžius, brandaus amžiaus avariniusmedžius;13.3.2. intensyviai plintančius šaknų atžalomis augalus;13.3.2. želdinius su valgomais vaisiais.14. Rekreacinių teritorijų želdynuose:14.1. draudžiama auginti:14.1.1. medžius <strong>ir</strong> krūmus, gausiai skleidžiančius teršiančias aplinką ar alergizuojančiasmedžiagas: žiedadulkes, žiedus ar žiedynus, vaisius;14.1.2. želdinius su nuodingais vaisiais ar kitomis augalo dalimis;14.1.3. želdinius su dygliuotomis šakutėmis ar lapais;14.2. nerekomenduojama auginti:14.2.1. želdinius su valgomais vaisiais;14.2.2. intensyviai plintančius šaknų atžalomis augalus.______________Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 22 d. įsakymas Nr. D1-49 „Dėlželdynų projektų rengimo vadovo atestavimo tvarkos aprašo patv<strong>ir</strong>tinimo“Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3215) 19straipsnio 4 dalimi,t v i r t i n u Želdynų projektų vadovo atestavimo tvarkos aprašą (pridedama).L. E. APLINKOS MINISTRO PAREIGAS ARŪNAS KUNDROTAS______________PATVIRTINTA© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 177/385
Lietuvos Respublikos aplinkosministro2008 m. sausio 22 d. įsakymuNr. D1-49ŽELDYNŲ PROJEKTŲ RENGIMO VADOVO ATESTAVIMO TVARKOS APRAŠASI. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Želdynų projektų rengimo vadovo atestavimo tvarkos aprašas nustato želdynų kūrimo <strong>ir</strong><strong>tvarkymo</strong> projektų rengimo vadovo atestavimo <strong>ir</strong> Želdynų projektų rengimo vadovo atestato(toliau – Atestatas) išdavimo tvarką.2. Atestatas želdynų kūrimo <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> projektams rengti išduodamas asmenims, turintiemsaukštąjį architektūros, biologijos, miškininkystės, kraštotvarkos, aplinkos inžinerijos studijųkrypties išsilavinimą, ne mažesnį kaip vienerių metų darbo stažą želdynų kūrimo, <strong>tvarkymo</strong>,projektų rengimo srityje <strong>ir</strong> išlaikiusiems egzamino testą. Studijų kryptys atitinka nurodytasBendrojo studijų sričių <strong>ir</strong> krypčių, pagal kurias vyksta nuosekliosios universitetinės <strong>ir</strong>neuniversitetinės studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose, klasifikatoriuje, patv<strong>ir</strong>tintameLietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 368 „Dėl Bendrojostudijų sričių <strong>ir</strong> krypčių, pagal kurias vyksta nuosekliosios universitetinės <strong>ir</strong> neuniversitetinėsstudijos Lietuvos aukštosiose mokyklose, klasifikatoriaus <strong>ir</strong> pagal šias studijų kryptis suteikiamųkvalifikacijų sąrašo patv<strong>ir</strong>tinimo“ (Žin., 2001, Nr. 31-1027; 2007, Nr. 15-550).II. ATESTAVIMO TVARKA3. Asmenis atestuoja <strong>ir</strong> 1 priede pateiktos formos Atestatus išduoda aplinkos ministro sudarytaŽeldynų projektų rengimo vadovo atestavimo komisija (toliau – Atestavimo komisija).4. Atestavimo komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 5 asmenų (komisijos narių), įskaitantkomisijos p<strong>ir</strong>mininką iš aukštos kvalifikacijos želdynų specialistų. Atestavimo komisija galivykdyti atestavimą, jei posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 2 komisijos nariai <strong>ir</strong> p<strong>ir</strong>mininkas.5. Atestavimo komisijos p<strong>ir</strong>mininkas sk<strong>ir</strong>ia Atestavimo komisijos sekretorių. Atestavimokomisijos sekretorius tvarko asmenų, norinčių gauti Atestatą, dokumentus, rašo Atestavimokomisijos posėdžio protokolus, pildo Želdynų projektų vadovo atestatų registrą, parengia Atestatąpas<strong>ir</strong>ašymui, teikia asmenims susijusią su atestavimu informaciją. Atestavimo komisijossekretoriumi gali būti vienas iš komisijos narių.6. Atestavimo komisija posėdžius rengia, kai gaunami ne mažiau kaip penki prašymaiatestuoti kartu su reikalingais dokumentais. Posėdžio data paskelbiama ne vėliau kaip priešmėnesį Aplinkos ministerijos interneto svetainėje.7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. D1-206 (nuo2009 m. balandžio 24 d.) (Žin., 2009, Nr. 45-1792) redakcijaAsmuo atestavimo komisijai pateikia: prašymą atestuoti, asmens tapatybę patv<strong>ir</strong>tinančiodokumento (paso ar kito dokumento) kopiją, pavardės keitimo dokumento (jei pavardė buvokeista) kopiją, aukštojo mokslo diplomo kopiją (-as) kartu su vertimu į valstybinę kalbą (jeidiplomas išrašytas ne valstybine kalba), pažymą apie darbo stažą, ne mažiau kaip 2 savarankiškaiatliktus projektavimo darbus želdynų projektavimo srityje.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 178/385
8. Asmuo, norintis d<strong>ir</strong>bti Lietuvos Respublikoje pagal užsienyje įgytą kvalifikaciją, turipateikti užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo Lietuvoje dokumentus <strong>ir</strong> pateikti atestavimokomisijai kartu su prašymu.9. Dokumentus, dokumentų kopijas atestavimui priima <strong>ir</strong> peržiūri Atestavimo komisijossekretorius <strong>ir</strong>, jei atitinka reikalavimus, atestuojamajam raštu praneša atestavimo datą, ne vėliaukaip 10 dienų iki atestavimo dienos, o jei neatitinka – grąžina papildymui.10. Asmuo, norintis gauti Atestatą, privalo žinoti galiojančių teisės aktų, reglamentuojančiųželdynų kūrimo <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> projektų rengimo, želdynų <strong>apsaugos</strong>, veisimo reikalavimus. Taip patturi žinoti želdinių biologijos, augimo sąlygų, estetikos, aplinkosaugos bei kitus reikalavimus <strong>ir</strong>mokėti juos taikyti.11. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. D1-206(nuo 2009 m. balandžio 24 d.) (Žin., 2009, Nr. 45-1792) redakcijaAtestuojamojo žinios tikrinamos testu, kurį sudaro 30 klausimų iš aplinkos ministro įsakymupatv<strong>ir</strong>tintų, viešai neskelbiamų klausimų sąrašo. Į testo klausimus atestuojamasis atsako raštu.Testas pateikiamas valstybine kalba.12. Atestavimo egzaminas išlaikytas, jei atestuojamasis teisingai atsako į ne mažiau kaip 24testo klausimus.13. Testo atsakymus tikrina visi dalyvaujantys komisijos nariai. Kai atestuojamojo žiniosįvertinamos neigiamai, atestavimo komisija pask<strong>ir</strong>ia kitą atestavimo datą, bet ne anksčiau kaip po2 mėnesių. Pakartotinai atestavime asmuo gali dalyvauti ne daugiau kaip du kartus.14. Po testo vertinimo surašomas Atestavimo komisijos posėdžio protokolas, kurį pas<strong>ir</strong>ašoAtestavimo komisijos p<strong>ir</strong>mininkas, sekretorius <strong>ir</strong> nariai.15. Atestavimo rezultatai atestuojamajam pranešami tą pačią dieną po Atestavimo komisijosposėdžio viešai, dalyvaujant visiems Atestavimo komisijos nariams.16. Atestatas, pas<strong>ir</strong>ašytas Atestavimo komisijos p<strong>ir</strong>mininko, išduodamas per 7 darbo dienasnuo atestavimo dienos.17. Atestatai registruojami 2 priede pateiktos formos Želdynų projektų rengimo vadovoatestatų registre. Atestatą gaunantis asmuo pas<strong>ir</strong>ašo.18. Atestatas išduodamas 5 metams. Po 5 metų asmuo dalyvauja atestavime iš naujo, kaip <strong>ir</strong>gaudamas atestatą p<strong>ir</strong>mą kartą.19. Atestato galiojimą Atestavimo komisija gali nutraukti už esminius projekto kokybės ar jovykdymo technologijos pažeidimus, priėmus sprendimą dėl Atestato galiojimo panaikinimo.20. Apie Atestato galiojimo nutraukimą Atestavimo komisijos sekretorius praneša raštuAtestato turėtojui per dvi savaites nuo sprendimo priėmimo <strong>ir</strong> įrašo Atestato galiojimosustabdymo datą į Želdynų projektų rengimo vadovo atestatų registrą.21. Asmuo dėl Atestavimo komisijos sprendimų per 14 kalendorinių darbo dienų gali kreiptisį aplinkos ministrą. Jei šis sprendimas netenkina – teisės aktų nustatyta tvarka gali kreiptis įteismą.Želdynų projektų rengimo vadovo atestavimo tvarkos aprašo 1 priedas(Želdynų projektų rengimo vadovo atestato forma)Želdynų projektų rengimo vadovo atestavimo tvarkos aprašo 2 priedas (Želdynų projektųrengimo vadovo atestatų registro forma)__________________© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 179/385
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. D1-45 „Dėlmedžių <strong>ir</strong> krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, <strong>apsaugos</strong>, vejų <strong>ir</strong> gėlynųpriežiūros taisyklių patv<strong>ir</strong>tinimo“Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3215) 22straipsnio 3 dalimi,1. T v i r t i n u Medžių <strong>ir</strong> krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, <strong>apsaugos</strong>,vejų <strong>ir</strong> gėlynų priežiūros taisykles (pridedama).2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. 78„Dėl medžių genėjimo urbanizuotose teritorijose taisyklių patv<strong>ir</strong>tinimo“ (Žin., 2002, Nr. 25-911).L. E. APLINKOS MINISTRO PAREIGAS ARŪNAS KUNDROTAS______________PATVIRTINTALietuvos Respublikos aplinkosministro 2008 m. sausio 18 d.įsakymu Nr. D1-45MEDŽIŲ IR KRŪMŲ PRIEŽIŪROS, VANDENS TELKINIŲ, ESANČIŲ ŽELDYNUOSE,APSAUGOS, VEJŲ IR GĖLYNŲ PRIEŽIŪROS TAISYKLĖSI. BENDROJI DALIS1. Šios taisyklės nustato medžių <strong>ir</strong> krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų <strong>ir</strong>gėlynų priežiūros pagrindinius reikalavimus. Medžių <strong>ir</strong> krūmų priežiūra apima šiuos darbus:medžių <strong>ir</strong> krūmų laistymą <strong>ir</strong> tręšimą, d<strong>ir</strong>vožemio purenimą <strong>ir</strong> mulčiavimą, medžių <strong>ir</strong> krūmųšiltinimą, genėjimą <strong>ir</strong> kitus priežiūros darbus.2. Šios taisyklės privalomos prižiūrint medžius <strong>ir</strong> krūmus, vandens telkinius, esančiusželdynuose, vejas <strong>ir</strong> gėlynus visuose miestų <strong>ir</strong> miestelių želdynuose, išskyrus esančius privačioježemėje <strong>ir</strong> privačioje namų valdoje. Medžių <strong>ir</strong> krūmų genėjimo reikalavimai yra privalomi visiemsfiziniams <strong>ir</strong> juridiniams asmenims.3. Taisyklėmis vadovaujasi savivaldybės, valstybinės kelių priežiūros įmonės, fiziniai <strong>ir</strong>juridiniai asmenys, vykdantys medžių <strong>ir</strong> krūmų (išskyrus augančių privačioje žemėje) priežiūrosdarbus.4. Medžių <strong>ir</strong> krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų <strong>ir</strong> gėlynų priežiūros darbai turibūti atliekami nedarant neigiamo poveikio aplinkai <strong>ir</strong> žmogui.5. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:epikorminiai ūgliai – aplink pjūvio vietą iš po žieve sukrautų miegančių pumpurų išaugęūgliai;medžio kamienas – liemens dalis nuo šaknies kaklelio iki p<strong>ir</strong>mos šakos;medžio laja – v<strong>ir</strong>š kamieno esanti išsišakojusi stiebo dalis, iš jos išaugusios šakos su lapija,pumpurais, žiedais <strong>ir</strong> vaisiais;mulčias – organinės <strong>ir</strong> sintetinės medžiagos (pjuvenos, šiaudai, mėšlas, lapai, durpės <strong>ir</strong> kita),sk<strong>ir</strong>tos d<strong>ir</strong>vai apdengti, kad pakiltų d<strong>ir</strong>vožemio temperatūra žiemą, vegetacijos laikotarpiusumažėtų garavimas, mažiau augtų piktžolės;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 180/385
pomedis – žemės plotas po medžio laja. Šiose taisyklėse pomedis – plotas iki 2 m spinduliunuo kamieno;skeletinės šakos – iš stiebo išaugusios pagrindinės šakos <strong>ir</strong> iš jų išaugusios šakos;neskeletinės šakos – visos šakos, kurios nepriklauso skeletinėms šakoms <strong>ir</strong> nesudaro lajosskeleto.6. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Želdynų įstatyme (Žin., 2004, Nr. 80-3215) vartojamas sąvokas.7. Naudojant chemines medžiagas, vadovautis Augalų <strong>apsaugos</strong> įstatymu (Žin., 1995, Nr. 90-2013; 2003, Nr. 102-4583) <strong>ir</strong> kitais teisės aktais, reglamentuojančiais cheminių medžiagųnaudojimą.II. MEDŽIŲ IR KRŪMŲ LAISTYMAS8. Miestų <strong>ir</strong> miestelių gatvėse <strong>ir</strong> skveruose augantys medžiai <strong>ir</strong> krūmai turi būti reguliariailaistomi, aprūpinant šaknis optimalia d<strong>ir</strong>vožemio drėgme.9. Laistymo norma <strong>ir</strong> dažnumas priklauso nuo oro sąlygų, d<strong>ir</strong>vožemio mechaninės sudėties <strong>ir</strong>jo drėgmės, medžių <strong>ir</strong> krūmų rūšies, amžiaus, atsparumo sausrai, šaknų gylio <strong>ir</strong> pločio, medžio <strong>ir</strong>krūmo augimo vietos sąlygų (pomedžio ploto, neuždengto asfaltu, cementu ar kitomis drėgmei <strong>ir</strong>orui nepralaidžiomis medžiagomis, paaukštintų bortelių aplink medį, reljefo <strong>ir</strong> kita).10. Vidutiniška medžių laistymo norma yra 30 l / m² pomedžio, kai d<strong>ir</strong>vožemis lengvas(smėlis <strong>ir</strong> priesmėlis), <strong>ir</strong> 50 litrų, kai d<strong>ir</strong>vožemis sunkus (priemolis <strong>ir</strong> molis).11. Ypatingai karštu <strong>ir</strong> sausu oru laistymo norma didinama 2–3 kartus.12. Vegetacijos metu (ypač prasidedant aktyviai vegetacijai <strong>ir</strong> rudenį, kai ruduo sausas)medžiai laistomi ne mažiau kaip 2 kartus. Sausu <strong>ir</strong> karštu oru medžiai, augantys želdiniųmasyvuose, laistomi iki 4 kartų, iki 15 metų amžiaus pavieniai augantys medžiai laistomi iki 10kartų, vyresni kaip 15 metų amžiaus – iki 5 kartų, priklausomai nuo d<strong>ir</strong>vožemio.13. Kai ant pomedžio uždėtos grotelės, laistoma su hidropulsuojančiu įrenginiu, o laistant bejo – grotelės nuimamos.14. Krūmai vegetacijos metu laistomi 3–4 kartus (priklausomai nuo klimatinių sąlygų <strong>ir</strong> nuod<strong>ir</strong>vožemio), 20–25 l / m² pomedžio.15. Medžiai <strong>ir</strong> krūmai, pasodinti eile ar grupėmis vejoje, laistomi visoje medžių lajų <strong>ir</strong> krūmųteritorijoje.16. Medžiai <strong>ir</strong> krūmai nuo dulkių, apnašų, druskų plaunami naudojant 2–3 litrus vandens 1 m²augalo lajos pav<strong>ir</strong>šiaus.17. Medžiai <strong>ir</strong> krūmai plaunami vegetacijos metu 2–4 kartus, priklausomai nuo klimatinių orosąlygų, medžių <strong>ir</strong> krūmų rūšies, amžiaus <strong>ir</strong> miesto aplinkos užterštumo, t. y. dulkių, teršalų kiekioant lapų <strong>ir</strong> spyglių. Plaunama anksti ryte (ne vėliau 8–9 val.) arba vakare (19–20 val.).18. Po žiemos (nut<strong>ir</strong>pus sniegui), kai labai sausas pavasaris, būtina nuplauti d<strong>ir</strong>vą <strong>ir</strong> gatvesvandeniu, kad būtų pašalintos druskos. Jeigu cheminis užterštumas didelis, medžius <strong>ir</strong> krūmusbūtina laistyti, vandens naudojant lengvoms d<strong>ir</strong>voms – 100–110 l / m², sunkioms – 120–160 l /m².III. MEDŽIŲ IR KRŪMŲ TRĘŠIMAS19. Tręšiami tik gerai prigiję medžiai <strong>ir</strong> krūmai (po metų, kartais <strong>ir</strong> dvejų po pasodinimo),esant vidutinei paros temperatūrai + 9 °C.20. Medžiai <strong>ir</strong> krūmai tręšiami pavasarį <strong>ir</strong> (ar) rudenį, kartais vasarą. Skystomis trąšomistręšiama po lietaus arba laistymo.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 181/385
21. Tręšiant medžius <strong>ir</strong> krūmus mineralinėmis trąšomis, taikomos normos:21.1. lapuočiams: azoto – 30 g / m², amonio salietros – 90 g / m², kalio – 40 g / m²;21.2. spygliuočiams: azoto – 12,5 g / m², amonio salietros – 50 g / m², kalio – 10 g / m²;21.3. krūmams: azoto – 5–7 g / m², amonio salietros – 5–7 g / m², kalio – 6–8 g / m²,vegetacijos metu tręšiant du kartus (p<strong>ir</strong>mą kartą sprogstant lapams, antrą kartą prieš krūmųžydėjimą).22. Daugumai medžių rūšių naudojama 25–30 l / m², krūmams – 10–15 l / m² mineraliniųtrąšų t<strong>ir</strong>palo, kurių koncentracija: amonio salietros – 2 g/l, superfosfato – 20 g/l, kalio chlorido –2 g / l.23. Fosforo trąšomis rekomenduojama tręšti vieną kartą (anksti pavasarį arba rudenį) perdvejus metus.24. Esant dideliam maisto medžiagų trūkumui, augalų lapus būtina nupurkšti magnio, geležiesarba mangano sulfatų 1–2 % t<strong>ir</strong>palais.25. Tiksli tręšimo norma nustatoma atlikus d<strong>ir</strong>vos cheminę analizę.IV. DIRVOŽEMIO PURENIMAS, MULČIAVIMAS, MEDŽIŲ IR KRŪMŲ ŠILTINIMAS26. P<strong>ir</strong>maisiais <strong>ir</strong> antraisiais metais po pasodinimo d<strong>ir</strong>vožemio pav<strong>ir</strong>šius po medžiais (išskyrusspygliuočių medžių) purenamas ne giliau 5–10 cm iki 50 cm atstumu nuo kamieno, po krūmais –ne giliau 3–4 cm.27. D<strong>ir</strong>vožemis purenamas pavasarį nut<strong>ir</strong>pus sniegui, kai pakankamai pradžiūva žemė.Vegetacijos metu purenama ne rečiau kaip 2–3 kartus, priklausomai nuo d<strong>ir</strong>vos susigulėjimo.Purenama po lietaus ar laistymo.28. Kai pomedis padengtas velėna, d<strong>ir</strong>va nepurenama, o suardoma velėna.29. D<strong>ir</strong>va mulčiuojama medžio <strong>ir</strong> krūmo priekelminėje dalyje smulkiomis durpėmis, įva<strong>ir</strong>iaiskompostais, nupjauta žole, susmulkintais nukritusiais sveikais lapais, spygliais arba stambiužvyru, kur d<strong>ir</strong>vožemis suplakamas ar sumindomas.30. D<strong>ir</strong>va mulčiuojama, kai ji yra drėgna (bet ne ką tik sudrėkinta), puri, 3–5 cm sluoksniupavasarį arba vasaros pradžioje.31. Esant šaltai besniegei žiemai, mulčiuojamas ar pridengiamas rudenį sodintų <strong>ir</strong> darneprigijusių medžių <strong>ir</strong> krūmų šaknies kaklelis, o auginamų cementiniuose <strong>ir</strong> kitokiuoseaptvaruose – šaknys.32. Jautrūs šalčiui medžiai <strong>ir</strong> krūmai žiemai šiltinami:32.1. šaknys – durpėmis, perpuvusiu kompostu, švariu sniegu (40–50 cm storio sluoksniu),sveikais lapais, juos užpilant plonu žemės sluoksniu;32.2. krūmai apdengiami eglišakėmis, o aukštesni krūmai <strong>ir</strong> medžiai (stiebai <strong>ir</strong> skeletinėsšakos) aprišami veltiniu, šiaudais ar kitomis medžiagomis;32.3. ypač vertingi medžiai <strong>ir</strong> krūmai – specialiai pagamintais mediniais karkasais.V. MEDŽIŲ IR KRŪMŲ GENĖJIMAS33. Medžiai genimi šiais būdais:33.1. lajų retinimas, kai išpjaunama ne daugiau kaip 20 % neskeletinių šakų iki 5 cmskersmens, išsaugant aukščiau esančias šakas <strong>ir</strong> v<strong>ir</strong>šūnę;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 182/385
33.2. lajų pakėlimas, kai palaipsniui (per kelis metus) nuo stiebo apačios išpjaunamosžemutinės šakos, kol bešakis kamienas pasieks 3,2–3,6 m ilgį (išsaugant aukščiau esančias šakas<strong>ir</strong> v<strong>ir</strong>šūnę);33.3. v<strong>ir</strong>šūnių pažeminimas – kai medžius būtina žeminti: jie trukdo elektros energijosperdavimo <strong>ir</strong> ryšių oro linijoms, nudžiūvusi v<strong>ir</strong>šūnė. Tai atliekama nupjaunant iki 1,5–2 m ilgiov<strong>ir</strong>šūnę, žemiau pjūvio 1/5–1/3 likusios lajos dalyje išpjaunamos iš pagrindo visos šakos. Paliktosžemesniosios šakos su v<strong>ir</strong>šūnėmis negenimos. Po p<strong>ir</strong>mo <strong>ir</strong> antro vegetacijos periodų susidaręvertikalieji <strong>ir</strong> šoniniai epikorminiai ūgliai trumpinami 1/2–1/3 jų ilgio.34. Netinkamai apgenėti medžiai taisomi:34.1. lajų pakėlimo būdu, kai išlikęs medžių pagrindinis stiebas;34.2. taikant figūrinį formuojamąjį genėjimą <strong>ir</strong> suteikiant lajai taisyklingą geometrinę formą,kai sunaikinto stiebo tęsinyje išaugusios visomis kryptimis išsikraipiusios šakos. Šiuo atvejutrumpinamos išsišovusios 1–3 metų šakelės lajos išorėje.35. Ankstį pavasarį atliekamas sanitarinis <strong>ir</strong> formuojamasis lajų genėjimas, pašalinant sausas,džiūstančias, pažeistas, nušalusias, nulaužtas šakas ar jų dalis, o atsk<strong>ir</strong>ais atvejais dėl ligų,kenkėjų, oro taršos ar kitų priežasčių nusilpusius medžius.36. Šakos pjaunamos (o ne kerpamos) trimis pjūviais: p<strong>ir</strong>mas pjūvis daromas šakos apačioje25–30 cm nuo stiebo. Įpjaunama ketv<strong>ir</strong>tadalis stiebo. Antras pjūvis daromas iš v<strong>ir</strong>šaus 5 cm toliaukaip apatinis pjūvis. Trečiu pjūviu iš apačios, atsargiai prilaikant ranka, apipjaunama žiediškai,baigiama pjauti. Paskutinis šakos pjūvis turi būti ne lygiagretus stiebui, bet statmenas pjaunamaišakai.37. Sausos <strong>ir</strong> ligotos šakos pjaunamos iki gyvos <strong>ir</strong> sveikos vietos prie pagrindo.38. Po kiekvieno medžio nugenėjimo darbo įrankiai dezinfekuojami 1 % formalinu, 10% variosulfatu arba sp<strong>ir</strong>itu.39. Iškart po nupjovimo visos žaizdos, kurių diametras didesnis kaip 2 cm, užtepamos dažais,sk<strong>ir</strong>tais išorės dažymui su 0,5–3 % fungicido priemaiša. Užtepti tik medieną, o brazdą paliktiatv<strong>ir</strong>ą, kad greičiau apaugtų žaizda. Spygliuočių, kurie gausiai leidžia sakus, žaizdos paliekamosatv<strong>ir</strong>os. Plonesnės žaizdos apipurškiamos fungicidais.40. Genint medžius neleidžiama:40.1. nupjauti medžio stiebą bet kokiame aukštyje, išskyrus v<strong>ir</strong>šūnių pažeminimą (33 punkto 3dalis);40.2. taikyti genėjimo būdą, kuomet nupjaustomos storosios šakos, paliekant nuo stieboišsišovusius kelmelius–stagarus.41. Įmonės, vykdančios medžių <strong>ir</strong> krūmų genėjimo darbus, privalo turėti specialistų, kuriemspagal Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> darbo ministerijosd<strong>ir</strong>ektoriaus 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V(9)-84 patv<strong>ir</strong>tintą „Augančių medžių <strong>ir</strong> krūmųgenėjimo technologijų mokymo programą“ (skelbta interneto puslapyje http://www.darborinka.lt)būtų suteikta teisė vykdyti medžių <strong>ir</strong> krūmų genėjimo darbus.42. Medžių <strong>ir</strong> krūmų genėjimo darbams vadovauja pagal 41 punkte nurodytus reikalavimusturintis teisę specialistas. Jis darbus vykdančius asmenis pas<strong>ir</strong>ašytinai supažindina su medžių <strong>ir</strong>krūmų genėjimą reglamentuojančiais šių taisyklių punktais.VI. KITI MEDŽIŲ IR KRŪMŲ PRIEŽIŪROS DARBAI43. Šalinami vėjo <strong>ir</strong> sniego nulaužti, aplaužyti, pavojingai palinkę, pavojų praeiviams <strong>ir</strong>pastatams keliantys, baigiantys džiūti stiebai <strong>ir</strong> šakos.44. Tikrinami, ar nesupuvę seni medžiai, <strong>ir</strong>, jei reikia, pašalinami.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 183/385
45. Pavasarį medžiai <strong>ir</strong> krūmai išlaisvinami nuo šiltinimo medžiagos (išskyrus praėjusiaismetais pasodintus), šaknies kaklelis – nuo supiltos žemės.46. Iš pomedžių reguliariai šalinamos piktžolės: mechaniniu būdu – (ravint, šienaujant) <strong>ir</strong>cheminiu būdu. Pomedžiuose gali būti sėjamos vejos ar sodinamos gėlės.47. Medžių žaizdos, mechaniniai pažeidimai profilaktiškai purškiami bordo mišiniu, 3 % variooksichloridu ar kitais fungicidais. Medžių drevės išvalomos nuo šiukšlių, supuvusios medienos <strong>ir</strong>dezinfekuojamos. Sutvarkytos drevės uždengiamos lentelėmis, apdorotomis natūralios medžiospalvos antiseptikais.48. Rudenį sugrėbiami <strong>ir</strong> pašalinami pažeisti, rauplėti, dėmėti lapai, kuriuose žiemoja ligųsukėlėjai.49. Prižiūrimos <strong>ir</strong> taisomos sugadintos medelių apsauginės tvorelės <strong>ir</strong> tinkleliai.50. Prižiūrimas naujai pasodintų medžių tv<strong>ir</strong>tinimas (pr<strong>ir</strong>išimas).51. Fiziniai <strong>ir</strong> juridiniai asmenys, vykdantys medžių <strong>ir</strong> krūmų priežiūrą, privalo želdiniųzonoje be raštiško leidimo neleisti vykdyti darbų, kurie kenktų medžiams <strong>ir</strong> krūmams.VII. VANDENS TELKINIŲ, ESANČIŲ ŽELDYNUOSE, PRIEŽIŪRA52. Vandens telkiniai želdynuose gali būti pav<strong>ir</strong>šiniai <strong>ir</strong> gruntiniai.53. Pav<strong>ir</strong>šiniai vandens telkiniai yra:53.1. stovintys: natūralūs – ežerai, d<strong>ir</strong>btiniai – tvenkiniai, kūdros, rekultivuoti į vandens telkinįkarjerai;53.2. tekantys: natūralūs – upės ar jų dalys, d<strong>ir</strong>btiniai – kanalai, grioviai.54. Gruntiniai vandens telkiniai yra: natūralūs – šaltiniai, versmės, d<strong>ir</strong>btiniai – šuliniai,gręžiniai.55. Vandens telkiniai, esantys želdynuose, turi būti švarūs <strong>ir</strong> estetiški.56. Tam užtikrinti būtina:56.1. vandens telkinius, išt<strong>ir</strong>pus ledams iki jų užšalimo, valyti kas mėnesį nuo buitiniųšiukšlių, lapų, šakų;56.2. tvenkinių, kūdrų dumblą valyti ne rečiau kaip kas 7 metai, kai lapai <strong>ir</strong> kitos augalinėsdalys susikaupia vandens telkinio dugne arba tada, kai augalinės pakritos <strong>ir</strong> paukščiųekskrementai dugne sudaro per 10 cm storio sluoksnį, o vanduo įgauna rausvą spalvą <strong>ir</strong> sm<strong>ir</strong>di;56.3. nuleisti d<strong>ir</strong>btinių vandens telkinių (kuriuose galima) vandenį, jeigu jis stipriai užterštas,išvalyti ant dugno esančias šiukšles <strong>ir</strong> dumblą;56.4. iškloti vandeniui nelaidžia plėvele d<strong>ir</strong>btinių vandens telkinių dugną <strong>ir</strong> krantus, kuriuosepadidėjusi filtracija <strong>ir</strong> pažemėjęs vandens lygis;56.5. prižiūrėti, kad vanduo būtų skaidrus – į d<strong>ir</strong>btinius vandens telkinius nuolat patektųvanduo;56.6. siekti, kad į tvenkinius patektų tiek vandens, kad šiltuoju metų periodu pasikeistų visasvanduo;56.7. šalinti siūlinių dumblių biomasę;56.8. įrengti uždorius (skydus) pratekančiuose vandens telkiniuose vandens lygiui reguliuoti;56.9. stebėti uždorių būklę. Medinius uždorius impregnuoti antiseptikais vasarą, pažemėjusvandens lygiui <strong>ir</strong> jiems pradžiūvus.57. Pav<strong>ir</strong>šinio vandens telkinių pakrantėse:57.1. šalinti menkaverčius krūmus, labiau išryškinant vandens telkinio vaizdą;57.2. veisti ažūrinę lają turinčius medžius;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 184/385
57.3. retinti svetimžemių invazinių augalų (bitinės sprigės – Impatiens glandulifera)sąžalynus;57.4. reguliariai pjauti žolę.58. Įrengti:58.1. takus prie vandens telkinių;58.2. prie maudymosi vietų pers<strong>ir</strong>engimo kabinas, biotualetus;58.3. informacinius stendus, kurie drausmintų lankytojus <strong>ir</strong> teiktų reikalingą informaciją;58.4. gerą pakrančių takų apšvietimą.59. Kurti želdynus, veisti želdinius vandens telkinio <strong>apsaugos</strong> zonoje, už vandens telkinio<strong>apsaugos</strong> juostos.60. Jei įstatymai <strong>ir</strong> kiti teisės aktai nedraudžia, galima:60.1. už vandens telkinio <strong>apsaugos</strong> juostos įrengti ramaus poilsio zonas, įrenginiussportavimui, statyti mažuosius kraštovaizdžio architektūros statinius;60.2. vandens telkiniuose, kur leidžia techninės galimybės, įrengti vandens kaskadas,krioklius, fontanus.61. Draudžiama:61.1. naudoti chemines medžiagas vandens telkiniuose <strong>ir</strong> jų pakrantėse augančių augalųnaikinimui;61.2. pildyti tvenkinius chloruotu vandeniu;61.3. maudyti vandens telkiniuose šunis <strong>ir</strong> kitus gyvūnus;61.4. statyti, išskyrus mažosios kraštovaizdžio architektūros, statinius <strong>ir</strong> įrengtikomunikacijas;61.5. naudoti želdinių laistymui stovinčių vandens telkinių vandenį, jei tai keičia vandens lygį.VIII. VEJŲ PRIEŽIŪRA62. P<strong>ir</strong>mųjų metų sėjos vejų priežiūra:62.1. pagrindiniai darbai – susidariusios d<strong>ir</strong>vos plutelės suardymas, pasėtos vejos laistymas,piktžolių naikinimas;62.2. pagrindinis vejų priežiūros tikslas – suformuoti ilgalaikę, visą vegetacijos laikotarpįdekoratyvią, be piktžolių <strong>ir</strong> sveiką veją. Intensyvi priežiūra taikoma dekoratyvinėmsreprezentacinėms <strong>ir</strong> sportinėms vejoms. Žolė pjaunama nuo 14 iki 25 kartų per vegetacijoslaikotarpį, vejos tręšiamos, vėdinamos, naikinamos piktžolės, samanos. Vidutinio intensyvumopriežiūra taikoma dekoratyvinėms sodų <strong>ir</strong> parkų parterio vejoms. Jose vegetacijos laikotarpiu žolėpjaunama 4–6 kartus <strong>ir</strong> saikingai tręšiama, o kiti vejų priežiūros darbai atliekami esant reikalui.Ekstensyviai prižiūrimos paprastosios vejos vegetacijos laikotarpiu pjaunamos 1–2 kartus. Kitapriežiūra netaikoma;62.3. vejų pjovimo aukštis priklauso nuo vyraujančių žolių rūšių. Žemai (3–4 cm) pjaunamaveja, kurioje vyrauja smilgos, pievinės miglės. Daugiametės svidrės, tikrieji <strong>ir</strong> raudonieji eraičinai<strong>ir</strong> kitos aukštaūgės žolės, turinčios gana ilgą belapę pamatinę stiebo dalį, pjaunamos 5–6 cmaukščiau, kad išliktų keli asimiliuojantys žali lapai. Kai kurios sportinės vejos (golfo, teniso)intensyvaus augimo metu (pavasarį) pjaunamos kas 1–2 dienos, kai kurios dekoratyvinės(reprezentacinės <strong>ir</strong> paprastosios) <strong>ir</strong> kai kurios sportinės (futbolo aikštynų) vejos pjaunamos kas 5–7 dienos. Vasarą, trūkstant drėgmės <strong>ir</strong> žolių augimui sulėtėjus, pjaunama rečiau. Nelaistomosvejos sausrų metu nepjaunamos;62.4. nupjautų vejų žolė turi būti surenkama. Palikti žolę galima, kai veja dažnai pjaunama <strong>ir</strong>nupjautų žolių lapai <strong>ir</strong> stiebų stagarėliai ne ilgesni kaip 4,0 cm;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 185/385
62.5. vejų žolių (stiebų <strong>ir</strong> lapų) augimo pristabdymui naudojama hidrozido amonio druska(230 g / 100 m2) ar amino druska (140 g / 100 m2), kurioje daugiau veikiančios medžiagos(veikimas tęsiasi apie 2 mėnesius), bet nuo jos prastėja vejos kokybė;62.6. vejos pagrindinis tręšimas atliekamas pavasarį, sniegui nut<strong>ir</strong>pus <strong>ir</strong> vejoms pradžiūvus(kovo pabaigoje – balandžio pradžioje). Tręšiama kompleksinėmis trąšomis, turinčiomis daugiaufosforo <strong>ir</strong> kalio (N8 P20 K30), 20–40 g / m2. Nupjovus žolę, tręšiama azotinėmis trąšomis – 15–20 g / m2. Baigiantis žolių vegetacijai (rugsėjį) azotu tręšti nebereikia. Vegetacijai pasibaigus(lapkritį) dekoratyvinės parterinės <strong>ir</strong> sportinės vejos tręšiamos kalio magnezija (15–20 g / m2);62.7. tinkamiausios vejoms organinės trąšos yra kompostai, mėšlas <strong>ir</strong> durpės, kaulamilčiai <strong>ir</strong>kraujamilčiai. Rudenį arba anksti pavasarį persijoti (per sietą su 1,0–2,0 cm skersmensskylutėmis) kompostai ant vejos išbarstomi 1,0 cm storio sluoksniu. Vejoms tręšti naudojamasmėšlas turi būti smulkus <strong>ir</strong> perpuvęs. Juo anksti rudenį ar pavasarį tręšiama (1,5–3 kg / m2) kas2–4 metai;62.8. rūgštus d<strong>ir</strong>vožemis (kai pH mažiau kaip 5,7) turi būti kalkinamas. Kalkinama kas 3–5metai gesintomis kalkėmis vėlyvą rudenį <strong>ir</strong> ankstyvą pavasarį, lengvame priesmėlio d<strong>ir</strong>vožemyjeišberiant 0,2–0,3 kg/m2, sunkesniame d<strong>ir</strong>vožemyje – 0,5 kg/ m2;62.9. sausrų metu vejas būtina laistyti, atsižvelgiant, kad sausroms atsparūs aviniai, nendriniai<strong>ir</strong> raudonieji eraičinai, vidutiniškai atsparios – pievinės miglės, daugiametės svidrės <strong>ir</strong>paprastosios smilgos, neatsparios – šliaužiančiosios smilgos <strong>ir</strong> paprastosios miglės.Laistyti būtina, kai v<strong>ir</strong>šutinis 10–12 cm gylio d<strong>ir</strong>vos sluoksnis išdžiūsta, kai veja prarandasodriai žalią spalvą <strong>ir</strong> kai vejų žolės nebeauga;62.10. laistymo norma: priesmėlio d<strong>ir</strong>vožemiuose – 7,6–12,6 l / m2 vandens, priemolio – 5,1–10,2 l / m2. Vanduo turi sudrėkinti 15–20 cm gylio d<strong>ir</strong>vožemio sluoksnį. Lengvame priesmėliod<strong>ir</strong>vožemyje veją reikia laistyti 2 kartus per savaitę, o sunkesniame – 1 kartą.63. Senų vejų priežiūra:63.1. iš dalinai supuvusių žolių stiebų, lapų, šaknų liekanų susiformavusį veltinį (jis trukdovejų žolių šaknims kvėpuoti), kai jo storis – 1,3 cm <strong>ir</strong> daugiau, būtina šalinti intensyvaus žoliųaugimo periodu (pavasarį ar vasaros pabaigoje). Efektyvus šalinimas yra vertikalus vejospjovimas <strong>ir</strong> smėliavimas;63.2. anksti pavasarį vejos vėdinamos jas grėbstant, akėjant velėną <strong>ir</strong> panaudojant specialiasmašinas – aeratorius. Sportinės vejos vėdinamos kartą per mėnesį, kitos – rečiau. Prieš vėdinant,ant vejų užpilama 0,5–1,0 cm storio smėlio sluoksnis;63.3. piktžolės vejose naikinamos specialiais herbicidais: 2,4 D amino druska (20–25 g/arui),dialenu (20–25 ml/arui, banvelu (15–20 ml/arui) <strong>ir</strong> kt.;63.4. nelygias vejas būtina išlyginti. Išlyginimui naudojamas smėlis, tačiau jo negalima bertistoresniu kaip 2 cm storio sluoksniu. Galima naudoti lengvo priemolio žemę. Vejos lyginamospavasarį ar vasaros pabaigoje, kai intensyviai auga žolė;63.5. naikinant samanas, kurių ats<strong>ir</strong>adimą skatina azoto trąšų stoka d<strong>ir</strong>voje, drėgmėsperteklius, pavėsis, dažnas pjovimas žemesniu kaip 2 cm aukščiu ar labai rūgšti d<strong>ir</strong>vos reakcija,būtina pagerinti bendrą vejos priežiūrą, vėdinti d<strong>ir</strong>vos pav<strong>ir</strong>šių, gausiau tręšti azoto trąšomis,kalkinti gesintomis kalkėmis. Mažuose vejų ploteliuose samanos iššukuojamos grėbliu arbametaline šluota, sk<strong>ir</strong>ta lapams sugrėbti. Samanos naikinamos <strong>ir</strong> tręšiant amonio sulfatu (15–20 g /m2);63.6. išretėjusias vejas būtina atnaujinti įsėjant pusę normos (10 g / m2) žolių sėklos. Sėjamapavasarį į grėbliu išpurentą pav<strong>ir</strong>šinį vejos sluoksnį, vėliau suspaudžiant lengvu volu.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 186/385
IX. GĖLYNŲ PRIEŽIŪRA64. Gėlių daigai sodinami rytais arba vakarais (apsiniaukusiu oru gali būti sodinama visądieną). Prieš sodinimą į daigams padarytas duobutes pripilama vandens, o pasodintus daigus vėlbūtina palaistyti. Į gėlynus pasodintus daigus būtina laistyti kasdien, kol prigis. Galima d<strong>ir</strong>vąmulčiuoti durpėmis.65. Sausrų <strong>ir</strong> augalo spartaus vystymosi (žiedinių pumpurų krovimo, žydėjimo <strong>ir</strong>atsinaujinimo, pumpurų formavimosi) laikotarpiais gėlynus reikia gausiai laistyti. Vienmečiųgėlių gėlynams sk<strong>ir</strong>iama 15–20 l/m2, daugiamečių gėlių gėlynams – 30–40 l/m2, pavasarinėmssvogūninėms gėlėms – 40–60 l/m2, kad gėlyno žemė sudrėktų 30–40 cm gyliu. Vegetacijos metulaistoma nuo 2 iki 5 kartų.66. Gausiau palaisčius ar po lietaus purenamas d<strong>ir</strong>vos pav<strong>ir</strong>šius.67. Daigams prigijus, visą vegetacijos periodą jie tręšiami trąšų t<strong>ir</strong>palu, kas 10–15 dienų.Jauni augalai tręšiami azotinėmis trąšomis, kraunantys žiedus <strong>ir</strong> žydintys – kalio <strong>ir</strong> fosforotrąšomis.68. P<strong>ir</strong>mą kartą gėlynai tręšiami sniegui nut<strong>ir</strong>pus. Azotinių trąšų svogūninėms gėlėmsnaudojama 20–30 g / m2, daugiametėms gėlėms – 10–15 g / m2. Fosforo (50–60 g / m2) <strong>ir</strong> kalio(20–30 g / m2) trąšos įterpiamos į d<strong>ir</strong>vą ją purenant p<strong>ir</strong>mą kartą. Azotinėmis trąšomis (20–30 g /m2) antrą kartą tręšiama praėjus 3 savaitėms po p<strong>ir</strong>mojo tręšimo. Trečią kartą gėlynas tręšiamasžiedinių pumpurų krovimo arba žydėjimo metu (10 g azoto, 30 g fosforo <strong>ir</strong> 20 g kalio) / 1 m2trąšų t<strong>ir</strong>palu. Rudenį visos daugiametės gėlės tręšiamos sk<strong>ir</strong>iant 1 m2 gėlyno 10 g azoto, 50–60 gfosforo <strong>ir</strong> 30 g kalio trąšų.69. Daugiametėms gėlėms trūkstant mikroelementų (boro, mangano, molibdeno, vario,kobalto, cinko <strong>ir</strong> kt.), jais tręšiama pavasarį, p<strong>ir</strong>mą kartą purenant d<strong>ir</strong>vą. Mikroelementaistręšiama tokiais kiekiais <strong>ir</strong> koncentracijomis: boro rūgšties 2–5 g (0,02–0,05 %), vario sulfato 1–5g (0,02–0,05 %), mangano sulfato 5–10 g (0,05–0,1 %), cinko sulfato 1–2 g (0,01–0,02 %),amonio molibdato 1–5 g (0,01–0,0 5 %) 10 litrų vandens.70. Norint suformuoti gražius glaudesnius gėlių kerus, jie genimi. Vienmečių lauko gėliųkereliai formuojami pašalinant v<strong>ir</strong>šūnėles v<strong>ir</strong>š 4–5 lapo. Genimi šalavijai, verbenos, petunijos,žydrūniai <strong>ir</strong> kt. Geriau į gėlynus sodinti jau suformuotus gėlių kerelius.71. Rudenį peržydėjusios nedekoratyvios vienmetės gėlės išraunamos <strong>ir</strong> d<strong>ir</strong>va paruošiamakitiems metams. Jei gėlyne numatoma auginti tų pačių rūšių gėles, jautrias d<strong>ir</strong>voje plintančiomsligoms, d<strong>ir</strong>vožemis dezinfekuojamas arba pav<strong>ir</strong>šinis jo sluoksnis pakeičiamas.72. Naujus daugiamečių gėlių gėlynus geriausia sodinti ankstyvą rudenį arba pavasarį.Daugelis daugiamečių gėlių prigyja per 8–10 dienų. Jos laistomos, kol prigyja.73. Šalia lėtai augančių daugiamečių gėlių nesodinamos greitai šakniastiebiais plintančiosgėlės. Jos sodinamos gėlyno pakraščiuose. Jeigu tokios gėlės jau buvo pasodintos, jų ūgliainukertami, augimas apribojamas įkasant bortelius.74. Vegetacijos metu nuolat šalinami nužydėję žiedai, apm<strong>ir</strong>ę ar ligų pažeisti nedekoratyvūslapai, neleidžiama vienoms gėlėms užgožti kitų.75. Daugiametės gėlės, kurių žiedai formuojasi ne stiebų v<strong>ir</strong>šūnėse, genimos patrumpinantv<strong>ir</strong>šūnėles, kad kerai užaugtų glaudesni, augalai gausiau žydėtų. Kitoms gėlėms pašalinamišoniniai ūgliai su žiedpumpuriais, kad būtų didesni pagrindiniai žiedai.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 187/385
76. Kad gėlynuose augančios svogūninės gėlės gausiai žydėtų, jas būtina iškasti <strong>ir</strong> atrinkussvogūnus sodinti kasmet, išskyrus narcizus, kurie persodinami kas 2–3 metai. Ilgesnį laiką (3–4metus) nepersodintos gali augti margutės, žydrės, scylės, puškinijos, leukojos, snieguolės, lelijos.77. Daugiamečių gėlių priežiūrą palengvina mulčas, kuris pagerina <strong>ir</strong> augimo sąlygas, sulaikodrėgmę, ne taip gausiai auga piktžolės. Augalai, iškeliantys į žemės pav<strong>ir</strong>šių šakniastiebius, porudenį užpiltu mulču geriau žiemoja (astilbės, bruneros, rodžersijos, ausytosios <strong>ir</strong> gauruotosiosraktažolės, kt., išskyrus šakniastiebinius vilkdalgius, kurių šakniastiebiai dažnai supūva).78. Mulčiavimui gėlynams geriausiai tinka durpių <strong>ir</strong> perpuvusio mėšlo kompostai, norsdažniausiai naudojamos <strong>ir</strong> durpės. Mulčio sluoksnis naujiems gėlynams – 2–3 cm, seniems – 5–8cm. Geriausias mulčiavimo laikas – ankstyvas pavasaris arba ruduo, nupjovus antžeminę augalųdalį.79. Kai daugiametės gėlės žiemoja ne vegetatyviniais stiebais ar lapų skrotelėmis, rudenįnukerpama visa antžeminė dalis. Augalų liekanos sugrėbstomos <strong>ir</strong> kompostuojamos, jeineužsikrėtusios ligomis, ligotos – sunaikinamos. Vegetatyviniais stiebais <strong>ir</strong> lapų skrotelėmisžiemojančios gėlės <strong>ir</strong> dvimečių gėlių (darželinio katilėlio, darželinės našlaitės <strong>ir</strong> kt.) lapųskrotelės žiemai turi būti pridengiamos.80. Rožynų priežiūra (genėjimas, tręšimas, nužydėjusių žiedų šalinimas, papildomas tręšimasvasarą, kova su ligomis <strong>ir</strong> kenkėjais):80.1. vegetacijos laikotarpiu rožes būtina genėti kelis kartus. Pagrindinis genėjimas atliekamaspavasarį, rožes atidengus. Pašalinami visi ligoti, į rožės krūmo vidurį augantys <strong>ir</strong> jį tankinantysstiebai. Arbatinių hibridinių rožių stiebai paliekami su 3-4 pumpurais, o floribundinių <strong>ir</strong>poliantinių – su 5–6 pumpurais. Paliekamas v<strong>ir</strong>šutinis pumpuras turi augti į krūmo išorę.Laipiojančios rožės genimos peržydėjusios. Genint nukerpami visi žiedus turėję stiebai,paliekami tik 5–6 nauji, stipriausi ūgliai;80.2. vasarą būtina nuolat šalinti peržydėjusius rožių žiedus su v<strong>ir</strong>šutine stiebo dalimi, antlikusios stiebo dalies paliekant 3–6 pumpurus (priklausomai nuo rožių grupės);80.3. prieš kiekvieną žydėjimą rožes būtina tręšti papildomai, naudojant 15–20 g / m2 azototrąšų. Tręšimas baigiamas antroje liepos pusėje.X. PAGRINDINIAI VEJŲ IR GĖLYNŲ PRIEŽIŪROS REIKALAVIMAI81. Vejų priežiūros reikalavimai:81.1. vejos turi būti žalios spalvos, su tai žolių rūšiai būdingu atspalviu, pakankamai tankus(varpinių žolių ūglių ne mažiau kaip 100 vnt. / 100 cm2) žolynas;81.2. dekoratyvinėse reprezentacinėse <strong>ir</strong> sportinėse vejose neturi būti įva<strong>ir</strong>iažolių <strong>ir</strong> samanų,kitose – tik pavieniai egzemplioriai. Įva<strong>ir</strong>ūs žolynai gali būti specialios pask<strong>ir</strong>ties (kraštovaizdžio)vejose;81.3. vejose neturi susikaupti storesnis kaip 1,3 cm augalų atliekų veltinis;81.4. vejos pjaunamos taip, kad nenukentėtų varpinių augalų krūmijimosi bambliai. 3–4 cmaukščiu pjaunamos vejos, kuriose vyrauja smilgos, pievinės miglės. 5–6 cm aukščiu pjaunamos:svidrės, tikrieji <strong>ir</strong> raudonieji eraičinai, kitos aukštaūgės žolės, turinčios gana ilgą belapę pamatinęstiebo dalį, kad išliktų keli asimiliuojantys žali lapai;81.5. labai retas vejas, kuriose varpinių žolių ūglių yra ne daugiau kaip 50 vnt. / 100 cm2,būtina gerinti.82. Gėlynų priežiūros reikalavimai:© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 188/385
82.1. gėlynai sodinami pagal projektą, kokybiškais gėlės genčiai, rūšiai <strong>ir</strong> veislei būdingaisdaigais;82.2. gėlių daigai turi būti susodinti nustatytais atstumais, šachmatų langelių tvarka, pradedantsodinti nuo plačiausios gėlyno kraštinės. Floribundinių <strong>ir</strong> poliantinių rožių 1 m2 turi būtisodinama ne mažiau kaip 8 krūmai;82.3. susiformavęs gėlynas turi būti vientisas, aiškios kompozicijos;82.4. gėlės gėlyne turi būti vešlios, gausiai žydėti, neturi būti peržydėjusių žiedų <strong>ir</strong>nudžiūvusių lapų. Juos reikia nuolat šalinti.______________Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. D1-31 „Dėlželdynų <strong>ir</strong> želdinių būklės stebėsenos programos patv<strong>ir</strong>tinimo“Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3215) 21straipsnio 1 <strong>ir</strong> 2 dalimi,t v i r t i n u želdynų <strong>ir</strong> želdinių būklės stebėsenos programą (pridedama).APLINKOS MINISTRASARŪNAS KUNDROTAS______________PATVIRTINTALietuvos Respublikos aplinkosministro2008 m. sausio 14 d. įsakymuNr. D1-31ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ BŪKLĖS STEBĖSENOS PROGRAMAI. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių būklės stebėsenos programoje (toliau – Programa) nustatomasProgramos tikslas, nubrėžiami pagrindiniai uždaviniai šiam tikslui pasiekti <strong>ir</strong> pateikiamospriemonės šiems uždaviniams įgyvendinti.2. Šia Programa turi vadovautis savivaldybės, rengdamos savivaldybės želdynų <strong>ir</strong> želdiniųbūklės stebėsenos planą 5 metams, siekiant surinkti duomenis <strong>ir</strong> kitą informaciją apiesavivaldybei prisk<strong>ir</strong>toje teritorijoje esančius želdynus <strong>ir</strong> želdinius, kad būtų galima tinkamaivertinti jų būklę, valdyti <strong>ir</strong> prognozuoti ją.3. Rengiant Programą vadovautasi Lietuvos Respublikos monitoringo įstatymo (Žin., 1997,Nr. 112-2824; 2006, Nr. 57-2025), Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3215), Lietuvos Respublikos aplinkos <strong>apsaugos</strong> įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75), LietuvosRespublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių (Žin., 2001, Nr. 90-3144) nuostatomis,Bendraisiais savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatais (Žin., 2004, Nr. 130-4680; 2007,© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 189/385
Nr. 76-3035), atsižvelgta į mokslo <strong>ir</strong> studijų institucijų įva<strong>ir</strong>iuose šalies miestuose atliktų želdynų<strong>ir</strong> želdinių būklės stebėjimų duomenis <strong>ir</strong> išvadas.II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ4. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių būklės tyrimas <strong>ir</strong> vertinimas pasižymi didele įva<strong>ir</strong>ove <strong>ir</strong> yra sunkiaiunifikuojami:Lietuvoje nuo 1988 metų sistemingai buvo vykdomi tik miškų būklės stebėjimai pagal ICPForests programą, o želdynų <strong>ir</strong> želdinių, augančių ne miškų ūkio pask<strong>ir</strong>ties žemėje, būklėsstebėjimai vykdyti tik fragmentiškai. Juos vykdė Botanikos institutas, Vytauto Didžiojouniversiteto Kauno botanikos sodas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, kai kuriosšvietimo įstaigos atsk<strong>ir</strong>ų savivaldybių užsakymu. Stebėjimai vykdyti daugiausia miestuose, todėlinformacijos apie kitų, ne miškų ūkio pask<strong>ir</strong>ties žemėje augančių, želdinių būklę nėra.Miestų gatvėse sąlygos medžiams augti yra nevienodos. Net toje pačioje gatvėje, sk<strong>ir</strong>tingosejos atkarpose, sąlygos gali labai sk<strong>ir</strong>tis. Vienose gatvėse želdiniai sudaro žalias juostas, esančiasdažniausiai už pėsčiųjų tako, kitose – medžiai auga 2–4 m pločio pievoje arba tiesiog šalia gatvės.Čia žemė aplink šaknis mažiau trypiama, medžiai gauna daugiau drėgmės, o žiemos metu antšaknų mažiau patenka barstomos druskos.Tačiau daugumos didžiųjų miestų magistralinių gatvių želdinius sudaro medžių (rečiaukrūmų) eilės, pasodintos tarp važiuojamosios dalies <strong>ir</strong> pėsčiųjų tako, kur šaknų sistema iš daliesarba visai uždengta d<strong>ir</strong>btine danga (betonu, asfaltu <strong>ir</strong> kt.), jaučiamas nuolatinis drėgmėstrūkumas. Po d<strong>ir</strong>btine danga d<strong>ir</strong>vožemio temperatūra šaknų sistemos zonoje karštomis dienomispasiekia 25–30 oC. Jeigu aplink medį uždėtos metalinės grotelės, po jomis ji būna dar 5 oCaukštesnė. Be to, medžiai gatvių želdiniuose veikiami miesto pramonės įmonių <strong>ir</strong> transportosukeltos oro taršos, ant šaknų <strong>ir</strong> net lajų patenka žiemą barstomos įva<strong>ir</strong>ios druskos <strong>ir</strong> jų mišinių.Nepalankių augimo sąlygų nualinti augalai tampa neatsparūs biotiniams veiksniams, t. y.patogeniniams mikroorganizmams <strong>ir</strong> kenkėjams.Lietuvos miestų gatvėse medžiai nebuvo genimi keletą dešimtmečių. 1994–1995 metaisdaugelyje miestų <strong>ir</strong> miestelių gatvių medžiai buvo intensyviai nugenėti nupjaunant iki 2/3 lajosarba net <strong>ir</strong> visą lają, paliekant tik kamieną. Tokio genėjimo pasekmė – ant medžių didelėsžaizdos – atv<strong>ir</strong>i keliai patogenų išplitimui. Per jas visuose miestuose ant medžių kamienų išplitopuvinius sukeliantis grybas – paprastoji alksniabūdė – Schyzophyllum commune Fr. (negyvąmedieną pūdantis grybas), pažeidęs iki 60–80 % miestų gatvėse augančių medžių.Medžių būklę gatvėse nulemia ne tik augimo sąlygos, genėjimo pasekmės, bet <strong>ir</strong> medžiorūšies biologinės savybės – sk<strong>ir</strong>tingas jų atsparumas abiotiniams <strong>ir</strong> biotiniams veiksniams.Daugumos miestų gatvėse vyrauja liepa, kurios rūšys nevienodai pakančios miesto sąlygoms<strong>ir</strong> atsparios biotiniams veiksniams. Tyrimai parodė, kad iš plačiau paplitusių rūšių pakantesnė yraeuropinė liepa (Tilia europea L.). Blogiausiai nepalankias augimo sąlygas gatvėje pakenčiamažalapė liepa (Tilia cordata Mill.). Be to, jos lajose gausiau čiulpiančiųjų <strong>ir</strong> augalų lapų arbapumpurų formos pakitimu (galus) sudarančių grupės kenkėjų – liepinio amaro (Eucallipterustiliae L.), liepinės voratinklinės erkės (Schizotetranychus tiliarium Herm.) <strong>ir</strong> gumbadarės erkės(Eriophyes leiosoma Nal., E. tiliaenervalis Nal., E. tiliae Pgst.).Mažalapių liepų gausiau Panevėžio, Alytaus, Šiaulių <strong>ir</strong> Vilniaus, paprastųjų liepų – Klaipėdos<strong>ir</strong> Kauno gatvėse. Didžialapės liepos dažniausiai pasodintos mišriai su kitomis rūšimis. Iš kitųmedžių rūšių gatvių želdiniuose plačiau paplitusios introdukuotos rūšys – paprastasis kaštonas(Aesculus hippocastanum L.), uosialapis klevas (Acer negundo L.), kanadinė tuopa (Populus x© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 190/385
canadensis Moench.). Jeigu kaštonai auga beveik visų miestų, išskyrus Vilniaus, t<strong>ir</strong>tose gatvėse,tai kanadinė tuopa plačiau paplitusi Marijampolės <strong>ir</strong> Panevėžio, o uosialapis klevas – Alytaus <strong>ir</strong>Marijampolės gatvėse. Atsk<strong>ir</strong>ose gatvėse auga dažniau skveruose bei parkuose aptinkamosrūšys – baltažiedė robinija (Robinia pseudoacacia L.), žaliasis uosis (Fraxinus lanceolataBorkh.), platanalapis klevas (Acer pseudoplatanus L.), raudonasis ąžuolas (Quercus rubra L.),kininė tuopa (Populus simonii Carr.), juodosios tuopos glaustašakė forma (Populus nigra L.‘Italica‘).Kauno botanikos sodo specialistų atlikti medžių būklės stebėjimai rodo, kad visuosemiestuose į nepalankius aplinkos veiksnius labiausiai reagavo mažalapė liepa: lapų defoliacija –iki 2 balų, nekrozė – 3 balai.Paprastojo kaštono reakcija į skurdžias augimo sąlygas gatvėse pas<strong>ir</strong>eiškia lapų nekroze.Karštomis <strong>ir</strong> sausomis vasaromis Alytaus, Vilniaus, Kauno gatvėse ji siekė 2–3 balus. Mažalapė<strong>ir</strong> didžialapė liepos buvo neatsparios <strong>ir</strong> kenkėjams. Joms daugiausiai žalos darė liepinėsvoratinklinės erkės <strong>ir</strong> amarai, kurių gausumas sausringais vasaros periodais siekė 1–3 balus.Beveik vienoda visuose miestuose buvo uosialapio klevo būklė: defoliacija – 1–2 balai, lapųnekrozė 1–2, atsk<strong>ir</strong>ais metais – 3 balai, miltligė – dažniausiai 1–2 balai.Kanadinių tuopų <strong>ir</strong> juodosios tuopos glaustašakės formos lapus gausiai kasmet pažeidžia (iki3–4 balų, dažnai Vilniaus gatvėse) tuopinės kandys (Lithocelletis populifoliella Tr.).Vertinant medžių (nuo 1994 metų intensyviai genimų Kauno, Vilniaus <strong>ir</strong> kitų miestų gatvėse)būklę, nustatyta, kad genėjimo metu išplito grybinių ligų sukelti puviniai.2000 metais atlikus detalius tyrimus Kauno centrinėse gatvėse, nustatyta, kad dauguma tenaugančių medžių yra 70–80 metų. Iki 25–30 % jų, o kai kuriose gatvėse <strong>ir</strong> iki 80 %, yra sukamienų <strong>ir</strong> šakų puviniais arba mechaniniais pažeidimais. Tyrimo metu rasta <strong>ir</strong> žuvusių medžių(mažalapių liepų <strong>ir</strong> kaštonų). Kaune <strong>ir</strong> kituose miestuose žuvusiųjų vietoje dažniausiai sodinamosmažalapės arba didžialapės liepos, kurių būklė dažniausiai tik patenkinama arba bloga.III. PROGRAMOS TIKSLAS IR PAGRINDINIAI UŽDAVINIAI5. Programos tikslas – gauti patikimus duomenis, kurie leistų nustatyti želdynų <strong>ir</strong> želdiniųbūklės kitimo tendencijas <strong>ir</strong> pagrįsti priemones, užtikrinančias želdynų <strong>ir</strong> želdinių būklėsgerėjimą.6. Programos pagrindinai uždaviniai tikslui pasiekti:6.1. išaiškinti želdynų <strong>ir</strong> želdinių būklės pablogėjimo priežastis atsižvelgiant į želdynų <strong>ir</strong>želdinių funkcinę pask<strong>ir</strong>tį, išsidėstymą sk<strong>ir</strong>tingame kraštovaizdyje <strong>ir</strong> sk<strong>ir</strong>tinguose miestorajonuose, savivaldybėse, seniūnijose;6.2. stebėti <strong>ir</strong> vertinti didelių rekreacinių apkrovų, transporto taršos (gatvėse <strong>ir</strong> automobiliųkeliuose), atmosferos kritulių, darbų technologijų veisiant <strong>ir</strong> prižiūrint želdynus <strong>ir</strong> želdinius,pažeidimų poveikį želdynams <strong>ir</strong> želdiniams;6.3. stebėti želdinių kenkėjų <strong>ir</strong> ligų ats<strong>ir</strong>adimą <strong>ir</strong> plitimą, vertinti jų įtaką želdiniųgyvybingumui <strong>ir</strong> džiūvimui;6.4. 2 metus (nuo pasodinimo) kontroliuoti naujai pasodintų želdinių prigijimą, jų būklę,nustatyti želdinių (sk<strong>ir</strong>tinguose pagal atliekamas funkcijas želdynuose) žuvimo faktorius;6.5. išaiškinti <strong>ir</strong> nustatyti medžių <strong>ir</strong> krūmų rūšis, labiausiai atsparias pavojingiems kenkėjams<strong>ir</strong> ligoms, rekreacinėms apkrovoms, transporto taršai;6.6. parengti želdynų <strong>ir</strong> želdinių taršos ribinius normatyvus;6.7. parengti <strong>ir</strong> aprobuoti želdynų <strong>ir</strong> želdinių būklės trumpalaikės <strong>ir</strong> ilgalaikės prognozėsmetodus;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 191/385
6.8. pagal stebėsenos duomenis parengti rekomendacijas želdinių atsparumui, gyvybingumui<strong>ir</strong> naudingų savybių didinimui;6.9. parengti informaciją apie savivaldybės želdynų <strong>ir</strong> želdinių stebėseną (duomenų bazes,leidinius, internetinius puslapius).IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS7. Programos įgyvendinimo priemonės pateiktos Programos priede „Želdynų <strong>ir</strong> želdiniųbūklės stebėsenos programos įgyvendinimo priemonės“ (priedas).8. Savivaldybės, vadovaudamosios Programos priede išvardintomis priemonėmis, rengiasavivaldybės želdynų <strong>ir</strong> želdinių būklės stebėsenos planą, kuriame nustato minimalų stebėjimovietų skaičių, stebėjimų laiką, periodiškumą, išsidėstymo schemą GIS (geografinių informaciniųsistemų) pagrindu.V. SIEKIAMI REZULTATAI9. Sukaupta reikiama informacija apie želdynų <strong>ir</strong> želdinių būklę.10. Priimti sprendimai (kuriant, pertvarkant, prižiūrint želdynus <strong>ir</strong> želdinius), pagrįsti želdynų<strong>ir</strong> želdinių būklės vertinimo <strong>ir</strong> prognozavimo rezultatais.11. Bus sudarytos sąlygos spręsti šias gamtinės aplinkos problemas, susijusias su želdynais <strong>ir</strong>želdiniais:11.1. natūralios kraštovaizdžio struktūros pokyčių dėl vertingiausių kraštovaizdžio kompleksų(želdynų) nykimo, ekologinės, estetinės vertės mažėjimo dėl ūkinės veiklos <strong>ir</strong> rekreacinėsapkrovos;11.2. biologinės įva<strong>ir</strong>ovės nykimo <strong>ir</strong> neracionalaus gyvosios gamtos išteklių <strong>naudojimo</strong>;11.3. invazinių augalų <strong>ir</strong> gyvūnų rūšių, keliančių pavojų biologinei įva<strong>ir</strong>ovei <strong>ir</strong> žmoniųsveikatai, plitimo;11.4. d<strong>ir</strong>vožemio kokybės urbanizuotose teritorijose prastėjimo dėl didėjančios d<strong>ir</strong>vožemioantropogeninės fizinės <strong>ir</strong> cheminės taršos;11.5. aplinkos oro užterštumo dėl vietinės kilmės <strong>ir</strong> atnešamų iš kitų regionų teršalų.VI. VERTINIMO KRITERIJAI12. Pagrindiniai Programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai:12.1. kasmet gaunami duomenys, leidžiantys vertinti želdynų <strong>ir</strong> želdinių būklę savivaldybėslygiu;12.2. pagrindžiamos introdukuotų medžių <strong>ir</strong> krūmų (sk<strong>ir</strong>tų urbanizuotoms teritorijomsželdinti) veisimo prielaidos;12.3. pagrindžiamas medžių <strong>ir</strong> krūmų asortimentas, sudarytas urbanizuotoms teritorijoms;12.4. patikimai prognozuojama grybinių ligų <strong>ir</strong> kenkėjų populiacijos apimtis, sudaromossąlygos šios informacijos pagrindu veiksmingai naudoti kovos priemones;12.5. nustatomas natrio chlorido <strong>ir</strong> kitų druskų, naudojamų sniegui <strong>ir</strong> ledui t<strong>ir</strong>pdyti, poveikisželdiniams, pateikiamas druskų (cheminių medžiagų), mažai kenksmingų želdiniams, sąrašas.______________Želdynų <strong>ir</strong> želdinių būklės stebėsenos programos priedas© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 192/385
ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ BŪKLĖS STEBĖSENOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMOPRIEMONĖSEil.Nr.Programosuždavinys1. Vertinti želdynų <strong>ir</strong>želdinių būklėskaitą dėl oroteršalų (tolimųjųpernašų <strong>ir</strong> vietiniotransporto, kitųobjektų teršalų)2. Vertinti želdynų <strong>ir</strong>želdinių būklėskaitą dėl grybiniųligų <strong>ir</strong> kenkėjų,žmogausneigiamos veiklospoveikioUždaviniosprendimopriemonėsSk<strong>ir</strong>tingasfunkcijasatliekančiųželdynų <strong>ir</strong>želdinių būklėsstebėsenaGrybinių ligų <strong>ir</strong>kenkėjųželdynuosestebėsenaNaCl <strong>ir</strong> kitųdruskų(medžiagų),naudojamųsniegui <strong>ir</strong> leduit<strong>ir</strong>pdyti, poveikioželdiniams,atsk<strong>ir</strong>iemsželdynamsStebimi parametrai arparametrų grupėsLajos būklė: išretėjimas,asimetriškumas, lapų arspyglių sumažėjimasLapų, spyglių būklė:defoliacijos,dechromacijos <strong>ir</strong>nekrozės laipsnisKamieno būklė: daliniskamieno išdžiūvimasD<strong>ir</strong>vožemio cheminėsudėtis: metalų (As, Cd,Cr, Cu, Hg, V, Ni, Pb,Sr, Zn) <strong>ir</strong> fosforonustatymasLapijos, spyglių būklė:defoliacijos,dechromacijos laipsnis,grybinių ligų <strong>ir</strong> kenkėjųpažeidimo laipsnisKamieno būklė:paprastosiosalksniabūdės, tikrosiospinties, paprastojokelmučio <strong>ir</strong> kitų,medienos puviniussukeliančių,išplitimo laipsnisD<strong>ir</strong>vožemiorūgštingumas:grybųpHnustatymasCl, Na, K, Ca <strong>ir</strong> Mgkiekis lapuose,spygliuose <strong>ir</strong>pumpuruoseCl, Na, K, Ca <strong>ir</strong> Mg <strong>ir</strong> Kkiekis d<strong>ir</strong>vožemyjeLapų, spyglių <strong>ir</strong> pumpurųpažeidimai: defoliacijos,dechromacijos <strong>ir</strong>StebėjimoperiodiškumasKartą metuoseKartą metuoseKartą metuoseKas dešimt metųKartą metuoseKartą metuoseKas treji metaiKas antri metaiKas treji metaiKartą metuose© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 193/385
3. Vertintiintrodukuotų <strong>ir</strong>stambių (16 cmapimties 1 maukštyje) sodmenųprisitaikymąvietinei aplinkaistebėsenaŽmogaus veiklosneigiamopoveikioželdynams <strong>ir</strong>želdiniamsstebėsenaIntrodukuotųmedžių <strong>ir</strong> krūmųprisitaikymo prievietinės aplinkosstebėsenanekrozės laipsnisŽievės, kamieno, šakų,šaknų, lapų, spygliųmechaniniai pažeidimai:žievės <strong>ir</strong> kamienoišilginis ar skersinispažeidimo laipsnis,žaizdų ilgis, plotis <strong>ir</strong>gylis, šaknų pažeidimoprocentas, lapų arspyglių sumažėjimolaipsnisPomedžio būklė:pomedžio, neuždengtoasfaltu, cementu arkitomis drėgmei <strong>ir</strong> oruinepralaidžiomismedžiagomis, plotas(m 2 ), sutrypto, sumintopomedžio plotoprocentas nuo visopomedžio plotoLajos būklė: išretėjimas,asimetriškumasMedžių <strong>ir</strong> krūmųgyvybingumo rodikliai:metinis prieaugis, žiedų,sėklų ar vaisių gausumasbalaisŠalčio pažeidimai:pumpurų, ūglių, žievėspažeidimai balaisSausros pažeidimai: lapų<strong>ir</strong> spyglių defoliacijoslaipsnisNatūralaus grunto lygioprie medžio šaknieskaklelio pasikeitimas:pažemėjimas arpaaukštėjimas (cm)D<strong>ir</strong>vožemio cheminėsudėtis: pH nustatymasD<strong>ir</strong>vožemio vertikalausprofilio (panaudojantspecialų gręžimoagregatą) aprašymas:Kartą metuoseKartą metuoseKartą metuoseKartą metuoseKartą metuoseKartą metuoseKartą metuoseKas treji metaiKas penkerimetai© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 194/385
D<strong>ir</strong>vožemio ponaujai pasodintaisdideliais (3,5 m <strong>ir</strong>daugiau) medžiais(liepomis,kaštonais, klevais<strong>ir</strong> kt.) stebėsenahumusinio sluoksniostoris(cm),susiskaidymas,technogeninio gruntosluoksnio storis (cm),smėlio, žvyro,priesmėlio, priemolio,molio sluoksniaiNatūralaus grunto lygioprie medžio šaknieskaklelio pasikeitimas:pažemėjimas arpaaukštėjimas (cm)D<strong>ir</strong>vožemio cheminėsudėtis: pH nustatymasD<strong>ir</strong>vožemio vertikalausprofilio (panaudojantspecialų gręžimoagregatą) aprašymas:humusinio sluoksniostoris(cm),susiskaidymas,technogeninio gruntosluoksnio storis (cm),smėlio, žvyro,priesmėlio, priemolio,molio sluoksnisKartą metuoseKas treji metaiKas penkerimetaiLietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. D1-5 „Dėl želdynų<strong>ir</strong> želdinių inventorizavimo <strong>ir</strong> apskaitos taisyklių patv<strong>ir</strong>tinimo“Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3215) 18straipsnio 4 dalimi,t v i r t i n u Želdynų <strong>ir</strong> želdinių inventorizavimo <strong>ir</strong> apskaitos taisyklės (pridedama).APLINKOS MINISTRASARŪNAS KUNDROTAS______________PATVIRTINTALietuvos Respublikos aplinkosministro2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr.D1-5ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ INVENTORIZAVIMO IR APSKAITOS TAISYKLĖS© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 195/385
I. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Šios taisyklės reglamentuoja želdynų <strong>ir</strong> želdinių inventorizavimą, jų apskaitą ne miškų ūkiopask<strong>ir</strong>ties žemėje, nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos.2. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių inventorizavimo tikslas – įvertinti želdynų <strong>ir</strong> želdinių kiekybinę <strong>ir</strong>kokybinę būklę, numatyti jų <strong>apsaugos</strong>, <strong>naudojimo</strong> <strong>ir</strong> atkūrimo priemones, sukurti želdiniųapskaitos duomenų bazę.3. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų.4. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių inventorizavimą gali atlikti asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimąželdininkystės, miškininkystės, kraštovaizdžio architektūros, žemėtvarkos, biologijos srityse <strong>ir</strong> nemažesnę kaip 1–2 metų pat<strong>ir</strong>tį tvarkant, kuriant, projektuojant želdynus <strong>ir</strong> želdinius.II. ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ INVENTORIZAVIMO PARUOŠIAMIEJI DARBAI5. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių inventorizavimo paruošiamieji darbai:5.1. želdynų <strong>ir</strong> želdinių aerofotografavimas, aerofotonuotraukų <strong>ir</strong> ortofoto planų paruošimas;5.2. želdynų inventorizavimo objektų planavimas;5.3. paruošiamieji darbai želdynuose;5.4. želdynų <strong>ir</strong> želdinių inventorizavimo klausimu pasitarimo organizavimas;5.5. darbo sutarčių <strong>ir</strong> sąmatų sudarymas.6. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių aerofotografavimas atliekamas kompleksiškai apimant Lietuvosteritoriją bendriems topografijos, žemės <strong>ir</strong> miškų ūkio tikslams tenkinti. Inventorizuojantželdynus <strong>ir</strong> želdinius, naudojama praėjusių penkerių kalendorinių metų laikotarpioaerofografavimo medžiaga. Želdynų inventorizacijai naudojamos 1:2000, 1:5000 mastelioaerofotonuotraukos. Dendrologinių kolekcijų inventorizavimui – 1:1000, 1:2000 mastelioaerofotonuotraukos.7. Paruošiamiesiems darbams želdynuose prisk<strong>ir</strong>iama:7.1. želdynų ribų nustatymas;7.2. informacijos, reikalingos apsvarstyti želdynų <strong>ir</strong> želdinių inventorizavimo klausimuspasitarime, surinkimas;7.3. ankstesnės planinės, inventorizavimo <strong>ir</strong> kitos medžiagos apie želdynus <strong>ir</strong> želdiniusgavimas;7.4. objekto tvarkymui reikalingos planinės aerofoto <strong>ir</strong> ortofoto medžiagos sukomplektavimas;7.5. integruoto ortofoto lauko abriso paruošimas atliekamas skaitmeninio ortofotografiniožemėlapio pagrindu.8. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių inventorizavimo klausimu pasitarime svarstomi <strong>ir</strong> derinami šieklausimai:8.1. tvarkomų objektų ribos <strong>ir</strong> plotai;8.2. želdynų priskyrimo atitinkamai grupei patikslinimas tvarkomame objekte pagal Želdynųįstatyme pateiktą klasifikavimą;8.3. tvarkomo objekto ūkinių vienetų ribos, želdynų masyvų susk<strong>ir</strong>stymas kvartalais <strong>ir</strong> kt.;8.4. inventorizavimo darbų <strong>ir</strong> tvarkomųjų priemonių ypatumai, atsižvelgiant į želdynųfunkcinę pask<strong>ir</strong>tį, technines <strong>ir</strong> ekonomines sąlygas, ūkininkavimo tikslus, rekomenduojamasprojektavimo normas (normatyvus);8.5. inventorizuojamo objekto teritorijai parengti kitų darbų projektai – statybos, kelių, gatviųtiesimo <strong>ir</strong> kitų darbų, projektų pa<strong>naudojimo</strong> tikslingumas <strong>ir</strong> galimybės;8.6. specialūs reikalavimai ypač vertingiems želdynams <strong>ir</strong> kitų tyrimų būtinumas;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 196/385
8.7. ekologinė želdynų <strong>ir</strong> želdinių būklė objekto teritorijoje, esami aplinkos teršimo šaltiniai <strong>ir</strong>su tuo susiję inventorizavimo uždaviniai.9. Želdynų inventorizavimo kartografinis pagrindas yra ortofotografiniai žemėlapiaianaloginėje <strong>ir</strong> skaitmeninėje formoje. Ortofoto žemėlapiai sudaromi valstybinėje koordinačiųsistemoje LKS–94.10. Prieš pradedant želdynų <strong>ir</strong> želdinių inventorizavimo lauko darbus, būtina atlikti praktiniusužsiėmimus, sk<strong>ir</strong>tus personalo apmokymui, kurių pagrindiniai tikslai:10.1. įsisavinti želdynų klasifikavimo grupių išskyrimo <strong>ir</strong> atsk<strong>ir</strong>ų želdinių aprašymo principus;10.2. supažindinti su naudojamais instrumentais <strong>ir</strong> normatyvais;10.3. supažindinti su <strong>tvarkymo</strong> priemonių projektavimo <strong>ir</strong> vertinimo normatyvais, jų taikymoypatumais inventorizuojamame objekte;10.4. supažindinti su želdinių būklės vertinimu, pasitaikančiais kenkėjais <strong>ir</strong> želdinių ligomis,su pažeistų želdinių aprašymu <strong>ir</strong> apskaita.11. Tren<strong>ir</strong>uotė <strong>ir</strong> personalo apmokymas organizuojami konkrečiame želdyne. Užorganizavimą atsakingas projekto autorius.III. LAUKO DARBAI12. Lauko darbai pradedami po želdynų <strong>ir</strong> želdinių inventorizavimo pasitarimo. Natūrojeapžiūrint kiekvieną želdinių grupę <strong>ir</strong> (ar) atsk<strong>ir</strong>us želdinius, užpildoma Želdynų <strong>ir</strong> želdiniųinventorizavimo kortelė (1 priedas):12.1. skiltyje „Želdyno (objekto) pavadinimas“ įrašomas konkretus inventorizuojamoželdyno (objekto) pavadinimas. (Objektas – gatvė, namų valda <strong>ir</strong> kt.);12.2. skiltyje „Želdinių sklypo numeris plane“ rašomi skaičiai nuo 1 iki 200. Pr<strong>ir</strong>eikus galibūti pridedamos <strong>ir</strong> raidės;12.3. skiltyje „Rūšinės sudėties koeficientas“ įrašomi medžių <strong>ir</strong> krūmų grupės (20 <strong>ir</strong> daugiauvnt.) rūšinės sudėties skaičiai (nuo 1 iki 10 taip, kad bendra skaičių suma būtų lygi 10). Medžiųar krūmų eilėms (20 <strong>ir</strong> daugiau vnt.) taip pat įrašomas rūšinės sudėties koeficientas. Jis rašomaspagal biogrupėje augančių atsk<strong>ir</strong>ų medžių rūšių užimamo kiekio santykį;12.4. skiltyje „Medžių, krūmų rūšis (porūšis, varietetas, forma arba veislė)“ įrašomiinventorizuojamų medžių, krūmų, lianų rūšių pavadinimai (pagal knygą: Gudžinskas Z., Lietuvosinduočiai augalai. Vilnius, 1999). Medžių, krūmų, lianų kultivarų pavadinimai (formos) rašomioriginalo kalba lotyniškomis raidėmis tarp apostrofų, didžiąja raide, pvz., paprastasis ąžuolas‘Fastigiata’.Inventorizuojant želdinius botanikos soduose, arboretumuose, dendrologinėse kolekcijose arpanašios pask<strong>ir</strong>ties želdynuose, į želdinių inventorizavimo kortelę kartu su lietuvišku augalopavadinimu įrašomas lotyniškas augalo pavadinimas;12.5. skiltyje „Kiekis“ įrašomas pavieniui ar nedidelėmis grupėmis (iki 19 vnt.) augančiųmedžių, krūmų ar lianų kiekis (1–19 vnt.), taip pat, jei nebuvo pildoma 3 skiltis.Medžių, augančių grupėmis (20 <strong>ir</strong> daugiau vnt.), kiekis įrašomas tik dendrologiškai,ekologiškai, estetiškai vertingų, kultūros paveldui <strong>ir</strong> kraštovaizdžiui reikšmingų (pagal aplinkosministro įsakymą) medžių;12.6. skiltyje „Aukštis“ įrašomas medžių <strong>ir</strong> krūmų, kuriems buvo pildoma 3 <strong>ir</strong> (ar) 5 skiltis,aukštis. Medžių <strong>ir</strong> krūmų aukštis rašomas nuo 0,1 m (iki 2 m – gradacija kas 0,1 m, nuo 2 iki 6m – kas 0,5 m, daugiau kaip 6 m – kas 1 m). Aukštis nustatomas vizualiai ar matuojantaukštimačiu;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 197/385
12.7. skiltyje „Skersmuo“ įrašomas medžių <strong>ir</strong> medžiu išaugusių krūmų, kuriems buvopildoma 3 <strong>ir</strong> (ar) 5 skiltis, skersmuo. Jis matuojamas 1,3 m aukštyje ne žemesniems kaip 1,5 mmedžiams. Skersmuo matuojamas žerglėmis ar kitais prietaisais;12.8. skiltis „Medžių grupių skalsumas“ pildoma tik medžių grupėms, kai pildoma 3 skiltis.Jis gali būti nuo 0,3 iki 1,3. „Krūmų grupių glaudumas“ pildomas krūmų grupėms <strong>ir</strong>gyvatvorėms (1 – reta grupė (gyvatvorė), kai projekcinis padengimas < 25%, 2 – vidutiniotankumo (26–60%), 3 – tanki (>60%);12.9. skiltis „Želdinių būklė“ pildoma kiekvienai 4 skiltyje įrašytai rūšiai, naudojant 4 balųskalę nuo (1 – gera būklė, 2 – patenkinama, 3 – bloga, 4 – žuvęs želdinys).Želdinių būklė vertinama apibendrinant kelis rodiklius (2 priedas): genėjimo intensyvumolaipsnį, defoliacijos laipsnį, ligų intensyvumą, kenkėjų gausumą <strong>ir</strong> pakenkimo laipsnį, medžiokamieno (žievės) mechaninio pažeidimo intensyvumą, pasv<strong>ir</strong>imo laipsnį;12.10. skiltyje „Reikalingos <strong>tvarkymo</strong> priemonės“ įrašomos reikalingos <strong>tvarkymo</strong>priemonės:12.10.1. <strong>tvarkymo</strong> priemonės pavadinimas: k<strong>ir</strong>sti, genėti, persodinti, atnaujinti <strong>ir</strong> kt.;12.10.2. iškertamų medžių procentas prie grupių, kurias reikia retinti dėl per didelio tankumoar sanitarinės būklės;12.10.3. <strong>tvarkymo</strong> priemonių taikymo eiliškumas:12.10.3.1. skubiai tvarkomi 45 o kampu <strong>ir</strong> daugiau pasv<strong>ir</strong>ę, visiškai sutrūnijusiais kamienaismedžiai (ypač minkštieji lapuočiai), augantys po elektros lauko linijomis, <strong>ir</strong> kiti labai blogosbūklės medžiai <strong>ir</strong> krūmai;12.10.3.2. tvarkomi blogos būklės medžiai <strong>ir</strong> krūmai, iš dalies blogos būklės (kai vertinantželdinių būklę (12.9 punktas), ne mažiau kaip du rodikliai yra įvertinami blogai) medžiai, k<strong>ir</strong>stiniper 5 artimiausius metus, kiti pagal želdinių būklę per 5–10 metų k<strong>ir</strong>stini medžiai ar krūmai;12.11. skiltyje „Pastabos“ gali būti įrašoma:12.11.1. atstumai tarp medžių <strong>ir</strong> krūmų eilėse <strong>ir</strong> tarp eilių, pvz., eilė, kas 2 m; 2 eilės, 4 x 4 m;12.11.2. komentarai apie įdomesnius medžius ar krūmus, pvz., 10 kamienų; v<strong>ir</strong>šūnėje –„raganų šluota“;12.11.3. komentarai apie gyvatvores, medžių <strong>ir</strong> krūmų eiles, pavienių medžių <strong>ir</strong> krūmųformavimą, pvz., karpoma gyvatvorė;12.11.4. komentarai apie patenkinamos <strong>ir</strong> blogos būklės želdinius, pvz., nulaužta medžiov<strong>ir</strong>šūnė; nustelbtas; džiūsta; lapai užpulti miltligės <strong>ir</strong> pan.;12.11.5. amžius;12.12. prie kortelės pateikiama „Trumpa želdyno charakteristika“ (3 priedas): nurodomabendra želdyno (parko, skvero <strong>ir</strong> kt.) būklė, pateikiami duomenys apie vejas, gėlynus, želdynosmulkius, dekoratyvinius <strong>ir</strong> kitus statinius, želdyno inžinerines dangas, gamtinius elementus,želdyno teritorijoje esančius valstybės ar vietos savivaldos institucijų saugomus gamtos <strong>ir</strong>kultūros paveldo objektus, žinomą istorinę <strong>ir</strong> projektinę medžiagą apie želdyną.IV. APSKAITOS IR PROJEKTAVIMO DARBAI13. Apskaitos <strong>ir</strong> projektavimo darbus organizuoja <strong>ir</strong> už juos atsako projekto vadovas.Apskaitos <strong>ir</strong> projektavimo darbų etapai:13.1. lauko darbų medžiagos patikrinimas, sutvarkymas <strong>ir</strong> atidavimas projektiniam tvarkymui;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 198/385
13.2. inventorizavimo <strong>ir</strong> grafinių duomenų bazių formavimas pagal nustatytą technologiją(įvedimas, skenavimas, kontrolė, atributinių <strong>ir</strong> grafinių duomenų apjungimas, kontroliniųdokumentų išspausdinimas);13.3. želdynų <strong>ir</strong> želdinių charakteristikos duomenų paruošimas jų išteklių, būklės <strong>ir</strong> pokyčiųanalizei atlikti, veiklai įvertinti;13.4. želdynų <strong>ir</strong> želdinių taksoraščių, <strong>tvarkymo</strong> (ūkinių) darbų žinialapių, želdyno (objekto)charakteristikos duomenų ruošimas;13.5. kartografinės medžiagos ruošimas (želdynų <strong>ir</strong> želdinių planšetų, planų, žemėlapių <strong>ir</strong> kt.);13.6. želdynų <strong>ir</strong> želdinių <strong>tvarkymo</strong> projekto paruošimas, pasitarimo organizavimas, derinimas<strong>ir</strong> teikimas tv<strong>ir</strong>tinimui.14. Planinė medžiaga, nurodant tikslias želdyno (parko, skvero <strong>ir</strong> kt.) ribas, medžių <strong>ir</strong> krūmųgrupes, vertingų medžių <strong>ir</strong> krūmų augimo vietas, kelius <strong>ir</strong> takus, želdyne esančius pastatus, turibūti paruošta želdynams, vertingiems dendrologiniu požiūriu, reikšmingiems kraštovaizdžiui, <strong>ir</strong>želdynams, įtrauktiems į šalies gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo sąrašus.[Skelbta: Žin., 2008, Nr.: 5-200]______________Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. D1-719 „Dėlatsk<strong>ir</strong>ųjų <strong>ir</strong> priklausomųjų želdynų kūrimo <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> projektų rengimo tvarkos aprašopatv<strong>ir</strong>tinimo“Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3215) 19straipsnio 3 dalimi,t v i r t i n u Atsk<strong>ir</strong>ųjų <strong>ir</strong> priklausomųjų želdynų kūrimo <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> projektų rengimo tvarkosaprašą (pridedama).APLINKOS MINISTRASARŪNAS KUNDROTAS______________PATVIRTINTALietuvos Respublikos aplinkosministro 2007 m. gruodžio 29 d.įsakymu Nr. D1-719ATSKIRŲJŲ IR PRIKLAUSOMŲJŲ ŽELDYNŲ KŪRIMOIR TVARKYMO PROJEKTŲ RENGIMO TVARKOS APRAŠASI. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Šis tvarkos aprašas reglamentuoja atsk<strong>ir</strong>ųjų <strong>ir</strong> priklausomųjų želdynų kūrimo <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong>projektų rengimo tvarką (toliau – Tvarka).2. Atsk<strong>ir</strong>uosius <strong>ir</strong> priklausomuosius želdynus kurti <strong>ir</strong> pertvarkyti galima tik pagal parengtus <strong>ir</strong>nustatyta tvarka patv<strong>ir</strong>tintus projektus.3. Atsk<strong>ir</strong>ųjų želdynų projektai rengiami pagal patv<strong>ir</strong>tintus miestų, miestelių, savivaldybių arbajų dalių bendruosius <strong>ir</strong> detaliuosius planus.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 199/385
4. Priklausomieji želdynai projektuojami kartu su planuojama teritorija, kurios sudėtyje jieyra.5. Priklausomųjų želdynų projektai rengiami pagal patv<strong>ir</strong>tintus planuojamos teritorijos,kurioje yra želdynas, detaliuosius planus.6. Želdynų projektai priklausomai nuo projektuojamos teritorijos dydžio <strong>ir</strong> detalumo laipsniorengiami masteliu M 1:1 000, M 1:500 arba M 1:200, fragmentai M 1:50, 1:20, 1:10 <strong>ir</strong> kt.7. Želdynai gali būti projektuojami dviem etapais, rengiant techninį projektą <strong>ir</strong> darbo projektąarba tik rengiant techninį darbo projektą. Nedidelio ploto nesudėtingiems objektams rengiamassupaprastintas techninis darbo projektas.8. Atsk<strong>ir</strong>ųjų želdynų techninė dokumentacija rengiama kaip atsk<strong>ir</strong>i dokumentai, laikantisbendrųjų <strong>ir</strong> detaliųjų planų sprendinių <strong>ir</strong> juos detalizuojant.9. Priklausomųjų želdynų techninė dokumentacija turi būti rengiama, derinama <strong>ir</strong> tv<strong>ir</strong>tinamakompleksiškai, kartu su tūrinių objektų projektais, kaip sudėtinė jų dalis.10. Želdynų projektai turi būti kompleksiniai, apimantys želdinius, reljefą, kelius, takus,vizualinę informaciją, sporto <strong>ir</strong> kitas aikšteles, vandens telkinius, pr<strong>ir</strong>eikus <strong>ir</strong> želdynų aptvėrimą,elektros energijos tiekimą <strong>ir</strong> lauko apšvietimą, vandentiekį, kanalizaciją, mažuosius kraštovaizdžioarchitektūros statinius <strong>ir</strong> teritorijos <strong>tvarkymo</strong> elementus.11. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Želdynų įstatyme (Žin., 2007, Nr. 80-3215) vartojamas sąvokas.II. ATSKIRŲJŲ IR PRIKLAUSOMŲJŲ ŽELDYNŲ TECHNINIO PROJEKTORENGIMO REIKALAVIMAI12. Rengiant atsk<strong>ir</strong>ųjų <strong>ir</strong> priklausomųjų želdynų techninę dokumentaciją, vadovautis statybostechniniu reglamentu STR 1.05.06.2005, patv<strong>ir</strong>tintu aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d.įsakymu Nr. D1-708 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.05.06.2005 patv<strong>ir</strong>tinimo“ <strong>ir</strong>kitais teisės aktais, reglamentuojančiais techninės dokumentacijos rengimo tvarką.13. Projekto sudėtis:13.1. tyrinėjimo darbai:13.1.1. topografinė nuotrauka ne senesnė kaip 1 metų su pažymėtais medžiais nuo 28 cmapimties 1 m aukštyje, krūmais <strong>ir</strong> lianomis nuo 1,5 m aukščio; M 1:500 arba M 1:1 000;13.1.2. situacijos schema;13.1.3. esamos padėties planas M 1:500 arba 1:1 000;13.1.4. d<strong>ir</strong>vožemio tyrimo duomenys;13.1.5. esamų želdynų <strong>ir</strong> želdinių inventorizacijos duomenys;13.1.6. istorinės raidos apžvalga (istorinių želdynų);13.1.7. architektūriniai-menotyriniai tyrimai;13.1.8. apsauginės zonos medžio masyvų <strong>ir</strong> grupių taksacija;13.1.9. hidrologiniai tyrimai (esant vandens telkiniams arba pakitus gruntinių vandenų lygiui);13.1.10. esamų gėlynų fragmentinės inventorizacijos duomenys;13.1.11. statinių, įrenginių, teritorijos <strong>tvarkymo</strong> elementų architektūriniai matavimai <strong>ir</strong> būklėsnustatymas;13.2. projektavimo darbai:13.2.1. želdyno planavimo projektas;13.2.2. dendrologinis brėžinys;13.2.3. takų <strong>ir</strong> aikštelių brėžinys;13.2.4. aukščių planavimo brėžinys;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 200/385
13.2.5. inžinerinių tinklų brėžinys;13.2.6. vandens sistemų reguliavimo brėžinys;13.2.7. detalių <strong>ir</strong> fragmentų architektūriniai sprendimai;13.2.8. sąmatiniai skaičiavimai;13.2.9. aiškinamasis raštas.14. Techninis projektas nustatyta tvarka teikiamas derinti <strong>ir</strong> tv<strong>ir</strong>tinti.III. DARBO PROJEKTAS15. Darbo projekte detalizuojami techninio projekto sprendiniai taip, kad rangovai galėtųvykdyti darbus.16. Darbo projekto sudėtis:16.1. planavimo projektas su nuorodomis į detalių <strong>ir</strong> fragmentų projektus;16.2. dendrologinis projektas;16.3. kelių, takų <strong>ir</strong> aikštelių brėžinys su dangų skerspjūviais <strong>ir</strong> latakais, laiptų detalėmis;16.4. aukščių planavimo brėžinys su žemės darbų kartograma;16.5. projektuojamų objektų žymėjimo brėžinys;16.6. statinių, įrenginių, teritorijos <strong>tvarkymo</strong> elementų brėžiniai;16.7. gėlynų fragmentų brėžiniai;16.8. hidrotechninių įrenginių projektas;16.9. inžinerinių tinklų projektas;16.10. darbų organizavimo projektas;16.11. sąmatiniai skaičiavimai;16.12. aiškinamasis raštas.17. Visiems brėžiniams pateikiama medžiagų specifikacija. Specifikacijose taip pat nurodomiatsk<strong>ir</strong>ų medžių <strong>ir</strong> krūmų rūšių sodmenų dydžio <strong>ir</strong> kokybės reikalavimai.18. Aiškinamajame rašte:18.1. motyvuojamas <strong>ir</strong> pagrindžiamas želdyno planavimo <strong>ir</strong> pritaikymo pas<strong>ir</strong>inktai pask<strong>ir</strong>čiaisprendimas;18.2. aprašomos visos kitos projektinio sprendimo įgyvendinimo technologijos;18.3. akcentuojamas želdyno <strong>naudojimo</strong> pobūdis <strong>ir</strong> funkciniai ryšiai su urbanizuotomisteritorijomis.IV. TECHNINIS DARBO PROJEKTAS19. Techninio darbo projekte sutapatinami techniniam <strong>ir</strong> darbo projektams keliam<strong>ir</strong>eikalavimai.20. Techninio darbo projekto sudėtis:20.1. techninio darbo projekto tyrinėjimo darbai, nurodyti 13.1.1–13.1.11 punktuose;20.2. techninio darbo projekto projektavimo darbai, nurodyti 16.1–16.12 punkte.V. SUPAPRASTINTAS TECHNINIS DARBO PROJEKTAS21. Supaprastintas techninis darbo projektas rengiamas nedidelio ploto nesudėtingiemsželdynams.22. Supaprastinto techninio darbo projekte numatoma tik dalis techninio darbo projektosudėtyje numatytų darbų. Vykdomi tik būtiniausi tyrinėjimo darbai (13.1.1–13.1.3, 13.1.5 <strong>ir</strong>© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 201/385
pr<strong>ir</strong>eikus kiti 13.1 punkte nurodyti darbai) <strong>ir</strong> projektavimo darbai (16.2, 16.5, 16.10, 16.11 <strong>ir</strong>pr<strong>ir</strong>eikus kiti 16 punkte nurodyti darbai).[Skelbta: Žin., 2008, Nr.: 2-79]______________Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. D1-718 „Dėlmetinės statistinės ataskaitos apie savivaldybės teritorijoje esamus, sutvarkytus, įkurtusnaujus želdynus teikimo tvarkos aprašo patv<strong>ir</strong>tinimo“Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3215) 10straipsnio 1 dalies 15 punktu,t v i r t i n u Metinės statistinės ataskaitos apie savivaldybės teritorijoje esamus, sutvarkytus,įkurtus naujus želdynus teikimo tvarkos aprašą (pridedama).APLINKOS MINISTRASARŪNAS KUNDROTASSUDERINTAStatistikos departamentoprie Lietuvos Respublikos Vyriausybės2007 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (1.7-111)SD-1747______________PATVIRTINTALietuvos Respublikos aplinkosministro2007 m. gruodžio 29 d. įsakymuNr. D1-718METINĖS STATISTINĖS ATASKAITOS APIE SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJEESAMUS, SUTVARKYTUS, ĮKURTUS NAUJUS ŽELDYNUS TEIKIMO TVARKOSAPRAŠAS1. Metinės statistinės ataskaitos apie savivaldybės teritorijoje esamus, sutvarkytus, įkurtusnaujus želdynus teikimo tvarkos aprašas nustato tvarką, pagal kurią savivaldybės administracijosteikia metinę statistinę ataskaitą apie savivaldybės teritorijoje esamus, sutvarkytus, įkurtus naujusželdynus (toliau – Ataskaita).2. Ataskaitos teikimo tvarkos aprašas parengtas įgyvendinant Želdynų įstatymo (Žin., 2007,Nr. 80-3215) 10 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatą <strong>ir</strong> siekiant kaupti statistinę informacijąapie savivaldybės teritorijoje esančių parkų būklę, statusą.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. D1-20 (nuo 2011m. sausio 14 d.) (Žin., 2011, Nr. 5-174) redakcijaSavivaldybių administracijos Ataskaitą už einamuosius metus teikia Lietuvos statistikosdepartamentui iki kitų metų kovo 15 d. pagal Lietuvos statistikos departamento patv<strong>ir</strong>tintą formą,suderintą su Aplinkos ministerija.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 202/385
4. Savivaldybių administracijos užtikrina Ataskaitoje teikiamų duomenų tikrumą <strong>ir</strong> atsakoįstatymų <strong>ir</strong> kitų teisės aktų nustatyta tvarka.______________Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. D1-717 „Dėlmedžių <strong>ir</strong> krūmų veisimo, vejų <strong>ir</strong> gėlynų įrengimo taisyklių patv<strong>ir</strong>tinimo“Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3215) 22straipsnio 1 dalimi,t v i r t i n u Medžių <strong>ir</strong> krūmų veisimo, vejų <strong>ir</strong> gėlynų įrengimo taisykles (pridedama).APLINKOS MINISTRASARŪNAS KUNDROTAS______________PATVIRTINTALietuvos Respublikos aplinkosministro2007 m. gruodžio 29 d. įsakymuNr. D1-717MEDŽIŲ IR KRŪMŲ VEISIMO, VEJŲ IR GĖLYNŲ ĮRENGIMO TAISYKLĖSI. BENDROJI DALIS1. Šios taisyklės nustato medžių <strong>ir</strong> krūmų veisimo, vejų <strong>ir</strong> gėlynų įrengimo reikalavimus.2. Šiais reikalavimais vadovaujasi fiziniai <strong>ir</strong> juridiniai asmenys, veisiantys medžius <strong>ir</strong> krūmus,parenkantys vejų žolių <strong>ir</strong> gėlių asortimentą <strong>ir</strong> įrengiantys vejas <strong>ir</strong> gėlynus visuose miestų <strong>ir</strong>miestelių želdynuose, išskyrus privačioje žemėje <strong>ir</strong> privačiose namų valdose veisiamus medžius<strong>ir</strong> krūmus <strong>ir</strong> įrengiamas vejas <strong>ir</strong> gėlynus.3. Vartojamos sąvokos:apvadas – siaura (apie 0,3 m pločio) gėlių juosta, sk<strong>ir</strong>ta aprėminti vejos, partero, gėlynopakraštį;armuo – v<strong>ir</strong>šutinis d<strong>ir</strong>bamas žemės (d<strong>ir</strong>vos) sluoksnis;dekoratyvinė veja – želdyno elementas, kurio funkcija – išryškinti sumedėjusius augalus,gėlynus, mažuosius kraštovaizdžio architektūros statinius (reprezentacinės, sodų <strong>ir</strong> parkųparterio) arba teikti želdynui grožį (žydinčios vejos);gėlinė – talpa gėlėms susodinti (statoma ant šaligatvių, aikštėse, ten, kur nėra žemės gėlėmspasodinti);gėlynas – dekoratyvumo požymiais <strong>ir</strong> bioekologinėmis savybėmis suderinta augalų grupė,dažniausiai atliekanti dekoratyviųjų akcentų funkcijas želdyne <strong>ir</strong> turinti apibrėžtą plotą <strong>ir</strong> formą;klomba – simetriškos formos gėlynas, įrengtas aukščiau takų ar vejos lygio, priklausantisgeometrinių formų gėlynų kategorijai;lysvaitė – 0,5–1,2 m pločio gėlių juosta (geometrinės formos gėlynas);lysvė – 2–3 m pločio gėlių juosta (geometrinės formos gėlynas);© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 203/385
parterinis gėlynas – geometrinės formos gėlynas, kuriame gėlės komponuojamos kaipspalvinės dėmės (savo spalva išsisk<strong>ir</strong>iančios vietos);parteras – dekoratyvus želdynas horizontalioje plokštumoje (atv<strong>ir</strong>a erdvė su veja, gėlynais,vandens baseinais, monumentaliąja daile);paprastoji (kraštovaizdžio) veja – ned<strong>ir</strong>bamo žemės ploto veja (pakelės, šlaito, greitkeliosk<strong>ir</strong>iamosios juostos, oro uosto <strong>ir</strong> kitų vietų veja);sportinė veja – atspari mindymui stadionų, golfo, futbolo, teniso, vaikų žaidimo aikštelių veja.Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme(Žin., 2007, Nr. 80-3215) vartojamas sąvokas.II. MEDŽIŲ IR KRŪMŲ VEISIMAS4. Medžiai <strong>ir</strong> krūmai veisiami:4.1. medžiai – ne arčiau kaip 10 m atstumu, krūmai, aukštesni kaip 2 m, – 2,5 m atstumu nuopastatų sienų su langais;4.2. medžiai – ne arčiau kaip 5 m atstumu, krūmai – 2,5 m atstumu nuo belangių sienų <strong>ir</strong> nuomonolitinių tvorų;4.3. medžiai – ne arčiau kaip 3 m atstumu, krūmai – 1 m atstumu nuo atraminių sienučių;4.4. medžiai – 4 m atstumu nuo apšvietimo stulpų, kolonų <strong>ir</strong> atramų;4.5. krūmai – ne arčiau kaip 1 m, medžiai iki 3 m aukščio <strong>ir</strong> krūmai, užaugantys iki 3 m, – nearčiau kaip 2 m, kiti medžiai – 3 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos <strong>ir</strong> gatvės raudonųjųlinijų;4.6. sklypo šiaurinėje, šiaurės rytų <strong>ir</strong> šiaurės vakarų pusėje – ne aukštesnės kaip 1,3 mgyvatvorės;4.7. krūmai juostoje, sk<strong>ir</strong>iančioje priešingo eismo kryptis gatvėje, – ne aukštesni kaip 1 m;4.8. magistralinių gatvių šaligatvio plote turi būti ne siauresnės kaip 2 m pločio juostosmedžiams sodinti. Jose medžiai <strong>ir</strong> krūmai veisiami ne arčiau kaip 1,2 m nuo važiuojamosiosdalies eismo juostos krašto, krūmų juostų plotis turi būti ne mažesnis nei 1 m;4.9. vietinės reikšmės gatvėse, kuriose pastatai atitolinti ne mažiau kaip 15 m nuo šaligatvioišorinio krašto, medžiai sodinami vejoje greta šaligatvio. Nuo šaligatvio jie atitolinami 0,7 m, t. y.tiek, kad lajos iš dalies dengtų šaligatvį.5. Atsk<strong>ir</strong>ose gatvėse medžiai <strong>ir</strong> krūmai sodinami vienodais atstumais nepertraukiama eile, išvienaamžių tos pat rūšies medžių <strong>ir</strong> krūmų.6. Veisiant medžius <strong>ir</strong> krūmus vadovautis Sodmenų kokybės reikalavimais, patv<strong>ir</strong>tintaisLietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-674 „DėlSodmenų kokybės reikalavimų patv<strong>ir</strong>tinimo“ (Žin., 2007, Nr. 135-5504). Jų asortimentasparenkamas, vadovaujantis rekomenduojamu medžių <strong>ir</strong> krūmų asortimentu.7. Medžius <strong>ir</strong> krūmus draudžiama veisti:7.1. <strong>apsaugos</strong> juostose <strong>ir</strong> zonose, nurodytose Specialiosiose žemės <strong>ir</strong> miško <strong>naudojimo</strong>sąlygose, patv<strong>ir</strong>tintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimuNr. 343 „Dėl specialiųjų žemės <strong>ir</strong> miško <strong>naudojimo</strong> sąlygų patv<strong>ir</strong>tinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652;1996, Nr. 2-43);7.2. melioracijos griovių <strong>ir</strong> tvenkinių dugnuose, šlaituose <strong>ir</strong> iki 1 m nuo kranto;7.3. medžius kapavietėse <strong>ir</strong> kapinėse be specialaus projekto.8. Visais kitais atvejais, nustatant medžių <strong>ir</strong> krūmų sodinimo atstumus, vadovautis STR2.06.01:199 „Miestų, miestelių <strong>ir</strong> kaimų susiekimo sistemos“, patv<strong>ir</strong>tintu aplinkos ministro© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 204/385
1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 „Dėl STR 2.06.01:199 „Miestų, miestelių <strong>ir</strong> kaimų susiekimosistemos“ patv<strong>ir</strong>tinimo“ (Žin., 1999, Nr. 27-773).III. MEDŽIŲ IR KRŪMŲ SODINIMAS9. Veisiant medžius <strong>ir</strong> krūmus, jie gali būti sodinami:9.1. su šaknų sistema, susiformavusia konteineriuose, juos išimant iš konteinerių;9.2. su įpakuotomis ryšuliuose šaknimis;9.3. su žemės gumulu ar plikomis šaknimis.10. Konteineriuose išauginti medžiai <strong>ir</strong> krūmai sodinami visu šiltuoju metų laiku, o suįpakuotomis ryšuliuose šaknimis – ne vegetacijos metu (pavasarį <strong>ir</strong> rudenį).11. Medžiai <strong>ir</strong> krūmai su lipniais žemių gumulais arba plikomis šaknimis sodinami nevegetacijos metu.12. Sodinant visais atvejais kasamos 25–50 % platesnės <strong>ir</strong> gilesnės sodinimo duobės užkonteinerio pakuotes, ryšulių, žemių gumulų arba šaknų sistemos matmenis.13. Duobėms užpildyti smėlio <strong>ir</strong> priesmėlio d<strong>ir</strong>vožemyje ruošiamas velėninės žemėskomposto mišinys su augaline pav<strong>ir</strong>šinio d<strong>ir</strong>vožemio sluoksnio žeme, tūrio santykiu 1:2 arba 1:3,molio <strong>ir</strong> priemolio d<strong>ir</strong>vožemyje – lapų (žolių) komposto arba išvėdinto žemapelkių durpžemiomišinys su augaline pav<strong>ir</strong>šinio d<strong>ir</strong>vožemio sluoksnio žeme, tūrio santykiu 1:2 arba 1:3.14. Prieš sodinimą duobės dugne beriamas 10 cm storio substrato sluoksnis, kuris perkasamas<strong>ir</strong> sumaišomas su dugno d<strong>ir</strong>vožemiu, siekiant gauti tarpinį sluoksnį.15. Visi sodmenys, išskyrus didelius medžius, į paruoštas duobes sodinami taip:15.1. duobės dugne tv<strong>ir</strong>tai įkalami kuolai, kurių aukštis v<strong>ir</strong>š žemės pav<strong>ir</strong>šiaus turi būti 0,8–1,3m;15.2. ant tarpinio sluoksnio beriamas substratas tokio storio, kad sodinamo medžio ar krūmošaknies kaklelis būtų 3–5 cm aukščiau žemės pav<strong>ir</strong>šiaus;15.3. aplink ryšulį, šaknų gumulą arba šaknis, kurios paskleidžiamos, kad nebūtųsus<strong>ir</strong>aičiusios, beriamas substratas iki 1/2–2/3 duobės aukščio <strong>ir</strong> sutankinamas (sumindomas), poto beriamas substratas iki žemės pav<strong>ir</strong>šiaus <strong>ir</strong> vėl sutankinamas. Sumynus šaknies kaklelis turibūti žemės pav<strong>ir</strong>šiaus lygyje;15.4. pasodinus žemės pav<strong>ir</strong>šiuje iš augalinės žemės suformuojama duobutė (lėkštelė) <strong>ir</strong>palaistoma (20–50 l vienam sodinukui). Pakartotinai laistoma 5 kartus per tris savaites.16. Dideli medžiai (su įpakuotomis ryšuliuose šaknimis ar žemės gumulu) sodinami taip:16.1. duobės dugne išgręžiamos trys skylės <strong>ir</strong> į jas įkalami (tiek, kad neiškiltų v<strong>ir</strong>š žemėspav<strong>ir</strong>šiaus) trys kuolai su v<strong>ir</strong>šutinėje dalyje (išorinėje pusėje) padarytais užk<strong>ir</strong>timais;16.2. įdėjus ryšulį ar žemės gumulą į tarpą tarp kuolų, kuolai apjuosiami specialiu guminiu arplastikiniu d<strong>ir</strong>žu su įtempimo sagtimi;16.3. spaudžiant kuolus d<strong>ir</strong>žu, ryšulys ar gumulas nuleidžiamas į duobės dugną. Ryšuliov<strong>ir</strong>šuje gali būti dedamas trikampis iš lentų, kuris, tempiant d<strong>ir</strong>žą, geriau prispaudžia ryšulį. Jeikuoliukai išlenda v<strong>ir</strong>š žemės pav<strong>ir</strong>šiaus, jie įkalami arba nupjaunami;16.4. aplink ryšulį ar žemės gumulą juosiamas perforuotas plastikinis vamzdis, kurio vienasgalas iškeliamas į žemės pav<strong>ir</strong>šių. Kad neįsiveistų pelės, šis vamzdis kartais užpildomas 5–8 mmskersmens akmenėliais;16.5. beriamas substratas iki 1/2–2/3 duobės aukščio <strong>ir</strong> sutankinamas (sumindomas), po toberiamas substratas iki žemės pav<strong>ir</strong>šiaus <strong>ir</strong> sutankinamas, paliekant iškeltą perforuoto vamzdžiogaliuką. Sumynus šaknies kaklelis turi būti žemės pav<strong>ir</strong>šiaus lygyje. Po to žemės pav<strong>ir</strong>šiuje išaugalinės žemės suformuojama duobutė (lėkštelė);© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 205/385
16.6. į perforuotą vamzdį <strong>ir</strong> ant lėkštelės pavidalo pav<strong>ir</strong>šinio sluoksnio pilama 50–100 lvandens. Vanduo galutinai išstumia orą iš augalinės žemės, prigludina substratą prie visų ryšuliopav<strong>ir</strong>šių, o paties ryšulio d<strong>ir</strong>vožemį prigludina prie šaknų <strong>ir</strong> jas sudrėkina.17. Pr<strong>ir</strong>eikus transformuoti žemės pav<strong>ir</strong>šių (pažeminti arba paaukštinti), jis žeminamas arbaaukštinamas ne daugiau kaip 30 cm. Žeminamas arba aukštinamas žemės pav<strong>ir</strong>šius negali būtiarčiau lajos projekcijos išorinės linijos.18. Medžiams šaligatvyje būtina palikti pralaidžias orui <strong>ir</strong> vandeniui ne mažesnes kaip 1,5 x1,5 m keturkampes ar 1,5 m skersmens apvalias atv<strong>ir</strong>as, o geriau – pridengtas grotelėmisaikšteles. Aikšteles galima užberti ne storesniu kaip 3–5 cm storio akmenėlių ar skaldossluoksniu.19. Pasodintų medžių kamienas aprišamas, prieš tai patikrinus, ar jame nėra žaizdų, ligų <strong>ir</strong>kenkėjų pažeidimų. Juos radus – gydoma <strong>ir</strong> tik po to aprišama. Aprišama vyniojant tankausaudinio, specialaus impregnuoto popieriaus juosta arba šiam tikslui specialiai gaminama lipniatamsiai rudos spalvos (kad negadintų estetinio vaizdo) juosta. Aprišimas pašalinamas antrosiosžiemos po sodinimo pabaigoje.20. Pasodinti medžiai, siekiant jus apsaugoti nuo vėjo sukeliamos šaknų vibracijos, tv<strong>ir</strong>tinami:20.1. prie 1, 2 ar 3 kuolų (prie kiekvieno atsk<strong>ir</strong>ai), įgilintų ne mažiau kaip 60 cm į duobėsdugną tam tikslui gaminamais guminiais d<strong>ir</strong>žais. Kad nebūtų pažeista medžio žievė, naudojamid<strong>ir</strong>žai su atitolinimo fiksatoriais. Dažniausiai rišama prie 2 kuolų. Kai naudojamas tik vienaskuolas, jis kalamas vyraujančių vėjų pusėje (Lietuvoje – pietvakarių), kai 3 kuolai – juos galimakiek daugiau atitolinti nuo medžio kamieno;20.2. pasodinti vejose (vietose, kur nevaikšto žmonės) tv<strong>ir</strong>tinami ne mažiau kaip 3 lynais. Priestiebo jie tv<strong>ir</strong>tinami ne mažesniame kaip 2,5 m aukštyje. Lynai ištempiami taip, kad tv<strong>ir</strong>tinimovietoje su stiebu sudarytų 45 o kampą. Lyno tv<strong>ir</strong>tinimo prie stiebo vieta apjuosiama standžiu (išmedienos ar plastmasės juostelių, sujungtų lanksčiomis jungtimis) gaubtu.21. Kai pasodintas medis nejudamai pritv<strong>ir</strong>tintas <strong>ir</strong> palaistytas, žemės pav<strong>ir</strong>šius mulčiuojamasb<strong>ir</strong>iu organinės kilmės mulčiu (susmulkinta medžių žievė ar šakelės, susmulkinti kokoso riešutųkevalai, durpžemis, medžio pjuvenos <strong>ir</strong> kt.) <strong>ir</strong> mineraliniu mulčiu (akmenukais, smulkia skalda,keramzito grūdeliais, vermikulitu), kad per jį lengvai filtruotųsi vanduo į pomedį.22. Pabėrus mulčią, aplink medžio kamieną, ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu nuo, jo išd<strong>ir</strong>vožemio suformuojamas 7–8 cm aukščio žemės kauburėlis, siekiant sulaikyti laistymo <strong>ir</strong>kritulių vandenį nuo nutekėjimo į šalis.23. Sodinimo metu, kai reikia atkurti pusiausvyrą tarp sumažintos šaknų sistemos <strong>ir</strong> lajos,medžius būtina genėti.IV. VEJŲ ĮRENGIMAS24. Vejos įrengimas – vejos tipo (dekoratyvinė, sportinė ar paprastoji) <strong>ir</strong> įrengimo būdo(naujos vejos sėjimas, esamos gerinimas, klojimas ritininės vejos ar sodinimas vejas pakeičiančiųdekoratyviųjų augalų) parinkimas, žemės (d<strong>ir</strong>vos) paruošimas, vejų žolių sėklų mišinioparinkimas pagal vejos tipą, sėja.25. Įrengiant sėtines vejas būtina sunaikinti seną augaliją, pagerinti esamą armens sluoksnį, ojei jo nėra (po statybų) iš reikiamo substrato suformuoti armens sluoksnį, jį patręštimineralinėmis trąšomis, kokybiškai išlyginti d<strong>ir</strong>vos pav<strong>ir</strong>šių <strong>ir</strong> tolygiai pasėti reikiamą sėklųmišinį.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 206/385
26. Piktžolės <strong>ir</strong> kiti nenaudingi augalai sunaikinami herbicidais: dviskiltės žolės – banvelu(15–20 ml arui), starane (10–15 ml arui), visos žolės – roundapu (50 ml arui).Nurodytas herbicido kiekis skiedžiamas 25 l vandens. Panaudojus herbicidus vejų žolėssėjamos po 2–3 savaičių (jei nebuvo naikinta velėna).27. Armens sluoksnis dekoratyviosioms vejoms suformuojamas ne mažesnis kaip 15–20 cm, osportinėms vejoms – 25 cm. Jei d<strong>ir</strong>vos pH yra 5,5 ar rūgštesnė, d<strong>ir</strong>vą būtina kalkinti.28. Esant pakankamam armens sluoksniui, jį būtina perkasti 8–10 cm gyliu, rūpestingaiišrenkant šakniastiebines piktžoles, statybos atliekas (ypač svarbu įrengiant parterines <strong>ir</strong> sportinesvejas).29. Lengvai vandenį praleidžiančiuose gruntuose (smėlio, skaldos, rupaus žvyro) klojamas 5–10 cm storio priemolio sluoksnis, kad sulaikytų pav<strong>ir</strong>šinę drėgmę. Sunkus molingas armenssluoksnis pagerinamas kompostinėmis durpėmis, kompostu, smėliu <strong>ir</strong> visa tai gerai išfrezuojama.30. Pav<strong>ir</strong>šiui išlyginti naudojamos įva<strong>ir</strong>ios techninės priemonės. Didesni plotai (didesni kaip0,5 ha) niveliuojami, nustatant bazinių aukščių taškus <strong>ir</strong> tarp jų suformuojant plokštumas. Dideliplotai vejoms, ypač sportinėms, išlyginami lazeriniu greideriu, maži – naudojant medinį tašą.Nesuslūgusias (iškasinėtas) sklypo vietas reikia suspausti atsk<strong>ir</strong>ai, sutankinant gruntą. Po lietausnelygios vietos užpilamos žeme. Po žiemos suslūgusi žemė išpurenama 2–3 cm gyliu <strong>ir</strong> po toišlyginama.31. Vejoms sk<strong>ir</strong>tuose žemės plotuose būtina suformuoti 0,5–0,6 proc. nuolydį vandeniuinubėgti.32. Prieš sėją vienam arui vejos reikia išberti 3–4 kg kompleksinių trąšų (N 8 P 20 K 30 ) <strong>ir</strong>įterpti į d<strong>ir</strong>vą akėčiomis (mažuose plotuose – grėbliu). 1 ha šarmingų sunkių molio <strong>ir</strong> priemoliod<strong>ir</strong>vų reikia N – 4–5, P – 6–9, K – 4–6 kg/arui veiklios medžiagos trąšų, o silpnai šarmingoms <strong>ir</strong>lengvo priemolio d<strong>ir</strong>voms N – 2–3, P – 4–6, K – 3–4 kg/arui veiklios medžiagos.33. D<strong>ir</strong>va voluojama sunkiu (125-135 kg) volu 2–3 kartus. Negalima voluoti per daug drėgnos<strong>ir</strong> per daug sausos d<strong>ir</strong>vos. Ats<strong>ir</strong>adę nelygumai užberiami žeme. Jei žemė buvo paruošta iš rudens,ji voluojama vieną kartą, prieš tai ją išlyginus.34. Įrengiant sportines <strong>ir</strong> dekoratyvines parterio vejas gali būti naudojami specialūs d<strong>ir</strong>btiniaimaitinamieji substratai: smėlio <strong>ir</strong> kompostinių durpių (santykiu 2:1, 3:1), ceolito <strong>ir</strong> smėlio (1:9,1:10), kuris po to maišomas su durpėmis. Geriausias smėlio, durpių <strong>ir</strong> ceolito mišinys santykiu2:2:1. Substratas sportinėms vejoms turi būti artimas lengvo priemolio d<strong>ir</strong>vožemiui, kuriame:pH – 6,5–7,3, humuso – 4–8 proc., azoto – 6 mg / 100 g, fosforo – 25 mg / 100 g <strong>ir</strong> kalio – 10–15mg/100 g.Sportinėms vejoms įrengiamas drenažas. Sunkiuose d<strong>ir</strong>vožemiuose sausintuvai (drenos)dedami kas 4–8 m 60 cm gylyje, vidutinio sunkumo – kas 10–12 cm <strong>ir</strong> 90–100 cm gylyje.Sunkiuose, vandeniui nelaidžiuose d<strong>ir</strong>vožemiuose būtina įrengti ištisinį 5–7 cm drenažo sluoksnįiš skaldos ar keramzito (8 mm frakcijos) arba 7–10 cm storio iš stambiagrūdžio upės smėlio.35. Žolių sėjos laikas priklauso nuo d<strong>ir</strong>vožemio paruošimo <strong>ir</strong> klimatinių sąlygų. Esantpakankamai drėgmės ar turint įrengtą laistymo sistemą, žolių sėklas galima sėti visą vegetacijoslaikotarpį. Geriausia sėti pavasarį, antroje vasaros pusėje <strong>ir</strong> ankstyvą rudenį iki rugsėjo antrospusės (žolių sėklos sudygsta per 2–3 savaites).36. Dekoratyvinėse vejose sėjami pievinių miglių, raudonųjų eraičinų (kuokštinių <strong>ir</strong>šakniastiebinių) <strong>ir</strong> paprastųjų smilgų siauralapių veislių mišiniai: pievinių miglių – 40–70 proc.,raudonųjų eraičinų – 60–30 proc. Lengvose d<strong>ir</strong>vose rekomenduojamas didesnis eraičinųprocentas. Vejų mišiniai gali būti papildyti daugiametėmis svidrėmis, tačiau jų neturi būti© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 207/385
daugiau kaip 10 proc. bendro sėklų svorio (Lietuvos klimato sąlygomis svidrės yra neilgaamžėsžolės). Bendra sėjos norma – 20 g/m 2 žolių sėklų.37. Sportinėse vejose sėjos norma – 18-20 g/m 2 . Sėjami tokie žolių mišiniai:37.1. stadionuose <strong>ir</strong> žaidimo aikštelėse derlinguose d<strong>ir</strong>vožemiuose: pievinės miglės – 50 proc.,daugiametės svidrės – 10 proc., raudonųjų kuokštinių eraičinų – 15 proc., raudonųjųšakniastiebinių eraičinų – 20 proc., žemaūgių motiejukų – 5 proc.;37.2. stadionuose vidutinio sunkumo <strong>ir</strong> lengvose d<strong>ir</strong>vožemiuose: pievinės miglės – 20 proc.,daugiametės svidrės – 10 proc., nendrinių eraičinų – 70 proc.;37.3. hipodromuose: pievinės miglės – 40 proc., daugiametės svidrės – 10 proc., raudonųjųšakniastiebinių eraičinų – 15 proc., nendrinių eraičinų – 35 proc.38. Eksploatuoti sportines vejas galima tik susiformavus velėnai.39. Paprastosios pask<strong>ir</strong>ties (kraštovaizdžio) vejose sėjos norma – 10–15 g/m 2 . Sėjami tokiežolių mišiniai:39.1. vidutinio derlingumo, sunkiuose <strong>ir</strong> drėgnuose d<strong>ir</strong>vožemiuose: raudonųjų kuokštiniųeraičinų – 20 proc., raudonųjų šakniastiebinių eraičinų – 30 proc., pievinės miglės – 20 proc.,paprastosios smilgos – 15 proc., daugiametės svidrės – 5 proc., žemaūgių motiejukų – 10 proc.;39.2. lengvuose, mažai derlinguose <strong>ir</strong> eroduojamuose d<strong>ir</strong>vožemiuose: avinių eraičinų – 20proc., raudonųjų kuokštinių eraičinų – 15 proc., raudonųjų šakniastiebinių eraičinų – 20 proc.,nendrinių eraičinų – 10 proc., pievinės miglės – 10 proc., baltosios smilgos – 10 proc.,daugiametės svidrės – 5 proc., žemaūgių motiejukų – 10 proc.;39.3. sausuose nederlinguose d<strong>ir</strong>vožemiuose: avinių eraičinų – 40 proc., raudonųjų kuokštiniųeraičinų – 10 proc., raudonųjų šakniastiebinių eraičinų – 10 proc., plokščiosios miglės – 10 proc.,paprastosios smilgos – 5 proc., baltosios smilgos – 10 proc., daugiametės svidrės – 5 proc.,beginklės d<strong>ir</strong>suolės – 10 proc. žolių sėklos.40. Sėjos darbai turi būti atliekami tokia tvarka:40.1. d<strong>ir</strong>va suvoluojama arba suspaudžiama;40.2. mažuose plotuose sėklos tolygiai paskleidžiamos rankomis (pusė reikiamo sėklų kiekioišbarstoma išilgai sklypo, kita pusė skersai sklypą);40.3. dideliuose sklypuose žolių sėklos sėjamos specialiomis sėjamosiomis;40.4. siekiant, kad sėklos lengviau pasiskleistų, jos sumaišomos su smėliu ar sausa durpe;40.5. pasėtos sėklos sekliai įterpiamos į d<strong>ir</strong>vą: smilgų, miglių sėklos – 0,9–1,0 cm, raudonųjų<strong>ir</strong> avinių eraičinų – 1,0–1,5 cm, daugiamečių svidrių bei nendrinių eraičinų – 1,5–2,0 cm gyliu;40.6. įterptos sėklos privoluojamos;40.7. prieš sėjant šlaituose, juose turi būti tempiami tinklai šlaitams sutv<strong>ir</strong>tinti.41. Įrengtos vejos d<strong>ir</strong>vožemio pav<strong>ir</strong>šius turi būti visą laiką drėgnas. Laistoma smulkialašiais arrūką skleidžiančiais purkštukais. Išplautos vietos atsėjamos. Žolė p<strong>ir</strong>mą kartą pjaunama, kai jipasiekia 10–12 cm aukštį.42. Esamų vejų gerinimas:42.1. lygiu pav<strong>ir</strong>šiumi gražiai susiformavusios natūralios pievelės gali būti paverstospakankamai geros kokybės vejomis, pradėjus dažniau (ne mažiau kaip 3–4 kartus per vegetaciją)pjauti <strong>ir</strong> tręšti amonio salietra (po kiekvieno vejos nupjovimo), sk<strong>ir</strong>iant 10–15 g/m 2 ;42.2. į labai retą žolyną (kur varpinių žolių ūglių yra ne daugiau kaip 50 vnt./100 cm 2 ploto)pavasarį (kai d<strong>ir</strong>vožemis pradžiūva), supurenus vejos pav<strong>ir</strong>šių, įsėjama varpinių žolių. Sėklosįterpiamos akėčiomis ar grėbliu, po to suvoluojama.43. Vejų įrengimas velėnuojant ar klojant ritinines vejas:43.1. šiuo būdu veja įrengiama per 2 savaites (sėjant – per 10–15 savaičių ar net ilgiau);© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 208/385
43.2. vienodo storio lygiomis kraštinėmis velėnos gabalai klojami šachmatine tvarka artivienas kito, kad susiglaustų kampai (vengiant 4 gabalų kampų susidūrimo), ant išlygintos <strong>ir</strong>suspaustos, drėgnos d<strong>ir</strong>vos. Po to suvoluojama, į tarpus pripilama žemės <strong>ir</strong> palaistoma;43.3. statūs šlaitai pradedami velėnuoti nuo šlaito apačios į v<strong>ir</strong>šų, kiekvieną velėnos gabaląpritv<strong>ir</strong>tinant 20–30 cm ilgio 2–3 mediniais kuoliukais taip, kad jų galai nebūtų išlindę <strong>ir</strong>netrukdytų pjauti veją;43.4. kad velėna gerai prigytų, nuo velėnos atpjovimo iki jos paklojimo turi praeiti ne daugiaukaip 48 val., per tą laiką ją saugant nuo saulės, žolių šaknių išdžiūvimo.44. Vejų pakeitimas kiliminiais augalais:44.1. kiliminiai daugiamečiai dekoratyvieji augalai auginami ten, kur neauga arba blogai augavarpinės žolės: ūksmingose <strong>ir</strong> pusiau ūksmingose vietose, esant drėgmės nepritekliui ar perdideliam drėgmės kiekiui, trūkstant armens sluoksnio stačiuose akmeninguose šlaituose;44.2. kiliminiai daugiamečiai dekoratyvieji augalai turi pasižymėti tokiomis savybėmis:nelepūs, augti įva<strong>ir</strong>iose d<strong>ir</strong>vose, atsparūs sausrai, greitai plintantys (požeminiais <strong>ir</strong> antžeminiaisšakniastiebiais, šaknų atžalomis <strong>ir</strong> kt.), greitai sudarantys velėninį kilimą. Tokiomis savybėmispasižymi žiemės, gebenės, pachisandros <strong>ir</strong> kt.;44.3. vejų pakaitalais gali būti naudojamos indijinės žemuogenės (Duchesnea indica (Andr.)Focke), ylalapiai flioksai (Phlox subulata L.), mažosios žiemės (Vinca minor L.), Biberšteinoglažutės (Cerastium biebersteinii DC.), paprastieji čiobreliai (Thymus serpyllum L.), kaukazinėsgebenės (Hedera colchica (C.Koch) C.Koch), gebenės lipikės (Hedera helix L.), dvinamėskatpėdės (Antennaria dioica (L.) Gaertn.), šliaužiančiosios šilingės (Lysimachia nummularia L.),pavasariniai poraičiai (Omphalodes verna Moench), kaukaziniai šilokai (Sedum spurium Bieb.),š<strong>ir</strong>džialapės tijarėlės (Tiarella cordifolia L.), didžiažiedės telimos (Tellima grandiflora (Pursch.)Dougl.), kotulės (Cotula spec.).V. GĖLYNŲ ĮRENGIMAS45. Žemės gėlynams paruošimas:45.1. žemė gėlynams atvežama arba paruošiama (sukultūrinamas d<strong>ir</strong>vožemis). Vienmetėmsgėlėms žemė ruošiama 18–20 cm, daugiametėms – 20–40 cm gyliu;45.2. gėlėms auginti naudojama derlinga kompostinė žemė, kuri ruošiama iš įva<strong>ir</strong>ių augaliniųatliekų arba iš statybose sukaupto derlingo armens sluoksnio, praturtinto mėšlu, durpėmis.Kompostą galima pagaminti iš durpių <strong>ir</strong> mėšlo, sluoksniuojant juos <strong>ir</strong> metus pūdant, nuolatosperkasant, o esant sausrai – palaistant;45.3. nesuardytas arba iš dalies suardytas nederlingas planuojamo įrengti gėlyno armenssluoksnis pagerinamas mėšlu. Jei mėšlas šviežias, jis įterpiamas į d<strong>ir</strong>vą sumaišytas su durpėmisrudenį, perpuvęs įterpiamas pavasarį. Norma: 5 kg mėšlo į 1 m 2 ;45.4. rūgščios d<strong>ir</strong>vos, sk<strong>ir</strong>tos gėlynų įrengimui, kalkinamos (priklausomai nuo d<strong>ir</strong>vosrūgštingumo –150–200 g susmulkintos kreidos į 1 m 2 ). Kreida (ypač kalkės) išbarstoma nevėliau kaip prieš 1-2 mėnesius iki gėlių sodinimo (vėliau galima tik kalkinti išt<strong>ir</strong>pintomiskalkėmis);45.5. prieš daigų sodinimą pavasarį atliekamas papildomas tręšimas lengvai t<strong>ir</strong>pstančiomis <strong>ir</strong>lengvai pasisavinamomis trąšomis. Papildomam tręšimui naudojamos azoto (10–20 g/m 2 ) <strong>ir</strong>fosforo (15–20 g/m 2 ) ar kompleksinės trąšos;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 209/385
45.6. organinėmis, ilgai veikiančiomis trąšomis (kraujamilčiais <strong>ir</strong> kaulamilčiais) d<strong>ir</strong>vatręšiama prieš sodinant gėlių daigus. Kraujamilčių naudojama 25–30 g/m 2 , kaulamilčių – 50–70g/m 2 ;45.7. žemė gėlynams paruošiama arba jos pripilama tiek, kad pav<strong>ir</strong>šius būtų 8–10 cmaukštesnis už aplinką (veją, taką <strong>ir</strong> kt.), nes suslūgus žemei pav<strong>ir</strong>šius susilygina.46. Gėlynai kuriami tokia tvarka:46.1. gėlynui parenkama vieta <strong>ir</strong> numatomas jo fonas, nustatomas gėlyno dydis <strong>ir</strong> forma,gėlyno centras <strong>ir</strong> suformuojamas jo derinys, kuriamos pagrindinių gėlių grandys, jos gėlynepakartojamos 2–3 kartus (sukuriamas kompozicinis gėlynas), grandyse gėlės parenkamos pagalaukštį, žydėjimo laiką <strong>ir</strong> žiedų spalvą; tarpai tarp pagrindinių gėlių grandžių apsodinami lygiosfaktūros neutraliomis gėlėmis;46.2. gėlyno forma priklauso nuo kitų aplinkoje esančių želdyno elementų formų:46.2.1. prie taisyklingų geometrinių formų pastatų, poilsio aikštelių, takų įrengiamitaisyklingų geometrinių formų gėlynai;46.2.2. laisvos formos (dažniausiai daugiamečių gėlių) gėlynai įrengiami prie vingiuotųskverų ar parkų takų, krūmų grupių;46.3. rožės sodinamos taisyklingų formų gėlynuose, derinant jas su spygliuočiais augalais <strong>ir</strong>nesodinant kitų gėlių. Rožynuose sodinamos rožės, turinčios panašias morfologines <strong>ir</strong>bioekologines savybes ar net vienos spalvos. Arbatinių hibridinių rožių sodinama ne mažiau kaip6 vnt./m 2 , floribundinių – 6–8 vnt., poliantinių – 8–10 vnt.;46.4. daugiametės gėlės parenkamos pagal d<strong>ir</strong>vos turtingumą maisto medžiagomis <strong>ir</strong>reikalavimus augavietėms: mėgstančios saulėtas ar ūksmingas vietas, sausas ar drėgnas, rūgščiasar šarmingas;46.5. viename gėlyne reikia vengti sodinti daugiametes sk<strong>ir</strong>tingo ilgaamžiškumo gėles;46.6. siekiant, kad gėlynas būtų dekoratyvus visą vegetacijos laikotarpį, daugiamečių gėliųgėlynuose sodinamos sk<strong>ir</strong>tingu laiku žydinčios gėlės. Vienu metu žydinčios daugiametės gėlėssodinamos grandimis, kad sudarytų derinius, o pasikartojantys deriniai – kompozicinį ritmą;46.7. svogūninės <strong>ir</strong> gumbasvogūninės gėlės (dažniausiai trumpos vegetacijos) sodinamos sudaugiametėmis nedideliais lopinėliais, kad jas, praradusias dekoratyvumą, pridengtų kitos gėlės.Nužydėjusių svogūninių gėlių vietoje (jas iškasus arba tarp jų) sodinamos vienmetės gėlės. Galibūti sudaromi spalvingi trumpalaikiai gėlynai iš svogūninių gėlių, pasodintų į plastikines dėžutes,kurios užkasamos į žemę. Nužydėjusios gėlės su dėžutėmis išimamos;46.8. vienmetės gėlės sodinamos taisyklingos formos gėlynuose (parteriniuose gėlynuose,lysvaitėse, lysvėse, klombose, apvaduose, gėlinėse, balkonuose, terasose), derinant pagal aukštį <strong>ir</strong>žiedų arba lapų spalvas;46.9. gėlės sodinamos taip, kad vienos formos gėlės išryškintų kitų formų gėliųdekoratyviąsias savybes, kompaktiški kerai (70 proc. jų tūrio sudaro lapai <strong>ir</strong> žiedai) sudarytų fonąažūriškiems (lapai <strong>ir</strong> žiedai sudaro 25 proc. kero tūrio) augalams. Sodinamos sk<strong>ir</strong>tingos faktūros(ją sudaro augalo pav<strong>ir</strong>šius <strong>ir</strong> lapų dydis) gėlės;46.10. pagrindinės spalvos gyvajame augalų pasaulyje yra trys: raudona, geltona <strong>ir</strong> mėlyna. Jųderiniai yra kontrastingiausi. P<strong>ir</strong>mos eilės spalvos sudaro antros eilės spalvas: violetinę, žalią,oranžinę. Šių spalvų deriniai yra harmoningi. Nereikėtų derinti p<strong>ir</strong>mos eilės spalvų gėlių su iš jųkilusiomis antros eilės spalvų gėlėmis (geltoną <strong>ir</strong> oranžinę, mėlyną <strong>ir</strong> violetinę);46.11. gėlės pradedamos sodinti nuo gėlyno krašto nustatytais atstumais. Antrosios eilės gėlėssodinamos p<strong>ir</strong>mosios eilės tarpuose (šachmatine tvarka). Kiekvienos gėlių grupės kontūrai turibūti ryškūs, vienos rūšies gėlės nesusilieti su kita, todėl grupėse vengiama smailių kampų.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 210/385
Atsk<strong>ir</strong>ų grupių skersinės linijos neturėtų sutapti – tada vienos gėlės bus fonas kitoms – toksderinys natūralesnis;46.12. gėlių sodinimo atstumai priklauso nuo gėlės aukščio, šakojimosi bei plitimointensyvumo. Rečiau sodinamos plačiakerės, greitai plintančios ar ilgai vienoje vietoje augančiosdaugiametės gėlės. Vienmetės žemaūgės gėlės sodinamos 10–15 cm, o aukštaūgės – 15–25 cmatstumu. Daugiamečių kiliminių gėlių sodinama 8–15 vnt., neaukštų – 6–12 vnt., vidutinioaukščio – 3–4 vnt., aukštaūgių – 2–3 vnt./m 2 ;46.13. vienmečių gėlių daigai į gėlynus sodinami nevėjuotą, nesaulėtą dieną, geriausiai sužemės gumulais. Prieš sodinimą daigai turi būti palaistomi, kad sausa žemė nenubyrėtų nuošaknų. Daigai iš dėžučių iškeliami (su žeme) su gėlininko kastuvėliu. Padaromos reikiamo gylioduobutės <strong>ir</strong> į jas įpilama vandens. Pasodinti daugeliai palaistomi <strong>ir</strong> žemės pav<strong>ir</strong>šius mulčiuojamasdurpėmis. Laistoma kasdien, kol daigeliai prigyja;46.14. daugiametės gėlės į gėlynus sodinamos daigais, išaugintais iš sėklų, arba vegetatyviaipadaugintų gėlių vienanariais sodmenimis. Vegetatyviai padauginti daugiamečių gėlių sodmenyssodinami tokiu pačiu gyliu, kaip augo motininiai augalai. Daigai sodinami taip pat kaipvienamečių gėlių daigai;46.15. vienoje vietoje ilgai augančioms gėlėms sodinti duobės paruošiamos taip: į duobėsdugną pripilama rupesnio žvyro, ant jo pūdinio, žemės (turtingos maisto medžiagomis).Sodmenys sodinami negiliai, kad augimo pumpurai būtų 2–3 cm nuo žemės pav<strong>ir</strong>šiaus. Didesnėsduobės kasamos <strong>ir</strong> pūdiniu pildomos, sodinant <strong>ir</strong> sparčiai augančius jurginus;46.16. svogūninės gėlės gėlynuose sodinamos 3–4 svogūnų aukščių gylyje. Lelijos suv<strong>ir</strong>šsvogūninėmis <strong>ir</strong> posvogūninėmis šaknimis sodinamos 20–25 cm gylyje, o tik suposvogūninėmis šaknimis – 10–12 cm gylyje. Baltosios lelijos sodinamos 3–5 cm gylyje;46.17. rožės sodinamos pavasarį, kad krūmai iki žiemos pakankamai sustiprėtų.VI. VEJŲ IR GĖLYNŲ ĮRENGIMO VERTINIMO KRITERIJAI47. Pagrindiniai įrengtų vejų vertinimo (parenkami <strong>ir</strong> analizuojami 30 x 30 cm vejų ploteliaikiekviename 10 arų vejų plote) kriterijai:47.1. armens sluoksnis dekoratyviosioms vejoms turi būti ne seklesnis kaip 15–20 cm, osportinėms vejoms – 25 cm, užvežamos žemės sluoksnis – ne seklesnis kaip 10 cm;47.2. žemės pav<strong>ir</strong>šius vejoms turi būti gerai išlygintas, be įdubimų vandeniui kauptis <strong>ir</strong>pakankamai suspaustas, kad vaikščiojant neįsispaustų pėdos;47.3. pasėtas tinkamas žolių sėklų mišinys, pritaikytas vejų rūšiai pagal pask<strong>ir</strong>tį, 20 g/m 2 ;47.4. žemės gerinimo darbai (tręšimas, d<strong>ir</strong>vos mechaninės sudėties gerinimas <strong>ir</strong> kt.) pagrįstidokumentais <strong>ir</strong> laboratoriniais tyrimais.48. Pagrindiniai įrengtų gėlynų vertinimo kriterijai. Gėlynuose turi būti:48.1. armens sluoksnis vienmetėms gėlėms ne seklesnis kaip 18–20 cm, daugiametėms – 20–30 cm;48.2. pagal gėlynų formą parinkta tinkama gėlių grupė;48.3. daugiametės gėlės parinktos įvertinus jų ilgaamžiškumą <strong>ir</strong> augavietės sąlygas;48.4. gėlės suderintos pagal bendruosius jų komponavimo reikalavimus;48.5. gėlės pasodintos tinkamais atstumais, kokybiškais daigais ar vienanariais sodmenimis;48.6. iš užsienio įvežtos sodinamosios medžiagos sertifikatai, išduoti karantino tarnybos;48.7. neprigijusių daugiamečių gėlių ne daugiau kaip 20 proc.;48.8. gėlynai įrengti pagal suderintus projektus.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 211/385
______________Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. D1-694 „Dėlatsk<strong>ir</strong>ųjų rekreacinės pask<strong>ir</strong>ties želdynų plotų normų <strong>ir</strong> priklausomųjų želdynų normų(plotų) nustatymo tvarkos aprašo patv<strong>ir</strong>tinimo“Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3215) 8straipsnio 1 <strong>ir</strong> 3 dalimis,1. T v i r t i n u:1.1. Atsk<strong>ir</strong>ųjų rekreacinės pask<strong>ir</strong>ties želdynų plotų normas (pridedama).1.2. Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašą (pridedama).2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.APLINKOS MINISTRASARŪNAS KUNDROTAS______________PATVIRTINTALietuvos Respublikos aplinkosministro 2007 m. gruodžio 21 d.įsakymu Nr. D1-694ATSKIRŲJŲ REKREACINĖS PASKIRTIES ŽELDYNŲ PLOTŲ NORMOSI. BENDRIEJI REIKALAVIMAI1. Šios normos nustatomos, siekiant gerinti žmonių gyvenamosios <strong>ir</strong> darbo aplinkos sąlygas,palaikyti teritorijos ekologinį stabilumą, tenkinti visuomenės rekreacijos poreikius.2. Šiomis normomis privaloma vadovautis rengiant bet kurio lygmens bendrojo, specialiojo,detaliojo planavimo dokumentus. Planuose jie žymimi jiems nustatyta spalva <strong>ir</strong> indeksu.3. Šiose normose vartojamos sąvokos atitinka Želdynų įstatyme (Žin., 2007, Nr. 80-3215)vartojamas sąvokas. Kitos šiame dokumente vartojamos sąvokos atitinka šio dokumento 4 punktenurodytuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.4. Šiame dokumente pateikiamos nuorodos į šiuos teisės aktus:4.1. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų <strong>ir</strong> jų ribų įstatymą (Žin., 1994,Nr. 60-1183);4.2. statybos techninį reglamentą STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių <strong>ir</strong> kaimų susisiekimosistemos“, patv<strong>ir</strong>tintą aplinkos ministro1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 „Dėl STR2.06.01:1999 „Miestų, miestelių <strong>ir</strong> kaimų susisiekimo sistemos“ patv<strong>ir</strong>tinimo“ (Žin., 1999,Nr. 27-773).5. Šios normos taikomos nustatyti atsk<strong>ir</strong>ųjų rekreacinės pask<strong>ir</strong>ties želdynų plotą (m 2 )miestuose, miesteliuose, kurortuose, tenkantį vienam gyventojui [4.1].6. Miestai, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus, sk<strong>ir</strong>stomi taip:6.1. dideli miestai – daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų;6.2. vidutiniai miestai – nuo 10 iki 100 tūkst. gyventojų;6.3. maži miestai – iki 10 tūkst. gyventojų.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 212/385
7. Atsk<strong>ir</strong>ųjų rekreacinės pask<strong>ir</strong>ties želdynų normomis nustatomi šie privalomi miestostruktūros želdynai: parkai, miesto sodai <strong>ir</strong> skverai. Kiti atsk<strong>ir</strong>ųjų želdynų plotai nustatomi pagalteritorijų planavimo dokumentus <strong>ir</strong> vietos gamtos sąlygas ar parengiant atitinkamus normatyvus.8. Atsk<strong>ir</strong>ieji želdynai miesto teritorijoje yra pask<strong>ir</strong>stomi atsižvelgiant į miesto gyventojųskaičių, miesto planinę struktūrą, želdynų reikšmingumą <strong>ir</strong> išdėstymo tolygumą.II. ATSKIRŲJŲ REKREACINĖS PASKIRTIES ŽELDYNŲ IŠDĖSTYMAS MIESTŲIR MIESTELIŲ PLANINĖJE STRUKTŪROJE IR JŲ NORMOS9. Mieste želdynai, atsižvelgiant į svarbą miesto erdvinėje struktūroje <strong>ir</strong> rekreaciniusporeikius, sk<strong>ir</strong>stomi į centrinius, rajoninius <strong>ir</strong> vietinius.10. Miesteliuose visi želdynai prisk<strong>ir</strong>iami centriniams.11. Vietiniai želdynai išdėstomi kvartalų grupėje, kurią formuoja aptarnaujančios gatvės [4.2].12. Rajoniniai želdynai išdėstomi miesto gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuos ribojapagrindinės ar greito eismo gatvės [4.2].13. Centriniai želdynai išdėstomi mieste gerai pasiekiamose vietose.14. Atsk<strong>ir</strong>ųjų želdynų mažiausi plotai, m 2 , tenkantys vienam gyventojui:GyvenamojivietaBendras rekreacinėspask<strong>ir</strong>ties želdynų,įskaitant vejas <strong>ir</strong>gėlynus, plotas, m2,tenkantis vienamgyventojuivietiniųželdynųIš jų:rajoniniųželdynųcentriniųželdynųDidelis miestas 25 10 8 7Vidutinis miestas 20 8 6 6Mažas miestas 20 10 - 10Miestelis 15 - - 15Kurortas 45 22,5 - 22,515. Atsk<strong>ir</strong>ųjų želdynų didžiausias pasiekiamumo spindulys, metrais:15.1. vietinio želdyno didžiausias pasiekiamumo spindulys (atstumas nuo kvartalo grupėsgyventojo iki želdyno) 300 m;15.2. rajoninio želdyno didžiausias pasiekiamumo spindulys (atstumas nuo miestogyvenamojo rajono gyventojo iki želdyno) 800 m;15.3. centrinio želdyno didžiausias pasiekiamumo spindulys (atstumas nuo miesto, miesteliogyventojo iki želdyno) 3000 m.______________PATVIRTINTALietuvos Respublikos aplinkosministro 2007 m. gruodžio 21 d.įsakymu Nr. D1-694PRIKLAUSOMŲJŲ ŽELDYNŲ NORMŲ (PLOTŲ) NUSTATYMO TVARKOSAPRAŠAS© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 213/385
1. Šis tvarkos aprašas reglamentuoja priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarką,siekiant gerinti aplinkos kokybę, tenkinti visuomenės sveikos gyvensenos poreikius, palaikytiteritorijos ekologinį stabilumą.2. Šiuo tvarkos aprašu privaloma vadovautis rengiant teritorijų planavimo dokumentus.Planuose jie žymimi jiems nustatyta spalva <strong>ir</strong> indeksu.3. Šiame tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Želdynų įstatyme (Žin., 2007, Nr. 80-3215) vartojamas sąvokas. Kitos šiame dokumente vartojamos sąvokos atitinka šio tvarkosaprašo 3 punkte nurodytuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.4. Šiame dokumente pateikiamos nuorodos į šiuos teisės aktus:4.1. Žemės įstatymą (Žin., 1994, Nr. 60-1183);4.2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro <strong>ir</strong> Lietuvos Respublikos aplinkos ministro2005 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės <strong>naudojimo</strong>pask<strong>ir</strong>ties žemės <strong>naudojimo</strong> būdų turinio, žemės sklypų <strong>naudojimo</strong> pobūdžio sąrašo <strong>ir</strong> jų turiniopatv<strong>ir</strong>tinimo“ (Žin., 2005, Nr. 14-450).5. Tvarkos aprašas netaikomas sklypams, esantiems senamiesčiuose, miestų centrosusiklosčiusioje užstatymo zonoje, tačiau esamų želdynų plotas, atitinkantis normas tuosesklypuose, neturi būti mažinamas.6. Normos (plotas) nustatomos, atsižvelgiant į žemės sklypo, kuriam želdynai priklauso,žemės <strong>naudojimo</strong> būdą [4.1], [4.2]:6.1. gyvenamosios teritorijos;6.2. visuomeninės pask<strong>ir</strong>ties teritorijos;6.3. pramonės <strong>ir</strong> sandėliavimo objektų teritorijos;6.4. komercinės pask<strong>ir</strong>ties teritorijos;6.5. inžinerinės infrastruktūros teritorijos;6.6. rekreacinės teritorijos.7. Priklausomųjų želdynų norma (plotas) nustatoma procentais nuo žemės sklypo, kuriamželdynai priklauso, ploto, atsižvelgiant į želdynų funkcijų (ekologinę, rekreacinę, sveikatingumo,estetinę) svarbą tame žemės sklype (priedas).8. Priklausomųjų želdynų plotams neprisk<strong>ir</strong>iami plotai:8.1. užstatymo;8.2. pravažiavimų, šaligatvių <strong>ir</strong> nuogrindų (įrenginių, sk<strong>ir</strong>tų vandens pašalinimui nuo statinių<strong>ir</strong> jų konstrukcijų);8.3. požeminių garažų antžeminės dalies, jei joje natūraliame grunte neauga medžiai <strong>ir</strong>krūmai;8.4. sporto aikštynų <strong>ir</strong> sporto aikštelių.Priklausomųjų želdynų normų (plotų)nustatymo tvarkos aprašo priedasLietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. D1-1011 (nuo 2010m. gruodžio 22 d.) (Žin., 2010, Nr. 149-7655) redakcijaPRIKLAUSOMŲJŲ ŽELDYNŲ NORMA (PLOTAS) PROCENTAIS NUO ŽEMĖS SKLYPOPLOTOŽemės sklypo <strong>naudojimo</strong>būdas [4.1]Žemės sklypo <strong>naudojimo</strong> pobūdis [4.2]Želdynų,įskaitant vejas <strong>ir</strong>gėlynus, plotas© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 214/385
nuo viso žemėssklypo ploto, %Gyvenamosios teritorijos Vienbučių <strong>ir</strong> dvibučių gyvenamųjų 25pastatų statybos sklypaiDaugiabučių gyvenamųjų pastatų <strong>ir</strong> 30bendrabučių statybos sklypaiVisuomeninės pask<strong>ir</strong>ties Administracinių pastatų statybos sklypai 15teritorijos Religinių bendruomenių pastatų statybos 20sklypaiMokslo <strong>ir</strong> mokymo pastatų statybossklypai:vaikų lopšelių-darželių, darželių 60Bendrojo lavinimo mokyklų, specialiųjų 50mokyklų, aukštesniųjų mokyklų,kolegijų, aukštųjų mokyklųKitų mokslo <strong>ir</strong> mokymo įstaigų pastatų 30statybosKultūros <strong>ir</strong> sporto pastatų statybos 25(bibliotekų, kultūros centrų, muziejų <strong>ir</strong>kitų kultūros įstaigų, sporto kompleksų)Sveikatos <strong>apsaugos</strong> pastatų statybossklypai:Sanatorijų 55Ligoninių 45Poliklinikų <strong>ir</strong> kitų sveikatos <strong>apsaugos</strong> 20pastatų statybosPramonės <strong>ir</strong> sandėliavimo Pramonės įmonių statybos sklypai 20objektų teritorijos Sandėliavimo įmonių statybos sklypai 10Komercinės pask<strong>ir</strong>ties Prekybos, paslaugų <strong>ir</strong> pramogų objektų 15objektų teritorijos statybos sklypaiLaidojimo paslaugų statinių statybos 15sklypaiDegalinių <strong>ir</strong> autoservisų statinių statybos 8sklypaiInžinerinės infrastruktūros Susisiekimo <strong>ir</strong> inžinerinių komunikacijų 12teritorijos aptarnavimo objektų statybos sklypaiSusisiekimo <strong>ir</strong> inžinerinių tinklų Normuojamikoridorių sklypaipagal STR2.06.01:1999„Miestų,miestelių <strong>ir</strong>kaimųsusisiekimosistemos“(Žin.,1999, Nr. 27-773)© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 215/385
Rekreacinės teritorijosIlgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų(poilsio namų, sveikatingumokompleksų, motelių, kempingų, turizmobazių <strong>ir</strong> kt.) statybos sklypaiTrumpalaikio poilsio statinių(stovyklaviečių, poilsiaviečių <strong>ir</strong> kt.)statybos sklypai4050Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. D1-675 „Dėlželdynų <strong>ir</strong> želdinių sanitarinės <strong>apsaugos</strong> taisyklių patv<strong>ir</strong>tinimo“Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3215) 20straipsnio 4 dalimi,1. T v i r t i n u Želdynų <strong>ir</strong> želdinių sanitarinės <strong>apsaugos</strong> taisykles (pridedama).2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.SUSISIEKIMO MINISTRAS,PAVADUOJANTIS APLINKOS MINISTRĄ ALGIRDAS BUTKEVIČIUS______________PATVIRTINTALietuvos Respublikos aplinkosministro2007 m. gruodžio 14 d. įsakymuNr. D1-675ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ SANITARINĖS APSAUGOS TAISYKLĖSI. BENDROJI DALIS1. Šios Taisyklės nustato tvarką, kurios turi laikytis želdynų <strong>ir</strong> želdinių savininkai <strong>ir</strong>valdytojai, želdinių dauginamosios medžiagos tiekėjai, želdynus <strong>ir</strong> želdinius prižiūrinčios įmonės,kiti fiziniai <strong>ir</strong> juridiniai asmenys.2. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių valdytojai, savininkai privalo:2.1. saugoti želdinius nuo ligų, kenkėjų, antropogeninės veiklos poveikio, bloginančioželdinių sanitarinę būklę;2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. D1-413 (nuo2010 m. gegužės 21 d.) (Žin., 2010, Nr. 58-2847) redakcijamedžius <strong>ir</strong> krūmus, kurių sanitarinė būklė turi būti patikrinta jau medelyne, sodintivadovaujantis Medžių <strong>ir</strong> krūmų veisimo, vejų <strong>ir</strong> gėlynų įrengimo taisyklėmis, patv<strong>ir</strong>tintomis© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 216/385
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 (Žin., 2008,Nr. 2-77);2.3. sodinti atsparias ligoms <strong>ir</strong> kenkėjams augalų rūšis;2.4. vejose <strong>ir</strong> gėlynuose sėti geros kokybės, beicuotas sėklas;2.5. pastebėję masinę ligų ar kenkėjų invaziją, privalo pranešti Valstybinei augalų <strong>apsaugos</strong>tarnybai <strong>ir</strong> imtis priemonių, kurias nurodys specialistai;2.6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. D1-413 (nuo2010 m. gegužės 21 d.) (Žin., 2010, Nr. 58-2847) redakcijagenint medžius <strong>ir</strong> krūmus vadovautis Medžių <strong>ir</strong> krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančiųželdynuose, <strong>apsaugos</strong>, vejų <strong>ir</strong> gėlynų priežiūros taisyklėmis, patv<strong>ir</strong>tintomis Lietuvos Respublikosaplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 (Žin., 2008, Nr. 10-356);2.7. naudojant chemines medžiagas, vadovautis Augalų <strong>apsaugos</strong> įstatymu (Žin., 1995, Nr.90-2013; 2003, Nr. 102-4583).II. SANITARINĖS APSAUGOS PRIEMONĖS NUO LIGŲ IR KENKĖJŲ3. Vykdant sanitarinės <strong>apsaugos</strong> priemones, būtina:3.1. anksti pavasarį ar rudenį išpjaustyti medžių <strong>ir</strong> krūmų pažeistas, nudžiūvusias, nušalusiasšakas ar jų dalis, šalinti išdžiūvusius, džiūstančius medžius <strong>ir</strong> krūmus;3.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. D1-413 (nuo2010 m. gegužės 21 d.) (Žin., 2010, Nr. 58-2847) redakcijanupjovus stambesnes medžių šakas, žaizdas dezinfekuoti (3 % vario sulfatu, Bordo t<strong>ir</strong>paluarba užtepti emulsiniais dažais, sodo tepalu);3.3. atlikus sanitarinį medžių valymą, juos nupurkšti 0,2 % skoru;3.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. D1-413 (nuo2010 m. gegužės 21 d.) (Žin., 2010, Nr. 58-2847) redakcijamedžių, nupjautų miestų <strong>ir</strong> miestelių teritorijose, kelmus išrauti <strong>ir</strong> išvežti ar kitaip sunaikinti:3.4.1. kai jie yra apnikti grybinių ligų sukėlėjų;3.4.2. prie gatvių, įvažiavimų, pėsčiųjų <strong>ir</strong> dv<strong>ir</strong>ačių takų;3.5. senų medžių dideles ar jau kinivarpų pakenktas tuštumas medyje, kad jos nebūtųšiukšlinamos, išvalyti, išimti žievės nuotrupas ar šiukšles, dezinfekuoti <strong>ir</strong> uždengti natūralausmedžio lentelėmis, apdorotomis antiseptikais;3.6. šalinti ištisiniais paprastosios alksniabūdės vaisiakūniais apniktus medžius;3.7. sugrėbti <strong>ir</strong> išvežti pažeistus medžių <strong>ir</strong> krūmų lapus (rauplėtus, dėmėtus <strong>ir</strong> kuriuosežiemoja kenkėjai) rudenį;3.8. įrankius, su kuriais atliekamos želdinių sanitarinės higieninės <strong>apsaugos</strong> priemonės, darbometu <strong>ir</strong> po darbo dezinfekuoti 1 % formalinu, 10 % vario sulfatu arba 70 % etilo alkoholiu;3.9. atlikus medžių lapų <strong>ir</strong> d<strong>ir</strong>vos cheminę analizę <strong>ir</strong> nustačius maisto medžiagų stygių,papildomai patręšti medžius reikalingomis trąšomis;3.10. nustatant <strong>ir</strong> nustačius ligas, aptikus kenkėjus, vadovautis Želdinių ligų nustatymo <strong>ir</strong><strong>apsaugos</strong> priemonių nuo ligų <strong>ir</strong> kenkėjų metodiniais nurodymais (priedas) <strong>ir</strong> želdynų <strong>ir</strong> želdiniųbūklės stebėsenos duomenimis.4. Draudžiama naudoti pesticidus, tačiau masiškai plintant kenkėjams leidžiama naudotibiopreparatus <strong>ir</strong> selektyvinio veikimo insekticidus5. Naudojant augalų <strong>apsaugos</strong> priemones, vadovautis Augalų <strong>apsaugos</strong> produktų įvežimo,sandėliavimo, prekybos <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> taisyklėmis (Žin., 2004, Nr. 15-481).© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 217/385
______________Želdynų <strong>ir</strong> želdinių sanitarinės<strong>apsaugos</strong> taisyklių priedasŽELDINIŲ LIGŲ NUSTATYMO IR APSAUGOS NUO LIGŲ IR KENKĖJŲMETODINIAI NURODYMAII. BENDROJI DALIS1. Augalų ligos (patogeninės (infekcinės), nepatogeninės, fiziologinės kilmės) nustatomospagal augalo išvaizdą arba mikroskopinės analizės metodu.2. Pažeistas augalas nuo sveiko sk<strong>ir</strong>iasi daugeliu požymių: vytimu, lapų spalvos pakitimu,deformacija, nekrozėmis, ankstyvu lapų, žiedų kritimu, destrukcija, eksudatų susidarymu,sakoplūdžiu, dervoplūdžiu, puviniais <strong>ir</strong> kt.3. Ligų išplitimui įtakos turi meteorologinės sąlygos, šaknų aeracija, vandenilio jonųkoncentracijos sutrikimai d<strong>ir</strong>vožemyje, nepakankamas humuso kiekis, azoto, kalio trūkumasd<strong>ir</strong>vožemyje, kenkėjai, antropogeninė veikla (neteisingas medžių <strong>ir</strong> krūmų genėjimas, suplūktasd<strong>ir</strong>vožemis, suspaustos šaknys, pažemintas ar paaukštintas grunto lygis, per mažas maitinamosiosterpės plotas medžiams, užterštas oras, elektromagnetiniai spinduliai, vibracija, kaitinamosioslemputės medžiuose).4. Nuo grybinių ligų sukėlėjų <strong>ir</strong> kenkėjų p<strong>ir</strong>miausia nukenčia augalų lapai, o po to <strong>ir</strong> visasaugalas. Labiausiai pažeidžiami: liepa (Tilia), ąžuolas (Quercus), kaštonas (Aesculus), klevas(Acer), šermukšnis (Sorbus).II. AUGALŲ LIGOS IR JŲ SUKĖLĖJAI5. Infekcinės augalų ligos:5.1. liepų lapus puola voratinklinės erkės, amarai. Amarų veikoje iš lapų išsisk<strong>ir</strong>ia gaususlipčius, kuris miestuose apvarvina šaligatvius, suolus, automobilius <strong>ir</strong> kt.;5.2. vasaros antroje pusėje liepų lapai jau būna padengti į suodžius panašiu apnašu – suodligėssukėlėjais – Fumago genties grybais, kurie minta liepų išsk<strong>ir</strong>iamomis organinėmis medžiagomisbei amarų ekskrementais. Sumažėja liepų lapų asimiliacinis plotas, lapai susisuka, džiūsta, tampalyg popieriniai, prieš laiką krenta, smulkiosios šakos žiemą apšąla;5.3. liepų lapų dėmėtligės sukėlėjai – šešėlinė diskulė (Discula umbrinella = Apiognomoniaerrabunda) <strong>ir</strong> liepinė cerkospora (Cercospora microsora = Mycosphaerella microsora) aptinkamib<strong>ir</strong>želio mėn. antroje pusėje. Kartais vėlyvesnį šių ligų išplitimą stabdo padidėjusi saulėsradiacija, drėgmės trūkumas. Dažniau pažeidžiamos liepos, augančios daugiau kalio <strong>ir</strong>aukštesnėje kaip 6 pH turinčioje d<strong>ir</strong>voje;5.4. liepų smulkiųjų šakų grybai – Cytospora carphosperma, Phomopsis <strong>ir</strong>regularis, Stigminacompacta. Produkuodami gausybę sporų, grybai užkemša vandens indus, dėl ko šakos pradedadžiūti, o žiemos metu greičiau nušąla arba sausros metu išdžiūsta. Šie grybai taip pat pažeidžiajau apšalusias liepų šakas;5.5. paprastoji alksniabudė (Schizophyllum commune) intensyviai puola neteisingai genėtas,augančias be reikiamo pomedžio ploto, skurstančias liepas;5.6. pavasarį ąžuolų lapus sugraužia kenkėjai lapgraužiai, o vasarą ataugusius jaunus lapusintensyviai pažeidžia miltligė – ligos sukėlėjas ąžuolinis pelenis (Microsphaera alphitoides).© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 218/385
Lapai susisuka, sudžiūsta, prieš laiką nukrenta, medžiai, nepas<strong>ir</strong>uošę žiemojimui, žiemą apšąla.Kenkėjų, miltligės, kitų parazitinių grybų bei nepalankių oro sąlygų veikiamos atsk<strong>ir</strong>os ąžuolųšakos palaipsniui džiūsta, o per 3–4 metus išdžiūsta <strong>ir</strong> visas medis;5.7. kaštonus, ypač sausu <strong>ir</strong> karštu laikotarpiu, pažeidžia kaštoninė keršoji kandelė. Rugpjūčiomėnesį kaštonų lapai jau būna sudžiūvę, krenta. Jei keršosios kandelės pažeidžia visą lapųpav<strong>ir</strong>šių, kiti ligų sukėlėjai, kaip miltligė (Uncinula flexuosa), kaštoninė diplodina (Diplodinaaesculi), jų nepažeidžia. Šie ligų sukėlėjai kaštonus pažeidžia šiltais su lietingesniais periodaismetais. Ant vieno lapo gali vystytis minėti ligų sukėlėjai <strong>ir</strong> kenkėjai;5.8. šermukšnių lapus puola kenkėjai lapgraužiai, amarai bei suodligės (Fumago) <strong>ir</strong>šermukšninės marsoninos (Marsonina sorbi) sukėlėjai;5.9. nuo miltligės sukėlėjų (Erysiphe genties grybų) kiekvienais metais, ypač esant sausam <strong>ir</strong>šiltam orui vasarą su lietingais periodais, nukenčia klevas (Acer negundo, A. platanoides, A.tataricum), paprastoji karagana (Caragana arborescens), raugerškis (Berberis thunbergii, B.vulgaris), paprastasis uosis (Fraxinus excelsior), paprastosios alyvos (Syringa vulgaris),paprastasis ąžuolas (Querqus robur);5.10. žalingiausi mikro- <strong>ir</strong> makro- (kempininiai) grybai, pažeidžiantys nusilpusius,mechaniškai sužalotų medžių kamienus, šakas: Armillaria mellea, Chondrostereum purpureum,Flammulina velutipes, Peniophora rufomarginata, Pholiota aurivella, Polyporus melanopus, P.squamosus, Schizophyllum commune, Stereum h<strong>ir</strong>sutum; Cytospora spp., Pelinus robustus,Phomopsis <strong>ir</strong>regularis, Stigmina compacta, Nectria cinnabarina. Fusarium genties grybai.Kempininiai grybai daugiau kenkia subrendusiems medžiams sukeldami jų puvinius. Ypačliemens periferinių audinių puvimas atsiliepia viso augalo būklei.6. Neinfekcinės augalų ligos:6.1. lapų nekrozė:6.1.1. liepų, klevų, kaštonų lapų nekrozė yra labai dažnas fiziologinis sus<strong>ir</strong>gimas. Lapųpakraščiai paruduoja, susisuka, apm<strong>ir</strong>šta, anksti nukrinta. Tokie požymiai būdingi apšalusiems ardruskomis paveiktiems augalams. Šiuos simptomus gali sukelti <strong>ir</strong> kitos priežastys: įva<strong>ir</strong>iųmitybos elementų trūkumas, netinkama d<strong>ir</strong>vožemio vandenilio jonų koncentracija (pH),d<strong>ir</strong>vožemio struktūra bei geocheminės savybės, oro užterštumas <strong>ir</strong> kt.D<strong>ir</strong>vožemis medžių šaknų zonoje dažnai būna labai skurdus, lengvai išplaunamas smėlis.Medžiai auga dengtuose šaligatviuose, kai kurie net akliname asfalte, suplūktame d<strong>ir</strong>vožemyje,yra sutrikusi jų šaknų aeracija. Medžiai, augantys rūgštesnėse d<strong>ir</strong>vose, prastai vystosi, blogiauįsisavina maisto medžiagas. Pastovus drėgmės <strong>ir</strong> mikroelementų trūkumas skatina ankstyvąjąaugalų lapų nekrozę;6.1.2. lapų kraštai <strong>ir</strong> v<strong>ir</strong>šūnės paruduoja, susigarbanoja, susisuka, lapalakštyje ats<strong>ir</strong>anda rudosdėmės – trūkstant d<strong>ir</strong>vožemyje kalio. Lapai gali susisukti <strong>ir</strong> apšalę, tačiau šiuo atveju nebūnadeformuotas lapalakštis. Augalai skursta, žiemą nušąla šakos. Kalio dažniausiai trūksta lengvamesmėlio, mažai organinių medžiagų turinčiame d<strong>ir</strong>vožemyje;6.1.3. trūkstant d<strong>ir</strong>vožemyje fosforo lapų kraštai dažniausiai būna parudavę, o lapalakštis šiektiek rausvas arba violetinis, ypač tarpugysliuose. Kai orai vėsūs, lapai būna raudonai violetinioatspalvio. Fosforo trūkumas p<strong>ir</strong>miausia išryškėja ant senesnių lapų. Fosforo dažniausiai trūkstarūgščiame, lengvai išplaunamame, mažai molingame d<strong>ir</strong>vožemyje, ypač kada būna geležiesperteklius. Fosforas labiausiai reikalingas šaknų vystymuisi;6.1.4. trūkstant kalcio augalai lėtai auga, gelsta, džiūsta lapai. Kalcio trūkumas augale galipas<strong>ir</strong>eikšti dėl silpno jo judėjimo iš šakučių į žiedus bei intensyvaus ūglių augimo metu, ypačantroje vasaros pusėje;6.2. dechromacija – žalios spalvos netekę lapai;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 219/385
6.2.1. azotas reikalingas augalų augimui, žiedinių pumpurų formavimuisi, žydėjimui beiderėjimui. Trūkstant azoto augalų lapai gelsta nuo lapo krašto, būna blyškūs. Azoto pertekliųrodo dideli, minkšti lapai, ištįsę augalai. Azoto perteklius yra kenksmingas, kaip <strong>ir</strong> jo trūkumas:tada intensyviau auga ūgliai, jie būna ilgi, lapai dideli, tamsiai žali, o kai kurie ūgliai auga ikišalnų, prieš žiemą nespėja sumedėti <strong>ir</strong> apšąla;6.2.2. magnis reikalingas augalų augimui. Jo trūkumą rodo geltonos ar rudos dėmės lapųpakraščiuose ar tarp gyslų. Dėl magnio trūkumo skursta senesni lapai, sulėtėja augimas panašiaikaip <strong>ir</strong> dėl fosforo. Lapų pakraščiuose <strong>ir</strong> tarpugysliuose ats<strong>ir</strong>anda chlorozinės (gelsvos) dėmės.Tose vietose lapalakštis m<strong>ir</strong>šta <strong>ir</strong> nuruduoja. Šio elemento dažniausiai pritrūksta sausomisvasaromis šarminės reakcijos d<strong>ir</strong>voje;6.2.3. trūkstant geležies lapalakštis pasidaro balzganai gelsvas arba lapai ištisai pagelsta, jųkraštai nudžiūna. Storesnės gyslos gali išlikti žalios. Paprastai d<strong>ir</strong>voje geležies būna pakankamai,tačiau ji gali būti sunkiai augalams prieinamuose junginiuose. Geležies dažniau pritrūkstakalkingose, šarminės reakcijos d<strong>ir</strong>vose, bet pasitaiko <strong>ir</strong> rūgščiose, jeigu jose yra daug mangano;6.3. ankstyvoji defoliacija – lapai per anksti pradeda gelsti <strong>ir</strong> kristi, atsk<strong>ir</strong>os medžių šakosarba visas medis prieš laiką numeta lapus. Defoliacijai gali daryti įtaką skurdžios medžių augimosąlygos miestų želdiniuose, įva<strong>ir</strong>ių mitybos elementų trūkumas, netinkama d<strong>ir</strong>vožemio vandeniliojonų koncentracija (pH), d<strong>ir</strong>vožemio fizinės bei geocheminės savybės, oro užterštumas <strong>ir</strong> kt.7. Nematodai:7.1. nematodos, nematai – d<strong>ir</strong>vos daugialąsčiai, plika akimi nematomi organizmai (panašūs įk<strong>ir</strong>mėlaites), mintantys d<strong>ir</strong>voje esančiomis organinėmis dalelėmis <strong>ir</strong> vieni kitais. Daugiausianematodų aptinkama 15–20 cm, kai kurios rūšys – 240 cm d<strong>ir</strong>vos gylyje. Tarp jų yra <strong>ir</strong>parazituojančių augalus;7.2. augaluose jie apsigyvena įva<strong>ir</strong>iais augalo vystymosi periodais net <strong>ir</strong> brinkstant sėklomsd<strong>ir</strong>voje. Kai kurios nematų rūšys aptinkamos visose požeminėse <strong>ir</strong> antžeminėse augalų dalyse.Nematai platina grybines, bakterines bei v<strong>ir</strong>usines ligas. Įsiskverbę į augalų pašaknį, šaknis jiepradeda savo parazitinę veiklą;7.3. pažeistos augalo dalys ruduoja, šlampa. Augalai praranda atsparumą, gelsta, glemba,vysta lapai, žiedai būna labai menki arba visai nesusiformuoja. Pažeistose augalo dalyse išryškėjagrybinių ar bakterinių ligų požymiai;7.4. nematodai daugiausia aptinkami daugiamečiuose žoliniuose dekoratyviniuose augaluose,vilkdalgiuose, bijūnuose, flioksuose <strong>ir</strong> kt. Laboratorinėmis sąlygomis nematodai kartu suFusarium genties grybais aptikti ant liepų, kaštonų, klevų smulkių džiūstančių šakelių.III. PRIEMONĖS NUO LIGŲ IR KENKĖJŲ8. Fungicidai, naudojami augalų vegetacijos metu:8.1. Amistar (Amistaras 250), 0,05–0,1 % – nuo rūdligės, dėmėtligės, septoriozės, iš daliesmiltligės;8.2. Atemi S, 0,1 % – nuo miltligės, dėmėtligės;8.3. Bordo mišinys, 1 % – nuo įva<strong>ir</strong>ių dėmėtligių, rūdligių;8.4. Candit (Kanditas), 0,02 % – nuo miltligės, rūdligės, dėmėtligės;8.5. Effector 70 (Efektorius), 0,1–0,2 % – nuo šviesmargės, miltligės, degulių;8.6. Euparen M (Euparenas), 0,1 % – nuo netikrosios miltligės, rudmargės, šviesmargės,šaknies kaklelio puvinių sukėlėjų;8.7. Previcur (Previkuras), 0,1–0,2 % – nuo diegav<strong>ir</strong>tės, pašaknio <strong>ir</strong> šaknų puvinių sukėlėjų,komposto <strong>ir</strong> kitų substratų dezinfekcijai. Laistoma laistytuvu su labai smulkiu skylučių tinkleliu;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 220/385
8.8. Ronilan (Ronilanas), 0,1 % mišiniu su kreida (1:1) arba kalkėmis (1:2) aptepama pažeistoaugalo vieta. Naikina pilkąjį <strong>ir</strong> baltąjį puvinius;8.9. Tiovit (tiovitas), 0,75 % – nuo miltligės, rūdligės.9. Naudojami insekticidai:9.1. Aztec (Actekas), 0,02 % – nuo amarų. Purškiama vieną kartą;9.2. Bulldock (Buldokas), 0,03 % – nuo amarų, lapgraužių, tripsų. Purškiama iki 2 kartų;9.3. Dimilin WP 25 (Dimilinas), 0,02–0,03 % – nuo sumedėjusių augalų lapus <strong>ir</strong> spygliusgriaužiančių kenkėjų. Purškiama vegetacijos metu iki 2 kartų;9.4. Fastac (Fastakas), 0,02 % – nuo sumedėjusių augalų lapgraužių, kandžių, blakučių,amarų, lapsukių, pjūklelių <strong>ir</strong> kitų kenkėjų;9.5. Karate (Karate 50), 0,02–0,03 % – nuo voratinklinių erkių, amarų, lapsukių, pjūklelių.10. Augalų purškimas įva<strong>ir</strong>iomis medžiagomis:10.1. miestų teritorijoje augalai purškiami tik ypatingais atvejais, kai yra ekstremali kenkėjų arparazitinių ligų sukėlėjų invazija;10.2. augalai purškiami vakare (kada yra pats mažiausias žmonių judėjimas);10.3. pažeisti augalai aptveriami juostomis, lentelėse užrašoma purškimo valanda, kada eitidraudžiama <strong>ir</strong> kada galima;10.4. naudojant augalų <strong>apsaugos</strong> priemones, privaloma vadovautis „Augalų <strong>apsaugos</strong>priemonių <strong>naudojimo</strong> taisyklėmis“, patv<strong>ir</strong>tintomis žemės ūkio, aplinkos <strong>ir</strong> sveikatos <strong>apsaugos</strong>ministrų 1999 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 196/134/225;10.5. daugiamečių dekoratyvinių augalų apsaugai gali būti naudojami Bordo mišinys (naikinagrybus), vario oksichloridas, kalio permanganatas (naikina grybus žemėje), soda (naikina grybus,erkes), skystas muilas (naikina vabzdžius), pienas (naikina miltligę);10.6. fungicidais <strong>ir</strong> insekticidais augalai purškiami vakare arba anksti ryte, kai nėra vėjo <strong>ir</strong>saulės;10.7. negalima purkšti žydinčių augalų, nes yra sunaikinami naudingieji vabzdžiai. Atsargiaielgtis su visais pesticidais, nes jie yra nuodingi.11. Sėklų beicavimas:11.1. nuo bakterinių ligų: sėklas pam<strong>ir</strong>kyti 10 min. 50 o C temperatūros vandenyje;11.2. nuo grybinių ligų – 20 min. pam<strong>ir</strong>kyti kalio permanganato t<strong>ir</strong>pale (3 g/10 l vandens).12. Terminis sodinamosios medžiagos apdorojimas karštu vandeniu – daugiamečių augalųpožeminė dalis (pvz., flioksų) palaikoma 3–5 min. karštame 48–50 o C arba 10 min. 40 o Claipsnių temperatūros vandenyje.13. Apsauga nuo nematodų:13.1. užkrėstų nematais augalų neplatinti <strong>ir</strong> nedauginti;13.2. augalus sodinti tik geroje neužkrėstoje nematais d<strong>ir</strong>voje;13.3. taikyti sėjomainą. Augalai tose pačiose vietose galėtų būti auginami tik po 3–4 metų.Palaikyti tinkamą augalams augti d<strong>ir</strong>vos rūgštingumą (gėlėms – 6 pH);13.4. d<strong>ir</strong>va kalkinama kas 4–5 metai. Kalkės išbarstomos d<strong>ir</strong>vos pav<strong>ir</strong>šiuje (3–4 kg/10 m 2 ),perkasama;13.5. labai užkrėstą nematais d<strong>ir</strong>vožemį pakeisti nauju;13.6. šalia užkrėstų ar profilaktiškai auginti nematus atbaidančius augalus: medetką, serentį,nasturtą, rapsą, cikoriją, palaipsniui juos išraunant. Augalus mulčiuoti eglių spygliais;13.7. piktžoles naikinti mechaniškai;13.8. šalinti pažeistus augalus;13.9. laiku tręšti augalus klombose.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 221/385
______________Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. D1-509 „Dėlbiologinės įva<strong>ir</strong>ovės išsaugojimo <strong>ir</strong> saugomų teritorijų planavimo bei <strong>tvarkymo</strong> 2007-2013m. programos, sk<strong>ir</strong>tos Europos Sąjungos struktūrinės paramos strategijos prioritetamsįgyvendinti, patv<strong>ir</strong>tinimo“Vadovaudamasis Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramospa<strong>naudojimo</strong> strategija konvergencijos tikslui įgyvendinti <strong>ir</strong> siekdamas tinkamai įgyvendintiSanglaudos skatinimo veiksmų programos uždavinį „Paskatinti gamtos išteklių (visų p<strong>ir</strong>mavandens išteklių bei kraštovaizdžio <strong>ir</strong> biologinės įva<strong>ir</strong>ovės) išsaugojimą, sudarant sąlygasefektyviam jų pritaikymui gyventojų <strong>ir</strong> ūkio reikmėms“:1. Tv<strong>ir</strong>tinu Biologinės įva<strong>ir</strong>ovės išsaugojimo <strong>ir</strong> saugomų teritorijų planavimo bei<strong>tvarkymo</strong> 2007-2013 m. programą (toliau - Programa) (pridedama).2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021(nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaAplinkos ministerijos Gamtos <strong>apsaugos</strong> departamentui <strong>ir</strong> Saugomų teritorijų <strong>ir</strong>kraštovaizdžio departamentui koordinuoti Programos įgyvendinimą.APLINKOS MINISTRAS_________________ ARŪNAS KUNDROTASPATVIRTINTALietuvos Respublikos aplinkosministro 2007 m. spalio 4 d.įsakymu Nr. D1-509BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS IŠSAUGOJIMO IR SAUGOMŲ TERITORIJŲPLANAVIMO BEI TVARKYMO 2007-2013 M. PROGRAMA, SKIRTA EUROPOSSĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS STRATEGIJOS PRIORITETAMSĮGYVENDINTII. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. D1-633(nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d.) (Žin., 2011, Nr. 103-4844) redakcijaBiologinės įva<strong>ir</strong>ovės išsaugojimo <strong>ir</strong> saugomų teritorijų planavimo bei <strong>tvarkymo</strong> 2007-2013 m. programa, sk<strong>ir</strong>ta Europos Sąjungos struktūrinės paramos strategijos prioritetamsįgyvendinti (toliau - Programa), parengta siekiant užtikrinti kraštovaizdžio įva<strong>ir</strong>ovės išsaugojimą,prisidėti prie kraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> reglamentavimo plėtros, suplanuoti buveinių <strong>ir</strong>rūšių <strong>apsaugos</strong> priemonėms bei saugomų teritorijų planavimo <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> darbams, kuriaisįgyvendinamas 2007-2013 metų Europos Sąjungos (toliau - ES) struktūrinės paramospa<strong>naudojimo</strong> strategijoje, Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioritetas „Vietinė <strong>ir</strong>urbanistinė plėtra, kultūros paveldo <strong>ir</strong> gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“.2007-2013 m. laikotarpio ES struktūrinės paramos pa<strong>naudojimo</strong> strategijos, Sanglaudos© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 222/385
skatinimo veiksmų programos I prioriteto „Vietinė <strong>ir</strong> urbanistinė plėtra, kultūros paveldo <strong>ir</strong>gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su šiuouždaviniu: „paskatinti gamtos išteklių (visų p<strong>ir</strong>ma vandens išteklių bei kraštovaizdžio <strong>ir</strong>biologinės įva<strong>ir</strong>ovės) išsaugojimą, sudarant sąlygas efektyviam jų pritaikymui gyventojų <strong>ir</strong> ūkioreikmėms“.2. Programa tiesiogiai susijusi su Kraštovaizdžio <strong>ir</strong> biologinės įva<strong>ir</strong>ovės išsaugojimosritimi, kurios priemonės prisidės prie iškelto uždavinio „Gamtos išteklių išsaugojimas, sudarantsąlygas efektyviam jų pritaikymui gyventojų <strong>ir</strong> ūkio reikmėms“ rezultatų pasiekimo.3. Programa parengta remiantis esamos situacijos <strong>ir</strong> problemų analize, įgyta pat<strong>ir</strong>timi,įgyvendinant planavimo, <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> priemones 2004-2006 metų laikotarpio ESstruktūrinių fondų lėšomis, įvertinus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkosministerijos, saugomų teritorijų d<strong>ir</strong>ekcijų <strong>ir</strong> kitų Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiaiprisk<strong>ir</strong>tų institucijų pas<strong>ir</strong>engimą organizuoti <strong>ir</strong> vykdyti biologinės <strong>ir</strong> kraštovaizdžio įva<strong>ir</strong>ovėsišsaugojimo, saugomų teritorijų planavimo, <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> darbus.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. D1-633(nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d.) (Žin., 2011, Nr. 103-4844) redakcijaKiekvienas Programos skyrius susideda iš trijų dalių, kurių viena sk<strong>ir</strong>ta biologineiįva<strong>ir</strong>ovei, kita - saugomoms teritorijoms, trečia - kraštovaizdžiui. Saugomose teritorijoseįgyvendinamos priemonės tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su kraštovaizdžio <strong>ir</strong> biologinėsįva<strong>ir</strong>ovės išsaugojimu.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. D1-633(nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d.) (Žin., 2011, Nr. 103-4844) redakcijaPagrindinės <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> priemonės numatytos Valstybinėje aplinkos <strong>apsaugos</strong>strategijoje, patv<strong>ir</strong>tintoje Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr.I-1550(Žin., 1996, Nr. 103-2347), Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių apraše,patv<strong>ir</strong>tintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1526 (Žin.,2004, Nr. 174-6443), Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonėse,patv<strong>ir</strong>tintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 909 (Žin.,2005, Nr. 103-3808), <strong>ir</strong> Lietuvos Respublikos biologinės įva<strong>ir</strong>ovės išsaugojimo strategijoje <strong>ir</strong>veiksmų plane, 2006 m. parengtais 15 saugomų rūšių <strong>apsaugos</strong> planais, nustatančiais rūšiųišsaugojimo veiksmų prioritetines kryptis.II. ESAMOS SITUACIJOS APRAŠYMAS IR VEIKLOS PRIORITETAI6. Kraštovaizdžio <strong>ir</strong> biologinės įva<strong>ir</strong>ovės būklę, įskaitant <strong>ir</strong> saugomas teritorijas,išsaugojimo veiksmų poreikį <strong>ir</strong> specifiką šiuo metu lemia baigiamas žemės <strong>ir</strong> miškų privačiosnuosavybės atkūrimas <strong>ir</strong> su juo susiję procesai, kintantis (dažnai mažėjantis) žemės ūkiointensyvumas, didėjantis privačių miškų naudojimas, statybų, pramonės <strong>ir</strong> infrastruktūros plėtra,kuri tapo ypač sparti Lietuvai tapus ES nare <strong>ir</strong> naudojant jos finansinių instrumentų teikiamąparamą.7. Biologinės įva<strong>ir</strong>ovės būklė:7.1. Natūralios <strong>ir</strong> pusiau natūralios ekosistemos (miškai, pelkės, pievos, vandenys <strong>ir</strong>smėlynai) užima daugiau kaip trečdalį Lietuvos teritorijos. Daugiausia augalų <strong>ir</strong> gyvūnų rūšiųyra miškuose - Lietuva yra mišriųjų miškų gamtinėje zonoje. Pagal ES taikomą biogeografinįrajonavimą Lietuva yra borealinio (šiaurinio) biogeografinio regiono pietiniame pakraštyje. Tiknedidelė Lietuvos dalis patenka į kontinentinį biogeografinį regioną. Ši aplinkybė lemia didelę© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 223/385
ūšių <strong>ir</strong> natūralių buveinių įva<strong>ir</strong>ovę, kuri susiformavo abiejų minėtų biogeografinių regionųįtakoje;7.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaŠiuo metu Lietuvoje aptinkama apie 20529 gyvūnų, 1796 augalų <strong>ir</strong> 6100 grybų rūšių.2010 m. pradžioje į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų <strong>ir</strong> grybų rūšių sąrašą,patv<strong>ir</strong>tintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin.,2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331) (toliau - Lietuvos raudonoji knyga), buvo įtrauktos 768rūšys (1992 m. - 501 rūšis). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 1 d.įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2010, Nr. 39-1884) patv<strong>ir</strong>tintas Lietuvos Respublikos griežtaisaugomų gyvūnų, augalų <strong>ir</strong> grybų rūšių sąrašas, į kurį pateko 39 rūšys. Į Lietuvos augalų bendrijųraudonosios knygos sąrašą, patv<strong>ir</strong>tintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. lapkričio30 d. įsakymu Nr. 237 (Žin., 1998, Nr. 108-2976), įtrauktos 53 augalų bendrijos, kurios šalyje dėlįva<strong>ir</strong>ių priežasčių yra ant išnykimo ribos, retos arba sparčiai nyksta. Įgyvendinant Tarybos 1992m. gegužės 21 d. d<strong>ir</strong>ektyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių <strong>ir</strong> laukinės faunos bei floros<strong>apsaugos</strong> (toliau - Buveinių d<strong>ir</strong>ektyva), nustatyta, kad Lietuvoje aptinkamos 54 EuroposBendrijos (toliau - EB) svarbos natūralios buveinės <strong>ir</strong> 49 EB svarbos augalų <strong>ir</strong> gyvūnų rūšys;7.3. Sparčiausiai sausumos ekosistemose nyksta siauros ekologinės specializacijos rūšys<strong>ir</strong> natūralios buveinės. Jos yra jautrios žemės <strong>ir</strong> miškų ūkio technologijų kaitai (veiklosintensyvinimui arba tradicinio ekstensyvaus žemės <strong>naudojimo</strong> nutraukimui). Dėl teritorijų<strong>naudojimo</strong> pakeitimų didėja natūralių buveinių <strong>ir</strong> rūšių vietinių populiacijų fragmentacija,blogėja sąlygos rūšims migruoti, keistis genetine informacija tarp izoliuotų vietinių populiacijų,todėl kyla grėsmė jų išlikimui. Nykstančias rūšis <strong>ir</strong> natūralias buveines vandenų ekosistemoselabiausiai veikia vandenų tarša <strong>ir</strong> hidrologinis režimo pakeitimas, neracionalus gamtos ištekliųnaudojimas, migracijos kelių suardymas.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. D1-633(nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d.) (Žin., 2011, Nr. 103-4844) redakcijaBiologinės įva<strong>ir</strong>ovės išsaugojimas Lietuvoje turi gilias tradicijas tiek nacionaliniame, tiektarptautiniame lygmenyje. Nacionaliniame lygmenyje biologinės įva<strong>ir</strong>ovės išsaugojimą tiesiogia<strong>ir</strong>eglamentuoja Laukinės augalijos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 60-1944) <strong>ir</strong> Laukinės gyvūnijosįstatymas (Žin., 1997, Nr. 108-2726; 2010, Nr. 81-4218). Lietuvoje veikia 32 įstatymai, tiesiogiaiar netiesiogiai reguliuojantys aplinkos <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> gamtos išteklių, iš jų biologinių, naudojimą.Rūšims <strong>ir</strong> bendrijoms išsaugoti sudaroma Lietuvos raudonoji knyga, steigiamos saugomosteritorijos, įgyvendinamos įva<strong>ir</strong>ios <strong>apsaugos</strong> programos.9. Lietuva yra ratifikavusi Biologinės įva<strong>ir</strong>ovės, Nykstančių laukinės faunos <strong>ir</strong> floros rūšiųtarptautinės prekybos (CITES), Europos laukinės gamtos <strong>ir</strong> gamtinės aplinkos išsaugojimo(Berno), Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo (Bonos), Pelkių, turinčių tarptautinęreikšmę, ypač vandens <strong>ir</strong> pelkių paukščių apsaugai (Ramsaro), <strong>ir</strong> kitas konvencijas, Susitarimądėl mažųjų banginių <strong>apsaugos</strong> Baltijos <strong>ir</strong> Šiaurės jūrose (ASCOBANS), Susitarimą dėlšikšnosparnių <strong>apsaugos</strong> Europoje (EUROBATS), Susitarimą dėl Afrikos <strong>ir</strong> Eurazijosmigruojančių vandens paukščių išsaugojimo (AEWA) bei kitas tarptautines sutartis, tiesiogiaisk<strong>ir</strong>tas biologinei įva<strong>ir</strong>ovei išsaugoti, o tapusi ES nare, nuosekliai įgyvendina Tarybos 1979 m.balandžio 2 d. D<strong>ir</strong>ektyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių <strong>apsaugos</strong> (toliau - Paukščiųd<strong>ir</strong>ektyva) <strong>ir</strong> Buveinių d<strong>ir</strong>ektyvų reikalavimus.10. Biologinės įva<strong>ir</strong>ovės išsaugojimo veiksmus koordinuoja Aplinkos ministerija (Gamtos<strong>apsaugos</strong> departamentas), o saugomose teritorijose juos organizuoja Valstybinė saugomųteritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, įgyvendina saugomų teritorijų d<strong>ir</strong>ekcijos. Valstybinę© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 224/385
gamtos išteklių <strong>naudojimo</strong> kontrolę atlieka Aplinkos ministerijos regionų aplinkos <strong>apsaugos</strong>departamentai. Aplinkos <strong>apsaugos</strong> agentūra organizuoja Valstybinės aplinkos monitoringo 2005-2010 m. programos, patv<strong>ir</strong>tintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d.nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608), kurioje numatytas <strong>ir</strong> kraštovaizdžio bei biologinėsįva<strong>ir</strong>ovės monitoringas, įgyvendinimą.10.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaŠiuo metu Lietuvoje yra keletas valstybės institucijų, kurios kaupia aplinkos <strong>apsaugos</strong>srities duomenis <strong>ir</strong> tvarko savo srities duomenų bazes: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prieAplinkos ministerijos (tvarko saugomų teritorijų valstybės kadastrą bei sistemina biologinėsįva<strong>ir</strong>ovės srities duomenis saugomose teritorijose), Aplinkos <strong>apsaugos</strong> agentūra (kaupia <strong>ir</strong> tvarkoaplinkos kokybės srities šalies mastu surinktus duomenis) <strong>ir</strong> Valstybinė miškų tarnyba (tvarkomiškų valstybės kadastrą, miškų informacinę sistemą, renka miškų ūkio statistinius duomenis <strong>ir</strong>juos apdoroja). Aplinkos ministerijos Gamtos <strong>apsaugos</strong> departamentas siekia Europosekonominės erdvės (EEE) <strong>ir</strong> Norvegijos finansinio instrumento paramos, kad būtų parengtagalimybių studija, kuri sudarytų prielaidas parengti <strong>ir</strong> pradėti įgyvendinti EEE <strong>ir</strong> Norvegijosfinansinio instrumento remiamą pagrindinį projektą, kurio numatomas tikslas - įkurti nacionalinęinstituciją, atsakingą už biologinės įva<strong>ir</strong>ovės duomenų kaupimą <strong>ir</strong> tvarkymą;10.2. Naudodamas valstybės biudžeto lėšas, 2007 m. Aplinkos ministerijos Gamtos<strong>apsaugos</strong> departamentas inicijavo saugomų rūšių registravimo informacinės sistemos I etaporengimą. Rengiama registravimo sistema sudarys technines galimybes dideliam skaičiuispecialistų, d<strong>ir</strong>bančių biologinės įva<strong>ir</strong>ovės srityje, tapti duomenų apie saugomų rūšių radvietesteikėjais, kartu laikantis griežtos duomenų kokybės kontrolės reikalavimų. Registravimo sistemoskūrimas bus vykdomas etapais, <strong>ir</strong> I sistemos kūrimo etapas yra sk<strong>ir</strong>tas duomenų kaupimo <strong>ir</strong>paieškų moduliui sukurti, o numatomas II sistemos kūrimo etapas - sistemos išplėtimuivizualizuojant sistemos darbą GIS pagrindu.11. 2007-2013 m. biologinės įva<strong>ir</strong>ovės veiklos prioritetai išsaugojimo srityje yra šie:11.1. Organizuoti priemones, kuriomis būtų prisidedama prie Tarptautinės gamtosišsaugojimo sąjungos (IUCN) <strong>ir</strong> ES šalių narių iniciatyvos sustabdyti biologinės įva<strong>ir</strong>ovėsnykimą iki 2010 m.;11.2. Atnaujinti Biologinės įva<strong>ir</strong>ovės išsaugojimo strategiją <strong>ir</strong> veiksmų planą;11.3. Išsaugoti EB svarbos <strong>ir</strong> pagal nacionalinius teisės aktus saugomas rūšis <strong>ir</strong> natūraliasbuveines <strong>ir</strong> palaikyti gerą jų būklę, įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų <strong>ir</strong>nacionalinių saugomų teritorijų kiekybinę <strong>ir</strong> kokybinę plėtrą;11.4. Sukurti efektyviai veikiančias saugomų rūšių <strong>ir</strong> natūralių buveinių registravimosistemas.12. Saugomų teritorijų sistema <strong>ir</strong> jos valdymas:12.1. Lietuvos saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos <strong>ir</strong> kultūrospaveldo teritorinius kompleksus <strong>ir</strong> objektus (vertybes), kraštovaizdžio <strong>ir</strong> biologinę įva<strong>ir</strong>ovę,užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą <strong>ir</strong>atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams <strong>ir</strong> aplinkos būklėsstebėjimams, propaguoti gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo teritorinius kompleksus <strong>ir</strong> objektus(vertybes);12.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaSvarbiausios Lietuvos saugomos teritorijos (rezervatai, draustiniai <strong>ir</strong> paveldo objektai,nacionaliniai <strong>ir</strong> regioniniai parkai, biosferos rezervatai <strong>ir</strong> biosferos poligonai) užima daugiau nei© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 225/385
15 % šalies ploto. Lietuvos saugomų teritorijų sistemą sudaro 5 rezervatai (du iš jų kultūriniai),371 valstybinis <strong>ir</strong> savivaldybių draustinis, 5 nacionaliniai parkai (vienas iš jų istorinis), 30regioninių parkų (vienas iš jų istorinis), vienas biosferos rezervatas, 28 biosferos poligonai, 3atkuriamieji sklypai, 515 paveldo objektų, iš kurių 157 turi gamtos paminklo statusą;12.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaNacionalinė Lietuvos saugomų teritorijų sistema, sukurta iki 2002 m., papildoma Europosekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijomis, steigiamomis įgyvendinant Paukščių <strong>ir</strong> Buveiniųd<strong>ir</strong>ektyvų reikalavimus. 82 nacionalinės saugomos teritorijos arba jų dalys yra įtrauktos įpaukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą. Iš jų 38 vietovėse buvo įsteigtos naujos saugomosteritorijos. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 210„Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus,sąrašo, sk<strong>ir</strong>to pateikti Europos Komisijai, patv<strong>ir</strong>tinimo“ patv<strong>ir</strong>tintas Vietovių, atitinkančiųgamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašas, sk<strong>ir</strong>tas pateikti EuroposKomisijai (Žin., 2009, Nr. 51-2039). Jame yra 406 teritorijos, sk<strong>ir</strong>tos EB svarbos natūraliomsbuveinėms <strong>ir</strong> rūšims išsaugoti. Lietuvoje „Natura 2000“ tinklas kuriamas maksimaliaiintegruojant jį į esamą nacionalinę saugomų teritorijų sistemą;12.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaVeiklą saugomose teritorijose tiesiogiai reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomųteritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) <strong>ir</strong> Lietuvos Respublikosnekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> įstatymas (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571),Specialiosios žemės <strong>ir</strong> miško <strong>naudojimo</strong> sąlygos, patv<strong>ir</strong>tintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43), saugomųteritorijų nuostatai, saugomų teritorijų individualūs <strong>ir</strong> tipiniai reglamentai. Atsk<strong>ir</strong>as veiklos sritissaugomose teritorijose reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos <strong>apsaugos</strong> įstatymas (Žin.,1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868),Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597),Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin.,1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105), kiti įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai;12.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaVisi valstybiniai gamtiniai rezervatai, valstybiniai parkai, Žuvinto biosferos rezervatasturi d<strong>ir</strong>ekcijas. 34 saugomų teritorijų d<strong>ir</strong>ekcijų steigėja yra Valstybinė saugomų teritorijų tarnybaprie Aplinkos ministerijos, 3 d<strong>ir</strong>ekcijų steigėja - Kultūros ministerija, vienos d<strong>ir</strong>ekcijos steigėja -Vilniaus miesto savivaldybė. Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų <strong>ir</strong> kraštovaizdžiodepartamente yra Saugomų teritorijų strategijos skyrius;12.6. Pagal Saugomų teritorijų įstatymą pagrindinė institucija, koordinuojanti <strong>ir</strong>/arorganizuojanti veiklą saugomose teritorijose, teikianti metodinę pagalbą visoms saugomoseteritorijose veikiančioms institucijoms, yra Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkosministerijos. Jos veiklos prioritetai 2007-2013 m. yra šie:12.6.1. organizuoti <strong>ir</strong> koordinuoti 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos pa<strong>naudojimo</strong>strategijos Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje numatyto I prioriteto „Vietinė <strong>ir</strong>urbanistinė plėtra, kultūros paveldo <strong>ir</strong> gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“veiklos rūšių, sk<strong>ir</strong>tų saugomoms teritorijoms, įgyvendinimą;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 226/385
12.6.2. užtikrinti saugomų teritorijų, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas <strong>ir</strong> paveldoobjektus, tinkamą planavimą <strong>ir</strong> būklę - vykdyti jų būklės monitoringą, parengti trūkstamusplanavimo dokumentus, organizuoti <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> priemonių įgyvendinimą;12.6.3. sukurti saugomų teritorijų informacinę sistemą;12.7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaKoordinuojant Sanglaudos skatinimo veiksmų programos I prioriteto „Vietinė <strong>ir</strong>urbanistinė plėtra, kultūros paveldo <strong>ir</strong> gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“įgyvendinimą, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos veiklatiesiogiai susijusi su uždaviniu, sk<strong>ir</strong>tu: „paskatinti gamtos išteklių (visų p<strong>ir</strong>ma vandens ištekliųbei kraštovaizdžio <strong>ir</strong> biologinės įva<strong>ir</strong>ovės) išsaugojimą, sudarant sąlygas efektyviam jųpritaikymui gyventojų <strong>ir</strong> ūkio reikmėms“, netiesiogiai - su uždaviniu, sk<strong>ir</strong>tu: skatinti atvykstamąjį<strong>ir</strong> vietos turizmą, tinkamai panaudojant gamtos išteklius, kultūros paveldą bei sukuriantpalankesnes sąlygas aktyviam poilsiui;12.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaValstybės biudžeto lėšos, sk<strong>ir</strong>iamos saugomoms teritorijoms, naudojamos pagal Saugomųteritorijų specialiąją <strong>ir</strong> Valstybės investicijų programą saugomų teritorijų d<strong>ir</strong>ekcijų veiklaiorganizuoti, įva<strong>ir</strong>ių investicinių projektų metu pasiektų rezultatų tęstinumui užtikrinti, t. y.nuolatinei teritorijų priežiūrai organizuoti. Valstybės biudžeto lėšomis <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong>priemones tiesiogiai įgyvendina saugomų teritorijų d<strong>ir</strong>ekcijos. Jos yra pajėgios įgyvendintiįva<strong>ir</strong>ias <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> priemones, vykdyti nuolatinę saugomų teritorijų priežiūrą, tačiaušiems darbams vis dar trūksta lėšų, t. y. visoms reikiamoms priemonėms saugomose teritorijosevykdyti neužtenka lėšų, sk<strong>ir</strong>iamų iš valstybės biudžeto;12.9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaSaugomų teritorijų <strong>tvarkymo</strong> planai yra pagrindiniai dokumentai, kuriais remiantisužtikrinamas saugomos teritorijos <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> režimas, todėl jų rengimas yra būtinas.ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimas šioje srityje labai pagerino situaciją. ES struktūriniųfondų lėšomis įgyvendinant 2004-2006 m. Saugomų teritorijų planavimo <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> programą,parengta 18 <strong>tvarkymo</strong> planų valstybiniams parkams. Tvarkymo planų rengimas yra betarpiškaisusijęs su ribų planų atnaujinimu, nes norint užtikrinti tinkamą saugomos teritorijos <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong><strong>naudojimo</strong> režimą, būtina atitinkamai išsk<strong>ir</strong>ti <strong>ir</strong> funkcinio prioriteto zonų ribas. Kadangi saugomųteritorijų planavimo dokumentų rengimas <strong>ir</strong> atnaujinimas yra dinamiškas procesas, jamreikalingas nuolatinis atnaujinimas bei papildymas. ES struktūrinių fondų lėšomis jau parengtitechniniai projektai 8 lankytojų centrams įrengti, 24 paveldo objektams tvarkyti;12.10. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaLabai svarbu, kad visuomenė būtų informuota apie saugomas vertybes, kraštovaizdžio <strong>ir</strong>biologinę įva<strong>ir</strong>ovę, turėtų galimybę susipažinti su gyvūnų migracijos praktiniais tyrimais <strong>ir</strong> šiųgyvūnų <strong>apsaugos</strong> problemų sprendimo būdais, susipažinti su saugomų teritorijų tikslais,konkrečiais objektais, gaunant apie juos naujausią, teisingą, suprantamą <strong>ir</strong> kartu profesionaliaipateikiamą informaciją. Tam saugomose teritorijose turi būti sukurta vizualinė (lauko)informacinė sistema natūroje, įrengti lankytojų centrai, vidaus <strong>ir</strong> lauko ekspozicijos, gamtosmokyklos, pažintiniai, mokomieji takai, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Ventėsrago ornitologinėje stotyje Nemuno deltos regioniniame parke įrengtas lankytojų centras suvidaus <strong>ir</strong> lauko ekspozicijomis;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 227/385
12.11. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaVizualinę (lauko) informacinę sistemą natūroje saugomose teritorijose sudaroinformaciniai stendai <strong>ir</strong> ženklai (informacinės rodyklės, nukreipiančios rodyklės, užrašai, kelioženklai), aikštelės (apžvalgos, atokvėpio, poilsiavietės), infrastruktūra lankytojams (mediniai <strong>ir</strong>grunto takai, pandusai neįgaliesiems, dv<strong>ir</strong>ačių stovai, lieptai, tilteliai, lauko baldai, pavėsinės,pan.), kraštovaizdžio komponentų, aplinkos su<strong>tvarkymo</strong> elementai (užtvaros (barjerai)automobiliams, apsauginės tvorelės (atitvarai pėstiesiems), lentų takai per pelkes <strong>ir</strong> šlapias vietas,mediniai <strong>ir</strong> akmeniniai laiptai, šlaitų sutv<strong>ir</strong>tinimas <strong>ir</strong> pan.), meniniai akcentai. Esant poreikiui,prie lankomų bei saugomų objektų įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės, privažiavimai,priėjimai;12.12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaTvarkymo darbų apimtis saugomose teritorijose labai išaugo, ats<strong>ir</strong>adus galimybei šiamtikslui panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas. Įgyvendinant 2004-2006 m. Saugomų teritorijųplanavimo <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> vėlesnes programas, iki 2010 m. yra įrengta vizualinė (lauko)informacinė sistema 13 valstybinių parkų (Aukštaitijos <strong>ir</strong> Dzūkijos nacionaliniuose, Labanoro,Aukštadvario, Anykščių, Asvejos, B<strong>ir</strong>žų, Gražutės, Kurtuvėnų, Nemuno deltos, Neries, Sartų <strong>ir</strong>Vištyčio regioniniuose parkuose), įrengta 14 lankytojų centrų (Aukštaitijos nacionaliniame,Anykščių, Asvejos, Aukštadvario, B<strong>ir</strong>žų, Kauno marių, Nemuno kilpų, Neries, Krekenavos,Sartų, Tytuvėnų <strong>ir</strong> Varnių regioniniuose parkuose, Kamanų valstybiniame gamtiniame rezervate<strong>ir</strong> Žuvinto biosferos rezervate), sutvarkytas Medvėgalio kalvų kompleksas Varnių regioniniameparke. Sutvarkyta daugiau kaip 20 „Natura 2000“ teritorijų;12.13. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaES struktūrinių fondų lėšomis saugomose teritorijose pradėti griauti apleisti pastatai,rekultivuoti karjerai <strong>ir</strong> užšlamštintos teritorijos, atkurti pažeisti kraštovaizdžio kompleksai <strong>ir</strong>objektai. P<strong>ir</strong>miausia likviduoti dviejų buvusių karinių teritorijų statiniai Žemaitijosnacionaliniame <strong>ir</strong> Dubysos, Rambyno, Salantų, Varnių regioniniame parkuose, rekultivuoti 3karjerai (Žemaitijos nacionaliniame, Salantų <strong>ir</strong> Varnių regioniniuose parkuose), atkurta Papilėsatodanga Ventos regioniniame parke, pelkinės <strong>ir</strong> sausų pievų slėnio buveinės Skroblausaukštupyje <strong>ir</strong> buveinės, reikalingos tetervinų populiacijai išsaugoti Dzūkijos nacionaliniameparke, šikšnosparnių žiemavietės Pavilnių regioniniame parke, pelkinės pievos Kliošiųvalstybiniame kraštovaizdžio draustinyje. Per praėjusius metus pas<strong>ir</strong>engta dar labiau padidinti<strong>tvarkymo</strong> darbų kiekį: parengti techniniai projektai lankytojų centrams <strong>ir</strong> vizualinei (lauko)informacinei sistemai saugomose teritorijose įrengti, paveldo objektams tvarkyti, taip pat parengtidalies draustinių <strong>tvarkymo</strong> planai.12-1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. D1-633 (nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d.) (Žin., 2011, Nr. 103-4844) redakcijaKraštovaizdžio būklė:12-1.1. Kraštovaizdžio sąvoka yra daugiareikšmė. Ji apima visą šalies erdvę - miestus <strong>ir</strong>kaimus, miškus, vandenis, laukus, išsk<strong>ir</strong>tines <strong>ir</strong> utilitarias, apleistas teritorijas. Kraštovaizdissąlygoja visuomenės gyvenimą <strong>ir</strong> veiklą, yra tautinio identiteto pamatas, reikšminga gyvenimokokybės dalis. Kraštovaizdžio savasties <strong>ir</strong> sampratos, kaip dinaminio reiškinio suvokimas, joapsauga, tvarkymas <strong>ir</strong> formavimas tenkinant ekonominius, socialinius, kultūrinius, ekologinius <strong>ir</strong>estetinius visuomenės poreikius yra vienas prioritetinių valstybės tikslų, nurodytų Nacionalinėje© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 228/385
darnaus vystymosi strategijoje, patv<strong>ir</strong>tintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo11 d. Nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215).12-1.2. Lietuvos teritorija, remiantis Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinėsstruktūros įva<strong>ir</strong>ovės <strong>ir</strong> jos tipų identifikavimo studija, sk<strong>ir</strong>stoma į 9 kraštovaizdžio morfologiniusruožus, juose - 19 sričių, 42 rajonai, 564 parajoniai, kurie yra saviti pamatinių uolienų, pažemiooro, vandenų, d<strong>ir</strong>vožemio, antropogeninių darinių pobūdžiu <strong>ir</strong> savybėmis. Pagal medžiaginįpamatą (geologinius darinius <strong>ir</strong> reljefą), kuris lemia kraštovaizdžio įva<strong>ir</strong>umą, Lietuvoje sk<strong>ir</strong>iami 5pagrindiniai žemėvaizdžių tipai: molingosios lygumos (55,2 % visos teritorijos), smėlingosioslygumos (17,8%), kalvotosios moreninės aukštumos (21,2 %), pajūrio lygumos (2,2 %) <strong>ir</strong> upiųslėniai (3,6 %).12-1.3. Lietuvos kraštovaizdžio istorinė raida labai dinamiška, su evoliucinės raidos <strong>ir</strong>staigių permainų laikotarpiais. Tai susiję su politinių, ekonominių sąlygų raida, žemėsreformomis, kurios lėmė žemės naudmenų struktūros, naudmenų sudėties <strong>ir</strong> sąskaidos kaitą,sk<strong>ir</strong>tingomis kryptimis veikė gamtinių procesų eigą <strong>ir</strong> pobūdį.12-1.4. Lietuvoje vyrauja kaimiškojo tipo kraštovaizdis (užima apie 75 % šaliesteritorijos). Didesni gamtinio kraštovaizdžio arealai išlikę šalies rytinėje <strong>ir</strong> pietrytinėje dalyje,vakarinėje Žemaičių aukštumos dalyje, stambiųjų deltų zonose <strong>ir</strong> nev<strong>ir</strong>šija 15% Lietuvosteritorijos. Apie 10 % užima sparčiai besiplečiantis miestiškas, urbanizuotas kraštovaizdis. Yra11 miestų, kurių plotas didesnis kaip 1000 ha. Vilniaus, Kauno <strong>ir</strong> Klaipėdos miestai aktyviaiformuoja aglomeruotas metropolines teritorijas. Tauragės, Telšių, Utenos, Marijampolėsapskritys pasižymi 3-5 kartus mažesniu urbanizuoto kraštovaizdžio plotu nei didžiųjų miestųapskritys.12-1.5. Didžiausiu natūralumu pasižymi miškingiausios šalies teritorijos, išsidėsčiusiosšiaurrytinėje, pietrytinėje <strong>ir</strong> pietvakarinėje šalies dalyse. Labiausiai antropogenizuotos <strong>ir</strong> apleistosagrarinio kraštovaizdžio zonos plyti Žiemgalos <strong>ir</strong> Šešupės lygumose.12-1.6. Lietuvoje vyrauja vidutinio <strong>ir</strong> žemo vizualinio raiškumo teritorijos, o vidutinį <strong>ir</strong>aukštą estetinį potencialą turintys arealai užima apie 1/3 šalies teritorijos, kurie koncentruojasiBaltijos <strong>ir</strong> Žemaičių aukštumų kalvynuose, Kuršių nerijoje <strong>ir</strong> didžiausiuose stačiašlaičiuoseNemuno, Nėries, Dubysos, Šventosios, Nevėžio, Minijos <strong>ir</strong> kituose slėniuose. Santykinai raiškųestetinį potencialą turi tik 8 % šalies teritorijos: Kuršių nerijos (Pervalkos-Juodkrantės) ruožas,Barstyčių-Alsėdžių-Viešvėnų ruožas, Laukuvos- G<strong>ir</strong>gždutės-Kražių arealas, Minijos-Salantosenslėnis, Dubysos vidurupis, Nemuno žemupio (Vilkijos-Gelgaudiškio) ruožas, Kauno marių <strong>ir</strong>Didžiųjų Nemuno kilpų zonos, Gražiškių <strong>ir</strong> Sangrūdos kalvynas Sūduvos aukštumose,Verstaminų, Užuguosčio, Pip<strong>ir</strong>iškių <strong>ir</strong> Sudervės kalvynai Dzūkų aukštumose, Balninkų, Suginčių,Antalgės, Vaiskūnų, Juknėnų, Tauragnų, Atalksnės, Junkūnų <strong>ir</strong> Zarasų kalvoti ruožai Aukštaičiųaukštumose.12-1.7. Lietuvai priklauso trumpas (90,6 km ilgio) Baltijos jūros ruožas: 51 km Kuršiųnerijoje <strong>ir</strong> 38,5 km žemyniniame krante, 1,1 km Klaipėdos sąsiauris. Dabartinė jūros kranto būklėpriklauso nuo gamtinių <strong>ir</strong> antropogeninių faktorių tarpusavio sąveikos. Globaliniai klimatopasikeitimai, dažnesnės uraganinės audros, Pasaulinio vandenyno lygio kilimas, smėlio ištekliųmažėjimas skatina krantų ardymą. Lietuvos Baltijos jūros krantų raidai didelę įtaką turi jūrinėsindustrijos plėtra, kurios nesubalansuotas vykdymas itin neigiamai veikia krantodaros procesus.12-1.8. Lietuvos Baltijos jūros krantai pagal savo genezę <strong>ir</strong> ypatumus priklauso dviemsk<strong>ir</strong>tingoms atkarpoms, t. y. žemyno <strong>ir</strong> Kuršių nerijos krantams: žemyno krantas prisk<strong>ir</strong>iamasišlyginto akumuliacinio-abrazinio kranto tipui. Krantą sudaro sk<strong>ir</strong>tingos geologinės sandarosruožai, kuriuose vyrauja smėlis arba moreninis priemolis. Krante kaitaliojasi ardomos <strong>ir</strong> stabilaus© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 229/385
kranto atkarpos. Kuršių nerijos jūros krantas prisk<strong>ir</strong>iamas išlygintų akumuliacinių krantų tipui <strong>ir</strong>yra susiformavęs dėl intensyvios smėlio pernašos iš Sambijos pusiasalio šiaurės kryptimi.12-1.9. Nuo XX a. pradžios iki šių dienų Lietuvai priklausančiame Baltijos jūros krantevyrauja akumuliacinio tipo kranto ruožų bendro ilgio mažėjimo <strong>ir</strong> išplaunamo tipo ruožųdidėjimo tendencijos. Per pastaruosius 30 metų (1976-2006 m.) Lietuvos pakrantėje bendrasakumuliacinio tipo kranto ruožų ilgis kasmet sutrumpėdavo po 1100 m, o išplaunamų krantų ilgiskasmet padidėdavo 367 m. Labiausiai ardomi Šventosios-sienos su Latvija, Ošupio rajono,Ražės-B<strong>ir</strong>utės kalno, Nem<strong>ir</strong>setos-Olando Kepurės, I Melnragės <strong>ir</strong> gretimas Klaipėdos uostošiauriniam molui kranto ruožai. Kuršių nerijoje - Kopgalio, Juodkrantės, Preilos, Nidos krantai.Įdiegus krantotvarkos programose numatytas priemones, kranto būklė keliuose ruožuosepagerėjo, tačiau tikėtina, kad bendras išplaunamų kranto ruožų ilgis nuo 25 km (2008 m) padidėsiki 32 km (2023 m).12-1.10. Kraštovaizdžio monitoringas vykdomas pagal Valstybinio aplinkos monitoringo2011-2017 m. programą, patv<strong>ir</strong>tintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d.nutarimu Nr. 315 (Žin., 2011, Nr. 34-1603). Kraštovaizdžio stebėsena vykdoma šiais blokais:kraštovaizdžio struktūros pokyčių monitoringas (visoje Lietuvoje), Pajūrio juostos <strong>ir</strong> Baltijosjūros krantų dinamikos monitoringas, valstybinių parkų monitoringas, Šiaurės karstinio rajonokraštovaizdžio būklės <strong>ir</strong> gipso cheminės denudacijos monitoringas.12-1.11. Nacionaliniu lygmeniu kraštovaizdžio išsaugojimą tiesiogiai reglamentuojaKraštovaizdžio politikos krypčių aprašas, kuriame pateiktos pagrindinės sąvokos kraštovaizdžio<strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> planavimo srityje, kraštovaizdžio istorinės kaitos analizė, jo formavimosibruožai <strong>ir</strong> tipai nuo paleogeografinių laikų iki šių dienų, esamos kraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong>,<strong>naudojimo</strong> <strong>ir</strong> planavimo situacijos analizė (stiprybės, silpnybės, galimybės <strong>ir</strong> grėsmės). Siekiantįgyvendinti Lietuvos kraštovaizdžio politiką, patv<strong>ir</strong>tintos Lietuvos Respublikos kraštovaizdžiopolitikos įgyvendinimo priemonės iki 2020 m. Strateginiai kraštovaizdžio formavimo, <strong>apsaugos</strong>tikslai <strong>ir</strong> kryptys yra nustatyti Lietuvos Respublikos bendrajame plane, patv<strong>ir</strong>tintame LietuvosRespublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852).12-1.12. Kraštovaizdžio apsaugą taip pat reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas,Pajūrio juostos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 73-3091), Želdynų įstatymas (Žin., 2007, Nr. 80-3215)<strong>ir</strong> jų įgyvendinamieji teisės aktai, Specialiosios žemės <strong>ir</strong> miško <strong>naudojimo</strong> sąlygos, patv<strong>ir</strong>tintosLietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43), Gamtinio karkaso nuostatai, patv<strong>ir</strong>tinti aplinkos ministro 2007 m. vasario14 d. įsakymu Nr. D1-96 (Žin., 2007, Nr. 22-858; 2010, Nr. 87-4619).12-1.13. Lietuvos kraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> planavimo teisinioreglamentavimo nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos aplinkos <strong>apsaugos</strong>, LietuvosRespublikos nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong>, Lietuvos Respublikos miškų, LietuvosRespublikos žemės, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, Lietuvos Respublikos statybos,Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymus <strong>ir</strong> įkitus teisės aktus.12-1.14. Kraštovaizdžio būklė įvertinama, jo <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> priemonėskonkrečiose teritorijose numatomos visų lygmenų bendraisiais (kompleksiniais) <strong>ir</strong> kraštovaizdžiospecialiaisiais planais, specialiaisiais saugomų teritorijų <strong>ir</strong> jų tinklų (gamtinio karkaso <strong>ir</strong>ekologinio tinklo) planais, kaimo žemėtvarkos planais <strong>ir</strong> kitais teritorijų planavimo dokumentais.Ypač reikšmingi Lietuvos Respublikos bendrojo plano, apskričių, rajonų savivaldybių bendrųjųplanų sprendiniai.12-1.15. Vienas kertinių kraštovaizdžio srities teisės aktų yra Europos kraštovaizdžiokonvencija (Žin., 2002, Nr. 104-4621), kuria vadovaujantis buvo patv<strong>ir</strong>tintas Lietuvos© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 230/385
kraštovaizdžio politikos krypčių aprašas <strong>ir</strong> kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonės.Šios konvencijos tikslas - skatinti kraštovaizdžio apsaugą, tvarkymą, planavimą <strong>ir</strong> organizuotiEuropos bendradarbiavimą šiais klausimais.12-2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. D1-633 (nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d.) (Žin., 2011, Nr. 103-4844) redakcija2007-2013 m. veiklos prioritetai kraštovaizdžio srityje yra šie:12-2.1.organizuoti priemones, kurios užtikrintų kraštovaizdžio apsaugą, naudojimą,tvarkymą, planavimą darnios plėtros sąlygomis, krašto sav<strong>ir</strong>aiškos bruožus <strong>ir</strong> padėtų geriaukoordinuoti veiksmus kraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong>, <strong>naudojimo</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> planavimo srityse;12-2.2. skatinti pažinti šalies kraštovaizdį, didinti visuomenės supratingumą apiekraštovaizdžio vertę <strong>ir</strong> vaidmenį;12-2.3. apibrėžti siekiamos kraštovaizdžio kokybės tikslus <strong>ir</strong> parengti šalieskraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> specialųjį planą;12-2.4. užtikrinti pajūrio juostos <strong>ir</strong> Kuršių marių kraštovaizdžio išsaugojimą, <strong>apsaugos</strong>priemonių įgyvendinimą, subalansuotą šių teritorijų naudojimą, sudaryti sąlygas visuomeneinaudotis rekreaciniais ištekliais.III. PROBLEMŲ IDENTIFIKAVIMAS13. Biologinės įva<strong>ir</strong>ovės išsaugojimo problemos:13.1. Norint išsaugoti biologinę įva<strong>ir</strong>ovę, reikalingi išsamūs duomenys apie ekosistemas,buveines <strong>ir</strong> rūšis, jų paplitimą <strong>ir</strong> būklę, specialūs teisės aktai, strateginio planavimo dokumentai.Tačiau ypač būtina įgyvendinti konkrečias <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> priemones tinkamai jomspas<strong>ir</strong>engus. Iki pastarųjų metų aktyvios biologinės įva<strong>ir</strong>ovės išsaugojimo priemonės daugiausiaarba išimtinai buvo įgyvendinamos saugomose teritorijose, o už jų ribų biologinės įva<strong>ir</strong>ovėsišsaugojimo veiksmai dažnai aps<strong>ir</strong>ibojo neigiamą įtaką turinčios ūkinės veiklos draudimais <strong>ir</strong>ribojimais. Norint išsaugoti rūšis <strong>ir</strong> jų buveines, šito nepakanka. Jas reikia saugoti net tiksaugomose teritorijose, bet <strong>ir</strong> visame jų paplitimo areale. Būtina įgyvendinti specialias <strong>apsaugos</strong>priemones;13.2. Lietuvoje daugiausia dėmesio buvo sk<strong>ir</strong>iama rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąjąknygą, išsaugojimui, o tapusi ES nare šalis įsipareigojo išsaugoti EB svarbos rūšis <strong>ir</strong> natūraliasbuveines. Kai kurių EB rūšių ekologiniai poreikiai įpareigoja ne tik saugoti rūšių individus nuotiesioginio naikinimo (medžioklės, žvejybos, skynimo, rinkimo <strong>ir</strong> kt.), bet <strong>ir</strong> imtis priemoniųišsaugoti jų buveines. Pasyvios rūšių buveinių <strong>apsaugos</strong> nepakanka, nes jos prarandamos ne tikdėl fizinio sunaikinimo, bet <strong>ir</strong> dėl natūralių, tačiau nepalankių gamtinių pokyčių, kai nutraukiamarūšių buveines suformavusi ekstensyvi žemd<strong>ir</strong>bystė (pvz., ekstensyvus pusiau natūralių pievų <strong>ir</strong>Šlapžemių ganymas ar šienavimas) <strong>ir</strong> buvę atv<strong>ir</strong>i plotai užželia menkaverčiais krūmais armedžiais arba dėl invazinių rūšių, kurios keičia nusistovėjusius ekologinius ryšius ekosistemose,išplitimo. Pagrindinės šiuo metu biologinės įva<strong>ir</strong>ovės išsaugojimo srityje egzistuojančiosproblemos yra šios:13.2.1. saugomų rūšių buveinių plotų nykimas bei jų savybių prastėjimas, ypač dėlišaugusio miškų <strong>naudojimo</strong>, tradicinės žemėnaudos formų žemės ūkyje nykimo, miškų <strong>ir</strong>Šlapžemių natūralaus hidrologinio režimo sutrikdymo, infrastruktūros plėtros <strong>ir</strong> vandens telkiniųpakrančių užstatymo;13.2.2. fragmentuotų, mažų saugomų rūšių populiacijų išnykimas nesant galimybiųatsikurti, migruojančių gyvūnų migracijos kelių suardymas arba migracijos sąlygų prastėjimas;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 231/385
13.2.3. institucijos, kuri būtų šalies mastu atsakinga už nuolatinį biologinės įva<strong>ir</strong>ovėsduomenų kaupimą <strong>ir</strong> informacinių sistemų, sk<strong>ir</strong>tų duomenų apie natūralias buveines, saugomųrūšių <strong>ir</strong> buveinių paplitimą bei <strong>apsaugos</strong> poreikius, kaupimui, dėl ko nėra pakankamai galimybiųsk<strong>ir</strong>ti reikiamą dėmesį biologinės įva<strong>ir</strong>ovės išsaugojimui, rengiant <strong>ir</strong> derinant ūkinės veiklosplanus <strong>ir</strong> projektus, apsunkina biologinės įva<strong>ir</strong>ovės būklės vertinimą <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> veiksmųplanavimą;13.2.4. invazinių augalų <strong>ir</strong> gyvūnų rūšių, užimančių nykstančių rūšių buveines arbasuardančių svarbius ekologinius ryšius tarp rūšių, plitimas;13.2.5. neišvystyta saugomų rūšių būklės stebėjimo (monitoringo) <strong>ir</strong> vertinimo sistema,kadangi neparengti stebėjimo <strong>ir</strong> vertinimo metodiniai reikalavimai;13.3. Konkrečioms saugomų rūšių <strong>apsaugos</strong> priemonėms įgyvendinti labai trūksta<strong>apsaugos</strong> planų <strong>ir</strong> kitų reikalingų dokumentų. Nėra veiksmų planų: 1) invazinių rūšių, pavojingųvietinių rūšių populiacijoms, plitimui sulėtinti ar sustabdyti, sumažinti jų populiacijas, 2)nykstančių rūšių veisimui <strong>ir</strong> reintrodukcijai, taip pat migruojančių gyvūnų rūšių <strong>apsaugos</strong>priemonėms taikyti;13.4. Situacija, rengiant saugomų rūšių <strong>apsaugos</strong> planus. Įgyvendindami PHARE 2003 m.projektą „Nykstančių floros <strong>ir</strong> faunos rūšių bei jų arealų apsauga, įgyvendinant CITES, Berno <strong>ir</strong>Bonos konvencijas bei susijusius ES teisės aktus“, ekspertai išskyrė 15 retų visoje Europojenykstančių rūšių, kurių <strong>apsaugos</strong> veiksmai sudarytų sąlygas išsaugoti <strong>ir</strong> daugelį kitų rūšių <strong>ir</strong>natūralių buveinių, su kuriomis jos yra susiję ekologiniais ryšiais. Šios 15 išsk<strong>ir</strong>tų prioritetiniųrūšių yra: augalai - Vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens), plačialapė klumpaitė (Cypripediumcalceolus), pelkinė uolaskėlė (Saxifraga h<strong>ir</strong>culus), pūslėtoji aldrūnė (Aldrovanda vesiculosa);paukščiai - juodasis gandras (Ciconia nigra), kurtinys (Tetrao urogallus), mažoji žuvėdra (Sternaalbifrons), meldinė nendrinukė (Acrocephalus paludicola), stulgys (Gallinago media); žinduoliai -lūšis (Lynx lynx), kūdrinis pelėausis (Myotis dasycneme); žuvys - vijūnas (Misgurnus fosilis);vabzdžiai - kraujalakinis melsvys (Maculinea teleius), pleištinis ž<strong>ir</strong>gelis (Ophiogomphus cecilia),purpurinis plokščiavabalis (Cucujus cinnaberinus). Joms šio projekto metu buvo parengti rūšių<strong>apsaugos</strong> planai. Kadangi juos rengė biologai, todėl išsamiausiai pateikta bendra informacija apierūšis, įvertinta svarbiausių radviečių būklė bei kiti ekologiniai parametrai, identifikuotiuždaviniai, pasiūlyti priemonių planai bei jų įgyvendinimo uždaviniai. Silpniausia parengtų rūšių<strong>apsaugos</strong> planų dalis - ekonominis numatytų uždavinių įgyvendinimo pagrindimas, lėšų poreikionustatymas bei jų pa<strong>naudojimo</strong> detalizavimas. Todėl p<strong>ir</strong>miausia būtina parengti detalius veiksmųplanus visoms rūšių <strong>apsaugos</strong> planuose numatytoms įgyvendinti priemonėms, nustatyti prioritetus<strong>ir</strong> įvardyti konkrečius veiksmus. Taip pat būtina parengti sąmatas visiems reikalingiems darbamsatlikti. Tik parengus nurodytus dokumentus, bus galima įvardyti konkrečias kiekvienam projektuiįgyvendinti reikalingas pinigų sumas bei jų pask<strong>ir</strong>stymą etapais. Aukščiau minėtų saugomų rūšiųbūklę trumpai galima apibūdinti taip:13.4.1. Lietuvoje plačialapės klumpaitės populiacijos yra patenkinamos būklės, betstebimas aiškus jų skurdimas dėl netinkamo miškų <strong>tvarkymo</strong>, didėjančio užpavėsinimo,d<strong>ir</strong>vožemio eutrofikacijos <strong>ir</strong> užterštumo bei puošnių žiedų skynimo. Sulėtinti stebimą nykimą <strong>ir</strong>populiacijų būklės blogėjimą galima tik neatidėliotinomis gamtosaugos priemonėmis.Svarbiausia - apsaugoti <strong>ir</strong> palaikyti tinkamą buveinių būklę <strong>ir</strong> atkurti smarkiai pažeistas, bet dargyvybingas populiacijas. Apytikriais vertinimais, šalyje plačialapės klumpaitės populiacijąsudaro nuo 8 000 iki 10 000 individų;13.4.2. dauguma vėjalandės šilagėlės populiacijų yra nedidelės, jas sudaro pavieniaiaugalai - paprastai iki 10 individų, pasklidusių dideliame plote, arba mažos izoliuotos grupelės.Didžiausios <strong>ir</strong> gausiausios rūšies populiacijos išlikusios Lietuvos pietryčiuose <strong>ir</strong> rytuose© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 232/385
augančiuose šviesiuose sausuose pušynuose <strong>ir</strong> smėlynuose. Didelės įtakos šios rūšiespopuliacijoms turi tinkamų buveinių mažėjimas dėl žmonių veiklos <strong>ir</strong> ūkininkavimo pokyčių.Prie vėjalandės šilagėlės nykimo prisideda svetimžemių rūšių invazija <strong>ir</strong> tiesioginis augalųnaikinimas: žiedų skynimas <strong>ir</strong> subrendusių augalų kasimas, siekiant juos perkelti į gėlynus arbaparduoti kaip dekoratyvinius augalus;13.4.3. Europoje pelkinė uolaskėlė yra labai sparčiai nykstanti rūšis. Daugelyje šaliųišlikusios tik izoliuotos negausios jos populiacijos. Šalyje tikslių pelkinės uolaskėlės populiacijųvertinimų iki šiol nėra, todėl nežinoma, kokį plotą jos užima <strong>ir</strong> kiek iš viso išlikę individų.Preliminariai įvertinus rūšies populiacijos dydį šalyje, manoma, kad ją sudaro maždaug 5 000-8000, bet ne daugiau kaip 10 000 individų. Didžiausią grėsmę pelkinės uolaskėlės populiacijomsLietuvoje kelia mažėjantys tinkamų buveinių plotai, pažeistų buveinių sukcesiniai pokyčiai,buveinių suskaidymas <strong>ir</strong> izoliacija, vandens lygio buveinėse pokyčiai, d<strong>ir</strong>vožemio sudėtiespokyčiai, maža genetinė įva<strong>ir</strong>ovė <strong>ir</strong> kryžminimosi stoka, nepakankama apsauga;13.4.4. vertinant europinę pūslėtosios aldrūnės populiaciją galima teigti, kad Europojerūšis išlikusi daugiau nei 50 vietovių. Lietuvoje pūslėtosios aldrūnės populiacija yra vienadidžiausių Europoje, ją sudaro apie 110000 individų. Gausiausia <strong>ir</strong> didžiausia populiacija yraRūžo ežere. Didžiausią grėsmę rūšies populiacijoms Lietuvoje kelia tiesioginės arba netiesioginėsžmogaus veiklos sukelti vandens telkinių savybių pokyčiai. Svarbus veiksnys - vandens tarša,pakeičianti buveinę. Nemažos įtakos pūslėtosios aldrūnės nykimui turi pelkių sausinimas. Daugaugalų sunaikinama vandens telkiniuose žūklaujant tinklais pramoniniu būdu bei plaukiojantvaltimis;13.4.5. Lietuvoje peri tik 600-800 juodųjų gandrų porų. Jų populiacija mažėja.Populiacijos mažėjimo priežastys: su rūšies <strong>apsaugos</strong> poreikiais nesuderintas miško naudojimas,miško kelių tiesimas, hidrologinio režimo kitimas (tiek mitybinių teritorijų, tiek gyvenamųjųmedynų nusausinimas), trikdymas perėjimo sezono metu balandžio-liepos mėn. (grybavimas,uogavimas, miško sodinimas, jaunuolynų ugdymas arti lizdų), plėšrūnų įtaka;13.4.6. mažosios žuvėdros perimvietės smėlėtose Nemuno salose, Visbarų žuvininkystėsūkyje bei Kretuono ežero saloje yra vienintelės Lietuvoje. Dėl perimviečių stokos šios rūšiespopuliacija yra nykstanti. Šiuo metu mažųjų žuvėdrų populiacija Lietuvoje yra vertinama 150-200 porų. Pagrindinė grėsmė rūšies išlikimui kelia buveinių užaugimas, perinčių paukščiųtrikdymas laivybos sezono metu <strong>ir</strong> plėšrūnų įtaka;13.4.7. meldinė nendrinukė šiuo metu nyksta visoje Europoje. Lietuvoje šie paukščiainyksta dėl jų buveinių (ekstensyviai ganomų ar šienaujamų viksvinių pievų) užaugimo krūmais <strong>ir</strong>nendrėmis <strong>ir</strong> kintančio hidrologinio režimo. Žinoma, kad Lietuvoje jos peri tik 3 teritorijose;13.4.8. Lietuvoje gyvena tik apie 400 kurtinių. Jų populiacija daugiausia mažėja dėl surūšies <strong>apsaugos</strong> poreikiais nesuderinto miško <strong>naudojimo</strong> (k<strong>ir</strong>timo) greta tuokviečių <strong>ir</strong> veisimosivietose, trikdymo (rekreacija, grybavimas, uogavimas tuokvietėse <strong>ir</strong> gretimose teritorijose,medžioklė tuokvietėse <strong>ir</strong> jų <strong>apsaugos</strong> zonose), plėšrūnų gausos;13.4.9. ekspertų vertinimu, Lietuvoje gali perėti 200-300 stulgių porų. Pagrindinės šiosrūšies nykimo priežastys yra buveinių užaugimas krūmais <strong>ir</strong> medžiais dėl per mažo šienavimo arganymo intensyvumo, hidrologinio režimo pokyčiai susiję su sausinimu, intensyvi ūkinė veikla(teritorijos suarimas, apželdinimas mišku <strong>ir</strong> kt.), trikdymas <strong>ir</strong> gausios plėšrūnų populiacijos;13.4.10. spartus kūdrinio pelėausio populiacijos mažėjimas tiek Europoje, tiek <strong>ir</strong> visamejo areale, kelia didelį sus<strong>ir</strong>ūpinimą. Lietuvoje gyvenantys kūdriniai pelėausiai net <strong>ir</strong> žiemaineišskrenda į šiltesnius kraštus žiemoti. Pagrindinė grėsmė yra tinkamų žiemaviečių mažėjimas(požeminių statinių pertvarkymas, temperatūrinio režimo keitimas juose, intensyvėjantistrikdymas <strong>ir</strong> plėšrūnų įtaka žiemavietėse), tinkamų, istoriškai susiformavusių jauniklių išvedimo© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 233/385
vietų mažėjimas (senų pastatų nugriovimas, renovacija, kolonijų, susiformavusių privačiuosenamuose, išvaikymas ar sunaikinimas) <strong>ir</strong> intensyvi miškininkystė (sanitariniai k<strong>ir</strong>timai (neretaišalinami drevėti medžiai), medienos ruoša nesulaukus medynų brandos (kertama, kuometmediena yra pati vertingiausia - dar nepradėjus medžiuose formuotis ertmėms), kt.;13.4.11. vijūno populiacija sparčiai nyksta dėl buveinių degradavimo <strong>ir</strong> kitimo. Išanksčiau buvusios gausios Lietuvoje rūšies dabar aptinkami tik pavieniai individai. Pagrindiniaifaktoriai, nuo kurių priklauso vijūnų gausa, yra tarša žemės ūkyje naudojamais cheminiaisjunginiais, hidrologinio režimo pokyčiai, melioracija <strong>ir</strong> plėšrūnai;13.4.12. pleištinio ž<strong>ir</strong>gelio populiacijos būklė Lietuvoje yra gana stabili, tačiau jųbuveinėms kyla grėsmė dėl vandens kokybės blogėjimo, susijusio su eutrofikacija bei tiesioginevandens tarša. Buveinės suardomos užtvenkiant, kanalizuojant upes, jas gilinant ar sutv<strong>ir</strong>tinantkrantus;13.4.13. kraujalakinis melsvys yra nykstanti rūšis visoje Europoje. Per 25 metus jopopuliacija sumažėjo 20-50 %. Ši rūšis aptinkama vakarinėje <strong>ir</strong> vidurinėje Lietuvos dalyse.Populiacijos išsibarsčiusios daugiau ar mažiau izoliuotais fragmentais, kurie telkiasi natūralių <strong>ir</strong>pusiau natūralių pievų likučiuose. Pagrindinės grėsmės šios rūšies populiacijai Lietuvoje yraintensyvi žemd<strong>ir</strong>bystė (sausinimas, tręšimas <strong>ir</strong> pesticidų naudojimas, intensyvus ganymas <strong>ir</strong>šienavimas) <strong>ir</strong> buveinių užžėlimas nepakankamai ganant ar šienaujant;13.4.14. žinomos tik dvi gyvybingos purpurinio plokščiavabalio populiacijos Kamšosbotaniniame-zoologiniame draustinyje <strong>ir</strong> Jiesios kraštovaizdžio draustinyje. Rūšies buveinėmsgrėsmę keliantys veiksniai yra miško k<strong>ir</strong>timas, miško šviesinimas <strong>ir</strong> retinimas, sanitariniaik<strong>ir</strong>timai, kai iš miško šalinami nudžiūvę <strong>ir</strong> džiūstantys medžiai, miškų gaisrai;13.5. Fragmentuotų <strong>ir</strong> saugomų rūšių mažų populiacijų nykimas. Tipiški šios problemospavyzdžiai yra lūšis <strong>ir</strong> didysis apuokas, kurie yra arba greitai taps išnykstančiais gyvūnais. Pagal2007 m. Vilniaus universiteto Ekologijos instituto pateiktą ataskaitą lūšių Lietuvos populiacijojeyra ne mažiau kaip 30-40 individų (iki 80), o didžiųjų apuokų peri tik apie 5-10 porų. Esamosemikropopuliacijose dėl veisimuisi tinkamų (subrendusių) individų stokos gyvūnų skaičiusnegausėja. Lūšių populiacija Lietuvoje suskaidyta, paplitusi fragmentiškai <strong>ir</strong> negausėja. Rūšiesplitimą <strong>ir</strong> populiacijossklaidą sąlygoja intensyvus miško naudojimas, nevientisa mitybosekologinė grandinė, trikdymas <strong>ir</strong> nelegali medžioklė;13.6. Migruojančių gyvūnų migracijos kelių suardymas <strong>ir</strong> sąlygų juose prastėjimas.Lietuva yra ratifikavusi tarptautinius susitarimus (Bonos konvencija, AEWA, EUROBATS,ASCOBANS), pagal kuriuos įsipareigojo rūpintis migruojančių gyvūnų gerove bei apsauga.Lietuvoje migruojančių gyvūnų (paukščiai, šikšnosparniai, paprastoji jūros kiaulė) sankaupos turisezoninį charakterį. Kai kurios migruojančios gyvūnų rūšys ar rūšių grupės Lietuvoje žiemoja.Didžiausią grėsmę migruojančių gyvūnų rūšių laikinoms buveinėms bei žiemavietėms keliabuveinių kitimas (šlampžemių sausinimas, jų <strong>ir</strong> pievų užaugimas krūmais <strong>ir</strong> nendrėmis, tai lemiamaisto stoką, maitinimosi <strong>ir</strong> veisimosi vietų nykimą), eutrofikacija <strong>ir</strong> tarša, trikdymas;13.7. Biologinės įva<strong>ir</strong>ovės duomenų sistemingo kaupimo, analizės <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> problema.Lietuvoje nėra institucijos, kuri būtų atsakinga už sistemingą biologinės įva<strong>ir</strong>ovės duomenųkaupimą, analizę <strong>ir</strong> tvarkymą. Dažnai mokslo bei valstybės <strong>ir</strong> savivaldybių institucijos,vykdydamos biologinės įva<strong>ir</strong>ovės srities tyrimus ar teisės aktais pavestas funkcijas, taip patnevyriausybinės organizacijos, įgyvendindamos gamtosauginius projektus, tvarko surinktusbiologinės įva<strong>ir</strong>ovės srities duomenis nesistemingai, todėl duomenys vėliau yra sunkiai prieinamikitiems naudotojams, neretai iš viso prarandami;13.8. Išsk<strong>ir</strong>tinė duomenų kaupimo problemos dalis yra duomenys apie EB svarbosnatūralias buveines, apie kurias informacija pradėta rinkti tik apie 2000 metus, rengiantis© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 234/385
stojimui į ES. Lietuvoje šiuo metu yra tik fragmentiški duomenys EB svarbos natūralių buveiniųtipų paplitimą <strong>ir</strong> jų pagrindinius parametrus. Nėra standartizuotų metodų apie EB svarbosnatūralioms buveinėms kartografuoti šalies mastu. Specialistų, galinčių kokybiškai kartografuotibuveines bei vertinti jų būklę, yra palyginti mažai. Pagal atsk<strong>ir</strong>us projektus (pvz., Kertinių miškobuveinių inventorizavimo projektas arba Natūralių pievų inventorizavimo projektas) sukurtimetodai apima tik mažą dalį saugotinų buveinių (apie 20 tipų iš 55 sutinkamų Lietuvoje).Kadangi sukaupta nepakankamai duomenų apie EB svarbos buveinių parametrus Lietuvossąlygomis, sunku apibrėžti „slenkstinius“ dydžius, kurie leistų spręsti, ar šalies bei vietovėsmastu natūralios buveinės būklė yra gera;13.9. Invazinių augalų <strong>ir</strong> gyvūnų rūšių plitimas. Lietuvoje yra paplitę arba aktyviai plinta16 invazinių augalų <strong>ir</strong> gyvūnų rūšių, kurių gausa neigiamai veikia ekologinius ekosistemų beijose esančių natyvinių (vietinių) rūšių tarpusavio ryšius, t. y. dėl didesnio konkurencingumogreitai užima tinkamas buveines, sumažina mitybinę bazę, kt. Vilniaus universiteto Ekologijosinstituto <strong>ir</strong> Botanikos instituto mokslininkai nurodė 7 didžiausią grėsmę šalies biologineiįva<strong>ir</strong>ovei keliančias invazines rūšis: gyvūnai - kanadinė audinė, mangutas, nuodėgulinisgrundalas, rainuotasis vėžys; augalai - Sosnovskio barštis, uosialapis klevas <strong>ir</strong> gausialapislubinas.14. Problemos saugomose teritorijose. Saugomų teritorijų būklę labiausiai įtakojabaigiamas žemės <strong>ir</strong> miškų privačios nuosavybės atkūrimas <strong>ir</strong> su juo susiję procesai, p<strong>ir</strong>miausiastatybų <strong>ir</strong> intensyviai rekreacijai reikalingos infrastruktūros plėtra, mažėjantis žemės ūkio veiklosintensyvumas, didėjantis privačių miškų naudojimas, nesureguliuotas lankymasis saugomoseteritorijose. Neužtenka vien įsteigti saugomas teritorijas. Būtina sukurti reikiamas teisines,administracines, planavimo, informavimo, švietimo bei kitas prielaidas saugomų teritorijųtikslams pasiekti, įgyvendinti konkrečias <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> priemones, atkurti pažeistuskompleksus bei objektus, nuolat prižiūrėti saugomus <strong>ir</strong> lankomus objektus. Pagrindinės šiuo metusaugomose teritorijose, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas, egzistuojančios problemos, susijusiossu šių teritorijų aktyviu tvarkymu <strong>ir</strong> priežiūra, yra šios:14.1. Planavimo dokumentų trūkumas;14.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaNepakankamai įgyvendinamos <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> priemonės (ypač valstybiniuoseparkuose <strong>ir</strong> „Natura 2000“ teritorijose), įskaitant vizualinės (lauko) informacinėssistemosnatūroje sukūrimą;14.3. Kraštovaizdį darkančių apleistų (bešeimininkių) pastatų bei kitų aplinką žalojančiųobjektų <strong>ir</strong> kompleksų egzistavimas;14.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaĮrangos (technikos), reikalingos sutvarkytų teritorijų priežiūrai, trūkumas;14.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaDuomenų, informacijos apie saugomų teritorijų, jose saugomų vertybių būklę trūkumas.15. Planavimo dokumentų trūkumas:15.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaĮgyvendinant Lietuvos aplinkos <strong>apsaugos</strong> strategiją saugomose teritorijose, siekiantužtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą <strong>ir</strong> jų gausinimą, gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldovertybių apsaugą bei išsaugoti kraštovaizdžio <strong>ir</strong> biologinę įva<strong>ir</strong>ovę, labai svarbus etapas yra© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 235/385
planavimas (strateginis <strong>ir</strong> teritorinis) - t. y. saugomų teritorijų ribų, <strong>tvarkymo</strong> planų <strong>ir</strong>/ argamtotvarkos planų bei gamtotvarkos projektų (techninių projektų) rengimas. Be jų negalimaskonkrečių <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> priemonių įgyvendinimas, išskyrus režimo užtikrinimo <strong>ir</strong>kasdienės priežiūros darbus, sudėtinga užtikrinti teisės aktais nustatytą <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong>režimą. Teritorinio <strong>ir</strong> strateginio planavimo dokumentų sistemai sukurti (<strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong>gamtotvarkos planams parengti) dar reikia laiko <strong>ir</strong> lėšų. Daugiausia nuveikta rengiant valstybiniųparkų <strong>tvarkymo</strong> planus. ES struktūrinių fondų lėšomis, įgyvendinant Saugomų teritorijųplanavimo <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> programą, parengti ribų bei <strong>tvarkymo</strong> planai 18 valstybinių parkų. Tačiaukai kurių valstybinių parkų <strong>tvarkymo</strong> planai buvo rengti daugiau nei prieš 10 metų, juose nebuvopasiūlytos svarbiausios <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> priemonės. Per tą laiką pasikeitė ne tik teisės aktųsistema, bet <strong>ir</strong> situacija, gyventojų, žemės savininkų <strong>ir</strong> naudotojų bei lankytojų interesai, jųdalims buvo suteiktas „Natura 2000“ teritorijų statusas. Todėl neišvengiamai būtina parengtinaujus. Apskritai teritorijų planavimo dokumentai nuolat turi būti atnaujinami, kad būtų galimaišspręsti per tam tikrą laiką susikaupusias problemas. Įvertinant šias aplinkybes iki 2013 metųnumatyta parengti ribų bei <strong>tvarkymo</strong> planus ne mažiau kaip 10-čiai valstybinių parkų. Tvarkymoplanų dar labai trūksta draustiniams. Dar labiau trūksta techninių projektų draustinių <strong>tvarkymo</strong>planuose numatytoms priemonėms įgyvendinti. Ne visoms „Natura 2000“ teritorijoms parengtigamtotvarkos planai;15.2. Specialiųjų planų saugomoms teritorijoms (ribų <strong>ir</strong>/ar zonų ribų planų, <strong>tvarkymo</strong>planų) rengimą reglamentuoja: Saugomų teritorijų įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas,Valstybinių parkų, biosferos rezervatų <strong>ir</strong> draustinių <strong>tvarkymo</strong> planų rengimo taisyklės,patv<strong>ir</strong>tintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 656(Žin., 2003, Nr. 4-150; 2004, Nr. 105-3903), kiti poįstatyminiai teisės aktai. Gamtotvarkos plana<strong>ir</strong>engiami vadovaujantis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo <strong>ir</strong>tv<strong>ir</strong>tinimo tvarkos aprašu, patv<strong>ir</strong>tintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. b<strong>ir</strong>želio 9 d.nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409) <strong>ir</strong> Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu,patv<strong>ir</strong>tintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645(Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Visais atvejais rengiant planavimo dokumentus,turi būti atsižvelgta į Paukščių <strong>ir</strong> Buveinių d<strong>ir</strong>ektyvose išdėstytus reikalavimus;15.3. Saugomų teritorijų <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong>/ar gamtotvarkos planai yra pagrindiniai dokumentai,apibrėžiantys <strong>apsaugos</strong> tikslus, kuriais remiantis saugomose teritorijose numatomos <strong>ir</strong>įgyvendinamos reikiamos <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> priemonės. Todėl jų rengimas yra privalomas.Tačiau valstybės biudžeto lėšų šiems darbams atlikti nepakanka;15.4. Tvarkymo planų trūkumas sukelia problemų, taikant Saugomų teritorijų įstatymonuostatas dėl naujų statybų. Be <strong>tvarkymo</strong> planų negalima įgyvendinti daugelio reikalingų<strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> priemonių, tinkamai sureguliuoti veiklos šiose teritorijose, sudarytiprielaidų leidžiamai verslo plėtrai. Šiuo metu labiausiai trūksta <strong>tvarkymo</strong> ar gamtotvarkos planųdraustiniams, specialiųjų planų atsk<strong>ir</strong>oms valstybinių parkų zonoms, techninių projektų paveldoobjektams <strong>ir</strong> draustinių <strong>tvarkymo</strong> planuose numatytoms priemonėms įgyvendinti;15.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaPagal Europos Sąjungos reikalavimus kiekvienai „Natura 2000“ teritorijai turi būtiapibrėžti jos <strong>apsaugos</strong> tikslai, įvertintos grėsmės <strong>ir</strong> numatytas būtinų <strong>apsaugos</strong> priemoniųįgyvendinimo planas. Geriausias sprendimas - parengti joms gamtotvarkos arba <strong>tvarkymo</strong> planus.Šie dokumentai jau pradėti rengti (2002 m. PHARE projekto „Gamtotvarkos planų Lietuvossaugomoms teritorijoms kūrimas“ lėšomis parengti gamtotvarkos planai 57 saugomomsteritorijoms, ES struktūrinių fondų lėšomis 2004-2006 metų finansavimo laikotarpiu parengta© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 236/385
daugiau kaip 40 gamtotvarkos planų). Tačiau iš viso dar reikia parengti ne mažiau kaip 100gamtotvarkos planų.16. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021(nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaNepakankamai įgyvendinamos <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> priemonės, ypač sk<strong>ir</strong>tos paveldoobjektams tvarkyti <strong>ir</strong> prižiūrėti, pažeistoms teritorijoms atkurti, supažindinti visuomenę susaugomose teritorijose saugomomis vertybėmis, gamtos reiškiniais, įskaitant vizualinės (lauko)informacinės sistemos natūroje sukūrimą, pažintinių, mokomųjų takų įrengimą:16.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaTeritorijų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> darbų poreikis saugomose teritorijose yra labai didelis.Didėjant visuomenės susidomėjimui Lietuvos gamtine aplinka, kraštovaizdžio vertybėmis <strong>ir</strong>biologine įva<strong>ir</strong>ove bei spartėjant pažintiniam (ekologiniam) turizmui, didėja saugomų teritorijųapkrova. Tačiau vis dar labai trūksta tinkamai pritaikytų vietų, objektų lankymui saugomoseteritorijose, lankytojų <strong>ir</strong> ekologinio švietimo centrų, gamtos mokyklų. Valstybinių parkųpritaikymo lankymui darbai dėl lėšų trukumo ilgą laiką buvo vykdomi epizodiškai arba visainevykdomi. O nepritaikius lankymui vietų, kuriose galimas <strong>ir</strong> intensyvesnis naudojimas, t. y.nesureguliavus lankytojų srautų, iškyla grėsmėnatūralių, vertingų teritorijų, kuriose lankymasnepageidaujamas, išlikimui;16.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaVis dar nesukurta materialinė techninė saugomų teritorijų d<strong>ir</strong>ekcijų bazė - dalis d<strong>ir</strong>ekcijųneturi patalpų, autotransporto priemonių būklė yra prasta, trūksta kompiuterinės <strong>ir</strong> kitokiosįrangos, reikalingos d<strong>ir</strong>ekcijų funkcijoms, ypač teritorijų priežiūrai (pasiektų rezultatų tęstinumuiužtikrinti), vykdyti. Ypač trūksta lėšų teritorijų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> priemonėms įgyvendinti.Esant tokiai situacijai, objektyviai sunku užtikrinti tinkamą saugomų teritorijų apsaugą <strong>ir</strong>tvarkymą, taip pat <strong>ir</strong> kontrolę;16.3. Socialiniai <strong>ir</strong> ekonominiai pokyčiai kaime <strong>ir</strong> žemės ūkyje lemia tai, kad kai kuriosdidelę gamtinę vertę turinčios saugomų teritorijų dalys yra apleidžiamos <strong>ir</strong> nebenaudojamostradicinei žemės ūkio veiklai. Saugomų teritorijų d<strong>ir</strong>ekcijos turi imtis aktyvesnės organizacinėsveiklos natūralių buveinių <strong>ir</strong> rūšių buveinių degradavimui sustabdyti, o kur reikia - atkurtiprarastas buveines (išk<strong>ir</strong>sti medžius, krūmus, nušienauti, įrengti lizdavietes, gyvūnų maitinimosivietas, pan.);16.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaNorint sureguliuoti lankytojų srautus, valstybiniuose parkuose p<strong>ir</strong>miausia turi būti sukurtapilnavertė informacinė sistema: įrengti lankytojų (informaciniai, ekologinio švietimo) centrai suvidaus <strong>ir</strong> lauko ekspozicijomis, gamtos mokyklos, įrengta vizualinė (lauko) informacinė sistemanatūroje – prie lankomų gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo objektų, pažintinių <strong>ir</strong> mokomųjų takų,pėsčiųjų, dv<strong>ir</strong>ačių turizmo <strong>ir</strong> autoturizmo trasų pastatyti informaciniai stendai, užrašai, nuorodos,išleisti leidiniai, lankymui pritaikytos atitinkamos teritorijos (miško parkai, masinių renginiųvietos, kt.), tinkamai tvarkomi, eksponuojami kraštovaizdžio kompleksai <strong>ir</strong> objektai. Užrašų,nuorodų nebuvimas ne tik sukelia problemų užtikrinant nustatyto režimo laikymąsi, bet <strong>ir</strong>nesudaro prielaidų lankytojams susipažinti su saugomomis gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldovertybėmis. Iki 2004 m. vizualinė (lauko) informacinė sistema natūroje kiekvienamevalstybiniame parke buvo kuriama atsietai, savarankiškai, naudojant minimalius finansiniusišteklius, nebuvo vieningos metodikos. Sistemiškas vizualinės (lauko) informacinės sistemos© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 237/385
natūroje įrengimas pradėtas 2005 m., ats<strong>ir</strong>adus galimybei naudoti ES struktūrinių fondų paramą.Nuo 2005 m. iki 2010 m. Jau įrengta vizualinė (lauko) informacinė sistema natūroje su minimaliaįranga lankytojams 13 valstybinių parkų: Aukštaitijos <strong>ir</strong> Dzūkijos nacionaliniuose, Anykščių,Asvejos, Aukštadvario, B<strong>ir</strong>žų, Gražutės, Kauno marių, Kurtuvėnų, Labanoro, Nemuno deltos,Neries <strong>ir</strong> Vištyčio regioniniuose parkuose. Tokio pobūdžio darbai ES struktūrinių fondų <strong>ir</strong>valstybės biudžeto lėšomis tęsiami <strong>ir</strong> kituose valstybiniuose parkuose;16.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaVisuomenei nesudaryta pakankamai galimybių susipažinti su gyvūnų (paukščių,šikšnosparnių) migracijos reiškinių tyrimais, dalyvauti žiedavime, migruojančių paukščiųstebėjimuose. Nemuno deltos regioniniame parke, Ventės rage veikianti Kauno Tado Ivanauskozoologijos muziejaus ornitologinė stotis <strong>ir</strong> jos aplinka nepritaikyta lankymui <strong>ir</strong> efektyviamvisuomenės švietimui apie gyvūnų migracijas, nors šį objektą kasmet aplanko ypač daug gamtosstebėjimais besidominčių Lietuvos gyventojų <strong>ir</strong> užsienio svečių;16.6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaDidelė problema - draustinių tvarkymas. Iki šių metų draustinių tvarkymu faktiškai niekasneužsiėmė. Šiuo metu 12 draustinių parengti <strong>ir</strong> patv<strong>ir</strong>tinti <strong>tvarkymo</strong> planai (10 iš jų – ESstruktūrinių fondų lėšomis). Didžiausia apkrova tenka draustiniams, esantiems miestuose arbagreta jų bei daugiausia lankomiems.17. Kraštovaizdį darkančių apleistų (bešeimininkių) pastatų bei kitų aplinką žalojančiųobjektų egzistavimas:17.1. Viena akivaizdžiausių problemų ne tik saugomose teritorijose, bet <strong>ir</strong> visoje šalyje -apleisti statiniai, pažeistos, netvarkomos teritorijos. Nenaudojami karjerai, pradėti <strong>ir</strong> nebaigtistatyti statiniai, žemės ūkio gamybiniai centrai bei kiti apleisti (bešeimininkiai) statiniai vizualiaiteršia visos šalies, o ypač saugomų teritorijų gamtinę aplinką, kraštovaizdį, mažina teritorijųrekreacinį potencialą, patrauklumą bei sudaro pavojų lankytojams;17.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1-879 (nuo 2010 m. sausio 15 d.) (Žin., 2010, Nr. 5-195) redakcijaKraštovaizdį darkančius apleistus (bešeimininkius) statinius <strong>ir</strong> kitus aplinką žalojančiusobjektus numatyta likviduoti pagal apleistų statinių <strong>ir</strong> aplinką žalojančių objektų saugomoseteritorijose likvidavimo sąrašą, patv<strong>ir</strong>tintą Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkosministerijos d<strong>ir</strong>ektoriaus 2009 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. V178.18. Duomenų apie saugomų teritorijų būklę trūkumas:18.1. Nesant ar trūkstant patikimų duomenų apie saugomų teritorijų, jose saugomųvertybių būklę, sunku laiku gauti informaciją apie nepageidautinas tendencijas, laiku imtisreikalingų priemonių būklei pagerinti, praradimams išvengti. Tik nuolatinis saugomų teritorijųkraštovaizdžio <strong>ir</strong> biologinės įva<strong>ir</strong>ovės būklės stebėjimas gali padėti užk<strong>ir</strong>sti kelią galimiemspraradimams18.2. Svarbia problema kuriant „Natura 2000“ tinklą laikytina tai, kad išsk<strong>ir</strong>iant Buveiniųd<strong>ir</strong>ektyvos įgyvendinimui būtinas EB svarbos teritorijas dėl laiko, lėšų <strong>ir</strong> specialistų stokosdaugeliu atvejų nebuvo detaliai kartografuotos EB svarbos rūšių radvietės <strong>ir</strong> natūralių buveiniųplotai. Ypač tai pasakytina apie didelio ploto „Natura 2000“ teritorijas. Neturint tikslių duomenų,sunku vertinti ūkinės veiklos planus, jų poveikį, taip pat negalima spręsti apie rūšių <strong>ir</strong> buveinių<strong>apsaugos</strong> būklės pokyčius. Todėl šią problemą būtina spręsti inicijuojant detalios informacijosapie EB svarbos rūšių <strong>ir</strong> buveinių paplitimą „Natura 2000“ teritorijose surinkimą, analizę <strong>ir</strong>sistemingą kaupimą;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 238/385
18.3. 2005 m. pradėta įgyvendinti Valstybinė aplinkos monitoringo 2005-2010 m.programa. 2004-2006 m. finansiniu laikotarpiu gavus Struktūrinių fondų paramą, d<strong>ir</strong>ekcijos išdalies aprūpintos techninėmis priemonėmis saugomų teritorijų kraštovaizdžio <strong>ir</strong> EB svarbosgyvūnų rūšių monitoringui vykdyti (monitoringo įranga, automobiliai), parengti metodinia<strong>ir</strong>eikalavimai daugumos EB svarbos rūšių stebėsenai <strong>ir</strong> surengti praktiniai mokymai. Tačiau nėrasukurta EB svarbos natūralių buveinių saugomose teritorijose stebėsenai būtina metodinė <strong>ir</strong>techninė bazė. Ši problema glaudžiai siejasi su aukščiau aprašytu poreikiu šalies mastu atliktinatūralių buveinių inventorizaciją, todėl šios dvi problemos bus sprendžiamos kartu 2007-2013m. Metodiniams reikalavimams sukurti būtini išsamūs parengtiniai buveinių tyrimai visos šaliesmastu, kad būtų tinkamai pas<strong>ir</strong>inkti tam tikros buveinės palankią <strong>apsaugos</strong> būklę nusakantysindikatoriai bei nustatytos konkrečios ribinės jų vertės, todėl tikėtina, kad šis darbas bus atliktastik paskutiniame natūralių buveinių inventorizavimo visos šalies mastu etape.19. Valstybiniuose parkuose - kompleksinėse saugomose teritorijose - dėl kraštovaizdžio<strong>ir</strong> biologinės įva<strong>ir</strong>ovės svarbos, gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo vertybių išsidėstymo netolygumo,universalios gamtos išteklių vertės bei žmogaus veiklos neišvengiamai persidengia, susikertaišsaugojimo <strong>ir</strong> ūkinio (ypač rekreacinio) <strong>naudojimo</strong> interesai. Tarpusavyje jų nesuderinus,nesubalansavus ekonominės plėtros, galima prarasti saugomas gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldovertybes, jų savitumą <strong>ir</strong> patrauklumą, sumenkinti turimus rekreacinius, estetinius <strong>ir</strong> kitusišteklius, gali prasidėti kraštovaizdžio degradavimas, išnykti saugomos rūšys, prasidėti kitinepageidaujami procesai. Saugomose teritorijose vis dar gausu kraštovaizdį darkančiųbešeimininkių ar tiesiog apleistų pastatų (buvusių kolūkio fermų, sandėlių, technikos kiemų, kt.),apleistų nenaudojamų mažųjų karjerų, užšlamštintų teritorijų <strong>ir</strong> kitaip pažeistų kraštovaizdžiokompleksų bei objektų.20. Daugiausia dėmesio reikalauja valstybinių (nacionalinių <strong>ir</strong> regioninių) parkų apsauga<strong>ir</strong> tvarkymas, nes šios kompleksinės saugomos teritorijos sk<strong>ir</strong>tos ne tik išsaugoti (<strong>ir</strong>/ar atkurti)gamtiniu <strong>ir</strong> kultūriniu požiūriais vertingą kraštovaizdį, išsaugoti tipiškas arba unikaliasekosistemas, bet <strong>ir</strong> propaguoti bei remti Lietuvos regionų etnokultūros tradicijas, sudaryti sąlygasrekreacijai, p<strong>ir</strong>miausia pažintiniam turizmui, plėtoti aplinkosauginį švietimą, kt.20-1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. D1-633 (nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d.) (Žin., 2011, Nr. 103-4844) redakcijaKraštovaizdžio srities problemos.20-1.1. Nesuformuota teisinė sistema, reglamentuojanti Lietuvos kraštovaizdžio politikos<strong>ir</strong> Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimą. Europos kraštovaizdžio konvencijareikalauja analizuoti kraštovaizdį keičiančius veiksnius, atkreipti dėmesį į pokyčius <strong>ir</strong> juosįvertinti atsižvelgiant į suinteresuotų dalyvių <strong>ir</strong> atitinkamų gyventojų grupių jiems prisk<strong>ir</strong>iamąypatingą vertę, įpareigoja po konsultacijų su visuomene nustatytiems <strong>ir</strong> įvertintiemskraštovaizdžiams apibrėžti kraštovaizdžio kokybės tikslus <strong>ir</strong> priimti kraštovaizdžio apsaugai,tvarkymui <strong>ir</strong> (arba) planavimui sk<strong>ir</strong>tus teisės aktus. Šios nuostatos perkeltos <strong>ir</strong> į Lietuvoskraštovaizdžio politiką. Galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniainepakankami kraštovaizdžio politikai realizuoti, juos būtina konkretizuoti <strong>ir</strong> detalizuoti pagalprisiimtus įsipareigojimus ratifikavus Europos kraštovaizdžio konvenciją. Visa tai atlikti galimarengiant specialųjį Lietuvos kraštovaizdžio planą, kurio parengimas numatytas <strong>ir</strong> LietuvosRespublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonėse. Esama teisinė <strong>ir</strong> metodinė bazėnepakankama nacionaliniam kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> planui rengti. Prieš rengiant šį planą turibūti moksliškai pagrįsta, visuomenei pristatyta <strong>ir</strong> patv<strong>ir</strong>tinta polifunkcinė siektinų kraštovaizdžiokokybės tikslų formavimo, talonų (plėtojimo vizijų) nustatymo metodika, išplėtota <strong>ir</strong> patv<strong>ir</strong>tintavisuomenės pasiūlymų teikimo <strong>ir</strong> jų aptarimo tvarka.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 239/385
20-1.2. Nėra metodinio pobūdžio dokumentų, rekomendacijų, kurios padėtų užtikrintiįva<strong>ir</strong>aus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealų apsaugą, kraštovaizdžio identiteto išsaugojimą,skatintų tinkamą kraštovaizdžio tvarkymą, naudojimą <strong>ir</strong> planavimą. Siekiant sudaryti sąlygasįva<strong>ir</strong>aus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealų išsaugojimui, užtikrinti tinkamą jų tvarkymą,naudojimą <strong>ir</strong> darnią plėtrą, kraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> planavimo nuostatas būtinaintegruoti į šalies teritorijų planavimą <strong>ir</strong> visas kitas sritis, galinčias daryti poveikį kraštovaizdžiui.To siekta rengiant <strong>ir</strong> šalies bendrąjį planą, <strong>ir</strong> apskričių <strong>ir</strong> rajonų savivaldybių bendruosius planus,kuriuose išanalizuota kraštovaizdžio būklė, nurodomos bendrosios kraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong>,<strong>tvarkymo</strong> kryptys <strong>ir</strong> principai, nustatyti strateginiai jo formavimo <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> tikslai, suformuotasgamtinis karkasas <strong>ir</strong> ekologinis tinklas. Tačiau šiuose planuose nenumatyta konkrečių būdų <strong>ir</strong>priemonių šioms teritorijoms tvarkyti, todėl bendrosios kraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong>kryptys <strong>ir</strong> principai sunkiai įgyvendinami konkrečiose vietovėse. Labai trūksta metodiniopobūdžio dokumentų, kurie padėtų teritorijų planavimo procese tinkamai įvertinti kraštovaizdžioypatumus, saugoti kraštovaizdžio teritorinių vienetų <strong>ir</strong> jų dalių įva<strong>ir</strong>ovę, tinkamai atlikti teritorijųplanavimo dokumentų <strong>ir</strong> programų sprendinių pasekmių vertinimą, poveikio kraštovaizdžiuivertinimą, nurodytų būdus <strong>ir</strong> priemones, kaip integruoti kraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong>planavimo priemones į žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus <strong>ir</strong> kitus projektus.20-1.3. Nepakankamas dėmesys vizualinei kraštovaizdžio apsaugai. Vizualineikraštovaizdžio apsaugai, jos estetinio potencialo plėtojimui galiojančiuose teisės aktuose <strong>ir</strong>teritorijų planavimo dokumentuose nesk<strong>ir</strong>iama reikiamo dėmesio, trūksta poveikio kraštovaizdžioestetinei vertei nustatymo metodikų. Pastaruoju metu gerėja eismo saugumas, tačiau priesvarbiausių automagistralių intensyvėja reklaminių stendų statyba, naikinami pakelių želdiniai,nėra rekomendacijų pakelės infrastruktūrai, kelių apželdinimui formuoti. Skatinant elektrosenergijos gamybą iš atsinaujinančių energetikos išteklių, didėja atsk<strong>ir</strong>ų kraštovaizdžio erdviųvizualinė tarša, trūksta vėjo jėgainių parkų plėtojimo vertinguose kraštovaizdžiuose <strong>ir</strong> estetiniųišteklių <strong>apsaugos</strong> rekomendacijų.20-1.4. Želdynų projektų rengimo <strong>ir</strong> želdinių <strong>tvarkymo</strong> metodikų trūkumas. Želdynų <strong>ir</strong>želdinių, kaip gamtinio <strong>ir</strong> kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą užtikrinančio, gyvenimo kokybęgerinančio kraštovaizdžio komponento apsauga <strong>ir</strong> teisinio reguliavimo pagrindai įtv<strong>ir</strong>tintiŽeldynų įstatyme. Tačiau trūksta profesionalių rekomendacijų, kurios padėtų kelti želdynųprojektavimo <strong>ir</strong> želdinių <strong>tvarkymo</strong> kokybę, užtikrintų, kad želdinių <strong>ir</strong> želdynų ekosistemos būtųformuojamos <strong>ir</strong> tvarkomos kokybiškai.20-1.5. Šalyje lėtai įgyvendinama Europos integruoto kranto zonos valdymo strategija(EK 2002/413/EC). Tai labiausiai susiję su Lietuvos Respublikos pajūrio juostos <strong>ir</strong> Kuršių mariųkrantais. Iki šiol nesuformuota Kuršių marių žemyninio kranto <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> vizija -moksliškai nepagrįstos <strong>ir</strong> teisiškai nenustatytos šio vandens telkinio <strong>apsaugos</strong> juostos <strong>ir</strong> zonos,nenustatytas jų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> režimas, nepatv<strong>ir</strong>tintos galimos potvynio metu užliejamųteritorijų ribos, nereglamentuojami uostų plėtros, statinių statybos klausimai, nenumatytoskrantotvarkos priemonės, būklės stebėsenos sistema. Pajūrio juostoje, siekiant išvengti pajūriokraštovaizdžio sunykimo, būtina vykdyti konkrečias Pajūrio juostos žemyninės dalies <strong>tvarkymo</strong>priemones, numatytas teritorijų planavimo dokumentuose, įskaitmeninti <strong>ir</strong> pakoreguoti pajūriojuostos ribas, numatyti pajūrio juostos valstybinėje žemėje pajūrio rekreacinių išteklių <strong>tvarkymo</strong>,<strong>naudojimo</strong> <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> priemones, sukurti darnią informacinių ženklų sistemą.20-1.6. Nepakankama visuomenės samprata apie kraštovaizdį kaip žmonių gyvenamąjąaplinką. Visuomenės žinios apie kraštovaizdį, jo ekologinę, estetinę, socialinę, ekonominę vertę,jos išsaugojimo reikmes <strong>ir</strong> būdus dar menkos. Esant mažam visuomenės susidomėjimuikraštovaizdžio apsauga, sunku padidinti jos aktyvumą sprendžiant vietines kraštovaizdžio© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 240/385
vystymo problemas, taikyti konkrečias <strong>tvarkymo</strong> priemones, užtikrinti jau įdiegtųjų palaikymą.Todėl visuomenės švietimas <strong>ir</strong> specialistų kvalifikacijos kėlimas yra labai aktualus kraštovaizdžio<strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> planavimo srityse.20-1.7. Nepakankamas kraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong> monitoringas, menkas kraštovaizdžiomokslinių <strong>ir</strong> t<strong>ir</strong>iamųjų darbų finansavimas. Šalies kraštovaizdžio moksliniai <strong>ir</strong> t<strong>ir</strong>iamieji darbaiper menkai finansuojami, nesukurtas kraštovaizdžio planavimo dokumentų sprendiniųįgyvendinimo monitoringas. Informacija apie kraštovaizdį kaupiama pagal Valstybinio aplinkosmonitoringo programą, kurią sistemina Aplinkos <strong>apsaugos</strong> agentūra, tačiau kraštovaizdžioduomenų sistemingumo laipsnis, prieinamumas yra pernelyg mažas, monitoringo duomenysnepateikiami geografiškai, neveikia žemės <strong>naudojimo</strong> apribojimų sistema <strong>ir</strong> kt.IV. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI21. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. D1-633(nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d.) (Žin., 2011, Nr. 103-4844) redakcijaSvarbiausias Programos tikslas - nustatyti veiklos prioritetus <strong>ir</strong> kryptis, numatytinuoseklius veiksmus, kuriuos įgyvendinus būtų iš esmės pagerinta kraštovaizdžio <strong>ir</strong> biologinėsįva<strong>ir</strong>ovės <strong>apsaugos</strong> būklė visoje Lietuvoje, užtikrintas paveldo vertybių, kraštovaizdžio <strong>ir</strong>biologinės įva<strong>ir</strong>ovės išsaugojimas saugomose teritorijose, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas,2007-2013 metais.22. Programos tikslui pasiekti biologinės įva<strong>ir</strong>ovės išsaugojimo srityje numatyti šieuždaviniai:22.1. Sparčiausiai nykstančių saugomų rūšių <strong>ir</strong> jų buveinių išsaugojimas <strong>ir</strong> atkūrimas;22.2. Išnykstančių rūšių veisimas <strong>ir</strong> reintrodukcija;22.3. Migruojančių gyvūnų migracijos kelių apsauga <strong>ir</strong> sąlygų juose gerinimas;22.4. Invazinių rūšių plitimo sulėtinimas/sustabdymas;22.5. Natūralių buveinių inventorizavimas, informacijos apie retų rūšių <strong>ir</strong> natūraliųbuveinių paplitimą sisteminimas, natūralių buveinių monitoringo sistemos sukūrimas.23. Programos tikslui pasiekti, egzistuojančioms problemoms likviduoti saugomoseteritorijose numatyti šie uždaviniai:23.1. Saugomų teritorijų steigimo <strong>ir</strong> planavimo dokumentų parengimas;23.2. Saugomų teritorijų tvarkymas.23-1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. D1-633 (nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d.) (Žin., 2011, Nr. 103-4844) redakcijaProgramos tikslui pasiekti kraštovaizdžio išsaugojimo srityje numatyti šie uždaviniai:23-1.1. Kraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong>, <strong>naudojimo</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> planavimo skatinimas darniosplėtros sąlygomis, siektinų kraštovaizdžio kokybės tikslų apibrėžimas;23-1.2. Vertingų <strong>ir</strong> ekologiškai jautrių pajūrio, Kuršių marių kraštovaizdžio apsauga,tvarkymas <strong>ir</strong> planavimas;23-1.3. Metodinio pobūdžio dokumentų, užtikrinančių kraštovaizdžio vertingųjų savybiųišsaugojimą, parengimas.24. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021(nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaSaugomų teritorijų steigimo <strong>ir</strong> planavimo dokumentų parengimas apima ribų planų naujaisteigiamoms saugomoms teritorijoms <strong>ir</strong> teisės aktų, kuriais įsteigiamos saugomos teritorijos,projektų parengimą, gamtotvarkos <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> planų parengimą.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 241/385
25. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021(nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaSaugomų teritorijų tvarkymas (<strong>tvarkymo</strong> darbai) apima vizualinės (lauko) informacinėssistemos natūroje sukūrimą, pažintinių, mokomųjų takų įrengimą, lankytojų centrų su vidaus <strong>ir</strong>lauko ekspozicijomis įrengimą, teritorijų pritaikymą lankymui nežalojant kraštovaizdžio <strong>ir</strong>biologinės įva<strong>ir</strong>ovės, paveldo <strong>ir</strong> kitų lankomų objektų <strong>ir</strong> jų aplinkos, draustinių, „Natura 2000“teritorijų tvarkymą, bešeimininkių, apleistų pastatų bei kitaip pažeistų teritorijų, darkančiųsaugomų teritorijų vaizdingą kraštovaizdį, likvidavimą, kitus panašius <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong>darbus. Kadangi <strong>tvarkymo</strong> darbai apima labai plačią veiklos grupę, jie gali būti sk<strong>ir</strong>stomi pagaltai, kaip yra patogiau organizuoti darbus.V. PROGRAMOS FINANSAVIMAS26. Programoje 2007-2013 m. numatytoms veiklos rūšims (žr. VI skyrių) įgyvendinti busefektyviai panaudojamos tiek valstybės biudžeto, tiek ES struktūrinių fondų lėšos, t. y.Numatytos veiklos rūšys dalimis finansuojamos iš valstybės biudžeto (15 %) <strong>ir</strong> ES struktūriniųfondų (85 %).27. Neteko galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d.įsakymu Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900)28. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021(nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) <strong>ir</strong> 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr.D1-633 (nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d.) (Žin., 2011, Nr. 103-4844) redakcijaVisoms Programos veikloms įgyvendinti 2007-2013 metais reikėtų apie 273,036 mln. Lt(preliminarus lėšų pask<strong>ir</strong>stymas pateiktas 1 priede).Visoms kraštovaizdžio apsaugai numatytoms veiklos rūšims (projektams) įgyvendint<strong>ir</strong>eikėtų apie 1,792 mln. Lt (preliminarus lėšų pask<strong>ir</strong>stymas pateiktas 1 priede).29. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. D1-633(nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d.) (Žin., 2011, Nr. 103-4844) redakcijaProgramos VI skyriuje pateiktas veiksmų planas parengtas ne visoms identifikuotomsproblemoms, nes kiti svarbūs kraštovaizdžio biologinės įva<strong>ir</strong>ovės <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> saugomų teritorijų<strong>tvarkymo</strong> veiksmai <strong>ir</strong> priemonės bus vykdomos, pasitelkiant kitus (ne ES struktūrinių fondų)finansavimo šaltinius.VI. VEIKSMŲ PLANAS 2007-2013 M.30. Veiksmai, sk<strong>ir</strong>ti biologinės įva<strong>ir</strong>ovės būklei pagerinti:30.1. 2007-2013 m. pagal Programos dalies, sk<strong>ir</strong>tos biologinei įva<strong>ir</strong>ovei, p<strong>ir</strong>mąjį uždavinį- saugomų rūšių <strong>ir</strong> jų buveinių išsaugojimas <strong>ir</strong> atkūrimas - numatyta įgyvendinti šiuos projektus:30.1.1. „Juodojo gandro <strong>ir</strong> kurtinio rūšių <strong>apsaugos</strong> planų įgyvendinimas“;30.1.2. „Lūšies rūšies <strong>apsaugos</strong> plano įgyvendinimas“;30.1.3. „Vijūno rūšies <strong>apsaugos</strong> plano priemonių įgyvendinimas“;30.1.4. „Kūdrinio pelėausio rūšies <strong>apsaugos</strong> plano įgyvendinimas“;30.1.5. „Retųjų vabzdžių (kraujalakinio melsvio, pleištinio ž<strong>ir</strong>gelio <strong>ir</strong> purpurinioplokščiavabalio) rūšių <strong>apsaugos</strong> planų įgyvendinimas“;30.1.6. „Retųjų paukščių (mažosios žuvėdros,meldinės nendrinukės <strong>ir</strong> stulgio) rūšių<strong>apsaugos</strong> planų įgyvendinimas“;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 242/385
30.1.7. „Retųjų augalų (vėjalandės šilagėlės, plačialapės klumpaitės, pelkinės uolaskėlės<strong>ir</strong> pūslėtosios aldrūnės) rūšių <strong>apsaugos</strong> planų įgyvendinimas“;30.1.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaNatūralių vandens telkinių <strong>ir</strong> retųjų praeivių žuvų populiacijų būklės nustatymui sk<strong>ir</strong>tityrimai;30.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaDetalesnė informacija apie šiuos projektus pateikta 1 priedo 1, 5-7 veiksmų aprašymuose;30.3. 2-4 uždaviniams pasiekti, t. y. įgyvendinti konkrečias priemones invazinių rūšių,pavojingų vietinių rūšių populiacijų plitimui sulėtinti ar sustabdyti, nykstančių rūšių veisimui <strong>ir</strong>reintrodukcijai, taip pat migruojančių gyvūnų rūšių <strong>apsaugos</strong> priemonėms taikyti, p<strong>ir</strong>miausiabūtina parengti veiksmų planus. Juose turi būti nustatyti prioritetai, uždaviniai, nurodytosreikalingos lėšos. Numatyta įgyvendinti šiuos projektus:30.3.1. „Nykstančių rūšių veisimo <strong>ir</strong> reintrodukcijos programų įgyvendinimas“;30.3.2. „Migruojančių gyvūnų rūšių <strong>apsaugos</strong> priemonių taikymas“;30.3.3. „Invazinių rūšių (kanadinės audinės, manguto, nuodėgulinio grundalo, rainuotojovėžio, Sosnovskio barščio, uosialapio klevo, gausialapio lubino), pavojingų vietinių rūšiųpopuliacijoms, poveikio įvertinimas <strong>ir</strong> priemonių, užtikrinančių šių rūšių plitimo lėtinimą,sustabdymą <strong>ir</strong> populiacijų sumažinimą, pritaikymas“;30.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaDetalesnė informacija apie šiuos projektus pateikta 1 priedo 2-4, 8-10 veiksmųaprašymuose;30.5. Aplinkos <strong>apsaugos</strong> rėmimo programos lėšomis 2007 m. Bus parengtos šiosprogramos: „Kurtinio populiacijos būklės <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> programa“, „Manguto populiacijos būklės,kontrolės <strong>ir</strong> gausos reguliavimo priemonių nustatymui, reguliavimo programa“;30.6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaPagal Programos penktąjį uždavinį - natūralių buveinių inventorizavimas, informacijosapie retų rūšių <strong>ir</strong> natūralių buveinių paplitimą sisteminimas, natūralių buveinių monitoringosistemos sukūrimas - turi būti įgyvendintas projektas „EB svarbos natūralių buveinių visoje šalyjeinventorizavimas, palankios <strong>apsaugos</strong> būklės nustatymas <strong>ir</strong> buveinių monitoringo sistemossukūrimas“, sk<strong>ir</strong>tas buveinių kartografavimo metodams sukurti, juos taikant surinkti patikimusduomenis apie EB svarbos natūralias buveines Lietuvoje <strong>ir</strong> nustatyti kiekvienos buveinės tipopalankios <strong>apsaugos</strong> būklės parametrus. Ši informacija reikalinga, priimant sprendimus dėl„Natura 2000“ teritorijų tinklo plėtros, dėl tinkamo planuojamos ūkinės veiklos poveikiobiologinei įva<strong>ir</strong>ovei įvertinimo, dėl patikimų EB svarbos buveinių monitoringo metodų <strong>ir</strong>apimčių. Detalesnė informacija pateikta 1 priedo 11-13 veiksmų aprašymuose;30.7. Biologinės įva<strong>ir</strong>ovės išsaugojimo veiklos (projektų) rūšių apimtis gali keistisatsižvelgiant į rūšių <strong>ir</strong> buveinių būklės pokyčius, <strong>apsaugos</strong> priemonių vykdymo poreikį.31. Veiksmai, sk<strong>ir</strong>ti saugomoms teritorijoms planuoti <strong>ir</strong> tvarkyti:31.1. 2007-2013 m. pagal Programos dalies, sk<strong>ir</strong>tos saugomoms teritorijoms, 1 uždavinį -saugomų teritorijų steigimo <strong>ir</strong> planavimo dokumentų parengimas - numatyta atlikti šiuosveiksmus:31.1.1. valstybinių parkų ribų <strong>ir</strong> jų zonų ribų bei <strong>tvarkymo</strong> planų parengimas, įskaitantnaujai steigiamus valstybinius parkus;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 243/385
31.1.2. naujų paukščių <strong>ir</strong> buveinių apsaugai svarbių saugomų teritorijų steigimodokumentų parengimas;31.1.3. Neteko galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d.įsakymu Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900)31.1.4. draustinių <strong>tvarkymo</strong> planų <strong>ir</strong> techninių projektų parengimas;31.1.5. saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra „Natura 2000“ teritorijų,gamtotvarkos planų parengimas;31.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaŠioje veiksmų grupėje turėtų būti tęsiamas valstybinių parkų <strong>tvarkymo</strong> planų rengimas,parengti „Natura 2000“ teritorijoms reikalingi gamtotvarkos planai (iš viso ne mažiau kaip 100gamtotvarkos planų). Numatoma parengti mažiausiai 10 naujų <strong>tvarkymo</strong> planų (atnaujintiesamus, iš esmės parengti naujus pagal pasikeitusius teisės aktų reikalavimus, susiklosčiusiąsituaciją) valstybiniams parkams, naujų „Natura 2000“ teritorijų steigimo dokumentus (1priedas);31.3. 2007-2013 m. pagal Programos dalies, sk<strong>ir</strong>tos saugomomsteritorijoms, antrąjįuždavinį - saugomų teritorijų tvarkymas - numatyta atlikti šiuos veiksmus:31.3.1. „Natura 2000“ teritorijų tvarkymas;31.3.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijapaveldo <strong>ir</strong> kitų saugomose teritorijose lankomų objektų tvarkymas;31.3.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijavizualinės (lauko) informacinės sistemos natūroje sukūrimas;31.3.4. lankytojų centrų įrengimas;31.3.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijalauko ekspozicijų prie lankytojų centrų įrengimas;31.3.6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijagamtos mokyklų įrengimas;31.3.7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijapažintinių, mokomųjų takų įrengimas;31.3.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaapleistų (bešeimininkių) pastatų likvidavimas, nenaudojamų karjerų ar kitaip pažeistųteritorijų rekultivavimas;31.3.9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijapaveldo objektų <strong>tvarkymo</strong> techninių projektų parengimas;31.3.10. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijatechninių projektų, reikalingų priemonėms, numatytoms draustinių <strong>tvarkymo</strong> planuose,parengimas;31.3.11. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcija© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 244/385
įrangos sutvarkytų teritorijų priežiūrai vykdyti (pasiektų rezultatų tęstinumui užtikrinti)įsigijimas.32. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021(nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaSaugomų teritorijų <strong>tvarkymo</strong> veiksmai detalizuoti, jų įgyvendinimo eiliškumas pateiktasProgramos 1 priede. Veiksmų plane numatytų teritorijų <strong>ir</strong> objektų planavimas <strong>ir</strong> tvarkymas galikeistis, būti papildytas naujais, pakeistas kitais objektais priklausomai nuo tinkamo pas<strong>ir</strong>engimo,nuo finansinių galimybių vykdyti papildomus darbus. Taip pat gali keistis numatytų įgyvendintitechninių projektų apimtis, atsižvelgiant į besikeičiančius saugomų teritorijų <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong>priežiūros poreikius, pagal pas<strong>ir</strong>engimą konkrečioms priemonėms įgyvendinti (techniniųprojektų, sąmatų parengimas, ekspertizės atlikimas).32-1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. D1-633 (nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d.) (Žin., 2011, Nr. 103-4844) redakcijaVeiksmai, sk<strong>ir</strong>ti kraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> optimizavimui pagerinti:32-1.1. 2011-2013 m. pagal Programos dalies, sk<strong>ir</strong>tos kraštovaizdžiui, p<strong>ir</strong>mąjį uždavinį -kraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong>, <strong>naudojimo</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> planavimo skatinimas darnios plėtrossąlygomis, siekiamos kraštovaizdžio kokybės tikslų apibrėžimas - numatyta įgyvendinti šiuosprojektus:32-1.1.1. Kraštovaizdžio formavimo (siektinų kraštovaizdžio etalonų) metodikosparengimas;32-1.1.2. Lietuvos Respublikos teritorijos kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> specialiojo plano(esamos šalies kraštovaizdžioteritorinės erdvinės būklės analizė, koncepcijos parengimas,sprendinių konkretizavimas, visuomenės įtraukimas į plano rengimo procesą, sprendiniųaptarimas, plano eigos <strong>ir</strong> rezultatų viešinimas) <strong>ir</strong> šio plano įgyvendinimo metodiniųrekomendacijų parengimas.32-1.2. Pagal Programos dalies, sk<strong>ir</strong>tos kraštovaizdžiui, antrąjį uždavinį - vertingų <strong>ir</strong>ekologiškai jautrių pajūrio, Kuršių marių kraštovaizdžio apsauga, tvarkymas <strong>ir</strong> planavimas -numatyta įgyvendinti šiuos projektus:32-1.2.1. pajūrio juostos pliažų rekreacinio plano parengimas;32-1.2.2. Lietuvos pajūrio juostos grafinės-vizualinės sistemos kūrimo metodinėsrekomendacijos parengimas;32-1.2.3. skaitmeninio pajūrio juostos ribų plano parengimas <strong>ir</strong> ribų koregavimas;32-1.2.4. Kuršių marių krantų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> studijos parengimas.32-1.3. Pagal Programos dalies, sk<strong>ir</strong>tos kraštovaizdžiui, trečiąjį uždavinį - metodiniopobūdžio dokumentų, užtikrinančių kraštovaizdžio vertingųjų savybių išsaugojimą, parengimas -numatyta įgyvendinti šiuos projektus:32-1.3.1. Kraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> ga<strong>ir</strong>ių valstybiniams keliams <strong>ir</strong>geležinkeliams parengimas;32-1.3.2. Želdynų projektų rengimo metodikos parengimas;32-1.3.3. Želdinių <strong>tvarkymo</strong> metodikos parengimas.32-2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. D1-633 (nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d.) (Žin., 2011, Nr. 103-4844) redakcijaIšsamesnė informacija apie šiuos projektus pateikta 1 priedo 33-41 veiksmų aprašymuose.VII. LAUKIAMI REZULTATAI© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 245/385
33. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. D1-633(nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d.) (Žin., 2011, Nr. 103-4844) redakcijaŠiuo metu daugelį susidariusių problemų išspręsti arba sumažinti turėtų padėti Lietuvos2007-2013 m. ES struktūrinės paramos pa<strong>naudojimo</strong> strategijos Sanglaudos skatinimo veiksmųprogramoje numatyto I prioriteto „Vietinė <strong>ir</strong> urbanistinė plėtra, kultūros paveldo <strong>ir</strong> gamtosišsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ veiklos rūšių, sk<strong>ir</strong>tų kraštovaizdžio <strong>ir</strong> biologineiįva<strong>ir</strong>ovei išsaugoti <strong>ir</strong> saugomoms teritorijoms, įgyvendinimas.34. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. D1-633(nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d.) (Žin., 2011, Nr. 103-4844) redakcijaĮgyvendinus šioje Programoje numatytas priemones, turi pagerėti kraštovaizdžio <strong>ir</strong>biologinės įva<strong>ir</strong>ovės <strong>apsaugos</strong> būklė, turi būti išspręstos pagrindinės šiuo metu egzistuojančiosproblemos, užtikrintas paveldo vertybių <strong>ir</strong> kraštovaizdžio bei biologinės įva<strong>ir</strong>ovės išsaugojimassaugomose teritorijose, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas.35. Laukiami rezultatai biologinės įva<strong>ir</strong>ovės srityje:35.1. Bendras saugomų rūšių <strong>ir</strong> jų buveinių išsaugojimo <strong>ir</strong> atkūrimo projektų tikslas - išesmės pagerinti nurodytų rūšių <strong>ir</strong> jų populiacijų būklę, įgyvendinant PHARE 2003 m. Programosprojekto sudėtyje parengtus rūšių <strong>apsaugos</strong> planus, juose numatytas <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> buveinių<strong>tvarkymo</strong> priemones. Šiais projektais tikimasi:35.1.1. sustabdyti juodojo gandro <strong>ir</strong> kurtinio populiacijų nykimą (taikant priemonespopuliacijos pagausės 10-20 %);35.1.2. pašalinti veiksnius, ribojančius lūšių buveinių išsaugojimą, populiacijos augimą(populiacijos gausos padidėjimas iki 20 %);35.1.3. išsaugoti vijūno esamas <strong>ir</strong> potencialias populiacijas <strong>ir</strong> buveines, identifikuotinaujas populiacijas bei buveines, sukurti rūšiai d<strong>ir</strong>btines sąlygas, išleisti išveistus individus(populiacijos gausos padidėjimas iki 20 %);35.1.4. sustabdyti kūdrinio pelėausio populiacijos nykimą, įrengti naujas 5 žiemojimovietas <strong>ir</strong> sutvarkyti 20 gyvenamųjų buveinių (sustabdytas rūšių nykimas <strong>ir</strong> populiacijųmažėjimas);35.1.5. sustabdyti mažosios žuvėdros populiacijos nykimą Lietuvoje, padidinti Nemunosalose perinčių mažųjų žuvėdrų populiacijų gausą 20 %, atkurti perinčią vietinę populiacijąKretuono ežero saloje;35.1.6. sustabdyti meldinės nendrinukės <strong>ir</strong> stulgio populiacijų nykimą, sutvarkytibuveines <strong>ir</strong> išlaikyti stabilią jų būklę;35.1.7. sustabdyti 4 retųjų augalų rūšių populiacijų nykimą, augalų skaičiaus mažėjimą,išsaugoti pagrindines rūšių radavietes;35.1.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijanustatyti vandens telkinių ekologinę būklę pagal Lietuvosžuvų indeksą 540 vandenstelkinių būklės nustatymo vietų, išt<strong>ir</strong>iant žuvų bendrijų struktūrą <strong>ir</strong> sudėtį vandens telkiniuose,sudaryti sąlygas taikyti tinkamas praeivių žuvų būklės gerinimo priemones, įvertinant praeiviųžuvų populiacijų būklę, nustatant <strong>ir</strong> prognozuojant lašišų <strong>ir</strong> šlakių rituolių produkcijos, neršto beiveisimo efektyvumo dinamiką modelinėse upėse;35.2. Įgyvendinus Programos 2-4 uždavinius, būtų pasiekti šie rezultatai:35.2.1. veisimu nelaisvėje <strong>ir</strong> reintrodukcijos būdu sustiprintos <strong>ir</strong> atstatytos vietinės lūšies<strong>ir</strong> didžiojo apuoko populiacijos. Šių rūšių populiacijų atkūrimas siejamas ne tik su tiesioginiutikslu (šių rūšių būklės atstatymu), bet <strong>ir</strong> su galimybe užtikrinti ekologinių grandiniųfunkcionavimą. Kasmet nuo 2011 m. į laisvę išleista iki 6 nelaisvėje užaugintų lūšių <strong>ir</strong> iki 10© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 246/385
didžiųjų apuokų. Iki 2013 m. trijose vietose suformuotos naujos populiacijos (arba atkurtosbuvusios);35.2.2. parengti <strong>ir</strong> taikomi migruojančių gyvūnų, esančių Bonos konvencijos,ASCOBANS, EUROBATS, AEWA susitarimų sąrašuose, bei jų buveinių <strong>ir</strong> apsistojimo vietų<strong>apsaugos</strong> būdai <strong>ir</strong> priemonės, sukurtas mitybinės bazės papildymo mechanizmas, išsaugotosmigruojantiems gyvūnams tinkančios apsistojimo vietos <strong>ir</strong> saugūs migracijos keliai (paukščiams,šikšnosparniams, paprastajai jūros kiaulei);35.2.3. atstatyti natyvinių (vietinių) rūšių populiaciniai bei ekologiniai ryšiai, sustabdytasinvazinių rūšių (kanadinės audinės, manguto, nuodėgulinio grundalo, rainuotojo vėžio,Sosnovskio barščio, uosialapio klevo, gausialapio lubino) plitimas;35.3. Įgyvendinus Programos penktąjį uždavinį, rezultatai būtų šie:35.3.1. sukurti standartiniai metodai EB svarbos natūralioms buveinėms kartografuotišalies mastu <strong>ir</strong> „Natura 2000“ teritorijose;35.3.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijapagal standartinius metodus kartografuotos EB svarbos natūralios buveinės <strong>ir</strong> nustatytipagrindiniai jų rodikliai „Natura 2000“ teritorijose <strong>ir</strong> visos šalies mastu, buveinių kartografavimoGIS duomenys sukaupti vienoje duomenų bazėje;35.3.3. Neteko galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d.įsakymu Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900)35.3.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijakiekvienam iš 54 EB svarbos natūralių buveinių tipui nustatytas palankios <strong>apsaugos</strong>būklės apibrėžimas (parametrai);35.3.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijasukurtos 54 EB svarbos natūralių buveinių būklės stebėjimo (monitoringo) metodikos,instituciškai sustiprintos EB svarbos natūralių buveinių monitoringą vykdančios institucijos.36. Laukiami rezultatai saugomų teritorijų srityje:36.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaBendras veiksmų, numatytų saugomose teritorijose, tikslas yra papildyti šalies saugomųteritorijų sistemą naujomis saugomomis teritorijomis, kurių steigimas numatytas Lietuvosteritorijos bendrajame plane arba susijęs su Buveinių <strong>ir</strong> Paukščių d<strong>ir</strong>ektyvų reikalavimųįgyvendinimu, iš esmės sukurti saugomų teritorijų planavimo dokumentų sistemą bei pagerintisaugomų teritorijų, p<strong>ir</strong>miausia valstybinių parkų, taip pat paveldo objektų būklę;36.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaVeiksmais, atliktais saugomų teritorijų steigimo <strong>ir</strong> planavimo srityje, p<strong>ir</strong>miausia busužpildyta planavimo dokumentų trūkumo spraga, bus pasiekti šie rezultatai:36.2.1. sudarytos prielaidos naujoms saugomoms teritorijoms įsteigti - bus parengtidokumentai, reikalingi ne mažiau kaip 28 naujoms buveinių apsaugai svarbioms saugomomsteritorijoms įsteigti bei pagal poreikį rengiami dokumentai naujoms paukščių apsaugai svarbiomsteritorijoms steigti ar esamų teritorijų riboms koreguoti;36.2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcija© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 247/385
sudarytos prielaidos konkrečioms <strong>tvarkymo</strong> priemonėmskonkrečiose saugomoseteritorijose įgyvendinti - bus parengta ne mažiau kaip 100 gamtotvarkos planų, ne mažiau kaip10 <strong>tvarkymo</strong> planų valstybiniams parkams. Pagal poreikį bus parengti draustinių <strong>tvarkymo</strong>planai/techniniai projektai;36.2.3. sudarytos prielaidos tinkamai taikyti Saugomų teritorijų įstatymo nuostatasvisuose valstybiniuose parkuose <strong>ir</strong> svarbiausiuose valstybiniuose draustiniuose;36.3. Tvarkymo planuose <strong>ir</strong> techniniuose projektuose numatytų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong>priemonių įgyvendinimas turėtų ne tik iš esmės pagerinti saugomų teritorijų būklę, bet <strong>ir</strong> sudarytitinkamas sąlygas juos lankyti;36.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaTikimasi, kad įgyvendinus numatytus veiksmus, t.y. įgyvendinus konkrečias <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong><strong>tvarkymo</strong> priemones, bus užtikrinta tinkama „Natura 2000“ <strong>ir</strong> nacionalinių saugomų teritorijųbūklė, saugomos teritorijos bus pritaikytos darniam naudojimui visuomenės <strong>ir</strong> valstybėsporeikiams, pažintiniam lankymui <strong>ir</strong> švietimo reikmėms, bus sukurta vizualinė (lauko)informacinė sistema natūroje <strong>ir</strong> su ja susijusi lankytojams reikalinga infrastruktūra;36.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaVeiksmais, atliktais saugomų teritorijų <strong>tvarkymo</strong> srityje, bus iš esmės suaktyvinti<strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> darbai saugomose teritorijose, p<strong>ir</strong>miausia valstybiniuose parkuose <strong>ir</strong>„Natura 2000“ teritorijose, bus pasiekti šie konkretūs rezultatai:36.5.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijasutvarkyta ne mažiau kaip 70 „Natura 2000“ teritorijų;36.5.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijasutvarkyta ne mažiau kaip 28 paveldo, kitų saugomose teritorijose lankomų objektųlabiausiai lankomuose valstybiniuose parkuose;36.5.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijabus rengti vizualinė (lauko) informacinė sistema natūroje visuose valstybiniuose parkuose- per 2007-2013 m. tokia informacinė sistema būtų įrengta ne mažiau kaip 16 valstybinių parkų <strong>ir</strong>viename biosferos rezervate;36.5.4. bus baigti įrengti lankytojų centrai visuose valstybiniuose parkuose - bus įrengta20 lankytojų centrų;36.5.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijabus atnaujintos ekspozicijos esamuose lankytojų centruose (ne mažiau kaip 28);36.5.6. pastatyti ne mažiau kaip 5 apžvalgos bokštai;36.5.7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaUnikalių objektų projektavimas <strong>ir</strong> įrengimas (atnaujinta senovinės bitininkystėsekspozicija);36.5.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijasutvarkyti ne mažiau kaip 6 valstybiniai draustiniai;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 248/385
36.5.9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijabus įrengta ne mažiau kaip 3 lauko ekspozicijos prie lankytojų centrų;36.5.10. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijabus įrengta ne mažiau kaip 5 pažintiniai, mokomieji takai;36.5.11. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijabus įrengta ne mažiau kaip 3 gamtos mokyklos;36.5.12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijavisos saugomų teritorijų d<strong>ir</strong>ekcijos bus aprūpintos būtiniausia (pagrindine) įrangareikalinga sutvarkytų teritorijų priežiūrai vykdyti;36.5.13. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijabus įrengtas lankytojų centras <strong>ir</strong> jo aplinka pritaikyta lankytojams Kauno Tado Ivanauskozoologijos muziejaus Ventės rago ornitologinėje stotyje Nemuno deltos regioniniame parke.36.6. Likviduoti labiausiai aplinką žalojantys apleisti (bešeimininkiai) pastatai,rekultivuoti nenaudojami karjerai, sutvarkytos pažeistos teritorijos. Organizuojant apleistųkarjerų rekultivavimą <strong>ir</strong> apleistų pastatų likvidavimą bus laikomasi atsargumo principo, t. y. priešplanuojant <strong>ir</strong> vykdant darbus bus įvertinta, ar minėti objektai nėra tapę svarbiomis saugomų rūšiųbuveinėmis. Pr<strong>ir</strong>eikus bus ieškoma būdų, kaip suderinti aplinką žalojančio objekto sutvarkymą <strong>ir</strong>gyvenimo sąlygų saugomoms rūšims išsaugojimą <strong>ir</strong> pagerinimą;36.7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaBus sutvarkyti draustiniai, p<strong>ir</strong>miausia esantys miestuose ar greta jų <strong>ir</strong> labiausiai lankomi.Per 2007-2013 m. Pavyzdiniai draustinių <strong>tvarkymo</strong> projektai bus parengti <strong>ir</strong> įgyvendinti nemažiau kaip 6 draustiniams (Juozapinės, Karoliniškių, Jiesios, Daugyvenės, Nevėžio, Vidzg<strong>ir</strong>io).Didžioji dalis draustinių, t. y. tie, kuriems suteiktas „Natura 2000“ teritorijos statusas, bustvarkoma „Natura 2000“ teritorijų tvarkymui sk<strong>ir</strong>tomis lėšomis;36.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcija2007-2013 m. laikotarpiu bus sutvarkyti paveldo <strong>ir</strong> kiti labiausiai lankomi objektai (nemažiau kaip 28). Priklausomai nuo finansinių, techninių projektų parengimo <strong>ir</strong> ekspertizėsatlikimo galimybių bus galima sutvarkyti daugiau paveldo objektų;36.9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcija2007-2013 m. struktūrinių fondų lėšomis numatyta įrengti vizualinę (lauko) informacinęsistemą natūroje 16 saugomų teritorijų. Šiais veiksmais bus iš esmės baigtas vizualinės (lauko)informacinės sistemos sukūrimas valstybiniuose parkuose. Vizualinę (lauko) informacinę sistemąnatūroje papildo apžvalgos bokštai. Kraštovaizdžio struktūra geriausiai suvokiama iš aukštuosereljefo taškuose esančių regyklų, tačiau natūraliai tokių ne visur yra. Todėl įva<strong>ir</strong>iose šalysenaudojama praktika įrengti apžvalgos bokštus. Pagal Programą bus įrengti ne mažiau kaip 5apžvalgos bokštai;36.10. Įrengti nauji lankytojų centrai valstybiniuose parkuose sudarys geresnes sąlygaspažintiniam (ekologiniam) turizmui, lankytojų srautams reguliuoti, teikti informaciją apiesaugomas gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo vertybes bei poilsiavimo galimybes, inicijuoti <strong>ir</strong>© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 249/385
koordinuoti įva<strong>ir</strong>ių institucijų veiksmus teritorijų <strong>apsaugos</strong> bei <strong>tvarkymo</strong> (p<strong>ir</strong>miausia pažintinioturizmo organizavimo), propagandos <strong>ir</strong> kitose srityse, teikti gido paslaugas lankytojams,organizuoti įva<strong>ir</strong>ius aplinkosauginius, kraštotyrinius renginius, tradicinių verslų mokymus,parodas, seminarus, konferencijas, minėjimus, kitus renginius);36.11. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaLankytojų centrų įrengimas apima pastatų rekonstrukcijos, statybos darbus, patalpųsutvarkymą, jų pritaikymą visuomenės informavimui <strong>ir</strong> švietimui, t. y. vidaus <strong>ir</strong> lauko ekspozicijųįrengimą. Saugomų teritorijų lankytojų centruose įrengiamos konferencijųkspozicijų salės.Kadangi lankytojų centrų veikla apima seminarų, konferencijų, paskaitų organizavimąaplinkosaugos, ekologinio turizmo <strong>ir</strong> kitais klausimais, įva<strong>ir</strong>ių leidinių rengimą, duomenų bazėskaupimą, jie bus aprūpinti šioms funkcijoms atlikti reikalinga kompiuterine, optine, elektrine beikita įranga;36.12. Vidaus ekspozicijos bus įrengtos tiek naujuose lankytojų centruose, tiek <strong>ir</strong>esamuose. Atnaujintos ekspozicijos sudarytų daug geresnes sąlygas darbui su visų amžiausgrupių lankytojais;36.13. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcija2007-2013 metų ES struktūrinių fondų lėšomis bus įrengta 22 lankytojų centrų (1 priedas)saugomose teritorijose <strong>ir</strong> vienas nacionalinis Vilniuje Valstybinės saugomų teritorijų tarnybosprie Aplinkos ministerijos patalpose. Daugiausia atvykstančių iš kitų šalių turistų sulaukiaVilnius. Kol kas jie neturi jokios galimybės vienoje vietoje plačiai <strong>ir</strong> profesionaliai susipažinti suvertingiausiomis Lietuvos teritorijomis. Nacionalinio lankytojų centro įrengimas prisidės prieplatesnės lankytojų sklaidos Lietuvoje, o tuo pačiu <strong>ir</strong> prie aptarnavimo bei paslaugų sferos plėtrosregionuose. Įgyvendinus visą šią priemonę faktiškai bus įrengti visi saugomoms teritorijomsreikalingiausi lankytojų centrai. Vėlesnės priemonės bus susijusios su esamų lankytojų centrųatnaujinimu bei plėtra;36.14. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaLauko ekspozicijos bus įrengtos prie ne mažiau kaip 3 lankytojų centrų. Jos sudarysgalimybes išplėsti valstybinių parkų, jų vertybių pažinimo procesą, leis lankytojams aktyviaidalyvauti pažinimo procese. Lauko ekspozicijos bus įrengiamos pagal specialias pas<strong>ir</strong>inktastemas, susijusias su valstybinio parko vertybėmis, jų bei kraštovaizdžio, tradicijų pažinimo beimokymo galimybėmis;36.15. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcija2007-2013 m. finansavimo laikotarpiu bus įgyvendintas vieno populiariausių ne tikAukštaitijos nacionaliniame parke, bet <strong>ir</strong> Lietuvoje Senovinės bitininkystės muziejinėsekspozicijos projektas;36.16. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaGamtos mokyklos bus įrengtos ne mažiau kaip 3 valstybiniuose parkuose, kuriose busorganizuojamas betarpiškas, aktyvus mokymosi procesas gamtai pažinti;36.17. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaNe mažiau kaip 5 pažintiniai, mokomieji takai bus įrengti valstybiniuose parkuose. Jiesudarys galimybes tikslingai pažinti valstybinių parkų vertybes, keliaujant specialiais maršrutais;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 250/385
36.18. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1-879 (nuo 2010 m. sausio 15 d.) (Žin., 2010, Nr. 5-195) <strong>ir</strong> 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr.D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900) redakcijaLikvidavus apleistus (bešeimininkius) statinius <strong>ir</strong> kitus aplinką žalojančius objektus, bussumažinta intensyvios, neatsakingos ūkinės bei gyventojų veiklos padaryta žala. Įgyvendinusnumatytus veiksmus, 2007-2013 m. bus demontuota ar sutvarkyta dalis apleistų (bešeimininkių)statinių, kitų aplinką žalojančių objektų. Darbai bus organizuojami <strong>ir</strong> vykdomi pagal apleistųstatinių <strong>ir</strong> aplinką žalojančių objektų saugomose teritorijose likvidavimo sąrašą, patv<strong>ir</strong>tintąValstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos d<strong>ir</strong>ektoriaus 2009 m. spalio 22d. įsakymu Nr. V178.37. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. D1-633(nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d.) (Žin., 2011, Nr. 103-4844) redakcijaLaukiami rezultatai kraštovaizdžio srityje. Bendras veiksmų, numatytų kraštovaizdžiosrityje, tikslas - optimizuoti kraštovaizdžio apsaugą <strong>ir</strong> tvarkymą, sudaryti sąlygas visuomeneiaktyviai dalyvauti Lietuvos kraštovaizdžio politikos įgyvendinime <strong>ir</strong> užtikrinti Europoskraštovaizdžio konvencijos nuostatų <strong>ir</strong> nacionalinės kraštovaizdžio politikos vykdymą.37.1. Įvykdžius kraštovaizdžiui sk<strong>ir</strong>tos Programos dalies veiksmus, sk<strong>ir</strong>tus p<strong>ir</strong>mojouždavinio - kraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong>, <strong>naudojimo</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> planavimo skatinimas darniosplėtros sąlygomis, siekiamos kraštovaizdžio kokybės tikslų apibrėžimas - įgyvendinimui, buspasiekti šie rezultatai:37.1.1. parengus Kraštovaizdžio formavimo (siektinų kraštovaizdžio etalonų) metodiką,bus sukurti kraštovaizdžio planų rengimo metodiniai nurodymai, kuriais vadovaujantisnacionalinio, regioninio, rajoninio <strong>ir</strong> vietinio lygmens kraštovaizdžio teritoriniams vienetamsapibrėžiami siekiamos kraštovaizdžio kokybės tikslai <strong>ir</strong> kriterijai, nustatomos jų realizavimoplanavimo procese ga<strong>ir</strong>ės;37.1.2. parengus šalies teritorijos kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> specialųjį planą bus nustatyti<strong>ir</strong>, po konsultacijų su kompetentingomis visuomeninėmis organizacijomis, patv<strong>ir</strong>tinti veiksmai,kuriais siekiama išsaugoti, tobulinti, atkurti arba kurti kraštovaizdį, planavimo priemonėmisužtikrinti siekiamų kraštovaizdžio kokybės etalonų formavimą, įgyvendinti Europoskraštovaizdžio konvenciją <strong>ir</strong> Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politiką. Parengus LietuvosRespublikos kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> specialiojoplano įgyvendinimo metodines rekomendacijas,bus sukurta metodinė priemonė, kurioje pateikti paaiškinimai padės pritaikyti plano sprendiniusvykdant teritorijų planavimą, poveikio kraštovaizdžiui vertinimą, kraštovaizdžio monitoringą <strong>ir</strong>kitas veiklas. Tai reikšminga priemonė padėsianti stiprinti institucijų <strong>ir</strong> organizacijų kompetencijąkraštovaizdžio darnaus vystymo srityse, tobulinti visuomenės, viešųjų <strong>ir</strong> privačių asmenų,valstybės institucijų sampratą apie kraštovaizdžio vertę, vaidmenį <strong>ir</strong> pokyčius, atsakomybę užkraštovaizdžio politikos įgyvendinimą.37.2. Įvykdžius Programos dalies, sk<strong>ir</strong>tos kraštovaizdžiui,veiksmus, sk<strong>ir</strong>tus antrojouždavinio - vertingų <strong>ir</strong> ekologiškai jautrių pajūrio, Kuršių marių kraštovaizdžio apsauga,tvarkymas <strong>ir</strong> planavimas - įgyvendinimui, bus pasiekti šie rezultatai:37.2.1. parengus pajūrio juostos valstybinėje žemėje esančių pliažų rekreacinį planą, busdetalizuoti Pajūrio juostos žemyninės dalies <strong>tvarkymo</strong> specialiojo plano sprendiniai <strong>ir</strong> numatytosvalstybinėje žemėje esančių pajūrio juostos rekreacinių <strong>ir</strong> kitų išteklių <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong>priemones, bus užtikrintas subalansuotas pajūrio juostos naudojimas visuomenės <strong>ir</strong> valstybėsreikmėms, išsaugotas pajūrio rekreacinis potencialas, sudarytos sąlygos gamtos <strong>ir</strong> kultūrospaveldo išsaugojimui, sureguliuoti turistiniai srautai, sudarytos palankios sąlygos visuomeneinaudotis rekreaciniais, kultūriniais, gamtiniais pajūrio ištekliais <strong>ir</strong> susipažinti su jais;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 251/385
37.2.2. įskaitmeninus <strong>ir</strong> pakoregavus pajūrio juostos ribas, bus išvengta vertingųekosistemų <strong>ir</strong> kraštovaizdžio nykimo dėl urbanizacijos, pajūrio juostos ribos atitiks Pajūriojuostos įstatymo nuostatas <strong>ir</strong> privačių žemės savininkų interesus, bus išvengta klaidingo pajūriojuostos ribų nustatymo rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus <strong>ir</strong> kitusprojektus, bus sudarytos geresnės sąlygos pajūrio juostos ribų žymėjimui natūroje;37.2.3. parengus pajūrio juostos grafinės-vizualinės sistemos kūrimo metodinęrekomendaciją, bus sudarytos sąlygos kurti tinkamą, visuomenės <strong>ir</strong> valstybės siekius atitinkančiąinformacinių ženklų sistemą <strong>ir</strong> viešąją turizmo <strong>ir</strong> poilsio infrastruktūrą, kuri užtikrins pajūriokraštovaizdžio vertybių apsaugą, prisidės prie darnios pajūrio regiono plėtros <strong>ir</strong> teigiamoLietuvos pajūrio juostos įvaizdžio formavimo. Parengtose rekomendacijose bus įvertinti savitaiskraštovaizdžio elementais, išsk<strong>ir</strong>tiniais kultūriniais-istoriniais bruožais pasižymintys pajūrioruožai, todėl jų parengimas padės išsaugoti pajūrio kraštovaizdžio identitetą, išsk<strong>ir</strong>tinumą,formuoti visavertį, informatyvų, estetišką <strong>ir</strong> patogų pajūrio juostos kraštovaizdį;37.2.4. parengus Kuršių marių krantų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong>studiją, bus išanalizuotaKuršių marių krantų charakteristika, vertybės, būklė, įvertinta užliejimo rizika, galimospasekmės, pateikti siūlymai dėl teisės aktų keitimo <strong>ir</strong> tobulinimo, dėl <strong>apsaugos</strong> juostos <strong>ir</strong> zonosnustatymo žemyniniame krante, veiklos šiose teritorijose reglamentavimo, dėl Kuršių mariųžemyninės dalies krantotvarkos programos sudarymo. Šios studijos pagrindu bus keičiami teisėsaktai, esant poreikiui, inicijuojamas naujų dokumentų, tarp jų <strong>ir</strong> teritorijų planavimo dokumentų,rengimas.37.3. Įvykdžius Programos dalies, sk<strong>ir</strong>tos kraštovaizdžiui,veiksmus, sk<strong>ir</strong>tus trečiojouždavinio - metodinio pobūdžio dokumentų, užtikrinančių kraštovaizdžio vertingųjų savybiųišsaugojimą, parengimas - įgyvendinimui, bus pasiekti šie rezultatai:37.3.1 parengus Kraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> ga<strong>ir</strong>esvalstybiniams keliams <strong>ir</strong>geležinkeliams, bus susisteminti esami <strong>ir</strong> sukurti nauji kraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong>reikalavimų modeliai, suformuota kraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> nuostatų integravimo į šįsektorių strategija, suformuluoti svarbiausi kelių <strong>ir</strong> geležinkelių derinimo prie kraštovaizdžioprincipai, parengti pakelės statinių <strong>ir</strong> kelio elementų tipiniai projektai, pateikta didžiųjųreklaminių stendų statybos prie valstybinių kelių <strong>ir</strong> geležinkelių koncepcija <strong>ir</strong> reikalavimai,sukurtas nacionalinis kraštovaizdžio informacinės sistemos stilius. Šių nuostatų taikymaspraktikoje padės mažinti vertingųjų kraštovaizdžio savybių praradimą, pateikti kelių <strong>ir</strong>geležinkelių derinimo prie kraštovaizdžio principai, kurių taikymas padėtų užtikrintikraštovaizdžio estetinių <strong>ir</strong> kitų vertingųjų savybių išsaugojimą;37.3.2 parengus želdynų projektų rengimo <strong>ir</strong> želdinių <strong>tvarkymo</strong> metodikas, bus sudarytossąlygos kelti želdynų projektavimo <strong>ir</strong> želdinių <strong>tvarkymo</strong> kokybę, apžvelgti esami <strong>tvarkymo</strong>projektai, išanalizuotos jų klaidos, pateiktos rekomendacijos kaip teisingai, nepažeidžiantkraštovaizdžio kompleksų ekosistemų stabilumo, projektuoti želdynus, pateikti pagrindiniaiželdynų formavimo gamtinio karkaso teritorijose principai, suformuluoti želdinių <strong>tvarkymo</strong>reikalavimai. Šios metodinės priemonės taikymas praktikoje padės siekti geros želdinių <strong>ir</strong>želdynų ekosistemų būklės urbanizuotame kraštovaizdyje.Biologinės įva<strong>ir</strong>ovės išsaugojimo<strong>ir</strong> saugomų teritorijų planavimobei <strong>tvarkymo</strong> 2007-2013 m.programos, sk<strong>ir</strong>tos EuroposSąjungos struktūrinės paramosstrategijos prioritetams įgyvendinti,© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 252/385
priedasLietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1021 (nuo 2010m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900), 2011 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. D1-242 (nuo2011 m. kovo 30 d.) (Žin., 2011, Nr. 37-1770) <strong>ir</strong> 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. D1-633(nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d.) (Žin., 2011, Nr. 103-4844) redakcijaVEIKSMAI (PROJEKTAI), SKIRTI PROGRAMOS UŽDAVINIAMS ĮGYVENDINTIEil.Nr.Veiksmai (projektai)Lėšųporeikis,mln. LtBIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS IŠSAUGOJIMASRūšių <strong>apsaugos</strong> bei gausos reguliavimo priemonių vykdymoveiksmų planų <strong>ir</strong> sąmatų parengimas1. 25 retų rūšių 153 buveinių apsaugai būtinųveiksmų planų <strong>ir</strong> sąmatų parengimas(kraujalakinio melsvio (5 buveinės),pleištinės skėtės (5 buveinės), purpurinioplokščiavabalio (5 buveinės), vijūno (5buveinės), ežerinės rainės (2 buveinės),lūšies (9 buveinės), natuzijaus šikšniuko (2buveinės), vandeninio pelėausio (2buveinės), kūdrinio pelėausio (5 buveinės),paprastosios jūros kiaulės (1 buveinė),kurtinio (15 buveinių), juodojo gandro (50buveinių), meldinės nendrinukės (3buveinės), mažosios žuvėdros (5 buveinės),stulgio (5 buveinės), jūrinio erelio |(3buveinės), žuvininko (3 buveinės), gaiduko(3 buveinės), tikučio (3 buveinės), d<strong>ir</strong>viniosėjiko (3 buveinės), vėjalandės šilagėlės (5buveinės), plačialapės klumpaitės (5buveinės), pelkinės uolaskėlės (5 buveinės),pūslėtosios aldrūnės (1 buveinė),melisalapės medumėlės (3 buveinės)).2. Lūšių <strong>ir</strong> didžiųjų apuokų veisimo nelaisvėje<strong>ir</strong> išleidimo į laisvę programos <strong>ir</strong> sąmatosparengimas3. (Neteko galios)4. 7 invazinių rūšių gausos reguliavimopriemonių įgyvendinimo veiksmų planų <strong>ir</strong>sąmatų parengimas 130 buveinių (kanadinėsaudinės (10 buveinių), manguto (10buveinių), nuodėgulinio grundalo (10buveinių), rainuotojo vėžio (10 buveinių),AtsakingivykdytojaiAplinkosministerijosGamtos <strong>apsaugos</strong>departamentas(toliau -AMGAD)AMGADAMGAD© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 253/385
Sosnovskio barščio (30 buveinių),uosialapio klevo (30 buveinių) <strong>ir</strong>gausialapio lubino (30 buveinių)Iš viso: 2,765Rūšių <strong>apsaugos</strong> priemonių įgyvendinimas5. (Neteko galios)6. 23 retų rūšių <strong>apsaugos</strong> priemonių vykdymas148 buveinių (kraujalakinio melsvio (5buveinės), pleištinio ž<strong>ir</strong>gelio (5 buveinės),purpurinio plokščiavabalio (5 buveinės),vijūno (5 buveinės), lūšies (9 buveinės),natuzijaus šikšniuko (2 buveinės),vandeninio pelėausio (2 buveinės), kūdriniopelėausio (5 buveinės), paprastosios jūroskiaulės (1 buveinė), kurtinio (15 buveinių),juodojo gandro (50 buveinių), meldinėsnendrinukės (3 buveinės) mažosiosžuvėdros (5 buveinės), stulgio (5 buveinės),jūrinio erelio (3 buveinės), žuvininko (3buveinės), gaiduko (3 buveinės), tikučio (3buveinės), d<strong>ir</strong>vinio sėjiko (3 buveinės),vėjalandės šilagėlės (5 buveinės),plačialapės klumpaitės (5 buveinės),pelkinės uolaskėlės (5 buveinės),pūslėtosios aldrūnės (1 buveinė).7. Žuvų populiacijų ištyrimas 540 vietų upėse<strong>ir</strong> ežeruose siekiant įvertinti natūraliųvandens telkinių <strong>ir</strong> retųjų praeivių žuvųpopuliacijų būklę8. Lūšių <strong>ir</strong> didžiųjų apuokų veisimo nelaisvėje<strong>ir</strong> išleidimo į laisvę programos priemoniųįgyvendinimas9. (Netekos galios)10. 7 invazinių rūšių gausos reguliavimopriemonių įgyvendinimas 130 buveinių(kanadinės audinės (10 buveinių), manguto(10 buveinių), nuodėgulinio grundalo (10buveinių), rainuotojo vėžio (10 buveinių),Sosnovskio barščio (30 buveinių),uosialapio klevo (30 buveinių) <strong>ir</strong>AMGADAplinkos<strong>apsaugos</strong>agentūraAMGADAMGADgausialapio lubino (30 buveinių))Iš viso: 35,771EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios<strong>apsaugos</strong> būklės nustatymas <strong>ir</strong> buveinių monitoringo sistemossukūrimas11. Parengiamieji natūralių buveinių Aplinkos© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 254/385
inventorizavimo darbai (EB svarbosnatūralių buveinių tipų inventorizacijosmetodinių dokumentų parengimas,bandomoji natūralių buveiniųinventorizacija, natūralių buveiniųinventorizacijos visoje šalyje darbųprogramos parengimas)12. Natūralių buveinių visoje šalyjeinventorizavimas13. Inventorizavimo duomenų analizė,palankios <strong>apsaugos</strong> būklės nustatymasbuveinių monitoringo metodikų parengimas,testavimas, monitoringo įrangos įsigijimasIš viso: 17,647SAUGOMŲ TERITORIJŲ PLANAVIMAS IR TVARKYMASSaugomų teritorijų steigimo <strong>ir</strong> planavimo dokumentų parengimas14. Naujų buveinių apsaugai sk<strong>ir</strong>tų saugomųteritorijų steigimo (ne mažiau nei 28teritorijos) dokumentų parengimas,paukščių apsaugai svarbių teritorijųsteigimo ar ribų koregavimo dokumentųrengimas pagal poreikį15. „Natura 2000“ teritorijų gamtotvarkos planų(ne mažiau nei 100) parengimas16. Valstybinių parkų ribų <strong>ir</strong> zonų ribų bei<strong>tvarkymo</strong> planų (ne mažiau nei 10valstybinių parkų) parengimas(atnaujinimas), naujų valstybinių parkųsteigimo dokumentų parengimas pagalporeikį17. Draustinių <strong>tvarkymo</strong> planų <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong>techninių projektų parengimasIš viso: 15Saugomų teritorijų tvarkymas18. „Natura 2000“ teritorijų (ne mažiau nei 70teritorijų) tvarkymas19. Paveldo objektų (ne mažiau kaip 28objektai) tvarkymas (Velnio duobė,Gedanonių kalva, Pūčkorių atodanga,Skroblaus ištakos, Svilės šaltiniai, Olandųkepurė, Lino verdenė, Gardų ozas,Vainežerio parkas, Salantų parkas, Imbarės,Šatrijos, Bėčionių, Buivydų, Bradeliškių,Šereitlaukio <strong>ir</strong> Vilkyškių piliakalniai,Rambyno alkakalnis, Ginučių <strong>ir</strong> Ladakalnioarcheologinis kompleksas)ministerijosSaugomųteritorijų <strong>ir</strong>kraštovaizdžiodepartamentas(toliau -AMSTKD)AMSTKDAMSTKDValstybinėsaugomųteritorijų tarnyba(toliau – VSTT)VSTTVSTTVSTTVSTTVSTT© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 255/385
20. Lauko informacinės sistemos natūroje (nemažiau kaip 16 teritorijų) sukūrimas:Varnių, Panemunių, Nemuno kilpų,Dubysos, Pagramančio, Sartų, Ventos,Pajūrio, Žagarės, Veisiejų, Dieveniškiųistorinio, Metelių, Rambyno, Krekenavos,S<strong>ir</strong>vėtos RP, Žemaitijos NP21. Pažintinių, mokomųjų takų (ne mažiau kaip5 takai) įrengimas22. Lankytojų centrų (ne mažiau kaip 22)įrengimas Dzūkijos (Merkinės <strong>ir</strong>Marcinkonių) <strong>ir</strong> Kuršių nerijos NP,Tytuvėnų, Varnių, Sartų, Anykščių,Rambyno, Pajūrio, Veisiejų, Krekenavos,Salantų, S<strong>ir</strong>vėtos, Vištyčio, Ventos,Dubysos, Nemuno deltos <strong>ir</strong> Dieveniškiųistorinio RP, Viešvilės Rz, Nacionaliniolankytojų centro įrengimas23. Esamų lankytojų centrų vidaus ekspozicijų(ne mažiau kaip 28) projektavimas <strong>ir</strong>įrengimas Aukštaitijos, Dzūkijos NP(Merkinės <strong>ir</strong> Marcinkonių), Anykščių,Aukštadvario, B<strong>ir</strong>žų, Kauno marių,Tytuvėnų, Varnių, Sartų, Rambyno, Pajūrio,Veisiejų, Krekenavos, Salantų, S<strong>ir</strong>vėtos,Vištyčio, Ventos, Dubysos, Asvejos RP24. Lauko ekspozicijų prie lankytojų centrų (nemažiau kaip 3) įrengimas25. Gamtos mokyklų (ne mažiau kaip 3)įrengimas26. Apžvalgos bokštų (ne mažiau kaip 5)įrengimas Dzūkijos, Žemaitijos NP,Anykščių, Krekenavos, Metelių RP27. Unikalių objektų (Senovinės bitininkystėsekspozicijų komplekso Aukštaitijos NPpagal poreikį) projektavimas <strong>ir</strong> įrengimas28. Valstybinių draustinių (ne mažiau kaip 6):Juozapinės, Karoliniškių, Jiesios, Nevėžio,Daugyvenės, Vidzg<strong>ir</strong>io) tvarkymas29. Paveldo objektų (Žagarės dvaro parko)<strong>tvarkymo</strong> (techninių) projektų parengimas30. Saugomų teritorijų d<strong>ir</strong>ekcijų aprūpinimasįranga, reikalinga sutvarkytų teritorijųpriežiūrai užtikrinti31. Kauno Tado Ivanausko zoologijosmuziejaus Ventės rago ornitologinės stotiesVSTTVSTTVSTTVSTTVSTTVSTTVSTTVSTTVSTTVSTTVSTTKaunoIvanauskoTado© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 256/385
lankytojų centro rekonstrukcija,ekspozicijos įrengimas <strong>ir</strong> aplinkossutvarkymasIš viso: 189,22932. Apleistų (bešeimininkių) pastatų bei kitųaplinką žalojančių objektų likvidavimas(pagal atsk<strong>ir</strong>ą programą), pažeistų teritorijųatkūrimas (pagal poreikį)Iš viso: 273,036Kraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong>, <strong>naudojimo</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> planavimoskatinimas darnios plėtros sąlygomis, siektinos kraštovaizdžiokokybės tikslų apibrėžimas <strong>ir</strong> kriterijų nustatymas33. Kraštovaizdžio formavimo (siektinųkraštovaizdžio etalonų) metodikosparengimas - bus parengti metodiniainurodymai, kuriais vadovaujantis būtųapibrėžiami siekiamos kraštovaizdžiokokybės tikslai34. Lietuvos Respublikos teritorijoskraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> specialiojo plano,apimančio, esamos šalies kraštovaizdžioteritorinės erdvinės būklės analizę,koncepcijos parengimą, sprendiniųkonkretizavimą, visuomenės įtraukimą įplano rengimo procesą, sprendinių aptarimąviešinimui sk<strong>ir</strong>tuose renginiuose (ne mažiaukaip 4), derinimo procedūras, patv<strong>ir</strong>tintoplano sprendinių viešinimą atsk<strong>ir</strong>uoseleidiniuose, <strong>ir</strong> plano įgyvendinimometodinių rekomendacijų parengimasIš viso: 870,000Vertingų <strong>ir</strong> ekologiškai jautrių pajūrio, Kuršių mariųkraštovaizdžio apsauga, tvarkymas <strong>ir</strong> planavimas35. Pajūrio juostos pliažų rekreacinio planoparengimas - teisės aktų nustatyta tvarkaparengiamas pajūrio juostos žemyninėsdalies pliažų rekreacijos planas, apimantiPalangos miesto, Klaipėdos rajono <strong>ir</strong>Klaipėdos miestų savivaldybių teritorijas,kurioje bus numatytos konkrečios pajūriojuostos rekreacinių, gamtinių išteklių<strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong>priemonės: viešosios rekreacinėsinfrastruktūros objektų išdėstymas, nustatytikonkretūs rekreacinių teritorijų <strong>tvarkymo</strong>,išteklių <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> ūkinės veikloszoologijosmuziejus12,624 VSTTAMSTKDAMSTKDAMSTKD© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 257/385
eguliavimo reglamentai, kraštovaizdžioformavimo priemonės36. Lietuvos pajūrio juostos grafinės- vizualinėssistemos kūrimo metodinės rekomendacijosparengimas - parengiama metodinėrekomendacija, kurioje pateikiamos pajūriojuostos ženklinimo lauke (informaciniųstendų, nuorodų, apžvalgos aikšteliųįrengimo) <strong>ir</strong> viešosios turizmo <strong>ir</strong> poilsioinfrastruktūros kūrimo rekomendacijos37. Pajūrio juostos ribų plano koregavimas <strong>ir</strong>ribų įskaitmeninimas - parengiamasspecialiojo planavimo dokumento - pajūriojuostos ribų plano pakeitimas: pajūriojuostos ribos patikslinamos pagal valstybėsregistro duomenis <strong>ir</strong> atliekamas pajūriojuostos ribų įskaitmeninimas valstybinėjekoordinačių sistemoje38. Kuršių marių krantų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong>studijos parengimas - parengiama studija,kurioje pateikiami siūlymai dėl Kuršiųmarių <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong>reglamentavimoIš viso: 660,000Metodinio pobūdžio dokumentų, užtikrinančių kraštovaizdžiovertingųjų savybių išsaugojimą, parengimas39. Kraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> ga<strong>ir</strong>iųvalstybiniams keliams <strong>ir</strong> geležinkeliamsparengimas <strong>ir</strong> išleidimas - parengiamasmetodinio pobūdžio dokumentas <strong>ir</strong>išleidžiamas leidiniu40. Želdynų projektų rengimo metodikosparengimas <strong>ir</strong> išleidimas- parengiamametodika, kuri išleidžiama leidiniu41. Želdinių <strong>tvarkymo</strong> metodikos parengimas <strong>ir</strong>išleidimas - parengiama metodika, kuriišleidžiama leidiniuIš viso: 262,000AMSTKDAMSTKDAMSTKDAMSTKDAMSTKDAMSTKDPastabos:1. Numatytų teritorijų <strong>ir</strong> objektų planavimas <strong>ir</strong> tvarkymas gali keistis, būti papildytas naujaisobjektais priklausomai nuo tinkamo pas<strong>ir</strong>engimo, finansinių galimybių vykdyti pagrindiniusdarbus; biologinės įva<strong>ir</strong>ovės išsaugojimo projektų veiklos rūšių apimtis gali keistis atsižvelgiant įrūšių <strong>ir</strong> buveinių būklės pokyčius, <strong>apsaugos</strong> priemonių vykdymo poreikį.2. Biologinės įva<strong>ir</strong>ovės išsaugojimo projektų veiklos rūšių apimtis gali keistis atsižvelgiant į rūšių<strong>ir</strong> buveinių būklės pokyčius, <strong>apsaugos</strong> priemonių vykdymo poreikį.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 258/385
Biologinės įva<strong>ir</strong>ovės išsaugojimo <strong>ir</strong> saugomų teritorijų planavimo bei <strong>tvarkymo</strong> 2007-2013 m.programos, sk<strong>ir</strong>tos Europos Sąjungos struktūrinės paramos strategijos prioritetams įgyvendinti, 2priedasNeteko galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900)Biologinės įva<strong>ir</strong>ovės išsaugojimo <strong>ir</strong> saugomų teritorijų planavimo bei <strong>tvarkymo</strong> 2007-2013 m.programos, sk<strong>ir</strong>tos Europos Sąjungos struktūrinės paramos strategijos prioritetams įgyvendinti, 3priedasNeteko galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900)_________________Biologinės įva<strong>ir</strong>ovės išsaugojimo <strong>ir</strong> saugomų teritorijų planavimo bei <strong>tvarkymo</strong> 2007-2013 m.programos, sk<strong>ir</strong>tos Europos Sąjungos struktūrinės paramos strategijos prioritetams įgyvendinti, 4priedasNeteko galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900)_________________Biologinės įva<strong>ir</strong>ovės išsaugojimo <strong>ir</strong> saugomų teritorijų planavimo bei <strong>tvarkymo</strong> 2007-2013 m.programos, sk<strong>ir</strong>tos Europos Sąjungos struktūrinės paramos strategijos prioritetams įgyvendinti, 5priedasNeteko galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-1021 (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 155-7900)[Skelbta: Žin., 2007, Nr.: 107-4391; 2010, Nr.: 5-195; 2010, Nr.: 5-198; 2010, Nr.: 155-7900;2011, Nr.: 37-1770; 2011, Nr.: 103-4844].Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. D1-96 „Dėlgamtinio karkaso nuostatų patv<strong>ir</strong>tinimo“Vadovaudamasis Saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) <strong>ir</strong> 2002 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 503 "Dėlįgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą" (Žin.,2002, Nr. 40-1484) 1.16 punktu, vykdydamas Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikoskrypčių įgyvendinimo priemonių, patv<strong>ir</strong>tintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m.rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 909 (Žin., 2005, Nr. 103-3808), 2.3 punktą,tv<strong>ir</strong>tinu Gamtinio karkaso nuostatus (pridedama).APLINKOS MINISTRASARŪNAS KUNDROTAS_________________PATVIRTINTALietuvos Respublikos aplinkos© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 259/385
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro2010 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. D1-624(nuo 2010 m. liepos 23 d.)(Žin., 2010, Nr. 87-4619) redakcijaministro 2007 m. vasario 14 d.įsakymu Nr. D1-96GAMTINIO KARKASO NUOSTATAII. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Gamtinio karkaso nuostatai (toliau - Nuostatai) nustato bendruosius gamtinio karkasoteritorijų formavimo principus, <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong>, <strong>naudojimo</strong> <strong>ir</strong> planavimo reikalavimus.2. Gamtinio karkaso nustatymo tikslus <strong>ir</strong> sudėtį nustato Lietuvos Respublikos saugomųteritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902).3. Gamtinio karkaso teritorijų apsaugą, tvarkymą, naudojimą <strong>ir</strong> planavimą reglamentuojaLietuvos Respublikos aplinkos <strong>apsaugos</strong> įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikossaugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong>įstatymas (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153- 5571), Lietuvos Respublikos miškų įstatymas(Žin., 1994, Nr. 96- 1872; 2001, Nr. 35-1161), Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žin.,1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin.,1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklospoveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105), LietuvosRespublikos pajūrio juostos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 73-3091), Lietuvos Respublikos turizmoįstatymas (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507), Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas(Žin., 2007, Nr. 80-3215) <strong>ir</strong> kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės12 d. nutarimu Nr. 343 patv<strong>ir</strong>tintos Specialiosios žemės <strong>ir</strong> miško <strong>naudojimo</strong> sąlygos (Žin., 1992,Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43), atsk<strong>ir</strong>ų saugomų teritorijų nuostatai, saugomų teritorijų, jų zonų,kultūros paveldo objektų tipiniai <strong>ir</strong> (ar) individualūs <strong>apsaugos</strong>, valstybinių parkų <strong>apsaugos</strong>reglamentai, <strong>apsaugos</strong> sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų saugomoseteritorijose, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio <strong>naudojimo</strong> sąlygų nustatymo, LietuvosRespublikos aplinkos ministro įsakymas „Dėl atsk<strong>ir</strong>ųjų rekreacinės pask<strong>ir</strong>ties želdynų plotųnormų <strong>ir</strong> priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patv<strong>ir</strong>tinimo“ (Žin.,2007, Nr. 137- 5624), kiti teisės aktai <strong>ir</strong> šie Nuostatai.II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS4. Šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos:Pažeistos gamtinio karkaso teritorijos - moksliškai pagrįstos <strong>ir</strong> teritorijų planavimodokumentais nustatytos gamtinio karkaso teritorijos, praradusios natūralią kraštovaizdžiostruktūrą <strong>ir</strong>/ arba vertingiausius gamtinius elementus, jų dalis <strong>ir</strong> nebegalinčios atlikti ekologiniokompensavimo funkcijų.Patikimo geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos - moksliškai pagrįstos <strong>ir</strong>teritorijų planavimo dokumentais nustatytos santykinai natūralios miškingos (80-100 %) arbapelkingos teritorijos bei pav<strong>ir</strong>šinio vandens telkiniai <strong>ir</strong> jų pakrantės.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 260/385
Riboto geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos - moksliškai pagrįstos <strong>ir</strong>teritorijų planavimo dokumentais nustatytos mažiau miškingos (50-80 %) teritorijos, stipriai ar išdalies nusausintos pelkės.Silpno geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos - moksliškai pagrįstos <strong>ir</strong>teritorijų planavimo dokumentais nustatytos mažai miško plotų <strong>ir</strong> pelkučių turinčios lengvų d<strong>ir</strong>vųarba bemiškės sunkių d<strong>ir</strong>vų agrarinės teritorijos, eksploatuojami durpynai <strong>ir</strong> ganyklų plotai, kitossukultūrintos teritorijos su gausiais urbanistiniais elementais.Sąvokos „gamtinis karkasas“, „ekologinis tinklas“, „kraštovaizdis“, „Europos Bendrijossvarbos teritorija“, „Europos ekologinis tinklas „Natura 2000““ yra apibrėžtos LietuvosRespublikos saugomų teritorijų įstatyme. Kitos naudojamos sąvokos apibrėžtos LietuvosRespublikos saugomų teritorijų, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikioaplinkai vertinimo, Lietuvos Respublikos statybos <strong>ir</strong> kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikoskraštovaizdžio politikos krypčių apraše, patv<strong>ir</strong>tintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1526 (Žin., 2004, Nr.174-6443).III. GAMTINIO KARKASO TERITORIJŲ APSAUGOS, NAUDOJIMO IR TVARKYMOREIKALAVIMAI5. Gamtinio karkaso teritorijų <strong>apsaugos</strong>, <strong>naudojimo</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> reikalavimus nustato 2 <strong>ir</strong>3 punkte nurodyti teisės aktai, šie Nuostatai <strong>ir</strong> visų lygmenų bendrieji planai, miestų, miesteliųteritorijų dalių <strong>ir</strong> kaimų teritorijų detalieji planai, gamtinio karkaso <strong>ir</strong> (ar) ekologinio tinkloformavimo schemos, visų lygių kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> specialieji planai, atsk<strong>ir</strong>ų saugomųteritorijų specialiojo planavimo dokumentai bei kiti specialieji planai, kuriuose, vadovaujantis jųrengimo taisyklėmis, yra formuojamos arba pažymimos gamtinio karkaso struktūros.6. Gamtinio karkaso teritorijose skatinama veikla, kuria užtikrinama kraštovaizdžioekologinė pusiausvyra, palaikomas <strong>ir</strong> stiprinamas ekosistemų stabilumas, renatūralizacija,vykdomas ekosistemų atkūrimas, palaikoma <strong>ir</strong> didinama biologinė įva<strong>ir</strong>ovė:6.1. bendro teritorijos miškingumo didinimas, atsk<strong>ir</strong>ųjų <strong>ir</strong> priklausomųjų želdynų, želdiniųapsauga <strong>ir</strong> įveisimas kelių sanitarinės <strong>apsaugos</strong> zonose, agrarinėse <strong>ir</strong> urbanizuotose teritorijose;6.2. techninės priemonės, mažinančios sausinamosios melioracijos poveikį, sudarančiossąlygas pelkėdarai, upelių ar jų ruožų, natūralių vandentakų atsistatymui, natūraliam augalųbendrijų <strong>ir</strong> gyvūnų populiacijų <strong>ir</strong> jų migracijos kelių formavimuisi;6.3. pažeistų teritorijų, jūros akvatorijų, vandens telkinių atkūrimo, išvalymo nuoužteršimo darbai, pramonės <strong>ir</strong> stambių žemės ūkio objektų <strong>ir</strong> įrenginių, bešeimininkiųnenaudojamų statinių iškėlimas;6.4. ekologinė žemd<strong>ir</strong>bystė <strong>ir</strong> agrarinės aplinkosaugos priemonių taikymas;6.5. teritorijų pritaikymas ekstensyviai rekreacijai;6.6. mokslinė veikla.7. Stiprinant ekologinio kompensavimo funkcijas, riboto <strong>ir</strong> silpno geoekologiniopotencialo gamtinio karkaso teritorijos (išskyrus želdynus, pelkes, pievas, ganyklas <strong>ir</strong> kitasagrarines teritorijas, kuriose vystoma ekologinė žemd<strong>ir</strong>bystė, taikomos agrarinės aplinkosaugospriemonės) apželdinamos mišku.8. Perstatant, pertvarkant užstatytas (pažeistas) gamtinio karkaso teritorijas miestuose,miesteliuose, turi būti vykdomi vandens telkinių atkūrimo, teritorijų <strong>ir</strong> akvatorijų išvalymo nuoužteršimo darbai, užtikrinamas ne mažesnio už nustatytas normas atsk<strong>ir</strong>ųjų <strong>ir</strong> priklausomųjųželdynų ploto įveisimas.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 261/385
9. Europinės, nacionalinės, regioninės reikšmės gamtinio karkaso teritorijose esančiųvalstybinės <strong>ir</strong> vietinės reikšmės kelių tiesimo <strong>ir</strong> rekonstravimo projektuose turi būti numatytas nemiško žemėje esančių kelių ruožų apželdinimas medžių <strong>ir</strong>/ar krūmų juostomis.Rekonstruojant gamtinio karkaso teritorijose esančius ar jį kertančius kelius, eismosaugumui užtikrinti galima šalinti medžius tik tuo atveju, jei numatomas naujų želdinių įveisimas,derinant ekologinius <strong>ir</strong> eismo saugumo reikalavimus.10. Gamtinio karkaso teritorijose, kurias bendrieji planai numato urbanizuoti, turi būtiformuojamos tarpusavyje besijungiančios atsk<strong>ir</strong>ųjų želdynų struktūros, sudarančios ne mažiaukaip 50 % teritorijos ploto, turi būti užtikrinamas ne mažesnio už nustatytas normaspriklausomųjų želdynų ploto įveisimas, vykdomos kitos bendrųjų planų sprendiniais nustatytoskraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> priemonės.11. Gamtinio karkaso kitos tikslinės pask<strong>ir</strong>ties sklypų užstatymo tankumas ribojamas iki30 % ploto.12. Gamtinio karkaso žemės ūkio pask<strong>ir</strong>ties žemės sklypų užstatymo tankumas ribojamasiki 10 % ploto.13. Pagrindinės tikslinės konservacinės <strong>ir</strong> miškų ūkio žemės <strong>naudojimo</strong> pask<strong>ir</strong>ties keitimąrezervatuose, valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos stebėsenos teritorijosereglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas. Kitose gamtinio karkasoteritorijose žemės ūkio <strong>ir</strong> miškų ūkio pask<strong>ir</strong>tis gali būti keičiama į kitą tik tada, kai tai numatonustatyta tvarka parengti <strong>ir</strong> patv<strong>ir</strong>tinti bendrieji savivaldybių ar jų dalių planai, kuriuose LietuvosRespublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įvertintos galimos reikšmingos planų įgyvendinimopasekmės kraštovaizdžiui <strong>ir</strong> biologinei įva<strong>ir</strong>ovei, numatytos priemonės antropogeniniampoveikiui kompensuoti.14. Gamtinio karkaso teritorijoje planuojant ūkinę veiklą, įrašytą į Lietuvos Respublikosplanuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 <strong>ir</strong> 2 priedus, atliekamosatitinkamos poveikio gamtiniam kraštovaizdžiui <strong>ir</strong> biologinei įva<strong>ir</strong>ovei vertinimo procedūros,numatomos priemonės antropogeniniam poveikiui kompensuoti, gamtiniam kraštovaizdžiui <strong>ir</strong>biologinei įva<strong>ir</strong>ovei išsaugoti ar atkurti.15. Gamtinio karkaso konservacinės, miškų, žemės ūkio <strong>ir</strong> kitos rekreacinės pask<strong>ir</strong>tiesteritorijose draudžiama statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotosprevencijos <strong>ir</strong> kontrolės leidimai, <strong>ir</strong> gyvenamuosius kvartalus - formuoti urbanizuotas teritorijas,sudarytas iš 5 ar daugiau gyvenamųjų namų ar ūkininkų sodybų, atstumas tarp kurių ne didesniskaip 150 m. Šis atstumas matuojamas nuo sodybos ar namų valdos pastato, esančio (arbanustatyta tvarka patv<strong>ir</strong>tintame teritorijų planavimo dokumente numatyto) arčiausiai naujaiplanuojamo sklypo ribos.16. Gamtinio karkaso teritorijos turi būti tvarkomos vadovaujantis darnaus vystymosiprincipais. Teritorijose, turinčiose istorinę, kultūrinę vertę, svarbiose estetiniu atžvilgiu, gamtiniokarkaso teritorijos tvarkomos atsižvelgiant <strong>ir</strong> derinant tarpusavyje ekologinius, kultūrinius <strong>ir</strong>estetinius kraštovaizdžio formavimo reikalavimus.IV. GAMTINIO KARKASO PLANAVIMAS17. Gamtinis karkasas, į jo sudėtį įeinantys ekologiniai tinklai bei jų dalys formuojamosLietuvos Respublikos saugomų teritorijų <strong>ir</strong> Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymųnustatyta tvarka valstybės, apskrities, savivaldybės ar jos dalies (miesto ar miestelio) bendraisiaisplanais, žemėtvarkos schemomis, visų lygių kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> specialiaisiais planais,gamtinio karkaso <strong>ir</strong> (ar) ekologinio tinklo formavimo schemomis, kitais specialiaisiais saugomų© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 262/385
teritorijų sistemos ar jų dalių planais, vadovaujantis atitinkamų teritorijų planavimo dokumentųrengimo taisyklėmis <strong>ir</strong> šiais Nuostatais.18. Į gamtinio karkaso sudėtį įeinantys saugomų teritorijų tinklai, atsk<strong>ir</strong>os saugomosteritorijos, jų dalys ar zonos planuojamos, jų <strong>apsaugos</strong>, <strong>naudojimo</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> reglamentasnustatomas rengiant atsk<strong>ir</strong>us šių teritorijų specialiojo planavimo dokumentus - saugomų teritorijųtinklų schemas, ekologinės <strong>apsaugos</strong> zonų tinklų schemas, saugomų teritorijų <strong>ir</strong> jų zonų ribųplanus, saugomų teritorijų <strong>tvarkymo</strong> planus (planavimo schemas), saugomų teritorijųgamtotvarkos <strong>ir</strong> (ar) paveldotvarkos projektus vadovaujantis jų rengimo taisyklėmis <strong>ir</strong> šiaisNuostatais.19. Rajonų savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose nustatyti gamtinio karksoformavimo, <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> sprendiniai detalizuojami nustatyta tvarka parengtomis <strong>ir</strong>patv<strong>ir</strong>tintomis gamtinio karkaso <strong>ir</strong> (ar) ekologinio tinklo formavimo schemomis arbaspecialiaisiais kraštovaizdžio planais, apimančiais teritoriją, ne mažesnę negu kaimo gyvenamojivietovė ar miesto dalis.20. Nustatant esamas <strong>ir</strong> formuojant naujas gamtinio karkaso struktūras <strong>ir</strong> jų elementus,turi būti įvertinta erdvinė teritorinė kraštovaizdžio struktūra, pobūdis, geoekologinis potencialas:20.1. nacionaliniu <strong>ir</strong> regioniniu lygiu - vietovės geomorfologija, hidrografija, gruntinių <strong>ir</strong>pav<strong>ir</strong>šinių vandenų takoskyros, požeminės hidrosferos apsaugotumas, miškingumas, natūralių <strong>ir</strong>pusiau natūralių ekosistemų (žemėveikslių) išsidėstymas, vyraujantys d<strong>ir</strong>vožemio tipai, kilmė <strong>ir</strong>geocheminis aktyvumas, karstiniai, erozijos <strong>ir</strong> defliacijos reiškiniai, žemės naudmenos <strong>ir</strong>antropogenizacijos laipsnis;20.2. rajoniniu <strong>ir</strong> vietiniu lygiu - aukštesnio lygmens gamtinio karkaso struktūrųišsidėstymas, vietovės inžinerinės geologinės sąlygos, reljefas, d<strong>ir</strong>vožemio tipas, pav<strong>ir</strong>šiniovandens telkiniai, erozijos, defliacijos, karsto reiškinių teritorinė sklaida, miškai, pievos, želdynai<strong>ir</strong> želdiniai, kitų natūralių <strong>ir</strong> pusiau natūralių buveinių, svarbių saugomų rūšių radimviečiųišsidėstymas, migruojančių rūšių <strong>apsaugos</strong> poreikiai, antropogenizacijos laipsnis, taršos šaltiniai<strong>ir</strong> kt.21. Nuostatų 17 <strong>ir</strong> 18 punktuose nurodytuose teritorijų planavimo dokumentuosenustatomos atsk<strong>ir</strong>ų gamtinio karkaso struktūrų bei jų elementų ribos, įvertinamas jų ekologinispotencialas (patikimas, ribotas, silpnas, pažeista teritorija), numatomos esamų <strong>ir</strong> formuojamųgamtinio karkaso teritorijų <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> kryptys <strong>ir</strong> (ar) reikalavimai, <strong>naudojimo</strong> <strong>ir</strong><strong>apsaugos</strong> reglamentai, pažeistų teritorijų renatūralizacijos, atkūrimo <strong>ir</strong> tolesnio <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong><strong>apsaugos</strong> kryptys <strong>ir</strong> (ar) reikalavimai, kitos priemonės teritorijos ekologiniam potencialui didinti.Atsižvelgiant į teritorijos kraštovaizdžio struktūrą <strong>ir</strong> geoekologinį potencialą, teritorijų planavimodokumento rūšį, lygmenį <strong>ir</strong> planavimo tikslus, šių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuosegali būti formuluojamos nuostatos dėl apsauginės <strong>ir</strong> ekologinės, rekreacinės, mokslinės <strong>ir</strong> kitospask<strong>ir</strong>ties atsk<strong>ir</strong>ųjų <strong>ir</strong> priklausomųjų želdynų įveisimo <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong>, gamtinių išteklių <strong>naudojimo</strong>(karjerų įrengimo), nuotėkų surinkimo <strong>ir</strong> valymo, atsk<strong>ir</strong>ų statinių statybos (įskaitant vėjo <strong>ir</strong> saulėsjėgaines) <strong>ir</strong> kt.22. Naujai formuojamų gamtinio karkaso struktūrinių dalių <strong>ir</strong> elementų ribos turi būtipriderintos prie reljefo, kitų kraštovaizdžio struktūrinių dalių <strong>ir</strong> elementų ribų, o plotas turi atitiktibendrą kraštovaizdžio erdvinės teritorinės struktūros elementų mastelį. Šių dalių bei elementųforma, išsidėstymas (erdvinė kompozicija) <strong>ir</strong> įveisiamų želdinių rūšinė sudėtis turi būtiplanuojama atsižvelgiant į bendruosius <strong>ir</strong> regioninius kraštovaizdžio erdvinės teritorinėsstruktūros ypatumus, ekologinę situaciją (d<strong>ir</strong>vožemio sąlygas, užteršimo laipsnį, vietines rūšis,natūralias buveines <strong>ir</strong> pan.).© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 263/385
23. Naujai formuojamos gamtinio karkaso teritorijos (be Lietuvos Respublikos saugomųteritorijų įstatymo 21 straipsnyje nurodytų funkcijų) turi tarnauti biologinės įva<strong>ir</strong>ovės gausinimui,natūralių <strong>ir</strong> pusiau natūralių buveinių fragmentacijos mažinimui, nepageidaujamų gamtiniųprocesų (vandens <strong>ir</strong> vėjo erozija, karstas, nuošliaužos <strong>ir</strong> pan.) reguliavimui, ekstensyviai,pažintinei rekreacijai plėtoti, estetinėms vietovės charakteristikoms pabrėžti <strong>ir</strong> jas turtinti.V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS24. Gamtinio karkaso teritorijų <strong>apsaugos</strong> režimo kontrolę vykdo Aplinkos ministerija <strong>ir</strong>jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją.25. Juridiniai <strong>ir</strong> fiziniai asmenys, pažeidę gamtinio karkaso teritorijų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong><strong>naudojimo</strong> režimą, traukiami atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.[Skelbta: Žin., 2007, Nr.: 22-858; 2010, Nr.: 87-4619]Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. D1-246 „Dėlaukštybinių pastatų išdėstymo specialiųjų planų rengimo taisyklių <strong>ir</strong> kraštovaizdžio<strong>tvarkymo</strong> specialiųjų planų rengimo taisyklių patv<strong>ir</strong>tinimo“Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr.107-2391; 2004, Nr. 21-617) 15 straipsnio 3 dalimi <strong>ir</strong> Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m.balandžio 15 d. nutarimo Nr. 416 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymoįgyvendinimo“ (Žin., 2004, Nr. 57- 1989) 6.2 punktu,1. T v i r t i n u:1.1. Aukštybinių pastatų išdėstymo specialiųjų planų rengimo taisykles (pridedama);1.2. Kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> specialiųjų planų rengimo taisykles (pridedama).2. L a i k a u netekusiais galios:2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. 211 „DėlTeritorijų planavimo normų sąvado dokumentų patv<strong>ir</strong>tinimo“ (Žin., 1998, Nr. 97-2693);2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. 164 „DėlŽemės sklypo ribų specialiųjų planų rengimo, derinimo <strong>ir</strong> tv<strong>ir</strong>tinimo taisyklių patv<strong>ir</strong>tinimo“(Žin., 1999, Nr. 54-1741).APLINKOS MINISTRASARŪNAS KUNDROTASPATVIRTINTALietuvos Respublikos aplinkosministro 2004 m. gegužės 5 d.įsakymu Nr. D1-246KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMO SPECIALIŲJŲ PLANŲ RENGIMO TAISYKLĖSI. BENDROSIOS NUOSTATOS IR TAIKYMO SRITIS© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 264/385
1. Šalies kraštovaizdžio politikai įgyvendinti rengiami specialiojo teritorijų planavimodokumentai - kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> specialieji planai (toliau - Kraštovaizdžio planai), kuriųrengimas gali būti vykdomas atsk<strong>ir</strong>ais dokumentais arba bendrųjų planų sudėtyje.2. Kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> specialiųjų planų taisyklės (toliau - Taisyklės) nustatoreikalavimus Kraštovaizdžio planų rengimui, derinimui, tv<strong>ir</strong>tinimui bei keitimui, planavimoproceso dalyvių tarpusavio santykius šiame procese.3. Taisyklės privalomos Kraštovaizdžio planų planavimo organizatoriams (toliau -Planavimo organizatoriams), šių planų rengėjams (toliau - Planų rengėjams), sprendiniusderinančioms, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančioms, planavimo sprendiniustv<strong>ir</strong>tinančioms institucijoms bei fiziniams <strong>ir</strong> juridiniams asmenims, dalyvaujantiems planavimoprocese <strong>ir</strong> procedūrose.4. Kraštovaizdžio planų rengimas turi būti derinamas su tai pačiai teritorijai ar veiklossričiai rengiamais strateginio planavimo dokumentais - nacionaline kraštovaizdžio politikoskrypčių įgyvendinimo programa, regionų <strong>ir</strong> miestų plėtros strateginiais planais bei sektoriųprogramomis (valstybinėse aplinkos <strong>apsaugos</strong>, miškų ūkio, kaimo plėtros, turizmo <strong>ir</strong> transportoplėtojimo strategijose), taip pat probleminių arealų tikslinėmis programomis.5. Kraštovaizdžio planų lygmenys pagal šių planų sprendinius tv<strong>ir</strong>tinančią instituciją yrašie:5.1. valstybės (dokumentą tv<strong>ir</strong>tina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija);5.2. apskrities (dokumentą tv<strong>ir</strong>tina apskrities v<strong>ir</strong>šininkas);5.3. savivaldybės (dokumentą tv<strong>ir</strong>tina savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybėsadministracijos d<strong>ir</strong>ektorius);6. Kraštovaizdžio planų lygmenys, pagal planuojamos teritorijos dydį <strong>ir</strong> sprendiniųkonkretizavimo lygį, yra šie:6.1. nacionalinis Kraštovaizdžio planas - rengiamas visai šalies teritorijai;6.2. regioniniai Kraštovaizdžio planai - rengiami valstybės teritorijos dalims,išsisk<strong>ir</strong>iančioms administraciniu (apskritys) ar principiniu funkciniu bendrumu;6.3. rajoniniai Kraštovaizdžio planai - rengiami regionų dalims, išsisk<strong>ir</strong>iančiomsadministraciniu (savivaldybės) ar konkrečiu funkciniu bendrumu;6.4. lokaliniai (vietovių) Kraštovaizdžio planai - rengiami savivaldybės teritorijos dalims.II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS7. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:7.1. Kaimiškasis (antropogenizuotas, agrarinis) kraštovaizdis - tai gamtinių procesų beižmonių veiklos sąveikoje ats<strong>ir</strong>adęs <strong>ir</strong> svarbiausius gamtinės struktūros bruožus išsaugojęsantropogenizuotas kraštovaizdžio tipas. Jam paprastai prisk<strong>ir</strong>iamos žemės ūkio naudmenos, taippat ekstensyvaus padriko užstatymo kaimai;7.2. Miestiškasis (antropogeninis, urbanizuotas) kraštovaizdis - tai žmogaus pakeistas, joveiklos smarkiai veikiamas <strong>ir</strong> palaikomas bei plėtojamas antropogeninis kraštovaizdžio tipas. Jamprisk<strong>ir</strong>iami miestai, miesteliai, didelės kompaktiškos kaimų gyvenamosios vietovės bei stambiųtechninių inžinerinių kompleksų teritorijos;7.3. Kraštovaizdžio apsauga - tai veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti <strong>ir</strong> palaikyti svarbiasarba būdingas kraštovaizdžio ypatybes, pateisinant jo paveldo verte, ats<strong>ir</strong>adusia dėl natūraliųprocesų <strong>ir</strong> (arba) žmonių veiklos;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 265/385
7.4. Kraštovaizdžio kokybės etalonas (tikslas) - tai konkrečiam kraštovaizdžiui moksliškaipagrįstas <strong>ir</strong> kompetentingų valdžios institucijų nustatytas bendruosius visuomenės siekiusatitinkančių jo bruožų <strong>ir</strong> ypatumų kompleksas;7.5. Kraštovaizdžio pažinimas - procesas, kurio metu geografijos, ekologijos,architektūros ar kitų disciplinų metodais išaiškinama kraštovaizdžio struktūra bei jamevykstančių integracinių procesų dėsningumai, taip pat įva<strong>ir</strong>iais pažintiniais kriterijais yranustatomas kraštovaizdžio teritorinis diferencijavimasis. Galimi šie svarbiausi kraštovaizdžioteritorinių vienetų tipai:7.5.1. fundamentalieji, išreiškiantys kraštovaizdį kaip objektyvų geografinį reiškinį:morfologiniai (gamtinių <strong>ir</strong> kultūrinių komponentų fiziniai erdviniai kompleksai) <strong>ir</strong>procesologiniai (apytakos ryšiais sujungtos teritorinės geosistemos);7.5.2. taikomieji, išreiškiantys kraštovaizdį kaip erdvę žmonėms <strong>ir</strong> jų veiklai: percepciniai(vizualiai suvokiamos arba semantiškai įprasmintos erdvės), resursiniai (apibrėžto ištekliųpotencialo teritorijos) <strong>ir</strong> projektiniai (vieningi planavimo požiūriu kraštovaizdžio arealai);7.6. Kraštovaizdžio planavimas - tai teritorijų planavimo dokumentais išreikšti <strong>ir</strong>patv<strong>ir</strong>tinti į ateitį orientuoti veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti, tobulinti, atkurti arba kurtikraštovaizdį;7.7. Kraštovaizdžio politika - kompetentingų valdžios institucijų bendrų principų,strategijų <strong>ir</strong> ga<strong>ir</strong>ių, leidžiančių imtis konkrečių priemonių kraštovaizdžiui saugoti, valdyti <strong>ir</strong>planuoti, raiška;7.8. Kraštovaizdžio teritorinė struktūra (mozaika) - gamtinių, antropogenizuotų beiantropogeninių kraštovaizdžio elementų arba kompleksų junginio apibendrintas kartografinisvaizdas;7.9. Kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> planas - specialiojo teritorijų planavimo dokumentas,kuriame nustatoma kraštovaizdžio kūrimo, <strong>tvarkymo</strong>, <strong>naudojimo</strong> bei <strong>apsaugos</strong> koncepcija, josįgyvendinimo priemonės <strong>ir</strong> reikalavimai;7.10. Kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> zona - apibrėžtos tikslinės pask<strong>ir</strong>ties teritorija, turintinustatytas <strong>naudojimo</strong> <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> sąlygas (reglamentą) bei joms adekvačias kraštovaizdžioformavimo <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> priemones;7.11. Kraštovaizdžio vadyba (tvarkymas, valdymas) - tai darnios (subalansuotos) plėtrosperspektyva bes<strong>ir</strong>emiantys tęstiniai reguliarūs veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti nuolatinękraštovaizdžio priežiūrą suderinant gamtinių, socialinių <strong>ir</strong> ekonominių veiksnių sukeliamuspokyčius;7.12. Rekreacinė teritorija - gamtines ar kultūrines aplinkos savybes <strong>ir</strong> sąlygasvisaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti <strong>ir</strong> teritorijų planavimo dokumentais arkitais teisės aktais nustatytą rekreacinio <strong>naudojimo</strong> prioritetą bei ribas turinti teritorija.Rekreacinių teritorijų sistemos taksonomiją sudaro: rekreacinė sritis, rekreacinis rajonas,rekreacinė vietovė <strong>ir</strong> rekreacinis žemės sklypas;7.13. Teritorijos zonavimas - teritorijos dalijimas kokiu nors tikslu. Bendrojo arspecialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese vykdomas teritorijų prioritetinėspask<strong>ir</strong>ties nustatymas vadinamas funkciniu zonavimu, o teritoriškai diferencijuotaskraštovaizdžio formavimo, gamtonaudos, infrastruktūros kūrimo bei kitų <strong>tvarkymo</strong> priemoniųnustatymas - tvarkomuoju (ūkiniu) zonavimu;7.14. Urbanistinis karkasas - aktyviausios ūkinės bei kultūrinės plėtros centrų <strong>ir</strong> ašiųteritorinė sistema su labiausiai pertvarkyta gamtine aplinka bei išplėtotais inžinerinėsinfrastruktūros kompleksais;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 266/385
7.15. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaGamtinis karkasas - vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas,užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitųaplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų <strong>ir</strong> gyvūnų migraciją tarp jų.7.16. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaKitos šiose taisyklėse naudojamos sąvokos atitinka Teritorijų planavimo įstatyme (Žin.,2004, Nr. 21-617), Saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 2001, Nr. 108-3902) pateiktus sąvokųišaiškinimus.III. KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMO PLANŲ TIKSLAS IR UŽDAVINIAI8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407 (nuo2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaKraštovaizdžio planų tikslas yra planavimo priemonėmis užtikrinti Europoskraštovaizdžio konvencijos (Žin., 2002, Nr. 104-4621) <strong>ir</strong> Lietuvos Respublikos kraštovaizdžiopolitikos (Žin., 2004, Nr. 174-6443) įgyvendinimą bei siekiamų kraštovaizdžio kokybės etalonų(moksliškai pagrįstų <strong>ir</strong> kompetentingų valdžios institucijų nustatytų bendruosius visuomenėssiekius atitinkančių jo bruožų <strong>ir</strong> ypatumų kompleksų) formavimą.9. Nacionalinio <strong>ir</strong> regioninių Kraštovaizdžio planų, vykdančių integruotą kraštovaizdžiopolitiką, uždaviniai yra šie:9.1. pateikti planuojamos teritorijos kraštovaizdžio <strong>naudojimo</strong> <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> koncepcijosprincipines nuostatas;9.2. nustatyti kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> zonas pagal bendrąjį teritorijos plėtojimo pobūdį,urbanistinio <strong>ir</strong> gamtinio karkaso plėtojimo interesus;9.3. pateikti tikslinius formuojamo kraštovaizdžio bendrosios teritorinės struktūrosoptimalumo (kokybės) rodiklius;9.4. numatyti priemones <strong>ir</strong> apribojimus, užtikrinančius kraštovaizdžio bendrąją ekologinępusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo vertybių išsaugojimą.10. Rajoninių <strong>ir</strong> lokalinių (vietovių) Kraštovaizdžio planų, vykdančių specializuotąkraštovaizdžio politiką, uždaviniai yra šie:10.1. apibrėžti planuojamos teritorijos kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> svarbiausias kryptis;10.2. nustatyti kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> zonas pagal žemėnaudos pobūdį, funkcinįprioritetą bei <strong>naudojimo</strong> intensyvumą;10.3. pateikti tikslinius formuojamo gamtinio, kaimiško <strong>ir</strong> miestiško kraštovaizdžiostruktūros optimalumo (kokybės) rodiklius, įvertinančius visų galimų sk<strong>ir</strong>tingo prioriteto(konservacinių, rekreacinių, ekologinės <strong>apsaugos</strong>, ūkinių, gyvenamųjų <strong>ir</strong> kt.) zonų reikalavimus;10.4. numatyti priemones <strong>ir</strong> apribojimus, užtikrinančius formuojamo gamtinio, kaimiško<strong>ir</strong> miestiško kraštovaizdžio kokybę, gamtinio karkaso formavimą, gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldovertybių išsaugojimą.IV. KRAŠTOVAIZDŽIO PLANŲ PARENGIAMIEJI DARBAI, PLANAVIMOORGANIZATORIAI, RENGĖJAI IR FINANSAVIMAS11. Kraštovaizdžio planai rengiami, kai:11.1. juos rengti yra numatyta pagal įstatymus ar kitus teisės aktus;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 267/385
11.2. bendrojo teritorijų planavimo dokumentai nėra parengti;11.3. galiojančių bendrojo ar specialiojo planavimo dokumentų sprendiniai nėrapakankami kraštovaizdžio politikos nuostatų realizavimui <strong>ir</strong> juos būtina konkretizuoti beidetalizuoti;11.4. vykdant šalies, apskrities bei savivaldybės ar savivaldybės teritorijos dalies teritorijųbendrąjį planavimą, Kraštovaizdžio planai integruojami į atitinkamų lygmenų bendrųjų planųsudėtį, sprendžiant juose šiems planams Teritorijų planavimo įstatyme numatytus kraštovaizdžio<strong>naudojimo</strong> <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> klausimus.12. Kraštovaizdžio planų organizatoriai yra šie:12.1. valstybės institucijos;12.2. apskričių v<strong>ir</strong>šininkai;12.3. savivaldybių administracijų d<strong>ir</strong>ektoriai.13. Rengti Kraštovaizdžio planus turi teisę:13.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijajuridiniai asmenys <strong>ir</strong> įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse <strong>ir</strong> kitoseEuropos ekonominės erdvės susitarimą pas<strong>ir</strong>ašiusiose valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje,jeigu jų steigimo dokumentuose numatyta teritorijų planavimo veikla, o planavimo darbamsvadovauja atestuotas teritorijų (kraštovaizdžio) planavimo specialistas;13.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaatestuotas teritorijų (kraštovaizdžio) planavimo specialistas.14. Planavimo organizatorius nustato numatomo kraštovaizdžio planavimo tikslą <strong>ir</strong>uždavinius bei parengia <strong>ir</strong> patv<strong>ir</strong>tina planavimo darbų programą. Esant poreikiui, organizuojareikalingus papildomus kartografinio pagrindo parengimo darbus arba specializuotuskraštovaizdžio struktūros <strong>ir</strong> būklės tyrimus (morfologinės sandaros išaiškinimą, geoekologinių <strong>ir</strong>biologinių ypatumų nustatymą, percepcinės struktūros analizę, gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo analizę<strong>ir</strong> pan.).15. Planavimo organizatorius parenka Kraštovaizdžio plano rengėją vadovaudamasisLietuvos Respublikos viešųjų p<strong>ir</strong>kimų įstatymu (2002, Žin. Nr. 118-5296) <strong>ir</strong> LietuvosRespublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. D1-41 „Dėl LietuvosRespublikos aplinkos ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 98 „Dėl supaprastinto projektokonkurso organizavimo taisyklių patv<strong>ir</strong>tinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 18-556) nustatytatvarka.16. Kraštovaizdžio planų rengimą finansuoja Planavimo organizatorius.17. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaPrieš pradėdamas rengti Kraštovaizdžio planą, planavimo organizatorius aplinkosministro patv<strong>ir</strong>tintų Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo <strong>ir</strong> išdavimotvarkos aprašo (Žin., 2004, Nr. 83-3028) nustatyta tvarka raštu kreipiasi į institucijas, nurodytas18 punkte, dėl planavimo sąlygų gavimo. Planavimo sąlygos išduodamos arba motyvuotasatsakymas apie neišdavimo priežastis pateikiamas per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimodienos. Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos <strong>ir</strong> planavimo organizatoriuinepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengtiKraštovaizdžio planą. Apie tai jis per 5 darbo dienas raštu praneša institucijai, kuriai pavaldi yraplanavimo sąlygas turėjusi išduoti institucija. Pranešimą gavusi institucija turi priimti sprendimą,© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 268/385
kaip turės būti patikrinami be išduotų planavimo sąlygų parengto Kraštovaizdžio planosprendiniai.18. Kraštovaizdžio planų rengimui sąlygas išduoda šios institucijos:18.1. nacionaliniam <strong>ir</strong> regioniniams Kraštovaizdžio planams:18.1.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaAplinkos ministerija - nacionaliniam, atitinkamas Aplinkos ministerijos regiono aplinkos<strong>apsaugos</strong> departamentas - regioniniam;18.1.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaKultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos - nacionaliniam, atitinkamasKultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinis padalinys - regioniniam;18.1.3. apskričių v<strong>ir</strong>šininkai;18.1.4. savivaldybių administracijos;18.2. rajoniniams <strong>ir</strong> lokaliniams (vietovių) Kraštovaizdžio planams:18.2.1. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos <strong>apsaugos</strong> departamentas;18.2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaatitinkamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinispadalinys;18.2.3. savivaldybių administracijos.19. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaPlanavimo organizatorius su plano rengėju sudaro sutartį Kraštovaizdžio planui parengtivadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) bei kitųLietuvos Respublikos įstatymų nuostatomis. Sutartis su plano rengėju (-ais) gali būti sudaromavisam planavimo procesui arba atsk<strong>ir</strong>iems jo etapams (dalims) atlikti.20. Planavimo organizatorius, sudarydamas sutartį su Plano rengėju, jam pateikia:20.1. planavimo sąlygas;20.2. planavimo darbų programą (planavimo užduotį);20.3. planuojamos teritorijos kartografinį pagrindą;20.4. informaciją apie galiojančius teritorijų <strong>ir</strong> strateginio planavimo dokumentus;20.5. esamų mokslinių-t<strong>ir</strong>iamųjų darbų medžiagą;20.6. kitą papildomą informaciją.21. Kiekvienu atveju pateikiamų dokumentų <strong>ir</strong> duomenų sąrašas priklauso nuo konkrečiųplanavimo tikslų, planuojamos teritorijos geografinės padėties bei ypatumų <strong>ir</strong> yra aptariamas suPlano rengėju.22. Kraštovaizdžio plano rengimas prasideda Planavimo organizatoriui viešai paskelbusapie priimtą sprendimą (nutarimą, įsakymą, potvarkį) dėl Kraštovaizdžio plano rengimo pradžios<strong>ir</strong> planavimo tikslų.23. Kraštovaizdžio planų rengimo terminas neturi v<strong>ir</strong>šyti trejų metų. V<strong>ir</strong>šijus šį terminąturi būti peržiūrimos <strong>ir</strong>, esant reikalui, tikslinamos arba atnaujinamos planavimo sąlygos <strong>ir</strong>planavimo darbų programa.VI. KRAŠTOVAIZDŽIO PLANŲ RENGIMAS, STRUKTŪRA (SUDĖTIS IR TURINYS)24. Kraštovaizdžio planų rengimo etape metodiniu aspektu sk<strong>ir</strong>iami:© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 269/385
24.1. smulkiame kartografiniame mastelyje (1: 100 000 <strong>ir</strong> smulkesniame) vykdomiintegruotą sprendinių pobūdį turintys nacionalinis <strong>ir</strong> regioniniai Kraštovaizdžio planai;24.2. stambiame kartografiniame mastelyje (1: 25 000 <strong>ir</strong> stambesniame) specializuotąsprendinių pobūdį turintys rajoniniai <strong>ir</strong> lokaliniai Kraštovaizdžio planai.25. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaKraštovaizdžio plano rengimo etapą sudaro trys stadijos, kurių metu atliekama analizė,nustatomi prioritetai <strong>ir</strong> parengiami sprendiniai. Užbaigus kiekvieną plano rengimo etapo stadiją,turi būti gautas planavimo organizatoriaus pritarimas.26. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaPlanavimo organizatorius planavimo darbų programoje gali numatyti sujungti planorengimo etapo stadijas: kai yra keičiami bet kokio lygmens galiojantys Kraštovaizdžio planai, kaiyra rengiami lokalinio (vietovės) lygmens Kraštovaizdžio planai esant parengtam savivaldybėsteritorijos ar jos dalies Kraštovaizdžio planui.Kai plano rengimo etapo stadijos yra sujungiamos, planavimo organizatoriaus pritarimuiteikiama užbaigta plano rengimo etapo dokumentacija - sprendinių grafinė <strong>ir</strong> tekstinė(aiškinamasis raštas) dalys.27. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaP<strong>ir</strong>moje esamos būklės analizės stadijoje atliekamas teritorijos plėtojimo galimybiųvertinimas, plėtojimo tendencijų <strong>ir</strong> probleminių situacijų bei arealų nustatymas:27.1. rengiant nacionalinį ar regioninius Kraštovaizdžio planus, atliekama:27.1.1. planuojamos teritorijos žemės naudojimą bei apsaugą reguliuojančiuosepatv<strong>ir</strong>tintuose atitinkamo lygmens strateginio <strong>ir</strong> teritorijų planavimo dokumentuose esančiųkraštovaizdžio formavimą lemiančių sprendinių analizė;27.1.2. kraštovaizdžio esamos gamtinės <strong>ir</strong> kultūrinės teritorinės diferenciacijosnustatymas;27.1.3. planavimo lygmenį atitinkančios esamos kraštovaizdžio teritorinės sistemoselementų lokalizavimas;27.1.4. planavimo lygmenį atitinkančių probleminių kraštovaizdžio formavimo arealųnustatymas.27.2. Rengiant rajoninius <strong>ir</strong> lokalinius (vietovių) Kraštovaizdžio planus atliekama:27.2.1. planuojamos teritorijos žemės naudojimą bei apsaugą reguliuojančiuosepatv<strong>ir</strong>tintuose atitinkamo lygmens strateginio <strong>ir</strong> teritorijų planavimo dokumentuose esančiųkraštovaizdžio formavimą įtakojančių sprendinių analizė;27.2.2. kraštovaizdžio morfologinės, ekologinės bei percepcinės struktūros lokalizavimas;27.2.3. kraštovaizdžio bendrosios ekologinės būklės vertinimas;27.2.4. planavimo lygmenį atitinkančios esamos kraštovaizdžio teritorinės sistemoselementų lokalizavimas;27.2.5. planavimo lygmenį atitinkančių probleminių kraštovaizdžio formavimo zonų <strong>ir</strong>situacijų nustatymas.28. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaAntroje koncepcijos rengimo stadijoje nustatomi planuojamų teritorijų erdvinio plėtojimoprioritetai <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> principai, esant reikalui - strateginis pasekmių aplinkai vertinimas:© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 270/385
28.1. suformuluojamos planuojamų teritorijų kraštovaizdžio formavimo <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong>principinės nuostatos;28.2. nustatoma planavimo lygmeniui atitinkanti kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> zonų sistema;28.3. lokalizuojamos nustatytos kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> zonos;28.4. nustatomas sk<strong>ir</strong>tingų kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> krypčių teritorijų santykis;28.5. nustatomi planavimo lygmeniui atitinkantys kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> zonųreglamentavimo ypatumai;28.6. nacionaliniame <strong>ir</strong> regioniniuose Kraštovaizdžio planuose kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong>zonos nustatomos pagal bendrąjį teritorijos plėtojimo pobūdį, urbanistinio <strong>ir</strong> gamtinio karkasoplėtojimo interesus. Jų bendrąją sistemą sudaro šios tikslinės kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> zonųgrupės:28.6.1. intensyviai keičiamo <strong>ir</strong> technogenizuojamo kraštovaizdžio (urbanistinio karkasoįtakos) <strong>tvarkymo</strong> zonos;28.6.2. vyraujančio intensyvaus <strong>naudojimo</strong> agrarinių <strong>ir</strong> miškingų teritorijų kraštovaizdžio<strong>tvarkymo</strong> zonos;28.6.3. vyraujančio tausojančio <strong>naudojimo</strong> agrarinių <strong>ir</strong> miškingų teritorijų kraštovaizdžio(gamtinio karkaso įtakos) <strong>tvarkymo</strong> zonos;28.6.4. sudėtingos <strong>naudojimo</strong> struktūros (urbanistinio <strong>ir</strong> gamtinio karkaso ašių sank<strong>ir</strong>tos)teritorijų <strong>tvarkymo</strong> zonos;28.6.5. ypatingos konservacinės vertės gamtinių teritorinių kraštovaizdžio kompleksų<strong>tvarkymo</strong> zonos;28.6.6. ypatingos konservacinės vertės kultūrinių teritorinių kraštovaizdžio kompleksų<strong>tvarkymo</strong> zonos;28.7. rajoniniuose <strong>ir</strong> lokaliniuose (vietovių) Kraštovaizdžio planuose kraštovaizdžio<strong>tvarkymo</strong> zonos nustatomos pagal žemėnaudos pobūdį, funkcinį prioritetą bei <strong>naudojimo</strong>intensyvumą. Jų bendrąją sistemą sudaro šios tikslinės kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> zonų grupės:28.7.1. konservacinių (rezervatinių) <strong>ir</strong> paminklosauginių teritorijų kraštovaizdžio<strong>tvarkymo</strong> zonos;28.7.2. rekreacinių teritorijų kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> zonos;28.7.3. miškų ūkio teritorijų kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> zonos, sk<strong>ir</strong>stomos į pogrupius pagalkonservacinį, rekreacinį, ekologinės <strong>apsaugos</strong> (apsauginį) bei gamybinį ūkinį prioritetą;28.7.4. žemės ūkio teritorijų kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> zonos, sk<strong>ir</strong>stomos į pogrupius pagalkonservacinį, rekreacinį, ekologinės <strong>apsaugos</strong> (apsauginį) bei gamybinį ūkinį prioritetą;28.7.5. vandens ūkio teritorijų kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> zonos, sk<strong>ir</strong>stomos į pogrupiuspagal konservacinį, rekreacinį, ekologinės <strong>apsaugos</strong> (apsauginį) bei gamybinį ūkinį prioritetą;28.7.6. urbanistinių (gyvenamųjų <strong>ir</strong> visuomeninių) teritorijų kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong>zonos, sk<strong>ir</strong>stomos į pogrupius pagal konservacinį, rekreacinį, ekologinės <strong>apsaugos</strong> (apsauginį) beiūkinį prioritetą;28.7.7. technologinių inžinerinių teritorijų kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> zonos;28.8. konkreti kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> zonų sistema nustatoma pagal planuojamosteritorijos <strong>naudojimo</strong> būdo ypatumus bei planavimo lygmens kartografinio mastelio galimybes.29. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaTrečioje sprendinių konkretizavimo stadijoje parengiami sprendiniai kraštovaizdžioapsaugai, nustatomi planavimo lygmenis atitinkantys teritorijų <strong>tvarkymo</strong> reglamentai:29.1. nacionaliniame <strong>ir</strong> regioniniuose Kraštovaizdžio planuose pateikiami:© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 271/385
29.1.1. siektini kraštovaizdžio bendrosios teritorinės struktūros optimalumo (kokybėsetalono) rodikliai;29.1.2. planavimo lygmenis <strong>ir</strong> išsk<strong>ir</strong>tas kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> zonas atitinkantysnustatyti teritorijų <strong>tvarkymo</strong> reglamentai;29.1.3. nustatytos svarbiausios priemonės, galinčios sustiprinti teritorijos gamtinį karkasą<strong>ir</strong> kraštovaizdžio bendrosios ekologinės pusiausvyros palaikymą, kraštovaizdžio gamtinio <strong>ir</strong>kultūrinio identiteto išsaugojimą;29.1.4. numatomas saugomų teritorijų tinklo galimas plėtojimas, nacionalinės <strong>ir</strong>regioninės svarbos gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo objektų išsaugojimas;29.2. rajoniniuose <strong>ir</strong> lokaliniuose (vietovių) Kraštovaizdžio planuose pateikiami:29.2.1. siektini formuojamo gamtinio, kaimiško <strong>ir</strong> miestiško kraštovaizdžio struktūrosoptimalumo (kokybės etalono) rodikliai;29.2.2. planavimo lygmenis <strong>ir</strong> išsk<strong>ir</strong>tas kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> zonas atitinkantysnustatyti teritorijų <strong>tvarkymo</strong> reglamentai <strong>ir</strong> teritorinių apribojimų sistema;29.2.3. nustatytos priemonės, galinčios pagerinti kraštovaizdžio ekologinę būklę, gamtos<strong>ir</strong> kultūros paveldo išsaugojimą;29.2.4. siūlymai dėl kraštovaizdžio informacinio - estetinio potencialo didinimo,architektūrinės erdvinės kompozicijos formavimo, želdynų sistemos plėtojimo, gyvenamosiosaplinkos kokybės gerinimo;29.3. siektini formuojamo gamtinio, kaimiškojo (agrarinio) <strong>ir</strong> miestiškojo (urbanizuoto)kraštovaizdžio struktūros optimalumo (kokybės) rodikliai rajoniniuose <strong>ir</strong> lokaliniuose (vietovių)kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> planuose diferencijuojami pagal šiuos projektinius kraštovaizdžio tipus:29.3.1. konservacinio prioriteto gamtinis kraštovaizdis;29.3.2. rekreacinio prioriteto gamtinis kraštovaizdis;29.3.3. ekologinės <strong>apsaugos</strong> prioriteto gamtinis kraštovaizdis;29.3.4. ūkinio (gamybinio) prioriteto gamtinis kraštovaizdis;29.3.5. konservacinio prioriteto kaimiškasis kraštovaizdis;29.3.6. rekreacinio prioriteto kaimiškasis kraštovaizdis;29.3.7. ekologinės <strong>apsaugos</strong> prioriteto kaimiškasis kraštovaizdis;29.3.8. ūkinio (gamybinio) prioriteto kaimiškasis kraštovaizdis;29.3.9. konservacinio prioriteto miestiškasis kraštovaizdis;29.3.10. rekreacinio prioriteto miestiškasis kraštovaizdis;29.3.11. gyvenamojo <strong>ir</strong> visuomeninio prioriteto miestiškasis kraštovaizdis;29.3.12. gamybinio <strong>ir</strong> technologinio prioriteto miestiškasis kraštovaizdis.30. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaKraštovaizdžio planą sudaro sprendiniai (grafinė dalis - brėžiniai <strong>ir</strong> tekstinė dalis -aiškinamasis raštas) <strong>ir</strong> procedūrų dokumentai, parengti planavimo proceso metu.31. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaKraštovaizdžio plano sprendinių grafinę dalį sudaro:31.1. brėžinys, kuriame atitinkamai teritorijos planavimo lygmeniui pateikiamossprendiniais nustatytos kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> zonos, kraštovaizdžio gamtinių <strong>ir</strong> kultūriniųkompleksų bei objektų <strong>apsaugos</strong> reglamentai, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> atkūrimo priemonės, ekologinėspusiausvyros palaikymo <strong>ir</strong> vizualinio potencialo reguliavimo būdai;31.2. papildomi brėžiniai (kartoschemos ar kitokie grafiniai vaizdai), kurie gali sudarytiplanuojamos teritorijos funkcinius <strong>ir</strong> ekologinius ryšius su aplinkinėmis erdvėmis, kraštovaizdžio© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 272/385
morfologinės, ekologinės <strong>ir</strong> percepcinės (suvokiamos) struktūros bei esamų reglamentų(apribojimų) sistemą <strong>ir</strong> būklės vertinimą;31.3. <strong>ir</strong> kiti brėžiniai, kurie gali būti rengiami planavimo organizatoriui užsakius,reikalingi konservacinės ar ekologinės <strong>apsaugos</strong>, architektūriniams-urbanistiniams, rekreacijos <strong>ir</strong>turizmo bei kitiems klausimams nagrinėti.32. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaRekomenduojami sprendinių grafinės dalies kartografiniai masteliai:32.1. nacionalinis Kraštovaizdžio planas - M 1:300 000-500 000;32.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijanacionalinis Kraštovaizdžio planas - M 1:100 000-500 000;32.3. rajoniniai Kraštovaizdžio planai - M 1:10 000-25 000 ;32.4. lokaliniai (vietovių) Kraštovaizdžio planai - 1: 2 000-5 000 (gali būti <strong>ir</strong> stambesnis).33. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaTekstinėje dalyje (aiškinamajame rašte) raštu išdėstomi Kraštovaizdžio plano esamosbūklės analizės rezultatai, pristatomi grafinėje dalyje parengti sprendiniai <strong>ir</strong> kiti reikalingipaaiškinimai.34. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaKraštovaizdžio plano procedūrų dokumentus sudaro:34.1. planavimo organizatoriaus sprendimas dėl Kraštovaizdžio plano rengimo;34.2. planavimo darbų programa;34.3. planavimo sąlygos;34.4. sprendinių pasekmių vertinimo ataskaita;34.5. konsultavimosi ar viešo svarstymo ataskaita;34.6. derinimo ar išvadų dokumentai;34.7. valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos patikrinimo aktas.VII. KRAŠTOVAIZDŽIO PLANŲ SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMAS IRSTRATEGINIS PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMAS35. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaKraštovaizdžio planų sprendinių poveikio vertinimas vykdomas vadovaujantis LietuvosRespublikos Vyriausybės patv<strong>ir</strong>tintu Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikiovertinimo tvarkos aprašu (Žin., 2004, Nr. 113-4228) <strong>ir</strong> parengiama sprendinių poveikio vertinimoataskaita.36. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaSprendinių pasekmių (galimo teigiamo <strong>ir</strong> neigiamo poveikio) vertinimas atliekamas šiaisaspektais:36.1. poveikis kraštovaizdžio politikai;36.2. poveikis ekonominei aplinkai;36.3. poveikis socialinei aplinkai;36.4. poveikis gamtinei <strong>ir</strong> kultūrinei aplinkai.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 273/385
37. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaSprendinių poveikio vertinimo ataskaitoje turi būti pateikiama:37.1. pagal nustatytus klausimyno klausimus - galimo teigiamo (trumpalaikio, ilgalaikio)ar neigiamo (trumpalaikio, ilgalaikio) poveikio įvertinimas (teigiamas didelis, teigiamas, nėrapoveikio arba nėra aiškios jo krypties, neigiamas, neigiamas didelis);37.2. apibendrintas poveikio aprašymas <strong>ir</strong> jo įvertinimas atsk<strong>ir</strong>ais vertinimo aspektais;37.3. integruota baigiamoji vertinimo išvada.38. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaTais atvejais, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patv<strong>ir</strong>tintu Planų <strong>ir</strong>programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu (Žin., 2004, Nr. 130-4650)nustatyta atlikti konkretaus plano sprendinių strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, šisvertinimas atliekamas Kraštovaizdžio plano koncepcijos rengimo stadijoje.VIII. KRAŠTOVAIZDŽIO PLANŲ SVARSTYMAS, DERINIMAS IR TIKRINIMAS39. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaKraštovaizdžio planų svarstymo <strong>ir</strong> visuomenės dalyvavimo šiame procese tvarką nustatoLietuvos Respublikos Vyriausybės patv<strong>ir</strong>tinti Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimoprocese nuostatai (Žin., 1996, Nr. 90-2099; 2004, Nr. 112-4189). Svarstymo procedūrospriklauso nuo Kraštovaizdžio plano lygmens.40. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaKraštovaizdžio planų sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais ar Vyriausybės nutarimaisnustatytiems specialiųjų žemės <strong>naudojimo</strong> sąlygų reikalavimams, atitinkamo lygmensgaliojantiems bendrojo teritorijų planavimo dokumentams bei turėti planavimo sąlygas išdavusiųinstitucijų motyvuotas išvadas dėl parengtų sprendinių derinimo.41. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaNacionalinio lygmens Kraštovaizdžio plano derinimo procedūrą atliekanti institucija turibaigti per 25 darbo dienas, regiono lygmens - per 20 darbo dienų, rajono <strong>ir</strong> vietovės lygmens -savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.42. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaJei išvada ar protokolas dėl pateikto Kraštovaizdžio plano derinimo arba nederinimoper nustatytą terminą nebuvo išduotas <strong>ir</strong> planavimo organizatoriui nepranešta apie protokolo arišvados neišdavimo priežastis, laikoma, kad planas yra suderintas, o planavimo organizatoriusturi teisę parengtą planą teikti tikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiaiinstitucijai. Apie tai jis per 5 darbo dienas raštu praneša derinimo išvadą ar protokolą turėjusiaipateikti institucijai.43. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaTikrinimui teikiami Kraštovaizdžio plano sprendiniai (grafinė <strong>ir</strong> tekstinė dalys) <strong>ir</strong> 33punkte nurodyti procedūrų dokumentai valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančiai© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 274/385
institucijai, pasibaigus Teritorijų planavimo įstatyme nustatytam teritorijų planavimo dokumentoapskundimo terminui.44. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijanacionalinis <strong>ir</strong> regioniniai Kraštovaizdžio planai tikrinami Valstybinėje teritorijųplanavimo <strong>ir</strong> statybos inspekcijoje, rajoniniai <strong>ir</strong> lokaliniai (vietovių) - apskrities v<strong>ir</strong>šininkoadministracijoje. Tikrinimo rezultatas yra patikrinimo aktas (motyvuotos išvados), kuris turi būtipateiktas per 20 darbo dienų nuo dokumento pateikimo dienos.IX. KRAŠTOVAIZDŽIO PLANŲ TVIRTINIMAS, REGISTRAVIMAS, KEITIMAS,GALIOJIMAS, STEBĖSENA (MONITORINGAS)45. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaTv<strong>ir</strong>tinti teikiami Kraštovaizdžio planų sprendiniai (grafinė <strong>ir</strong> tekstinė dalys) kartu suteritorijų planavimo priežiūrą vykdančios institucijos teigiama išvada.46. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaKraštovaizdžio planus tv<strong>ir</strong>tina:46.1. nacionalinį Kraštovaizdžio planą - Aplinkos ministerija;46.2. regioninius Kraštovaizdžio planus - apskričių v<strong>ir</strong>šininkai;46.3. rajoninius Kraštovaizdžio planus - savivaldybių tarybos;46.4. lokalinius (vietovių) Kraštovaizdžio planus - savivaldybių tarybos ar jų įgaliotisavivaldybių administracijų d<strong>ir</strong>ektoriai.47. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaNacionalinio lygmens Kraštovaizdžio planas patv<strong>ir</strong>tinamas arba motyvuotainepatv<strong>ir</strong>tinamas per 3 mėnesius, regiono lygmens – per 2 mėnesius nuo planavimoorganizatoriaus prašymo tv<strong>ir</strong>tinti planą pateikimo dienos.48. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaRajono <strong>ir</strong> vietovės lygmens Kraštovaizdžio planas patv<strong>ir</strong>tinamas arba motyvuotainepatv<strong>ir</strong>tinamas per 20 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo planą tv<strong>ir</strong>tinančiaiinstitucijai pateikimo dienos. Jei planavimo organizatorius yra savivaldybės institucija, planaspatv<strong>ir</strong>tinamas per 20 darbo dienų nuo valstybinės teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiosinstitucijos plano patikrinimo akto gavimo dienos.49. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaKraštovaizdžio planas tv<strong>ir</strong>tinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimopriežiūrą atliekančios institucijos išvada dėl plano tv<strong>ir</strong>tinimo yra neigiama. Tais atvejais, kaiišvada dėl Kraštovaizdžio plano tv<strong>ir</strong>tinimo yra teigiama, bet planą tv<strong>ir</strong>tinti turinti institucija planonetv<strong>ir</strong>tina, ji per 47 <strong>ir</strong> 48 punktuose nurodytą terminą privalo pateikti planavimo organizatoriuimotyvuotą atsakymą dėl plano netv<strong>ir</strong>tinimo.50. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaJei Kraštovaizdžio planą turėjusi tv<strong>ir</strong>tinti savivaldybės institucija per nustatytą terminą jonepatv<strong>ir</strong>tino <strong>ir</strong> nepateikė motyvuoto atsakymo dėl plano netv<strong>ir</strong>tinimo, planavimo organizatoriaus© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 275/385
prašymu arba savo iniciatyva Vyriausybės atstovas turi atlikti veiksmus, numatytus LietuvosRespublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje.51. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaPatv<strong>ir</strong>tinti Kraštovaizdžio planai ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jų patv<strong>ir</strong>tinimodienos registruojami atitinkamo lygmens Teritorijų planavimo dokumentų registre, o sprendiniaifiksuojami Teritorijų planavimo duomenų banke Lietuvos Respublikos Vyriausybės patv<strong>ir</strong>tintųTeritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų <strong>ir</strong> Teritorijų planavimo duomenų bankonuostatų nustatyta tvarka (Žin., 1996, Nr. 60-1417; 2004, Nr. 93-3415).52. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaAplinkos ministerijos ar apskrities v<strong>ir</strong>šininko sprendimas dėl Kraštovaizdžio planopatv<strong>ir</strong>tinimo paskelbiamas „Valstybės žiniose“, savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybėsadministracijos d<strong>ir</strong>ektoriaus sprendimas dėl Kraštovaizdžio plano patv<strong>ir</strong>tinimo paskelbiamasvietinėje spaudoje.53. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) <strong>ir</strong> 2007 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr.D1-227 (nuo 2007 m. balandžio 29 d.) (Žin., 2007, Nr. 47-1815) redakcijaPatv<strong>ir</strong>tintas Kraštovaizdžio planas įsigalioja kitą dieną po to, kai Aplinkos ministerijos,apskrities v<strong>ir</strong>šininko sprendimas dėl Kraštovaizdžio plano patv<strong>ir</strong>tinimo paskelbiamas „Valstybėsžiniose“ <strong>ir</strong> visas Kraštovaizdžio planas paskelbiamas „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje(www.valstybes-zinios.lt), savivaldybės patv<strong>ir</strong>tintas Kraštovaizdžio planas įsigalioja kitą dieną pojo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėjespaudoje apie Kraštovaizdžio plano patv<strong>ir</strong>tinimą <strong>ir</strong> viso jo paskelbimo atitinkamos savivaldybėsinterneto tinklalapyje, jei pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.Patv<strong>ir</strong>tinti Kraštovaizdžio planai galioja neterminuotai.54. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaKraštovaizdžio planas keičiamas tik tais atvejais, kai keičiami planuojamų teritorijųkraštovaizdžio formavimo prioritetai, <strong>tvarkymo</strong> principai <strong>ir</strong> jo sprendiniai. Sprendimą dėlKraštovaizdžio plano keitimo priima jį tv<strong>ir</strong>tinusi institucija planavimo organizatoriaus motyvuotusiūlymu. Kraštovaizdžio planų keitimai rengiami, svarstomi, derinami, tikrinami, tv<strong>ir</strong>tinami tapačia tvarka kaip <strong>ir</strong> pats planas pagal šiose taisyklėse nustatytus Kraštovaizdžio planų rengimo,derinimo <strong>ir</strong> tv<strong>ir</strong>tinimo reikalavimus.55. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaPatv<strong>ir</strong>tinus Kraštovaizdžio planą, vykdoma įstatymais nustatyta šio teritorijų planavimodokumento sprendinių įgyvendinimo stebėsena (monitoringas), priežiūra <strong>ir</strong> kontrolė. Kartu suTeritorijų planavimo duomenų banku nuolat kaupiama <strong>ir</strong> analizuojama informacija, nustatomasinvesticijų poreikis, rengiamos programos plano sprendiniams įgyvendinti.56. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaKraštovaizdžio planų sprendinių įgyvendinimą pagal kompetenciją kontroliuoja valstybės<strong>ir</strong> savivaldybės institucijos įstatymų <strong>ir</strong> kitų teisės aktų nustatyta tvarka.X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 276/385
57. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaPlanavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo privalo dalyvauti Kraštovaizdžio planorengimo procese <strong>ir</strong> procedūrose. Jis yra atsakingas už pasekmes, dėl jo kaltės ats<strong>ir</strong>adusiasplanavimo proceso metu.58. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaPlanavimo organizatorius kartu su Plano rengėju atsako už planavimo proceso <strong>ir</strong>procedūrų organizavimą bei teisingą su tuo susijusių dokumentų apiforminimą <strong>ir</strong> privalo laikytisšiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų.59. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaŽala, ats<strong>ir</strong>adusi dėl neteisėtais veiksmais įgyvendinamų teritorijų planavimo dokumentų,atlyginama Civilinio kodekso, įstatymų <strong>ir</strong> kitų teisės aktų nustatyta tvarka.60. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaGinčus, kilusius tarp planavimo sąlygas išdavusių institucijų <strong>ir</strong> (ar) organizatoriaus, taippat derinimo <strong>ir</strong> svarstymo procedūros metu kilusius ginčus nagrinėja <strong>ir</strong> sprendimus priimavalstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos: dėl valstybės <strong>ir</strong> apskritieslygmens Kraštovaizdžio planų - Valstybinė teritorijų planavimo <strong>ir</strong> statybos inspekcija, dėlsavivaldybės lygmens Kraštovaizdžio planų - apskrities v<strong>ir</strong>šininko administracijavadovaudamosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patv<strong>ir</strong>tintais Teritorijų planavimo <strong>ir</strong>statybos valstybinės priežiūros nuostatais (Žin., 2004, Nr. 109-4075).61. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-407(nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) (Žin., 2006, Nr. 95-3743) redakcijaGinčus dėl 60 punkte nurodytų institucijų sprendimų <strong>ir</strong> žalos atlyginimo sprendžiateismas.PATVIRTINTALietuvos Respublikos aplinkosministro 2004 m. gegužės 5 d.įsakymu Nr. D1-246Aukštybinių pastatų išdėstymo specialiųjų planų rengimo taisyklės[Skelbta: Žin., 2004, Nr.: 79-2811; 2005, Nr.: 24-781; 2006, Nr.: 95-3743; 2007, Nr.: 5-231;2007, Nr.: 47-1815]Lietuvos Respulikos aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 615 „Dėlželdynų <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> atkūrimo startegijos patv<strong>ir</strong>tinimo“Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programosįgyvendinimo priemonių 378 punktą (Žin., 2001, Nr. 86-3015),1. Tv<strong>ir</strong>tinu Želdynų <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> atkūrimo strategiją (pridedama).2. Pavedu Gamtos <strong>apsaugos</strong> departamentui iki 2003 m. gegužės 1 d. parengti <strong>ir</strong> suderintisu atitinkamomis institucijomis Želdynų <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> atkūrimo strategijos veiksmų <strong>ir</strong>priemonių planą, kuriame būtų nustatyti konkretūs veiksmai <strong>ir</strong> priemonės atsk<strong>ir</strong>ų strateginiųtikslų įgyvendinimui, šių priemonių įvykdymo laikas bei atsakingi vykdytojai.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 277/385
3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiaisžodžiais: „augalija“, „valdymo sistema“.APLINKOS MINISTRAS______________ARŪNAS KUNDROTASPATVIRTINTALietuvos Respublikos aplinkos ministro2002 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 615Želdynų <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> atkūrimo strategijaI. BENDROSIOS NUOSTATOSLietuvos želdynų <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> atkūrimo strategija (toliau – Strategija) yraformuojama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija bei kitais teisės aktais. Strategijojeatsižvelgiama į šių svarbiausių tarptautinių dokumentų, susitarimų bei konvencijų nuostatasželdynų, kraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong> klausimais: Pasaulinio kultūros <strong>ir</strong> gamtos paveldo globoskonvencija (1972 m. Paryžius), Istorinių želdynų chartija (1981 m. Florencija), Biologinėsįva<strong>ir</strong>ovės konvencija (1992 m. Rio de Žane<strong>ir</strong>as), Orhuso konvencija (1998 m. Orhus), Europoskraštovaizdžio konvencija (2000 m. Florencija), Europos teritorijos <strong>tvarkymo</strong> politikos principais(ETTPP) (Leipzig, 1995) Europos komisijos Žaliuoju dokumentu apie miestų aplinką (Greenpaper on the Urban env<strong>ir</strong>onment (COM (90), Brussels, 1990), Europos miestų chartija <strong>ir</strong> Europosmiestų teisės deklaracija (European urban charter) <strong>ir</strong> kt.).Strategijoje želdynai suprantami kaip specialioje teritorijoje žmogaus sukurti ar pritaikytiželdinių (medžių, krūmų, vejų, gėlynų) <strong>ir</strong> įrenginių (takų, aikštelių <strong>ir</strong> kt.) teritoriniai kompleksai,sk<strong>ir</strong>ti želdiniams auginti <strong>ir</strong> naudoti rekreaciniams, kultūriniams, sanitariniams-higieniniams <strong>ir</strong>kitiems tikslams. Tai miestų, miestelių, kaimų įva<strong>ir</strong>ios funkcinės pask<strong>ir</strong>ties rekreaciniai želdynai(parkai, tarp jų <strong>ir</strong> istoriniai želdynai (parkai <strong>ir</strong> kt.), skverai, alėjos, miestų sodai, botanikos sodai,teritorijos, kuriose sukauptos dendrologinės kolekcijos <strong>ir</strong> kt.), o taip pat apsauginiai kelių,geležinkelių, vandens, laukų želdynai, kelių juostų želdynai <strong>ir</strong> kitos teritorijos, išskyrus tas,kurios prisk<strong>ir</strong>tos miškui.Lietuva turi gilias kraštovaizdžio puoselėjimo tradicijas. Vystantis valstybei <strong>ir</strong> augantmiestams, želdynų kūrimas tapo privalomu gyvenimo būdo elementu. Lietuvoje sukurti dvarų <strong>ir</strong>rezidencijų parkai, savo stilistika kartoję Vakarų Europos parkus, tapo didele <strong>ir</strong> reikšminga mūsųkultūros paveldo dalimi. XX amžiuje, kuriant naujus, atstatant <strong>ir</strong> plečiant senuosius miestus,įgyvendinta nemaža atsk<strong>ir</strong>ų miestų, gyvenviečių žaliųjų zonų, želdynų sistemų formavimo beidaugelio parkų, skverų projektų.Želdynų pask<strong>ir</strong>tis daugiafunkcinė (apsauginė, kultūros, mokslo, sveikatingumo <strong>ir</strong> kt.).Apsauginės želdynų funkcijos yra: specifinio klimato sukūrimas (želdynai mažina vėjo greitį <strong>ir</strong>apsaugo nuo sniego kelius, geležinkelius, kitus inžinierinius įrenginius, laukus), priešerozinispoveikis, aplinkos sąlygų gerinimas (želdiniai yra barjeras teršalams <strong>ir</strong> triukšmui, jie sugeriaanglies dvideginį, produkuoja deguonį). Atlikdami šias funkcijas, želdynai yra itin svarbižmogaus veiklos kompensuojamoji priemonė, siekiant išsaugoti ekologinį teritorijos stabilumą.Želdynai, kaip kaimiškojo kraštovaizdžio formantai, svarbūs kaimiškosios buities <strong>ir</strong>tradicijų faktoriai. Želdynai yra labai reikalingi ten, kur intensyvi <strong>ir</strong> daugialypė žmogaus veikla,ypač miestuose, kur jie tampa reikšmingais kompoziciniais bei struktūriniais miestų elementais,gerina <strong>ir</strong> palaiko kultūrinio kraštovaizdžio kokybę <strong>ir</strong> suteikia jam savitumo. Gerindami aplinkos© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 278/385
higieninę kokybę <strong>ir</strong> estetinį vaizdą, želdynai užtikrina palankias miestiečių gyvenimo, darbo <strong>ir</strong>poilsio sąlygas, ugdo bendrą grožio <strong>ir</strong> supančios aplinkos sampratą. Dauguma parkų yrapatrauklūs turistiniai objektai.Siekiant užtikrinti subalansuotą želdynų <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> atkūrimo plėtrą, patenkintiįva<strong>ir</strong>ių visuomenės grupių poreikius <strong>ir</strong> užtikrinti želdynų išsaugojimą ateities kartoms,pripažįstant ilgą jų augimo trukmę <strong>ir</strong> atsižvelgiant į nuosavybės formų sk<strong>ir</strong>tumus bei sąveiką,Lietuvoje yra formuojama ilgalaikė (iki 2015 metų) želdynų <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> atkūrimostrategija, bes<strong>ir</strong>emianti šalies tradicijomis <strong>ir</strong> Europos Sąjungos teisės normų, tarptautiniųkonvencijų, rezoliucijų, programų, sutarčių bei nacionalinių teisės aktų reikalavimais.Strategijoje naudojamos sąvokos:Želdynų apsauga – priemonių visuma, užtikrinanti želdynų planinės erdvinės struktūros,kompozicijos <strong>ir</strong> dendrofloros įva<strong>ir</strong>ovės <strong>ir</strong> sveikatingumo išsaugojimą <strong>ir</strong> palaikymą, savitosželdyno infrastruktūros funkcionavimą.Želdynų tvarkymas – želdynų augalijos, infrastruktūros <strong>ir</strong> teritorijos reikiamos būklėspalaikymas <strong>ir</strong> atkūrimas, atliekant tokius darbus, kaip: sausuolių šalinimas, medžių <strong>ir</strong> krūmųgenėjimas, savaiminių sąžalynų valymas, pasenusių pavienių medžių ar jų grupių pakeitimasnaujais, d<strong>ir</strong>vožemio gerinimas, vandens telkinių valymas, jų pakrančių tv<strong>ir</strong>tinimas, infrastruktūrosobjektų remontas <strong>ir</strong> kita.Želdynų atkūrimas – kompleksinis želdyno tvarkymas, kurio metu restauruojama aratkuriama autentiška (istorinė) želdyno struktūra <strong>ir</strong> kompozicija, tuo tikslu atnaujinant ar iš esmėspertvarkant jo augaliją, taip pat pasenusių, neperspektyvių pavienių medžių, medžių <strong>ir</strong> krūmųgrupių pakeitimas naujais apsauginiuose želdynuose, miestų <strong>ir</strong> miestelių gatvėse <strong>ir</strong> kitoseteritorijose.II. ŽELDYNŲ APSAUGOS, TVARKYMO IR ATKŪRIMO PRINCIPAILietuvos želdynų apsauga, tvarkymas <strong>ir</strong> atkūrimas vykdomas, vadovaujantis šiaisprincipais:1) teisėtumo – atitikimo nacionalinei teisinei sistemai <strong>ir</strong> tarptautiniams susitarimams,konvencijoms <strong>ir</strong> kt.Siekiama sukurti želdynų <strong>apsaugos</strong>, atkūrimo, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> teisinius pagrindus.2) sistemiškumo;Skatinamas vientisos želdynų sistemos miestuose, miesteliuose <strong>ir</strong> kaimiškajamekraštovaizdyje kūrimas, gamtinio karkaso formavimas šalies, rajono, miesto (ar jo dalių) mastu.Teisiniuose aktuose įtv<strong>ir</strong>tinama nuostata, kad želdynai žaliosiomis jungtimis turi jungtistarpusavyje, taip pat <strong>ir</strong> su didžiaisiais želdynų masyvais <strong>ir</strong> miškais.3) tęstinumo;Siekiama išsaugoti <strong>ir</strong> tinkamai tvarkyti esamus geros būklės želdynus jų augimo vietoje,prioritetą teikiant jau susiformavusių želdynų priežiūrai, atnaujinimui, o ne naujų kūrimui.Ypatingai svarbus istorinių želdynų <strong>ir</strong> juose arba greta jų esančių pastatų ansamblių ar kompleksųvientisumo išlaikymas, jų tarpusavio funkcijų derinimas.4) atsakomybė už subalansuotą želdynų apsaugą, tvarkymą <strong>ir</strong> atkūrimą;Valstybė, vykdydama visų šalies želdynų valstybinio reguliavimo funkcijas, plėtodamaželdynų infrastruktūrą, jų apsaugą nuo stichinių nelaimių, masinių ligų bei kenkėjų, pripažindamavisas želdynų nuosavybės formas, sudaro teisines, finansines <strong>ir</strong> kitas prielaidas želdynųišsaugojimui, jų racionaliam tvarkymui, socialinių visuomenės reikmių tenkinimui <strong>ir</strong> aplinkos© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 279/385
apsaugai. Želdynų <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> atkūrimo politika užtikrina želdynų savininkų,valdytojų <strong>ir</strong> naudotojų atsakomybę už želdynų būklę <strong>ir</strong> subalansuotą jų atkūrimą.5) visų suinteresuotų visuomenės grupių dalyvavimo <strong>ir</strong> bendradarbiavimo;Formuojant politiką, atsižvelgiama į visų suinteresuotų visuomenės grupių nuomonę.III. ŽELDYNŲ APSAUGOS, TVARKYMO IR ATKŪRIMO KRYPTYSLietuvos želdynų <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> atkūrimo politika formuojama <strong>ir</strong> įgyvendinamapagal šias kryptis:1) želdynų tyrimai <strong>ir</strong> apskaitos sisteminimas;2) želdynų <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> atkūrimo teisinės sistemos kūrimas ar atnaujinimas;3) želdynų valdymo tobulinimas;4) želdynų atkūrimas <strong>ir</strong> naujų želdynų veisimas;5) istorinių želdynų (parkų) tvarumo užtikrinimas;6) želdynų dendrofloros genofondo <strong>ir</strong> biologinės įva<strong>ir</strong>ovės išsaugojimas;7) želdynų priežiūros <strong>ir</strong> jų sveikatingumo gerinimas;8) tarptautinių ryšių stiprinimas <strong>ir</strong> plėtra;9) visuomenės informavimas <strong>ir</strong> švietimas;10) visuomenės dalyvavimas sprendžiant svarbiausius želdynų klausimus.IV. PADĖTIES ANALIZĖStiprybėsLietuvoje tradiciškai želdynams teikiama didelė reikšmė. Yra daug istorinių želdynų.Dalis jų jau yra įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.Nors sovietmečiu buvo sunaikinta daug natūralių želdynų agrarinėse teritorijose, tačiaumiestuose dėl planavimo specifikos <strong>ir</strong> privačios žemės nuosavybės nebuvimo želdynams buvosk<strong>ir</strong>iami pakankami plotai, todėl vaizdingesnės gamtinės aplinkos miestuose išliko nemažainatūralių teritorijų, galinčių gerai atlikti ekokompensacines funkcijas. Svarbią funkciją atliekageležinkelio apsauginiai želdiniai (per 2500 hektarų).Šalies želdynuose gerai auga daug vietinių medžių <strong>ir</strong> krūmų rūšių.Dekoratyviniuose želdynuose (botanikos soduose, arboretumuose, individualiosedendrologinėse kolekcijose, dvarų sodybų parkuose bei visuomeninės pask<strong>ir</strong>ties želdynuose)auginama daug introdukuotų sumedėjusių augalų rūšių <strong>ir</strong> morfologinių formų. Labai vertingašalies dendrofloros genofondo dalis sukaupta dvarų sodybų parkuose. Kai kuriuose parkuoseauga net keli šimtai medžių <strong>ir</strong> krūmų rūšių bei formų. Ten augantys introdukuoti medžiai <strong>ir</strong>krūmai yra atsparūs mūsų šalies klimatui <strong>ir</strong> gali būti auginami dekoratyviuose želdynuose.Lietuvoje gilios dekoratyvinių medžių <strong>ir</strong> krūmų auginimo bei želdynų kūrimo tradicijos.Nestokojama aukštos kvalifikacijos želdynų specialistų. Želdynų problemos sprendžiamos netkeliose mokslo <strong>ir</strong> mokymo įstaigose, tai: Vilniaus universiteto botanikos sode, Vytauto Didžiojouniversiteto Kauno botanikos sode, Lietuvos miškų institute, Botanikos institute. Želdynųprojektavimu užsiima tiek valstybiniai institutai (Valstybinis žemėtvarkos, Valstybinismiškotvarkos, Architektūros <strong>ir</strong> statybos, Paminklų restauravimo institutas), tiek privačios įmonės.Aktyviai veikia visuomeninės organizacijos: Lietuvos dendrologų draugija, Lietuvoskraštovaizdžio architektų sąjunga, Lietuvai pagražinti draugija, Lietuvos žaliųjų judėjimas,Lietuvos botanikų draugija, Lietuvos miškininkų sąjunga, draugija „Žaliuojanti Vilnija“ <strong>ir</strong> kt.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 280/385
SilpnybėsReikiamos informacijos apie želdynus stoka. Dalis šalies želdynų neinventorizuoti.Rengiant detaliuosius planus, naudojamos topografinės nuotraukos, kuriose ne visada pažymėtiželdiniai.Nėra įteisintų želdynų ribų, klasifikacijos bei visų želdynų sistemos dalių terminų.Silpna želdynų apsauga <strong>ir</strong> priežiūra. Įteisintos ne visos istorinių želdynų teritorijos <strong>ir</strong>konservacinės žemės pask<strong>ir</strong>ties statusas jose. Dėl pasikeitusios visuomenės politinės <strong>ir</strong>ekonominės situacijos, žemės nuosavybės grąžinimo keičiasi miestų plėtros pobūdis.Nebeatitinkantys dabartinių poreikių bendrieji miestų planai keičiami želdynų nenaudai: kaikurios apželdintos teritorijos yra sk<strong>ir</strong>iamos užstatymui ar grąžinamos savininkams be konkrečių<strong>tvarkymo</strong> apribojimų. Ne visos želdynų sistemos dalys yra įteisintos kaip visuomeninės pask<strong>ir</strong>tiesteritorijos (tarp tokių yra žaliosios jungtys – migracijos koridoriai, jungiantys želdynus sudidžiaisiais želdynų <strong>ir</strong> miškų masyvais). Šie plotai traktuojami kaip laisvos valstybinės žemėsfondas <strong>ir</strong> į neprivatizuotinos valstybės žemės sąrašus neįtraukti.Visuomeninės pask<strong>ir</strong>ties želdynams sk<strong>ir</strong>iama per mažai dėmesio <strong>ir</strong> lėšų: nerengiamiprojektai želdynams tvarkyti, rekonstruoti bei atkurti, prastėja <strong>ir</strong> mažai atnaujinama parkųinfrastruktūra, dėl natūralaus žėlimo blogėja želdynų estetinės savybės, nyksta vertingos medžiųgrupės <strong>ir</strong> bendrijos. Želdynų <strong>tvarkymo</strong> funkcijos savivaldybėse yra išskaidytos po įva<strong>ir</strong>iusvykdomosios valdžios skyrius <strong>ir</strong> tarnybas. Lėšos, sk<strong>ir</strong>tos kultūros paveldo objektų (dvarų sodybų)priežiūrai, tik iš dalies naudojamos (ar visai nenaudojamos) dvarų sodybų parkams tvarkyti. Daugdvarų sodybų parkų neturi šeimininkų.Intensyvėja transporto sukeliama tarša. Želdinių sergamumą miestuose sąlygoja veiklosfunkcijų juose nesuderinimas, blogas statybos darbų organizavimas, fiziniai <strong>ir</strong> cheminiai oro <strong>ir</strong>grunto pakitimai, gruntinio vandens pažeminimas, pav<strong>ir</strong>šinio d<strong>ir</strong>vos sluoksnio suplūkimas, perdidelė rekreacinė apkrova, netinkamas medžių <strong>ir</strong> krūmų genėjimas.GalimybėsEsamų teisės aktų peržiūrėjimas <strong>ir</strong> naujų kūrimas, įteisinant želdynų ribas, numatantgalimybes prisk<strong>ir</strong>ti jų teritorijas konservacinio prioriteto zonoms, želdynų klasifikaciją, vieningosželdynų sistemos kūrimą (atsižvelgiant į vietos gamtines sąlygas <strong>ir</strong> rekreacijos poreikius,įtraukiant geležinkelio <strong>ir</strong> kitų objektų apsauginius želdynus), želdynų normų parengimą.Aktyvus visuomenės informavimas <strong>ir</strong> švietimas: informacijos apie želdynus bei jųapsaugą skleidimas, želdynus populiarinančių renginių (supažindinimas su įva<strong>ir</strong>ių rūšiųšimtamečiais medžiais, etnografinėmis tradicijomis, istoriniais įvykiais <strong>ir</strong> pan.) organizavimas,informacinių leidinių apie želdynus rengimas <strong>ir</strong> leidyba.Privataus kapitalo pritraukimas želdynų (tarp jų <strong>ir</strong> dvarų sodybų) tvarkymui <strong>ir</strong> atkūrimui.Želdynų integravimas į šalies visuomeninius poilsio kompleksus, jų panaudojimasaplinkai palankioms veiklos rūšims.Vertingiausių Lietuvos želdynų sumedėjusių augalų genetinės medžiagos pavyzdžiųpaėmimas <strong>ir</strong> kaupimas šalies mokslo institucijų bazėse, siekiant išsaugoti genofondą.Įva<strong>ir</strong>ių želdinimo formų (vertikalaus želdinimo, želdinimo vazonuose <strong>ir</strong> kt.)propagavimas. Pakančių miesto sąlygoms medžių <strong>ir</strong> krūmų rūšių <strong>ir</strong> dekoratyvių formųparinkimas, palaipsninis miestų želdinių rūšių <strong>ir</strong> formų keitimas atsparesnėmis, unikalių medžiųpaminklų išsaugojimas.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 281/385
Želdynų priežiūros (taisyklingo medžių genėjimo, d<strong>ir</strong>vožemio purenimo, laistymo,tręšimo <strong>ir</strong> kt.) esminis pagerinimas.Naujų technologijų taikymas statyboje (pavyzdžiui, betranšėjinių technologijų diegimastiesiant inžinerines komunikacijas per želdynus), statybos darbų kultūros gerinimas.GrėsmėsVyraujant ekonominės plėtros prioritetui, visuomenė nepakankamai suvokia želdynųestetines <strong>ir</strong> apsaugines funkcijas, jų naudą.Trūksta lėšų želdynams apsaugoti, juos tinkamai tvarkyti.Žemės reformos metu bei keičiantis priežiūros institucijoms, želdynai (parkai) kai kursuskaidyti dalimis; atsk<strong>ir</strong>ų želdynų (parkų) apsauga <strong>ir</strong> tvarkymas nekoordinuojami.Miestuose želdynams suteikiamos įva<strong>ir</strong>ios funkcijos, ne visada atitinkančios ekologines <strong>ir</strong>socialines želdynų galimybes. Želdynai dažniausiai traktuojami tik kaip rekreacijos teritorijos,dažnai pažeidžiami vykdant statybos darbus, keičiant hidrografinį ar kelių tinklą, netinkamaiželdynuose organizuojant įva<strong>ir</strong>ius renginius.Ekologiškai <strong>ir</strong> ekonomiškai nepagrįstas želdynų naikinimas statybų metu, kai šalinamisveiki suaugę medžiai, o teritorija vėliau apželdinama nedideliais, mažo diametro, dažnai <strong>ir</strong>d<strong>ir</strong>vožemio sąlygų neatitinkančiais, medeliais arba visai neapželdinama.Dalis istorinių želdynų priklauso ne vienam savininkui, kas komplikuoja jų tvarkymą. Jeinėra kompleksinio požiūrio į šias vertybes, primityvaus istorinių želdynų (parkų) <strong>tvarkymo</strong>,prarandama autentiška jų kompozicija, dėl natūralios brandos <strong>ir</strong> techninių pažeidimų nykstadendrofloros genofondas.Neautentiškos augalijos veisimas želdynuose (parkuose).Masiškas netaisyklingas medžių genėjimas (kai paliekami tik stuobriai).Stichinės nelaimės, padidėjusi tarša, grybinės ligos <strong>ir</strong> kenkėjų pažeidimai.V. VIZIJALietuvos želdynai – estetiškumu, sveikatingumu, natūralių buveinių buvimu,dekoratyvinių medžių <strong>ir</strong> krūmų įva<strong>ir</strong>ove, jų atsparumu oro taršai, grybinėms ligoms <strong>ir</strong> kenkėjams,architektūros kompozicija, tvarumu pasižymintis natūralus ar sukultūrintas kraštovaizdžioelementas, aktyviai absorbuojantis anglies dvideginį <strong>ir</strong> išsk<strong>ir</strong>iantis deguonį, neutralizuojantistaršą, triukšmą, reguliuojantis temperatūrą, saugantis kelius, geležinkelius, laukus, vandenis,tenkinantis kitas ekologines, socialines bei ekonomines visuomenės reikmes.Želdynai plačiai naudojami visuomenės ekologiniam, aplinkosauginiam <strong>ir</strong> kultūriniamšvietimui, turtingos praeities elementų eksponavimui, taip pat įva<strong>ir</strong>iems renginiams <strong>ir</strong> pažintine<strong>ir</strong>ekreacijai, atsižvelgiant į jų funkcinę pask<strong>ir</strong>tį <strong>ir</strong> ekologines galimybes.Želdynai inventorizuojami, jų sklypai įregistruojami atitinkamuose kadastruose <strong>ir</strong>registruose. Jie saugomi <strong>ir</strong> tvarkomi koordinuotai, atsižvelgiant į atitinkamą teisinę bazę,kvalifikuotus specialistus, mokslo naujienas.VI. VALSTYBĖS MISIJAFormuoti <strong>ir</strong> įgyvendinti racionalią želdynų <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> atkūrimo politiką, kuriužtikrintų ekologiniu, socialiniu <strong>ir</strong> ekonominiu požiūriu subalansuotą želdynų plėtrą.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 282/385
Užtikrinti želdynų valstybinio reguliavimo sistemos efektyvumą, koordinuoti įva<strong>ir</strong>iųnuosavybės formų želdynų apsaugą <strong>ir</strong> tvarkymą.Užtikrinti istorinių želdynų tvarumą, introdukuotų medžių <strong>ir</strong> krūmų rūšių išsaugojimąjuose.Sudaryti sąlygas tausoti <strong>ir</strong> racionaliai naudoti dendrofloros genofondą, ypač turintį augalųnacionalinių genetinių išteklių statusą.Skatinti investicijas <strong>ir</strong> inovacijas į želdynų <strong>apsaugos</strong>, tyrimų, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> atkūrimodarbus.Propaguoti želdynų pažinimą, apsaugą, tvarkymą, informuoti <strong>ir</strong> šviesti visuomenę.Rengti aukštos <strong>ir</strong> vidurinės kvalifikacijos specialistus kompleksiniam želdynų tvarkymui,organizuoti nuolatines praktines želdynų studijas jų <strong>tvarkymo</strong> specialistams, organizuotimokslines konferencijas.VII. ŽELDYNŲ APSAUGOS, TVARKYMO IR ATKŪRIMO STRATEGINIAI TIKSLAI1. Želdynų tyrimai <strong>ir</strong> apskaitos sisteminimas:1.1. Želdynų taikomųjų mokslo bei projektinių tyrimų vykdymas;1.2. Želdynų klasifikacijos, želdynų sistemos nustatymas;1.3. Želdynų inventorizacija <strong>ir</strong> jų sklypų įrašymas į atitinkamus kadastrus <strong>ir</strong> registrus;1.4. Vieningos šalies želdynų duomenų bazės kūrimas: duomenų bazių apie želdynussukūrimas arba esamų duomenų bazių pritaikymas savivaldybėse <strong>ir</strong> kitose institucijose beicentrinės duomenų bazės sukūrimas;1.5. Želdynų (parkų) istorinės-kultūrinės vertės, urbanistinės reikšmės, perspektyvumoįva<strong>ir</strong>ioms rekreacijos formoms, nustatymas.2. Želdynų <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> atkūrimo teisinės sistemos kūrimas, atnaujinimas:2.1. Teisinės sistemos želdynų <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> atkūrimo klausimais formavimas:1) esamų teisės aktų želdynų <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> atkūrimo klausimais peržiūrėjimas;2) naujų teisės aktų rengimas;3) teisės aktų suderinimas su tarptautinių dokumentų reikalavimais;4) teisės aktų įgyvendinimo kontrolė.2.2. Želdynų normų (pagal jų funkcinę pask<strong>ir</strong>tį), tenkančių vienam gyventojui,pagrindimas <strong>ir</strong> patv<strong>ir</strong>tinimas, atsižvelgiant į ekologinę pusiausvyrą <strong>ir</strong> socialines reikmes;2.3. Miestų, miestelių <strong>ir</strong> atsk<strong>ir</strong>ų seniūnijų želdynų teritorijų planavimo dokumentųkoregavimas <strong>ir</strong> naujų rengimas.3. Želdynų valdymo tobulinimas:3.1. Želdynų valdymo tobulinimas savivaldybėse, įkuriant jose želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong>priežiūros administracinius vienetus;3.2. Želdynų <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> atkūrimo darbų ekonominis pagrindimas <strong>ir</strong>finansavimo šaltinių nustatymas;3.3. Lėšų, sk<strong>ir</strong>iamų želdynų <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> atkūrimo darbams fiksavimassavivaldybių <strong>ir</strong> kitų institucijų biudžeto planuose;3.4. Viešojo <strong>ir</strong> privataus sektoriaus iniciatyvos bei partnerystės želdynų <strong>apsaugos</strong>,<strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> atkūrimo klausimais skatinimas;3.5. Organizacinių <strong>ir</strong> materialinių sąlygų sudarymas želdynų (parkų) tvarkymui <strong>ir</strong>atkūrimui, pritraukiant šalies <strong>ir</strong> užsienio investicijas;3.6. Kaimo gyvenviečių <strong>ir</strong> sodybų želdynų plėtros rėmimas, naudojant įva<strong>ir</strong>ias teisines <strong>ir</strong>finansines priemones;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 283/385
3.7. Gerai besitvarkančių želdynų savininkų, valdytojų skatinimas, švietėjiškų kultūriniųrenginių želdynuose (parkuose) organizavimas, jų rengėjų finansinis rėmimas.4. Želdynų atkūrimas <strong>ir</strong> naujų želdynų veisimas:4.1. Normatyvinės <strong>ir</strong> projektinės dokumentacijos, atkuriant <strong>ir</strong> įveisiant naujus želdynus,formavimas;4.2. Sodmenų, sk<strong>ir</strong>tų želdynams atkurti <strong>ir</strong> naujiems įveisti, kiekybinių (želdinių poreikio)<strong>ir</strong> kokybinių rodiklių nustatymas;4.3. Sodmenų, sk<strong>ir</strong>tų želdynams atkurti <strong>ir</strong> naujiems įveisti, išauginimo bazės kūrimas.4.4. Įva<strong>ir</strong>ių želdinimo formų (žemaūgių, siauromis lajomis medžių veisimas, stambiųmedžių fragmentinis sodinimas, vertikalus želdinimas, želdinimas vazonuose <strong>ir</strong> kt.)propagavimas miestuose <strong>ir</strong> miesteliuose.5. Istorinių želdynų (parkų) tvarumo užtikrinimas:5.1. Želdynų naudojimas, tyrimas, restauravimas <strong>ir</strong> rekonstrukcija, atsižvelgiant įarchitektūrinius-urbanistinius, floristinius, gamtinių sąlygų patrauklumo <strong>ir</strong> tinkamumo rekreacijai<strong>ir</strong> kitoms funkcijoms aspektus bei vadovaujantis Istorinių želdynų chartija (Florencija, 1981),Orhuso konvencija (Orhus, 1998) <strong>ir</strong> Dvarų paveldo išsaugojimo <strong>ir</strong> jo integravimo į visuomenėsgyvenimą koncepcija (Žin., 2002, Nr. 96-4240);5.2. Specialių taisyklių (reglamentų) istorinių želdynų atkūrimo <strong>ir</strong> priežiūros klausimaisrengimas, vadovaujantis Istorinių želdynų chartija;5.3. Augalijos asortimento regeneravimas (atnaujinimas) želdynuose, nekeičiant jųmeninės išraiškos, p<strong>ir</strong>minio projekto idėjos, atv<strong>ir</strong>ų erdvių <strong>ir</strong> medynų proporcijų bei jų kontūrųplastikos.6. Želdynų dendrofloros genofondo <strong>ir</strong> biologinės įva<strong>ir</strong>ovės išsaugojimas:6.1. Dendrofloros genofondo želdynuose kaupimas <strong>ir</strong> tyrimas, siekiant atsk<strong>ir</strong>us medžius,medžių grupes prisk<strong>ir</strong>ti augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams;6.2. Biologinės įva<strong>ir</strong>ovės išsaugojimo želdynuose užtikrinimas, retų <strong>ir</strong> nykstančių augalų<strong>ir</strong> gyvūnų rūšių bei buveinių apskaitos tobulinimas.7. Želdynų priežiūros <strong>ir</strong> jų sveikatingumo gerinimas:7.1. Želdynų fitosanitarinės būklės stebėsenos, labiausiai paplitusių medžių rūšiųatsparumo oro taršai <strong>ir</strong> klimato pokyčiams tyrimų vykdymas, naudojant modernias technologijas;7.2. Medžių <strong>ir</strong> krūmų parinkimas želdinimui, atsižvelgiant į jų atsparumą ligų sukėlėjams,taršai <strong>ir</strong> kitiems aplinkos veiksniams;7.3. Unikalių paminklinių medžių išsaugojimas;7.4. Kritinės būklės medžių laipsniškas pakeitimas sveikais, atsparesnių rūšių <strong>ir</strong> veisliųindividais;7.5. Gaisrų prevencija želdynuose;7.6. Taršos poveikio želdynams mažinimas;7.7. Želdynų p<strong>ir</strong>minės priežiūros esminis gerinimas, naujų technologijų naudojimas;7.8. Taisyklingo medžių <strong>ir</strong> krūmų genėjimo želdynuose įgyvendinimas.8. Tarptautinių ryšių stiprinimas <strong>ir</strong> plėtra:8.1. Dalyvavimas tarptautinių organizacijų veikloje, jų organizuojamuose projektuose,simpoziumuose, konferencijose;8.2. Keitimasis informacija <strong>ir</strong> praktine pat<strong>ir</strong>timi želdynų <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> bei atkūrimoklausimais;8.3. Straipsnių skelbimas specializuotuose tarptautiniuose žurnaluose.9. Visuomenės informavimas <strong>ir</strong> švietimas:9.1. Sistemingas informacijos apie želdynus skleidimas žiniasklaidos priemonėse;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 284/385
9.2. Želdynų teorinio <strong>ir</strong> praktinio pažinimo integracija į bendrojo vaikų <strong>ir</strong> jaunimolavinimo mokymo, suaugusiųjų švietimo programas;9.3. Specialių leidinių želdynų <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> atkūrimo klausimais leidimas;9.4. Želdynų inventorizacijos, jų būklės monitoringo bei kitų su želdynais susijusiųduomenų viešumo užtikrinimas;9.5. Organizuotas visuomenės konsultavimas <strong>ir</strong> metodinių patarimų teikimas želdynų<strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> atkūrimo klausimais.10. Visuomenės dalyvavimas sprendžiant svarbiausius želdynų klausimus:10.1. Visuomenės apklausų bei tyrimų atlikimas, diskusijų želdynų klausimaisorganizavimas, gautos informacijos analizė <strong>ir</strong> panaudojimas priimant sprendimus;10.2. Glaudus suinteresuotųjų institucijų, savivaldybių specialistų, kuruojančių želdynųklausimus, bei nevyriausybinių organizacijų, atsk<strong>ir</strong>ų suinteresuotų visuomenės grupių atstovųbendradarbiavimas, koordinuojant želdynų plėtrą <strong>ir</strong> sprendžiant svarbius želdynų <strong>apsaugos</strong>,<strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> atkūrimo klausimus.VIII. ŽELDYNŲ APSAUGOS, TVARKYMO IR ATKŪRIMO STRATEGIJOSĮGYVENDINIMASŽeldynų <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> atkūrimo strategijai įgyvendinti sudaromas veiksmų <strong>ir</strong>priemonių planas, kuriame pateikiami konkretūs veiksmai <strong>ir</strong> priemonės atsk<strong>ir</strong>iems strateginiamstikslams įgyvendinti, nustatomas šių priemonių įvykdymo laikas, atsakingi vykdytojai.[Skelbta: Žin., 2003.01.04, Nr.: 1-9]______________Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Informacinis pranešimas apie Šiaulių miestomiškų <strong>ir</strong> parkų želdynų miškotvarkos projektą <strong>ir</strong> Telšių miesto miškų miškotvarkosprojektąAplinkos ministro 2002 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 543 „Dėl Šiaulių miesto miškų <strong>ir</strong>parkų želdynų miškotvarkos projekto <strong>ir</strong> Telšių miesto miškų miškotvarkos projekto tv<strong>ir</strong>tinimo“patv<strong>ir</strong>tintuose Šiaulių miesto miškų <strong>ir</strong> parkų želdinių bei Telšių miesto miškų miškotvarkosprojektuose pateikti minėtų miestų miškų <strong>ir</strong> parkų želdinių inventorizacijos duomenys, įvertintamiesto miškų būklė, numatytos ūkinės priemonės 2001-2010 metams, paruošta kartografinėmedžiaga.Su miškotvarkos projektais galima susipažinti Aplinkos ministerijos Miškų departamentoMiškotvarkos <strong>ir</strong> miško išteklių skyriuje (tel. 272 28 26) <strong>ir</strong> Šiaulių bei Telšių miestųsavivaldybėse.[Skelbta: 2002 m. lapkričio 9 d. (Skelbta: Informaciniai pranešimai, 2002, Nr.: 85)]_____________© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 285/385
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 14 d. įsakymas Nr. 543 „Dėl Šiauliųmiesto miškų <strong>ir</strong> parkų želdynų miškotvarkos projekto <strong>ir</strong> Telšių miesto miškų miškotvarkosprojekto tv<strong>ir</strong>tinimo“Vadovaudamasis Valstybinės miškų inventorizacijos, valstybinės miškų apskaitos,miškotvarkos projektų rengimo, derinimo <strong>ir</strong> tv<strong>ir</strong>tinimo, miškotvarkos duomenų centralizuotokaupimo, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> pateikimo miškų savininkams bei valdytojams tvarkos (Žin., 2001, Nr. 63-2301) 51 punktu,1. Tv<strong>ir</strong>tinu Šiaulių miesto miškų <strong>ir</strong> parkų želdynų miškotvarkos projektą <strong>ir</strong> Telšių miestomiškų miškotvarkos projektą.2. Ministerijos informacinėje kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu„miškai“.APLINKOS MINISTRASARŪNAS KUNDROTAS[Skelbta: Žinios, 2002, Nr.: 109-4835]Lietuvos Respublikos aplinkos <strong>apsaugos</strong> ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr.198 „Dėl nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžiokompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos patv<strong>ir</strong>tinimo“ĮSAKAU:1. Patv<strong>ir</strong>tinti Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtiniuskraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką.2. Pavesti Aplinkos <strong>apsaugos</strong> ministerijos pareigūnams taikyti šią metodiką, skaičiuojantnuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus beiobjektus, dydį.3. Lietuvos Respublikos aplinkos <strong>apsaugos</strong> departamento 1992 m. balandžio 3 d. įsakymuNr. 34 patv<strong>ir</strong>tintą Laikiną metodiką nuostoliams, padarytiems gamtai, deginant sausą žolę,apskaičiuoti laikyti negaliojančia.APLINKOS APSAUGOS MINISTRAS BRONIUS BRADAUSKAS_____________PATVIRTINTALietuvos Respublikos aplinkos<strong>apsaugos</strong> ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d.įsakymu Nr. 198Lietuvos Respublikos aplinkos <strong>apsaugos</strong> ministerijos1998 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 45 (nuo 1998 m. kovo 19 d.)(Žin., 1998, Nr. 26-706) redakcijaNUOSTOLIŲ, PADARYTŲ GAMTAI, SUNAIKINUS ARBA SUŽALOJUS GAMTINIUSKRAŠTOVAIZDŽIO KOMPLEKSUS BEI OBJEKTUS, SKAIČIAVIMO METODIKA© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 286/385
BENDROJI DALIS1. Metodika sudaryta nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus (pažeidus)gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, pažeidžiant aplinkos <strong>apsaugos</strong> teisės normas<strong>ir</strong> reikalavimus, dydžiui apskaičiuoti. Ji taikoma visiems juridiniams <strong>ir</strong> fiziniams asmenims.2. Nuostolių, padarytų sunaikinus ar pažeidus kraštovaizdžio kompleksus, dydisapskaičiuojamas sumuojant atsk<strong>ir</strong>ų kraštovaizdžio objektų nuostolių dydžius.3. Jei pažeidimai padaryti valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose,nuostolių dydis didinamas 5 kartus, jei valstybiniuose draustiniuose, saugomų kraštovaizdžioobjektų teritorijose <strong>ir</strong> valstybinių (nacionalinių ar regioninių) parkų draustiniuose, vandenstelkinių pakrančių <strong>apsaugos</strong> juostose - 3 kartus. Jei pažeidimai padaryti savivaldybiųdraustiniuose, valstybinių (nacionalinių ar regioninių) parkų, valstybinių rezervatų, saugomųkraštovaizdžio objektų ar vandens telkinių <strong>apsaugos</strong> zonose bei kitose valstybinių parkų zonose,nuostolių dydis didinamas 2 kartus.4. Saugomiems valstybės ar savivaldybės kraštovaizdžio objektams padarytų nuostolių dydisdidinamas pagal 8 lentelėje nurodytus koeficientus, šiais atvejais metodikos 3 punkto koeficientainetaikomi.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. D1-4 (nuo 2009m. sausio 18 d.) (Žin., 2009, Nr. 6-191) redakcijaMetodikoje pateikiami nuostolių apskaičiavimo baziniai tarifai indeksuojami kartą perketv<strong>ir</strong>tį, taikant vartotojų kainų indeksą (VKI). Želdinių, augančių ne miškų ūkio pask<strong>ir</strong>tiesžemėje, atkuriamosios vertės įkainiai neindeksuojami. Jie tv<strong>ir</strong>tinami atsk<strong>ir</strong>u aplinkos ministroįsakymu.RELJEFO KEITIMAS, ŽALOJIMAS6. Nuostolių, padarytų sunaikinus (pakeitus) reljefo formas (nukasant, supilant kalvas ar kitasteigiamas reljefo formas;iškasant, užpilant, d<strong>ir</strong>btinai pagilinant ar užlyginant daubas, natūralias raguvas ar kitasneigiamas reljefo formas), dydis apskaičiuojamas pagal formulę:Nr=Bg x Pg x Rf;Nr- nuostolių dydis, pažeidus reljefą (Lt),Bg- grunto bazinis tarifas (1 lentelė),Pg- grunto (nuogriuvų, nuošliaužų, nukasto, supilto grunto) tūris (m3),Rf- reljefo formos pažeidimo dydžio koeficientas (2 lentelė).Sunaikinus (pakeitus) karstines (termokarstines) įgriuvas (smegduobes), nuostolių dydisdidinamas 2 kartus.Nuostolių, padarytų sunaikinus (pakeitus) reljefo formas, vykdant savavalias statybas, dydisapskaičiuojamas vietoj grunto bazinio tarifo imant užstatytos teritorijos bazinį tarifą (1 priedas), ovietoj grunto tūrio - užstatytos teritorijos plotą (m2).7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1999 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 354 (nuo1999 m. lapkričio 11 d.) (Žin., 1999, Nr. 95-2756) redakcijaNuostolių, padarytų sunaikinus (pažeidus) akmenynus ar pavienius akmenis, pagalSpecialiąsias žemės <strong>ir</strong> miško <strong>naudojimo</strong> sąlygas įrašytus į žemės nuosavybės dokumentus ar kitųteisės aktų nustatyta tvarka paskelbtus saugomais, dydis apskaičiuojamas:© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 287/385
7.1. Nuostolių, sunaikinus (pažeidus) pavienius saugomus akmenis, taip pat <strong>ir</strong> didesnius kaip0,5 m3 akmenis (riedulius), dydis apskaičiuojamas pagal formulę:Na=Ka x Ba x Va ;Na- nuostolių dydis, sunaikinus (pažeidus) akmenį (riedulį) (Lt),Ka- akmens (riedulio) dydžio koeficientas (3 lentelė),Ba- akmens (riedulio) bazinis tarifas (1 lentelė),Va- sunaikinto akmens (riedulio) tūris (m3).7.2. Nuostolių, padarytų sunaikinus (pažeidus) akmenyną, dydis apskaičiuojamas pagalformulę:Nak=Kak x Bak x S;Nak - nuostolių dydis, sunaikinus (pažeidus) akmenyną (Lt),Kak - akmenyno pažeidimo dydžio koeficientas (4 lentelė),Bak - akmenyno bazinis tarifas (1 lentelė),S - sunaikinto (pažeisto) akmenyno plotas (m2).Perkėlus (nesunaikinant) saugomus kraštovaizdžio objektus - akmenis (riedulius) iš vienosvietos į kitą, pagal 7.2 punkte nurodytą formulę apskaičiuotas nuostolių dydis sumažinamas 5kartus.NATŪRALAUS HIDROGRAFINIO TINKLO KEITIMAS IR HIDROLOGINIOREŽIMO PAŽEIDIMAI BEI DURPYNŲ NAIKINIMAS8. Nuostolių, padarytų nusausinus arba kitaip sunaikinus, pažeidus pelkes, dydisapskaičiuojamas pagal formulę:Np=Bp x S+Bd x Pp;Np- nuostolių dydis, sunaikinus pelkę (Lt),Bp- pelkės (be durpių vertės) bazinis tarifas (1 lentelė),S - sunaikintos (pažeistos) pelkės plotas (m2),Bd- durpių bazinis tarifas (1 lentelė),Pp- sunaikintų (iškastų) durpių tūris (m3).9. Nuostolių, padarytų sunaikinus (sudeginus) ar pažeidus durpyną (apsausintą <strong>ir</strong> storesnįkaip 0,3 m durpių klodą), dydis apskaičiuojamas pagal formulę:Nd= Kd x Bd x Pp;Nd- nuostolių dydis, sunaikinus (pažeidus) durpyną (Lt),Kd- durpyno ploto koeficientas (5 lentelė),Bd- durpių bazinis tarifas (1 lentelė),Pp- sunaikintų (sudegintų) durpių tūris (m3).10. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1999 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 354 (nuo1999 m. lapkričio 11 d.) (Žin., 1999, Nr. 95-2756) redakcijaNuostolių, padarytų sunaikinus šaltinius, pagal Specialiąsias žemės <strong>ir</strong> miško <strong>naudojimo</strong>sąlygas įrašytus į žemės nuosavybės dokumentus ar kitais teisės aktais nustatyta tvarkapaskelbtus saugomais, dydis (Bš) - 2000 Lt (1 lentelė).11. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 600 (nuo2002 m. gruodžio 5 d.) (Žin., 2002, Nr. 115-5162) redakcijaNuostolių, padarytų pažeminus arba pakėlus pav<strong>ir</strong>šinio vandens telkinio vandens lygį,pakeitus natūralią upės vagą (tiesinant, performuojant krantus) ar visiškai sunaikinus pav<strong>ir</strong>šinįvandens telkinį, dydis apskaičiuojamas pagal formulę:N(vh)=B(vh) x H x S + N(r) + N(ž) + N(m) + N(k);© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 288/385
N(vh) - nuostolių dydis, pažeminus arba pakėlus pav<strong>ir</strong>šinio vandens telkinio vandens lygį,pakeitus upės vagą ar visiškai sunaikinus pav<strong>ir</strong>šinį vandens telkinį, Lt,B(vh) - pav<strong>ir</strong>šinio vandens telkinio vandens lygio pažeminimo arba pakėlimo bazinis tarifas(1 lentelė),H - vandens lygio pažeminimo arba pakėlimo dydis, cm,S - vandens telkinio plotas, ha,N(r) - nuostolių dydis, pažeidus reljefą, Lt,N(ž) - nuostolių dydis, sunaikinus žolinę augmeniją, Lt,N(m) - nuostolių dydis, sunaikinus medžius, Lt,N(k) - nuostolių dydis, sunaikinus krūmus, Lt.Jei, pakėlus vandens lygį, sunaikinama sala (salos), nuostolių dydis (N(vh)) padidinamas 2kartus.12. Nuostolių, padarytų sunaikinus (pažeidus) upių senvages, dydis apskaičiuojamas pagalformulę:Nus=Bus x S ;Nus - senvagės sunaikinimo nuostolių dydis (Lt),Bus - 1 m2 sunaikintos senvagės bazinis tarifas (1 lentelė),S - sunaikintos senvagės plotas (m2).13. Nuostolių, padarytų sunaikinus (pažeidus) natūralių upių rėvas, dydis apskaičiuojamaspagal formulę:Nur=Bur x S ;Nur - nuostolių dydis, sunaikinus (pažeidus) natūralių upių rėvas (Lt),Bur - natūralios upės rėvos bazinis tarifas (1 lentelė),S - sunaikintos rėvos plotas (m2).Nuostolių, padarytų sunaikinus arba sužalojus augmeniją, apskaičiavimas14. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. D1-4 (nuo 2009m. sausio 18 d.) (Žin., 2009, Nr. 6-191) redakcijaNuostolių, padarytų sunaikinus ar sužalojus želdinius, augančius ne miškų ūkio pask<strong>ir</strong>tiesžemėje, dydis skaičiuojamas pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patv<strong>ir</strong>tintus LietuvosRespublikos aplinkos ministro 2008 m. b<strong>ir</strong>želio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 (Žin., 2008, Nr. 74-2107):14.1. medžių atkuriamosios vertės įkainiai taikomi kiekvienam kelmo skersmenscentimetrui;14.2. sužalojus želdinius, nepažeidžiant gyvybinių funkcijų, nuostolių dydis mažinamas 2kartus;14.3. sunaikinus ar sužalojus želdinius, augančius ne miškų ūkio pask<strong>ir</strong>ties žemėje, šiosmetodikos 3 punkto koeficientai netaikomi;14.4. želdinių naikinimas - medžių, krūmų, krūmokšnių, puskrūmių, lianų išrovimas,nupjovimas, nuk<strong>ir</strong>timas ar kitoks sunaikinimas;14.5. želdinių žalojimas, pažeidžiant gyvybines funkcijas, yra:14.5.1. medžių <strong>ir</strong> krūmų genėjimas, nesilaikant Medžių <strong>ir</strong> krūmų priežiūros, vandenstelkinių, esančių želdynuose, <strong>apsaugos</strong>, vejų <strong>ir</strong> gėlynų priežiūros taisyklių, patv<strong>ir</strong>tintų LietuvosRespublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 (Žin., 2008, Nr. 10-356),40 punkto reikalavimų;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 289/385
14.5.2. medžio lajos ar krūmo skeletinių šakų 1/4-osios <strong>ir</strong> daugiau nupjovimas (nulaužymas,nukapojimas) ar kitoks sužalojimas;14.5.3. žievės lupimas nuo kamieno, kai žievė nulupta:14.5.3.1. aplink visą kamieną;14.5.3.2. 500 cm-2 <strong>ir</strong> didesniame plote (esant kamieno skersmeniui (1,3 m aukštyje nuošaknies kaklelio) 25 cm <strong>ir</strong> daugiau);14.5.3.3. 200 cm-2 <strong>ir</strong> didesniame plote (esant kamieno skersmeniui (1,3 m aukštyje nuošaknies kaklelio) nuo 15 iki 25 cm);14.5.3.4. 30 % <strong>ir</strong> daugiau bet kurioje kamieno 7 cm <strong>ir</strong> ilgesnėje atkarpoje (esant kamienoskersmeniui (1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio) iki 15 cm);14.5.4. kamieno tašymas ar kapojimas, kai nutašyta <strong>ir</strong> iškapota:14.5.4.1. aplink visą kamieną;14.5.4.2. 200 cm-2 <strong>ir</strong> didesniame plote 1 cm <strong>ir</strong> daugiau gylyje (esant kamieno skersmeniui(1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio) 25 cm <strong>ir</strong> daugiau);14.5.4.3. 100 cm2 <strong>ir</strong> didesniame plote 0,5 cm <strong>ir</strong> daugiau gylyje (esant kamieno skersmeniui(1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio) mažesniam nei 25 cm);14.5.5. žemės nukasimas nuo 1/3 šaknų (medžiams - jų išsidėstymo spinduliu pagal medžiolajos projekciją);14.5.6. 1/3 <strong>ir</strong> daugiau šaknų nuk<strong>ir</strong>timas ar kitoks pašalinimas arba mechaninis pažeidimas;14.5.7. pažeidimas cheminėmis medžiagomis, kai želdinys džiūsta ar yra požymių (parudavęar išretėję lapai, spygliai), kad nudžius;14.5.8. žemių, b<strong>ir</strong>ių statybinių medžiagų sandėliavimas ar paskleidimas v<strong>ir</strong>š medžių arkrūmų šaknies kaklelio lygio (medžiams - lajos projekcijos plote, krūmams - prie pat jo);14.5.9. vandens lygio keitimas, kai želdiniai džiūsta arba yra požymių (parudavę ar išretėjęlapai, spygliai), kad jie nudžius.15. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1999 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 354 (nuo1999 m. lapkričio 11 d.) (Žin., 1999, Nr. 95-2756) redakcijaNuostolių, padarytų sunaikinus arba pažeidus žolinę augmeniją (sausumos, pelkių, vandens),dydis skaičiuojamas (taikant kaupiamąjį metodą) pagal formulę:Nž=Kž x Bž x (Kp1 x S1 + Kp2 x S2 + Kp3 x S3 + Kp4 x S4);S1 = S - (S(2)+S(3)+S(4)),S2 = S - (S(1)+S(3)+S(4)),S3 = S - (S(1)+S(2)+S(4)),S4 = S - (S(1)+S(2)+S(3)).Nž- nuostolių dydis, sunaikinus (pažeidus) žolinę augmeniją (Lt),Kž- žolinės augmenijos atsistatymo koeficientas (6 lentelė),Bž- žolinės augmenijos bazinis tarifas (1 lentelė),Kp1 - koeficientas, taikomas pažeisto ploto daliai iki 2500 m2 (7 lentelė),Kp2 - koeficientas, taikomas pažeisto ploto daliai nuo 2501 iki 10000 m2 (7 lentelė),Kp3 - koeficientas, taikomas pažeisto ploto daliai nuo 10001 iki 100000 m2 (7 lentelė),Kp4 - koeficientas, taikomas pažeisto ploto daliai, didesnei negu 100001 m2 (7 lentelė),S - visas sunaikintos (pažeistos) žolinės augmenijos plotas (m2),S1- pažeisto ploto dalis iki 2500 m2,S2- pažeisto ploto dalis nuo 2501 iki 10000 m2,S3- pažeisto ploto dalis nuo 10001 iki 100000 m2,S4- pažeisto ploto dalis, didesnė negu 100001 m2.Nuostolių dydis, sunaikinus arba sužalojus žolinę augmeniją miestuose, didinamas 2 kartus.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 290/385
PAVYZDYS: ieškinys už 11 ha ploto sausos žolės išdeginimą būtų:Nž = 0,5 x 0,49 x (1 x 2500 + 0,25 x 7500 + 0,05 x 90000 + 0,01 x 10000) = 2198,88 (Lt)._____________PRIEDAI1 lentelė. Kraštovaizdžio komponentų bei objektų baziniai tarifai2 lentelė. Reljefo formos pažeidimo koeficientas3 lentelė. Riedulio dydžio dydžio koeficientas4 lentelė. Akmenyno pažeidimo dydžio koeficientas5 lentelė. Durpyno ploto koeficientas6 lentelė. Visiško žolinės augmenijos atsistatymo koeficientas, esant sk<strong>ir</strong>tingam pažeidimopobūdžiui <strong>ir</strong> mastui7 lentelė. Žolinės augmenijos pažeisto ploto koeficientas8 lentelė. Saugomiems kraštovaizdžio objektams padarytų nuostolių dydžio didinimo koeficientai[Skelbta: Žin., 1998, Nr.: 26-706; 1999, Nr.: 95-2756; 2002, Nr.: 38-1404; 2002, Nr.: 115-5162;2003, Nr.: 122-5548; 2005, Nr.: 57-1979; 2009, Nr.: 6-191]© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 291/385
APLINKOS IR KULTŪROS MINISTERIJŲ BENDRAI PRIIMTIDOKUMENTAILietuvos Respublikos aplinkos ministro <strong>ir</strong> Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m.b<strong>ir</strong>želio 1 d. įsakymas Nr. D1-276/ĮV-230 „Dėl kultūros paveldo statinių tvarkomųjųstatybos <strong>ir</strong> želdynų <strong>tvarkymo</strong> darbų priėmimo taisyklių patv<strong>ir</strong>tinimo“Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong>įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 23 straipsnio 12 dalimi,tv<strong>ir</strong>tiname pridedamas Kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos <strong>ir</strong> želdynų <strong>tvarkymo</strong>darbų priėmimo taisykles.APLINKOS MINISTRASKULTŪROS MINISTRASARŪNAS KUNDROTASVLADIMIRAS PRUDNIKOVASPatv<strong>ir</strong>tintaLietuvos Respublikos aplinkos ministro <strong>ir</strong>Lietuvos Respublikos kultūros ministro2005 m. b<strong>ir</strong>želio 1 d.įsakymu Nr. D1-276/ĮV-230KULTŪROS PAVELDO STATINIŲ TVARKOMŲJŲ STATYBOS IR ŽELDYNŲTVARKYMO DARBŲ PRIĖMIMO TAISYKLĖSI. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos <strong>ir</strong> želdynų <strong>tvarkymo</strong> darbų priėmimotaisyklės (toliau – taisyklės) reglamentuoja kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos <strong>ir</strong>želdynų <strong>tvarkymo</strong> darbų priėmimo reikalavimų taikymą.2. Taisyklės privalomos visiems kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos <strong>ir</strong> želdynųkultūros paveldo statinio teritorijoje <strong>tvarkymo</strong> darbų projektuotojams bei vykdytojams, viešojoadministravimo subjektams, taip pat kitiems juridiniams <strong>ir</strong> fiziniams asmenims, kurių veiklątvarkomųjų statybos <strong>ir</strong> želdynų <strong>tvarkymo</strong> darbų srityje reglamentuoja Lietuvos Respublikosstatybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 31-788; 2001, Nr. 101-3597) <strong>ir</strong> Lietuvos Respublikosnekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> įstatymas (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571).3. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme,Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> įstatyme bei kituose teisėsaktuose apibrėžtas sąvokas.II. KULTŪROS PAVELDO STATINIŲ TVARKOMŲJŲ STATYBOS IR ŽELDYNŲTVARKYMO DARBŲ PRIĖMIMO REIKALAVIMŲ TAIKYMAS4. Kultūros paveldo statiniuose vykdomi tvarkomieji statybos darbai priimami(rekonstruoti ar suremontuoti statiniai pripažįstami tinkamais naudoti) vadovaujantis Statybosįstatymu <strong>ir</strong> statybos techniniu reglamentu STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 292/385
naudoti tvarka“ (Žin., 2002, Nr. 60-2475), papildytu Lietuvos Respublikos kultūros ministropatv<strong>ir</strong>tintų paveldo tvarkybos reglamentų <strong>ir</strong>/ar kultūros paveldo tvarkybą reglamentuojančiųtaisyklių nuostatomis (tiesiogiai arba nuorodomis).5. Kultūros paveldo statinių teritorijose atlikti želdynų <strong>tvarkymo</strong> (sklypo su<strong>tvarkymo</strong>)darbai priimami vadovaujantis Statybos įstatymu <strong>ir</strong> statybos techniniu reglamentu STR1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, papildytu Lietuvos Respublikoskultūros ministro patv<strong>ir</strong>tintų paveldo tvarkybos reglamentų <strong>ir</strong>/ar kultūros paveldo tvarkybąreglamentuojančių taisyklių nuostatomis (tiesiogiai arba nuorodomis) bei vadovaujantis LietuvosRespublikos kultūros ministro patv<strong>ir</strong>tinta kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų priėmimotvarka.III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS6. Ginčai dėl šiomis taisyklėmis nustatytų reikalavimų taikymo sprendžiami įstatymųnustatyta tvarka.[Skelbta: Žin., 2005, Nr.: 72-2615]________________ © doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 293/385
KULTŪROS MINISTERIJOS PRIIMTI DOKUMENTAILietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. sausio 19 d. įsakymas Nr. ĮV-49 „DėlKauno tv<strong>ir</strong>tovės dešiniojo Nemuno kranto centrinio įtv<strong>ir</strong>tinimo reduto nekilnojamojokultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> specialiojo plano patv<strong>ir</strong>tinimo“Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong>įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571; 2008, Nr. 59-2203) 22 straipsniu, LietuvosRespublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006,Nr. 66-2429; 2007, Nr. 39-1437; 2010, Nr. 65-3195, Nr. 84-4404) 18 straipsnio 8 dalimi, 28straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr.ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ (Žin., 2005, Nr. 58-2034) 1.4 punktu, Nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> specialiojo teritorijų planavimodokumentų rengimo taisyklių, patv<strong>ir</strong>tintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro <strong>ir</strong> LietuvosRespublikos aplinkos ministro 2005 m. b<strong>ir</strong>želio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005,Nr. 81-2973; 2008, Nr. 144-5797), 37.2 <strong>ir</strong> 37.5 punktais, bei atsižvelgdamas į Kultūros paveldodepartamento prie Kultūros ministerijos 2011 m. gruodžio 29 d. teikimą Nr. (13.1)2-3489:1. T v i r t i n u pridedamą Kauno tv<strong>ir</strong>tovės dešiniojo Nemuno kranto centrinio įtv<strong>ir</strong>tinimoreduto (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 26533, buvęs kodas S672) Kauno m. sav.,Kaunas, nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> specialųjį planą - teritorijos <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonosribų planą bei paveldotvarkos projektą.2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas tą pačią dieną oficialiai be šio įsakymo 1 punktenurodyto nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> specialiojo plano (teritorijos <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong>zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto) skelbiamas ‚Valstybės žiniose“, o įsakymas su šiuoplanu – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).3. P a v e d u Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos per 15kalendorinių dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti šio įsakymo 1 punkte nurodytąnekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> specialųjį planą įregistruoti Lietuvos Respublikosteritorijų planavimo dokumentų registre <strong>ir</strong> paskelbti Kultūros paveldo departamento prie Kultūrosministerijos interneto tinklalapyje.KULTŪROS MINISTRASARŪNAS GELŪNAS(ženklas)VI „LIETUVOS PAMINKLAI“Šnipiškių g. 3, LT-09309, Vilnius, tel. 272 40 95. Faksas 272 40 54Įmonės kodas 110051791PLANAVIMOORGANIZATORIUSAplinkos <strong>apsaugos</strong> ministerijaKvalifikacijos atestatas Nr. 1690, išduotas 2011-01-21PATVIRTINTALietuvos Respublikos kultūros ministro2012 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. ĮV-49Kultūros paveldo departamentasprie Kultūros ministerijos© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 294/385
PLANAVIMOORGANIZATORIAUSFUNKCIJŲ VYKDYTOJAS:OBJEKTAS:Kultūros paveldo departamento prie Kultūrosministerijos Kauno teritorinis padalinysKAUNO TVIRTOVĖS DEŠINIOJONEMUNO KRANTO CENTRINIOĮTVIRTINIMO REDUTAS(unikalus kodas 26533)Kauno m. sav., KaunasNekilnojamojo kultūros paveldo<strong>apsaugos</strong> specialusis planasTERITORIJOS IR APSAUGOS ZONOSRIBŲ PLANAS, PAVELDOTVARKOSPROJEKTASSTADIJA:SPRENDINIAIBYLA:SP-10(2008)-PD<strong>ir</strong>ektoriaus pavaduotojas,pavaduojantis d<strong>ir</strong>ektorių (parašas) ValentinasŠimasProjekto vadovė (parašas) GiedrėFilipavičienė(AM A032, KPDatest.Nr. 1376)Vilnius, 2011 m.PATVIRTINTALietuvos Respublikos kultūros ministro2012 m. sausio mėn. 19 d.įsakymu Nr. ĮV-49Kaimo tv<strong>ir</strong>tovės dešiniojo Nemuno kranto centrinio įtv<strong>ir</strong>tinimoredutas (unikalus kodas 26533)Nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> specialusis planas (žemėlapiai)I. ĮVADAS1893 m. pradėtas statyti Kauno tv<strong>ir</strong>tovės dešiniojo Nemuno kranto įtv<strong>ir</strong>tinimų ruožas(vad. dešiniojo Nemuno kranto centrinis įtv<strong>ir</strong>tinimas), kuris saugojo miestą iš šiaurės-rytų pusės.Sudėtingą centrinio įtv<strong>ir</strong>tinimo pylimų <strong>ir</strong> griovių sistemą pietinėje dalyje užbaigė dešiniojofronto, dešiniojo flango I redutas (Kauno tv<strong>ir</strong>tovės dešiniojo Nemuno kranto centrinio įtv<strong>ir</strong>tinimoredutas, unikalus kodas 26533). Redutas buvo sudėtinė <strong>ir</strong> neatsiejama centrinio įtv<strong>ir</strong>tinimo dalis.Kauno tv<strong>ir</strong>tovės dešiniojo Nemuno kranto centrinis įtv<strong>ir</strong>tinimas sunaikintas pokariourbanistinių pokyčių <strong>ir</strong> statybų metu. Iki šių dienų išliko tik nežymiai apardytas redutas. Istoriniupožiūriu redutas reikšmingas kaip vienintelė žymė iš buvusių karinių inžinerinių įtv<strong>ir</strong>tinimųkomplekso.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 295/385
Šiuo rengiamu specialiuoju planu siekiama užtikrinti Kauno tv<strong>ir</strong>tovės dešiniojo Nemunokranto centrinio įtv<strong>ir</strong>tinimo reduto išsaugojimą bei pritaikymą viešam pažinimui <strong>ir</strong> naudojimui.Nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> specialiojo plano rengimo pagrindas - Kultūrospaveldo departamento prie Kultūros ministerijos d<strong>ir</strong>ektoriaus 2008-05-27 įsakymas Nr. Į-182„Dėl Kauno tv<strong>ir</strong>tovės dešiniojo Nemuno kranto centrinio įtv<strong>ir</strong>tinimo reduto (unikalus kodas26533. buvęs kodas S672) Kauno m. sav., Kaunas, nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong>specialiųjų planų rengimo“.Planavimo tikslai:1. užtikrinti Kauno tv<strong>ir</strong>tovės dešiniojo Nemuno kranto centrinio įtv<strong>ir</strong>tinimo reduto <strong>ir</strong> joteritorijos išsaugojimą;2. užtikrinti taikomųjų paveldosaugos reikalavimų įteisinimą.Planavimo uždaviniai:1. nustatyti (patikslinti) Kauno tv<strong>ir</strong>tovės dešiniojo Nemuno kranto centrinio įtv<strong>ir</strong>tinimoreduto teritorijos <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonos ribas <strong>ir</strong> jų plotus;2. nustatyti paveldosaugos reikalavimus <strong>ir</strong> konkrečių <strong>tvarkymo</strong> priemonių sistemą Kaunotv<strong>ir</strong>tovės dešiniojo Nemuno kranto centrinio įtv<strong>ir</strong>tinimo reduto teritorijoje <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonoje.Planavimo lygmuo <strong>ir</strong> dokumento tipas - pagal planuojamos teritorijos dydį <strong>ir</strong> sprendiniųkonkretizavimo lygį specialiojo teritorijų planavimo dokumentas yra vietovės lygmens,susidedantis iš Kauno tv<strong>ir</strong>tovės dešiniojo Nemuno kranto centrinio įtv<strong>ir</strong>tinimo reduto teritorijos <strong>ir</strong><strong>apsaugos</strong> zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto.Specialaus plano organizatoriaus funkcijų vykdytojas - Kultūros paveldo departamentoprie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys.Specialaus plano rengėjas - VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3. Vilnius.II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ1. Vertybės apibūdinimasUnikalus objekto kodas: 26533.Buvęs kodas: S672.Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., K. Baršausko g./ M. <strong>ir</strong> V. B<strong>ir</strong>žiškų g.Teritorijos plotas: 78000 m-2.Apsaugos zonos plotas: 81200 m-2.1.1. Istorinė vertybės <strong>ir</strong> jos aplinkos charakteristikaIki XIX a. antros pusės nagrinėjama teritorija buvo tolimame užmiestyje. D<strong>ir</strong>bama <strong>ir</strong>miško žemė priklausė Amalių <strong>ir</strong> Žemųjų Petrašiūnų kaimams. Dabartinių M. <strong>ir</strong> V. B<strong>ir</strong>žiškų <strong>ir</strong> R.Kalantos gatvių trasoje buvo senasis Kauno - Vilniaus vieškelis.Urbanistinė situacija ėmė keistis XIX a. gale, 1879 m. išleidus Rusijos caro Aleksandro IIpotvarkį dėl Kauno tv<strong>ir</strong>tovės statybos.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 296/385
Tv<strong>ir</strong>tovės projektavimo <strong>ir</strong> paruošiamieji darbai baigti 1882 m. 1883 m. pradėta, o 1889 m.baigta 6-to forto statyba. 1887 m. pabaigoje prie skersinio Tv<strong>ir</strong>tovės kelio (dabartinės Breslaujosg.) pastatytas Šaudmenų sandėlis (Kauno tv<strong>ir</strong>tovės dešiniojo Nemuno kranto centrinio įtv<strong>ir</strong>tinimosandėlis, unikalus kodas 26532). To meto planuose <strong>ir</strong> dokumentuose jis vadinamas „trpiniušaudmenų sandėliu už 6-to forto“. Sandėlis buvo pažymėtas Tv<strong>ir</strong>tovės statinio Nr. 770. Sandėlispagrindiniu fasadu orientuotas į vakarus. įvažiavimas į pylimu apjuostą kiemą įrengtas išdabartinės Breslaujos gatvės. P<strong>ir</strong>mame tv<strong>ir</strong>tovės statybos etape plotas tarp 6-to forto <strong>ir</strong> šaudmenųsandėlio nebuvo užstatytas.1892 m. suprojektuotas, o 1893 m. pradėtas statyti centrinis įtv<strong>ir</strong>tinimas, kuris saugojomiestą iš šiaurės-rytų pusės. Jis vadinamas „dešiniojo Nemuno kranto centriniu įtv<strong>ir</strong>tinimu“.Sudėtingą centrinio įtv<strong>ir</strong>tinimo pylimų <strong>ir</strong> griovių sistemą pietinėje dalyje užbaigė dešiniojofronto, dešiniojo flango I redutas (Kauno tv<strong>ir</strong>tovės dešiniojo Nemuno kranto centrinio įtv<strong>ir</strong>tinimoredutas. unikalus kodas 26533). Redutas buvo sudėtinė <strong>ir</strong> neatsiejama centrinio įtv<strong>ir</strong>tinimo dalis.Reduto pask<strong>ir</strong>tis - artilerijos ugnimi dengti rytinio fronto dešinįjį flangą. Redutasnumatytas naudoti tik karo atveju. Jame nebuvo stacionarios ginkluotės <strong>ir</strong> kareivinių. Redutoginkluotė - 7 lengvi lauko artilerijos pabūklai. Juos aptarnavo 46 artileristai. Redutas pagrindiniufasadu -frontu orientuotas į rytų pusę. Koviniai šlaitai <strong>ir</strong> fosa apjuosė uždarą kiemą. Pagrindinisįvažiavimas į redutą buvo šiaurinėje pusėje, iš dabartinės K. Baršausko gatvės. Jis ėjo centrinioįtv<strong>ir</strong>tinimo <strong>ir</strong> reduto fosų dugnu. Vakarų pusėje, reduto užnugaryje, buvo suprojektuotas <strong>ir</strong>įrengtas išvažiavimas atsitraukimui. Pagal 1902 m. projektą reduto. kaip <strong>ir</strong> viso centrinioįtv<strong>ir</strong>tinimo fosoje. įrengta ištisinė metalinė tvora.Po I Pasaulinio karo visas centrinis įtv<strong>ir</strong>tinimas, taip pat <strong>ir</strong> redutas, buvo apleistas <strong>ir</strong>nebenaudojamas. Centrinio įtv<strong>ir</strong>tinimo įrenginiai pradėti naikinti. Pylimai buvo nukasinėjami, jųfosos užverčiamos žemėmis, nebenaudojamos. įtv<strong>ir</strong>tinimo teritorija sk<strong>ir</strong>stoma sklypais.Nepaliesta liko tik I redutas <strong>ir</strong> šaudmenų sandėlis prie jo. Tarpukaryje rytinė kvartalo dalis nuo 6-to forto iki I-mo reduto griovio priklausė sunkiųjų darbų kalėjimui, o vakarinė - su redutu <strong>ir</strong>šaudmenų sandėliu, įėjo į Kauno miesto ribas. Plotas tarp dabartinės Breslaujos. K. Baršausko beiM. <strong>ir</strong> V. B<strong>ir</strong>žiškų gatvių buvo išdalintas stambiais sklypais, kuriuose pastatų dar nestatė. Tuotarpu plotas už šių gatvių susk<strong>ir</strong>tytas sodybiniais sklypais, kuriuose pradėtos namo statybos.Po II Pasaulinio karo situacija nesikeitė iki 6-ojo dešimtmečio vidurio. Didžiausią mastąnaujos statybos kvartale aplink redutą įgavo 1957-1963 m. Čia išaugo ištisas mikrorajonas naujųdaugiabučių gyvenamųjų namų <strong>ir</strong> visuomeninės pask<strong>ir</strong>ties pastatų. Kiek vėliau įrengtas„Žalg<strong>ir</strong>io“ draugijos stadionas (šiuo metu stadiono vietoje įsikūręs prekybos centras „Molas“).Kvartalo pietvakarių kampe, prie M. <strong>ir</strong> V. B<strong>ir</strong>žiškų <strong>ir</strong> Breslaujos gatvių, suformuotas sodybiniųgyvenamųjų pastatų kompleksas. 1985 m. jis papildytas grupe sublokuotų gyvenamųjų namų priepokaryje suformuotos Plieno gatvelės. Teritorijoje tarp Kauno tv<strong>ir</strong>tovės dešiniojo Nemuno krantocentrinio įtv<strong>ir</strong>tinimo reduto <strong>ir</strong> šaudmenų sandėlio 6-tame dešimtmetyje įkurtas kolektyvinis sodas(dabar - SB „Rūta“).1997 m. kvartalo šiaurės-vakarų kampe, greta šaudmenų sandėlio, pastatyta „Lukoil“degalinė. Reduto teritorijos savininkas <strong>ir</strong> naudotojas visą laiką buvo <strong>ir</strong> yra Kauno miestas.Vertybės teritorijai kadastrinis sklypas nesuformuotas. Kauno tv<strong>ir</strong>tovės dešiniojo Nemuno krantoįtv<strong>ir</strong>tinimų ruožas, tęsesis nuo Nemuno iki Neries, sunaikintas pokario urbanistinių pokyčių <strong>ir</strong>statybų metu. Iki šių dienų išliko lik nežymiai apardytas I redutas (1 pav.). Istoriniu požiūriuvedutas reikšmingas kaip vienintelė žymė iš buvusių karinių inžinerinių įtv<strong>ir</strong>tinimų komplekso.Netoliese išlikęs sandėlis yra ankstesnis už redutą <strong>ir</strong> yra 6-ojo forto priklausinys. Su dešiniojoNemuno kranto centrinio įtv<strong>ir</strong>tinimo redutu funkcinio ryšio jis neturėjo.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 297/385
[1 pav.]1.2. Esama vertybės <strong>ir</strong> jos aplinkos būklėReduto ŠR dalyje pastatyti trys paminklai <strong>ir</strong> kryžius. Paminklai sk<strong>ir</strong>ti vokiečių karobelaisviams, nužudytiems LKP veikėjams <strong>ir</strong> Suvalkijos valstiečių streiko dalyviams žymisk<strong>ir</strong>tingus, bet vienodai reikšmingus šalies istorinius įvykius.Šiuo metu reduto teritorija labai apleista. Progresuojanti erozija toliau niveliuoja objektąsu jį supančia aplinka. Apaugusi krūmynais <strong>ir</strong> neapšviesta reduto teritorija nėra saugilankytojams.Aplinkinėse teritorijose vyksta sparti urbanizacija. Vakarinėje pusėje įsikūrusi s.b. „Rūta“v<strong>ir</strong>to gyvenamųjų namų kvartalu. Rytinėje pusėje įsikūrę gyventojų sporto, maitinimo bei kitobuitinio aptarnavimo įstaigos. „Molo“ prekybos centras. Likusioje neužstatytoje „Žalg<strong>ir</strong>io“stadiono teritorijoje (teniso aikštynų vietoje) pagal parengtą detalųjį planą numatoma daugiabučiųgyvenamųjų pastatų statyba, reduto teritorijoje planuojama tiesti gatvę.2. Apskaitos <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> dokumentų apžvalga2001-03-01 Kultūros paveldo centro d<strong>ir</strong>ektorius patv<strong>ir</strong>tino Kauno tv<strong>ir</strong>tovės dešiniojoNemuno kranto centrinio įtv<strong>ir</strong>tinimo reduto teritorijos ribų <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonų planą. Nustatytasvertybės teritorijos plotas - 7.8 ha. <strong>apsaugos</strong> nuo fizinio poveikio zonos plotas - 4.14 ha <strong>ir</strong>vizualinės <strong>apsaugos</strong> polonio plotas - 6,48 ha. Nustatytos vertybės teritorijos ribos nesutampa sukadastrinių sklypų ribomis, todėl dėl sklandaus tolimesnio vertybės išsaugojimo <strong>ir</strong> priežiūros josturi būti tikslinamos.2002-05-21 KVAD d<strong>ir</strong>ektoriaus įsakymu Nr. 112 redutas įregistruotas Kultūros vertybiųregistre.2005-04-29 Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-190 pripažintasvalstybės saugomu viešam pažinimui <strong>ir</strong> naudojimui, t.y. sudaryti sąlygas dabarties <strong>ir</strong> ateitieskartoms nekilnojamąjį kultūros paveldą pažinti, lankyti <strong>ir</strong> juo naudotis.2008-05-27 Kultūros paveldo departamento įsakymu Nr. Į-182 „Dėl Kauno tv<strong>ir</strong>tovėsdešiniojo Nemuno kranto centrinio įtv<strong>ir</strong>tinimo reduto (unikalus kodas 26533, buvęs kodas S672).Kauno m. sav., Kaunas, nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> specialiųjų planų rengimo“inicijuotas specialiojo plano rengimo.3. Patv<strong>ir</strong>tintų <strong>ir</strong> rengiamų teritorijos planavimo dokumentų analizė[2 pav. Kauno bendrojo planu I pakeitimo fragmentas]Kauno miesto bendrasis planas (bendrojo plano 1 pakeitimas). Reduto teritorijaprisk<strong>ir</strong>iama laisvoms bendro <strong>naudojimo</strong> želdynų teritorijoms. \ vakarus <strong>ir</strong> pietvakarius nuo josišsidėstę sodybinio užstatymo teritorijos. į rytus - daugiaaukščių statinių, šiaurėje - visuomeninėspask<strong>ir</strong>ties teritorijos, pietuose - Nemuno šlaito želdynai, kurių dalis prisk<strong>ir</strong>iama saugomomsgamtinėms teritorijoms (schemoje pažymėta žalia linija).Bendrajame plane numatomą Studentų gatvės tąsą tarp K. Baršausko <strong>ir</strong> B<strong>ir</strong>žiškų gatvių,reduto rytinėje pusėje, siūloma projektuoti atitraukiant ją nuo objekto saugiu atstumu: tiesiantgatvę neturi būti pažeistos objekto vertingosios savybės (vertingi elementai) - išlikę fosos <strong>ir</strong>glasio fragmentai. Gatvė galėtų nusitiesti esamų privažiavimų vietoje kad. sklypo Nr.190101570015 ribose. Projektuojant gatvę turėtų būti numatytas <strong>ir</strong> dv<strong>ir</strong>ačių bei pėsčiųjų takoįrengimas reduto pusėje.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 298/385
Aukštybinių pastatu išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialusis planas(patv<strong>ir</strong>tintas 2007-03-01 Kauno savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-69). Pagal specialųjį planąvertybės - reduto - teritorijoje <strong>ir</strong> jo <strong>apsaugos</strong> zonoje draudžiama aukštybinių pastatų statyba(vietos, kuriose draudžiama aukštybinių pastatų statyba, pavaizduotos rausva spalva. 3 pav.).Aukštybinių pastatų statyba galima šiaurinėje nagrinėjamos teritorijos dalyje, kitoje K. Baršauskogatvės pusėje. Specialiojo plano pagrindinio brėžinio fragmentas vaizduojamas 3 pav.[3 pav.][4 pav.]Išorinės vaizdinės reklamos (1VR) išdėstymo Kauno mieste specialusis planas(patv<strong>ir</strong>tintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2006-05-18 sprendimu Nr. T-206). Pagal šįplaną visa planuojama teritorija patenka į ekstensyvios 1VR dislokacijos zoną (H zona. 4 pav.).Šiuo metu, ties redutu esanti K. Baršausko gatvės vizualinės zonos atkarpa yra persotinta IVRįrenginiais.Reduto apžvalgai bei jį supančios aplinkos išsaugojimui siūloma demontuoti čia esančiusreklamos stendus perkialiant juos į kitas vietas.Sodų bendrijos „Rūta“ žemės sklypo detaliojo plano korektūra (5 pav.; ka<strong>ir</strong>ėje pusėjepažymėta teritorija), 2000 m. „Kauno planas“ parengė s.b. „Rūta“ detalųjį planą. Pagal šį planą 5sklypai prie K. Baršausko gatvės pateko į draudžiamos užstatyti teritorijos zoną. Šiuo sprendimunorėta išlaikyti vizualinę jungtį Baršausko gatvės išklotinėje tarp šaudmenų sandėlio <strong>ir</strong> reduto.Šioje atkarpoje esantys s.b. želdiniai <strong>ir</strong> degalinė vizualiai teritorijos vientisumo nesukuria, okrūmais <strong>ir</strong> medžiais apaugęs redutas sunkiai suvokiamas aplinkoje. Kita vertus, išlikęs sandėlisyra ankstesnis už redutą, <strong>ir</strong> yra 6-ojo forto priklausinys: su centrinio įtv<strong>ir</strong>tinimo redutu funkcinioryšio jis neturėjo. Detaliojo plano korektūros poveikio kultūros paveldo vertybėms vertinimąatliko paveldosaugos specialistė - ekspertė p. N. Steponaitytė. Vertinimo išvadose teigiama, jogkorektūra nepažeis kultūros vertybių <strong>ir</strong> jų vertingųjų savybių (užstatymą siūloma formuotiatitraukiant nuo sklypo ribos, naujų pastatų tūriais atkartojant jau esamų siluetus; siūlomoformuoti užstatymo aukštingumas numatomas iki 7.5 m, tankumas - 25 proc.)Sklypo kad. Nr. 190101570015 detalusis planas (5 pav.: dešinėje pusėje pažymėtateritorija). Jame projektuojama: sklypo ribų keitimas, mažinant esamo sklypo plotą <strong>ir</strong> prijungiantįsiterpusį žemės sklypą, būdo <strong>ir</strong> pobūdžio keitimas, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybėstarybos 2006 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. T-312 „Dėl Kauno m. savivaldybės teritorijosbendrojo plano p<strong>ir</strong>mojo pakeitimo patv<strong>ir</strong>tinimo“, teritorijos <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> režimonustatymas, nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės <strong>naudojimo</strong> pask<strong>ir</strong>ties. Projektuojamas<strong>naudojimo</strong> būdas - gyvenamosios <strong>ir</strong> komercinės pask<strong>ir</strong>ties teritorijos, pobūdis - daugiaaukščių <strong>ir</strong>aukštybinių gyvenamųjų namų statybos bei prekybos, paslaugų <strong>ir</strong> pramogų objektų statybos.[5 pav.]4. Išvados1. Kauno tv<strong>ir</strong>tovės dešiniojo Nemuno kranto įtv<strong>ir</strong>tinimų ruožas, kuris tęsėsi nuo Nemunoiki Neries, sunaikintas pokario urbanistinių pokyčių <strong>ir</strong> statybų metu. Iki šių dienų išliko tiknežymiai apardytas redutas. Istoriniu požiūriu redutas reikšmingas kaip vienintelė žymė išbuvusių karinių inžinerinių įtv<strong>ir</strong>tinimų komplekso.2. 2001-03-01 Kultūros paveldo centro d<strong>ir</strong>ektorius patv<strong>ir</strong>tino Kauno tv<strong>ir</strong>tovės dešiniojoNemuno kranto centrinio įtv<strong>ir</strong>tinimo reduto teritorijos ribų <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonų planą. Nustatytos© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 299/385
vertybės teritorijos ribos nesutampa su kadastrinių sklypų ribomis, todėl dėl sklandaus tolimesniovertybės išsaugojimo <strong>ir</strong> priežiūros jos turi būti tikslinamos.3. 2005-04-29 Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-190 pripažintasvalstybės saugomu viešam pažinimui <strong>ir</strong> naudojimui.4. Šiuo metu reduto teritorija labai apleista. Progresuojanti erozija toliau niveliuojaobjektą su jį supančia aplinka. Apaugusi krūmynais <strong>ir</strong> neapšviesta reduto teritorija nėra saugilankytojams.5. 2008-05-27 Kultūros paveldo departamento įsakymu Nr. Į-182 „Dėl Kauno tv<strong>ir</strong>tovėsdešiniojo Nemuno kranto centrinio įtv<strong>ir</strong>tinimo reduto (unikalus kodas 26533, buvęs kodas S672),Kauno m. sav., Kaunas, nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> specialiųjų planų rengimo“inicijuotas specialiojo plano rengimo.6. Patv<strong>ir</strong>tintų <strong>ir</strong> rengiamų teritorijos planavimo dokumentų analizės metu išnagrinėti šieplanai:a) Kauno miesto bendrasis planas (bendrojo plano I pakeitimas);b) Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialusisplanas;c) Išorinės vaizdinės reklamos (IVR) išdėstymo Kauno mieste specialusis planasd) Sodų bendrijos „Rūta“ žemės sklypo detaliojo plano korektūra;e) Sklypo kad. Nr. 190101570015 detalusis planas.Grėsmę vertybės išsaugojimui kelia Kauno miesto bendrojo plano bei sklypo kad. Nr.190101570015 detaliojo plano sprendiniai. Neigiamoms pasekmėms išvengti siūloma:bendrajame plane numatomą Studentų gatvės tąsą tarp K. Baršausko <strong>ir</strong> B<strong>ir</strong>žiškų gatvių, redutorytinėje pusėje, projektuoti už reduto pylimo, atitraukiant ją nuo objekto saugiu atstumu: tiesiantgatvę neturi būti pažeistos objekto vertingosios savybės (vertingi elementai) - išlikę fosos <strong>ir</strong>glasio fragmentai. Šis aspektas taip pat turi būti įvertinamas <strong>ir</strong> sprendžiamas sklypo kad. Nr.190101570015 detaliojo plano sprendiniuose.Kitų planų sprendiniai vertybei neigiamos įtakos neturės.III. SPRENDINIAISprendiniai grindžiami:CH Kauno tv<strong>ir</strong>tovės dešiniojo Nemuno kranto centrinio įtv<strong>ir</strong>tinimo reduto planavimodarbų programoje (užduotyje), išduotoje 2008 m. rugsėjo 12 d. Kultūros paveldo departamentoKauno teritorinio padalinio, keliamais tikslais <strong>ir</strong> uždaviniais (žiūr. įvadą);CH esamos padėties analizės išvadomis (žiūr. I dalies 4 skyrių).CH analogų <strong>tvarkymo</strong> pavyzdžiais (žiūr. 4 priedą)Teritorijos <strong>tvarkymo</strong> koncepcijaPlečiantis miestui, vertybės - reduto - teritorija, XX a. pr. buvusi Kauno priemiestyje,atsidūrė intensyviai urbanizuotoje jo dalyje. Urbanizacijos procesai čia tebevyksta iki šiol.Kadangi vertybės aplinka jau yra smarkiai <strong>ir</strong> negrįžtamai pakitusi, reduto teritorijos <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong>zonos tvarkymui siūlomas kontrasto principas: vertybės teritorija - raiškus gamtinis elementasintensyviai urbanizuotame miesto audinyje.Šiuo metu reduto teritorija apleista <strong>ir</strong> sunkiai apžvelgiama. Objektą siūloma sutvarkytiišryškinant vertingąsias savybes <strong>ir</strong> atkuriant prarastas, išryškinant reljefo formas, teritorijąpritaikant miesto parkui - rekreacijos <strong>ir</strong> poilsio zonai.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 300/385
1. Vertybės teritorijos <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonos bei jos <strong>apsaugos</strong> pozonių ribų nustatymas1.1 Vertybės teritorijos ribų nustatymasVertybės teritorijos ribos tikslinamos rytinę <strong>ir</strong> vakarinę ribas sutapdinant su esamųkadastrinių sklypų ribomis-1. Prie vertybės teritorijos prijungiamas pietrytinis kampas šiuo metuesantis <strong>apsaugos</strong> nuo fizinio poveikio pozonyje._____________-1 „Kultūros paveldo objekto teritorijos ribos nustatomos taip, kad sutaptų su sklypų ar jųdalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis. Tais atvejais, kai tyrimais pagrįstos, vertinimotarybos nustatytos kultūros paveldo objekto teritorijos ribos neatitinka daiktinės teisės objektųribų, institucija, atsakinga už šio objekto apsaugą ar inicijavusi objekto paskelbimą saugomu,organizuoja <strong>ir</strong> finansuoja sklypo dalies ar sklypų dalių, kaip naujų daiktinės teisės objektų,įteisinimą“. LR Nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> įstatymas (Žin. 2004, Nr. 153-5571)11 str.Vertybės teritorijos vakarinė riba nusitęs sklypų kad. Nr.190102740003, 190102740004, 190102740053,190102740052,190102740051, 190102740055, 190102740054,190102740040,190102740029, 190102740046, 190102740044,190102740045,190102740026, 190102740056, 190102740033,190102740057,190102740047 rytinėmis kraštinėmis; pietinėje dalyje riba nustatoma sujungiant linija sklypokad. Nr. 190102740047 PR <strong>ir</strong> sklypo kad. Nr. 190101570015 PV kampų taškus; rytinė ribasutapdinama su sklypo kad. Nr. 190101570015 rytine kraštine; šiaurinėje dalyje riba brėžiamalinija sujungiant sklypo kad. Nr. 190101570015 ŠV kampą su sklypo ka. Nr. 190102740003 ŠRkampu.Vertybės teritorijos plotas - 77976 m-2 [7,80 ha] (buvęs plotas - 7,80 ha).1.2. Apsaugos zonos <strong>ir</strong> pozoniu ribų nustatymasSpecialiuoju planu tikslinamos <strong>apsaugos</strong> zonos ribos, koreguojami <strong>apsaugos</strong> nuo fiziniopoveikio <strong>ir</strong> vizualinės <strong>apsaugos</strong> pozoniai.Nustatant <strong>apsaugos</strong> zonos <strong>ir</strong> pozonių ribas vadovautasi Nekilnojamojo kultūros paveldoobjektų <strong>apsaugos</strong> zonų nustatymo taisyklėmis, patv<strong>ir</strong>tintomis LR vyriausybės nutarimu, 2006m.gegužės 29 d. Nr. 486 (Žin., 2006, Nr. 61-2197), objekto aplinkos vizualiniais tyrimais, istorinemedžiaga.Apsaugos zona nežymiai sumažinama PV <strong>ir</strong> ŠR nagrinėjamos teritorijos dalyse, išplėstašiaurinėje <strong>ir</strong> PR dalyse.Apsaugos zonos plotas 109227 m-2 [10,92 ha] (buvęs plotas - 10,62 ha).Įvertinus esamą objekto <strong>ir</strong> jo aplinkos būklę, galimas jos kitimo tendencijas beipatv<strong>ir</strong>tintus Kauno miesto bendrojo plano sprendinius, pakoreguotos <strong>apsaugos</strong> zonos <strong>apsaugos</strong>© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 301/385
nuo fizinio poveikio pozonio ribos. Apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis apima rytines sodųbendrijai „Rūta“ priklausančių sklypų kad. Nr.190102740003, 190102740004, 190102740053,190102740052,190102740051, 190102740055, 190102740054,190102740040,190102740029, 190102740046, 190102740044,190102740045,190102740026, 190102740056, 190102740033,190102740057,190102740047 dalis, o taip pat teritoriją, esančią už pietinės vertybės teritorijos ribos. Pietinė šiopozonio riba sutapdindama su sklypų kad. Nr. 190101590015, 190101590002, 190101590001šiaurine kraštine, toliau - dv<strong>ir</strong>ačių tako pietine riba. Apsaugos zonos <strong>apsaugos</strong> nuo fiziniopoveikio zonos ribos nuo vertybės teritorijos ribos nutolę apie 16-31 m atstumu.Apsaugos zonos <strong>apsaugos</strong> nuo fizinio poveikio pozonio plotas 14124 m-2 [1,41 ha](buvęs plotas - 4,14 ha).Apsaugos zonos vizualinės <strong>apsaugos</strong> pozonis vakarinėje dalyje apima SB „Rūta“priklausančią teritoriją. Pietinėje pusėje vieną sklypų eilę, esančią pietinėje B<strong>ir</strong>žiškų gatvėspusėje (piečiau jos prasideda Kauno bendrajame plane nustatyta saugoma gamtinė teritorija -Nemuno šlaito želdynai). Rytinėje pusėje vizualinės <strong>apsaugos</strong> pozonis apima vakarinę sklypokad. Nr. 190101570015 dalį <strong>ir</strong> sklypą kad. Nr. 190101570027. Šiaurinėje pusėje <strong>apsaugos</strong> zonosvizualinės <strong>apsaugos</strong> pozonio riba sutapdinama su K. Baršausko gatvės vidurio (ašine) linija.Apsaugos zonos vizualinės <strong>apsaugos</strong> pozonio ribos nuo vertybės teritorijos ribos nutolę apie 30 –100 m atstumu.Apsaugos zonos vizualinės <strong>apsaugos</strong> pozonio plotas 95103 m-2 [9,51 ha] (buvęs plotas -6,48 ha).2. Paveldotvarkos projekto sprendiniai2.1. Vertybės teritorijaTeritorija Nr. 1 (vertybės teritorija)Sklypai kad. Nr. :suformuotų kad. sklypų nėraSaugojimo režimas T 0 Leistinas pastatųaukštisŽemės sklypo 0 0 Žemės sklypoužstatymoužstatymotankumasintensyvumas(procentais)Tvarkytos darbai a - Tvarkybos darbaikultūros paveldokitų objektųobjektųReikalavimai c 1 d 1 Reikalavimai© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 302/385
teritorijostvarkymuižemės darbamsSaugojimo režimas - TAUSOJAMOJO NAUDOJIMOTeritorija neužstatoma.a - Galimi tvarkybos darbai:- taikomieji <strong>ir</strong> ardomieji tyrimai;- avarijos grėsmės pašalinimo darbai;- remontas, konservavimas, restauravimas, atkūrimas, pritaikymas;- šių darbų planavimas <strong>ir</strong> projektavimas.Visi tvarkybos darbai vykdomi pagal reikalavimus įteisintus paveldo tvarkybosreglamentuose.c 1 - Reikalavimai teritorijos tvarkymui:- medžių <strong>ir</strong> krūmų k<strong>ir</strong>timas, žolinės dangos įsėjimas; gali būti paliekami vertingi pavieniaimedžiai, nedidelės jų grupės;- pažeistų reljefo formų restauravimas, atkūrimas;- mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, informacinių ženklų įrengimas (naudotinatūralias medžiagas: medį, metalą, akmenį <strong>ir</strong> kt.);- pėsčiųjų, dv<strong>ir</strong>ačių takų, apžvalgos aikštelių įrengimas (dangos gruntinės, galimasfragmentinis medžio dangų panaudojimas);- susitelkęs vanduo fosoje gali būti paliekamas, tačiau reduto šlaitai turi būti tvarkomi <strong>ir</strong>stiprinami apsaugant juos nuo tolimesnės erozijos;- apšvietimo įrengimas (įrengiant apšvietimą naudoti „paslėptus“ šviestuvus);- rengiant bendrajame plane numatytos gatvės projektą, atlikti poveikio kultūros vertybeivertinimą. Įgyvendinant projektą nepažeisti vertybės vertingųjų savybių;- teritorijos PR <strong>ir</strong> ŠR dalyse siūloma įrengti stovėjimo aikšteles lankytojų transportui,d 1 - Reikalavimai žemės darbams:- prieš vykdant žemės judinimo darbus būtina atlikti archeologinius tyrimus;- atliekant žemės judinimo darbus vadovautis LR Vyriausybės nutarimo „Dėl specialiųjųžemės <strong>ir</strong> miško <strong>naudojimo</strong> sąlygų patv<strong>ir</strong>tinimo“. 1992 m. gegužės 12 d. Nr. 343, Vilnius (Žin.,1992, Nr. 22-652) IX skyriumi „Dujotiekių <strong>apsaugos</strong> zonos“.2.2. Apsaugos zonos <strong>apsaugos</strong> nuo fizinio poveikio pozomsTeritorija Nr. 2(<strong>apsaugos</strong> zonos <strong>apsaugos</strong> nuofizinio poveikio pozonis)Sklypų kad. Nr. : [...]Saugojimo režimas -T 0 Leistinas pastatųaukštisŽemės sklypo 0 0 Žemės sklypoužstatymoužstatymotankumasintensyvumas(procentais)Tvarkytos darbai - - Tvarkybos darbai© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 303/385
kultūros paveldoobjektųReikalavimaiteritorijostvarkymuikitų objektųc 2 d 2 Reikalavimaižemės darbamsTeritorija neužstatoma.c 2 - Reikalavimai teritorijos tvarkymui:- išsaugoma atv<strong>ir</strong>a erdvė.- galimi žemaūgiai želdiniai;- išsaugoma istoriškai susiformavusi B<strong>ir</strong>žiškų gatvės trasa;- įrengiami pėsčiųjų takai reduto apėjimui - apžiūrai (esant būtinybei - jų įrengimuiesamuose sklypuose suformuojami servitutai).d 2 - reikalavimai žemės darbams:- leidžiami nekeičiantys reljefo pobūdžio žemės darbai, išskyrus buvusių reljefo formųatkūrimą pagal tyrimų duomenis;- atliekant žemės judinimo darbus vadovautis LR Vyriausybės nutarimo „Dėl specialiųjųžemės <strong>ir</strong> miško <strong>naudojimo</strong> sąlygų patv<strong>ir</strong>tinimo“. 1992 m. gegužės 12 d. Nr. 343, Vilnius (Žin.,1992. Nr. 22-652 ) IX skyriumi „Dujotiekių <strong>apsaugos</strong> zonos“.2.3. Apsaugos zonos vizualinės <strong>apsaugos</strong> pozonisApsaugos zonos vizualinės <strong>apsaugos</strong> pozonis sk<strong>ir</strong>stomas į keturias teritorijas, kuriomsnustatomi sk<strong>ir</strong>tingi reglamentai. Tai:a) vakarinėje planuojamos teritorijos dalyje yra mažaaukščio sodybinio užstatymo (sb„Rūta“) teritorija Nr. 3.1:b) rytinėje teritorijos dalyje - Kauno miesto bendrajame plane nustatyta daugiaaukščiųstatinių teritorija, kuriai rengiamas detaliojo plano projektas. Brėžinyje ši teritorija pažymėta Nr.3.2c) šiaurinėje - K. Baršausko gatvės erdvė. Teritorijos Nr. 3.3;d) Pietinėje - B<strong>ir</strong>žiškų gatvės erdvė <strong>ir</strong> aukštutinės Nemuno šlaito terasos dalis. TeritorijosNr. 3.4.Reglamentai šiose teritorijose nustatomi atsižvelgiant į kiekvienos jų charakteristiką <strong>ir</strong>galimą įtaką vertybei.Teritorija Nr. 3.1(<strong>apsaugos</strong> zonos vizualinės <strong>apsaugos</strong> pozonis)Sklypų kad. Nr. : [...]Saugojimo režimas - 7,50 Leistinas pastatųaukštisŽemės sklypo 25 % - Žemės sklypoužstatymoužstatymotankumasintensyvumas(procentais)Tvarkytos darbai - b 1 Tvarkybos darbai© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 304/385
kultūros paveldoobjektųReikalavimaiteritorijostvarkymuikitų objektų- d 3 Reikalavimaižemės darbamsLeidžiamas maksimalus statinių aukštis: 7,5 m nuo žemės pav<strong>ir</strong>šiaus iki stogo kraigo.Užstatymo tankumas: 25%.b 1 - Reikalavimai naujiems statiniams:- užstatymo pobūdis - sodybinis.d 3 - reikalavimai žemės darbams:- leidžiami nekeičiantys reljefo pobūdžio žemės darbai.Teritorija Nr. 3.2(<strong>apsaugos</strong> zonos vizualinės <strong>apsaugos</strong> pozonis)Sklypų kad. Nr. : 190101570015 <strong>ir</strong> 190101570027Saugojimo režimas - 30* Leistinas pastatųaukštisŽemės sklypo 50 % - Žemės sklypoužstatymoužstatymotankumasintensyvumas(procentais)Tvarkytos darbai - J2 Tvarkybos darbaikultūros paveldokitų objektųobjektųReikalavimaiteritorijostvarkymui- d 3 Reikalavimaižemės darbamsLeidžiamas maksimalus statinių aukštis: 30 m nuo žemės pav<strong>ir</strong>šiaus iki stogo kraigo.*Pastatus arčiau vertybės teritorijos ribos siūloma statyti žemesnius.Užstatymo tankumas: 50%.b 2 - Reikalavimai naujiems statiniams:- užstatymo pobūdis - laisvo planavimo, užstatymo liniją atitraukiant nuo vertybėsteritorijos ribos.d 3 - reikalavimai žemės darbams:- leidžiami nekeičiantys reljefo pobūdžio žemės darbai.Teritorija Nr. 3.3 (<strong>apsaugos</strong> zonos vizualinės <strong>apsaugos</strong> pozonis)Sklypų kad. Nr.: suformuotų kad. sklypų nėraSaugojimo režimas - 0 Leistinas pastatųaukštisŽemės sklypo 0 0 Žemės sklypoužstatymoužstatymo© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 305/385
tankumas(procentais)Tvarkytos darbaikultūros paveldoobjektųReikalavimaiteritorijostvarkymuiintensyvumas- - Tvarkybos darbaikitų objektųc 3 d 2 Reikalavimaižemės darbamsTeritorija neužstatoma.c 3 - Reikalavimai teritorijos tvarkymui:- teritorijoje neįrenginėti naujų reklaminių stendų, iškelti esamus;- būtinas informacinių ženklų apie vertybę įrengimas,d 2 - reikalavimai žemės darbams:- leidžiami nekeičiantys reljefo pobūdžio žemės darbai, išskyrus buvusių reljefo formųatkūrimą pagal tyrimų duomenis;- atliekant žemės judinimo darbus vadovautis LR Vyriausybės nutarimo „Dėl specialiųjųžemės <strong>ir</strong> miško <strong>naudojimo</strong> sąlygų patv<strong>ir</strong>tinimo“. 1992 m. gegužės 12 d. Nr. 343, Vilnius (Žin.,1992, Nr. 22-652) IX skyriumi „Dujotiekių <strong>apsaugos</strong> zonos“.Teritorija Nr. 3.4 (<strong>apsaugos</strong> zonos vizualinės <strong>apsaugos</strong> pozonis)Sklypų kad. Nr.: suformuotų kad. sklypų nėraSaugojimo režimas - 0 Leistinas pastatųaukštisŽemės sklypo 0 0 Žemės sklypoužstatymoužstatymotankumasintensyvumas(procentais)Tvarkytos darbai - - Tvarkybos darbaikultūros paveldokitų objektųobjektųReikalavimaiteritorijostvarkymuic 4 d 3 Reikalavimaižemės darbamsTeritorija neužstatoma.c 4 - Reikalavimai teritorijos tvarkymui:- išsaugomi <strong>ir</strong> tvarkomi esami želdynai;- galimas naujų pėsčiųjų takų, laiptelių, suoliukų <strong>ir</strong> kt. mažųjų kraštovaizdžioarchitektūros elementų įrengimas. Šių objektų įrengimui siūloma naudoti natūralias medžiagas.- būtinas informacinių ženklų apie vertybę įrengimas,d 3 - reikalavimai žemės darbams:- leidžiami nekeičiantys reljefo pobūdžio žemės darbai.2.4. Transporto dalis© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 306/385
Reduto teritorija yra Kauno mieste, šiaurinėje <strong>ir</strong> pietinėje pusėse ribojama K. Baršausko <strong>ir</strong>B<strong>ir</strong>žiškų gatvių. Patekimui į vertybės teritoriją numatomas įvažiavimas iš K.Baršausko <strong>ir</strong>B<strong>ir</strong>žiškų gatvių, pietrytinėje <strong>ir</strong> šiaurrytinėje teritorijos dalyse. Šiose vietose planuojamos <strong>ir</strong>stovėjimo aikštelės lankytojų autotransportui. Teritorija lengvai pasiekiama miesto visuomeniniutransportu <strong>ir</strong> pėsčiomis. Pėsčiųjų patekimas į vertybės teritoriją numatomas šiaurinėje dalyje iš K.Baršausko gatvės pusės <strong>ir</strong> pietinėje dalyje iš B<strong>ir</strong>žiškų gatvės. Taip pat siūloma įrengti pėsčiųjųdv<strong>ir</strong>ačiųtaką rytinėje teritorijos dalyje, tarp reduto <strong>ir</strong> planuojamos naujos miesto gatvės. Šis takasjungtų studentų (KTU) miestelį su rekreacinėmis Nemuno šlaitų teritorijomis.2.5. Inžineriniai tinklaiŠio paveldotvarkos projekto apimtyje inžineriniai tinklai nesprendžiami <strong>ir</strong> nenagrinėjami.Ši dalis būtina rengiant detalųjį planą arba techninį projektą.Aiškinamąjį raštą parengė architektėSigita PuodžiukaitėTVIRTINUV<strong>ir</strong>šininkė......... Laura Nalivaikienė2011 m. gruodžio 16 d.TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTO PATIKRINIMO AKTAS NR. TP5-24Tikrinanti institucija Valstybinė teritorijų planavimo <strong>ir</strong>statybos inspekcija prie Aplinkosministerijos, A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius.Tikrinamasis dokumentasKauno tv<strong>ir</strong>tovės dešiniojo Nemuno krantodokumentas - centrinio įtv<strong>ir</strong>tinimo reduto(unikalus kodas 26533, buvęs kodasS672) Kauno m. sav., Kaunasnekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong>specialusis planas- teritorijos <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong>zonos ribų planas <strong>ir</strong> paveldotvarkosprojektas. Planavimo rūšis -specialusisplanas; planavimo lygmuo pagaltv<strong>ir</strong>tinančią instituciją - Vyriausybėsįgaliota institucija; planavimo lygmuopagal planuojamos teritorijos dydį <strong>ir</strong>sprendinių konkretizavimo lygį -vietovės.Planavimo organizatoriusKultūros paveldo departamentas prieKultūros ministerijos. Šnipiškių g. 3, LT-09309, Vilnius.Dokumento rengėjas VĮ Lietuvos paminklai. Šnipiškių g. 3,LT-09309 Vilnius.Tikrinimui pateikti dokumentaiKauno tv<strong>ir</strong>tovės dešiniojo Nemuno kranto© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 307/385
Patikrinimo apibendrinimasPatikrinimo išvadaSiūlymas tv<strong>ir</strong>tinančiai institucijaicentrinio įtv<strong>ir</strong>tinimo reduto (unikaluskodas 26533, buvęs kodas S672) Kaunom. sav., Kaunas nekilnojamojo kultūrospaveldo <strong>apsaugos</strong> specialiojo planoteritorijos<strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonos ribų plano <strong>ir</strong>paveldotvarkos projekto sprendiniai(aiškinamasis raštas <strong>ir</strong> brėžiniai) beiplanavimo procedūrų dokumentai, 1 byla(2 egz.).Dokumento sprendiniai <strong>ir</strong> planavimoprocedūros iš esmės atitinka Teritorijųplanavimo įstatymo <strong>ir</strong> kitų teritorijųplanavimą reglamentuojančių teisės aktųreikalavimus.TeigiamaKauno tv<strong>ir</strong>tovės dešiniojo Nemuno krantocentrinio [tv<strong>ir</strong>tinimo reduto (unikaluskodas 26533, buvęs kodas S672) Kaunom. sav., Kaunas nekilnojamojo kultūrospaveldo <strong>apsaugos</strong> specialųjį planą -teritorijos <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonos ribų planą <strong>ir</strong>paveldotvarkos projektą siūloma tv<strong>ir</strong>tinti.PASTABA. Patikrinimo aktas galioja vienerius melus nuo jo patv<strong>ir</strong>tinimo dienos.Nepatv<strong>ir</strong>tinus teritorijų planavimo dokumento per vienerius metus, dokumentastikrinamas pakartotinai, išduodant naują patikrinimo aktą.Dokumentą patikrino Teritorijų planavimo valstybinėspriežiūros skyriaus specialistė DonataBaltrušaitytė, tel. (8 5) 272 34 82Parašas ........Patikrinimo data:2011 m. gruodžio 16 d.Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. ĮV-685 „DėlDruskininkų miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> specialiojoplano – teritorijos <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonos ribų plano patv<strong>ir</strong>tinimo“Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong>įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153- 5571; 2008, Nr. 59-2203) 22 straipsniu, LietuvosRespublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006,Nr. 66-2429; 2007, Nr. 39-1437; 2010, Nr. 65- 3195, Nr. 84-4404) 18 straipsnio 8 dalimi, 28straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 308/385
ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ (Žin., 2005, Nr. 58-2034) 1.4 punktu, Nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> specialiojo teritorijų planavimodokumentų rengimo taisyklių, patv<strong>ir</strong>tintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro <strong>ir</strong> LietuvosRespublikos aplinkos ministro 2005 m. b<strong>ir</strong>želio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005,Nr. 81-2973; 2008, Nr. 144-5797), 37.2 punktu <strong>ir</strong> atsižvelgdamas į Kultūros paveldodepartamento prie Kultūros ministerijos 2011 m. spalio 5 d. teikimą Nr. (13.1)2-2484:1. Tv<strong>ir</strong>tinu pridedamą Druskininkų miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūrosvertybių registre: 30185, buvęs kodas: U52) nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> specialųjįplaną - teritorijos <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonos ribų planą.2. Nustatau, kad šis įsakymas tą pačią dieną oficialiai be šio įsakymo 1 punkte nurodytonekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> specialiojo plano skelbiamas „Valstybės žiniose“, oįsakymas su šiuo planu – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).3. Pavedu Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos per 15 kalendoriniųdienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti šio įsakymo 1 punkte nurodytą nekilnojamojokultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> specialųjį planą įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimodokumentų registre <strong>ir</strong> paskelbti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijosinterneto tinklalapyje.KULTŪROS MINISTRASARŪNAS GELŪNAS_________________(ženklas)VI „LIETUVOS PAMINKLAI“Šnipiškių g. 3, LT-09309, Vilnius, tel. 272 40 95. Faksas 272 40 54Įmonės kodas 110051791PLANAVIMOORGANIZATORIUSPLANAVIMOORGANIZATORIAUSFUNKCIJŲ VYKDYTOJAS:KOMPLEKSAS:STADIJA:BYLA:Aplinkos <strong>apsaugos</strong> ministerijaKvalifikacijos atestatas Nr. 1690, išduotas 2011-01-21PATVIRTINTALietuvos Respublikos kultūros ministro2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. ĮV-685Kultūros paveldo departamentasprie Kultūros ministerijosKultūros paveldo departamento prie Kultūrosministerijos Alytaus teritorinis padalinysDruskininkų miesto istorinė dalis(unikalus kodas kultūros vertybių registre30185)Nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong>specialusis planasTERITORIJOS IR APSAUGOS ZONOS RIBŲPLANASSPRENDINIAISP-10(2008)-P© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 309/385
D<strong>ir</strong>ektoriusProjektavimo tarnybosvadovo pavaduotojaVilnius, 2011 m.(parašas)Drumsta (parašas)Filipavičienė1376)GiedrėVydmantas(AM A032, KPD atest. Nr.UAB „SENOJO MIESTO ARCHITEKTAI“(ženklas)Šv. Ignoto g. 5, 2001 Vilnius, Įmonės kodas 125921419, Tel. 261 11 15,Faksas 212 27 53, Atest. Nr. 3046ORGANIZATORIUSKultūros paveldo departamentasprie Kultūros ministerijosAlytaus teritorinis padalinysB<strong>ir</strong>utės g. 3a, LT-62151 AlytusKOMPLEKSAS: SMA/08 - 33ŽYMĖJIMAS:Nekilnojamosios kultūros vertybės unikaluskodas 30185 (buv. U52)OBJEKTAS:DRUSKININKŲ MIESTO ISTORINĖ DALISDALIS:TERITORIJOS IR APSAUGOS ZONŲ RIBŲSPECIALUSIS PLANASSTADIJA:SPRENDINIAID<strong>ir</strong>ektoriusE. ŽilinskasProjekto vadovėI. KliobavičiūtėAtest. Nr. 1106, NKVA 1377ARCHITEKTAI: „D.Sabaliauskienė 1107A, NKVA 1111,G.Jankauskas“Vilnius, 2008-2011 m._________________PATVIRTINTALietuvos Respublikos kultūrosministro 2011 m. lapkričio mėn.11 d. įsakymu Nr. ĮV-6851.1. Planavimo tikslai <strong>ir</strong> uždaviniai:I. ĮVADASDruskininkų miesto istorinės dalies teritorijos <strong>ir</strong> vizualinės <strong>apsaugos</strong> zonų ribų planaspatv<strong>ir</strong>tintas Kultūros paveldo centro d<strong>ir</strong>ektoriaus 2005 03 04. Vertybės teritorijos plotas 109,6ha. Vizualinės <strong>apsaugos</strong> zonos plotas 5,81 ha.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 310/385
Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 Druskininkųmiesto istorinė dalis pripažinta valstybės saugoma urbanistine vietove.Vertybės <strong>apsaugos</strong> tikslai - viešam pažinimui <strong>ir</strong> naudojimui. Specialiojo planavimotikslas: specialiuoju planu nustatytais sprendiniais užtikrinti Druskininkų miesto istorinės daliesteritorijos išsaugojimą.Planavimo uždavinys: nustatyti (patikslinti) Druskininkų miesto istorinės dalies teritorijosbei <strong>apsaugos</strong> zonos ribas <strong>ir</strong> jų plotus;1.2. Teisinis kultūros paveldo teritorijos <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonų ribų nustatymo pagrindas.Kultūros paveldo teritorijos <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonų ribos nustatomos remiantis: Kultūrospaveldo departamento prie Kultūros ministerijos d<strong>ir</strong>ektoriaus įsakymais :CH 2008-05-30 Nr. Į-189 Dėl Druskininkų miesto istorinės dalies (unikalus kodas30185, buvęs U52) nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> specialiojo plano rengimo" (Žin.,2008, Nr. 65- 2495);CH 2008-10-23 Nr. Į-427 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijosd<strong>ir</strong>ektoriaus 2008-05-30 įsakymo Nr. Į- 189 „Dėl Druskininkų miesto istorinės dalies (unikaluskodas 30185, buvęs U52) nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> specialiojo plano rengimo“pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 127-4877);Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Alytaus teritorinio padalinioišduotomis planavimo sąlygomis <strong>ir</strong> užduotimi (2008-12-11 Nr. 2A-337).Vietovės teritorijos ribas apibrėžia vertinimo taryba. Druskininkų miesto centrinės daliesteritorija <strong>ir</strong> vizualinės <strong>apsaugos</strong> zona nustatyta 2005-01-06, patv<strong>ir</strong>tinta 2005-03-04.Vertybės teritorijos plotasApsaugos zonos – vizualinės <strong>apsaugos</strong>pozonio109,6 ha5,81 haVietovės teritorijos <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonų ribas nustatomos parengus teritorijų planavimodokumentą - specialųjį planą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūrospaveldo <strong>apsaugos</strong> įstatymo (Žin., 2004, Nr. 153-5571) nuostatomis. Nekilnojamojo kultūrospaveldo <strong>apsaugos</strong> specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis (Žin. 2008-12-16 Nr. 144-5797), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 486„Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų <strong>apsaugos</strong> zonų nustatymo taisykles“ nuostatomis (Žin.,2006, NR. 61-2197).2.1. Sąlygų sąvadas2008-08-06 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinispadalinys plano rengėjams išdavė planavimo sąlygas <strong>ir</strong> užduotį, kurias papildė <strong>ir</strong> patikslino 2008-12-11 raštu Nr. 2A-337.Tai atsitiko todėl, jog 2008-10-23 Kultūros paveldo departamento prie kultūrosministerijos d<strong>ir</strong>ektoriaus įsakymu Nr. Į-427 „Dėl 2008-05-30 įsakymo Nr. Į-189 „DėlDruskininkų miesto istorinės dalies (unikalus kodas 30185, buvęs U52) nekilnojamojo kultūrospaveldo <strong>apsaugos</strong> specialiojo plano rengimo“ pakeitimo“ buvo pakeistas specialiojo planolygmuo iš „vietovės“ į „rajono“ lygmenį.Projektas parengtas vadovaujantis atsakingų institucijų pateiktomis sąlygomis:© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 311/385
CH 2008-12-11 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytausteritorinis padalinio išduotomis planavimo sąlygomis <strong>ir</strong> planavimo darbu užduotimi Nr. 2A-337;CH 2008-11-26 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regioninio aplinkos<strong>apsaugos</strong> departamento planavimo sąlygomis rajono lygmens bendrojo ar specialiojo <strong>ir</strong> vietovėslygmens specialiojo ar detaliojo planavimo dokumentui rengti NR. ARST-5-265A;CH 2008-07-17 Druskininkų savivaldybės administracijos architektūros <strong>ir</strong> urbanistikosskyriaus planavimo sąlygomis specialiojo planavimo dokumentams rengti Nr. A-56/08 (supriedais).2.2. Dokumento rengimo etapai.CH Esamos būklės analizės stadija.Esamos būklės analizės stadijoje nustatyta tvarka informacija apie pradėtą rengti teritorijųplanavimo dokumentą buvo paskelbta vietinėje spaudoje (laikraštyje „Druskonis“ 2008 12 05 Nr.49 (981)): apie planavimo proceso pradžią, specialiojo plano rengimo tikslus <strong>ir</strong> uždavinius, planoorganizatoriaus <strong>ir</strong> rengėjų kontaktai. Esamos būklės medžiagoje koncepcijos stadijoje išnagrinėtaDruskininkų istorinės miesto dalies urbanistinė raida; atliktas vizualinis istorinių <strong>ir</strong> saugomųkultūrinių objektų vertinimas, foto fiksacija; identifikuoti pagrindiniai vertingų miesto panoramų<strong>ir</strong> silueto apžvalgos taškai; surinkti duomenys apie planuojamoje teritorijoje esančius <strong>ir</strong>Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus <strong>ir</strong> jiems nustatytus paveldosaugosreikalavimus, planuojamoje teritorijoje esančias nekilnojamąsias kultūros vertybes, atliekamaplanuojamos teritorijos patv<strong>ir</strong>tintuose atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentuoseesančio nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimui darančių įtaką sprendinių analizė.Atsižvelgiant į saugomos teritorijos vertingąsias savybes, suformuotos specialiojo planokoncepcijai parengti išvados.CH Koncepcijos rengimo stadija.Pagal esamos būklės analizėje suformuotas išvadas pagrįsta vietovės <strong>apsaugos</strong> nuo fiziniopoveikio <strong>ir</strong> (ar) vizualinės <strong>apsaugos</strong> pozonių nustatymo būtinybė, buvo parengti 6 Druskininkųmiesto istorinės dalies teritorijos <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonų koncepcijų variantai. Koncepcijos stadijojenustatomos vertybės teritorijos bei vizualinės <strong>apsaugos</strong> pozonio ribos <strong>ir</strong> plotai.6-ajam koncepcijos variantui buvo pritarta :CH 2011-07-13 Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros Ministerijos Alytausteritorinis padalinys raštu Nr. 2A-163 „Dėl Druskininkų miesto istorinės dalies (30185)koncepcijos“;CH 2011-07-18 Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija raštu „Dėl pritarimoDruskininkų miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 30185, buvęs U52)nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> specialiojo plano koncepcijai Nr. 6“ Nr. 52-1854;CH 2011-07-19 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 1-ojiNekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (protokolo išrašas Nr. VT-49).CH Sprendiniu konkretizavimo stadija, viešumas.Specialiojo plano koncepcijos 6 variantas buvo pateiktas visuomenei susipažinimuiwww.kpd.lt interneto svetainės puslapyje, paskelbta apie specialiojo plano sprendiniųkonkretizavimo etapą - baigiamojo planavimo proceso etapo pradžią, pasiūlymų pateikimotvarką: vietą, laiką <strong>ir</strong> galimybę teikti pastabas <strong>ir</strong> pasiūlymus.Sprendinių konkretizavimo stadijoje tikslinami sprendiniai, vertybės teritorijos <strong>ir</strong>vizualinės <strong>apsaugos</strong> zonos ribų koordinatės. Atliktas sprendinių pasekmių poveikio vertinimasplanavimo sąlygose nurodytais aspektais. Gauti sprendinių derinimo raštai iš planavimo sąlygasišdavusių institucijų.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 312/385
III. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ3. Druskininkų miesto istorinė raidaDruskininkų m. istorinė dalis reikšminga senųjų Lietuvos kurortų urbanistikos,architektūros <strong>ir</strong> istorinio palikimo prasme. Sk<strong>ir</strong>tingi mecenatų skonio, išprusimo, tautiškumopavyzdžiai atsispindi XIX a. - XX a. miesto plano struktūroje <strong>ir</strong> atsk<strong>ir</strong>ų vilų bei gydyklųarchitektūroje. Druskininkų savitumą iliustruoja landšaftinė situacija - buv. senoji gyvenvietė prieDruskinio ežero sujungta tiesioginiu keliu su gydyklomis prie Nemuno upės <strong>ir</strong> aplinkinė miškųvietovė, dabar tapusi miesto parku. Kurorto istorijos tyrinėtojai mano, kad Druskininkųgyvenvietė buvo žinoma jau XIII a., kai lietuviai kovojo prieš Kryžiuočių ordiną. Nemuno <strong>ir</strong>Ratnyčios upių santakoje stovėjusi gynybinė pilis. P<strong>ir</strong>mas iki šiol žinomas rašytinis šaltinis,minintis Druskininkus, yra Lietuvos Metrika. Joje rašoma, jog 1596 m. Druskininkų kaimasatiduotas Pervalko dvaro valdytojui ponui Voropajui. Vietovės vardas susijęs su druska.Druskininkas - asmuo, vertęsis druskos gamyba, pardavimu, pristatymu. Jau labai seniai čiatryško mineralinių druskų turinčios versmės. Šaltinių gydomąja galia p<strong>ir</strong>mieji įsitikino vietiniaikaimiečiai. Jie pastebėjo, kad pabraidžiojus po kai kuriuos panemunės šaltinius greičiau išgyjažaizdotos kojos. Dėl to apie XVII- XIX a. pr. apsukresni druskininkiečiai pradėjo „gydyti“. XVIIIa. ypač išgarsėjo liaudies gydytojų Sūručių (Sūrmiečių, Suraučių) dinastija. 1789 m.Druskininkais susidomėjo Gardine vykusio Seimo nariai. Jų paskatintas, vietovę aplankėLietuvos - Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. Apie 1790 m. jo įsakymu rūmųgydytojas pradėjo t<strong>ir</strong>ti Druskininkų mineralinio vandens gydomąsias savybes <strong>ir</strong> 1794 m. b<strong>ir</strong>želio20 d. dekretu Druskininkus paskelbė gydomąja vietove. Tačiau tikru kurortu Druskininkai tapopo universiteto profesoriaus I. Fonbergo 1835 m. išspausdintų Druskininkų šaltinių mineraliniovandens cheminės sudėties tyrimų. Pateikus duomenis carui Nikolajui I, gautas leidimas 1837metais vystyti Druskininkuose kurortą, nors neoficialiai mineralinės <strong>ir</strong> purvo vonios jau veikėnuo šimtmečio pradžios. 1838 m. pastatyta 14 vonių gydykla, kuri 1840-1841 m. praplėsta iki 50vietų. Šią gydyklą 1894 m. sunaikino gaisras. Po gaisro buvo pastatyta dar didesnė mūrinėbalneologinė 150 vietų gydykla. 1841 m. įsteigta Druskininkų Gydytojų draugija, kurios tikslasbuvo gerinti <strong>ir</strong> plėsti Druskininkuose kurortinį gydymą. Gydytojo K.Volfgango pastangomis1844 m. Gardine pradedamas leisti žurnalas „Druskininkų šaltinių undinė“. XIX a. pabaigojeDruskininkai buvo garsūs ne tik visoje carinės Rusijos imperijoje, bet <strong>ir</strong> už jos ribų. Per P<strong>ir</strong>mąjįPasaulinį karą Druskininkai labai nukentėjo. Nors 1923 m. pavasarį oficialiai atidarytas p<strong>ir</strong>maskurortinis sezonas po karo, tačiau kurortas atkurtas tik 1930 metais, iniciatyvą perėmus Lenkijoskrašto bankui: padaryta keletą naujų gręžtinių šaltinių, sparčiai augo besigydančiųjų skaičius(1930 m. buvo 7900, o 1937 m. jau 11000 ligonių), pastatyta daug naujų vilų. 1924-1939 m. buvoypač populiarus gydytojos E. Levickos gydymo saule, oru <strong>ir</strong> judėjimu parkas („Zakladlecznicznego stosowania slonca, powietrza i ruchu“). Parke veikė vyrų. moterų <strong>ir</strong> vaikų sektoriai.Po Antrojo Pasaulinio karo. 1951 m., parko atkuriamuosius darbus pradėjo bei toliau taikėgydomosios kūno kultūros gydymo metodikas Karolis Dineika. Sovietmečiu kurortoinfrastruktūra buvo pritaikyta masiniam SSSR žmonių gydymui. Tuo metu veikė 10 sanatorijų,buvo pastatytos mineralinio vandens <strong>ir</strong> gydomojo purvo bei fizioterapijos gydyklos, per metusilsėdavosi apie 400.000 žmonių. Druskininkus garsina ne tik unikalios gamtos versmės, bet <strong>ir</strong>pasaulinę šlovę pelnę menininkai. Čia kūrė dailininkas <strong>ir</strong> kompozitorius M.K.Čiurlionis, gimėįžymus skulptorius modernistas Žakas Lipšicas (Jacąues Lipchitz). Druskininkų savivaldybės <strong>ir</strong>jos apylinkių gamtinius išteklius sudaro vandens telkiniai <strong>ir</strong> jų pakrantės, rekreaciniai miškai <strong>ir</strong>© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 313/385
kiti želdynai, rekreacinės <strong>ir</strong> saugomos teritorijos, estetiškai vertingi gamtinio kraštovaizdžiodariniai <strong>ir</strong> vaizdai bei saugomi kraštovaizdžio objektai.Druskininkų, kaip kurorto egzistavimo pagrindas yra mineralinio <strong>ir</strong> mineralizuotovandens radimvietės. Druskininkuose trykšta 7 unikalūs chloridinių natrio <strong>ir</strong> kalio vandenųšaltiniai. Druskininkų kurortas įsikūręs viename miškingiausių respublikos arealų. Didžiuliopušynų masyvo, juosiančio kurortą, bendras plotas yra daugiau kaip 50 tūkst. ha. Pagrindinėdalis aplinkinių miškų priklauso Druskininkų miškų urėdijai, likusi - Veisiejų (ka<strong>ir</strong>iajameNemuno krante).Ypač didelę reikšmę turi rekreaciniai miškai, kurie sąlygoja kurorto vertę, jomikroklimatą, poilsio <strong>ir</strong> turizmo galimybes.Kultūros paveldo įva<strong>ir</strong>ovė pagal kultūros paveldo objektų pasisk<strong>ir</strong>stymą Druskininkųkurorto <strong>ir</strong> apylinkių teritorijoje yra gana plati - nuo pavienių istorijos, archeologijos,architektūros, urbanistikos vertes turinčių kultūros vertybių iki intensyvios jų sankaupos vietovių.Remiantis Druskininkų turizmo <strong>ir</strong> verslo informacijos centro (TVIC) bei natūrinių tyrimųinformacija nustatyta, kad didžiausia kultūros paveldo objektų sankaupa Druskininkų mieste.Didžioji dalis nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų <strong>ir</strong> pastatų kompleksų turi architektūrinę beiistorinę vertę: XIX a. pab. - XX a. pr. statytos medinės dekoratyviai puoštos vilos,susikoncentravusios senojoje miesto dalyje (Laisvės a., šv. Jokūbo, Ma<strong>ir</strong>onio gatvėse).Plačiau apie Druskininkų istoriją <strong>ir</strong> urbanistinę miesto raidą žr. prieduose:CH „Druskininkų miesto planinės erdvinės kompozicijos ypatumai“, AlgimantasMačiulis, „Urbanistika <strong>ir</strong> architektūra“, 2009 (33 (1):20-27);CH Lietuvos urbanistikos paveldas <strong>ir</strong> jo vertybės II tomas: „Rytų Lietuvos miestai <strong>ir</strong>miesteliai“ 1 knyga, Algimantas Miškinis, Druskininkai 301-323 psl., „Savastis“, 2002.4.1 Pradiniai duomenys - reikšmingumas, statusas, <strong>apsaugos</strong> tikslai, vertingosioskomplekso savybės, teritorija <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zona.4.1.1. Juridinės bazės analizė:Analizuojami planuojamoje teritorijoje esančios nekilnojamosios kultūros paveldovertybės, kultūros paminklai, pagrindimai jų apskaitos duomenys bei nustatyti <strong>apsaugos</strong>reikalavimai. Nagrinėjamos vertybių teritorijos, jų <strong>apsaugos</strong> zonos, <strong>apsaugos</strong> reikalavimai beipateikiamas apibendrintas jų vertinimas.Vadovaujantis NKPAĮ 4 straipsniu (Žin., 2004, Nr. 153-5571) Nekilnojamojo kultūrospaveldo apsaugą sudaro:1) apskaita;2) skelbimas saugomu;3) saugojimas - tvarkyba <strong>ir</strong> naudojimas;4) pažinimas, jo sklaida;5) atgaivinimas (reabilitacija).4.1.2. Nekilnojamųjų kultūros vertybių, esančių urbanistinėje vietovėje, apskaitosanalizėNekilnojamųjų kultūros vertybių sudėtis:Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> įstatymo 3 straipsnis (Žin., 2004, Nr.153-5571) apibrėžia :1. Nekilnojamasis kultūros paveldas sk<strong>ir</strong>stomas pagal sandarą <strong>ir</strong> pagal reikšmingumąlemiantį vertingųjų savybių pobūdį.2. Nekilnojamasis kultūros paveldas pagal sandarą yra:© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 314/385
1) pavienis objektas - viela, statinys ar kitas nekilnojamasis daiktas, turintis vertingųjųsavybių;2) kompleksinis objektas - kultūros paveldo objektų grupė, reikšminga savo visuma;3) vietovė.3. Nekilnojamasis kultūros paveldas pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybiųpobūdį ar jų derinį gali būti :1) archeologinis - praeities ūkinės ar gynybinės veiklos, gyvenamosios, laidojimo ar kultovietos, jų kompleksai arba vietovės, kurių vienintelis arba vienas iš pagrindinių moksliniųduomenų šaltinių yra archeologiniai tyrimai <strong>ir</strong> radiniai;2) povandeninis - po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esantys archeologiniai objektai,vietovės <strong>ir</strong> reikšmingais pripažinti nekilnojamieji ar kilnojamieji daiktai, kurių vienintelis arbavienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių yra povandeniniai tyrimai <strong>ir</strong> radiniai;3) mitologinis - reikšmingais pripažinti tautosakoje minimi senovės kulto ar kitos žmoniųveiklos objektai;4) etnokultūrinis - reikšmingais pripažinti statiniai, jų kompleksai, vietos ar vietovės,atskleidžiančios etninės kultūros savitumą;5) architektūrinis - reikšmingais pripažinti architektūrinės kūrybos statiniai, jų dalys,priklausiniai <strong>ir</strong> tokių statinių vientisos architektūrinės kompozicijos <strong>ir</strong> (ar) vietų kompleksai,ansambliai, vietos bei vietovės;6) urbanistinis - reikšmingomis pripažintos istorinės miestų dalys, miesteliai <strong>ir</strong> panašiosvietos bei vietovės;7) želdynai - reikšmingais pripažinti istoriniai parkai, sodai <strong>ir</strong> panašūs objektai arvietovės, kuriems būdinga žmogaus veiklos, gamtinės <strong>ir</strong> istorinės aplinkos dermė;8) inžinerinis - reikšmingais pripažinti inžineriniai techniniai statiniai <strong>ir</strong> jų kompleksai,taip pat gamybinė ar technologinė įranga;9) istorinis - reikšmingais pripažinti objektai ar vietovės, susiję su svarbiais visuomenės,kultūros <strong>ir</strong> valstybės istorijos įvykiais ar asmenybėmis arba išgarsinti literatūros ar kitų menokūrinių:10) memorialinis - objektai, sk<strong>ir</strong>ti reikšmingiems kultūros <strong>ir</strong> valstybės istorijos įvykiamsar asmenybėms atminti;11) dailės - reikšmingais pripažinti monumentaliosios dailės kūriniai, koplytėlės,koplytstulpiai, stogastulpiai, monumentalieji kryžiai, memorialiniai statiniai <strong>ir</strong> kiti dailės kūriniai,tiesiogiai susiję su jų užimama <strong>ir</strong> naudoti reikalinga teritorija;12) sakralinis - objektai, vietos, jų kompleksai <strong>ir</strong> vietovės, reikšmingos religinėmsbendruomenėms, bendrijoms <strong>ir</strong> centrams;13) kultūrinės raiškos - reikšmingais pripažinti individo ar individų grupės kūrybiniųnetradicinių ieškojimų padariniai.4.2. Druskininkų miesto istorinėje dalyje esančių NKV objektų sudėtiesapibūdinimas:4.2.1. Istorinės miesto dalies vertingosios savybės (vertingi elementai <strong>ir</strong> dalys):planinė struktūra - stačiakampė. Susiformavo XIX-XX a. Planinėje struktūroje ryškios dviaikštės: rombo formos aikštė su cerkve viduryje <strong>ir</strong> stačiakampio formos aikštė su bažnyčiaviduryje. Kurortas <strong>ir</strong> gyvenvietė augo kartu, <strong>ir</strong> plėtėsi Nemuno vingyje,užstatymas - vyrauja medinė architektūra, pastatai 1-3 aukštų. Architektūra turėjo 2ryškius etapus: 1 - carizmo (1837- 1920). Šiame laikotarpyje 1910-1914 m. buvo kurortourbanistikos <strong>ir</strong> architektūros klestėjimo laikmetis: susiformavo gatvių <strong>ir</strong> aikščių tinklas; pastatyta© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 315/385
daug vilų „rusiškos“ stilistinės pakraipos - asimetrinės, su bokšteliais, puošniais prieangiais. IIetapas - lenkmečio (1920-1939), šiam laikotarpyj statytos vilos daugiausia atstovauja„šveicariškosios vilos“ tipą, taip pat statiniai <strong>ir</strong> su „vokiškojo“ moderno tendencijomis. Šiamlaikotarpiui būdinga dar viena stilistinė pakraipa parėmusi vietinės statybos tendencijas <strong>ir</strong> liaudisdekoro išraiškas - tai paprasti, darnių proporcijų mediniai gyvenamieji namai <strong>ir</strong> vasarnamiai.Pagal kultūros vertybės pagrindinį dosjė, parengtą architektės istorikės A. Jarukaitienės2005-03-21, nustatyti Druskininkų istorinės dalies vertingi elementai <strong>ir</strong> dalys: -- gatvių tinklas <strong>ir</strong> užstatymo pobūdis;- aikščių planai <strong>ir</strong> jų tūrinės erdvinės kompozicijos;- želdynai <strong>ir</strong> želdiniai (želdinių grupės prie bažnyčios, prie vandens, sodybose prie namų);- vandens įrenginiai <strong>ir</strong> natūralūs telkiniai.4.2.2. Druskininkų miesto centrinės dalies <strong>ir</strong> jos gretimybių apskaitos duomenysNekilnojamojo kultūros paveldo apskaitą sudaro inventorizavimas, konkrečiųnekilnojamųjų kultūros vertybių išaiškinimas <strong>ir</strong> registravimas (Lietuvos nekilnojamojo kultūrospaveldo <strong>apsaugos</strong> įstatymo 8 straipsnis (Žin., 2004, Nr. 153- 5571). Druskininkų miesto centrinėsdalies teritorijoje yra įregistruota 20 nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių [...].Pastatai 14Pastatų kompleksai 4Laidojimo vietos 24.2.3.Detali nekilnojamųjų vertybių Druskininkų urbanistinės vietovėje sklaidaViso Druskininkų miesto savivaldybėje yra registruota 52 kultūros paveldo vertybės: [...]4.3. Nekilnojamųjų kultūros vertybių saugojimas, tvarkyba <strong>ir</strong> naudojimas:4.3.1. Nekilnojamųjų kultūros vertybių saugojimo tikslai.Vadovaujantis NKPAĮ 4 straipsnio (Žin., 2004, Nr. 153-5571) nuostatomis,Nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> <strong>reglamentavimas</strong> nustatomas vadovaujantis šiais<strong>apsaugos</strong> tikslais:1) mokslinio pažinimo - išsaugoti archeologinius <strong>ir</strong> kitus unikalius istorinių duomenų,kuriuos galima perimti atliekant saugomo objekto ar vietovės mokslinius tyrimus, šaltinius.2) viešojo pažinimo <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> - sudaryti sąlygas dabarties <strong>ir</strong> ateities kartomsnekilnojamąjį kultūros paveldą pažinti, lankyti <strong>ir</strong> juo naudotis;3) viešosios pagarbos - apsaugoti memorialinius <strong>ir</strong> sakralinius objektus, m<strong>ir</strong>usiųjų aržuvusiųjų palaidojimo <strong>ir</strong> atminimo vietas (karių, sukilėlių, pasipriešinimo okupantams dalyvių <strong>ir</strong>kitas neveikiančias kapines ar pavienius kapus).Druskininkų miesto istorinės dalies teritorijoje esančiom nekilnojamosioms kultūrosvertybėms nustatyti šie <strong>apsaugos</strong> tikslai: [lentelė]4.3.2. Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkyba <strong>ir</strong> naudojimas.Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkyba <strong>ir</strong> naudojimas yra apibrėžti LietuvosRespublikos nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> įstatymu (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr.153-5571).© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 316/385
4.3.2.1. Viešajam pažinimui <strong>ir</strong> naudojimui saugomo nekilnojamojo kultūros paveldoapsauga apibrėžta NKPAĮ 19 straipsnyje (Žin., 2004, Nr. 153-5571):1. Viešajam pažinimui <strong>ir</strong> naudojimui saugomo objekto, kitokio objekto, esančio viešajampažinimui <strong>ir</strong> naudojimui saugomame kompleksiniame objekte, vietovėje, valdytojas gali juonaudotis nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytais būdais.2. Viešajam pažinimui <strong>ir</strong> naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėjedraudžiama:1) naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsiassavybes;2) teritorijoje <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonoje stalyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar išraiškanustelbtų kultūros paveldo objektą ar objektus <strong>ir</strong> trukdytų juos apžvelgti;3) naikinti ar žaloti paminklines lentas, nekilnojamosios kultūros vertybės informaciniusstendus arba kultūros paveldo objekto ar vietovės teritorijos riboženklius.3. Nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytoms viešajam pažinimui <strong>ir</strong> naudojimuisaugomo objekto ar vietovės neišt<strong>ir</strong>toms dalims galioja šio įstatymo 17 straipsnio reikalavimai.4. Viešajam pažinimui <strong>ir</strong> naudojimui saugomame objekte draudžiami vertingąsias savybessumenkinantys statybos darbai: kultūros paveldo objektą pritaikyti kitiems, negu nurodytanekilnojamosios kultūros vertybės pase, <strong>naudojimo</strong> būdams; padidinti saugomų statinių<strong>naudojimo</strong> intensyvumą - pristatyti priestatus, papildomus aukštus, įrengti naujas mansardas,formuoti naują planinę struktūrą <strong>ir</strong> kitaip naikinti autentiškumo požymius.5. Jeigu valdytojas įrodo, kad saugomo objekto naudojimas tokios vertybės pasenustatytais <strong>naudojimo</strong> būdais <strong>ir</strong> apimtimi yra nuostolingas, nepateisina jo išlaikymo išlaidų <strong>ir</strong> kadnėra norinčiųjų perimti kultūros paveldo objektą naudoti nepažeidžiant vertingųjų savybių, už šioobjekto apsaugą atsakinga institucija pasiūlo valdytojo lėšomis atlikti visus būtinus mokslinioištyrimo <strong>ir</strong> dokumentų <strong>tvarkymo</strong> darbus, kad būtų galima nustatyti galimus pakeitimus,mažiausiai kenksiančius vertingosioms savybėms, arba pareikalauja objektą užkonservuoti.Pastaruoju atveju užkonservavimo išlaidas kultūros ministro patv<strong>ir</strong>tinta tvarka kompensuoja užobjekto apsaugą atsakingos institucijos.6. Siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padarytaneigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijossutikimas, jeigu norima:1) dalyti į atsk<strong>ir</strong>as dalis saugomą objektą ar jo teritorijoje esančius sklypus <strong>ir</strong> keisti jųribas, išskyrus Saugomų teritorijų įstatymo nustatytus atvejus;2) saugomo objekto teritorijoje keisti žemės <strong>naudojimo</strong> būdą <strong>ir</strong> pobūdį, užstatymo režimą,pastatų ar stalinių pask<strong>ir</strong>tį;3) saugomo objekto teritorijoje <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonose statyti statinius, keisti upių vagas,keisti esamus bei įrengti naujus vandens telkinius, keisti reljefą, steigti naujus ar plėsti esamuskarjerus, sodinti vertingąsias savybes užstosiančius želdinius;4) įrengti komercines reklamas, lauko antenas <strong>ir</strong> kitus techninius įrenginius saugomųstatinių išorėje.7. Sutikimas pagal šio straipsnio 6 dalį nebūtinas, jeigu tokie veiksmai leidžiami pagalsavivaldybės tarybos <strong>ir</strong> už to objekto apsaugą atsakingos institucijos patv<strong>ir</strong>tintą saugomo objektoteritorijos <strong>ir</strong> jos <strong>apsaugos</strong> zonų <strong>tvarkymo</strong> planą <strong>ir</strong> (ar) paveldotvarkos projektą, kuriuosenustatomas galimas kiekvieno sklypo <strong>naudojimo</strong> pobūdis <strong>ir</strong> užstatymo sąlygos.8. Kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonose reklama įrengiamapagal kultūros ministro patv<strong>ir</strong>tintas taisykles.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 317/385
9. Privačios nuosavybės teise valdomo kultūros paveldo objekto valdytojas gali imtiužmokestį už kultūros paveldo statinio vidaus patalpų bei teritorijos lankymą ar rinkti išlankytojų aukas (užmokestį) kultūros paveldo objekto priežiūrai <strong>ir</strong> tvarkybai, reikalauti atlygio užobjekto vaizdo naudojimą komercinei reklamai.4.3.2.2.Viešosios pagarbos nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga apibrėžtaNKPAĮ 20 straipsnyje (Žin., 2004, Nr. 153- 5571):1. Visos kapinės prižiūrimos pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patv<strong>ir</strong>tintaskapinių <strong>tvarkymo</strong> taisykles. Neveikiančių kapinių teritorijoms nustatoma pagrindinėkonservacinė (saugojimo) žemės <strong>naudojimo</strong> pask<strong>ir</strong>tis, o ši gali būti pakeista tik pripažinus kitokiovisuomenės poreikio v<strong>ir</strong>šenybę <strong>ir</strong> perkėlus m<strong>ir</strong>usiųjų palaikus.2. Viešosios pagarbos nekilnojamojo kultūros paveldo vieta gali būti saugoma, nors <strong>ir</strong>nėra jokių žmogų, įvykį ar kitokias jos vertingąsias savybes liudijančių autentiškų dalių arelementų. Ši vieta žymima paminklinėmis lentomis, skulptūros kūriniais, memorialiniaisstatiniais, buvusią įvykio ar gyvenamąją aplinką parodančiais daiktais. Draudžiama griauti aržaloti statinius, sk<strong>ir</strong>tus tokios vietos vertingosioms savybėms pažymėti. Šie statiniai gali būtikeičiami ar statomi nauji tik gavus už tos vietos apsaugą atsakingos institucijos sutikimą.Visų neveikiančių kapinių tvarkybą <strong>ir</strong> naudojimą reglamentuoja Kapinių <strong>tvarkymo</strong>taisyklės (Žin., 2006, Nr. 22-695).5. Urbanistinės vietovės - Druskininkų miesto centrinės dalies vertybės teritorijos <strong>ir</strong>vizualinės <strong>apsaugos</strong> pozinio apibūdinimas.5.1. Druskininkų miesto centrinės dalies vertybės teritorijos <strong>ir</strong> vizualinės <strong>apsaugos</strong>pozinio ribų aprašymas.Urbanistinės vietovės vertybės teritorijos ribos apibrėžtos:- pietuose (Sausoji g.) <strong>ir</strong> rytuose (Krėvės g.) gatvių raudonosiomis linijomis, tarp šiųgatvių - kvartalų viduje, (nesilaikant įregistruotų VĮ „Registrų centras“ sklypų ribų, pagal istorinįišlikusį užstatymą bei išklotines);- šiaurės rytuose Nemuno upės kranto linija:- šiaurėje išlikusio istorinio užstatymo kvartalų viduje, (nesilaikant įregistruotų VĮ„Registrų centras“ sklypų ribų);- vakaruose Žaliosios gatvės raudonosiomis linijomis bei išlikusio istorinio užstatymokvartalų viduje, (nesilaikant įregistruotų VĮ „Registrų centras“ sklypų ribų); Turistų gatvėsraudonąja linija bei kapinių ribomis.Vizualinės <strong>apsaugos</strong> pozonis - apibrėžtas į vakarus nuo suplanuotos vertybės teritorijosribų; labiausiai vizualiai susijusioje su saugoma istorinio centro dalimi, jautrioje urbanistinėjeteritorijoje. Vizualinės <strong>apsaugos</strong> polonyje vakarinėje pusėje yra fragmentiškai išlikęs istorinisgyvenamųjų pastatų miesto užstatymas, dalinai išlikusi planinė sklypų struktūra. Druskinio ežeropakrantės bei senosios kapinės.Vizualinės <strong>apsaugos</strong> pozonis - apibrėžtas į rytus nuo suplanuotos vertybės teritorijos ribų;apima nedidelę Nemuno ka<strong>ir</strong>iojo kranto teritoriją, kurioje yra fragmentiškai išlikęs istorinisužstatymas, rekreacijai naudojama Nemuno krantinė <strong>ir</strong> susiformavę vizualiniai ryšiai su istorinėmiesto centro dalimi.Visos vizualinės <strong>apsaugos</strong> pozonio ribos, pravestos miesto kvartalų viduje, nesilaikantįregistruotų VĮ „Registrų centras“ sklypų ribų; išskyrus labai trumpą atkarpą šiaurės vakaruose,sutampančia su Mizarų gatvės raudonosiomis linijomis.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 318/385
5.2.Galiojančių teritorijos <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonų nustatymo juridinis pagrindas <strong>ir</strong>principai.Apsaugos zonų ribos <strong>ir</strong> plotai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikosnekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> įstatymo (Žin., 2004, Nr. 153-5571) nuostatomis,Nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimotaisyklėmis (LR kultūros ministro <strong>ir</strong> LR aplinkos ministro 2005-06-23 įsakymas Nr. ĮV-261/Dl-322, toliau - taisyklės), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr.486 „Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų <strong>apsaugos</strong> zonų nustatymo taisykles“ nuostatomis(Žin., 2006, NR. 61-2197).Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų <strong>apsaugos</strong> zonų nustatymo taisyklėse apibrėžtipagrindiniai principai, kuries vadovaujamasi nustatant <strong>apsaugos</strong> zonas:„Kultūros paveldo objektų <strong>apsaugos</strong> zonos nustatomos plano rengimo etapuose surinkusduomenis apie planuojamoje teritorijoje esančius kultūros paveldo objektus, kuriems rengiamasplanas, šių objektų būklę, atliktus tyrimus, parengtus apskaitos <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> dokumentus, atlikusplanuojamos teritorijos patv<strong>ir</strong>tintuose teritorijų planavimo dokumentuose esančio nekilnojamojokultūros paveldo saugojimui darančių įtaką sprendinių analizę, surinkus duomenis apieplanuojamoje teritorijoje esančius <strong>ir</strong> Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus <strong>ir</strong>jiems nustatytus paveldosaugos reikalavimus, planuojamoje teritorijoje esančias nekilnojamąsiaskultūros vertybes, nustačius planuojamos teritorijos atitinkamo nekilnojamojo kultūros paveldosaugojimo prioritetus, principus <strong>ir</strong> taikytinus paveldosaugos reikalavimus <strong>ir</strong> tik pagrinduskultūros paveldo objektų <strong>apsaugos</strong> zonų <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> nuo fizinio poveikio <strong>ir</strong> (ar) vizualinės<strong>apsaugos</strong> pozonių nustatymo būtinybę bei apsaugai užtikrinti būtinus pozonių dydžius, įvertinusplano sprendinių padarinius, planą viešai apsvarsčius, suderinus su suinteresuotomisinstitucijomis <strong>ir</strong> jį patv<strong>ir</strong>tinus. Kultūros paveldo objektų <strong>apsaugos</strong> zonos gali turėti kurį nors vienąpozonį arba abu sk<strong>ir</strong>tingo <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> režimo pozonius: <strong>apsaugos</strong> nuo fizinio poveikiopozonį <strong>ir</strong> (ar) vizualinės <strong>apsaugos</strong> pozonį.Kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus veiklą, kuri žemės sklypuose ar jų dalyse,esančiuose už kultūros paveldo objekto teritorijos, fiziškai pakenktų kultūros paveldo objektovertingosioms savybėms ar trukdytų apžvelgti kultūros paveldo objektą, <strong>apsaugos</strong> zonų ribosapibrėžiamos kiekvienam kultūros paveldo objektui individualiai arba nusprendžiama, kad<strong>apsaugos</strong> zonų nustatyti nereikia.Apsaugos zonos nenustatomos kultūros paveldo objektams, kurie yra valstybiniuoserezervatuose, rezervatuose esančiuose valstybiniuose parkuose, taip pat draustiniuose. Tokiuatveju šių saugomų teritorijų planavimo dokumentai <strong>ir</strong> (ar) nuostatai bei <strong>apsaugos</strong> reglamentaipr<strong>ir</strong>eikus papildomi <strong>apsaugos</strong> nuo galimo neigiamo veiklos gretimose teritorijose poveikioreikalavimais. Jeigu gretimų kultūros paveldo objektų planuojamos <strong>apsaugos</strong> zonos ribojasi arbapersidengia, gali būti nustatoma bendra <strong>apsaugos</strong> zona su bendrais <strong>apsaugos</strong> nuo fizinio poveikio<strong>ir</strong> vizualinės <strong>apsaugos</strong> pozoniais.Apsaugos zonų <strong>ir</strong> jų pozonių ribos pagal galimybes sutapatinamos su d<strong>ir</strong>btiniųplanuojamos teritorijos elementų ribomis (žemės sklypų ribomis, tvenkinių, kanalų krantais,užtvankų, kelių, geležinkelių ar kitų pylimų, iškasų pakraščiais, miško kvartalų proskynomis,elektros linijomis ar jų <strong>apsaugos</strong> zonų ribomis <strong>ir</strong> panašiai) <strong>ir</strong> natūraliomis planuojamojeteritorijoje esančių gamtinių elementų ribomis (upių, ežerų, pelkių krantais, griovų, raguvųdugnais ar šlaitų keteromis, miškų ar kitokių želdynų pakraščiais <strong>ir</strong> panašiai). Atsižvelgiant įveiklą, kuri žemės sklypuose ar jų dalyse, esančiuose už kultūros paveldo objekto teritorijos,trukdytų apžvelgti kultūros paveldo objektą, vizualinės <strong>apsaugos</strong> pozoniai nustatomi iki 200© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 319/385
metrų pločio nuo šio kultūros paveldo objekto teritorijos ribos. Lietuvos Respublikos teisės aktųnustatyta tvarka pagrindus būtinybę, vizualinės <strong>apsaugos</strong> pozoniai gali būti nustatomi <strong>ir</strong> didesni.6. Kultūrinis <strong>ir</strong> rekreacinis saugomo istorinio miesto potencialas:6.1. Miesto istorinio centro vystymosi savitumai.Druskininkų miesto - saugomos urbanistinės vietovės savitumą lemia ne tik landšaftinėistorinio kurorto plėtros situacija, bet <strong>ir</strong> urbanistinės bei architektūrinės raidos reliktai:1) ryškios miesto plano struktūroje nedidelių gabaritų 2 aikštės: (cerkvės <strong>ir</strong> bažnyčios) supabrėžtomis kompozicijos dominantėmis miesto erdvinėje struktūroje;2) mažaaukštis, daugiausiai medinis užstatymas, su gausiai apželdintais viešais <strong>ir</strong>priklausomaisiais želdynais;3) labai įva<strong>ir</strong>i <strong>ir</strong> raiški architektūros įva<strong>ir</strong>ovė: vilų, pastatų kompleksų, visuomeniniųobjektų: sanatorijų, kulto pastatų sklaida.6.2. Rekreacinis potencialas.Druskininkų miesto rekreacinis potencialas išlieka didelis Lietuvos <strong>ir</strong> Europos ribose.Ambicingi paskutiniųjų metų projektai - Vandens pramogų parkas <strong>ir</strong> Druskininkų uždarųslidinėjimo trasų projektas sukuria galimybes gauti mieste aukščiausios kokybės, įva<strong>ir</strong>iapusiškasaktyvaus sporto <strong>ir</strong> poilsio paslaugas visais metų laikais, nepriklausant nuo sezoniškumo. Didelisdėmesys sk<strong>ir</strong>iamas miesto bendro <strong>naudojimo</strong> žaliosioms erdvėms, Nemuno krantinei, kuriuosesusiformavę istoriškai želdiniai yra profesionaliai tvarkomi, rekuperuojami <strong>ir</strong> gerai prižiūrimi:įrengti pėsčiųjų takai, apšvietimas, prižiūrimos žolės vejos <strong>ir</strong> sodinami žydintys vasariniai augalai-užtikrina organizuotą, o ne stichišką vandens telkinių pakrančių naudojimą rekreacijai. Kurortotvarkymas <strong>ir</strong> modernizacija vystosi pakankamai tolygiai; miestovaizdžio panoramose <strong>ir</strong> vaizduosevyrauja istoriškai susiformavę „žalieji plotai“: krantinė, aplinkiniai rekreaciniai miškai, sanatorijųapželdinti kiemai, vilų <strong>ir</strong> pastatų priklausomieji želdynai bei sodai. Statomas naujasis tiltas perNemuną sujungs miesto centrinę dalį su ka<strong>ir</strong>iojo kranto rekreacinėmis zonomis bei slidinėjimokompleksu.7.Urbanistinės raidos pokyčių vertinimas:Druskininkų miesto istorinės dalies vertingosios savybės fiksuotos Kultūros vertybiųregistre <strong>ir</strong> susideda iš - planinės struktūros, istorinio užstatymo, vandenų, vystymosi savitumų,želdynų.7.1. Pokyčių vertinimas planinei struktūraiKultūros vertybės dosjė Druskininku miesto istorinės dalies planinė struktūraapibūdinama kaip: „Planinė miesto gatvių struktūra - stačiakampė. Susiformavo XIX-XX a.Planinėje struktūroje ryškios dvi aikštės: rombo formos aikštė su cerkve viduryje <strong>ir</strong> stačiakampioformos aikštė su bažnyčia viduryje. Miestas pradėjo formuotis, kai kaimo gyvenvietė, esantinetoli Druskonio ežero, buvo sujungta tiesioginiu keliu su gydyklomis. Gydyklos tapobesiplečiančio kurorto užuomazga, o gyvenvietė - gydyklas aptarnaujančia teritorija. Kurortas <strong>ir</strong>gyvenvietė augo kartu <strong>ir</strong> plėtėsi Nemuno vingyje“.Esminiai Druskininkų miesto gatvių tinklo pokyčiai įvyko po Antrojo Pasaulinio karo, kaipokarinis užstatymas <strong>ir</strong> dabar statomas tiltas per Nemuną Ma<strong>ir</strong>onio gatvės trasoje, atk<strong>ir</strong>toVilniaus alėjos šiaurinę dalį (už Ma<strong>ir</strong>onio gatvės), tuo pačiu užblokavo vieną iš istorinių praėjimų© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 320/385
į rekreacinę zoną (Las spacerowy, 1935 m. plane), mišką - parką Nemuno vingyje šiaurėje miestodalyje.7.2.Pokyčių vertinimas užstatymui.Kultūros vertybės dosjė užstatymas apibūdinamas kaip: „Kurorte <strong>ir</strong> miestelyje vyraujamedinė architektūra. Pastatai 1-3 aukštų. Architektūra turėjo du ryškius raidos etapus: I – carizmo(1837-1920). Šiame laikotarpyje 1910-1914 m. buvo kurorto urbanistikos <strong>ir</strong> architektūrosklestėjimo laikmetis. Susiformavo gatvių <strong>ir</strong> aikščių tinklas. Pastatyta daug vilų „rusiškos“stilistinės pakraipos - asimetrinės, su bokšteliais, puošniais prieangiais kurortinėje dalyje. II -lenkmečio (1920-1939). Šiame laikotarpyje 1929-1939 m. paliko ryškų pėdsaką Druskininkųarchitektūroje <strong>ir</strong> urbanistikoje. Lenkmetyje statytos vilos daugiausiai atstovauja „šveicariškosiosvilos“ tipą, taip pat statiniai <strong>ir</strong> su „vokiškojo“ moderno tendencijomis. Šiam laikotarpiui būdingadar viena stilistinė pakraipa, perėmusi vietinės statybos tendencijas <strong>ir</strong> liaudies dekoro apraiškas -tai paprasti, darnių proporcijų mediniai gyvenamieji namai <strong>ir</strong> vasarnamiai. Jie primena vietiniųdvarelių nedidelius medinius rūmus“.Esminiai užstatymo pokyčiai įvyko po Antrojo Pasaulinio karo kurorte pastačiusdaugiaaukščius stambiaplokščių sanatorijų kompleksus bei perėjus nuo medinio užstatymo priemūrinio <strong>ir</strong> betoninio, (medinis užstatymas išliko fragmentiškai: gyvenamajame sektoriuje <strong>ir</strong>poilsio istorinių vilų kompleksuose). Istorinėje miesto dalyje, nugriovus visą eilę savitų vilųpastatų, buvo pastatyta pastatų „ne mastelyje“, - t.y. statinių savo tūriu <strong>ir</strong> aukštingumu iš esmėsv<strong>ir</strong>šijančių 1-3 aukštų užstatymą: tokių kaip sanatorija „Nemunas“(T.Kosciuškos g. 6),vienuolikos aukštų gyvenamasis namas Liepos g. 2, sanatorijos „Europa royale“ korpusas prieNemuno kranto, Druskininkų vandens parkas (po rekonstrukcijos) Vilniaus al. 13.7.3. Urbanistinių pokyčių vertinimas kitoms vertingosioms savybėms.7.3.1. Miesto vandens telkiniams - esminių pokyčių nėra.Iš esmės išliko istorinės vandens telkinių ribos - Druskonio ežeras, jo kontūrai, Ratnyčiosupės pakrantės <strong>ir</strong> debetas, Nemuno vaga (krito tik vandens debetas dėl statybų Baltarusijosteritorijoje).Druskonio ežero pietinė <strong>ir</strong> vakarinė pakrantėse yra pagrindiniai Druskininko miestoistorinės dalies panoramos <strong>ir</strong> silueto apžvalgos taškai, juos labai nežymiai palietė <strong>ir</strong> XX a. antrospusės urbanizacijos procesai.7.3.2. Druskininkų miesto vystymosi savitumai išliko, nes iš esmės kurorto vystymąsi <strong>ir</strong>toliau įtakoja mineralinių vandenų šaltiniai <strong>ir</strong> jų gydomųjų savybių eksploatacija.7.3.3. Želdynai. Miestovaizdyje vyrauja žali plotai, tvarkomi išlikę istoriniai kurortoželdiniai, kuriamos <strong>ir</strong> plečiamos naujos rekreacinės traukos.IV. DRUSKININKU M. ISTORINĖS DALIES (KODAS 30185) SAUGOMOSTERITORIJOS RIBŲ IR APSAUGOS ZONŲ NUSTATYMAS - KONCEPCIJA.8.1. Istorinės -urbanistinės užstatymo raidos aspektai.Dabartinės saugomos teritorijos istorinio miesto centro ribos nėra optimalios vietovėsteritorijos urbanistinės bei kultūrinės vertės išsaugojimui. Urbanistinė aplinka <strong>ir</strong> rekreaciniųpaslaugų įva<strong>ir</strong>ovė per paskutinį dešimtmetį dėl antropogeninių veiksnių susijusių su sparčiakurorto modernizacija, smarkiai pakito. Projektavimo eigoje išnagrinėjus visą turimą istorinių <strong>ir</strong>© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 321/385
paveldosauginių tyrimų medžiagą, bei įvertinus dabartinę teritorijos situaciją ats<strong>ir</strong>ado poreikiskoreguoti vertybės teritorijos ribas laikantis šių kriterijų:CH ankstesnio planavimo <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> nuostatų peržiūra, sugretinant juos pagal naujuspaveldotvarkinius reikalavimus;CH urbanistinių miesto centrinės dalies pokyčių įvertinimas bei jų konstruktyvusharmonizavimas su paveldosaugos tikslais;CH nekilnojamųjų kultūros vertybių pastatų <strong>ir</strong> pastatų kompleksų teritorijosoptimizavimas, priderinant prie teritorinės sklaidos <strong>ir</strong> erdvinės miesto sandaros ribų.8.2. Vertybės teritorijos ribų <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonos ribų korektūraAtsižvelgiant į miesto vystymosi principus, išlikusio užstatymo <strong>ir</strong> plano struktūrospokyčius buvo pasiūlyta 6-i planuojamos teritorijos (unikalus kodas 30185) vertybės teritorijos <strong>ir</strong><strong>apsaugos</strong> zonos variantai (žiūr. specialiojo plano Koncepcijoje).Apsaugos nuo fizinio poveikio zona nenustatoma, gretimuose teritorijose aplink istorinįmiesto centrą numatoma veikla prognozuojama, kad neturės neigiamo fizinio poveikioDruskininkų miesto istorinės dalies vertingosioms savybėms.Specialiojo plano koncepcijos derinimo stadijoje pritarta vertybės teritorijos ribų keitimui<strong>ir</strong> ploto mažinimui:CH Išimant iš teritorijos šiaurės rytinės dalies Vandens parko komplekso bei tilto perNemuną teritorijas, kaip negrįžtamai urbanistikai pakitusias, neprisk<strong>ir</strong>tinas prie saugomosDruskininkų miesto centrinės dalies vertingųjų savybių;CH Išimant pietvakarių pusėje kapinių teritorijas <strong>ir</strong> Druskinio ežerą.Pritarta išplėsti <strong>apsaugos</strong> zonos - vizualinio <strong>apsaugos</strong> pozonio teritorijas :CH Įtraukiant į <strong>apsaugos</strong> zoną išimtas iš kultūros vertybės teritorijos dalis:- šiaurės rytuose - Vandens parko komplekso, tilto per Nemuną <strong>ir</strong> pakrantės teritoriją įšiaurę nuo Ma<strong>ir</strong>onio gatvės (Nemuno vagoje, ant tilto <strong>ir</strong> pakrantėje fiksuojami panoramos <strong>ir</strong>istorinės miesto dalies silueto apžvalgos taškai);- Pietvakariuose - kapinių teritorijas <strong>ir</strong> Druskonio ežerą (jo pakrantėse fiksuojamivertingos Druskininkų miesto istorinės dalies panoramos <strong>ir</strong> silueto apžvalgos taškai);CH Įvertinus naujo tilto per Nemuną ats<strong>ir</strong>adimą <strong>ir</strong> Bendrojo plano sprendinius,formuojamas vizualinės <strong>apsaugos</strong> pozonis istorinės miesto dalies rytuose, apimant užstatymąesantį kitame Nemuno krante.V. DRUSKININKŲ M. ISTORINĖS DALIES (KODAS 30185) RAJONO LYGMENSNEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALAUS PLANO -TERITORIJOS IR APSAUGOS ZONOS (VIZUALINĖS APSAUGOS POZONIO) RIBŲPLANO SPRENDINIAI9. TERITORIJOS IR APSAUGOS ZONOS RIBŲ PLANO SPRENDINIAI9.1. Teisinis kultūros paveldo teritorijos <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonų ribų nustatymopagrindas.Kultūros paveldo teritorijos <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonų ribos nustatomos remiantis LietuvosRespublikos nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> įstatymo (Žin., 2004, Nr. 153-5571)nuostatomis, Nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> specialiojo teritorijų planavimodokumentų rengimo taisyklėmis (LR kultūros ministro <strong>ir</strong> LR aplinkos ministro 2005-06-23įsakymas Nr. ĮV-261/D1-322, toliau - taisyklės). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 322/385
gegužės 29 d. nutarimo Nr. 486 „Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų <strong>apsaugos</strong> zonųnustatymo taisykles“ nuostatomis (Žin., 2006, NR. 61-2197). Kitais teisės aktais reguliuojančiaisdaiktinių teisių <strong>ir</strong> saugomų teritorijų apsaugą.Vertybės teritorijos ribos tikslinamos remiantis Nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong>įstatymo (Žin., 2004, Nr. 153-5571) 11 str. nuostata, pagal kurią kultūros paveldo objektoteritorijos ribos nustatomos taip. kad sutaptų su sklypų, kurie yra daiktinės teisės objektai,ribomis.Nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> įstatymas (Žin., 2004, Nr. 153-5571) apibrėžiašias definicijas taip:„Kultūros paveldo objekto teritorija - kultūros paveldo objekto užimamas <strong>ir</strong> jam naudot<strong>ir</strong>eikalingas žemės sklypas ar kitas plotas, kuriam nustatomi paveldosaugos reikalavimai“.Apsaugos zonos - greta saugomo kultūros paveldo objekto ar vietovės esančios teritorijos,kurioms nustatomos žemės sklypų <strong>ir</strong> kitų nekilnojamųjų daiktų <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong>specialiosios sąlygos, kad kultūros paveldo objekto ar vietovės vertingosios savybės būtųapsaugotos nuo galimo neigiamo veiklos tose gretimose teritorijose poveikio.Nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> įstatymo (žin.2004, Nr. 153-5571) 11 str.nuostata teigia, jog:Saugomam objektui ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninantitarpinė <strong>apsaugos</strong> zona. Ši zona gali turėti vieną arba abu šiuos sk<strong>ir</strong>tingo <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong>režimo pozonius:1) <strong>apsaugos</strong> nuo fizinio poveikio pozonį - už kultūros paveldo objekto teritorijos esantysžemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, taip pat miško <strong>ir</strong>vandens plotai, kuriems taikomi šio įstatymo <strong>ir</strong> kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiamepozonyje veiklą, galinčią fiziškai pakenkti kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms;2) vizualinės <strong>apsaugos</strong> pozonį - už kultūros paveldo objekto teritorijos ar <strong>apsaugos</strong> nuofizinio poveikio pozonio esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitaisnekilnojamaisiais daiktais, kuriems taikomi šio įstatymo <strong>ir</strong> kitų teisės aktų reikalavimai,draudžiantys šiame pozonyje veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą.Sprendinių konkretizavimo stadijoje tikslinamos koncepcijos stadijoje nustatytos vertybėsteritorijos ribos <strong>ir</strong> plotai.9.2. Druskininkų miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre30185, buvęs U52) vertybės teritorijos nustatymasDruskininkų miesto istorinės dalies išsk<strong>ir</strong>tinis bruožas – jos lokalizacija Nemuno vingyjebei dvejopa istorinio užstatymo struktūrų prigimtis.Lokalizacija pasižymi ryškiai išreikšta miesto urbanistinių struktūrų orientacija į Nemuno,vingį (posūkis iš stačiakampės gatvių struktūros į vėduoklės plano struktūrą).1838-1840 metų miesto plano struktūrose išryškėjo kaimiška, vakarinė miesto struktūra,apibūdinama kaip „wies Druskieniki“ - rėžinis Druskininkų kaimas, sk<strong>ir</strong>tas aptarnaujančiopersonalo apgyvendinimui <strong>ir</strong> rytinė „miestietiška“ dalis, sk<strong>ir</strong>ta sanatorijų, gydyklų statyboms <strong>ir</strong>poilsiui organizuoti. Ši miesto dalis suprojektuota pagal XVII a. pabaigos - XIX a. p<strong>ir</strong>mosiospusės būdingus „rusų miestams“ planavimo principus, apjungiant dvi sk<strong>ir</strong>tingo pobūdžio gatviųtinklo schemas - stačiakampę <strong>ir</strong> vėduoklės pavidalo.Šis apjungimas, pas<strong>ir</strong>inktas reaguojant į Nemuno vingio formuojamą reljefą beikonfigūraciją, išlikęs iki mūsų dienų, prisk<strong>ir</strong>iamas prie vertingųjų miesto savybių. Taip pat įvertingą planinę struktūrą įtrauktas rėžinio kaimo struktūros fragmentas, esantis tarp M. K.Čiurlionio <strong>ir</strong> Klonio gatvių.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 323/385
(pav.) 520 pav. Suplanuoto miestelio retrospektyvinė schema, atitinkanti 1838-1840 m. būklę.Sudarė autorius. Kaimo teritorija užbrūkšniuota(pav.) 1935 metų plano ištraukaNorint išsaugoti vertingąsias savybes formuojama 93.29 ha teritorija.Šiaurėje - teritorijos riba apima šiaurinės Ma<strong>ir</strong>onio gatvės užstatymą iki mūriniųBaltarusijos sanatorijos korpusų, apimdama pastatus Ma<strong>ir</strong>onio g. 2/17, 8 bei registruotų vertybiųMa<strong>ir</strong>onio g. 16, 12/13 teritorijas <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonas, kerta Ma<strong>ir</strong>onio gatvę ties Vandens parkoteritorijos riba, apimdama Vilniaus alėjos abi puses, sutapdama su Vandens parko Vilniaus alėja13A pietinę sklypo riba pasiekia Nemuno kranto linija ; Rytuose - Nemuno kranto linija eina ik<strong>ir</strong>egistruotos vertybės Kurorto g. 6 sklypo ribos, apima šios vertybės teritoriją, eina vakarineVytauto gatvės puse sutapdama su draugystės sanatorijos sklypo riba V. Krėvės g. 7, jįapimdama. Toliau eina V. Krėvės g. rytine puse, apimdama abi gatvės puses iki sklypų ribos,toliau M. K. Čiurlionio gatvės pietine puse, Druskininkų gatvės pastatų Nr. 1, 3, 5, 7, 9, 11sklypų vakarine puse (jų neapimant), apimant Ratnyčios upelio rytinius šlaitus; Pietuose -Sausosios gatvės pietine puse K. Dineikos gydomosios fizinės kultūros parko sklypo riba ikiV.Kud<strong>ir</strong>kos gatvės : Vakaruose - V.Kud<strong>ir</strong>kos g. vakarine puse iki registruotos vertybės M. K.Čiurlionio 59 <strong>apsaugos</strong> zonos ribos ją apimant. Druskonio ežero šiaurine pakrante. Turistų gatveiki M. K. Čiurlionio 55/1, 53, 51, 49, 47, 47A, 45, 43, 41 pietvakarinės sklypų <strong>ir</strong> parko ribosapimant registruotos vertybės M. K. Čiurlionio g. 35 sklypą bei Druskininkų Priešgaisrinėsgelbėjimo tarnybos M. K. Čiurlionio g. 29 sklypą; toliau - apimant M. K. Čiurlionio gatvėsvakarinės pusės užstatymą - sklypus <strong>ir</strong> pastatus Nr. 25, 23, 21, 19, 17, 13; toliau vakarine M. K.Čiurlionio <strong>ir</strong> Žaliosios gatvių puse iki Ma<strong>ir</strong>onio gatvės.9.3. Druskininkų miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre30185, buvęs U52) vizualinės <strong>apsaugos</strong> pozonio nustatymasApsaugos nuo fizinio poveikio zona nenustatoma, gretimuose teritorijose numatomaveikla neturės neigiamo fizinio poveikio dvaro sodybos vertingosioms savybėms.Vizualinės <strong>apsaugos</strong> pozonis nustatomas, norint išsaugoti Druskininkų istorinę miesto dalįsupantį kultūrinį kraštovaizdį, kaip vieną iš vertingųjų šio unikalaus objekto savybių, vertinguspanoraminius vaizdus iš istorinės miesto dalies <strong>ir</strong> į ją, istoriškai susiklosčiusius krantinėspanoraminius vaizdus <strong>ir</strong> vizualinius ryšius nuo Nemuno <strong>ir</strong> jo krantų bei vaizdus nuo pietinioDruskonio ežero kranto.(pav.) 526 pav. Miestelio-kurorto bendrus vaizdus. 1848 m. nežinomo autoriaus graviūra(pav.) 527 pav. Miestelio-kurorto bendras vaizdas. XIX a. vidurio nežinomo autoriaus graviūra(pav.) 528 pav. Gydyklos bendras vaizdas. 1848 m. nežinomo autoriaus graviūraIšlikusioje ikonografinėje medžiagoje fiksuoti istorinės miesto dalies panoraminiaivaizdai ženkliai pakito, bet dar XIX amžiaus viduryje Nemuno pakrantėje buvo įrengtasmineralinių vandenų <strong>ir</strong> gydyklų lapuočių medžių parkas, todėl vaizdas nuo Nemuno upės išliksvienas svarbiausių Druskininkų miesto identiteto vaizdų, kurio formavimas <strong>ir</strong> išsaugojimaslaikytinas prioritetiniu.Taip pat, vienu svarbiausiu Druskininkų miesto istorinės dalies panoraminių <strong>ir</strong> siluetoapžvalgos vietos, laikytini Druskonio ežero pietinis <strong>ir</strong> vakarinis krantai <strong>ir</strong> žinoma pats ežeras.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 324/385
(pav.) 564 pav. Miestelio dalies panorama iš pietų pusės. Apie 1910 m. L. Baranovskio nuotraukaiš autoriaus rinkinio(pav.) 565 pav. Miestelio dalies panorama iš pietų pusės. 1915 m. L. Baranovskio nuotrauka išautoriaus rinkinio(pav.) 572 pav. Miestelio dalies panorama iš pietų pusės. XX a. ketv<strong>ir</strong>tojo dešimtmečio atv<strong>ir</strong>ukas.Leidėjas A. P. W. Nr. 12 Iš autoriaus rinkinioSiekiant išsaugoti nepakitusią istorinės miesto dalies aplinką, kaimyniniai, greta esantyskadastriniai sklypai ar jų dalys įtraukiami į vizualinės <strong>apsaugos</strong> pozonį.Vizualinės <strong>apsaugos</strong> pozonio ribos, apibrėžtos laikantis LRV taisyklių, jų nustatytų (Žin.,2006, Nr. 61-2197) parametrų. Vakarinė <strong>ir</strong> Šiaurinė pozonio ribos nesiekia ribinių parametrų(Taisyklėse iki 200 m ). Rytinė <strong>ir</strong> Pietinė ribos nustatomos didesnės nei 200 m.Formuojamas 55.49 ha vizualinės <strong>apsaugos</strong> pozonis susidedantis iš trijų dalių:Pietvakariuose - 26.54 ha ploto pozonis. kurio: Rytinė – riba sutampa su vertybėsteritorijos riba, o Pietinė - apima abiejų kapinių, registruotų vertybių teritorijas <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong>zonas, praeina Vijūnėlės tvenkinio šiaurės rytine pakrante, toliau apima Klonio gatvės vakarinępusę iki sklypų ribos, kerta Mizarų gatvę, apima Mizarų g. pastatų 15, 13, 11 sklypus, toliau einaGluosnių gatvės vakarine puse, kerta Dabintos gatvę, toliau apima Dabintos g. 3 <strong>ir</strong> 5 sklypųužstatymą bei Žaliosios g. sklypų Nr. 14-22 užstatymą.Šiaurės rytuose - 22.32 ha ploto pozonis. kurio: pietinė <strong>ir</strong> vakarinė teritorijos ribossutampa su vertybės teritorijos riba. o Rytinė riba - suplanuota Kurorto gatve iki pastato Kurorto8 sklypo ribos, kerta Nemuno upę. apima sklypus <strong>ir</strong> pakrantės teritoriją iki Baltašiškės gatvėspietvakarių pusės, eina Baltašiškės gatve, suka į vakarus <strong>ir</strong> kerta Nemuno upe ties Laisvės alėjosgatve.Tai daroma siekiant, išsaugoti Druskininkų miesto istorinį kraštovaizdį - gausiaiapželdintus upės krantus <strong>ir</strong> šlaitus bei sumažinti galimos vizualinės taršos poveikį - naujosstatybos apimtis -artimuose miesto, gerai apžvelgiamuose, išraiškingo reljefo šlaituose.Šiaurėje - 6.63 ha ploto pozonis, kurio: Pietinė <strong>ir</strong> vakarinės pusės sutampa su vertybėsteritorijos ribomis, o šiaurinė riba eina nuo registruotos vertybės Ma<strong>ir</strong>onio g. 16 <strong>apsaugos</strong> zonosšiaurinio kampo iki Nemuno upės, rytuose eina Nemuno kranto linija iki Vandens parko sklypopietinės <strong>ir</strong> vakarinės ribos, jį apimdama.VI. STRATEGINIS PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMASLietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-18 nutarimo Nr. 967 „Dėl planų <strong>ir</strong> programųstrateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patv<strong>ir</strong>tinimo“ (Žin., 2004, Nr. 130-4650:2007, Nr. 131-5292; 2010, Nr. 139-7125) 3.5. p. nurodyta, jog Planų ar programų strateginiopasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo nuostatos netaikomos rengiant <strong>ir</strong> tv<strong>ir</strong>tinant planus arprogramas, kurie sk<strong>ir</strong>ti teritorijos gamtosauginio ar paveldosauginio <strong>tvarkymo</strong> klausimamsspręsti, tačiau nenustato ūkinės veiklos projektų, kuriuos reikės derinti su atsakinga už aplinkosapsaugą institucija, plėtros pagrindų.Atsižvelgiant į tai, rengiant Druskininkų miesto istorinės dalies (unikalus kodas 30185,buvęs U52) nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> specialųjį - teritorijos <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonosribų planą, kurio metu bus nustatyti vertybės teritorijos <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> vizualinio poveikio pozonioribos <strong>ir</strong> plotai, strateginis pasekmių aplinkai vertinimas nebus atliekamas.VII. SPRENDINIŲ PASEKMIŲ POVEIKIO VERTINIMAS© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 325/385
Sprendinių poveikio vertinimo aspektai parenkami priklausomai nuo planavimo tikslų <strong>ir</strong>uždavinių, taip pat nuo parengtų sprendinių pobūdžio, lentelė užpildyta vadovaujantis Teritorijųplanavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo, patv<strong>ir</strong>tinto LietuvosRespublikos Vyriausybės 2004-07-16 nutarimu Nr. 920 „Dėl teritorijų planavimo dokumentųsprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo patv<strong>ir</strong>tinimo“ (Žin., 2004, Nr. 83-3028; 2010, Nr.155-7873). priedo Nr. 2 sprendiniais.TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMOLENTELĖ1. Teritorijų planavimo dokumento organizatorius:Kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos.Teritorijų planavimo organizatoriaus funkcijų vykdytojas:Kultūros paveldo departamento Alytaus teritorinis padalinys, B<strong>ir</strong>utės g. 3a, LT-62151, Alytus.2. Teritorijų planavimo dokumento rengėjas - UAB "Senojo miesto architektai",Šv. Ignoto g. 5. LT-01120 Vilnius, tel./ faks. |(8 5) 26 11 115, el. p.<strong>ir</strong>ena@smartas.lt, www.smartas.lt.|(8 5) 26 11 115, el. p. <strong>ir</strong>ena@smartas.lt3. Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas - Druskininkų miesto istorinėsdalies (unikalus kodas 30185, buvęs U52) nekilnojamojo kultūros paveldo<strong>apsaugos</strong> specialusis teritorijos <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonos ribų planas4. Ryšys su planuojamai teritorijai galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais–Sprendiniai atitinka teritorijai galiojantiems teritorijų planavimo dokumentus –Bendrieji planai:Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, patv<strong>ir</strong>tintas 2002 m., spalio29 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002. Nr. 110-4852); Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrasis planas (patv<strong>ir</strong>tintas 2008-03-21):1. Reglamentų brėžinys, teritorijos <strong>naudojimo</strong> būdas, paminklosauginiai veiklosapribojimai.[...]4. 2005-03-21 pagal parengtą architektės istorikės A. Jarukaitienės kultūrosvertybės pagrindinį dosjė, nustatyti Druskininkų istorinės dalies vertingielementai <strong>ir</strong> dalys:- gatvių tinklas <strong>ir</strong> užstatymo pobūdis;- aikščių planai <strong>ir</strong> jų tūrinės erdvinės kompozicijos;- želdynai <strong>ir</strong> želdiniai (želdinių grupės prie bažnyčios, prie vandens, sodyboseprie namų);-vandens įrenginiai <strong>ir</strong> natūralūs telkiniai.[…]7. Tikslai, kuriu siekiama įgyvendinant teritorijų planavimo sprendinius:Specialiuoju planu nustatytais sprendiniais užtikrinti Druskininkų miestoistorinės dalies teritorijos išsaugojimą.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 326/385
8. Galimo sprendiniu poveikio vertinimas (pateikiamas apibendrintas poveikioaprašymas <strong>ir</strong> įvertinimas)VertinimoaspektaiTeigiamas ilgalaikis poveikis: Neigiamastrumpalaikis poveikisNekilnojamojo kultūros paveldo Specialiojo plano<strong>apsaugos</strong> specialusis teritorijos <strong>ir</strong> projekto sprendiniai<strong>apsaugos</strong> zonos ribų planas padės prognozuojama, kadformuoti teritorijų planavimo neturės neigiamodokumentų užduotis <strong>ir</strong> garantuos poveikio, kadangiunikalaus Druskininkų miesto - teritorijoje yra jaukurorto harmoningą apsaugą. susiformavęsSprendiniai įneš aiškumo šios užstatymo mastelis beiteritorijos ilgalaikio vystymo nestabdysstrategijoje, padės integruoti paveldoobjektą į Lietuvos kultūrinio turizmosubalansuotosDruskininkų miestoprogramas.plėtros numatytos9. Sprendiniųpoveikis9.1. Teritorijosvystymodarnai <strong>ir</strong> (ar)planuojamaisričiai9.2. Ekonomineiaplinkai9.3. SocialineiaplinkaiTikimasi ilgalaikio teigiamo veiklospoveikio kultūros vertybių apsaugai,nes specialiajame plane tikslinamosvertybės teritorijos ribos suvedamossu nekilnojamojo turto kadastreregistruotų sklyų ribomis,nustatomos <strong>apsaugos</strong> zonų ribos,konkrečios teritorinės apsaugpspriemonės numatytos NKPAĮ 11 str.„Kultūros paveldo objektų <strong>ir</strong>vietovių teritorijos, <strong>apsaugos</strong> zonosbei pozoniai“.Teigiamas poveikis – sumažintavertybės teritorija apimanti Visasregistruotas vertybes <strong>ir</strong> vertingąsiassavybes teigiamai įtakos turizmoinfrastruktūros plėtrą, užtikrinsatsk<strong>ir</strong>ų ūkio sektorių raidos procesųvystymą, naujų aptarnavimosektoriaus darbo vietų sukūrimąNumatomas teigiamas poveikisvietos bendruomenės raidai,švietimui, kultūrai, ypač turzimoinfrastruktūros koncentracijai9.4. Gamtinei Numatomas teigiamas poveikisDruskininkųsavivaldybėsBendrajame plane.Neigiamo poveikioteritorijos vystymodarnai bei kultūrosvertybių apsaugainenumatomaNeigiamo poveikioekonominei aplinkainenumatoma.Neigiamosocialineinenumatomapoveikioaplinkai© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 327/385
aplinkai <strong>ir</strong>kraštovaizdžiui9.5. Inžinerineiinfrastruktūrai10. Siūlomoalternatyvospoveikis:gamtinei aplinkai beikraštovaizdžiui, nes planuojamasvizualinės <strong>apsaugos</strong> pozonisgarantuos istorinių miesto panoramų<strong>ir</strong> istorinio kraštovaizdžio įvaizdžioišsaugojimąSpecialusis planas nesprendžiainžinerinęs infrastruktūros klausimų,todėl šiai sričiai tiesioginio poveikionebus. Galimas netiesioginispoveikis, nes bus koordinuotosteritorijos <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonos ribos,kas įneš aikumo miestoinfrastruktūros administravimosrityje. Specialiuoju planu didžiąjadalimi įteisinami parengtų detaliųjųplanų reikalavimai, todėlnenumatoma parengti aprūpinimovandeniu bei nuotekų kiekių beiprincipinius jų <strong>tvarkymo</strong> sprendinių.Šie uždaviniai išspręsti bendrajameplane.Specialiojo plano koncepcijoje buvonagrinėjami 6 variantai – sk<strong>ir</strong>tumaitarp siūlomų alterntyvų nebuvodideli, ypač formuojant vertybėsteritoriją. Vizualinės <strong>apsaugos</strong> zonųplotai šiek tiek skyrėsi, nes dalisbuvusios teritorijos tapo vizualinės<strong>apsaugos</strong> pozonio dalimi. Numatomitik teigiami pokyčiai. Siūlomosalterantyvos buvo atmestoskoncepcijų rengimo stadijoje. Šialternatyva buvo pas<strong>ir</strong>inkta kaipgeriausiai atitinkanti specialiojoplano projekto keliamus uždavinius.Neigiamo poveikioinžinerineiinfrastruktūrainenumatoma.Visų sukurtųalternatyvų poveikisbūtų panašus.Niegiamo poveikio,aprobavus specialųjųplaną nenumatoma.Sprendinių įgyvendinimo poveikis esamoms ekosistemoms neturės poveikio.Projekto vadovėIrena KliobavičiūtėAtestato Nr. 1106Nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> specialistė (at. Nr. 1377),ekspertė, ICOMOS narėTVIRTINU© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 328/385
V<strong>ir</strong>šininkė.............. Laura Nalivaikienė2011 m. rugsėjo 29 d.TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTO PATIKRINIMO AKTAS NR. TP5-21Tikrinanti institucija Valstybinė teritorijų planavimo <strong>ir</strong> -statybos inspekcija prie Aplinkosministerijos, A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius.Tikrinamasis dokumentas Druskininkų miesto istorinėsdalies(unikalus kodas Kultūros vertybiųregistre 30185, buvęs kodas U52)nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong>specialusis planas - teritorijos <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong>zonos ribų planas. Planavimo rūšis -specialusis planas; planavimo lygmuopagal tv<strong>ir</strong>tinančią instituciją -Vyriausybės įgaliotos institucijos;planavimo lygmuo pagal planuojamosteritorijos dydį <strong>ir</strong> sprendiniųkonkretizavimo lygį - rajono.Planavimo organizatorius Kultūros paveldo departamento prieKultūros ministerijos Alytaus teritorinispadalinys, B<strong>ir</strong>utės g. 3A, LT-62151Alytus.Dokumento rengėjas VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3,LT-09309 Vilnius; UAB „Senojo miestoarchitektai“, Šv. Ignoto g. 5, LT-01144Vilnius. Projekto vadovė - IrenaKliobavičiūtė, AM kval. atest. Nr. A1106, KPD kval. atest. Nr. 1377.Tikrinimui pateikti dokumentai Specialiojo plano sprendiniai -(aiškinamasis raštas <strong>ir</strong> brėžiniai) <strong>ir</strong>planavimo procedūrų dokumentai, 1 byla(2 egz.).Patikrinimo apibendrinimas Dokumento sprendiniai <strong>ir</strong> planavimo -procedūros iš esmės atitinka Teritorijųplanavimo įstatymo <strong>ir</strong> kitų teritorijųplanavimą reglamentuojančių teisės aktųreikalavimus.Ptikrinimo išvadaTeigiamaSiūlymas tv<strong>ir</strong>tinančiai institucijai Druskininkų miesto istorinės daliesunikalus kodas Kultūros vertybių registre30185, buvęs kodas U52) nekilnojamojokultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> specialųjį© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 329/385
planą - teritorijos <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> zonos ribųplaną siūloma tv<strong>ir</strong>tinti.PASTABA. Patikrinimo aktas galioja vienerius metus nuo jo patv<strong>ir</strong>tinimo dienos.Nepatv<strong>ir</strong>tinus teritorijų planavimo dokumento per vienerius metus, dokumentastikrinamas pakartotinai, išduodant naują patikrinimo aktą.Dokumentą patikrino: Teritorijų planavimo valstybinėspriežiūros skyriaus vyriausias specialistasAidas Valys, tel. (8 5) 271 3027Patikrinimo data:2011 m. rugsėjo 29 d. Parašas ...................[Skelbta: Žin., 2011, Nr.: 140-6591; www.valstybes-zinios.lt, 2011, Nr.: 140)_________________Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. b<strong>ir</strong>želio 29 d. įsakymas „Dėl kultūriniųdraustinių, kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų), istorinių valstybinių parkų steigimokriterijų aprašo patv<strong>ir</strong>tinimo“Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong>įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 21 straipsnio 3 dalimi,tv<strong>ir</strong>tinu pridedamą Kultūrinių draustinių, kultūrinių rezervatų (rezervatų–muziejų),istorinių valstybinių parkų steigimo kriterijų aprašą.KULTŪROS MINISTRASVLADIMIRAS PRUDNIKOVASPATVIRTINTALietuvos Respublikos kultūros ministro2005 m. b<strong>ir</strong>želio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-309KULTŪRINIŲ DRAUSTINIŲ, KULTŪRINIŲ REZERVATŲ (REZERVATŲ–MUZIEJŲ),ISTORINIŲ VALSTYBINIŲ PARKŲ STEIGIMO KRITERIJŲ APRAŠASI. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Kultūrinių draustinių, kultūrinių rezervatų (rezervatų–muziejų), istorinių valstybiniųparkų steigimo kriterijų aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja inicijavimo steigti saugomasvietoves kriterijus bei kultūros paveldo vietovei apsaugoti steigiamos saugomos teritorijoskategorijos, tipo ar rūšies nustatymo kriterijus (toliau – Kriterijai).2. Aprašu privalo vadovautis:2.1. valstybinių kultūrinių draustinių, savivaldybių kultūrinių draustinių, kultūriniųdraustinių, esančių valstybiniuose parkuose ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose,kultūrinių rezervatų (rezervatų–muziejų), kultūrinių rezervatinių apyrubių, istorinių nacionaliniųparkų, istorinių regioninių parkų (toliau – saugoma vietovė) steigimą galinčios inicijuoti, tokiasvietoves steigiančios, teikiančios jų steigimą ar išvardytų kultūrinių draustinių statusą kultūrospaveldo vietovėms taikančios institucijos pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 330/385
paveldo <strong>apsaugos</strong> įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) <strong>ir</strong> Lietuvos Respublikossaugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) reikalavimus;2.2. nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – Vertinimo tarybos);2.3. kiti fiziniai <strong>ir</strong> juridiniai asmenys, kurie atlieka steigiamų saugomų vietovių ribųplanui ar kitiems specialiojo planavimo dokumentams parengti mokslinius tyrimus bei kitasteisės aktuose numatytas procedūras.3. Saugoma vietovė steigiama <strong>ir</strong> jos ribos nustatomos Saugomų teritorijų įstatymonustatyta tvarka, atsižvelgiant į Vertinimo tarybų nustatytą kultūros paveldo vietovės <strong>ir</strong> jojeesančių kultūros paveldo objektų, lemiančių vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį, bei apibrėžtąkultūros paveldo vietovės teritoriją.4. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūrospaveldo <strong>apsaugos</strong> įstatyme, Saugomų teritorijų įstatyme bei kituose teisės aktuose apibrėžtassąvokas.II. INICIJAVIMO STEIGTI SAUGOMAS VIETOVES KRITERIJAI5. Saugoma vietovė steigiama, kai, mokslinių tyrimų <strong>ir</strong> (ar) stebėsenos duomenimis, dėlūkinės ar kitos žmogaus veiklos kultūros paveldo vietovei ar joje esantiems kultūros paveldoobjektams gresia išnykimas, sunaikinimas arba vertingųjų savybių praradimas.6. Inicijuojant saugomos vietovės steigimą, p<strong>ir</strong>menybės teikimo kriterijai yra:6.1. kultūros paveldo vietovė, susijusi su Lietuvos valstybingumo arba regioninės svarbosistoriniais centrais;6.2. kultūros paveldo vietovę ketinama saugoti kaip kultūrinį rezervatą, kultūrinęrezervatinę apyrubę, valstybinį kultūrinį draustinį ar savivaldybės kultūrinį draustinį, ar kultūrinįdraustinį, esantį valstybiniame parke ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijoje;6.3. kultūros paveldo vietovė turi palankiausias sąlygas pažintiniam turizmui plėtoti;6.4. kultūros paveldo vietovei visą arba didžiąją reikalingo žemės ploto dalį saugomaiteritorijai įsteigti sudaro valstybinė ar savivaldybių žemė.III. STEIGIAMOS SAUGOMOS VIETOVĖS KATEGORIJOS, TIPO AR RŪŠIESNUSTATYMO KRITERIJAI7. Steigiamai saugomai vietovei nustatant saugomos teritorijos kategoriją, tipą ar rūšį,kriterijų taikymas turi remtis mokslinių tyrimų <strong>ir</strong> (ar) stebėsenos duomenimis.8. Kultūriniai rezervatai, kultūrinės rezervatinės apyrubės, kultūriniai draustiniai steigiamiapsaugoti tam pačiam lemiančių vertingųjų savybių pobūdžiui priklausančius <strong>ir</strong> (ar)homogeniškus pagal tarpusavio funkcinį ryšį, chronologiją, semantiką, raidą ar saugojimo būdąkultūros paveldo vietovėje esančius kultūros paveldo objektus kartu su supančiu kultūriniukraštovaizdžiu.9. Istoriniai valstybiniai parkai steigiami apsaugoti didelio ploto kultūros paveldo vietovęar dideliame plote esančias atsk<strong>ir</strong>as, nevienarūšes kultūros paveldo vietoves, kai jose esantyskultūros paveldo objektai kartu su supančia gamtine aplinka atspindi jų sanglaudą <strong>ir</strong> vientisumąbei tokios teritorijos istorinę raidą.10. Steigiamos saugomos vietovės kategorija, tipas nustatomi pagal šiuos kriterijus:10.1. kultūriniai rezervatai (rezervatai–muziejai) ar kultūrinės rezervatinės apyrubės, kai:10.1.1. vieninteliu kultūros paveldo vietovės išsaugojimo būdu pripažįstamas jojevykdomos ūkinės veiklos nutraukimas;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 331/385
10.1.2. reikalinga užtikrinti vietovėje esančių kultūros paveldo objektų autentiškumopalaikymą;10.1.3. reikalinga išsaugoti tipišką arba unikalų vietovės kultūrinį kraštovaizdį <strong>ir</strong> jojeesančius ypač vertingus kultūros paveldo objektus;10.1.4. reikalinga organizuoti nuolatinius vietovės <strong>ir</strong> joje esančių kultūros paveldo objektųmokslinius tyrimus, stebėjimus <strong>ir</strong> (ar) muziejinį darbą.10.2. kultūriniai draustiniai, kai:10.2.1. vertingų moksliniu <strong>ir</strong> pažintiniu požiūriu kultūros paveldo vietovėje esančiųkultūros paveldo objektų išsaugojimas užtikrinamas nenutraukiant kultūros paveldo vietovėjeūkinės veiklos;10.2.2. siekiama išsaugoti gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo objektus;10.2.3. reikalinga užtikrinti kraštovaizdžio pusiausvyrą;10.2.4. siekiama sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams;10.2.5. norima atkurti tradicinius kultūrinės aplinkos elementus, iš esmės tokios aplinkosnekeičiant <strong>ir</strong> nemažinant kultūros paveldo vietovės ar joje esančių kultūros paveldo objektųreikšmingumo;10.2.6. siekiama sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui;10.3. istoriniai valstybiniai parkai, kai:10.3.1. reikalinga išsaugoti teritorijos gamtiniu <strong>ir</strong> kultūriniu požiūriais vertingąkraštovaizdį;10.3.2. kontroliuoti ūkinę veiklą bei urbanizacijos plėtotę gamtiniu, kultūriniu <strong>ir</strong>rekreaciniu požiūriais sudėtingose, ypač vertingose, teritorijose;10.3.3. atkurti teritorijoje sunaikintus <strong>ir</strong> pažeistus kultūros ar gamtos paveldo objektus <strong>ir</strong>vietoves;10.3.4. teritorijoje sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams gamtos <strong>ir</strong> kultūros paveldo<strong>apsaugos</strong> srityse;10.3.5. propaguoti <strong>ir</strong> remti regiono etnokultūros tradicijas;10.3.6. plėtoti paveldosauginį <strong>ir</strong> aplinkosauginį švietimą;10.3.7. sudaryti sąlygas rekreacijai, p<strong>ir</strong>miausia pažintiniam turizmui;10.3.8. užtikrinti <strong>ir</strong> propaguoti kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingųjų savybiųtęstinumą.11. Kultūrinių draustinių rūšys nustatomos atsižvelgus į Vertinimo tarybų nustatytąkultūros paveldo vietovės ar joje esančių kultūros paveldo objektų lemiantį vertingųjų savybiųpobūdį ar jų derinį.12. Pagal kultūros paveldo vietovių ar joje esančių kultūros paveldo objektų lemiantįvertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį steigiamų kultūrinių draustinių rūšys parenkamosatsižvelgiant į šiuos kriterijus:12.1. archeologiniai draustiniai – kultūros paveldo vietovėms apsaugoti, kuriomsnustatytas archeologinis lemiantis vertingų savybių pobūdis;12.2. etnokultūriniai draustiniai – kultūros paveldo vietovėms apsaugoti, kuriomsnustatytas etnokultūrinis lemiantis vertingųjų savybių pobūdis ar etnokultūrinis vertingųjųsavybių pobūdis yra architektūrinio, istorinio, kultūrinės raiškos, sakralinio, urbanistinio <strong>ir</strong>želdynų lemiančių vertingųjų savybių pobūdžių derinyje;12.3. istoriniai draustiniai – kultūros paveldo vietovėms apsaugoti, kurioms nustatytasistorinis lemiantis vertingųjų savybių pobūdis ar istorinis vertingųjų savybių pobūdis yraarcheologinio, architektūrinio, etnokultūrinio, kultūrinės raiškos, sakralinio, urbanistinio <strong>ir</strong>želdynų lemiančių vertingųjų savybių pobūdžių derinyje;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 332/385
12.4. urbanistiniai/architektūriniai draustiniai – kultūros paveldo vietovėms apsaugoti,kurioms nustatytas urbanistinis ar architektūrinis lemiančių vertingųjų savybių pobūdis arbaurbanistinis ar architektūrinis vertingųjų savybių pobūdis yra archeologinio, etnokultūrinio,istorinio, kultūrinės raiškos, sakralinio <strong>ir</strong> želdynų lemiančių vertingųjų savybių pobūdžiųderinyje.13. Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, Vertinimo tarybai pripažinus kultūrinįkraštovaizdį reikšmingu, kultūros paveldo vietovei apsaugoti teisės aktų nustatyta tvarka gali būtisteigiamas kompleksinis kraštovaizdžio draustinis.14. Kultūros ministras gali siūlyti savivaldybėms kultūros paveldo vietovėms apsaugotisteigti savivaldybių kultūrinius draustinius.15. Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, istoriniai nacionaliniai parkai steigiaminacionalinės svarbos gamtiniam <strong>ir</strong> kultūriniam kraštovaizdžiui saugoti bei valstybingumo centrųkultūros paveldo vietovėms ar kultūros paveldo objektų sankaupai apsaugoti, o istorinia<strong>ir</strong>egioniniai parkai – gamtiniu, kultūriniu <strong>ir</strong> rekreaciniu požiūriais regioninės svarboskraštovaizdžiui <strong>ir</strong> ekosistemoms saugoti bei istorinių centrų ar istoriškai vertingų teritorijųkultūros paveldo objektams ar vietovėms apsaugoti.IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS16. Šių Kriterijų taikymui metodiškai vadovauja Kultūros ministerija.17. Reikalingus mokslinius tyrimus <strong>ir</strong> stebėseną saugomai vietovei įsteigti organizuoja <strong>ir</strong>finansuoja saugomos vietovės steigimą inicijuojanti arba galinti inicijuoti institucija.[Skelbta: Žin., 2005, Nr.: 86-3239]______________Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymas Nr. ĮV-150 „Dėlnekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo <strong>ir</strong> atrankos kriterijų aprašo patv<strong>ir</strong>tinimo“Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> įstatymo(Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153- 5571) 8 straipsnio 6 dalimi,Tv<strong>ir</strong>tinu Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo <strong>ir</strong> atrankos kriterijų aprašą (pridedama).KULTŪROS MINISTRASVLADIMIRAS PRUDNIKOVAS_____________PATVIRTINTALietuvos Respublikos kultūrosministro 2005 m. balandžio 15d. įsakymu Nr. ĮV-150Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. b<strong>ir</strong>želio 15 d. įsakymo Nr. ĮV-447 (nuo 2011 m.b<strong>ir</strong>želio 22 d.) (Žin., 2011, Nr. 75-3637) redakcijaNEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ VERTINIMO IR ATRANKOSKRITERIJŲ APRAŠAS© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 333/385
I. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo <strong>ir</strong> atrankos kriterijų aprašas (toliau -Aprašas) reglamentuoja nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimą, atranką, jų kriterijus bei šiųkriterijų taikymą, nustatant kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes <strong>ir</strong> jųreikšmingumą, atrenkant nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurioms reikalinga teisinė apsauga,apibrėžiant kultūros paveldo objektų teritorijų ar vietovių ribas <strong>ir</strong> teikiant juos įregistruoti įKultūros vertybių registrą (toliau - Registras).2. Aprašu privalo vadovautis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo<strong>apsaugos</strong> įstatymo (Žin.,1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) nustatyta tvarka sudarytosnekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau - Vertinimo tarybos), juridiniai <strong>ir</strong>fiziniai asmenys, rengiantys <strong>ir</strong> teikiantys Vertinimo taryboms reikalingus duomenis, Registrotvarkytojas, registruojantis nekilnojamąsias kultūros vertybes Registre ar keičiantis įregistruotųnekilnojamųjų kultūros vertybių duomenis, institucijos, inicijuojančios saugomų vietoviųsteigimą <strong>ir</strong> steigiančios saugomas vietoves, bei kiti juridiniai <strong>ir</strong> fiziniai asmenys, atliekantysnekilnojamojo kultūros paveldo apskaitą.II. SĄVOKOS3. Apraše vartojamos sąvokos:Apžvalgos (žiūrėjimo) taškas - objekto <strong>ir</strong> vietovės vertinimo metu nustatytas, Vertinimotarybos akte aprašytas <strong>ir</strong> grafiniuose prieduose pažymėtas statinių komplekso teritorijos, vietos,vietovės taškas, iš kurio atsiveria panorama (-os), perspektyva (-os).Atranka - pagal šio Aprašo nuostatas Vertinimo tarybų atliekamas įvertintų objektų <strong>ir</strong>vietovių atrinkimas įrašymui į Registrą.Dominantė - vyraujantis tūrinis statinių komplekso, vietos, vietovės vertikalus arhorizontalus vertingų savybių turintis statinys ar (<strong>ir</strong>) gamtinis elementas.Išklotinė - vertingų savybių turinčių statinių, formuojančių gatvės (-ių) ar (<strong>ir</strong>) aikštėsužstatymą, fasadų su stogais <strong>ir</strong> jų elementais (stogo danga, ugniasienėmis, kaminais, stoglangiais<strong>ir</strong> pan.) frontalinė projekcija.Objektas - archeologinį, povandeninį, mitologinį, etnokultūrinį, architektūrinį, urbanistinį,želdynų, inžinerinį, istorinį, memorialinį, dailės, kultūrinės raiškos vertingųjų savybių pobūdį arjų derinį galintis turėti statinys, vieta ar kitas nekilnojamasis daiktas, kuris pagal šio Aprašonuostatas įregistravus jį Registre, gali tapti pavieniu, į kompleksą įeinančiu ar kompleksiniukultūros paveldo objektu.Objekto teritorija - nuo objekto neatsiejamas, jo užimamas <strong>ir</strong> jam naudoti reikalingasžemės <strong>ir</strong> (ar) kitas plotas.Panorama - iš apžvalgos taško matomas vertingųjų savybių turintis vietovės ar statiniųkomplekso vaizdas.Perspektyva - iš apžvalgos taško matomas vertingųjų savybių turintis gatvių <strong>ir</strong> (ar)aikščių, ar užstatymo su gamtiniais elementais vaizdas.Plano struktūra - vertingų savybių turinčių vietovės, statinių komplekso ar vietos planodalių tinklas su užstatymo <strong>ir</strong> gamtiniais elementais.Reikšmingumo nustatymas - nekilnojamųjų kultūros vertybių autentiškumo atskleidimas,nustatant objekto, jo teritorijos, vietovės, jų dalių <strong>ir</strong> elementų vertingųjų savybių gausą beikompleksiškumą etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriais.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 334/385
Reikšmingumo lygmenys - reikšmingumo kategorijos sk<strong>ir</strong>stomos pagal vertingųjųsavybių gausą, kompleksiškumą <strong>ir</strong> jų reikšmę Lietuvos visuomenei, bendruomenėms ar atsk<strong>ir</strong>omsžmonių grupėms. Reikšmingumas gali būti nacionalinio, regioninio <strong>ir</strong> vietinio lygmens.Siluetas - statinių komplekso, vietos ar vietovės vertingų savybių turinčių tūrių, juossupančių erdvių <strong>ir</strong>(ar) gamtinių elementų nenutrūkstantis kontūras.Tūrinė erdvinė struktūra - vertingų savybių turinčių tūrių <strong>ir</strong> juos supančių atv<strong>ir</strong>ų <strong>ir</strong> (ar)uždarų erdvių sistema su gamtiniais elementais.Vietovė - archeologinį povandeninį, etnokultūrinį, architektūrinį, urbanistinį, istorinį,sakralinį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį galinti turėti teritorija, kurioje yra kultūrospaveldo objektų <strong>ir</strong> kuri pagal šio Aprašo nuostatas įregistravus ją Registre gali tapti kultūrospaveldo vietove.Užstatymo tipai (morfotipai) - vietovės ar statinių komplekso kvartalo (-ų) <strong>ir</strong>(ar) valdos (-ų) vertingų savybių turintys užstatymo būdai.Vertinimas - remiantis istorinių, fizinių <strong>ir</strong> kitų tyrimų duomenimis, amžiaus cenzo <strong>ir</strong>autentiškumo patikra, atliekamas reikšmingumo <strong>ir</strong> jo lygmenų nustatymas, objekto teritorijos arvietovės ribų apibrėžimas, siekiant objektui ar vietovei suteikti teisinę apsaugą, juos registruojantRegistre.4. Kitos Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojokultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> įstatyme <strong>ir</strong> kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.III. VERTINIMAS, JO KRITERIJAI IR JŲ TAIKYMAS5. Objektų ar vietovių vertinimas tiesiogiai susijęs su laikmečio kultūriniu tapatumu -poreikiu išsaugoti kultūros paveldo objektą ar vietovę. Vertinimas atliekamas vadovaujantis nevyraujančiais įsitikinimais, bet remiantis pagarba <strong>ir</strong> pakantumu kitoms kultūrinio tapatumoformoms.6. Vertinimo procesas susideda iš:6.1. amžiaus cenzo <strong>ir</strong> autentiškumo požymių patikros;6.2. reikšmingumo nustatymo;6.3. teritorijos apibrėžimo;6.4. reikšmingumo lygmens nustatymo.7. Amžiaus cenzas yra:7.1. vertintiniems archeologinio vertingųjų savybių pobūdžio objektams ar vietovėms - ikiXVIII a. II ketv<strong>ir</strong>čio (apie 1711- 1721 m.);7.2. vertintiniems povandeninio vertingųjų savybių pobūdžio objektams ar vietovėms -daugiau nei 100 metų;7.3. vertintiniems etnokultūrinio, istorinio <strong>ir</strong> sakralinio vertingųjų savybių pobūdžioobjektams ar vietovėms - daugiau nei 25 metai;7.4. vertintiniems mitologinio, architektūrinio, urbanistinio, želdynų, inžinerinio,memorialinio, dailės, kultūrinės raiškos vertingųjų savybių pobūdžio objektams ar vietovėms -daugiau nei 50 metų.8. Objektai <strong>ir</strong> vietovės, kurie neatitinka Aprašo 7 punkte nustatyto amžiaus cenzo,vertinami, jeigu:8.1. jie susiję su akivaizdžiais išsivadavimo iš okupacinio režimo <strong>ir</strong> Lietuvosvalstybingumui ypač svarbiais įvykiais;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 335/385
8.2. jie sukurti kaip įrašytų ar įrašomų į Registrą objektų <strong>ir</strong> vietovių naujadarai,pratęsiantys istorinių struktūrų, erdvių <strong>ir</strong> estetikos formavimo tradicijas bei papildantys jųvertingąsias savybes;8.3. jų projektų parengimo laikas atitinka amžiaus cenzą, tačiau projektai įgyvendintidaugiau kaip prieš 25 metus prisilaikant projektuose numatytų sprendinių (medžiagų,konstrukcijų, technologijų <strong>ir</strong> kt.);8.4. tai m<strong>ir</strong>usių autorių kūriniai, apdovanoti tarptautinėmis, Lietuvos Respublikosvalstybinėmis, kitų valstybių premijomis, įgyvendinti prieš 25 <strong>ir</strong> daugiau metų;8.5. tai akivaizdūs konkretaus istorinio laikmečio, pripažintų meninio stiliaus ar srovės,pažangiausių <strong>ir</strong> (ar) meniškiausių laikmečio architektūrinių sprendimų atstovai;8.6. yra gautas organizacijos, atstovaujančios vietos bendruomenei, prašymas, kuriamenurodyta, kad jie reikšmingi tos bendruomenės narių istorinei sąmonei <strong>ir</strong> tapatumui.9. Kai pagal šio Aprašo nuostatas objektai ar vietovės gali būti pripažinti reikšmingaisvietos bendruomenių istorinei sąmonei <strong>ir</strong> tapatumui arba reikšmingais, nes yra susiję susvarbiomis visuomenės, kultūros <strong>ir</strong> valstybės istorijos asmenybėmis, išvadas dėl jų reikšmingumorengia <strong>ir</strong> Vertinimo taryboms teikia mokslo <strong>ir</strong> studijų bei kitos tyrimų institucijos.10. Autentiškumo požymių patikra atliekama remiantis istoriniais <strong>ir</strong> fiziniais tyrimais.Autentiškumo požymių patikra reikalinga nustatyti objekto ar vietovės amžių, kai jis nėra aiškus,kai kyla abejonių dėl objekto ar vietovės dalių <strong>ir</strong> elementų atitikimo amžiaus cenzui.11. Reikšmingumas, atsižvelgiant į vertingųjų savybių visumą, objektui ar vietoveinustatomas pagal šiuos kriterijus:11.1. tipiškumo - charakteringumo kriterijus, geriausiai iliustruojantis vystymosi etapus aratsk<strong>ir</strong>ą konkretų objekto ar vietovės tipą;11.2. svarbumo - įtakos kriterijus, rodantis svarbą visuomenės <strong>ir</strong> valstybės vystymosi,kultūros sklaidos procesams;11.3. retumo - kiekybinis kriterijus, kuriuo apibūdinamas negausiai išlikęs ar nedažnaipasitaikantis objektas ar vietovė;11.4. unikalumo - kokybinis <strong>ir</strong> kiekybinis kriterijus, kuriuo apibūdinamosnepasikartojančios, išsk<strong>ir</strong>tinės objekto ar vietovės savybės.12. Amžiaus cenzo <strong>ir</strong> autentiškumo požymių patikrą praėjusieji archeologinio vertingųjųsavybių pobūdžio objektai ar vietovės <strong>ir</strong> po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esantysarcheologiniai objektai, vietovės yra laikomi reikšmingais <strong>ir</strong> šiems objektams <strong>ir</strong> vietovėmsatranka nevykdoma, jie, nustačius reikšmingumo lygmenis, teikiami įrašyti į Registrą. Kitiemspovandeninio vertingųjų savybių pobūdžio nekilnojamiesiems ar kilnojamiesiems daiktams turibūti nustatomas reikšmingumas, reikšmingumo lygmenys <strong>ir</strong> vykdoma jų atranka.13. Archeologinio tyrimo metodo taikymas objekto ar vietovės vertingųjų savybiųatskleidimui nėra pagrindas laikyti, kad šis objektas ar vietovė yra reikšmingumą lemiančioarcheologinio vertingųjų savybių pobūdžio, jeigu vertingosios savybės datuojamos vėliau kaipAprašo 7.1 punkte nurodyta data.14. Povandeninių tyrimų metodų taikymas objektų ar vietovės vertingųjų savybiųatskleidimui nėra pagrindas laikyti, kad šis objektas ar vietovė yra reikšmingumą lemiančiopovandeninio vertingųjų savybių pobūdžio, jeigu vertingosios savybės datuojamos anksčiau kaipAprašo 7.1 punkte nurodyta data. Tokie objektai ar vietovės yra lemiančio archeologiniovertingųjų savybių pobūdžio.15. Objektas ar vietovė gali turėti daugiau negu vieną reikšmingumą lemiančių vertingųjųsavybių pobūdį, todėl kiekvienam objektui ar vietovei vertingųjų savybių pobūdžiui© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 336/385
eikšmingumas nustatomas atsk<strong>ir</strong>ai. Vertinamų objektų ar vietovių, jų dalių <strong>ir</strong> elementųpavyzdinių vertingųjų savybių sąrašas pateikiamas šio Aprašo priede.16. Nustatant reikšmingumą objekto ar vietovės būklė negali būti pripažįstama kaipreikšmingumą menkinanti aplinkybė.17. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau - Departamentas)metodiškai vadovauja nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui, parengia vertingųjų savybiųaprašus (tezaurus) <strong>ir</strong> kitą metodinę medžiagą, užtikrinant profesionalų <strong>ir</strong> sklandų Vertinimotarybų darbą.18. Objekto teritorijos <strong>ir</strong> vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istoriniais <strong>ir</strong> fiziniaistyrimais, atsižvelgiant į objekto užimamą plotą, objekto, jo teritorijos, vietovės nustatytasvertingas savybes <strong>ir</strong> jų naudojimui reikalingą plotą. Vertinamų objektų ar vietovių, jų dalių <strong>ir</strong>elementų pavyzdinių vertingųjų savybių sąrašas pateikiamas Aprašo 1 priede.19. Objektų teritorijų <strong>ir</strong> (ar) vietovių ribos bei jų vertingos savybės grafiškai pažymimosVertinimo tarybos aktų prieduose pagal Departamento d<strong>ir</strong>ektoriaus įsakymu tv<strong>ir</strong>tinamoNekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašo reikalavimus <strong>ir</strong>pagal šiuo aprašu nustatytus sutartinius ženklus. Rekomenduojamų Vertinimo tarybų aktografinių priedų vietovei sąrašas pateikiamas Aprašo 2 priede.20. Tipiškumo, svarbumo, retumo kriterijus atitinkantiems objektams <strong>ir</strong> vietovėms yranustatomas vienas iš šių reikšmingumo lygmenų:20.1. nacionalinis lygmuo - objektai ar vietovės pripažįstami reikšmingais Lietuvosvisuomenei (visos valstybės teritorija). Šiuo atveju siūloma objektą ar vietovę skelbti kultūrospaminklu;20.2. regioninis lygmuo - objektai ar vietovės pripažįstami reikšmingais įva<strong>ir</strong>iomsbendruomenėms (apskrities ar kelių gretimų apskričių administruojama teritorija);20.3. vietinis lygmuo - objektai ar vietovės pripažįstami reikšmingais vietosbendruomenei (savivaldybės ar gretimos savivaldybės administruojama teritorija).21. Jei nustatoma, kad objektas ar vietovė atitinka unikalumo kriterijų, jis yra nacionalinioreikšmingumo lygmens. Kitais atvejais nacionalinio reikšmingumo lygmuo pripažįstamas, jeibent vienas kriterijus yra nacionalinio reikšmingumo lygmens.22. Regioninis reikšmingumo lygmuo objektui ar vietovei pripažįstamas, jei bent vienaskriterijus, išskyrus unikalumo, yra regioninio reikšmingumo lygmens.IV. ATRANKA, JOS KRITERIJAI IR JŲ TAIKYMAS23. Atranka vykdoma kompleksiškai lyginant panašius to paties reikšmingumo lygmensobjektus ar vietoves (žinomus neįrašytus <strong>ir</strong> įrašytus į Registrą), pagal reikšmingumo vertingųjųsavybių gausą, remiantis šiais kriterijais:23.1. autentiškumo - p<strong>ir</strong>menybė teikiama tiems objektams <strong>ir</strong> vietovėms, kuriuoseautentiškumo yra daugiau;23.2. išsaugojimo tikimybės - p<strong>ir</strong>menybė teikiama tiems objektams <strong>ir</strong> vietovėms, kurie jauyra saugomose teritorijose;23.3. pa<strong>naudojimo</strong>, eksponavimo, lankymo galimybės – p<strong>ir</strong>menybė teikiama tiemsobjektams <strong>ir</strong> vietovėms, kuriems, atsižvelgiant į objekto, vietovės p<strong>ir</strong>minę funkciją <strong>ir</strong> pask<strong>ir</strong>tį, yragalimas jų pritaikymas šiuolaikiniam gyvenimui pagal visuomenės ekonominės, socialinės,kultūrinės veiklos poreikius bei galimybes. Taip pat p<strong>ir</strong>menybė teikiama tiems objektams <strong>ir</strong>vietovėms, kurios yra atv<strong>ir</strong>os lankymui <strong>ir</strong> kur yra lankymą užtikrinančios infrastruktūros sąlygos;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 337/385
23.4. asmeninės valdytojų iniciatyvos - valstybei nepriklausančių objektų <strong>ir</strong> vietoviųvaldytojų asmeninė iniciatyva <strong>ir</strong> konkretūs pasiūlymai bei įsipareigojimai objektą ar vietovęišsaugoti;23.5. būklės - esamos situacijos apibūdinimas bei būtinų atlikti tvarkybos darbų kaštųdydžio pagrįstumas, atsižvelgiant į objekto <strong>ir</strong> vietovės reikšmingumą.24. Objektų <strong>ir</strong> vietovių privalo būti atrinkta tiek <strong>ir</strong> tokių, kad būtų užtikrintas atitinkamoreikšmingumo vertingųjų savybių pobūdžio ar pobūdžių pakankamo pavyzdžių kiekioišsaugojimas, atsižvelgiant į galimų stichinių nelaimių ar kitų nelaimingų atsitikimų padarinius <strong>ir</strong>išsaugojimo užtikrinimo galimybes (visuomenės suinteresuotumą, teisinę bazę, finansiniusišteklius <strong>ir</strong> kt.).V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS25. Už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakinga institucija (Departamentas arbasavivaldybės administracija), nustačius nekilnojamosios kultūros vertybės nors vienosreikšmingumą lemiančios vertingosios savybės pakeitimą, kuris sumenkino kultūros paveldoobjekto ar vietovės reikšmingumą, privalo kreiptis į atitinkamą Vertinimo tarybą <strong>ir</strong> inicijuotipakartotinį to objekto reikšmingumo nustatymą, <strong>ir</strong>, reikalui esant, apibrėžtos objekto teritorijostikslinimą.26. Vertinimo tarybai aktu patv<strong>ir</strong>tinus vertingųjų savybių, kultūros paveldo objektoteritorijos, vietovės apibrėžimo pokyčius, Vertinimo tarybos teikimu Registro tvarkytojaspatikslina nekilnojamosios kultūros vertybės duomenis Registre.27. Departamentas metodiškai vadovauja šio Aprašo taikymui, nagrinėja Vertinimotarybų raštiškus paklausimus bei pasiūlymus._________________Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo <strong>ir</strong> atrankos kriterijų aprašo1 priedasLietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. b<strong>ir</strong>želio 15 d. įsakymo Nr. ĮV-447 (nuo 2011 m.b<strong>ir</strong>želio 22 d.) (Žin., 2011, Nr. 75-3637) redakcijaVERTINAMŲ OBJEKTŲ AR VIETOVIŲ, JŲ DALIŲ IR ELEMENTŲ PAVYZDINIŲVERTINGŲJŲ SAVYBIŲ SĄRAŠASVertinamų objektų ar vietovių, jų dalių <strong>ir</strong> elementų pavyzdinės vertingosios savybės galibūti:1. Objekto vertingosios savybės:1.1. Statinio:1.1.1. tūrinė erdvinė kompozicija, tūris, stogo forma, stogo dangos konstrukcija, dangosmedžiaga ar jos tipas, kiti stogo elementai (stoglangiai, liukai, ugniasienės, dūmtraukiai,apžvalgos aikštelės <strong>ir</strong> pan.);1.1.2. aukštų išplanavimas, kapitalinės sienos (kapitalinės sienos <strong>ir</strong> pertvaros, atitvaros <strong>ir</strong>pan.), kolonos, sienų angos, nišos;1.1.3. fasadų architektūrinis sprendimas, fasadų kompozicija, fasadų architektūros tūrinėsdetalės (akroterijai, frontonai, stoginės, erkeriai, balkonai <strong>ir</strong> jų turėklai, išorės laiptai <strong>ir</strong> pandusai,kolonos <strong>ir</strong> kolonados <strong>ir</strong> pan.), fasadų apdaila <strong>ir</strong> puošyba (tinkas ar tinko medžiaga, jo tipas,vienetinių medžiagų apdaila, apdailos medžiaga, jos tipas, skulptūros, monumentaliosios tapybos© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 338/385
kūriniai, įva<strong>ir</strong>ios v<strong>ir</strong>šūnės <strong>ir</strong> pan.), kitos fasadų funkcinės detalės (kritulių nuvedimo sistema,atsk<strong>ir</strong>os jos dalys, priešgaisrinės kopėčios, kėlimo įrenginiai <strong>ir</strong> pan.);1.1.4. konstrukcijos (perdengiai, denginiai, santvaros, sijos <strong>ir</strong> pan.), funkcinė įranga(vidaus laiptai, pandusai, jų turėklai, liftai, keltuvai <strong>ir</strong> pan.), technologinė įranga (g<strong>ir</strong>nos, pikliai,valcai, garo <strong>ir</strong> kiti varikliai, tiltų pasukimo mechanizmai <strong>ir</strong> pan.), inžinerinė įranga (apšildymo,vėdinimo sistemos ar jos prietaisai bei elementai <strong>ir</strong> pan.), stalių <strong>ir</strong> kitų medžiagų gaminiai (langai<strong>ir</strong> langinės, durys, skydai, grotelės <strong>ir</strong> pan.), konstrukcijų dekoras;1.1.5. patalpų architektūrinės detalės (kolonos, piliastrai, pjedestalai <strong>ir</strong> pan.), vidausdekoras (skulptūros, monumentaliosios tapybos kūriniai, stiuko, gipso lipdiniai <strong>ir</strong> pan.),įmontuota įranga (vargonai, altoriai, baldai <strong>ir</strong> pan.), apšvietimo įranga (šviestuvai, sietynai <strong>ir</strong>pan.), vandens įtaisai <strong>ir</strong> prietaisai (baseinai, akvariumai <strong>ir</strong> pan.), lubų, sienų, kolonų apdaila(tinkas ar tinko medžiaga, jos tipas, vienetinių medžiagų apdaila ar apdailos medžiaga, jos tipas <strong>ir</strong>pan.), grindų, pandusų, laiptų pakopų danga ar dangos medžiaga, jos tipas;1.1.6. interjeras (patalpos visumos sprendinys).1.2. Kito nekilnojamojo daikto (akmens, antkapio, antkapinio paminklo, paminklo,dekoratyvinės skulptūros, kryžiaus, stogastulpio, koplytstulpio <strong>ir</strong> pan.):1.2.1. tūris, forma, meninė išraiška;1.2.2. įrašai, ženklai, dekoras, dalys.1.3. Objekto (statinio, vietos, kito nekilnojamojo daikto,) teritorijos:1.3.1. planavimo sprendiniai (plano struktūra, siluetas, perspektyva, išklotinė, tūrinėerdvinė kompozicija <strong>ir</strong> pan.);1.3.2. buvusių komplekso dalių (statinių) liekanos ar jų vietos;1.3.3. įva<strong>ir</strong>ūs mažosios kraštovaizdžio architektūros statiniai <strong>ir</strong> vaizduojamojo menoformos (antkapiai, liurdai, pavėsinės, stoginės, šviestuvai, tvorelės, parapetai, bordiūrai,suoliukai, tilteliai, statulos, stelos, obeliskai <strong>ir</strong> pan.);1.3.4. žemės <strong>ir</strong> jos pav<strong>ir</strong>šiaus elementai (reljefas, pylimai, šlaitai, aikštelės, terasos),krūsnys, natūralūs arba žmogaus apdoroti rieduliai, jų struktūros <strong>ir</strong> sistemos, sankasos, griovos,raguvos, iškasos, daubos, pelkės, kultūrinis sluoksnis, pavieniai archeologiniai radiniai ar jųsankaupos, žmonių ar su jais susijusių gyvūnų palaikai, kapai su jų įranga <strong>ir</strong> konstrukcija,m<strong>ir</strong>usiųjų deginimo ar kitokių laidojimo apeigų vietos, akmenų vainikai, židiniai, laužavietės,ūkinės duobės, grindiniai <strong>ir</strong> pan.);1.3.5. takai, keliai ar jų dalys, dangos;1.3.6. želdynai <strong>ir</strong> želdiniai (želdynų rūšys, želdinių grupės, alėjos, parkai, gojai arpavieniai medžiai <strong>ir</strong> krūmai, želdinimo principai <strong>ir</strong> kompozicijos <strong>ir</strong> pan.);1.3.7. upės, natūralūs vandens telkiniai <strong>ir</strong> hidrotechniniai įrenginiai (tvenkiniai <strong>ir</strong> jųguoliai, užtvankos, kanalai, šaltiniai, šuliniai, upių ar ežerų dalys, drėkinimo sistemos <strong>ir</strong> pan.).2. Vietovės vertingosios savybės:2.1. plano struktūra:2.1.1. planinės struktūros tipas (radialinis, žiedinis, reguliarus, linijinis, mišrus, kupetinis,gatvinis, viensėdinis <strong>ir</strong> pan.);2.1.2. planinės struktūros tinklas (kelių, gatvių, aikščių, pėščiųjų takų, valdų (posesijų) <strong>ir</strong>pan.);2.1.3. kvartalai;2.1.4. valdos (posesijos);2.1.5. keliai, gatvės, aikštės, įvažiavimai, pravažiavimai, takai, jų tipai, trasos, dangos;2.1.6. vietovei reikšmingo buvusio užstatymo (statinių grupių, kompleksų, ansamblių <strong>ir</strong>pan.) ar jo dalių (atsk<strong>ir</strong>ų statinių) vietos;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 339/385
2.1.7. gamtiniai elementai;2.2. tūrinė erdvinė struktūra:2.2.1. tūrinės erdvinės struktūros sandara (vientisa, daugialypė <strong>ir</strong> pan.);2.2.2. užstatymo tipai (laisvas, centrinis, sodybinis, valdos perimetrinis (uždaras aratv<strong>ir</strong>as), stambiatūris, smulkiatūris su nurodomu autentišku užstatymo tankiu, aukštingumu,išorės apdailos medžiagomis <strong>ir</strong> pan.);2.2.3. atv<strong>ir</strong>os erdvės (gatvės, aikštės, skverai, parkai <strong>ir</strong> pan.);2.2.4. uždaros erdvės (kiemai, praėjimai <strong>ir</strong> pan.);2.2.5. panoramos (nurodant apžvalgos taškus <strong>ir</strong> iš jų matomų panoramų ribas, vertingųsavybių požymių neturinčius, taip pat disonuojančius elementus);2.2.6. siluetai;2.2.7. perspektyvos (nurodant apžvalgos taškus <strong>ir</strong> iš jų matomų perspektyvų ribas,vertingų savybių požymių neturinčius, taip pat disonuojančius elementus);2.2.8. išklotinės (nurodant ribas <strong>ir</strong> vertingų savybių neturinčius, taip pat disonuojančiuselementus);2.2.9. dominantės.2.3. užstatymo bruožai (stogų formos, fasadų, stogų detalės, jų apdailos medžiagos <strong>ir</strong>spalvos, tvoros, arkos, tarpuvartės, vartai, gatvių, kelių, takų dangos ar tų tipai, želdinių rūšys).3. P<strong>ir</strong>minė <strong>ir</strong> istoriškai susiklosčiusi ūkinė (statiniams - užvažiuojamojo kiemo, kepyklos,ratinės, tvarto, elektrinės, depo, aerouosto; statinių teritorijoms, vietoms <strong>ir</strong> vietovėms - daržo,sodo, ganyklų <strong>ir</strong> pan.), gynybinė (sarginės, gynybinės sienos, bokšto, reduto, bastiono <strong>ir</strong> pan.),gyvenamoji, reprezentacinė ar kita pask<strong>ir</strong>tis, statybos technologija, <strong>naudojimo</strong>, kai naudojama nepagal pask<strong>ir</strong>tį, būdai. Pask<strong>ir</strong>tis nurodoma tik tuo atveju, jeigu ji išsaugota ar jos išsaugojimas yrabūtinas. Kitu atveju p<strong>ir</strong>minė <strong>ir</strong> istoriškai susiklosčiusi pask<strong>ir</strong>tis turi būti nurodyta pavadinimu arvardo/vardų deriniu su pavadinimu (pvz.: banko pastatas, vandens malūno pastatas, geležinkeliostoties pastatas <strong>ir</strong> pan.).4. Artimiausios kultūros paveldo objekto teritoriją ar vietovę supančios aplinkoskultūrinio kraštovaizdžio (užstatymo, reljefo, suplanavimo, želdinių <strong>ir</strong> pan.) vertingosios savybės.5. Faktai apie svarbias visuomenės, kultūros <strong>ir</strong> valstybės istorijos asmenybes (Lietuvosvalstybės veikėjus, nepriklausomybės kovų dalyvius, menininkus, mokslininkus <strong>ir</strong> pan.), įvykius(mūšius, žudynes, mitingus, suvažiavimus <strong>ir</strong> pan.), tautosakos, literatūros ar kitus meno kūrinius,netradicinius ieškojimus, kurie susiję su objektais ar vietovėmis.Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo <strong>ir</strong> atrankos kriterijų aprašo2 priedasLietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. b<strong>ir</strong>želio 15 d. įsakymo Nr. ĮV-447 (nuo 2011 m.b<strong>ir</strong>želio 22 d.) (Žin., 2011, Nr. 75-3637) redakcijaREKOMENDUOJAMŲ NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO VERTINIMOTARYBŲ AKTO GRAFINIŲ PRIEDŲ VIETOVEI SĄRAŠASRekomenduojamų nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų aktų grafinių priedųvietovėms sąrašas <strong>ir</strong> jų turinys:1. Vietovės ribų <strong>ir</strong> plano struktūros brėžinys, kuriame, atsižvelgiant į vietovės dydį <strong>ir</strong>turimus duomenis, pažymima:1.1. vietovės ribos;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 340/385
1.2. vietovės zonavimas pagal istorinę-funkcinę raidą (senamiesčiai, priemiesčiai <strong>ir</strong> pan.);1.3. vietovės kvartalai <strong>ir</strong> jų numeracija;1.4. vietovėje esančių žemės sklypų ribos;1.5. gatvių, užstatymo linijos;2. Kultūros paveldo objektų <strong>ir</strong> kitų, vertingųjų savybių požymių turinčių objektų tinkloschema (sklaidos planas), kurioje pažymima:2.1. vietovėje esantys kultūros paveldo objektai <strong>ir</strong> jų teritorijos;2.2. vertingųjų savybių požymių turintys objektai;2.3. vertingųjų savybių požymių neturintys objektai.3. Tūrinės erdvinės struktūros brėžinys, kuriame pažymima:3.1. vietovės tūrinės-erdvinės struktūros sandara, jos dalys, dominantės <strong>ir</strong> apžvalgostaškai;3.2. užstatymo tipai (morfologiniai tipai).4. Atv<strong>ir</strong>ų <strong>ir</strong> uždarų erdvių bei gamtinio karkaso elementų (išraiškingų reljefo formų,didelių želdinių grupių; skverų, parkų <strong>ir</strong> pan.) schema.5. Panoramų, siluetų, perspektyvų, išklotinių grafiniai vaizdai (pažymint dominantes,vertingųjų savybių požymių neturinčius, taip pat disonuojančius elementus).[Skelbta:Žin., 2005, Nr.: 52-1756; 2008, Nr.: 146-5890; 2009, Nr.: 115-4900; 2011, Nr.: 75-3637]_________________© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 341/385
ĮVAIRIŲ INSTITUCIJŲ PRIIMTI DOKUMENTAILietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos 2011 m. gegužės 27 d.sprendimas Nr. S-10(174) „Dėl Lietuvos Respublikos Klaipėdos <strong>ir</strong> Šilutės rajonų kultūrospaveldo <strong>apsaugos</strong> būklės“Valstybinė kultūros paveldo komisija 2011 m. gegužės 26-27 d. išvažiuojamajameposėdyje apžiūrėjo kultūros paveldo objektus bei vietoves Klaipėdos apskrities Klaipėdos <strong>ir</strong>Šilutės rajonų teritorijose, susipažino su jų <strong>apsaugos</strong> būkle.Archeologiniai objektai - piliakalniai - vertingi ne tik archeologiniu požiūriu, bet yra <strong>ir</strong>neatsiejami kraštovaizdžio elementai. Čia reikia paminėti <strong>ir</strong> senąsias Mažosios Lietuvoskapinaites bei kapinynus. Tai labai svarbu pritaikant juos lankymui, pažinimui, auklėjimui bei šioistoriškai susiformavusio krašto savitumui išryškinti. Komisija tuo įsitikino lankydama Skomantųpiliakalnį. Didžioji dauguma šio krašto piliakalnių (Venckų, Šiūparių, Skomantų) nėra tinkamaiprižiūrimi - gausiai apžėlę, žalojami gamtinių veiksnių (upės tėkmės), sparčiai augančiųsavaiminių želdinių, nuo kelių į juos nenurodytos kryptys, trūksta takų, šiukšlių dėžių, neįrengtosautomobilių stovėjimo aikštelės. Komisijos žiniomis, yra parengta griūvančio Šiūpariųpiliakalnio <strong>tvarkymo</strong> projektinė dokumentacija, tačiau darbai nepradėti.Išvažiuojamojo posėdžio metu Komisija pamatė daug įva<strong>ir</strong>ios sienų tapybos bažnyčiose <strong>ir</strong>kituose senuose pastatuose. Didžiausią sus<strong>ir</strong>ūpinimą kelia Šojaus dvaro Šilutėje polichromijosbūklė. Buvusioje rūmų reprezentacinėje patalpoje atidengtos unikalios XIX a. I pusės sienųtapybos kompozicijos, tačiau tinkamai neužkonservuotos, nuo drėgmės pasidengė juodaisiaispelėsiais. Kitose dvaro rūmų patalpose aptiktą Art Nouveau stilistikai būdingą dekorą taip patbūtina kuo skubiau restauruoti. Komisijos apžvelgtas bažnytinis paveldas didžia dalimi yrapatenkinamos būklės. Dėl restauruojamos Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčios kilonesutarimai tarp paveldosaugos specialistų <strong>ir</strong> bendruomenės, kuri piktinasi dėl nuvalytų <strong>ir</strong> kolkas nedažytų pastato vidaus sienų. Bažnyčios interjero <strong>tvarkymo</strong> darbai nėra baigti. Iškilęskonfliktas rodo, kad reikalingas nuolatinis bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis,įgalinantis rasti joms priimtinus sprendimus. Komisija atkreipė dėmesį į unikalias Šv. apaštaloevangelisto Mato bažnyčios Veiv<strong>ir</strong>žėnuose grindis iš ąžuolinių trinkelių. Jas būtina sutvarkyti(sutv<strong>ir</strong>tinti, nuvalyti) <strong>ir</strong> išsaugoti.Abiejuose rajonuose yra kultūros paveldo objektų, kurie yra sutvarkyti, restauruoti <strong>ir</strong>pritaikyti panaudojant vietinį biudžetą, Europos struktūrinių fondų lėšas bei Norvegijos fondų <strong>ir</strong>EEE finansinę paramą, privačias lėšas. Tai laivad<strong>ir</strong>bio J. Gižo etnografinė sodyba Drevernoje,Agluonėnų kaimo etnoarchitektūrinė laukininko sodyba, Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčios<strong>ir</strong> klebonijos kompleksas, Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčia, H. Šojaus dvaro centrinia<strong>ir</strong>ūmai, Švėkšnos, Vilkėno dvarų sodybos, Minijos kaimo senoji mokykla, kiti objektai. Pastebėta,jog atliktų darbų kokybė yra sk<strong>ir</strong>tinga, ji tiesiogiai priklauso nuo vykdytos priežiūros, reiklumopriimant darbus, atlikėjų <strong>ir</strong> rangovų atsakomybės. Pavyzdžiui, J. Gižo etnografinėje sodybojematomas akivaizdus darbo brokas. Priimant atliktus darbus turi būti sugriežtintos <strong>tvarkymo</strong> darbųpriėmimo procedūros <strong>ir</strong> kontrolė. Tvarkant H. Šojaus dvaro centrinius rūmus buvo sunaikintadaug senojo tinko <strong>ir</strong> kitų interjero elementų. Nes<strong>ir</strong>ūpinama nugriauto unikalaus dvaro kluonoatkūrimu, neužtikrinamas kitų sodybos pastatų tvarkymas bei dvaro sodybos vizualiniovientisumo išsaugojimas.Didžioji abiejų rajonų teritorijos dalis prisk<strong>ir</strong>iama ypač savitos kultūros <strong>ir</strong> kraštovaizdžioetnokultūriniam regionui - Mažajai Lietuvai. Nemuno deltos <strong>ir</strong> pamario kraštui būdingasišsk<strong>ir</strong>tinis <strong>ir</strong> unikalus hidrologinis <strong>ir</strong> hidrotechninis paveldas (polderių <strong>ir</strong> vandens kanalų sistema).© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 342/385
Komisija apžiūrėjo pakankamai gerai išlikusį istorinį hidrotechninį kompleksą - KaraliausVilhelmo (Klaipėdos) kanalą. Iki šiol jis nepakankamai įvertintas, atskleistas kraštovaizdyje beinepritaikytas turizmui. Komisija įsitikinusi, jog šis unikalus objektas turėtų būti tinkamaisutvarkytas <strong>ir</strong> naudojamas kultūriniam pažintiniam turizmui, turistinei laivybai, susisiekimui. Prieto galėtų prisidėti Susisiekimo ministerija.Stokojama Mažajai Lietuvai būdingos architektūros <strong>ir</strong> kraštovaizdžio elementų nuolatinėspriežiūros bei išryškinimo. Švėkšnos, Priekulės, Rusnės, Kintų miestelių istoriniuose centruoseiki šiol išliko tradicinės smulkios prekybos <strong>ir</strong> paslaugų vietos, jų iki šiol nežaloja stambiųprekybos centrų tūriai, ats<strong>ir</strong>adę daugelyje kitų Lietuvos miestų <strong>ir</strong> miestelių. Tačiau istoriniųcentrų gyvybingumui išlaikyti reikia skatinti smulkųjį verslą. Tai ypač aktualu Priekulei, nesrengiamas aplinkkelis darys įtaką miestelio plėtros galimybėms. Dar yra išlikusių būdingų šiamkraštui mūrinių švyturių (Uostadvaryje, Ventėje), architektūrinių detalių, kuriuos būtina išsaugoti.Tai daugelis pastatų Šilutėje, Priekulėje, Drevernoje, Kintuose. Reikėtų parengti tokių unikaliųobjektų <strong>ir</strong> architektūrinių detalių katalogus. Pamario kraštas garsėjo vėjo malūnais. Dabar yralikęs tik vienas. Unikalios konstrukcijos Kantvainių vėjo malūnas prieš keletą metų buvoperduotas Rumšiškių muziejui, idant būtų išsaugotas. Agluonėnų bendruomenė jį atsiėmė,norėdama atstatyti <strong>ir</strong> turėti, bet jis neapsaugotas <strong>ir</strong> toliau nyksta.Valstybė <strong>ir</strong> savivaldybės nesk<strong>ir</strong>ia tinkamo dėmesio <strong>ir</strong> lėšų Lietuvos valstybingumo <strong>ir</strong>kultūros raidai reikšmingų privačių dvarų paveldo pastatų <strong>ir</strong> statinių konservavimui,restauravimui <strong>ir</strong> pritaikymui. Neparengti valstybės saugomų Šilutės <strong>ir</strong> Rusnės istorinių miestodalių, Priekulės miesto istorinės dalies, Švėkšnos miestelio, Sk<strong>ir</strong>vytėlės, Minijos kaimų <strong>ir</strong> kitųkultūros paveldo vietovių bei valstybės saugomų dvarų sodybų specialieji kompleksinėspaveldotvarkos planai. Nesudaromos jungtinės sutartys dėl kultūros paveldo vietovių, kitųteritorinių kultūros paveldo kompleksų kompleksinio <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> tausojamojo <strong>naudojimo</strong>. Išesmės sunaikinti Šilutės istorinis uostas <strong>ir</strong> prieplaukos. Dvarų parkų, skverų, pakelių želdynai beiželdiniai yra nepakankamai prižiūrimi <strong>ir</strong> tvarkomi. O tai sumenkina šiam kraštui būdingą itintvarkingą kraštovaizdį.Nėra parengtų Mažosios Lietuvos tradicinę kaimo architektūrą diferencijuojančių beiapibūdinančių kriterijų, todėl sąvokos, susijusios su tradicinėmis sodybomis, jų pastatais <strong>ir</strong>spalviniais sprendimais, yra laisvai interpretuojamos. Neužtikrinama <strong>ir</strong> taip negausiai išlikusioMažosios Lietuvos autentiško medinio paveldo (Rusnėje, Sk<strong>ir</strong>vytėlėje) objektų apsauga.Valstybinė kultūros paveldo komisija, siekdama atkreipti valstybės <strong>ir</strong> savivaldybiųdėmesį į Klaipėdos <strong>ir</strong> Šilutės rajonų teritorijose esančio kultūros paveldo būklę <strong>ir</strong> būtinybę jįišsaugoti, nusprendžia:1. Siūlyti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai:1.1. organizuoti valstybės saugomų vietovių (Šilutės <strong>ir</strong> Rusnės istorinių miesto dalių,Sk<strong>ir</strong>vytėlės, Minijos k.), kitų kultūros paveldo vietovių (Priekulės miesto istorinės dalies,Švėkšnos mstl., Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos) kanalo) kompleksinių specialiųjųpaveldotvarkos planų rengimą;1.2. inicijuoti Mažosios Lietuvos miestelių architektūrinių detalių inventorinimą, katalogųišleidimą <strong>ir</strong> jais pagrįstų urbanistinės stilistikos ga<strong>ir</strong>ių konkretiems miesteliams parengimą;1.3. kartu su Aplinkos <strong>ir</strong> Žemės ūkio ministerijoms parengti Mažosios Lietuvos tradicinęmiestelių <strong>ir</strong> kaimo architektūrą diferencijuojančių bei apibūdinančių kriterijų aprašą, taip pattradicinių sodybų bei jų pastatų katalogus, sk<strong>ir</strong>tus praktiniam taikymui;1.4. kartu su Ūkio <strong>ir</strong> Susisiekimo ministerijomis inicijuoti Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos)kanalo - valstybės saugomo kultūros paveldo komplekso - pritaikymo kultūriniam turizmuigalimybių studiją <strong>ir</strong> projektą ES paramai gauti;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 343/385
1.5. valstybės vardu derėtis su Švėkšnos <strong>ir</strong> Vilkėno dvarų sodybų savininke, taip pat sukitų šių sodybų dalių savininkais ar naudotojais, siekiant sudaryti jungtinę sutartį dėl jų<strong>tvarkymo</strong>, paramos teikimo <strong>ir</strong> tausojamojo <strong>naudojimo</strong> valstybės <strong>ir</strong> visuomenės reikmėms;1.6. parengti supaprastinto kompensavimo mechanizmo tvarką arba spręsti dėllengvatinių dotacijų (negrąžinamos paramos) tvarkos už ūkio būdu atliktus nedidelės apimtiesdarbus gelbstint kultūros paveldo objektus nuo visiško sunykimo;1.7. labiau užtikrinti miestų <strong>ir</strong> miestelių istorinio kraštovaizdžio savitumo palaikymą <strong>ir</strong>tęstinumą, ypač apsaugą nuo darkančių naujų statybų; prižiūrėti Minijos (Mingės) pakrančiųželdinius, Vilhelmo kanalo aplinką, rūpintis Šilutės miesto centrinės dalies apsauga <strong>ir</strong> kt.;1.8. kartu su Socialinių reikalų <strong>ir</strong> darbo bei Švietimo <strong>ir</strong> mokslo ministerijomis skubiaiinicijuoti senosios architektūros fragmentų išsaugojimui reikalingų amatininkų (dailidžių, stalių,stogdengių, sodininkų <strong>ir</strong> kt.) rengimą regione.2. Rekomenduoti Kultūros paveldo departamentui:2.1. papildyti bei patobulinti daugumos saugomų vietovių, kultūros paveldo kompleksų <strong>ir</strong>objektų apskaitą, nustatyti vertingąsias jų savybes, atlikti fotofiksaciją <strong>ir</strong> tuos duomenis pateiktiRegistre;2.2. nedelsiant konservuoti <strong>ir</strong> dezinfekuoti Šilutės dvaro (H. Šojaus) centrinių rūmų XIXa. I pusės sienų tapybą;2.3. spręsti dėl Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčios interjero <strong>tvarkymo</strong> darbųužbaigimo (atsižvelgti į išsamius interjero tyrimus, rasti sprendimus, tenkinančius vietinębendruomenę);2.4. spręsti dėl išsk<strong>ir</strong>tinės meninės <strong>ir</strong> istorinės vertės Šilutės evangelikų liuteronųbažnyčios, Kintų <strong>ir</strong> Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčių sieninės tapybos konservavimo <strong>ir</strong>restauravimo galimybių bei metodinės <strong>ir</strong> finansinės paramos;2.5. aptarti galimybę įrašyti į Registrą Degučių medinę kleboniją, Žemaičių Naumiesčiobažnyčios kompleksą <strong>ir</strong> siūlyti paskelbti kultūros paminklais abu mūrinius švyturius, Vanagųevangelikų liuteronų bažnyčios kompleksą, Švėkšnos dvaro sodybą, Švėkšnos Šv. apašt. Jokūbobažnyčios kompleksą;2.6. organizuoti valstybės saugomo Žemaičių Naumiesčio piliakalnio su gyvenviete <strong>ir</strong>kapinynu, dvaro sodybos liekanomis <strong>ir</strong> kt. komplekso bei vandens malūno mokslinius tyrimus.3. Kultūros paveldo departamentui kartu su:3.1. Aplinkos <strong>ir</strong> Susisiekimo ministerijomis bei Klaipėdos <strong>ir</strong> Šilutės rajonosavivaldybėmis spręsti dėl kai kuriose Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos) kanalo atkarposesuvešėjusių savaiminių želdinių <strong>tvarkymo</strong>, kanalo valymo <strong>ir</strong> pa<strong>naudojimo</strong>, statinių restauravimo.Prieš tai būtina iš esmės papildyti bei nustatyti vertingąsias Kanalo komplekso savybes <strong>ir</strong> jaspateikti Registre;3.2. Klaipėdos <strong>ir</strong> Šilutės rajonų savivaldybių specialistais sudaryti jungtines paveldo<strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> tausojamojo <strong>naudojimo</strong> sutartis su valdytojais, tradicinėmis bendruomenėmis,nevyriausybinėmis organizacijomis dėl dvarų sodybų ar jų fragmentų (Macikų dvaro sodybosfragmentai, Lėbartų dvaro sodyba <strong>ir</strong> kt.), senųjų kaimo gyvenviečių, Šilutės, Rusnės, Priekulėsmiestų istorinių dalių, Švėkšnos kultūros paveldo vietovės ar bent jų kvartalų, dėl Minijos,Sk<strong>ir</strong>vytėlės istorinių žvejų kaimų kompleksinės <strong>apsaugos</strong>;3.3. Šilutės rajono savivaldybe pradėti Šliūparių piliakalnio <strong>tvarkymo</strong> darbus pagalparengtą projektinę dokumentaciją.4. Klaipėdos <strong>ir</strong> Šilutės rajonų savivaldybėms:4.1. priminti, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių <strong>apsaugos</strong> įstatymas numato savivaldybėse steigiamas vertinimo tarybas, kurios galėtų įvertinti <strong>ir</strong> pasiūlyti© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 344/385
įrašyti į Registrą bendruomenėms bei valstybei svarbius kultūros paveldo objektus (PėžaičiuoseMuitininko namą, Žemaičių Naumiesčio bažnyčios kompleksą, Degučių medinę kleboniją, kt.);4.2. atkreipti dėmesį į esančius piliakalnius - juos tinkamai prižiūrėti, kad jie kuo geriautiktų kultūriniam turizmui bei pažintinei veiklai, kartu prisk<strong>ir</strong>iant priežiūrą visuomeninėms <strong>ir</strong>nevyriausybinėms organizacijoms.5. Klaipėdos rajono savivaldybei:Rekomenduotina parengti <strong>ir</strong> savivaldybės elektroniniame tinklalapyje pateikti rajonosavivaldybės teritorijoje esančių nekilnojamųjų kultūros vertybių (objektų, kompleksų, vietovių)sąvadą su trumpomis charakteristikomis.KOMISIJOS PIRMININKĖGRAŽINA DRĖMAITĖ[Skelbta: Informaciniai pranešimai, 2011, Nr.: 48-452]_________________Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2010 m. lapkričio 26 d.sprendimas Nr. S-9(163) „Dėl Lietuvos istorinių parkų <strong>ir</strong> sodų <strong>apsaugos</strong>“Valstybinė kultūros paveldo komisija apsvarstė Lietuvos istorinių parkų <strong>ir</strong> sodų <strong>apsaugos</strong>būklę. Konstatuota, jog Lietuvoje beveik nėra istorinių želdynų <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong>, planavimo,projektavimo bei priežiūros, kultūrinio kraštovaizdžio paveldo <strong>apsaugos</strong> aukštos kvalifikacijosspecialistų (parkotyrininkų – architektų – restauratorių), kraštovaizdžio architektų. Nesudarytosteisinės prielaidos Nekilnojamojo turto registre įteisinti dvaro sodybą su parku ar kitu istoriniuželdynu kaip vieną daiktinės teisės objektą (namų valdą <strong>ir</strong> pan.). Tebėra aktuali vieno valdytojo –parko, sodo ar kito istorinio želdyno savininko ar naudotojo, kuris nuolat jį prižiūrėtų beitvarkybos <strong>ir</strong> tausojamo <strong>naudojimo</strong> priemonėmis užtikrintų tvarumą, problema. Nepatenkinamasistorinių želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> valstybinis <strong>ir</strong> savivaldos lygmens valdymas. Visiškaiapleisti istoriniai želdynai nenusavinami kaip neprižiūrimi ar netvarkomi, neperleidžiamiprivatiems asmenims arba visuomeninėms/nevyriausybinėms organizacijoms už simbolinę sumą<strong>apsaugos</strong> ar atkūrimo tikslais. Dažnai kuriami nauji želdynai, o istoriniai neprižiūrimi, žalojami(pvz., skaidomi) <strong>ir</strong> net naikinami. Intensyvi ūkinė plėtra agresyviai skverbiasi į saugomas dvarųpaveldo teritorijas bei jų <strong>apsaugos</strong> zonas, pažeidžiama vertinga bei autentiška parkų <strong>ir</strong> sodųerdvinė struktūra, uždaromos vizualinės perspektyvų ašys. Taip kultūrinis kraštovaizdis prarandasavitumą <strong>ir</strong> įva<strong>ir</strong>ovę, neužtikrinama jo paveldo apsauga bei kokybė. Valstybė nesk<strong>ir</strong>ia tiksliniųlėšų istorinių parkų, sodų bei kompleksiniam dvarų sodybų <strong>ir</strong> pilių ansamblių tvarkymui. Europosstruktūrinių fondų lėšos šiems tikslams <strong>ir</strong>gi nepanaudojamos. Pritaikant dvarų sodybas turizmui,istorinis parkas netampa prioritetu. Nėra privačių istorinių parkų ar sodų praktinės <strong>apsaugos</strong>sistemos: priežiūros, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> atkūrimo skatinimo svertų, apimančių <strong>ir</strong> finansavimą,neparengti praktiški priežiūros, kompleksinio <strong>tvarkymo</strong> bei finansinės paramos teisės aktai.Š. m. spalio 20 dieną sukako 10 metų, kai Florencijoje buvo priimta Europoskraštovaizdžio konvencija, tačiau Lietuvos Respublika iki šiol nedalyvauja nuolatinėse, josįgyvendinimui sk<strong>ir</strong>tose, tarptautinėse konferencijose. Komisijos 2009-09-25 sprendime Nr. S-7(149) „Dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje“ pateiktų nuostatųįgyvendinimas yra labai svarbus parkų <strong>ir</strong> sodų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> tobulinimui. Svarbiausiuuždaviniu reikėtų laikyti kraštovaizdžio paveldo įvertinimu bei apskaita pagrįstų teritorinių-© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 345/385
erdvinių <strong>apsaugos</strong> sistemų įteisinimą. Tačiau nevykdomi šio paveldo kompleksiniai tyrimai;nenustatyta istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio struktūra, tipai, klasifikacija; nėraparengtų strateginių kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> specialiųjų planų.Lietuvos Respublikos Seimas <strong>ir</strong> Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsižvelgė į Komisijos2005-09-30 sprendimo Nr. S-6(114) „Dėl istorinių želdynų <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> Lietuvoje“ 1punktą <strong>ir</strong> 2007-06-28 priėmė Želdynų įstatymą. Į daugumą kitų sprendime pateiktų siūlymų be<strong>ir</strong>ekomendacijų iki šiol nėra atsižvelgta. Želdynų įstatymo VII skyriuje „Kultūrinės pask<strong>ir</strong>tiesželdynai <strong>ir</strong> valstybinės reikšmės parkai“ yra nustatyti skyriaus pavadinime įvardintų želdynų<strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> bendrieji reikalavimai. Tačiau jų įgyvendinimą nustatantys teisės aktaineparengti, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-08-25 nutarimu Nr. 1239patv<strong>ir</strong>tintus „Valstybinės reikšmės parkų nuostatus“ <strong>ir</strong> „Valstybinės reikšmės parkų sąrašą“, kuriųkokybė taip pat kelia abejonių, o jų projektai nebuvo pateikti Komisijos vertinimui. Kitigaliojantys šio Įstatymo įgyvendinimo teisės aktai nenustato istorinių parkų <strong>ir</strong> sodų paveldo<strong>apsaugos</strong>, juose apskritai vengiama istorinių želdynų sąvokos <strong>ir</strong> jų apskaitos bei tvarkybosreglamentavimo.Želdynų įstatyme nustatyta, kad „želdynų sistema išsk<strong>ir</strong>iama, jos plėtojimo erdvinėkoncepcija <strong>ir</strong> teritorijų <strong>tvarkymo</strong> reglamentavimo ypatumai nustatomi“ <strong>ir</strong> „želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong><strong>tvarkymo</strong> finansavimas yra planuojamas vadovaujantis savivaldybės teritorijos ar jos daliųbendraisiais planais“. Galiojančiuose savivaldybių teritorijų bendruosiuose <strong>ir</strong> detaliuosiuoseplanuose būtent stokojama istorinių želdynų esamos būklės analizės <strong>ir</strong> jų <strong>apsaugos</strong> bei <strong>tvarkymo</strong>(atkūrimo bei restauravimo) sprendinių. Savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuosedažniausiai nepateikiama net istorinio želdyno sąvoka, istoriniai želdynai neišsk<strong>ir</strong>iami kaipvalstybės tapatumo įtv<strong>ir</strong>tinimui svarbi Želdynų įstatyme apibrėžta želdynų dalis. Aplinkosministro 2007-12-29 įsakymu Nr. D1-719 patv<strong>ir</strong>tintame „Atsk<strong>ir</strong>ųjų <strong>ir</strong> priklausomųjų želdynųkūrimo <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> projektų rengimo tvarkos apraše“ taip pat nustatyta, kad minėti atsk<strong>ir</strong>ųjųželdynų projektai rengiami pagal patv<strong>ir</strong>tintus miestų, miestelių, savivaldybių ar jų daliųbendruosius <strong>ir</strong> detaliuosius planus, o priklausomųjų želdynų – pagal planuojamų teritorijų,kuriose jie yra, detaliuosius planus.Nėra įteisintos istorinių želdynų palaikymo, priežiūros, <strong>tvarkymo</strong>, atkūrimo praktinėsmetodikos, neskatinama praktinė veikla bei veiksmai. Nepagerėjo daugumos vertingiausiųistorinių želdynų fizinė <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> būklė. Neskatinamas specializuotų <strong>ir</strong> profesionalių istoriniųželdynų priežiūros, tvarkybos, atkūrimo bei atgaivinimo valstybės bei nevalstybinių ar privačiųstruktūrų kūrimas. Lietuvoje 1990–2010 metais neatkurtas nė vienas istorinis želdynas, tačiauesama restauruojamų atkuriant sunaikintas parkų dalis.Nors pastaraisiais metais savivaldybių bei jų įmonių lėšomis geriau vykdoma miestų beigyvenviečių želdynų <strong>ir</strong> želdinių nuolatinė priežiūra, tačiau istoriniai želdynai dažniausiai nėratinkamai prižiūrimi, nevykdomi fundamentiniai tyrimai <strong>ir</strong> atkūrimo, restauravimo darbai.Valstybinė kultūros paveldo komisija, tobulindama istorinių parkų <strong>ir</strong> sodų <strong>apsaugos</strong> beipalaikymo politiką bei strategiją, n u s p r e n d ž i a:1. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:1.1. Sudaryti Želdynų įstatymo pakeitimo darbo grupę, kuri patobulintų istorinių želdynųreglamentavimą:1.1.1. aiškiau diferencijuotų želdynų <strong>ir</strong> istorinių želdynų apibrėžtis, suformuluotųkonkretesnius tik istorinių želdynų priežiūros, <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> bei <strong>naudojimo</strong> <strong>ir</strong> disponavimoreikalavimus;1.1.2. nustatytų bendros istorinių želdynų <strong>tvarkymo</strong> metodikos parengimo privalomumą.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 346/385
1.2. Pavesti Ūkio, Finansų, Aplinkos <strong>ir</strong> Kultūros ministerijoms bei kitoms atsakingomsinstitucijoms užtikrinti konvencijomis <strong>ir</strong> kitais tarptautiniais paveldo <strong>apsaugos</strong> dokumentais beiNekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> įstatymu nustatytą istorinių parkų <strong>ir</strong> sodų tyrimųfinansavimą.1.3. Išnagrinėti, kokios priežastys sutrukdė įgyvendinti Valstybinės kultūros paveldokomisijos 2005-09-30 sprendimo Nr. S-6(114) esminius siūlymus <strong>ir</strong> priimti priemones dėl joįgyvendinimo, ypač dėl Žemės reformos įstatymo pataisų dvaro sodybos su parku vientisumuiįteisinti (3 p.), bendros istorinių želdynų <strong>tvarkymo</strong> metodikos parengimo <strong>ir</strong> patv<strong>ir</strong>tinimo (4.1 p.),specialistų rengimo (5.1 p.), apskaitos <strong>ir</strong> klasifikacijų (6.1 p.), specializuotų valstybinių arprivačių struktūrų kūrimo istorinių želdynų priežiūros, tvarkybos, atkūrimo bei atgaivinimodarbams atlikti (7.1), nevyriausybinių organizacijų rėmimo <strong>ir</strong> kvietimo dalyvauti saugantistorinius želdynus (11.1 p.).1.4. Pavesti Kultūros <strong>ir</strong> Aplinkos ministerijoms bei kitoms institucijoms peržiūrėtisavivaldybių teritorijų bendrųjų planų ar jų projektų istorinių želdynų esamos būklės analizės <strong>ir</strong>jų planavimo sprendinių atitikimą Želdynų įstatymo reikalavimams.1.5. Pavesti Kultūros <strong>ir</strong> Aplinkos ministerijoms patobulinti Lietuvos RespublikosVyriausybės 2010-08-25 nutarimu Nr. 1239 patv<strong>ir</strong>tintus „Valstybinės reikšmės parkų nuostatus“bei papildyti „Valstybinės reikšmės parkų sąrašą“.1.6. Pavesti Finansų ministerijai užtikrinti Valstybinės reikšmės parkų priežiūros <strong>ir</strong><strong>tvarkymo</strong> kasmetinį finansavimą.2. Rekomenduoti Švietimo <strong>ir</strong> mokslo, Aplinkos <strong>ir</strong> Kultūros ministerijoms:2.1. Užtikrinti istorinių želdynų <strong>apsaugos</strong> planavimo, projektavimo bei priežiūros (ypačspecialistų-praktikų), kultūrinio kraštovaizdžio paveldo <strong>apsaugos</strong> aukštos kvalifikacijosspecialistų bei kraštovaizdžio architektų rengimą.3. Rekomenduoti Aplinkos <strong>ir</strong> Kultūros ministerijoms:3.1. Parengti <strong>ir</strong> patv<strong>ir</strong>tinti bendrą istorinių želdynų <strong>tvarkymo</strong> metodiką <strong>ir</strong> organizuoti jųintegravimo į visuomenės gyvenimą galimybių studijų su rekomendacijomis parengimą.3.2. Organizuoti istorinių parkų <strong>ir</strong> sodų genofondo atnaujinimą <strong>ir</strong> atkūrimą Lietuvojeišaugintais sodmenimis bei sėklomis siekiant atkurti autentišką jų augaliją.4. Rekomenduoti Kultūros ministerijai <strong>ir</strong> Kultūros paveldo departamentui:4.1. Papildyti <strong>ir</strong> patobulinti „Ilgalaikę dvarų paveldo objektų – istorinių želdynų (parkų)<strong>tvarkymo</strong> darbų programą“ (KVAD d<strong>ir</strong>ektoriaus 2005-01-10 įsakymas Nr. Į-09) <strong>ir</strong> Priemones(nustatant atsakingas institucijas, asmenis, įgyvendinimo terminus bei nurodant finansavimošaltinius bei apytikrį lėšų poreikį) pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong>, Saugomųteritorijų <strong>ir</strong> Želdynų įstatymų bei Strateginio planavimo metodikos (Vyriausybės 2010-08-25nutarimas Nr. 1220) reikalavimus <strong>ir</strong> Valstybinės kultūros paveldo komisijos sprendimų Nr. S-6(114), Nr. S-7(149) <strong>ir</strong> šio sprendimo nuostatas.4.2. Pasitelkus savivaldybių specialistus nurodyti kiekviename regione p<strong>ir</strong>miausiaitvarkytinus istorinius želdynus.4.3. Kartu su Druskininkų savivaldybe skubiai spręsti dėl valstybės saugomo K. Dineikosgydomosios fizinės kultūros parko (UK-28259, U44) Druskininkuose paėmimo visuomenėsreikmėms įstatymų nustatyta tvarka, nustatyti jo <strong>apsaugos</strong> bei <strong>naudojimo</strong> strategiją, parengti šioparko atgaivinimo, pa<strong>naudojimo</strong> visuomenės reikmėms koncepciją, apimančią <strong>ir</strong> disponavimo,tinkamo operatoriaus parinkimo problematiką.5. Rekomenduoti Kultūros ministerijai parengti atsk<strong>ir</strong>ą valstybinės tarpinstitucinės„Dvarų paveldo išsaugojimo programos“ dalį dėl dvarų parkų <strong>ir</strong> sodų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> bei© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 347/385
numatyti konkrečias įgyvendinimo priemones su kasmetiniu finansavimu dvarų parkų <strong>tvarkymo</strong>darbams.6. Rekomenduoti savivaldybėms:6.1. Organizuoti supaprastintą jos teritorijoje esančių istorinių parkų <strong>ir</strong> sodų fizinės būklėsstebėseną, kuri apimtų <strong>ir</strong> jų erdvinės struktūros esminių pokyčių nustatymą.6.2. Organizuoti valstybinėje <strong>ir</strong> savivaldybei prisk<strong>ir</strong>toje žemėje esančių istorinių parkų <strong>ir</strong>sodų apsaugą <strong>ir</strong> tvarkymą (taip pat planavimą <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> projektų rengimą) bei priežiūrą,užtikrinti šių želdynų vientisumą.6.3. Telkti visuomenę istorinių želdynų nuolatinei priežiūrai <strong>ir</strong> tvarkymui.6.4. Sudaryti sutartis (taip pat jungtines) dėl istorinių parkų <strong>ir</strong> sodų lankymo sąlygų, dėl jųželdinių <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> priežiūros su nevyriausybinėmis bei visuomeninėmis organizacijomis,tradicinėmis bendruomenėmis <strong>ir</strong>, esant galimybei, fiziniais asmenimis.7. Rekomenduoti Klaipėdos miesto savivaldybei organizuoti Mažojo Tauralaukio istorinioparko tyrimus bei atkūrimo procesą bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu, MažojoTauralaukio istorinio parko atkūrimo iniciatyvine grupe bei kitomis visuomeninėmisorganizacijomis.Komisijos p<strong>ir</strong>mininkėGražina Drėmaitė[Skelbta: Informaciniai pranešimai, 2010, Nr.: 92-1097]Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos 2010 m. vasario 26 d.sprendimas Nr. S-2(156) „Dėl Pasaulio paveldo vietovės – Vilniaus istorinio centro(Senamiesčio) esamos būklės bei autentiškumo“Vilniaus istorinis centras (Senamiestis) 1994 m. įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldosąrašą, o 1998 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu paskelbtas kultūros paminklu.Vilniaus senamiestis yra pasaulio paveldo vietovė, todėl turi būti saugomas pagal Pasauliokultūros <strong>ir</strong> gamtos paveldo <strong>apsaugos</strong> konvencijos (toliau - Konvencija) <strong>ir</strong> Pasaulio paveldokonvencijos įgyvendinimo ga<strong>ir</strong>ių nuostatas.Valstybinė kultūros paveldo komisija, išnagrinėjusi Vilniaus istorinio centro esamą būklę,autentiškumą <strong>ir</strong> 1994-2009 m. įvykusius pokyčius bei vadovaudamasi faktinėmis aplinkybėmis,pateiktomis aiškinamajame rašte „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldokomisijos 2010-02-26 sprendimo Nr. S-2(156) „Dėl pasaulio paveldo vietovės - Vilniaus istoriniocentro (Senamiesčio) esamos būklės bei autentiškumo“,konstatuoja, jog Lietuvos Respublika nepakankamai įgyvendina Konvencijos nuostatas:1. UNESCO Pasaulio paveldo komitetas pripažino Vilniaus istorinio centro kaipkultūrinės vietovės išsk<strong>ir</strong>tinę visuotinę vertę pagal (ii) <strong>ir</strong> (iv) kriterijus, 1994 m. nominacijosdokumente nurodė Vilniaus senamiesčio, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politiniocentro, įspūdingų gotikos, renesanso, baroko <strong>ir</strong> klasicizmo pastatų kompleksų <strong>ir</strong> viduramžių laikųplaninės struktūros bei gamtinės aplinkos išsaugojimo p<strong>ir</strong>menybę.1.1. Išsk<strong>ir</strong>tinė visuotinė vertė <strong>ir</strong> jos kriterijai neįvardijami kaip <strong>apsaugos</strong> prioritetasLietuvos Respublikos teisės aktuose bei planavimo dokumentuose, susijusiuose su Senamiesčioapsauga.1.2. Nėra Pasaulio paveldo komiteto nurodytų Senamiesčio priežiūros, <strong>apsaugos</strong>,<strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> poveikio vertinimo ga<strong>ir</strong>ių (taisyklių), nenustatyti atitinkami išsaugojimo prioritetaišiuolaikinės ūkinės veiklos pasaulio paveldo vietovėje atžvilgiu.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 348/385
1.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šiol nenustatė išsk<strong>ir</strong>tinės visuotinės vertėskomponentų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> valdymo prioriteto tvarkant Senamiestį.2. Pasaulio paveldo komitetas nuo 2005 m. sistemingai primena Lietuvai apie konkrečiųįsipareigojimų vykdymą Vilniaus senamiesčio atžvilgiu.3. Nuo 1998 m. iš esmės nevykdoma Senamiesčio stebėsena.4. Nėra veiksmingos įstatyminės kontrolės. 1995 m., panaikinus Lietuvos RespublikosSeimui atskaitingą Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekciją, buvo pažemintas teisinisvalstybinės kontrolės <strong>ir</strong> priežiūros lygmuo. Iki šiol nėra už Vilniaus istorinio centro apsaugątiesiogiai atsakingos valstybės institucijos ar pareigūno.5. Stinga architektūros paveldo <strong>apsaugos</strong>, tvarkybos <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> poįstatyminių teisėsaktų, tvarkybai <strong>ir</strong> priežiūrai sk<strong>ir</strong>tų praktinių metodinių leidinių.6. Vilniaus istorinio centro pavidalas <strong>ir</strong> fizinė būklė pakito.6.1. Dėl Senamiestyje <strong>ir</strong> jo <strong>apsaugos</strong> zonoje kylančių aukštybinių pastatų beidaugiaaukščių namų kompleksų yra pakeista vertinga kultūrinio kraštovaizdžio struktūra be<strong>ir</strong>eljefas.6.2. Sparčiai kinta vidaus erdvių sistema. Dėl aukštybinių <strong>ir</strong> kitų daugiaaukščių pastatųstatybų v<strong>ir</strong>š senųjų namų Vilniaus gatvelės bei kiemai netenka būdingų daugiaplaniųperspektyvų.6.3. Nėra senųjų namų tausojamo <strong>naudojimo</strong> bei tvarumą užtikrinančios priežiūrostradicijų.6.4. Nėra pasaulietinių pastatų interjerų išsaugojimo bei atkūrimo tradicijos, vientisoautentiško interjero <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> atkūrimo kriterijų bei metodikos.6.5. Pagrindine kaitos priežastimi tampa naujų statinių statyba - šiuolaikinių formų,dažnai istorinei aplinkai kontrastingi pastatai <strong>ir</strong> istorizmo laikotarpio imitacijos, nepagrįstaivadinamos atkūrimu.7. Vilniaus istorinio centro bei jo aplinkos archeologinis paveldas - jo vertybės ar jųkompleksai, archeologinės vietos ar vietovės - Pasaulio paveldo komiteto neapibrėžtas kaipneatsiejama Vilniaus istorinio centro išsk<strong>ir</strong>tinės visuotinės vertės dalis.Valstybinė kultūros paveldo komisija, siekdama pagerinti Vilniaus senamiesčio išsk<strong>ir</strong>tinėsvertės komponentų, autentiškumo bei vientisumo būklę <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong>, priežiūros, atgaivinimo beipateikimo visuomenei procesą,nusprendžia:1. Siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui:1.1. vykdant parlamentinę kontrolę nustatyti, kodėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė:1.1.1. neįvykdė 2009-05-12 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XI-‐257 „DėlValstybinės kultūros paveldo komisijos 2008 metų veiklos ataskaitos“ 2 straipsnio 4 punktoreikalavimų dėl UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 2008 m. sprendimo Nr. 32 COM 7B.99 dėlVilniaus senamiesčio išsaugojimo;1.1.2. vilkina vykdyti Pasaulio paveldo komiteto sprendimus dėl Vilniaus istorinio centroišsaugojimo <strong>ir</strong> valdymo gerinimo bei informacijos pateikimo (Pasaulio paveldo komiteto 2005 m.sprendimas 29COM 7B.79, 2006 m. sprendimas 30COM 7B.86, 2008 m. sprendimas 32COM7B.99 <strong>ir</strong> nuorodos 32COM 8B.62, 2009 m. sprendimas 33COM 7B.112);1.1.3. neužtikrina nuolatinės Vilniaus istorinio centro išsaugojimo būklės stebėsenosvykdymo;1.1.4. neužtikrina veiksmingos Vilniaus istorinio centro tvarkybos kontrolės;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 349/385
1.2. siekiant iš esmės pagerinti Lietuvos architektūros paveldo apsaugą <strong>ir</strong> įgyvendinantEuropos Tarybos Europos architektūros paveldo <strong>apsaugos</strong> konvenciją, inicijuoti jos 9 straipsnyjenurodyto Architektūros paveldo <strong>apsaugos</strong> įstatymo rengimą.2. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:2.1. nurodyti už Vilniaus istorinio centro apsaugą tiesiogiai atsakingą valstybės institucijąar pareigūną;2.2. nutarimu įteisinti Vilniaus istorinio centro išsk<strong>ir</strong>tinės visuotinės vertės aprašą <strong>ir</strong> jopagrindu parengtas Vilniaus istorinio centro išsaugojimo ga<strong>ir</strong>es, jais vadovaujantis nustatytikonkrečius Vilniaus senamiesčio fizinio <strong>ir</strong> vizualinio išsaugojimo prioritetus, rodiklius,leidžiamas bei draudžiamas veikas, įskaitant būtinybę saugoti erdvinę, tūrinę, planinę beisemantinę struktūrą <strong>ir</strong> istorinių vandenų, želdynų bei kitų viešųjų erdvių sistemas, įteisinant jųstatusą bei teritorijas; draudimą Vilniaus senamiesčio ribose bei saugomų kalvų šlaituose statytipožemines automobilių stovėjimo aikšteles, o <strong>apsaugos</strong> zonoje <strong>ir</strong> kitoje vizualinėje aplinkoje -aukštybinius <strong>ir</strong> kitus daugiaaukščius, ypač perimetrinius pastatus; taip pat draudimą statyti naujuspastatus bei kvartalus, kuriais būtų ne atkuriama, bet keičiama nominacijos dokumentupripažinta saugoma LDK laikotarpio Vilniaus gamtinė, urbanistinė <strong>ir</strong> architektūrinė aplinka;2.3. užtikrinti, kad stebėsena būtų vykdoma nuosekliai <strong>ir</strong> veiksmingai, tuo tiksluįpareigojant Kultūros ministeriją iš esmės patobulinti su objektų inventorinimu, būklės vertinimubei usijusius teisės aktus, kad jie atitiktų UNESCO standartus, nustatant valstybinį stebėsenoslygmenį <strong>ir</strong> įgaliojant atsakingą valstybės instituciją stebėsenai organizuoti <strong>ir</strong> jos kokybeiužtikrinti;2.4. parengti Europos architektūros paveldo <strong>apsaugos</strong> konvencijoje nurodytoArchitektūros paveldo <strong>apsaugos</strong> įstatymo koncepciją <strong>ir</strong> projektą.3. Siūlyti Ūkio, Aplinkos <strong>ir</strong> Kultūros ministerijoms:3.1. įteisinti bei skatinti tradicinių <strong>ir</strong> šiuolaikinių konservacinių, restauracinių medžiagų <strong>ir</strong>gaminių serijinę bei namudinę gamybą;3.2. nustatyti sertifikavimo sistemą, susietą su Europos Sąjungos teise bei apimančiąLietuvos tradicinius amatus <strong>ir</strong> jų tęstinumą.4. Siūlyti Kultūros <strong>ir</strong> Aplinkos ministerijoms:4.1. svarstyti galimybę steigti Vilniaus istorinio centro mokslinį informacinį centrą;4.2. inicijuoti paveldo priežiūrai sk<strong>ir</strong>tų praktinių metodinių ga<strong>ir</strong>ių rengimą <strong>ir</strong> leidybą;4.3. parengti Kultūros <strong>ir</strong> aveldo valstybinės kontrolės įstatymo koncepciją.5. Siūlyti Kultūros ministerijai:5.1. organizuoti Vilniaus istorinio centro paso (dosjė) atnaujinimą, užtikrinant duomenųišsamumą, kokybę <strong>ir</strong> nuolatinį papildymą, įskaitant stebėsenos informaciją apie pokyčius <strong>ir</strong>įteisinti šių duomenų privalomumą bei sąsajas su kitais teisės aktais.6. Siūlyti Vilniaus miesto savivaldybei:6.1. iš anksto informuoti Kultūros ministeriją apie visas planuojamas didelio mastostatybas Vilniaus istoriniame centre <strong>ir</strong> jo <strong>apsaugos</strong> zonoje, kad Lietuva galėtų iš ankstoinformuoti Pasaulio paveldo komitetą, kaip nustatyta Pasaulio paveldo konvencijos taikymoga<strong>ir</strong>ėse;6.2. vykdant Vilniaus istorinio centro prevencinę apsaugą:6.2.1. atsisakyti tarptautinius Lietuvos Respublikos įsipareigojimus pažeidžiančiosplanavimo organizavimo teisių perdavimo privatiems suinteresuotiems asmenims praktikos;6.2.2. rengti detaliuosius planus, apimančius didesnes istorines teritorijas bei jasjuosiančių gatvių erdves (namų valdas abipus gatvės), atsisakant detaliųjų planų pavieniamssklypams rengimo;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 350/385
6.3. siekti maksimaliai sumažinti automobilių eismą Vilniaus senamiestyje pagal LietuvosRespublikos <strong>ir</strong> tarptautinių teisės aktų paveldosauginius reikalavimus.7. Laikyti konstatuojamoje dalyje nurodytą aiškinamąjį raštą „Dėl Lietuvos Respublikosvalstybinės kultūros paveldo komisijos 2010-02-26 sprendimo Nr. S-2(156) „Dėl pasauliopaveldo vietovės - Vilniaus istorinio centro (Senamiesčio) esamos būklės bei autentiškumo“neatsiejama šio sprendimo dalimi.KOMISIJOS PIRMININKĖGRAŽINA DRĖMAITĖ[Skelbta: Informaciniai pranešimai, 2010, Nr.: 17-256]_________________Priedas prie Lietuvos Respublikosvalstybinės kultūros paveldokomisijos 2010-02-26 sprendimoNr. S-2(156) „Dėl pasaulio paveldo vietovės - Vilniaus istorinio centro(Senamiesčio) esamos būklės bei autentiškumo“LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS 2010-02-26 SPRENDIMO NR. S-2(156) „DĖL PASAULIO PAVELDO VIETOVĖS -VILNIAUS ISTORINIO CENTRO (SENAMIESČIO) ESAMOS BŪKLĖS BEIAUTENTIŠKUMO“ AIŠKINAMASIS RAŠTASKiekviena valstybė - UNESCO Pasaulio kultūros <strong>ir</strong> gamtos paveldo <strong>apsaugos</strong> konvencijosŠalis pripažįsta pareigą užtikrinti savo teritorijoje esančio pasaulio kultūros <strong>ir</strong> gamtos paveldonustatymą, apsaugą, išsaugojimą, populiarinimą <strong>ir</strong> perdavimą ateities kartoms, <strong>ir</strong> šiuo tikslustengiasi padaryti visa, kas įmanoma, kuo tinkamiau panaudodama savo nuosavus išteklius <strong>ir</strong> tamtikrais atvejais jai prieinamą tarptautinę paramą <strong>ir</strong> bendradarbiavimą, ypač finansų, meno, mokslo<strong>ir</strong> technikos srityse (Konvencijos 4 str.).Valstybinė kultūros paveldo komisija, vadovaudamasi p<strong>ir</strong>miau išvardytais kriterijais be<strong>ir</strong>eikalavimais <strong>ir</strong> savo įstatymine pareiga būti Seimo, Respublikos Prezidento <strong>ir</strong> Vyriausybėseksperte bei patarėja kultūros paveldo valstybinės politikos <strong>ir</strong> jos įgyvendinimo klausimais, 2009m. ištyrė šios vietovės urbanistinių, gamtinių bei architektūrinių komponentų esamą būklę beiautentiškumą, 1994-2009 m. įvykusius pokyčius <strong>ir</strong> jų priežastis. Komisija parengė tyrimo tekstinę(Pažymą su priedais) bei vaizdinę medžiagą, kurioje pateikia įvertinimą, išvadas <strong>ir</strong> strateginiussiūlymus.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublika nepakankamai įgyvendina Konvencijos nuostatas:1. nacionaliniu lygmeniu tinkamai neatsižvelgiama į UNESCO pripažintą Vilniausistorinio centro išsk<strong>ir</strong>tinę visuotinę vertę bei nurodytas autentiškumo bei vientisumo sąlygas:1.1. Pasaulio paveldo komiteto tinklalapyje oficialiomis JTO kalbomis (anglų, prancūzų,ispanų, rusų, arabų <strong>ir</strong> kinų) apibūdinama, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politiniscentras - Vilniaus senamiestis - nuo XIII a. iki XVIII a. pabaigos ypač darė stiprią įtaką didelėsRytų Europos dalies kultūros <strong>ir</strong> architektūros raidai. Nors būta karinių įsiveržimų <strong>ir</strong> kai kuriųsugriovimų, šis miestas išsaugojo įspūdingus gotikos, renesanso, baroko <strong>ir</strong> klasicizmo pastatųkompleksus, o taip pat - viduramžių laikų planinę struktūrą bei gamtinę aplinką. LietuvosRespublikos valstybinės institucijos per 15 metų nepaskelbė lietuvių kalba šio Aprašo, kaipoficialaus <strong>ir</strong> privalomo nacionaliniu lygmeniu.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 351/385
1.2. Pasaulio paveldo komitetas 2009 m. sprendime 33 COM 7B. 112 priminė, jogLietuvos Respublikos Vyriausybė turi nustatyti išsk<strong>ir</strong>tinės visuotinės vertės reikšmingiausiųkomponentų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> valdymo prioritetą tvarkant Senamiestį.1.3. Vilniaus istorinis centras pripažintas turintis išsk<strong>ir</strong>tinę visuotinę vertę pagal (ii) <strong>ir</strong>(iv) kriterijus bei atitinkantis nurodytas autentiškumo <strong>ir</strong> vientisumo sąlygas. Lietuvos Respublika,nustatydama individualius šios pasaulio paveldo vietovės <strong>apsaugos</strong> reikalavimus bei vertindamapokyčius, turi teikti p<strong>ir</strong>menybę būtent jos išsk<strong>ir</strong>tinės visuotinės vertės reikšmingiausiųkomponentų išsaugojimui <strong>ir</strong> atsižvelgti į nurodytas autentiškumo bei vientisumo sąlygas. Šieprioritetai neįvardijami su Senamiesčio apsauga susijusiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuosebei planavimo dokumentuose (pvz., Nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong>, Saugomų teritorijų <strong>ir</strong> kt. įstatymuose, 2003 m. patv<strong>ir</strong>tintame Vilniaus senamiesčio <strong>apsaugos</strong> reglamente,1998 m. <strong>ir</strong> 2007 m. patv<strong>ir</strong>tintuose Vilniaus miesto bendruosiuose planuose <strong>ir</strong> kt., kuriuosepateikiama tik nuoroda, kad Vilniaus senamiestis yra pasaulio paveldo vietovė, tačiau <strong>apsaugos</strong>prioritetai nesiejami su jos išsk<strong>ir</strong>tinės visuotinės vertės komponentų apsauga <strong>ir</strong> nurodytomisautentiškumo bei vientisumo sąlygomis).2. Pasaulio paveldo komitetas nuo 2005 m. sistemingai primena Lietuvai apie josįsipareigojimą įgyvendinti Konvenciją, prašo taikyti atitinkamas priemones (2005 m. sprendimasNr. 29COM 7B. 79; 2006 m. sprendimas Nr. 30COM 7B.86; 2008 m. sprendimas Nr. 32COM7B.99 <strong>ir</strong> nuorodos 32COM 8B.62; 2009 m. sprendimas Nr. 33COM7B.112). Nurodoma, jog vietovės apsauga iki šiol neatitinka jos išsk<strong>ir</strong>tinės visuotinės vertės,nesilaikoma nurodytų autentiškumo bei vientisumo sąlygų; nyksta medinis paveldas, šaliaSenamiesčio daugėja aukštybinių pastatų; nėra valdymo plano, naujo <strong>apsaugos</strong> reglamento, aiškiųišsaugojimo ga<strong>ir</strong>ių, Vilniaus senamiesčio <strong>apsaugos</strong> taisyklių <strong>ir</strong> atnaujintos dokumentacijos dėlaukštybinių pastatų statybų <strong>apsaugos</strong> zonoje.Į Pasaulio paveldo komiteto sprendimus atsižvelgė Lietuvos Respublikos Seimaspriimdamas 2009-05-12 nutarimą Nr. XI-‐257 „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2008metų veiklos ataskaitos“, kurio 2 straipsnio 4 punkte siūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybeivykdyti Pasaulio paveldo komiteto 2008 m. sprendimą Nr. 32 COM 7B.99 dėl Vilniaussenamiesčio išsaugojimo. Seimo nutarimo 2 straipsnio 4 punktas, kaip <strong>ir</strong> minėtas Sprendimas,nebuvo įgyvendintas, todėl 2009 m. sprendime 33COM 7B.112 Komitetas, „primindamassprendimą 32 COM 7B.99, priimtą jo 32 sesijoje (2008 m.)“, „apgailestauja, kad KonvencijosŠalis nepateikė Vilniaus senamiesčio <strong>apsaugos</strong> taisyklių <strong>ir</strong> atnaujintos dokumentacijos dėl didelioaukščio pastatų plėtros <strong>apsaugos</strong> zonoje, kurių Komitetas pageidavo 32-ojoje sesijoje (2008 m.)“;„prašo naująją šios paveldo vertybės komisiją kuo greičiau pradėti nuolatinį darbą vadovaujantisaiškiais <strong>apsaugos</strong> uždaviniais <strong>ir</strong> procedūromis bei sprendimų priėmimo procesu, kuriame būtųpabrėžiama objekto išsk<strong>ir</strong>tinės visuotinės vertės apsauga“; „pakartoja savo prašymą KonvencijosŠaliai pateikti informaciją, kurios 32 sesijoje Pasaulio paveldo komitetas pageidavo dėl teisėsaktų, taikomų paveldui (įskaitant <strong>ir</strong> naujus teisės aktus), galiojančių paveldo <strong>apsaugos</strong> planavimopriemonių <strong>ir</strong> daugiaaukščių pastatų, kurie gali turėti įtakos vizualiniam vientisumui, statybostaisyklių“ (2, 3, 5, 6, 7 p.).Lietuvos Respublika vėluoja pateikti arba nepateikia prašomos informacijos, neparengianurodytų teisės aktų. Šalis vengia iš anksto informuoti Pasaulio paveldo komitetą apie naujų,didelio masto statybų planus bei ketinimus Senamiestyje <strong>ir</strong> jo <strong>apsaugos</strong> zonoje, pvz., aukštybiniųpastatų statyba Senamiesčio <strong>apsaugos</strong> zonoje - dešiniajame Neries krante, Savanorių pr. <strong>ir</strong> kitur,tramvajaus trasa per Senamiestį, „Architektūros parkas“ 58 ha Senamiesčio bei jo <strong>apsaugos</strong> zonosteritorijoje, Gugenheimo - Ermitažo muziejus, keliaaukščių požeminių automobilių stovėjimoaikštelių bei garažų tinklo Senamiesčio želdynuose bei viešosiose erdvėse projektai.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 352/385
3. Nuo 1998 m. iš esmės nevykdoma Senamiesčio stebėsena. Nepakankamai kokybiški,nekonkretūs ją reglamentuojantys arba tiesiogiai veikiantys teisės aktai. Trūkumų yra kultūrosministro įsakymu patv<strong>ir</strong>tintose Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo taisyklėse,Kultūros paveldo objektų ar vietovių apžiūros, būklės fiksavimo <strong>ir</strong> tyrimo atlikimo užtikrinimotaisyklėse, Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų stebėsenos taisyklėse, Kultūros paveldoobjekto būklės tikrinimo taisyklėse.Privalomose Lietuvos Respublikos monitoringo ataskaitose Pasaulio paveldo komitetuiyra tikrovės neatitinkančios informacijos. Pavyzdžiui, nurodoma, jog Vilniaus senamiestyjegalioja valdymo planas, stebėsena vykdoma nuo 1998 m., o jos programa yra patv<strong>ir</strong>tinta.4. Nėra vieningo viešo mokslinio informacinio centro - duomenų banko, kuriame būtųkaupiama visa Senamiesčio išsaugojimui <strong>ir</strong> priežiūrai būtina informacija, duomenų fragmentainenuosekliai saugomi įva<strong>ir</strong>iose institucijose <strong>ir</strong> tinkamai nesisteminami. Paveldo <strong>apsaugos</strong>reikalavimai tinkamai neįregistruojami Nekilnojamojo turto registre.5. Tinkamai nereglamentuojama istorinių interjerų apsauga <strong>ir</strong> naudojimas, architektūros <strong>ir</strong>statybos detalių, elementų, medžiagų išsaugojimas. Statybos įstatymo apibrėžimas, jog statinioarchitektūra yra statinio kaip meno kūrinio, vidaus erdvės <strong>ir</strong> išorės pavidalas, statinio daliųišdėstymas, jų formų meninė išraiška <strong>ir</strong> visų statinio elementų tarpusavio santykis, nėra taikomasarchitektūros paveldui vertinti <strong>ir</strong> saugoti. Vilniaus senamiestyje daug vertingų pastatų buvosužalota pažeidžiant jų architektūros vientisumą.6. Senamiestyje buvo atlikta bei atliekama kokybiškų <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> statybos darbų kaikuriuose sakralinio paveldo objektuose, Vilniaus universiteto ansamblyje, kai kuriuoseprivačiuose pastatuose savininkų iniciatyva, pvz., Vilniaus Šv. Kryžiaus bažnyčios <strong>ir</strong> Bonifratrųvienuolyno ansamblio, Šv. Pranciškaus <strong>ir</strong> Šv. Bernardino bažnyčios bei Bernardinų vienuolyno,Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios, Šv. Mikalojaus bažnyčios <strong>tvarkymo</strong> darbai, Šv. ArkangeloMykolo bažnyčios bei Bernardinių vienuolyno komplekso <strong>tvarkymo</strong> darbai pritaikant Bažnytiniopaveldo muziejui. Atliekami Šv. Onos bažnyčios <strong>ir</strong> kt. restauravimo darbai. Atlikti Šv. Dvasioscerkvės <strong>ir</strong> jos aplinkos <strong>tvarkymo</strong> darbai. Lėtai, tačiau nuosekliai konservuojama be<strong>ir</strong>estauruojama Švč. M. Marijos Dievo Motinos Ėmimo į dangų bažnyčia. Tvarkant Šv. Kotrynosbažnyčią buvo pakeista jos teritorija bei interjeras; atlikti Šv. Kazimiero bažnyčios <strong>ir</strong>Benediktinių vienuolyno komplekso su gimnazija bei biblioteka <strong>tvarkymo</strong> bei pritaikymo darbai.Atlikti itin vertingos architektūros Bazilijonų vienuolyno vartų konservavimo-restauravimo,pagrindinio korpuso <strong>tvarkymo</strong> bei pritaikymo Tarptautinei verslo mokyklai darbai (buvosunaikinta medinių perdangų, tačiau pavyzdingai sutvarkyta nuogrinda, restauruota istorinėaltitudė). Buvusių Vyskupų rūmų kompleksas tvarkytas pritaikant jį Lietuvos RespublikosPrezidento <strong>ir</strong> jo administracijos reikmėms. Atlikti Vilniaus arkivyskupijos komplekso, Vilniausuniversiteto Istorijos fakulteto bei kitų komplekso pastatų <strong>tvarkymo</strong> darbai <strong>ir</strong> t.t. AtkuriamiLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Geri fasadų<strong>tvarkymo</strong> pavyzdžiai yra Vokiečių g. 10 (tačiau ne šio pastato vidaus planinė erdvinė struktūra),viešbučio „Europa“, esančio Aušros Vartų g. 6, pagrindinis fasadas (tačiau ne vidinis šioviešbučio kiemas).Visgi esant neveiksmingai valstybinei paveldo <strong>apsaugos</strong> sistemai <strong>ir</strong> savininkų nenorui,neigiami pokyčiai yra sisteminiai, didelio masto <strong>ir</strong> būtent dėl jų Vilniaus istorinis centras netekodalies autentiškumo <strong>ir</strong> vientisumo.6.1. Pakito Vilniaus senamiesčio <strong>ir</strong> jo aplinkos istoriškai susiformavęs kraštovaizdis, jostruktūros būdingi bruožai, panoramos, siluetai. Šiuos pokyčius nulėmė naujos, per pastarąjįdešimtmetį pastatytos, šiuolaikinių formų, didelių tūrių kraštovaizdžio bei panoramų dominantėsbei formantės iš stiklo <strong>ir</strong> betono, kurios savo siluetais konkuruoja ar nustelbia net Gedimino pilies© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 353/385
okštą („architektūrinė kalva“ Konstitucijos pr., kurią sudaro šie pastatai: 33 aukštų verslocentras „Europa“, Konstitucijos pr. 7, valstybės įmonė Registrų centras su 16 <strong>ir</strong> 24 aukštųbokštiniais tūriais Lvovo g. 25; 22 aukštų Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3; 27aukštų biurų-gyvenamasis namas Konstitucijos pr. 9, pastatytas 16 aukštų „Swedbank“administracinis pastatas Konstitucijos pr. 20).Lietuvos istoriniai <strong>ir</strong> kultūriniai simboliai - Gedimino kalnas <strong>ir</strong> pilies bokštas, Šv. Jonobažnyčios varpinė, Arkikatedros varpinė, kitos bažnyčios - neatskleidžiami miesto siluetuose,panoramose, kraštovaizdyje, bet stelbiami naujų aukštybinių pastatų (11 aukštų pastatasŽvėryne, greta Pedagoginio universiteto, konkuruoja su Gedimino bokštu, pastatas Savanorių pr.1 konkuruoja ar net nustelbia Šv. Jono bažnyčios varpinę, dominante įs<strong>ir</strong>ėžia į nuostabiausiusVilniaus bažnyčių vaizdus, kyla Užupio g. perspektyvoje).Prioritetu nelaikomas reikšmingiausių <strong>ir</strong> vertingiausių saugomų kalvų <strong>ir</strong> piliakalnių,pastatų ansamblių <strong>ir</strong> kompleksų atskleidimas bei išryškinimas kraštovaizdyje, panoramose,siluetuose. Senamiesčio <strong>apsaugos</strong> zonoje <strong>ir</strong> kitose Vilniaus vietose, neatsižvelgus į Vilniaus kalvųypatybes, pastatyta daug aukštybinių pastatų <strong>ir</strong> ilgų daugiaaukščių namų, kurie ypač stelbiavertingiausius senosios sostinės (Senamiesčio) siluetus, panoramas bei istorines dominantes(„architektūrinė kalva“ Konstitucijos pr., 11 aukštų, itin masyvus pastatas už Olandų g., 15aukštų „Hanner“ pastatas prie Geležinio Vilko pr. 18, antroje terasoje, nuo Vilniaus piliakalnių –„Vilniaus vartų“ komplekso Gynėjų g. /A. Tumėno g. 14/4 aukštybinis pastatas <strong>ir</strong> kt.). Vizualinėtarša ypač paveikė Vilnios slėnį Pilių teritorijoje, keičiamas Neries slėnio kraštovaizdis, kuriovaizdingos, plačios, dažnai žalios šlaitų terasos susiaurinamos, „užmaskuojamos“, kitaipsužalojamos ar apskritai sunaikinamos statant naujus ar didinant jau esančius vientisus masyviusdaugiaaukščių pastatų kompleksų tūrius apatinėse terasose, greta Neries (vadinamieji „KaraliausMindaugo apartamentai“, Olimpiečių g. 1; dešiniojo kranto atkarpos tarp Karaliaus Mindaugo <strong>ir</strong>Žaliojo tiltų, tarp Žaliojo <strong>ir</strong> Baltojo tiltų; į rytus nuo Vilniaus kultūros <strong>ir</strong> sporto rūmų (Rinktinėsg. 1); planuojamas Gugenheimo-Ermitažo muziejaus pastatas Neries pakrantės iškyšulyje,numatyta urbanizuoti atkarpą tarp Žaliojo <strong>ir</strong> Geležinio Vilko tiltų, taip pat perimetru užstatytiŽygimantų g. <strong>ir</strong> t. t.). Keičiamas Senamiesčio reljefas, hidrografinis tinklas, nerestauruotas <strong>ir</strong>neatkurtas nei vienas istorinis želdynas. Mažėja želdynų <strong>ir</strong> želdinių - skveruose beineužstatytose kvartalų erdvėse planuojamos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės beigaražai, kai kurie želdynai iš dalies jau užstatyti.6.2. Didinant Senamiesčio užstatymo tankumą, intensyvumą, aukštinant namus <strong>ir</strong> stogus,keičiama autentiška erdvių <strong>ir</strong> tūrių hierarchija. Nyksta tradicinis ansamblių (bažnyčių suvienuolynais bei sodais, rūmų kompleksų) dominavimas aplinkoje - jie vizualiai suskaidomi įsmulkesnius fragmentus arba atsk<strong>ir</strong>iami nuo savo dominančių bei neatsižvelgiant į istorinęžemėvaldą fiziškai <strong>ir</strong> (arba) vizualiai prijungiami prie visai kitų statinių. Iš esmės keičiamaistorinių valdų (posesijų) užstatymo struktūra. Senieji kiemeliai paverčiami XIX a. pab.Būdingais „kiemais-šuliniais“ arba patalpomis (juos perdengiant), o sodybinį užstatymą keičiaperimetrinis.Dėl tokių statybų išnyksta Vilniaus gatvelėms bei kiemams ypač būdingos daugiaplanėsperspektyvos. Nyksta <strong>ir</strong> Senamiesčio vertybė - labai savita taki erdvė - vertikaliai (suvienodinantpastatų aukščius, keičiant stogų formas <strong>ir</strong> nuolydžio kampus) <strong>ir</strong> horizontaliai (naujus namusstatant nebe lankstu pagal istorinių gatvelių vingius, o kampais <strong>ir</strong> tiesiomis atkarpomis; gatvių <strong>ir</strong>aikščių naujų grindinių piešinio linijų nederinant su istorinės erdvės kryptimis, perspektyvomis;sankryžose nesaugant tradicinių plastiškų gatvelių praplatėjimų). Pakito senų <strong>ir</strong> naujų pastatų© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 354/385
fasadų bei detalių apdailos būdas (išlyginamas tradiciškai nelygus tinkas, aštrinamos aptakiosangų briaunos). Senamiesčio gatvių erdvės <strong>ir</strong> statiniai netenka tradicinio plastiškumo.6.3. Nėra senųjų namų tausojamo <strong>naudojimo</strong> bei tvarumą užtikrinančios priežiūrostradicijų, kurias kaip ypatingą Vilniaus senamiesčio <strong>tvarkymo</strong> trūkumą dar 1994 m. nurodėICOMOS ekspertai. Senos vertingos konstrukcijos, detalės pašalinamos užuot jas išsaugojus.Ypač žalojamos <strong>ir</strong> naikinamos autentiškos bei tradicinės durys <strong>ir</strong> langai, jie sistemingai keičiami įšiuolaikines duris bei vitrinas, beveik visur mediniai rėmai keičiami plastikiniais arba prastomismedinėmis imitacijomis. Menkai saugomos medinės <strong>ir</strong> metalinės architektūrinės detalės <strong>ir</strong>elementai, ypač smulkieji. Angos vitrinoms bei durims išk<strong>ir</strong>stos arba padidintos dažnai išardžius<strong>ir</strong> sužalojus senųjų, netgi gotikinių, pastatų istorinį sienų mūrą, naujoms parduotuvėms įrengiamiSenamiesčiui visiškai nebūdingi, į gatvę išsikišantys laipteliai bei apsauginės tvorelės. Ats<strong>ir</strong>andanaujų medžiagų, kaip cokolių <strong>ir</strong> laiptų apdaila marmuru, pol<strong>ir</strong>uotu granitu. Dėl gausių, dažnai netgrindinį siekiančių stiklinių vitrinų <strong>ir</strong> durų, architektūrą stelbiančios margos reklamos pasikeitėVilniaus senamiesčio parterio pavidalas. Daug autentiškumo prarado seniausios Senamiesčiogatvės - Pilies, Didžioji, Trakų, Stiklių, Gaono, Vokiečių <strong>ir</strong> kitos.Labai sumažėjo konservavimo <strong>ir</strong> restauravimo apimtys. Statybos <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> darbuoseplačiai naudojamos silikatinės plytos, gelžbetonio konstrukcijos, betonas, skardinė čerpiųimitacija, plastikiniai langų <strong>ir</strong> stoglangių rėmai, plastiko, stiklo <strong>ir</strong> metalo durys. Vis labiau plinta„atkūrimas nugriaunant“ - nugriovus senuosius pastatus statomos jų imitacijos iš šiuolaikiniųmedžiagų. Dėl paminėtos miesto audinio kaitos Senamiestis netenka autentiškos išvaizdos.6.4. Kompleksiškai, kaip vientisi meno kūriniai paprastai saugomi <strong>ir</strong> tvarkomi tikbažnyčių istoriniai interjerai.6.5. Pagrindine kaitos priežastimi tampa naujų šiuolaikinių formų <strong>ir</strong> tektonikos pastatų,dažnai naujadarų istorinėje aplinkoje, statyba (pvz., Krivių g. kvartalai, viešbutis „Klaipėda“ prieKatedros a., „Novotel“ Gedimino pr. <strong>ir</strong> kt.) <strong>ir</strong> tikrovėje neegzistavusių XIX a. pab. cariniolaikotarpio Vilniaus architektūros pastatų bei kompleksų imitacijos (Tymo g. kvartalas,„Barbacan Palace“ tarp Bokšto <strong>ir</strong> Šv. Kazimiero g., „Kempinski“ viešbučio priestatas prieKatedros a. <strong>ir</strong> kt.). Nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> įstatyme apibrėžto atkūrimopožymių esama tik vieninteliame pastate - LDK Valdovų rūmuose.Autentiškumą mažina <strong>ir</strong> nauji infrastruktūros statiniai, antžeminės <strong>ir</strong> požeminėsautomobilių stovėjimo aikštelės po gatvėmis, aikštėmis, pastatais, kiemais, saugomų kalvųšlaituose, Karaliaus Mindaugo tiltas, keltuvas į Gedimino kalną.7. Vilniaus istorinio centro bei jo aplinkos archeologinis paveldas - jo vertybės ar jųkompleksai, archeologinės vietos ar vietovės - nominacijos dokumente neapibrėžtas kaipneatsiejama Vilniaus istorinio centro išsk<strong>ir</strong>tinės visuotinės vertės dalis. Vilniaus istorinis centras,kaip pasaulio paveldo vietovė, <strong>apsaugos</strong> požiūriu yra suskaidytas, todėl jo autentiškumo <strong>ir</strong>vientisumo išsaugojimo sąlygos nepakankamos. Nenustatytas būtinas archeologinio paveldo<strong>apsaugos</strong> bei atskleidimo prioritetas Vilniaus pilių valstybiniame kultūriniame rezervate bei joaplinkoje.Senamiestyje intensyviai vykdomi žemės kasimo darbai taip pažeidžiant ar sunaikinantkultūrinį sluoksnį;mažai archeologinio paveldo saugoma <strong>ir</strong> eksponuojama in situ. Retai taikomipaveldą tausojantys, neinvaziniai tyrimų būdai. Netenkama seniausiojo Vilniaus medžiaginiopavidalo liekanų bei ženklų <strong>ir</strong> ypač svarbaus žinių šaltinio - istorinio centro bei jo aplinkoskultūrinio sluoksnio. Senieji statiniai, kelių, hidrografinių įrenginių <strong>ir</strong> kitos aptinkamos liekanosdažniausiai yra sunaikinamos arba pašalinamos statant naujus namus bei kitus statinius, ypačįrengiant dideles požemines automobilių stovėjimo aikšteles <strong>ir</strong> požeminius aukštus, naujus rūsius.8. Išvados:© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 355/385
8.1. Kontrolės <strong>ir</strong> priežiūros stoka: 1994 m. įrašius Vilniaus senamiestį į UNESCOPasaulio paveldo sąrašą nesiekta tobulinti <strong>ir</strong> įtv<strong>ir</strong>tinti buvusio valstybinio lygmens kultūrospaveldo <strong>apsaugos</strong> bei jo administravimo kontrolės <strong>ir</strong> priežiūros Vilniaus senamiestyje <strong>ir</strong> joaplinkoje pradmenų:8.1.1. 1995-02-01 panaikinta Vilniaus senamiesčio būklės bei <strong>apsaugos</strong> kontrolę <strong>ir</strong>priežiūrą valstybiniu lygmeniu užtikrinusi institucija - Lietuvos Respublikos kultūros paveldoinspekcija, atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui;8.1.2. 1995-02-01 panaikintas Kultūros paveldo inspekcijos laikinojo įstatymo galiojimas,tačiau nebuvo parengtas nuoseklią kontrolės raidą užtikrinantis tobulesnis, jį pakeičiantisvalstybinės kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> bei jo administravimo kontrolės <strong>ir</strong> priežiūros įstatymas;8.1.3. valstybinės kontrolės <strong>ir</strong> priežiūros funkcija pažeminta iki Kultūros ministerijosKultūros vertybių <strong>apsaugos</strong> departamento žinybinio lygmens, įsteigiant šiame DepartamenteKontrolės tarnybą.8.2. Netinkamas Senamiesčio <strong>apsaugos</strong> valdymas:8.2.1. neįsteigta valstybinio lygmens <strong>ir</strong> atitinkamos atsakomybės bei atskaitomybėsVilniaus senamiesčio paveldo <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> valdymo institucija ar pareigybė;8.2.2. nėra specializuotų Vilniaus senamiesčio <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong>priežiūros d<strong>ir</strong>btuvių;8.2.3. nėra atitinkamo lygmens <strong>ir</strong> pajėgumų Senamiesčio <strong>tvarkymo</strong> bei atgaivinimo fondo<strong>ir</strong> veiksmingo tvarkybos darbų, kultūros paveldo objektų ar jų dalių eksploatavimo <strong>ir</strong> priežiūroskaštų kompensavimo mechanizmo;8.2.4. iki šiol neįsteigtas Vilniaus senamiesčio mokslinis informacinis centras.8.3. Neveiksminga teisėtvarka:8.3.1. neužtikrintas Pasaulio kultūros <strong>ir</strong> gamtos paveldo <strong>apsaugos</strong> konvencijos bei josįgyvendinimo ga<strong>ir</strong>ių reikalavimų vykdymas;8.3.2. valstybiniu lygmeniu nesukurtas Vilniaus senamiesčio paveldo <strong>apsaugos</strong>, valdymo(įskaitant finansavimą) bei <strong>naudojimo</strong> mechanizmas, kuris buvo rekomenduotas 1997 m.Senamiesčio atgaivinimo strategijoje; daug atsakomybės bei įgaliojimų buvo suteikta Vilniausmiesto savivaldybei, kuri nepajėgė tinkamai išspęsti iškilusių sudėtingų paveldosaugosuždavinių;8.3.3. „laisvas“ paveldosaugos teisės aktų reikalavimų interpretavimas, kuris itinpas<strong>ir</strong>eiškė išduodant sąlygas, tikrinant jų laikymąsi, derinant bei tv<strong>ir</strong>tinant planus bei projektus:CH nesilaikyta 1997 m. patv<strong>ir</strong>tinto Vilniaus senamiesčio <strong>apsaugos</strong> reglamento sudėtinėjedalyje - Vilniaus senamiesčio <strong>apsaugos</strong> laikinosiose taisyklėse nustatytų konkrečių Vilniaussenamiesčio <strong>apsaugos</strong> reikalavimų;CH suderinta labai daug projektų <strong>ir</strong> išduota leidimų, pažeidžiančių šių Taisyklių beiKonvencijos esminius reikalavimus;CH pažeidžiant Taisykles įrengta gausybė „šiuolaikinio stiliaus“ langų, vitrinų, laukodurų, stoglangių, rekonstruoti vertingi istoriniai pastatai, pakeista fasadų architektonika;8.3.4. ignoruojamos Pasaulio paveldo komiteto sesijų rekomendacijos bei UNESCOtarptautinių ekspertų (Margarethos Ehrstrom <strong>ir</strong> Hans-Jacobo Roaldo bei Ray Bondino 2004-12-22 ataskaitos dėl Vilniaus senamiesčio detaliojo plano bei <strong>apsaugos</strong> būklės) išvados beipasiūlymai dėl Vilniaus istorinio centro <strong>apsaugos</strong> būklės bei jos pagerinimo;8.3.5. nesilaikyta 1995-03-23 Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 775V patv<strong>ir</strong>tintosVilniaus senamiesčio koncepcijos <strong>ir</strong> sklypų plano reikalavimų priimant sprendimus dėl joįgyvendinimo bei 1992 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 735 „Dėl žemėssklypų respublikinės <strong>ir</strong> vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose“ <strong>ir</strong> Teritorijų © doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 356/385
planavimo įstatymo reikalavimų, nes šis specialusis planas buvo įregistruotas (žr. minėtąVyriausybės nutarimą Nr. 735 bei jį lydinčią Paminklotvarkos departamento d<strong>ir</strong>ektoriausInstrukciją) kaip detalusis;8.3.6. neįvykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-02-21 nutarimo Nr. 145 „DėlVilniaus senamiesčio atgaivinimo strategijos projekto“ 1 dalies reikalavimai dėl šios strategijostobulinimo;8.3.7. nepakankamai įgyvendinami Valstybinės kultūros paveldo komisijos (Valstybinėspaminklosaugos komisijos) sprendimai dėl Vilniaus senamiesčio <strong>ir</strong> jo aplinkos <strong>apsaugos</strong>, odažnai apskritai ignoruojami.8.4. Nepakankama teisėkūra:8.4.1. strategiškai nenustatytas <strong>ir</strong> teisės aktais neįteisintas reikšmingiausių visuotinėsvertės LDK laikotarpio Vilniaus senamiesčio segmentų bei elementų, nurodytų nominacijosdokumente, išsaugojimo, prezentavimo <strong>ir</strong> perdavimo ateities kartoms prioritetas, taip pat šioobjekto autentiškumo <strong>ir</strong> vietisumo sąlygos;8.4.2. valstybiniu lygmeniu tinkamai neparengti esminiai Vilniaus senamiesčio <strong>ir</strong> jokultūrinio kraštovaizdžio paveldo <strong>apsaugos</strong> teisės aktai bei strategijos;8.4.3. Statybos įstatyme neapibrėžta statinio architektūrinės vertės sąvoka, o statinioarchitektūros bei šio paveldo apsauga Lietuvoje įstatymu nereglamentuota:CH neparengtas Europos architektūros paveldo <strong>apsaugos</strong> konvencijos 9 straipsnyjenurodytas Architektūros paveldo <strong>apsaugos</strong> įstatymas;CH nėra poįstatyminio Vilniaus senamiesčio <strong>ir</strong> jo aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio <strong>ir</strong>architektūros paveldo apsaugą reglamentuojančio teisės akto, įteisinančio nominacijosdokumento kriterijų bei nuostatų prioritetus;CH į 2003 m. patv<strong>ir</strong>tintą Vilniaus senamiesčio <strong>apsaugos</strong> reglamentą nebuvo tinkamaiperkelti bei detalizuoti 1997 m. patv<strong>ir</strong>tinto Vilniaus senamiesčio <strong>apsaugos</strong> reglamento Vilniaussenamiesčio <strong>apsaugos</strong> laikinosiose taisyklėse nustatyti konkretūs Senamiesčio <strong>apsaugos</strong>reikalavimai; taip pat dalinai atsisakyta bendrosios dalies esminių reikalavimų, nenustatytas šiųreglamentų tarpusavio ryšys;CH iki šiol neparengtas paveldosaugos reikalavimus atitinkantis bei pakankamai detalusVilniaus senamiesčio <strong>apsaugos</strong> reglamentas;CH neužtikrinamas Vilniaus istorinio centro paso (dosjė) atnaujinimas, jo duomenųišsamumas, kokybė <strong>ir</strong> nuolatinis papildymas, įskaitant stebėsenos informaciją apie pokyčius;neįteisintas šių duomenų privalomumas bei sąsajos su kitais teisės aktais;CH nėra architektūros paveldo konservavimo, restauravimo reikalavimų detalizacijos beipraktinių patarimų ga<strong>ir</strong>ių (žr. Komisijos 2008 m. sprendimą Nr. S-9-(137), t. y. paveldo tvarkybaibei priežiūrai sk<strong>ir</strong>tų praktinių metodinių ga<strong>ir</strong>ių);8.4.4. nėra Kultūros paveldo valstybinės kontrolės įstatymo, neparengta jo koncepcija;8.4.5. nėra veiksmingo valstybinio lygmens Senamiesčio fizinės <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> būklėsmonitoringo <strong>ir</strong> jo pagrindu pateiktų išvadų bei objektyvių siūlymų dėl Vilniaus senamiesčio<strong>apsaugos</strong> būklės gerinimo;8.4.6. nėra taisyklių, aiškiai nustatančių kraštovaizdžio <strong>ir</strong> architektūros paveldo, įskaitantmažąsias architektūros formas, apsaugą bei kontrolę.8.5. Lietuvos Respublikos Seimas, vykdydamas parlamentinę kontrolę nebandė nustatyti,kodėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė vilkina vykdyti Pasaulio paveldo komiteto sprendimusdėl Vilniaus istorinio centro <strong>apsaugos</strong>, išsaugojimo <strong>ir</strong> valdymo pagerinimo bei informacijospateikimo (Pasaulio paveldo komiteto 2005 m. sprendimas 29COM 7B.79, 2006 m. sprendimas30COM 7B.86, 2008 m. sprendimas 32COM 7B.99 <strong>ir</strong> nuorodos 32COM 8B.62, 2009 m.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 357/385
sprendimas 33COM 7B.112); neužtikrina nuolatinės Vilniaus istorinio centro išsaugojimo būklėsstebėsenos <strong>ir</strong> veiksmingos Vilniaus istorinio centro tvarkybos kontrolės; neįgyvendina EuroposTarybos Europos architektūros paveldo <strong>apsaugos</strong> konvencijos nuostatos dėl 9 straipsnyjenurodyto Architektūros paveldo <strong>apsaugos</strong> įstatymo.8.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo neiniciatyvi, o daugeliu atvejų apskritainusišalino nuo Vilniaus senamiesčio <strong>apsaugos</strong> bei teisės aktų rengimo proceso:8.6.1. nepatv<strong>ir</strong>tintas Vilniaus istorinio centro išsk<strong>ir</strong>tinės visuotinės vertės aprašas, jameaiškiai apibrėžiant visus 1994 m. nominacijos dokumente nurodytus Vilniaus senamiesčioišsk<strong>ir</strong>tinės visuotinės vertės elementus, jos pripažinimo kriterijus bei įrašant nurodytasautentiškumo <strong>ir</strong> vientisumo sąlygas, taip pat šia verte pagrįstus <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> priežiūros prioritetusbei kitus privalomuosius strateginius reikalavimus;8.6.2. nepatv<strong>ir</strong>tintos Vilniaus istorinio centro išsaugojimo ga<strong>ir</strong>ės, kuriose būtųnominacijos dokumento pagrindu nustatyti konkretūs Vilniaus senamiesčio fizinio <strong>ir</strong> vizualinioišsaugojimo prioritetai, rodikliai, leidžiamos bei draudžiamos veikos, įskaitant būtinybę saugotierdvinę, tūrinę, planinę bei semantinę struktūrą <strong>ir</strong> istorinių vandenų, želdynų bei kitų viešųjųerdvių sistemas, įteisinant jų statusą bei teritorijas; nustatytas draudimas Vilniaus senamiesčioribose bei saugomų kalvų šlaituose statyti požemines automobilių stovėjimo aikšteles, o<strong>apsaugos</strong> zonoje <strong>ir</strong> kitoje vizualinėje aplinkoje - aukštybinius <strong>ir</strong> kitus daugiaaukščius, ypačperimetrinius pastatus; taip pat nustatytas draudimas statyti naujus pastatus bei kvartalus, kuriaisbūtų ne atkuriama, bet keičiama nominacijos dokumente nurodyta saugoma LDK laikotarpioVilniaus gamtinė, urbanistinė <strong>ir</strong> architektūrinė aplinka;8.6.3. iki šiol neįvertintas Vilniaus istorinio centro vykdomos stebėsenos veiksmingumasbei informatyvumas, neužtikrinta, kad ateityje ji būtų vykdoma nuosekliai <strong>ir</strong> kokybiškai(Kultūros ministerija neįpareigota iš esmės tobulinti su objektų inventorinimu, būklės vertinimubei stebėsena susijusius teisės aktus, kad jie atitiktų UNESCO standartus; nenustatytas valstybinisstebėsenos lygmuo, nepask<strong>ir</strong>ta atsakinga valstybės institucija stebėsenai organizuoti <strong>ir</strong> joskokybei užtikrinti);8.6.4. nesudaryta darbo grupė Architektūros paveldo <strong>apsaugos</strong> įstatymo koncepcijai <strong>ir</strong>projektui parengti;8.6.5. nesvarstyta galimybė Vilniaus istorinio centro išsk<strong>ir</strong>tinės visuotinės vertės aprašąpildyti archeologiniu paveldu. Ūkio, Aplinkos <strong>ir</strong> Kultūros ministerijos iki šiol nesiėmė priemonių,neparengė teisės aktų paketo, kad būtų įteisinta bei skatinama tradicinių <strong>ir</strong> šiuolaikiniųkonservacinių, restauracinių medžiagų <strong>ir</strong> gaminių serijinė bei namudinė gamyba; nustatytasertifikavimo sistema, susieta su Europos Sąjungos teise bei apimanti Lietuvos tradicinius amatus<strong>ir</strong> jų tęstinumą.8.7. Nėra mechanizmo, pagal kurį Vilniaus miesto savivaldybė privalėtų iš ankstoinformuoti Kultūros ministeriją apie visas planuojamas didelio masto statybas Vilniausistoriniame centre <strong>ir</strong> jo <strong>apsaugos</strong> zonoje, o Lietuva galėtų iš anksto informuoti Pasaulio paveldokomitetą, kaip nustatyta Pasaulio paveldo konvencijos taikymo ga<strong>ir</strong>ėse.8.8. Tebegalioja tarptautinius Lietuvos Respublikos įsipareigojimus pažeidžiantiplanavimo organizavimo teisių perdavimo privatiems suinteresuotiems asmenims praktika.8.9. Vis dar rengiami pavienių sklypų detalieji planai.[Skelbta: Informaciniai pranešimai, 2010.03.05, Nr.: 17, Publ. Nr.: 256]_________________© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 358/385
Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2009 m. rugsėjo 25 d.sprendimas Nr. S-7(149) „Dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje“Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija, išnagrinėjusi Lietuvosįstatymų bei kitų teisės aktų atitikimą Europos kraštovaizdžio konvencijos (toliau – Konvencija)nuostatoms <strong>ir</strong> kai kurias kitas teorines, metodologines, teisines bei praktines kraštovaizdžio<strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> bei planavimo problemas, susijusias su kultūros paveldo apsauga,konstatuoja:1. Konvencijos nuostatos yra nevisiškai perkeltos į Lietuvos teisės aktus. Nėra vieningosreglamentuojančios sistemos. Šios srities teisės aktai nėra tarpusavyje suderinti, nes Konvencijosnuostatos perkeltos laisvai interpretuojant, pakeičiant jų prasmę, o sk<strong>ir</strong>tinguose teisės aktuosevartojamos sk<strong>ir</strong>tingos sąvokos tiems patiems dalykams apibrėžti. Neperkelta pagrindinėKonvencijos nuostata, jog „kraštovaizdis yra visur, o visi žmonės <strong>ir</strong> jų aplinka yra kraštovaizdžiodalis“. Siekiant veiksmingai saugoti didžiausią Lietuvos turtą <strong>ir</strong> tautos tapatybės pagrindą –kraštovaizdžio paveldą, pagal Konvencijos bendruosius principus <strong>ir</strong> nurodytas priemones būtinatobulinti Lietuvos įstatymus, papildant istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio bei joteritorinės <strong>apsaugos</strong> nuostatomis.2. Kai kurios Konvencijos nuostatos integruojamos į bendrąjį <strong>ir</strong> strateginį nacionalinio be<strong>ir</strong>egioninio lygmenų planavimą. Geriausias pavyzdys yra Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m.patv<strong>ir</strong>tintas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas. Visgi patv<strong>ir</strong>tintuose <strong>ir</strong> baigiamuoserengti savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose stinga šio tęstinumo – kraštovaizdžiopaveldo, ypač kultūrinio kraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong> sprendiniai yra nepakankami (pvz., Akmenės <strong>ir</strong>Vilniaus rajonų) arba apskritai neparengti (pvz., Š<strong>ir</strong>vintų, Ukmergės, Klaipėdos rajonų,Druskininkų savivaldybės <strong>ir</strong> kt.). Laikomasi tik nedaugelio Lietuvos Respublikos aplinkosministerijos 2004 m. patv<strong>ir</strong>tintų Kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> specialiųjų planų rengimo taisyklių, oSaugomų teritorijų tipiniai <strong>apsaugos</strong> reglamentai yra nekokybiški.3. Neįgyvendinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 22 d.nutarimu Nr. 909 patv<strong>ir</strong>tintos Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimopriemonės: nevykdomi kompleksiniai kraštovaizdžio paveldo tyrimai bei vertinimas; nenustatytaistorinio kultūrinio kraštovaizdžio erdvinė struktūra, tipai <strong>ir</strong> klasifikacija; neparengtasnacionalinio lygmens kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> specialusis planas (turėjo būti parengtas 2007 m.,tačiau 2008 metais terminas buvo atidėtas iki 2012 m.); nerengiami įva<strong>ir</strong>ių lygmenųkraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> specialieji planai net privalomais atvejais ypač reikšmingoms <strong>ir</strong>vertingoms kraštovaizdžio paveldo vietovėms.4. Kraštovaizdžio apsauga yra ne itin veiksminga, o šio paveldo būklė yra blogiausia.Nepakankamai užtikrinama sisteminė kraštovaizdžio apsauga, tvarkymas <strong>ir</strong> planavimas, kylateisinių konfliktų. Gamtinių kraštovaizdžių apsauga šiuo požiūriu yra daug nuoseklesnė. Nėraspecialaus, šią Konvenciją įteisinančio bei kraštovaizdžių apsaugą reglamentuojančio įstatymo.Neįteisintos kraštovaizdžio paveldo įvertinimu bei apskaita pagrįstos teritorinės-erdvinės<strong>apsaugos</strong> sistemos. Dėl to yra skaudžių pasekmių: būtent istoriškai susiformavę kultūriniaikraštovaizdžiai, kurie turėtų būti saugomi <strong>ir</strong> puoselėjami kaip vertingas kraštovaizdžio paveldas,dažniausiai yra nesuvokiami, neįvertinami, netinkamai keičiami, žalojami arba naikinami. Ypačsvarbu yra identifikuoti istorinį kultūrinį karkasą, istorines <strong>ir</strong> tradicines kraštovaizdžio sistemas,atskleisti, išryškinti <strong>ir</strong> puoselėti vertingiausias savybes, sustabdyti nykimo bei niokojimo procesą,atkurti bei atgaivinti sužalotas dalis. Pažymėtina, jog Komisija yra priėmusi nemažai sprendimųįva<strong>ir</strong>iais kraštovaizdžio paveldo <strong>apsaugos</strong> klausimais.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 359/385
5. Konvencijos oficialusis originalaus teksto vertimas į lietuvių kalbą yra nepakankamaitikslus, todėl yra teisinio <strong>ir</strong> praktinio taikymo problemų, įskaitant teismų praktiką.6. Siekiant, kad savivaldos institucijos <strong>ir</strong> visuomenė veiksmingai dalyvautų saugant <strong>ir</strong>tinkamai naudojant kraštovaizdžio paveldą, būtina suteikti joms daugiau realių teisinių beipraktinių galių <strong>ir</strong> parengti jų veiklos skatinimo sistemą, atitinkamai tobulinant Vietos savivaldos<strong>ir</strong> asociacijų veiklą reglamentuojančius teisės aktus.Vadovaudamasi išdėstytu Valstybinė kultūros paveldo komisija n u s p r e n d ž i a:1. Rekomenduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:1.1. parengti Kraštovaizdžio įstatymo koncepciją, kurioje būtų detalizuotos Konvencijosnuostatos, atsk<strong>ir</strong>ą įstatymo dalį sk<strong>ir</strong>iant kraštovaizdžio paveldo apsaugai, tvarkymui <strong>ir</strong>planavimui;1.2. rengiant <strong>ir</strong> teikiant Lietuvos Respublikos Seimui Teritorijų planavimo, Saugomųteritorijų, Nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong>, Vietos savivaldos, Statybos <strong>ir</strong> kitus, suaplinka susijusius įstatymus bei jų pataisas, užtikrinti, kad į juos būtų perkeltos Konvencijosnuostatos;1.3. užtikrinti Konvencijos nuostatų integravimą į strateginį, bendrąjį planavimą beikraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>tvarkymo</strong> specialiuosius planus bei reglamentus;1.4. nustatyti kraštovaizdžio paveldo teritorinio planavimo privalomus pagrindus beiesmines strategines kryptis;1.5. griežtinti strategijų, politikos krypčių, programų <strong>ir</strong> strateginių planavimo dokumentų(Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašo, Lietuvos Respublikos teritorijosbendrojo plano <strong>ir</strong> kt.) vykdymo kontrolę;1.6. nelaukiant 2020 metų įteisinti kraštovaizdžio architekto bei planuotojo pareigybesregioniniu <strong>ir</strong> vietos savivaldos lygmenimis.2. Rekomenduoti Lietuvos Respublikos Seimui sistemingai vykdyti parlamentinę kontrolęLietuvos kraštovaizdžio paveldo <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> planavimo srityse.3. Rekomenduoti Lietuvos Respublikos aplinkos <strong>ir</strong> Lietuvos Respublikos kultūrosministerijoms:3.1. inicijuoti, kad būtų patikrintas <strong>ir</strong> atitinkamai pataisytas Konvencijos vertimas įlietuvių kalbą, išversta, oficialiai paskelbta <strong>ir</strong> priimta Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2008m. rekomendacija CM/Rec(2008)3 dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo ga<strong>ir</strong>ių,taip pat paremti kitų susijusių Europos Tarybos dokumentų vertimą į lietuvių kalbą, viešinimą <strong>ir</strong>populiarinimą;3.2. nustatyti <strong>ir</strong> įteisinti kraštovaizdžio paveldo registro sudarymo pagrindus <strong>ir</strong>identifikavimo bei vertinimo metodiką, kuri būtų taikoma rengiant planavimo dokumentus <strong>ir</strong>vertinant ūkinės bei kitos antropogeninės veiklos poveikį aplinkai;3.3. rengiant Saugomų teritorijų, Teritorijų planavimo <strong>ir</strong> Nekilnojamojo kultūros paveldo<strong>apsaugos</strong> įstatymų pataisas papildomai apibrėžti, kad kultūros paveldo teritoriniai kompleksai,objektai, saugomos vietovės yra saugomos kultūrinio (antropogeninio) kraštovaizdžio sudėtinėsdalys.4. Rekomenduoti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai Nekilnojamojo kultūrospaveldo <strong>apsaugos</strong> įstatymo pataisų projektą papildyti nauju skyriumi „Kraštovaizdžio paveldoapsauga“ <strong>ir</strong> atitinkamomis sąvokomis: „kraštovaizdžio paveldas“, „kultūrinis karkasas“, „istoriniserdvinis tinklas“, „kraštovaizdžių sistema“, „saugoma kraštovaizdžio vietovė“, „tradiciniskraštovaizdis“ <strong>ir</strong> pan., patikslinti apibrėžimą „kultūrinis kraštovaizdis“ <strong>ir</strong> šio Įstatymo sąvokas„kultūros paveldo vietovės“ bei „saugomos vietovės“ susieti su Konvencijos sąvoka„kraštovaizdis“.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 360/385
Komisijos p<strong>ir</strong>mininkėGražina Drėmaitė[Skelbta: Informaciniai pranešimai, 2009, Nr.: 81-926]_____________Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos 2007 m. kovo 9 d. sprendimasNr. S-3-(122) „Dėl Valstybinės dvarų paveldo išsaugojimo programos vykdymo“Dvaras – neatsiejamas Lietuvos raidos, jos kultūros <strong>ir</strong> kraštovaizdžio elementas. Išlikęsdvarų paveldas iki šiol turi įtakos Lietuvos kraštotvarkos procesams <strong>ir</strong> suteikia jiems savitumo.Valstybinė paminklosaugos komisija 2002-09-13 sprendimu Nr. 87 patv<strong>ir</strong>tino „LietuvosRespublikos dvarų paveldo išsaugojimo <strong>ir</strong> jo integravimo į visuomenės gyvenimą koncepciją“(Žin., 2002, Nr. 96-4240), kurioje buvo suformuota valstybinė dvarų paveldo <strong>apsaugos</strong> samprata.Lietuvos Respublikos Vyriausybė, suprasdama dvarų paveldo išsaugojimo svarbą <strong>ir</strong>pripažindama Koncepcijos pagrįstumą, 2003-04-18 nutarimu Nr. 481 patv<strong>ir</strong>tino „Dvarų paveldoišsaugojimo programą“ <strong>ir</strong> „Dvarų paveldo išsaugojimo programos įgyvendinimo priemones“.Programa numato strategines kryptis bei įgyvendinimo priemones: dvarų paveldo sisteminiomokslinio ištyrimo, identifikavimo <strong>ir</strong> apskaitos, saugojimo, pa<strong>naudojimo</strong> <strong>ir</strong> pritaikymo teisinioreglamentavimo sistemos sukūrimui; saugomo kultūrinio kraštovaizdžio kokybės <strong>ir</strong> įva<strong>ir</strong>ovėspalaikymui; valstybės <strong>ir</strong> savivaldybių saugomų teritorijų sistemos plėtojimui.Valstybinė kultūros paveldo komisija 2007-03-09 posėdyje įvertinusi, kaip vykdoma 2003m. Vyriausybės priimta valstybinė Dvarų paveldo išsaugojimo programa <strong>ir</strong> jos įgyvendinimopriemonės, konstatuoja, jog ji ketverius metus iš esmės nebuvo įgyvendinama. Nepatenkinamidvarų paveldo moksliniai tyrimai, apsauga neintegruojama į rengiamus apskričių (regionų)bendruosius <strong>ir</strong> kitus planus. Nesprendžiama dvaro sodybos, kaip vientiso teisės objekto,problema, nevykdomos kitos efektyviai dvarų paveldo apsaugai <strong>ir</strong> integravimui reikalingospriemonės. Programos strateginių nuostatų įgyvendinimui buvo sk<strong>ir</strong>iama labai mažai lėšų. Beveiknesprendžiamos unikalaus medinio Lietuvos paveldo bei istorinių želdynų tvarkybos <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong>problemos.Dvarų paveldo išsaugojimo programa buvo parengta orientuojantis į tuometinę daugblogesnę Lietuvos Respublikos finansinę būklę bei valstybės biudžetą. Tačiau lėšų nebuvosk<strong>ir</strong>iama. Teisintasi jų stoka. Kultūros paveldo departamentas kukliomis savo išgalėmisfinansuoja <strong>ir</strong> prižiūri labai mažos Lietuvos dvarų paveldo dalies tvarkybą – 2006 m. buvotvarkomos Rokiškio, Zyplių, Baisogalos, Kelmės, Adomynės, Ka<strong>ir</strong>ėnų, Plungės, Joniškėlio,Verkių, Paežerių, Sapiegos, Užutrakio, Kretingos, Alantos, Astravo dvarų sodybos.Gerėja dvarų paveldo propagavimas televizijoje, radijuje bei spaudoje. Tačiau tonepakanka.Dvarų paveldo išsaugojimo programa neprarado aktualumo <strong>ir</strong> turi būti tęsiama. Komisija palaikoVyriausybės vykdomą politiką, kuria siekiama dvarų paveldo objektus bei kompleksus pritaikyti<strong>ir</strong> panaudoti kultūriniam turizmui Europos Sąjungos lėšomis.Valstybinė kultūros paveldo komisija nusprendžia:1. Prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybę įvertinti už Dvarų paveldo išsaugojimoprogramos <strong>ir</strong> priemonių įgyvendinimą atsakingų institucijų veiklą.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 361/385
2. Prašyti Vyriausybę sudaryti suinteresuotų žinybų specialistų darbo grupę, kuri parengtų2003 m. valstybinės Dvarų paveldo išsaugojimo programos <strong>ir</strong> jos įgyvendinimo priemoniųpatikslinimą, kuriame būtų numatyta:2.1. dvarų paveldo diferencijuotas vertinimas <strong>ir</strong> monitoringas;2.2. blogai prižiūrimų ar neprižiūrimų reikšmingiausių dvarų paveldo objektų, jų daliųišp<strong>ir</strong>kimas;2.3. bešeimininkių dvaro sodybų perėmimas valstybės ar savivaldybės nuosavybėn;2.4. vietos bendruomenės bei visuomenės dalyvavimas dvarų paveldosaugoje;2.5. dvaro sodybos savininkų (naudotojų) veiklos organizavimas pagal jungtinę sutartį.3. Prašyti LR Seimą <strong>ir</strong> Vyriausybę nustatyti patikslintos programos <strong>ir</strong> jos įgyvendinimopriemonių tikslinį finansavimą.4. Pritarti Lietuvos pilių <strong>ir</strong> dvarų asociacijos iniciatyvoms dėl privačių dvarų paveldo<strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> pritaikymo.KOMISIJOS PIRMININKASJONAS GLEMŽA[Skelbta: Informaciniai pranešimai, 2007, Nr.: 22-Nr.: 280]_____________ Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2005 m. rugsėjo 30 d.sprendimas Nr. S-6-(114) „Dėl istorinių želdynų <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> Lietuvoje“Istoriniai želdynai yra kultūros paveldo objektai ar jų kompleksai, išsk<strong>ir</strong>tiniai savo gyvojopaveldo elementais <strong>ir</strong> jo <strong>apsaugos</strong> ypatumais. ICOMOS Istorinių želdynų chartijoje („Florencijoschartija“, 1981 m.) apibūdinama, kad „istorinis želdynas – tai architektūros <strong>ir</strong> parkų menokompozicija, kuri visuomenę domina istorijos ar meno požiūriu; tai architektūros kompozicija,kurios didžiąją dalį sudaro augalija“.Komisija konstatuoja, kad per nepriklausomybės laikotarpį nuo 1990 metų valstybėsinstitucijų dėmesys istoriniams želdynams buvo per menkas. Dėl priežiūros <strong>ir</strong> reikiamos <strong>apsaugos</strong>stokos daug istorinių želdynų prarado vertingąsias savybes, sumenko. Nors dvarų parkų yradaugiau kaip 800, tačiau dauguma jų – blogos būklės.Pastaraisiais metais aktualizuojant istorinių želdynų <strong>apsaugos</strong> problematiką įvykoposlinkių. Kultūros vertybių <strong>apsaugos</strong> departamentas (Departamentas) 1999 m. organizavoEuropos paveldo dienas, 2002 m. Palangoje, 2004 m. Rietave surengtos tarptautinėskonferencijos, kuriose buvo nagrinėjami istorinių želdynų <strong>apsaugos</strong>, gaivinimo <strong>ir</strong> jų pritaikymokultūrinio turizmo reikmėms klausimai. Parengti kai kurie šios srities teisės aktai. 2005-01-10KVAD įsakymu Nr. Į-09 patv<strong>ir</strong>tinta „Ilgalaikė dvarų paveldo objektų – istorinių želdynų (parkų)<strong>tvarkymo</strong> darbų programa“. Parengta <strong>ir</strong> 2002-11-29 aplinkos ministro įsakymu Nr. 615 patv<strong>ir</strong>tinta„Želdynų <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> atkūrimo strategija“ (toliau – Strategija), 2003-04-25 patv<strong>ir</strong>tintas„Želdynų <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> atkūrimo strategijos veiksmų <strong>ir</strong> priemonių planas 2003–2007metams“, sudaryta <strong>ir</strong> patv<strong>ir</strong>tinta tarpžinybinė jo įgyvendinimo priežiūros taryba (toliau – Taryba)<strong>ir</strong> jos nuostatai, tačiau Taryboje pasigendama kultūros paveldo institucijų specialistų bei želdynųrestauratorių. Be to, trūksta istorinių želdynų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų. Minėtospriežastys trukdo užtikrinti Strategijos istorinių želdynų dalies nuostatų įgyvendinimą <strong>ir</strong> priežiūrą.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 362/385
Komisija nustatė, jog valstybinė istorinių želdynų apskaita yra nepakankama, jienesusisteminti, nesudarytas, nepatv<strong>ir</strong>tintas <strong>ir</strong> viešai nepaskelbtas bendras pagal klasifikacineskategorijas jų sąrašas. Neaiški teisinė istorinių želdynų <strong>apsaugos</strong> sistema. Nenustatyta jų vietaLietuvos kraštovaizdžio struktūroje <strong>ir</strong> nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> sistemoje.Nesteigiamos istorinių želdynų, jų kompleksų ar vietovių specializuotos saugomos teritorijos.Dėl įstatymų netobulumo nesudarytos teisinės prielaidos dvaro sodybą su parku ar kitu istoriniuželdynu Nekilnojamojo turto registre įteisinti kaip vieną namų valdą (daiktinės teisės objektą).Dėl to yra aktuali vieno valdytojo – parko ar kito istorinio želdyno savininko ar naudotojo, kurisnuolat jį prižiūrėtų bei tvarkybos <strong>ir</strong> tausojamojo <strong>naudojimo</strong> priemonėmis užtikrintų tvarumą,problema.Tobulintinas istorinių želdynų <strong>apsaugos</strong> valdymas valstybės institucijose <strong>ir</strong> savivaldybėse.Nėra specializuotų valstybės ar privačių istorinių želdynų nuolatinės kvalifikuotos palaikomosiospriežiūros <strong>ir</strong> tvarkybos (restauravimo, atkūrimo) bei atgaivinimo darbų struktūrų. Dėl to bendraistorinių želdynų <strong>apsaugos</strong> būklė bloga, veikla per menka <strong>ir</strong> nepakankamai profesionali. Dažnaikuriami nauji želdynai, o istoriniais nes<strong>ir</strong>ūpinama arba jie naikinami, skaidomi <strong>ir</strong>transformuojami. Lietuvos kultūrinis kraštovaizdis praranda savitumą <strong>ir</strong> įva<strong>ir</strong>ovę, neužtikrinamajo kokybė.Rengiant teisės aktus, vykdant istorinių želdynų apskaitą bei apsaugą, nepakankamaikoordinuojama Aplinkos <strong>ir</strong> Kultūros ministerijų veikla, stokojama metodinės paramossavivaldybėms. Nerengiami istorinių želdynų tvarkybos specialistai.Iki šiol beveik nepradėta finansuoti Vyriausybės 2003-04-18 nutarimu Nr. 481patv<strong>ir</strong>tintos valstybinės „Dvarų paveldo išsaugojimo programos“ dvarų parkų <strong>tvarkymo</strong> dalis.Neparengta detali <strong>ir</strong> konkretizuota ilgalaikė istorinių želdynų išsaugojimo (priežiūros, tvarkybos<strong>ir</strong> atgaivinimo bei integravimo į visuomenės gyvenimą) programa, kuri apimtų visas istoriniųželdynų grupes. Departamentas nesk<strong>ir</strong>ia lėšų istorinių želdynų gyvojo kultūros paveldo elementų(istorinių medynų, parterinių vejų <strong>ir</strong> kt.) bei vandens sistemų palaikomajai priežiūrai, tvarkybai,atkūrimui bei atgaivinimui.Valstybinė kultūros paveldo komisija, apsvarsčiusi <strong>ir</strong> įvertinusi istorinių želdynų <strong>apsaugos</strong>būklę, n u s p r e n d ž i a:1. Pasiūlyti LR Seimui <strong>ir</strong> LR Vyriausybei paspartinti želdynų įstatymo rengimo <strong>ir</strong>priėmimo procesą atsižvelgiant į teisės aktais nustatytus terminus.2. Pasiūlyti LR Vyriausybei :2.1. užtikrinti istorinių želdynų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> palaikymo bei fundamentinių moksliniųtyrimų, p<strong>ir</strong>miausia LR Vyriausybės nutarimais bei ministerijų įsakymais patv<strong>ir</strong>tintų programų arjų istorinių želdynų dalių finansavimą;2.2. remiantis LR Vyriausybės 2003-04-18 nutarimu Nr. 481 patv<strong>ir</strong>tintos valstybinės„Dvarų paveldo išsaugojimo programos“ 36 dalies nuostata, sk<strong>ir</strong>ti tikslinį finanasavimą dvarųparkų <strong>tvarkymo</strong> darbams.3. Pasiūlyti Žemės ūkio, Kultūros <strong>ir</strong> Aplinkos ministerijoms parengti Žemės reformosįstatymo straipsnių (9, 13 <strong>ir</strong> kiti straipsniai) pataisas dvaro sodybos su parku vientisumui įteisinti.4. Pasiūlyti Kultūros <strong>ir</strong> Aplinkos ministerijoms:4.1. parengti <strong>ir</strong> patv<strong>ir</strong>tinti bendrą istorinių želdynų <strong>tvarkymo</strong> metodiką <strong>ir</strong> atlikti jųintegravimo į visuomenės gyvenimą galimybių studijas bei rekomendacijas;4.2. „Želdynų <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> atkūrimo strategijos“ <strong>ir</strong> „Želdynų <strong>apsaugos</strong>,<strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> atkūrimo strategijos veiksmų <strong>ir</strong> priemonių plano 2003–2007 metams“ įgyvendinimopriežiūros tarpžinybinėje taryboje iš kultūros paveldo specialistų bei nevyriausybinių organizacijųatstovų sudaryti istorinių želdynų padalinį;© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 363/385
4.3. nustatyti istorinių želdynų vietą kultūrinio kraštovaizdžio <strong>ir</strong> jo teritorinių vienetų arelementų struktūroje.5. Siūlyti Švietimo <strong>ir</strong> mokslo bei Aplinkos <strong>ir</strong> Kultūros ministerijoms:5.1. papildyti Lietuvos aukštojo mokslo bendrąjį studijų sričių <strong>ir</strong> krypčių sąrašąuniversitetinio <strong>ir</strong> neuniversitetinio mokslo istorinių želdynų palaikomosios priežiūros <strong>ir</strong> tvarkybosspecialistų kvalifikacijomis <strong>ir</strong> kvalifikaciniais laipsniais;5.2. papildyti aukštųjų mokyklų studijų <strong>ir</strong> VšĮ „Kultūros paveldo akademija“ programasistorinių želdynų <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> <strong>apsaugos</strong> klausimais.6. Siūlyti Kultūros paveldo departamentui :6.1. tobulinti istorinių želdynų apskaitą sudarant jų sąrašą su klasifikacinėmis grupėmis,atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos patv<strong>ir</strong>tintą „Želdynų <strong>apsaugos</strong>, <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> atkūrimostrategijos veiksmų <strong>ir</strong> priemonių planą 2003–2007 metams“ (žr. 1 <strong>ir</strong> 2 punktus);6.2. parengti perspektyvinę 2006–2010 metų istorinių želdynų tvarkybos programą;6.3. metinėse programose numatyti lėšų istorinių želdynų (istorinių medynų, parterio vejų<strong>ir</strong> kt. gyvojo augalijos paveldo) bei vandens sistemų tvarkybai, atkūrimui, atgaivinimui beipalaikomajai priežiūrai.7. Siūlyti Aplinkos ministerijai <strong>ir</strong> savivaldybėms:7.1. inicijuoti specializuotų valstybinių ar privačių struktūrų kūrimą istorinių želdynųpriežiūros, tvarkybos, atkūrimo bei atgaivinimo darbams atlikti;7.2. įsteigti savivaldybėse kraštovaizdžio architektų, o valsybiniuose parkuose kultūrospaveldo specialistų pareigybes.8. Pasiūlyti Aplinkos ministerijai organizuoti želdynų genofondo atnaujinimą Lietuvojeišaugintais sodmenimis bei sėklomis.9. Atkreipti apskričių v<strong>ir</strong>šininkų administracijų dėmesį į tai, kad apskritys, metodiškaivadovaudamos <strong>ir</strong> vykdydamos žemės reformos darbus, nepakankamai atsižvelgia į istoriniųželdynų vienovės <strong>ir</strong> vientisumo išsaugojimo interesus.10. Rekomenduoti savivaldybėms:10.1. įvertinus savo atsakomybę už administruojamose teritorijose esančių istoriniųželdynų būklę, imtis priemonių jai pagerinti bei sugriežtinti kultūrinio kraštovaizdžio <strong>apsaugos</strong>kontrolę;10.2. organizuoti <strong>ir</strong> sudaryti istorinių želdynų parengimo <strong>ir</strong> pritaikymo kultūriniamturizmui programas Europos Sąjungos struktūrinių fondų <strong>ir</strong> savivaldybių lėšomis;10.3. efektyviau išnaudoti viešųjų darbų organizavimo galimybes palaikomajai istoriniųželdynų, p<strong>ir</strong>miausia dvarų parkų, priežiūrai užtikrinti.11. Siūlyti Kultūros <strong>ir</strong> Aplinkos ministerijoms bei savivaldybėms:11.1. nevyriausybines organizacijas remti finansiškai <strong>ir</strong> kviesti dalyvauti saugantistorinius želdynus bei nuolat informuoti visuomenę apie želdynų apsaugai sk<strong>ir</strong>tų valstybės,savivaldybių lėšų panaudojimą;11.2. skatinti parkų vandens sistemų atgaivinimą, priežiūrą <strong>ir</strong> tvarkymą;11.3. paskutinį rugsėjo šeštadienį paskelbti parkų diena;11.4. teisinėmis bei organizacinėmis priemonėmis geriau koordinuoti veiklą saugant <strong>ir</strong>tvarkant istorinius želdynus.KOMISIJOS PIRMININKASJONAS GLEMŽA[Skelbta: Informaciniai pranešimai, 2005, Nr.: 79-815]_____________ © doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 364/385
Lietuvos Respublikos valstybinės paminklosaugos komisijos 2002 m. rugsėjo 13 d.sprendimas Nr. 87 „Dėl Lietuvos Respublikos dvarų paveldo išsaugojimo <strong>ir</strong> jo integravimo įvisuomenės gyvenimą koncepcijos“Valstybinė paminklosaugos komisija savo 2001 07 20 sprendime Nr. 83 „Dėl dvarųpaveldo išsaugojimo politikos“ p<strong>ir</strong>muoju punktu nusprendė inicijuoti dvarų paveldo išsaugojimokoncepcijos parengimą. Tokią koncepciją parengė Komisijos darbo grupė. Ji diskutuota keliuoseKomisijos plenariniuose posėdžiuose. Galutinė jos redakcija apsvarstyta <strong>ir</strong> patv<strong>ir</strong>tinta 2002 09 13Komisijos posėdyje.Valstybinė paminklosaugos komisija, remdamasi savo nuostatų 6 <strong>ir</strong> 7 str., nusprendžiapaskelbti Lietuvos Respublikos dvarų paveldo išsaugojimo <strong>ir</strong> jo integravimo į visuomenėsgyvenimą koncepciją (pridedama).VALSTYBINĖS PAMINKLOSAUGOSKOMISIJOS PIRMININKĖGRAŽINA DRĖMAITĖLietuvos respublikos dvarų paveldo išsaugojimo <strong>ir</strong> jo integravimo į visuomenės gyvenimąkoncepcijaI. BENDROJI DALISKoncepcijos misija, reikšmė <strong>ir</strong> taikymas.Lietuvos Respublikos Konstitucijoje pabrėžiama, kad atkurta Lietuvos valstybė, kuriosteisiniai pamatai grįsti Lietuvos Statutais <strong>ir</strong> Lietuvos Respublikos Konstitucijomis. Lietuvosvalstybingumo tęstinumo nuostata įprasmina <strong>ir</strong> įteisina šios Koncepcijos misiją – sukurtiLietuvos dvarų paveldo išsaugojimo <strong>ir</strong> perdavimo ateinančioms kartoms strateginį <strong>ir</strong> edukacinįpagrindą. Konstitucijos 42 straipsnio nuostata, įpareigojanti Valstybę rūpintis istorijos <strong>ir</strong> kultūrospaminklų bei vertybių apsauga, pagrindžia šios Koncepcijos būtinybę.Koncepcijoje suformuota valstybinė dvarų paveldo <strong>apsaugos</strong> samprata <strong>ir</strong> jos įtv<strong>ir</strong>tinimovisuomenėje strategija. Kilnojamasis bei dvasinis dvarų kultūros paveldas yra sudėtinė <strong>ir</strong>neatsiejama bendrojo dvarų paveldo dalis, tačiau jo išsaugojimo, pa<strong>naudojimo</strong> bei puoselėjimoproblemos šioje koncepcijoje nuodugniau neaptartos.Koncepcija – strateginis dokumentas, į kurio nuostatas privalo atsižvelgti valstybėsinstitucijos (Vyriausybė, ministerijos, Vyriausybės įstaigos, apskričių v<strong>ir</strong>šininkų administracijos,kitos institucijos) formuodamos, rengdamos, koordinuodamos, tv<strong>ir</strong>tindamos <strong>ir</strong> koreguodamosmokslinę <strong>ir</strong> teisinę bazę; Valstybės strateginio planavimo sistemos dokumentus (strategijas,planus, programas): Valstybės (bei jos regionų) ilgalaikės raidos strategiją, Ilgalaikę ūkio plėtrosstrategiją, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, Nacionalinės plėtros planą (bendrąjįprogramavimo dokumentą) (NPP/BPD), Nacionalinę kultūros plėtros programą, Nacionalinęturizmo plėtros programą, tarpinstitucinę Valstybės dvarų paveldo išsaugojimo <strong>ir</strong> integravimo įvisuomenės gyvenimą programą, Žemės ūkio <strong>ir</strong> kaimo plėtros strategiją bei esminę jos dalį –Žemės reformos antrojo etapo <strong>ir</strong> gyvenviečių sistemos pertvarkos principus (strategiją); kasmetinįValstybės biudžetą <strong>ir</strong> fiskalinius Valstybės planus; kitas valstybines strategijas, institucijų <strong>ir</strong>© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 365/385
tarpinstitucinius plėtros planus bei programas; vesdamos derybas <strong>ir</strong> pas<strong>ir</strong>ašydamos tarptautinessutartis, atspindinčias pasaulinius globalizacijos procesus (reikšmingai finansinei paramai gauti),dėl istorinių Lietuvos dvarų <strong>ir</strong> kito Lietuvos istoriją <strong>ir</strong> kultūrą atspindinčio paveldo užsienyje<strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> integravimo; formuodamos valstybinį Žemės <strong>ir</strong> kito nekilnojamojo turto kadastrą <strong>ir</strong>registrą; organizuodamos, koordinuodamos <strong>ir</strong> kontroliuodamos specialiojo, bendrojo <strong>ir</strong> detaliojoteritorijų planavimo dokumentų rengimą; koordinuodamos, įgyvendindamos <strong>ir</strong> prižiūrėdamosžemės reformos <strong>ir</strong> nuosavybės teisių atstatymo procesą, formuodamos <strong>ir</strong> įgyvendindamosbendrąją nuosavybės santykių <strong>ir</strong> socialinę, kultūros, mokslo <strong>ir</strong> švietimo, ūkinę-ekonominę,fiskalinę-monetarinę valstybės politiką <strong>ir</strong> kitoje savo veikloje, galinčioje turėti įtakos dvarųpaveldo apsaugai <strong>ir</strong> jo integravimui į visuomenės gyvenimą.Koncepcija yra strateginis <strong>ir</strong> edukacinis pagrindas juridiniams <strong>ir</strong> fiziniams asmenims,siekiantiems išsaugoti, palaikyti <strong>ir</strong> puoselėti Lietuvos sav<strong>ir</strong>aiškos nacionalinį charakterį be<strong>ir</strong>egioninius ypatumus, išsaugoti <strong>ir</strong> pritaikyti dvarų paveldą nūdienos reikmėms, išsaugoti,palaikyti <strong>ir</strong>/ar atgaivinti būdingas Lietuvos kaimui kraštovaizdžio <strong>tvarkymo</strong> tradicijas, tradiciniuskaimo bei dvarų miestų <strong>ir</strong> miestelių teritorijų planavimo būdus, teritorinius kultūrinės sklaidosprincipus, tradicinę kaimo architektūrą, gyvenseną, tradicinius socialinius elementus beiypatumus, ūkininkavimo būdus, tradicinių statybos būdų <strong>ir</strong> medžiagų panaudojimą.1. Koncepcijos rengimo teisinis pagrindas.Dvarų paveldo išsaugojimo <strong>ir</strong> jo integravimo į visuomenės gyvenimą koncepcijarengiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1972 metų Pasaulinio kultūros <strong>ir</strong>gamtos paveldo globos konvencija, 1985 metų Europos architektūros paveldo <strong>apsaugos</strong>konvencija, 1992 metų pataisyta Europos archeologijos paveldo <strong>apsaugos</strong> konvencija, 2000 metųEuropos kraštovaizdžio konvencija <strong>ir</strong> jos aktualiausiais įsipareigojimais, LR valstybinėspaminklosaugos komisijos 1997-09-01 sprendimu Nr. 39 „Dėl kultūros paveldo politikosprincipų“, LR valstybinės paminklosaugos komisijos 1999-09-24 sprendimu Nr. 64 „Dėlbendraeuropinės kultūros paveldo išsaugojimo politikos integravimo į Lietuvos paveldosaugossistemą“ bei LR valstybinės paminklosaugos komisijos 2001-07-20 sprendimu Nr. 83 „Dėl dvarųpaveldo išsaugojimo politikos“, LR Vyriausybės 2001-12-05 nutarimu Nr. 1463 „Valstybėsilgalaikės raidos strategijos koncepcija“, LR Vyriausybės 2002-06-06 nutarimu Nr. 827 „Dėlstrateginio planavimo metodikos patv<strong>ir</strong>tinimo“.2. Koncepcijos tikslai:2.1. Suformuluoti <strong>ir</strong> pateikti kokybiškai brandesnę, konstitucinius principus <strong>ir</strong> istorinętiesą bei tarptautinius paveldosauginius įsipareigojimus atitinkančią valstybinę dvarų paveldosampratą <strong>ir</strong> šia samprata pagrįstus jo <strong>apsaugos</strong> bei integravimo į visuomenės gyvenimą principus(strategiją, pagrindines kryptis <strong>ir</strong> priemones).2.2. Suformuluoti strateginį <strong>ir</strong> edukacinį pagrindą dvarų paveldo <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> integravimo įvisuomenės gyvenimą teisinei bazei, LR strateginio planavimo sistemos dokumentams, taip patValstybinei dvarų paveldo išsaugojimo <strong>ir</strong> integravimo į visuomenės gyvenimą tarpinstitucineiprogramai, kitoms valstybinėms strategijoms, planams, programoms bei specialiojo, bendrojo <strong>ir</strong>detaliojo teritorijų planavimo dokumentams formuoti, rengti <strong>ir</strong> koreguoti.2.2.1. Apibrėžti visuomenės <strong>ir</strong> valstybės institucijų dalyvavimo <strong>ir</strong> kompetencijos dvarųpaveldo <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> integravimo į visuomenės gyvenimą srityje principus (teises, funkcijas <strong>ir</strong>įgaliojimus), kurie būtų pagrįsti valstybine dvarų paveldo samprata <strong>ir</strong> jos įtv<strong>ir</strong>tinimo strategija beiValstybės strateginio planavimo sistemos nuostatomis.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 366/385
2.3. Nustatyti tokią dvarų paveldo išsaugojimo <strong>ir</strong> integravimo į visuomenės gyvenimąstrategiją, kuri sudarytų efektyvios dvarų paveldo <strong>apsaugos</strong> politikos formavimo <strong>ir</strong> kompleksiniojo išsaugojimo, <strong>tvarkymo</strong> bei <strong>naudojimo</strong> prielaidas.2.4. Parengti darnios <strong>ir</strong> vientisos dvarų paveldo <strong>apsaugos</strong> sistemos, pagrįstos valstybinedvarų paveldo samprata, <strong>ir</strong> integruotos į LR strateginio planavimo sistemą, apimančios visąistorinį dvarų paveldą <strong>ir</strong> esmines jo <strong>apsaugos</strong> problemas, taip pat tausojamąjį naudojimą,strateginį <strong>ir</strong> edukacinį pagrindą.II. ISTORINĖ LIETUVOS DVARO SAMPRATA3. Bendrieji istorinių Lietuvos dvarų bruožai <strong>ir</strong> ypatumai.3.1. Istorinio Lietuvos dvaro sampratos pagrindas.Istorinės Lietuvos dvarų sistemos <strong>ir</strong> pagrindinio jos elemento – istorinio dvaro – sampratagrindžiama 2001-06-22–23 LR Vyriausybės <strong>ir</strong> Valstybinės paminklosaugos komisijosorganizuotos konferencijos „Lietuvos dvarai – praeitis, dabartis <strong>ir</strong> ateitis“ medžiagosapibendrintomis išvadomis, LR valstybinės paminklosaugos komisijos 2001-07-20 sprendimo Nr.83 „Dėl dvarų išsaugojimo politikos“ nuostatomis, istorinių šaltinių, pat<strong>ir</strong>ties dvarų paveldosrityje apibendrinta analize. Ją formuojant taip pat remtasi p<strong>ir</strong>mame sk<strong>ir</strong>snyje išvardytais teisėsaktais.3.2. Istorinio Lietuvos dvaro apibūdinimas.Dvaras (kiemas) – materializuota žemės valdymo <strong>ir</strong> disponavimo ja santykių išraiška,ats<strong>ir</strong>adusi dar iki Lietuvos valstybės sukūrimo <strong>ir</strong> suklestėjimo. Istorinis dvaras buvo pagrindinė <strong>ir</strong>stabiliausia mums žinoma Lietuvos kaimui būdinga teritorinė-erdvinė struktūra, turėjusi aiškiųpolifunkcinių bruožų. Pagal nuosavybės formą dvarai buvo valstybiniai (karaliaus, Lietuvosdidžiojo kunigaikščio, Valstybės, okupacinės valdžios institucijų), bažnyčios, bajorų (ponų) <strong>ir</strong>įva<strong>ir</strong>ios kilmės savininkų nuosavybė. Dvaro raidoje keitėsi jo dydis, bendra planinė erdvinėsandara, žemėnaudos <strong>ir</strong> žemėvaldos struktūros. Įva<strong>ir</strong>iais raidos tarpsniais dvarą sudarė dvarosodyba (-os), dvaro žemė, palivarkai, kaimo gyvenvietės, miesteliai, net miestai ar jų dalys, upės,ežerai <strong>ir</strong> miškai, pievos, pramonės kompleksai, pakelės namai, kelių <strong>ir</strong> keliukų tinklas,hidrologiniai įrenginiai <strong>ir</strong> kiti jo struktūros funkciniai dėmenys. Dvarų valdomos žemės,žemėnaudos plotai, jų konfigūracija, palivarkų, kaimo gyvenviečių, o kai kada <strong>ir</strong> miesteliųskaičius bei kiti pagrindiniai struktūros parametrai dažniausiai buvo sk<strong>ir</strong>tingi. Skyrėsi ne tik jųinfrastruktūra <strong>ir</strong> kultūrinė aplinka, ekonominis pajėgumas, bet <strong>ir</strong> socialinė struktūra.3.3. Lietuvos dvarų sistema.Kelis amžius Lietuvoje pask<strong>ir</strong>ų dvarų <strong>ir</strong> jų grupių darni visuma sudarė savitą Lietuvosvalstybės struktūrą, vadinamą istorine dvarų sistema. Istorinė dvarų sistema pasižymėjoilgaamžiškumu, ilgalaikiu stabilumu, lankstumu, gebėjimu prisitaikyti prie pasikeitusių politinių,taip pat valstybingumo raidos, ūkinių-ekonominių, socialinių aplinkybių bei kultūrinių <strong>ir</strong> teisiniųrealijų.3.3.1. Istorinis Lietuvos dvarų tinklas.Lietuvos dvarų sistemos teritorinė erdvinė išraiška, susieta bendra administravimo <strong>ir</strong>teisine sistema, teritorinės sklaidos <strong>ir</strong> polifunkcinių ryšių visuma, vadinama istoriniu Lietuvosdvarų tinklu.3.3.2. Dvarų sistemos reikšmė Lietuvos raidai.Dvarų sistema tiesiogiai sietina su Lietuvos valstybingumo <strong>ir</strong> žemės ūkio raida beitradicijomis, atitinkančiomis bendrą Europos kontekstą. Ji ilgus amžius užtikrino Europos, o išdalies <strong>ir</strong> pasaulinės elitinės <strong>ir</strong> buitinės kultūros sklaidą didžiojoje Lietuvos teritorijos dalyje.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 367/385
Dvaruose tiesiogiai atsispindėjo europinės įva<strong>ir</strong>ių amatų, mokslo <strong>ir</strong> naujausių technologijų,pramonės <strong>ir</strong> žemės ūkio raidos tendencijos. Svarbiausias mums žinomas veiksnys, daręs įtakąLietuvos dvarų sistemos raidai pagal Europos kriterijus, buvo 1557 metų Valakų reforma. Jąįgyvendinus buvo iš esmės pakoreguota senoji dvarų sistema – daug kur padidintos <strong>ir</strong>perplanuotos bei sujungtos dvarų žemėnaudos <strong>ir</strong> žemėvaldos su visa jų struktūra, perplanuotosdvarų sodybos, suplanuota <strong>ir</strong> įsteigta daugybė palivarkų <strong>ir</strong> kaimo gyvenviečių, suplanuota <strong>ir</strong>įsteigta daug naujų lažinio palivarkinio tipo dvarų. Buvo keičiama <strong>ir</strong> socialinė sankloda.Lietuvoje, išskyrus Žemaitiją, įsivyravo baudžiaviniai socialiniai santykiai.Valakų reforma yra p<strong>ir</strong>mi mums žinomi iš anksto suplanuoti <strong>ir</strong> didele dalimi planingaiįgyvendinti Valstybės masto kraštotvarkos darbai. Per dvidešimt reformos metų, o <strong>ir</strong> vėliau, labaipasikeitė Lietuvos kaimo kraštovaizdis. Jis įgavo daug Europos kraštovaizdžiui būdingų bruožų <strong>ir</strong>Lietuvoje palaipsniui tapo tradiciniu.Išlikęs dvarų paveldas iki šiol daro įtaką Lietuvos kraštotvarkos procesams. Išlikęvalakinio kaimo struktūros <strong>ir</strong> elementai gerina-palaiko kultūrinio Lietuvos kraštovaizdžio kokybę<strong>ir</strong> suteikia jam savitumo. Išlikę šimtai dvarų parkų, kitų jų apželdinimo elementų. Sodybos ar jųpastatai pritaikyti ar pritaikomi naujoms kultūros sklaidos reikmėms, kai kur atkuriama p<strong>ir</strong>minėjų pask<strong>ir</strong>tis. Kai kuriuose buvusiuose dvaruose jau ūkininkaujama, auginami ž<strong>ir</strong>gai, atgaivinamimalūnai, lentpjūvės, pieninės, oranžerijos.Sovietmečiu dvarai buvo konfiskuoti, nacionalizuoti, o dvaro kaimo gyvenviečių planinėerdvinėstruktūra, žemėvaldos <strong>ir</strong> žemėnaudos struktūros bei suformuota kaimo apgyvendinimosistema buvo ignoruota <strong>ir</strong> planingai naikinama. Daugiausia buvo sunaikinta, sužalota <strong>ir</strong> pakeistatarpukario Lietuvos vienkiemių <strong>ir</strong> viensėdžių. Dvarų rūmai <strong>ir</strong> kiti pastatai <strong>ir</strong>gi buvo naikinami,žalojami naudojant juos ne pagal pask<strong>ir</strong>tį, nyko neprižiūrimi, tačiau didelė dalis nugyventų dvarų<strong>ir</strong> palivarkų sodybų, valakinio laikotarpio kaimo gyvenviečių bei miestelių išliko. Daug kur dvarųsodybose buvo įkurtos tarybinių ūkių <strong>ir</strong> kolūkių kontoros, ūkiniai, mokymo, kultūros centrai beiambulatorijos, kumetynuose bei kituose dvarų pastatuose apgyvendinti kolūkiečiai bei tarybiniųūkių darbininkai. Kolūkinių brigadų gamybinių centrų su gyvenvietėmis steigimo principas buvopasiskolintas iš palivarkinio tipo dvaro.Istorinio Lietuvos dvarų tinklo raida lėmė Valstybės kultūrinio kraštovaizdžio tradiciją <strong>ir</strong>apgyvendinimo struktūrą – Lietuvos kaimo gyvenviečių <strong>ir</strong> miestelių, miestų tinklą. Šių dviejųsk<strong>ir</strong>tingų kultūrinės, ūkinės veiklos <strong>ir</strong> politinės prigimties struktūrų formavimas betarpiškaisiejosi <strong>ir</strong> vėlesniais jų raidos etapais. Be to, dvarų sistema dvarų tinklo dėka ilgus amžiusužtikrino materialiosios <strong>ir</strong> dvasinės kultūros tolygią sklaidą didžiojoje Lietuvos teritorijos dalyje.Dvarų sistemos <strong>ir</strong> jų sklaidos ypatumai sąlygojo regionų kultūrinio kraštovaizdžio, tradicijos beigyvensenos sk<strong>ir</strong>tingų bruožų formavimąsi, skatino socialinės sanklodos ypatumus <strong>ir</strong> palaikėpaprotinės teisės elementus. Minėtų apraiškų elementų išliko iki šių dienų.III. VALSTYBINĖ LIETUVOS DVARŲ PAVELDO SAMPRATA4. Valstybinė Lietuvos dvarų paveldo samprata.4.1. Dvarų paveldo sampratos pagrįstumas.Dvarų paveldo samprata <strong>ir</strong> integravimo į visuomenės gyvenimą strategija pagrįstaistorinės Lietuvos dvarų sistemos <strong>ir</strong> pagrindinio jos elemento – dvaro – raidos analizėsapibendrintomis išvadomis, LR Vyriausybės <strong>ir</strong> Valstybinės paminklosaugos komisijosorganizuotos konferencijos „Lietuvos dvarai – praeitis, dabartis <strong>ir</strong> ateitis“ medžiaga, Valstybės <strong>ir</strong>savivaldybių kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> institucijų, visuomeninių organizacijų bei privačiųfizinių <strong>ir</strong> juridinių asmenų daugiametės veiklos <strong>ir</strong> praktinės pat<strong>ir</strong>ties apibendrintomis išvadomis.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 368/385
4.2. Valstybės <strong>ir</strong> visuomenės <strong>apsaugos</strong> objektas – dvarų paveldas.Dvarų kultūros paveldas yra istorinės analizės pagrindu apibrėžtas <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> integravimo įvisuomenės gyvenimą objektas, mus pasiekusi kultūrinės vertės <strong>ir</strong> visuomeninės reikšmėsLietuvos istorinės dvarų sistemos dalis – istorinių dvarų fizinės, funkcinės teritorinės struktūros,dėmenys <strong>ir</strong>/ar jų sankaupos, fragmentai, elementai bei kilnojamosios, dvasinės, socialinės <strong>ir</strong> kt.vertybės – paveldosaugos bei kraštotvarkos kompleksiškumo reikalavimus atitinkanti visuma.4.2.1. Dvarų paveldo nekilnojamosios kultūros vertybės – nekilnojamųjų kultūrosvertybių apskaitoje, t. y. LR nekilnojamųjų kultūros vertybių <strong>ir</strong>/ar Saugomų teritorijų registre,esanti dvarų nekilnojamojo kultūros paveldo išsk<strong>ir</strong>tinė dalis <strong>ir</strong>/ar jos atsk<strong>ir</strong>i objektai, jų junginiai<strong>ir</strong> grupės.4.3. Dvarų paveldo sąvokos.Lietuvos dvarų paveldas yra esminė, itin reikšminga didžiausios apimties <strong>ir</strong> sudėties Lietuvoskaimui būdingo kultūros paveldo dalis:4.3.1. Dvaro nekilnojamasis kultūros paveldas – dvarų paveldo dalis – kultūrinės vertės <strong>ir</strong>visuomeninės reikšmės mus pasiekęs dvaro fizinis, funkcinės teritorinės struktūros dalių vientisasjunginys <strong>ir</strong>/ar atsk<strong>ir</strong>os jo dalys, fragmentai <strong>ir</strong>/ar elementai. Jis yra pagrindinis bendro Lietuvosdvarų paveldo dėmuo.4.3.1.1. Dvaro nekilnojamasis kultūros paveldas – vienas iš kelių reikšmingiausių,didžiausios apimties <strong>ir</strong> sudėties funkcinis teritorinis-erdvinis Lietuvos kaimo nekilnojamojokultūros paveldo dėmuo.4.3.1.2. Dvarų nekilnojamojo kultūros paveldo pagrindinis dėmuo – esminė sudėtinėdvarų paveldo dalis – mus pasiekusi istorinio dvaro fizinė, funkciniu teritoriniu-erdviniu požiūriuvientisa struktūra. Ji susideda iš dėmenų.4.3.2. Dvarvietė – vietovė, kurioje būta dvaro <strong>ir</strong> yra vizualiai išlikusių jo buvimo požymių– fizinės, funkciniu teritoriniu-erdviniu požiūriu vientisos struktūros liekanos <strong>ir</strong>/ar kultūrinis(archeologinis) sluoksnis.4.3.3. Dvaro sodybvietė – dvaro ar palivarko sodybos vieta, kurioje yra vizualiai išlikusiųjos buvimo požymių <strong>ir</strong>/ar kultūrinis (archeologinis) sluoksnis.4.3.4. Dvaro sodyba – esminis mus pasiekęs dvaro paveldo fizinis, teritorinis funkcinisstruktūros dėmuo – dvaro šeimininko (bajoro, dvarininko, pono ar jo vietininko) gyvenvietė,atlikusi <strong>ir</strong> kitas dvaro centro funkcijas.4.3.5. Dvaro kaimo gyvenvietė <strong>ir</strong>/ar jo fragmentas – dvaro paveldo teritorinės funkcinėsstruktūros dėmuo <strong>ir</strong>/ar jo fragmentas – mus pasiekusi kaimo gyvenvietė <strong>ir</strong>/ar jos fragmentas,buvusi sudėtinė teritorinė funkcinė dvaro struktūros <strong>ir</strong>/ar jo valdos dalis, turėjusi alodo principupagrįstą žemėnaudą. Ji nustatoma remiantis archyviniais nuosavybės <strong>ir</strong> inventoriniaisdokumentais bei moksliniais tyrimais.4.3.6. Dvaro paveldo dėmuo ar jo fragmentas – mus pasiekusi kultūrinės vertės dvarofizinė, funkcinė teritorinė struktūros dalis. Pvz., dvaro kaimo gyvenvietė, dvaro miestelis, dvaroar palivarko sodyba, dvaro sėjomaina <strong>ir</strong> t. t.4.3.7. Dvaro paveldo (fizinės, funkcinės teritorinės struktūros) dėmens elementas –dėmens (pvz., dvaro ar palivarko sodybos, dvaro kaimo gyvenvietės <strong>ir</strong> t. t.) sudėtinė dalis, jostruktūroje sąlygiškai savarankiška funkciniu <strong>ir</strong>/ar planiniu erdviniu požiūriu (pvz., parkas,pastatas, tvenkinys ar jų sistema <strong>ir</strong> t. t.) <strong>ir</strong> turinti kultūrinę vertę.4.4. Dvarų paveldas – esminis kraštotvarkos objektas.Dvarų paveldo apsauga, t. y. tausojamasis jo naudojimas <strong>ir</strong> saugantysis tvarkymas, yrakraštotvarkos proceso dalis, integruota į Valstybės strateginio planavimo sistemą. Ji apimateritorinės žemėnaudos, žemėvaldos struktūrų <strong>ir</strong> jų erdvių <strong>tvarkymo</strong>, urbanistinių bei planinių© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 369/385
erdvinių architektūrinių sprendinių, taip pat nematerialiųjų vertybių išsaugojimo bei kitųpriemonių visumą, sk<strong>ir</strong>tą žmonių veiklai organizuoti, socialinei, ekonominei, ekologinei politikaibei kultūriniam kraštovaizdžiui formuoti.4.4.1. Dvarų paveldo nekilnojamųjų kultūros vertybių atsk<strong>ir</strong>ų teritorinių-erdvinių junginiųsusisteminta visuma, sujungianti <strong>ir</strong> kitą šių junginių teritorijose esantį paveldą beiadministruojama <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> tausojamojo <strong>naudojimo</strong> pagrindu, sudaro išsk<strong>ir</strong>tinę dvarųnekilnojamojo kultūros paveldo saugomų teritorijų sistemą <strong>ir</strong> tinklą, suformuotą įstatymų <strong>ir</strong> kitųteisės aktų nustatyta tvarka. Išsk<strong>ir</strong>tinė dvarų nekilnojamojo kultūros paveldo saugoma teritorija –teritorinis-erdvinis junginys yra sudaromas iš mus pasiekusių dvarų sistemos kelių fizinių,funkcinių teritorinių-erdvinių dvarų struktūrų <strong>ir</strong>/ar šių struktūrų dalių junginio, <strong>ir</strong>/ar dvaronekilnojamojo paveldo dėmenų, fragmentų, elementų bei dvarų paveldo archeologinių vietų <strong>ir</strong>vietovių.4.4.1.1. Išsk<strong>ir</strong>tinės dvarų nekilnojamojo kultūros paveldo saugomos teritorijos skelbiamos<strong>ir</strong> registruojamos nekilnojamąjį dvarų kultūros paveldą reglamentuojančio įstatymo, LR saugomųteritorijų, Nekilnojamųjų kultūros vertybių <strong>apsaugos</strong>, Nekilnojamojo turto kadastro,Nekilnojamojo turto registro įstatymų <strong>ir</strong> kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dvaro paveldodėmenys, fragmentai, elementai, jau esantys nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitoje (LRnekilnojamųjų kultūros vertybių registre), saugomi pagal Saugomų teritorijų įstatymo nustatytuskultūros paveldo objektų (nekilnojamųjų kultūros vertybių) kategorijos reikalavimus, jeigu jienėra kitų, didesnės apimties, saugomų teritorijų dalys.4.4.2. LR dvarų nekilnojamojo kultūros paveldo apskaita yra formuojama <strong>ir</strong> tvarkomadvaro nekilnojamojo kultūros paveldo vientisos fizinės, funkcinės teritorinės-erdvinės struktūrospagrindu. Nesant pakankamų jos sudėties <strong>ir</strong> apimties požymių, atliekama esminių geriausiaiišlikusių dvaro paveldo dėmenų <strong>ir</strong>/ar archeologinio jų sluoksnio (vietos, vietovės) apskaita, tačiaubūtinai pateikiant visapusiškus tyrimų duomenis apie buvusią dvaro struktūrą, kaip apie apskaitosformavimo pagrindą.4.4.2.1. Dvaro paveldo apskaita skaidoma <strong>ir</strong> formuojama dėmenų <strong>ir</strong>/ar jo elementųpagrindu, tačiau laikomasi istorinio dvaro kaip buvusios vientisos fizinės, funkcinės teritorinėserdvinėsstruktūros <strong>apsaugos</strong> principo. Pagrindinis dvarų paveldo dėmuo – dvaro nekilnojamasiskultūros paveldas yra istoriškai, funkciškai ar kompoziciškai vientisas darinys (struktūra) <strong>ir</strong><strong>apsaugos</strong> aspektu toks turi išlikti.4.4.3. Tvarkoma senųjų dvarviečių, dvarų sodybviečių, buvusių dvarų kaimų gyvenviečiųapskaita. Sudaromi jų sklaidos žemėlapiai <strong>ir</strong> suvestinės. Nustatomos <strong>ir</strong> registruojamos jųkraštovaizdinės <strong>ir</strong> archeologinės vertės.4.4.4. Teisės aktais reglamentuojamas <strong>ir</strong> Valstybės strateginiuose bei kituose planavimodokumentuose nustatomas dvaro paveldo vaidmuo, pritaikymas <strong>ir</strong> panaudojimas nūdienosvisuomenės poreikiams.4.4.4.1. Dvarų paveldas, jo dėmenys integruojami į Lietuvos Respublikos kaimo <strong>ir</strong> miestogyvenviečių teritorinės-erdvinės struktūros sistemą <strong>ir</strong> nomenklatūrą.4.4.5. Saugomų teritorijų ribos <strong>ir</strong> režimai registruojami LR nekilnojamojo turto kadastro <strong>ir</strong>LR nekilnojamojo turto registro įstatymų bei LR nekilnojamojo turto kadastro <strong>ir</strong> Nekilnojamojoturto registro nuostatų nustatyta tvarka.4.5. Valstybinės dvarų paveldo sampratos privalumai.4.5.1. Samprata atitinka valstybingumo tęstinumo, konvencijų <strong>ir</strong> konstitucinius paveldo<strong>apsaugos</strong> principus, sudaro prielaidas šių principų įgyvendinimo strategijai <strong>ir</strong> politikaisuformuoti.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 370/385
4.5.2. Samprata orientuota į dvarų paveldo <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> integravimo į visuomenėsgyvenimą sistemos – Valstybės strateginio planavimo sistemos dalies – sukūrimą.4.5.3. Samprata sudaro prielaidas parengti teisinę bazę, atitinkančią šiuolaikiniuspaveldosaugos, kraštotvarkos, teritorijų bei ūkinio-ekonominio planavimo, prasmingos kultūrosraidos, efektyvaus švietimo bei socialinio ugdymo <strong>ir</strong> kitus dvarų paveldo integravimo įvisuomenės gyvenimą reikalavimus.4.5.4. Samprata skatina perspektyvesnės, kompleksiškumo principu pagrįstos Lietuvoskaimo paveldo valstybinės apskaitos, <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> statistikos politikos formavimą.4.5.5. Samprata formuoja objektyvesnį, buvusias istorines realijas atitinkantį visuomenėspožiūrį į dvarų paveldą, į Lietuvos kaimui būdingą nacionalinį kultūros paveldą, į istorinį josteritorinės-erdvinės apgyvendinimo <strong>ir</strong> infrastruktūros sistemos pagrindą.4.5.6. Samprata sudaro strategines prielaidas daug efektyvesnei <strong>ir</strong> objektyvesnei dvarųpaveldo <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> integravimo politikai formuoti <strong>ir</strong> vykdyti bei kompleksiniam jo išsaugojimui,tvarkymui <strong>ir</strong> naudojimui užtikrinti.4.5.7. Samprata neignoruoja istorinės tiesos, praktinio pažinimo, moksliniais tyrimaispagrįstų išvadų; sudaro prielaidas išsaugoti visus kultūrinės vertės ar jos požymių turinčius dvarųpaveldo fizinių, funkcinių teritorinių struktūrų dėmenis, elementus ar/<strong>ir</strong> jų fragmentus.4.5.8. Samprata neignoruoja socialinių reliktų, dvasinio kultūrinio palikimo, dvaruosesusiklosčiusių tautos <strong>ir</strong> liaudies tradicijų.IV. LIETUVOS DVARŲ PAVELDO BŪKLĖ5. Esamos dvarų paveldo būklės analizė.5.1. Dabartinio požiūrio į dvarus <strong>ir</strong> jų paveldą, fizinės būklės <strong>ir</strong> teisinės bazėssusiformavimo prielaidos.Susikaupusios dvarų paveldo išsaugojimo problemos nėra vien pastarojo dešimtmečiopadarinys. Praėjusį šimtmetį Lietuvos kultūrą, ne tik dvarus <strong>ir</strong> jų paveldą niokojo keliosmilžiniškos kultūrinio palikimo naikinimo bangos, kurios ypač skaudžiai palietė dvarų tradiciją <strong>ir</strong>kultūros paveldą. Labai pažeista tuometinė dvarų <strong>ir</strong> jų kultūros sankloda neatitiko 1918–1940 m.Lietuvos Respublikos valstybės politikos reikalavimų bei tautinės sampratos. Iš esmės keičiantžemėvaldos <strong>ir</strong> žemėnaudos sistemą bei gaivinant tautinę savimonę ši sankloda buvo tapusinemenku kliuviniu. Vėliau, sovietmečiu, žodžių „dvaras“, „buvusio dvaro sodyba“ buvovengiama, nes dvarai daug kur bylojo apie gilias valstybingumo šaknis, tuometinio Europos lygiožemės ūkio <strong>ir</strong> dvarų pramonės technologijas, aukštos kultūros sklaidą bemaž visoje Lietuvosteritorijoje, ugdė bendrą grožio <strong>ir</strong> visapusiško gerbūvio sampratą. Dabar Lietuvoje nebėraprielaidų, sąlygojančių nutautėjimą <strong>ir</strong> prievartinius darbo santykius, didžiuojamasi valstybingumoištakomis, tačiau dvarų paveldas vis dar stokoja dėmesio. Iki pastarojo meto vyravęs abejingumasdvarų paveldui buvo viso praeito šimtmečio, o gal būt dar ilgesnio laikotarpio sampratospasekmė.5.2. Dvarų paveldo tyrimai, jų raida <strong>ir</strong> rezultatai.Visos Lietuvos ar jos teritorijoje vykdytos mums žinomos didžiosios žemės reformos –1557 m. Valakų reforma, 1907–1915 m. Stolypino, 1922–1940 m. M. Krupavičiaus žemėsreforma, sovietinė nacionalizacija, vadinama pokario kolektyvizacija, <strong>ir</strong> kt. – iš esmės apibrėžėsk<strong>ir</strong>tingus istorinių dvarų raidos etapus bei nustatė esminius jų generacijų sk<strong>ir</strong>tumus. Visosreformos buvo grindžiamos atitinkama dvarų sistemos, žemėnaudos, žemėvaldos <strong>ir</strong> kitųsocialinių santykių analize bei tyrimais.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 371/385
Lietuvos visuomenė kultūros paveldą palaipsniui vis aiškiau suvokia kaip vieną ištolesnio gyvenimo, ūkinės <strong>ir</strong> socialinės bei regionų raidos sąlygų <strong>ir</strong> nuolat jaučia šio ištekliausgrėsmingą mažėjimą <strong>ir</strong> nykimą. Dvarų paveldo struktūros elementai Lietuvoje yra tyrinėjamiLietuvos istorijos institute, šalies universitetuose. Išlikusios dvarų sodybos <strong>ir</strong> jų fragmentaiinventorizuojami Kultūros paveldo centre, Paminklų restauravimo projektavimo institute,Valstybiniame žemėtvarkos institute <strong>ir</strong> kitose institucijose. Iki šiol stokojama kompleksinių,aprėpiančių visą buvusią fizinę, teritorinę funkcinę istorinio dvaro struktūrą bei socialinius <strong>ir</strong>dvasinės kultūros aspektus, dvarų kultūros paveldo mokslinių tyrimų <strong>ir</strong> analizės. Atliekamas tikdalinis, t. y. kai kurių dvaro paveldo funkcinių struktūros dėmenų – dvarų sodybų <strong>ir</strong> kai kuriųpalivarkų, – identifikavimas bei inventorizavimas. Kitos dvarų paveldo dalies apskaita neaprėpia.Ypač tai svarbu buvusioms dvarų kaimo gyvenvietėms, kurios sparčiai nyksta. Daug buvusiųdvarų kaimo gyvenviečių traktuojamos tik kaip etnografinis paveldas <strong>ir</strong> nesiejamos su dvarųfizinėmis, teritorinėmis funkcinėmis struktūromis. Lietuvoje yra žinoma apytikriai 10000 dvarų <strong>ir</strong>palivarkų sodybų, jų fragmentų bei dvarviečių <strong>ir</strong> palivarkų vietų, tačiau jų sklaidos,kraštovaizdiniai, archeologiniai, etnografiniai <strong>ir</strong> kt. tyrimai beveik neatliekami. Dauguma šiopaveldo, neatsižvelgiant į akivaizdžius kraštovaizdinės, archeologinės, etnografinės <strong>ir</strong> kitosistorinės <strong>ir</strong> dabartinės vertės požymius, neišt<strong>ir</strong>ta, neapskaityta <strong>ir</strong> palikta išnykti.Ekonominių, politinių <strong>ir</strong> socialinių sąlygų kaita lėmė kultūros, taigi <strong>ir</strong> dvarų paveldo,integravimo į visuomenės gyvenimą pobūdį. XX a. Lietuvoje dvarų paveldas buvo negailestingaitransformuojamas <strong>ir</strong> pritaikomas naujoms ūkio, žemės nuosavybės, valdymo <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong>sistemoms.5.3. Reali fizinė dvarų paveldo būklė, statistika.Emp<strong>ir</strong>iškai nustatyta, kad bendra viso Lietuvos dvarų kultūros paveldo būklė yra bloga.Didžiosios daugumos apskaitoje esančių esminių dvarų paveldo dėmenų, fragmentų <strong>ir</strong> elementųbūklė taip pat bloga. Dėl nesuformuotos bendros visą dvarų kultūros paveldą aprėpiančiosapskaitos <strong>ir</strong> monitoringo (stebėsenos) sistemos neįmanoma parengti visapusiškos <strong>ir</strong> tikslios visodvarų paveldo fizinės būklės analizės. Pati blogiausia būklė yra tų kultūros paveldo objektų,kuriuose nėra šeimininko. Tokiu paveldu pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus privalorūpintis savivaldybės, tačiau jie nevykdomi. Kita dalis blogos būklės dvaro sodybų (jųfragmentų) yra privačios, tačiau šeimininkai nepajėgūs jų prižiūrėti <strong>ir</strong>/ar tvarkyti. Bloga buvusiųdvarų kaimo gyvenviečių fizinė būklė, tačiau vykdant apskaitą, apsaugą <strong>ir</strong> naudojantis, jienetraktuojami kaip dvarų paveldo dėmenys. Yra priimti teisės aktai dėl blogai prižiūrimonekilnojamojo kultūros paveldo turto priverstinio išp<strong>ir</strong>kimo, tačiau jie nevykdomi. Nesuformuotišio turto išp<strong>ir</strong>kimo finansavimo šaltiniai. Dėl minėtų priežasčių tokie dvarų paveldo objektai,p<strong>ir</strong>miausia dvarų sodybos <strong>ir</strong> jų fragmentai, sparčiai nyksta. Saugomose teritorijose esančių dvarųsodybų <strong>ir</strong> jų landšaftinės aplinkos fizinė būklė daug kur yra taip pat bloga. Pati geriausia arbapatenkinama muziejams (nacionaliniams <strong>ir</strong> savivaldybių) priklausančių dvarų sodybų ar jųpastatų fizinė būklė.5.3.1. Lietuvos dvarų nekilnojamojo kultūros paveldo nykimo tendencijos.Dvarų <strong>ir</strong> palivarkų sodybų bei kaimo gyvenviečių nykimas vis spartėja. Pagrindinėpriežastis yra ta, kad, iš esmės pasikeitus ekonominėms, politinėms sąlygoms <strong>ir</strong> socialiniamssantykiams, dvarų kultūros paveldo išsaugojimo, jo išlikimo bei integravimo į visuomenėsgyvenimą problemos iki pastarųjų metų nebuvo iš esmės sprendžiamos.5.3.1.1. Dvarų paveldo nykimo tendencijas lemiančios priežastys.Nebuvo suformuota vieninga Valstybės strateginio planavimo sistema, integruojanti <strong>ir</strong>dvarų paveldą bei jo <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> tausojamojo <strong>naudojimo</strong> bei pritaikymo problemas, kaip atsk<strong>ir</strong>ašios sistemos dalis; Valstybės institucijos iki šiol nebuvo suformavusios <strong>ir</strong> pateikusios valstybinės© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 372/385
dvarų kultūros paveldo sampratos. Nesuformuota atitinkama dvarų paveldo <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong>integravimo teisinė bazė <strong>ir</strong> ja pagrįsta tyrimų, apskaitos, <strong>apsaugos</strong> sistema. Nesuformuotišiuolaikinius paveldo <strong>apsaugos</strong> reikalavimus bei integravimo poreikius bei galimybes atitinkantysfinansavimo šaltiniai. Neįvertintos reprezentacinio, ūkinio-ekonominio, kultūrinio, švietimo,socialinio, aplinkosauginio-kraštovaizdinio <strong>ir</strong> kt. dvarų paveldo pa<strong>naudojimo</strong> <strong>ir</strong> pritaikymogalimybės. Nereglamentuotas dvarų paveldo integravimas į teritorijų <strong>ir</strong> kitus strateginiusValstybės planus bei tarptautines programas.5.3.1.2. Didėjantį dvarų paveldo nykimą dabar lemia penki pagrindiniai praktiniaiveiksniai: dvaro struktūros būsimajame valstybės ūkyje neapibrėžimas, dvarų palikimas bešeimininko, nesutvarkyti pastatų stogai, pastatų priežiūros stoka, lėšų stoka <strong>ir</strong> netinkamasvalstybinių institucijų darbas. Nesuformuota visuomenės <strong>ir</strong> valstybės institucijų kompetencijossistema, todėl yra akivaizdi <strong>ir</strong> dvarų paveldo apskaitos, priežiūros bei kontrolės stoka.5.3.2. Dvarų paveldo statistika.Realios viso dvarų paveldo statistikos iki šiol nėra dėl keleto priežasčių. Didelė daliskaimo gyvenviečių – dvarų paveldo dėmenų – administraciniu, statistiniu, apskaitos, saugojimo <strong>ir</strong><strong>naudojimo</strong> požiūriu yra atsietos nuo dvarų paveldo <strong>ir</strong> jo sampratos. Yra žinoma apytikriai 10000dvarų <strong>ir</strong> palivarkų sodybų, dvarviečių, tačiau šio skaičiaus nerasime oficialiose informacijose.Išlikusių ar iš dalies išlikusių buvusių dvarų kaimų ne tik paveldosauginė apskaita, bet <strong>ir</strong> apskritaioficiali statistika nevedama. Tokia pati situacija yra <strong>ir</strong> su kitais dvarų paveldo dėmenimis. Pagalgyventojų surašymo duomenis 1923 m. Lietuvoje (be Klaipėdos <strong>ir</strong> Vilniaus kraštų) buvo 27miestai, 3508 dvarai <strong>ir</strong> palivarkai, 241 miestelis, 12706 kaimo gyvenvietės, 174 bažnytkaimiai,7352 vienkiemiai su atsk<strong>ir</strong>u pavadinimu (viensėdžiai) <strong>ir</strong> 381 kitų kategorijų gyvenamoji vieta.Gyvenvietėse buvo 314699 kiemai <strong>ir</strong> gyveno 2028971 gyventojas. 1964 metais oficialiuosemokslo leidiniuose dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo nurodyta daugiau kaip 4000 buvusiųdvarų sodybų (apie 500 stambių, 1500 vidutinio dydžio <strong>ir</strong> 2000 mažesnių). Sovietmečiusudarytuose Istorijos <strong>ir</strong> kultūros paminklų sąrašuose buvo 125 dvarų sodybos, jų fragmentai <strong>ir</strong>elementai (pavieniai statiniai). 1991 metais į Naujai išaiškinamų istorijos <strong>ir</strong> kultūros paminklųsąrašą įrašytos 789 dvarų <strong>ir</strong> palivarkų sodybos. Šį skaičių sudarė <strong>ir</strong> 111 dvarų, sodybų, perkeltų išminėto Istorijos <strong>ir</strong> kultūros paminklų sąrašo <strong>ir</strong> papildytų naujomis sudėtinėmis dalimis. Kitosdvarų sodybos buvo paliktos Istorijos <strong>ir</strong> kultūros paminklų sąraše. 1990–1994 metais LR kultūrospaveldo inspekcija į Laikinąją apskaitą įrašė 7 dvarų sodybas, kurių iki tol nebuvo valstybinėjekultūros paveldo apskaitoje. Iš viso apskaitoje iki LR nekilnojamųjų kultūros vertybių <strong>apsaugos</strong>įstatymo įsigaliojimo 1995-02-01 buvo 823 dvarų sodybos <strong>ir</strong> palivarkai. Šiuo metu į LRnekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašyta 91 dvaro sodyba, iš jų 7 paskelbtos kultūrospaminklais. Dar 489 šios kategorijos dvarų paveldo objektai yra saugomi kaip nekilnojamosioskultūros vertybės. Vien iš Išaiškinamų istorijos <strong>ir</strong> kultūros paminklų sąrašo buvo išbraukta 230dvarų sodybų <strong>ir</strong> ši tendencija išlieka. Dvarų sodybviečių, palivarkų vietų, buvusių dvarų kaimogyvenviečių, miestų, miestelių <strong>ir</strong> kitų dėmenų bei elementų statistika nevedama. Neapskaitytos <strong>ir</strong>daugumos dvarų <strong>ir</strong> palivarkų sodybų bei jų fragmentų liekanos. Nevedamas šių dvarų paveldodėmenų, jų dalių <strong>ir</strong> fragmentų monitoringas (pokyčių stebėsena).5.4. Esama dvarų paveldo <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> integravimo į visuomenės gyvenimą teisinė būklė.Dvarų paveldo apsaugą reglamentuoja Pasaulinio kultūros <strong>ir</strong> gamtos paveldo globoskonvencija, Europos architektūros paveldo <strong>apsaugos</strong> konvencija, Europos archeologijos paveldo<strong>apsaugos</strong> konvencija, kiti tarptautiniai susitarimai <strong>ir</strong> įsipareigojimai, Lietuvos Respublikosnekilnojamųjų kultūros vertybių <strong>apsaugos</strong>, Saugomų teritorijų, Žemės įstatymai bei LietuvosRespublikos Vyriausybės 1992-04-07 nutarimas Nr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų-istorijos <strong>ir</strong>kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą <strong>ir</strong>© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 373/385
žemės reformą“ <strong>ir</strong> 1993-05-27 nutarimas Nr. 369 „Dėl buvusių dvarų <strong>ir</strong> palivarkų paminkliniųsodybų <strong>apsaugos</strong>“, LR Seimo 2000-06-13 nutarimu Nr. VIII-1728 patv<strong>ir</strong>tinta Žemės ūkio <strong>ir</strong>kaimo plėtros strategija, Nekilnojamųjų kultūros vertybių <strong>apsaugos</strong> reglamentai, įva<strong>ir</strong>auslygmens, apimties <strong>ir</strong> sudėties teritorijų planavimo dokumentai, kiti poįstatyminiai teisės aktai.Pavienių <strong>ir</strong> nesusistemintų galiojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikoma, nes nesukurta teisinėdvarų paveldo <strong>apsaugos</strong> sistema.Architektūros paveldo srityje Lietuva 1999-11-09 ratifikavo 1985 metų Europos architektūrospaveldo <strong>apsaugos</strong> konvenciją <strong>ir</strong> prisiėmė labai svarbius tarptautinius įsipareigojimus imtis teisiniųpriemonių architektūros paveldui apsaugoti (3 straipsnis), užk<strong>ir</strong>sti kelią saugomų vertybiųsunykimui, sugadinimui ar nugriovimui (4 straipsnis), užtikrinti, kad valstybės institucijos teiksfinansinę paramą, reikalingą jos teritorijoje esančiam architektūros paveldui išlaikyti <strong>ir</strong> atnaujinti,atsižvelgiant į įgaliojimus nacionaliniu, regioniniu <strong>ir</strong> vietiniu mastu bei į turimo biudžetogalimybes; jeigu būtina, imtis fiskalinių priemonių, sk<strong>ir</strong>tų palengvinti tokio paveldokonservavimą; skatinti privačias iniciatyvas, kuriomis numatoma išsaugoti <strong>ir</strong> atnaujintiarchitektūros paveldą (6 straipsnis), skatinti tradicinių įgūdžių <strong>ir</strong> medžiagų taikymą <strong>ir</strong> plėtrą, kaipesminį veiksnį užtikrinant architektūros paveldo ateitį (10 straipsnis), architektūros paveldoapsaugą apibrėžti kaip esminį miesto <strong>ir</strong> kaimo vietovių planavimo tikslą <strong>ir</strong> užtikrinti, kad į taibūtų atsižvelgta visuose etapuose – tiek sudarant plėtros planus, tiek suteikiant leidimus vykdytidarbus; kai įmanoma, miesto <strong>ir</strong> kaimo planavimo procese įgalinti konservuoti <strong>ir</strong> panaudoti tamtikrus pastatus, kurie patys savaime nėra saugotini pagal Konvencijos 3 straipsnio 1 paragrafą,tačiau kurie yra vertingi dėl jų padėties miesto ar kaimo aplinkoje <strong>ir</strong> dėl gyvenimo kokybėssumetimų (10 straipsnis). Dvarų paveldo <strong>apsaugos</strong> srityje Lietuva visų čia išvardytų <strong>ir</strong> prisiimtųKonvencijos įsipareigojimų kol kas nesilaiko.Vienas esminių veiksnių, lemiančių dvarų paveldo apsaugą, yra reikiamos dvarų paveldo<strong>apsaugos</strong> teisinės bazės problema. Iki šiol stokota kertinių konceptualių <strong>ir</strong> postulatinių normų,aprėpiančių <strong>ir</strong> apibrėžiančių visą nekilnojamąjį, kilnojamąjį, dvasinį dvarų kultūros paveldą beisocialinius jo aspektus. Nebuvo <strong>ir</strong> reikiamų teisės aktų, įteisinančių nekilnojamąjį dvaro kultūrospaveldą kaip funkciškai, kompoziciškai ar istoriškai vieningą <strong>ir</strong> vientisą dvarų paveldo darinį –fizinę, teritorinę funkcinę struktūrą. Dvarų paveldas nebuvo apibrėžtas <strong>ir</strong> įteisintas kaip <strong>apsaugos</strong><strong>ir</strong> integravimo į visuomenės gyvenimą objektas.Dvaro sodyba <strong>ir</strong> dvaro valda neįteisinta kaip vientisas istorinis, kompozicinis <strong>ir</strong> funkciniskultūros paveldo objektas, ūkio bei sociokultūrinė struktūra, kraštotvarkos <strong>ir</strong> valstybėssubalansuotos raidos elementas. Apsaugos požiūriu dvaro paveldas iki šiol buvo suvoktas tik kaipdvaro ar palivarko sodyba. Tačiau net <strong>ir</strong> šios dvaro paveldo dalies vientisumo apsauga nėrapakankamai įteisinta <strong>ir</strong> užtikrinta mūsų šalies teisės aktuose: LR nekilnojamųjų kultūros vertybių<strong>apsaugos</strong>, Saugomų teritorijų, Teritorijų planavimo, Statybos, Žemės reformos, Nekilnojamojoturto registro, Nekilnojamojo turto kadastro <strong>ir</strong> kituose įstatymuose. Iki šiol buvo nenustatyti <strong>ir</strong>įstatymais neįteisinti dvarų paveldo <strong>ir</strong> jį lydintys apibrėžimai. Saugomų teritorijų įstatymopagrindu egzistuojanti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų sistema neužtikrinakompleksinės jose esančio dvarų paveldo dėmenų <strong>apsaugos</strong>.Iki šiol neparengta valstybinė subalansuotos plėtros žemės <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> administravimostrategija, todėl žemės reforma vykdoma nenuosekliai <strong>ir</strong> nesilaikant pagrindinių kraštotvarkosreikalavimų. Įstatymais neapsaugotas <strong>ir</strong> neįteisintas realus dvaro sodybos plotas <strong>ir</strong> jo vientisumas.Neužtikrintas dvarų paveldui keliamų kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> reikalavimų įgyvendinimas,rengiant bei derinant teritorinio planavimo dokumentus. Grąžinamas <strong>ir</strong> privatizuojamas dvarųsodybas atsiejus nuo jų žemėnaudų <strong>ir</strong> žemėvaldų, buvo priimti ne tik kultūros paveldą,© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 374/385
kraštovaizdžio elementus žalojantys, bet <strong>ir</strong> ūkininkavimui nepalankūs arba neracionalūssprendimai.V. LIETUVOS DVARŲ PAVELDO APSAUGOS IR JO INTEGRAVIMOĮ VISUOMENĖS GYVENIMĄ STRATEGIJA6. Dvarų paveldo išsaugojimo prielaidos.Dvarų paveldo priežiūrą, saugojamąjį tvarkymą <strong>ir</strong> tausojamąjį naudojimą būtina skatintipaveldosaugos politikos orientavimu nuo <strong>apsaugos</strong>, pagrįstos vien draudimais <strong>ir</strong> apribojimais,prie išsaugojimo, pagrįsto paieška <strong>ir</strong> planavimu tokio <strong>naudojimo</strong>, kuris ne tik atitiktų visuomenėsteisę į savo kultūros paveldą, bet <strong>ir</strong> būtų naudingas tokio paveldo objekto savininkui ar jonaudotojui.Dvarų paveldo apsauga turi būti paremta išsamiais istoriniais <strong>ir</strong> kultūrologiniais tyrimais,išsamia inventorizacija. Tokia inventorizacija buvo pradėta 1988 metais, tačiau nebuvo baigta.Valstybinis užsakymas mokslo institucijoms Lietuvos dvarų raidai <strong>ir</strong> jos ypatumams išt<strong>ir</strong>ti turėtųbūti rimta paskata jau turimą medžiagą iš esmės praturtinti naujais tyrimais <strong>ir</strong> ją susisteminti.Tokių tyrimų pagrindu sudarytas istorinio dvarų tinklo žemėlapis, apimantis <strong>ir</strong> nurodantisesmines dvarų paveldo kultūrines vertes, turėtų būti pagrindas teritorijų planavimo <strong>ir</strong>kraštotvarkos sprendimų priėmimui.7. Valstybinė dvarų paveldo <strong>apsaugos</strong> strategija.7.1. Strategijos pagrindai.Dvarų paveldo <strong>apsaugos</strong>, išsaugojimo <strong>ir</strong> integravimo į visuomenės gyvenimą strategijagrindžiama valstybine dvarų paveldo samprata; ją bei konstitucinius <strong>ir</strong> tarptautiniuspaveldosauginius reikalavimus bei įsipareigojimus atitinkančia teisine baze; dvarų paveldokompleksiniu integravimu į kraštotvarkos procesą pagal Valstybės strateginio planavimo principų– teritorijų planų, Valstybės strateginių planavimo dokumentų (strategijų, planų, programų)formavimo, rengimo <strong>ir</strong> koregavimo procesus; dvarų paveldo kaip kultūros, socialinio, ūkinioekonominiopažinimo objekto <strong>ir</strong> mokslo šaltinio, kaip šviečiamojo, dvasinio, socialinio ugdymo<strong>ir</strong> veiklos, tradicijų <strong>ir</strong> savasties puoselėjimo subjekto (veiksnio) sampratą; susitarimais dėltarptautinio bendradarbiavimo dvarų bei kitokio paveldo <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong>, dėl finansinėsparamos <strong>ir</strong> kitais.7.2. Dvarų paveldo <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> integravimo sistema.7.2.1. Sistema grindžiama dvarų paveldo – fizinių teritorinių erdvinių funkcinių struktūrų,jų dėmenų bei elementų kompleksinės apskaitos <strong>ir</strong> jos rezultatų, <strong>apsaugos</strong> reikalavimų,saugomojo <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong> tausojamojo <strong>naudojimo</strong>, privataus <strong>ir</strong> viešojo sektoriaus paveldosauginės,kultūrinės, ūkinės-ekonominės, socialinio ugdymo <strong>ir</strong> mokslinio pažinimo iniciatyvų rėmimo <strong>ir</strong>skatinimo principų integravimu į Valstybės strateginį <strong>ir</strong> kitą planavimą, LR nekilnojamojo turtokadastrą <strong>ir</strong> registrą, kitus valstybinius registrus bei informacinę sistemą, valstybine dvarų paveldosamprata, jos pagrindu atliktais moksliniais tyrimais <strong>ir</strong> parengta teisine baze.7.2.2. Sistema funkcionuoja laikantis koncepcijos įgyvendinimo strategijos, pagrindiniųkrypčių <strong>ir</strong> priemonių. Ji yra integruojama į LR strateginio planavimo sistemą <strong>ir</strong> funkcionuoja kaipkultūriniu ūkiniu-ekonominiu itin reikšminga, sudėtinė šios pagrindinės LR planavimo sistemosdalis. Jos funkcionavimas neaps<strong>ir</strong>iboja vien šios sistemos dalimi. Taip pat ji apima moksliniustyrimus <strong>ir</strong> jų bazę, teisinę bazę, jos rengimą <strong>ir</strong> reikalavimų įgyvendinimą, ne tik strateginioplanavimo sistemos, bet <strong>ir</strong> bendrąjį dvarų paveldo <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> integravimo procesoadministravimą (palankių sąlygų sudarymą, skatinimą, koordinavimą, priežiūrą <strong>ir</strong> kontrolę).© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 375/385
7.2.3. Sistema apima <strong>ir</strong> suderina:7.2.3.1. Valstybinę dvarų paveldo sampratą <strong>ir</strong> visapusišką jos integravimą.7.2.3.2. Valstybine dvarų paveldo samprata pagrįstus mokslinius tyrimus, jų archyvų beiinformacinės sistemos formavimą <strong>ir</strong> teisinę bazę, jos formavimą, rengimą bei koregavimą.7.2.3.3. Pasaulinio kultūros <strong>ir</strong> gamtos paveldo globos konvencijos, Europos architektūrospaveldo <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> Europos archeologijos paveldo <strong>apsaugos</strong> konvencijų principų <strong>ir</strong>įsipareigojimų dvarų paveldo <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> integravimo srityje įgyvendinimą; tarptautines dvarųpaveldo <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> integravimo programas.7.2.3.4. Funkcinę strategijos įgyvendinimo dalį – visuomenės <strong>ir</strong> valstybės administravimoinstitucijų struktūrą <strong>ir</strong> jų kompetencijos (teisių, funkcijų <strong>ir</strong> įgaliojimų) sistemą, užtikrinančiąintegruotų į strateginio planavimo sistemos <strong>ir</strong> kitus dokumentus valstybinės dvarų paveldosampratos <strong>ir</strong> dvarų paveldo <strong>apsaugos</strong> reikalavimų įgyvendinimą <strong>ir</strong> įdiegimą Lietuvosbendruomenėje, taip pat šių nuostatų įgyvendinimo problemų sprendimą tarptautiniobendradarbiavimo pagrindais už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų.7.2.3.5. Didesnę ar/<strong>ir</strong> mažesnę Valstybės ilgalaikės raidos strategijos, Ilgalaikės ūkioplėtros strategijos, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, Nacionalinio plėtros plano(bendrojo programavimo dokumento) (NPP/BPD), Nacionalinės kultūros plėtros programos,Nacionalinės turizmo programos, tarpinstitucinės valstybės dvarų paveldo išsaugojimo <strong>ir</strong>integravimo į visuomenės gyvenimą programos, kitų institucijų <strong>ir</strong> tarpinstitucinių plėtros planų <strong>ir</strong>programų, kasmetinio valstybės biudžeto <strong>ir</strong> fiskalinių valstybės planų, kitų strateginių šiossistemos dokumentų formavimo, rengimo, tv<strong>ir</strong>tinimo <strong>ir</strong> koregavimo procesų dalį; gyvenviečiųadministravimo <strong>ir</strong> jų funkcinės teritorinės-erdvinės sklaidos sistemos reformos istoriniu, etniniu,tradiciniu pagrindu strategiją, ypač siekiant išspręsti kaimo gyvenviečių klasifikavimo klausimus.7.2.3.6. Kultūrinio Lietuvos kaimo kraštovaizdžio, pagrįsto tradicine dalimi – istoriniodvarų tinklo paveldu, – studijas, mokslinius tyrimus <strong>ir</strong> puoselėjimą, palaikymą, apsaugą.7.2.3.7. Visų esminių dvaro paveldo funkcinių teritorinių struktūros dėmenų (dvarų <strong>ir</strong>palivarkų sodybų, jų pramonės objektų, kelių <strong>ir</strong> keliukų tinklo, dvarų kaimo gyvenviečiųistorinės, tradicinės žemėnaudos <strong>ir</strong> žemėvaldos bei agrosistemų, dvarų miestų <strong>ir</strong> miestelių <strong>ir</strong> t. t.)<strong>ir</strong> elementų studijų, tyrimų, mokslo programas, <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> integravimo į visuomenės gyvenimąproblemas.7.2.3.8. Socialinės struktūros elementų, tradicinės dvarų kultūros bei gyvensenoselementų atgaivinimą, palaikymą, pritaikymą <strong>ir</strong> puoselėjimą.7.2.3.9. Istorinio dvaro dėmenų, elementų planavimo, architektūros, apželdinimo studijas<strong>ir</strong> tyrimus bei praktinį įgytų žinių taikymą planuojant <strong>ir</strong> integruojant dvarų paveldą į nūdienosgyvenimą.7.2.3.10. Istoriniam dvarui būdingų bei tradicinių medžiagų gamybos bei pa<strong>naudojimo</strong>,statybos būdų <strong>ir</strong> technologijų palaikymą, atgaivinimą, taikymą bei puoselėjimą.7.2.3.11. Žemės reformos p<strong>ir</strong>mojo etapo pabaigą <strong>ir</strong> antrą jos etapą, tiesiogiai siejamą suLietuvos kaimo bei jo gyvenviečių sistemos pertvarkymu <strong>ir</strong> pagrįstą žemės valdų konsolidavimu,žemėnaudų prie dvarų <strong>ir</strong> palivarkų sodybų, senųjų kaimo gyvenviečių bei viensėdžių formavimubei koregavimu, galimybių plėtojimu dvarų paveldo nekilnojamąjį turtą naudoti kooperavimo,ilgalaikės nuomos <strong>ir</strong> kitais pagrindais.7.2.3.12. Lietuvos kaimo gyvenviečių funkcinės teritorinės-erdvinės sklaidos <strong>ir</strong> jųklasifikavimo sistemos reformos procesus.7.2.3.13. Tradicinio <strong>ir</strong> šiuolaikinio ūkininkavimo buvusių dvarų ūkių palivarkinėsežemėse <strong>ir</strong> sodybose principus <strong>ir</strong>/ar jų elementus.7.2.3.14. Išsk<strong>ir</strong>tinę dvarų nekilnojamojo kultūros paveldo saugomų teritorijų sistemą.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 376/385
7.3. Nustatomos šios dvarų paveldo <strong>apsaugos</strong>, išsaugojimo <strong>ir</strong> integravimo į visuomenėsgyvenimą strateginės kryptys:7.3.1. Dvarų paveldo išsaugojimo <strong>ir</strong> integravimo į visuomenės gyvenimą teisinės bazės,atitinkančios valstybinę dvarų paveldo sampratą, LR Konstitucijos preambulės <strong>ir</strong> 42 straipsnionuostatas bei Lietuvos Respublikos tarptautinius paveldo <strong>apsaugos</strong> įsipareigojimus, parengimas.Šių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo sistemos sukūrimas.7.3.2. Dvarų paveldo, kaip esminio strateginio planavimo elemento, integravimas įkraštotvarkos procesą. Sukurti dvarų paveldo <strong>apsaugos</strong> reikalavimų, saugojančiojo <strong>tvarkymo</strong> <strong>ir</strong>tausojamojo jo <strong>naudojimo</strong> integravimo į valstybės planus <strong>ir</strong> programas, teritorijų planavimodokumentus bei tarptautinius susitarimus sistemą.7.3.3. Dvarų paveldo tausojamojo <strong>naudojimo</strong> <strong>ir</strong> pritaikymo palankiomis sąlygomisįva<strong>ir</strong>ioms valstybės, muziejinėms, reprezentacinėms, kultūrinio, mokslo, švietimo <strong>ir</strong> studijų beisocialinio ugdymo, turizmo, žemės ūkio <strong>ir</strong> pramonės, kitoms ūkinėms-ekonominėms reikmėmssukūrimas. Dvarų paveldo tausojamojo <strong>naudojimo</strong> <strong>ir</strong> pritaikymo galimybių <strong>naudojimo</strong> poreikiųsuformavimas.7.3.4. Dvarų paveldo finansavimo šaltinių, jų paieškos <strong>ir</strong> efektyvaus jų pa<strong>naudojimo</strong>sistemos sukūrimas.7.3.5. Išsk<strong>ir</strong>tinio dvarų nekilnojamojo kultūros paveldo saugomų teritorijų sistemos <strong>ir</strong>tinklo, kuris atspindėtų dvarų sklaidos <strong>ir</strong> regioninius ypatumus bei bendrą dvarų raidą, dvarųstruktūros, dvarų sodybų, dvarų kaimo gyvenviečių planavimo, pastatų architektūros raidą,ypatumus <strong>ir</strong> vertybes, suformavimas.7.3.6. Dvaro paveldo kompleksų, dėmenų <strong>ir</strong> elementų pritaikymas rinkos sąlygoms,užtikrinat paveldo <strong>apsaugos</strong> reikalavimų įgyvendinimą bei šių procesų koordinavimą <strong>ir</strong> kontrolę.Dvarų <strong>ir</strong> palivarkų sodybų, kaip ūkio centrų, vaidmens atkūrimas.7.3.7. Mokslinės visapusiškų tyrimų (istorinių, archeologinių, architektūrinių,urbanistinių, ūkinių-ekonominių, fiskalinių, agrosistemų, kultūrinio kaimo kraštovaizdžio <strong>ir</strong>tradicijų <strong>ir</strong> kt.) <strong>ir</strong> duomenų (sklaidos, istorinės apgyvendinimo sistemos bei jos santykio sudabartine <strong>ir</strong> verčių žemėlapių, teritorijų planavimo dokumentų, išsk<strong>ir</strong>tinių nekilnojamojo dvarųkultūros paveldo saugomų teritorijų schemų <strong>ir</strong> planų, kompleksinės apskaitos duomenų banko)bazės sukūrimas.7.3.8. Optimalių, paveldo <strong>apsaugos</strong>, etniniu <strong>ir</strong> ūkiniu-ekonominiu požiūriu pagrįstų dvarųpaveldo integravimo, jo pritaikymo bei pa<strong>naudojimo</strong> krypčių <strong>ir</strong> variantų paieška bei tyrimai.7.3.9. Dvarų paveldo <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> integravimo procesų reguliavimo, koordinavimo,priežiūros <strong>ir</strong> kontrolės visuomeninių <strong>ir</strong> valstybės valdymo institucijų tinklo sukūrimas,suformuojant koordinacinę tarybą arba pavedant jau esančių institucijų struktūroms koordinuoti <strong>ir</strong>prižiūrėti dvarų paveldo <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> integravimo strategijos įgyvendinimą joje.8. Dvarų kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> integravimo valstybinės strategijosįgyvendinimo priemonės.8.1. Priemonių sistema.Ši sistema yra sudėtinė valstybinės dvarų paveldo <strong>apsaugos</strong> sistemos dalis. Dvarų paveldo<strong>apsaugos</strong>, išsaugojimo <strong>ir</strong> integravimo į visuomenės gyvenimą Valstybės strategijai įgyvendintisukuriama sistema, kuri yra subalansuotų paveldo <strong>apsaugos</strong>, ekonominių-ūkinių, kultūriniokraštovaizdžio formavimo, fiskalinės <strong>ir</strong> socialinės politikos nuostatų <strong>ir</strong> reikalavimų darni visuma.Įgyvendindama strategiją valstybė sudaro moksliškai pagrįstas <strong>ir</strong> tarptautinius įsipareigojimusatitinkančias dvarų paveldo išsaugojimo <strong>ir</strong> integravimo į visuomenės gyvenimą teisines,kraštotvarkos, ūkines-ekonomines <strong>ir</strong> monetarines-fiskalines prielaidas. Prielaidos yra sudaromos© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 377/385
nuosekliai <strong>ir</strong> kokybiškai įgyvendinant sistemoje nustatytus pagrindinius uždavinius <strong>ir</strong> priemones.Priemonių sistemą sudaro šie dėmenys:8.1.1. Mokslinių tyrimų pagrindas.Suformuojamas tinkamas dvarų paveldo mokslinių tyrimų pagrindas (mokslinė tyrimųbazė <strong>ir</strong> duomenų bankas).8.1.2. Valstybinės mokslinių istorinių, archeologinių, kraštovaizdžio <strong>ir</strong> pastatųarchitektūros, žemėtvarkos <strong>ir</strong> žemėnaudos raidos <strong>ir</strong> kitų tyrimų sistemos principų, pagrįstųvalstybine dvarų paveldo samprata <strong>ir</strong> koncepcijos strateginėmis nuostatomis, suformulavimas <strong>ir</strong>įdiegimas. Mokslinių tyrimų <strong>ir</strong> dvarų kultūros paveldo inventorizavimo (apskaitos) darbų tąsaišplečiant <strong>ir</strong> orientuojant juos pagal valstybinės dvarų paveldo principus.8.1.3. Lietuvos dvarų tinklo sklaidos <strong>ir</strong> jo raidos bei specializuotų saugomų teritorijųįsteigimas <strong>ir</strong> jų sistemą atspindinčių žemėlapių parengimas.8.1.4. Lietuvos dvarų paveldo – istorinių dvarų fizinių, funkcinių teritorinių-erdviniųstruktūrų bei jų sankaupų (kompleksų), dėmenų, fragmentų, elementų – nuosavybės santykių <strong>ir</strong>formų, jo sklaidos bei fizinės būklės, esamos ekonominės <strong>ir</strong> sociokultūrinės situacijos,investicinių poreikių <strong>ir</strong> galimybių, užsienio analogų kompleksinės analizės programosparengimas <strong>ir</strong> įgyvendinimas. Objektų ekonominės <strong>ir</strong> kultūrinės reikšmės <strong>ir</strong> vertės bei jųtarpusavio santykių nustatymas.8.1.5. Gyvenviečių istorinės teritorinės-erdvinės sklaidos, Lietuvos kaimo apgyvendinimosistemos tyrimai. Lietuvos Respublikos teritorinės-erdvinės apgyvendinimo sistemos reformosstrategijos <strong>ir</strong> gyvenviečių klasifikavimo modelio mokslinis pagrindimas.8.2. Teisinė bazė.Dvarų paveldo išsaugojimo <strong>ir</strong> integravimo į valstybės sąrangą politikos metmenysformuluojami <strong>ir</strong> realizuojami įstatymuose <strong>ir</strong> kituose teisės aktuose. Teisinė bazė sukuria aiškiusistorinės dvaro struktūros, kultūrinio, ūkinio-ekonominio <strong>ir</strong> socialinio prado santykio su nūdiena<strong>ir</strong> dvarų paveldo integravimo į visuomenės gyvenimą teisinius principus. Tam būtina reformuoti<strong>ir</strong> Lietuvos Respublikos teritorinę-erdvinę apgyvendinimo sistemą, ypač kaimo, josadministravimo <strong>ir</strong> gyvenviečių klasifikavimo sistemą.8.2.1. Pagrindinės imperatyvinės <strong>ir</strong> postulatinės normos bei jų įgyvendinimo tvarka.Istorinio dvaro, dvaro nekilnojamojo kultūros paveldo <strong>ir</strong> jo pagrindinių dėmenų beielementų apibrėžimai yra pateikiami ne tik šioje koncepcijoje, bet <strong>ir</strong> kaip įstatymų normos. Dvarųkultūros paveldo integravimo į valstybės <strong>ir</strong> visuomenės gyvenimą pagrindiniai principai taip patnustatomi įstatymu <strong>ir</strong> turi atsispindėti visoje Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje.Poįstatyminiais teisės aktais nustatoma imperatyvų <strong>ir</strong> postulatų įgyvendinimo tvarka.Parengiamas Lietuvos Respublikos dvarų kultūros paveldo išsaugojimo įstatymas. Dvarųpaveldo <strong>apsaugos</strong> klausimai aptariami <strong>ir</strong> suderinami kituose įstatymuose bei teisės aktuose,p<strong>ir</strong>miausia LR žemės, Žemės reformos, Nekilnojamojo turto kadastro, Saugomų teritorijų,Nekilnojamųjų kultūros vertybių <strong>apsaugos</strong>, Teritorijų planavimo įstatymuose, Nacionalinėježemės administravimo koncepcijoje, Žemės ūkio <strong>ir</strong> kaimo plėtros strategijoje.8.3. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastras <strong>ir</strong> registras.Dvarų paveldo mokslinių tyrimų rezultatai <strong>ir</strong> kompleksinės dvarų kultūros paveldoapskaitos duomenys atsispindi LR nekilnojamojo turto kadastre <strong>ir</strong> registre.8.3.1. Suformuluojami <strong>ir</strong> įtv<strong>ir</strong>tinami valstybinės kompleksinės dvarų kultūros paveldoapskaitos <strong>ir</strong> kadastro principai, pagrįsti valstybine dvarų paveldo samprata.8.3.2. LR nekilnojamojo turto kadastre nustatoma dvaro <strong>ir</strong> palivarkų sodybų ribų <strong>ir</strong>istorinės žemėvaldos teritorijų (zonų) pažymėjimo tvarka. Tarpusavyje suderinami dvarų kultūros© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 378/385
paveldo dėmenų <strong>ir</strong> elementų registrai. Jie suformuojami taip, kad atspindėtų objekto, zonų <strong>ir</strong>vietovių santykį <strong>ir</strong> sąsajas.8.4. Teritorijų planavimas <strong>ir</strong> žemės reforma.Dvaro paveldo fizinė, teritorinė funkcinė struktūra <strong>ir</strong>/ar jos dalys yra bendrojo <strong>ir</strong>specialiojo planavimo objektai įva<strong>ir</strong>ių lygių projektuose nuo bendrojo iki detaliojo plano <strong>ir</strong>paveldo <strong>apsaugos</strong> projekto.8.4.1. Rengiamas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas yra valstybės raidosvizijos teritorinė projekcija, kurioje sudaromos dvarų kultūros paveldo saugojamojo <strong>tvarkymo</strong>,tausojančiojo <strong>naudojimo</strong>, puoselėjimo prielaidos.8.4.1.1. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas rengiamas vadovaujantiskoncepcijos nuostatomis, kad dvaras (dvarų paveldas) yra tradicinio Lietuvos kaimokraštovaizdžio <strong>ir</strong> apgyvendinimo sistemos esminis elementas <strong>ir</strong> vienas iš pagrindiniųkraštotvarkos objektų, neskaidoma urbanistinė-gamtinė struktūra bei kraštovaizdžio architektūrosdarinys. Tai atliekama atsižvelgiant į Europos kraštovaizdžio konvencijos nuostatas.8.4.1.2. Plane nustatoma specializuotų saugomų dvarų kultūros paveldo teritorijų tinklosuformavimo <strong>ir</strong> teritorinė dvarų paveldo integravimo strategija. Jame Lietuvos Respublikosteritorinė erdvinė valstybės sandara pagrindžiama keturiais pagrindiniais dėmenimis –urbanistiniu, gamtiniu <strong>ir</strong> kultūros paveldo karkasais bei agrarine fonine struktūra.8.5. Valstybės ilgalaikės raidos strategijos planai <strong>ir</strong> programos.Strategija orientuojama į ilgalaikius valstybingumo <strong>ir</strong> tautinių vertybių tęstinumo, kultūroskokybės <strong>ir</strong> įprasminimo, jos tradicijos bei savitumo puoselėjimo, mokslo, švietimo, Valstybėsekonominės, socialinės, regionų raidos procesus. Vienu iš Valstybės strategijos prioritetųnustatomas dvarų kultūros paveldo integravimas į valstybės <strong>ir</strong> visuomenės raidos procesus.8.5.1. Dokumentai formuojami ne pagal ūkio šakas, bet atsk<strong>ir</strong>omis sritimis, vadovaujantissubalansuotos visuomenės raidos principais. Konkrečios programos siejamos <strong>ir</strong> derinamos suEuropos Sąjungos programomis <strong>ir</strong> parama (Kultūra 2000, SAPARD, ISPA <strong>ir</strong> kitos). Pas<strong>ir</strong>engiamaEuropos Sąjungos struktūrinių fondų įsisavinimui.8.5.2. Rengiamose kultūros paveldo <strong>apsaugos</strong> programose laikomasi konvencijųįsipareigojimų, vadovaujamasi valstybine dvarų paveldo samprata, koncepcijos kompleksinioLietuvos dvarų paveldo struktūrų išsaugojimo <strong>ir</strong> integravimo į visuomenės gyvenimą nuostata.Dvarų paveldo priežiūra, saugojamasis tvarkymas, tausojamasis naudojimas yra ne tik kultūriškaiangažuotas, teisiškai reglamentuotas, socialiai orientuotas, bet <strong>ir</strong> pagrįstas ekonomiškai. Regionųsubalansuotos raidos programos <strong>ir</strong> investiciniai projektai privalo būti ekonominis motyvas.8.6. Regionų raida.Regionų lygmens teritorinio planavimo dokumentai sukuria fizines <strong>ir</strong> ekonominesprielaidas racionaliam <strong>ir</strong> tausojančiam teritorijos naudojimui, derinant viešuosius <strong>ir</strong> privačiusinteresus, skatina vietovės subalansuotą raidą <strong>ir</strong> ekonominio potencialo plėtrą, išryškina regionoprioritetus <strong>ir</strong> ypatumus. Dvarų <strong>ir</strong> palivarkų sodybos, kaimo gyvenvietės, miesteliai <strong>ir</strong> kitas dvarųpaveldas turi pakankamai ryškių regioninių bruožų, kurie yra saugomi <strong>ir</strong> integruojami į regionųraidos programas. Dvarų paveldas – jo fiziniai, teritoriniai struktūriniai dariniai <strong>ir</strong> jų kompleksaiyra integruojami į regionų raidos planus <strong>ir</strong> programas bei į regioninę specializuotų saugomųteritorijų sistemą.8.7. Fiskalinės politikos sprendiniai.Fiskalinė politika orientuojama į dvarų paveldo <strong>ir</strong> p<strong>ir</strong>miausia dvarų <strong>ir</strong> palivarkų sodybų,buvusių dvaro kaimo gyvenviečių bei miestelių savininkų <strong>ir</strong> naudotojų skatinimą investuoti įkultūros paveldo išsaugojimą <strong>ir</strong> puoselėjimą. Nekilnojamojo turto apmokestinimo politikasusiejama su paveldo <strong>apsaugos</strong> politika.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 379/385
8.8. Finansavimas.Suformuojama lanksti investicijų skatinimo sistema, kuri sudaro ekonomines dvarųpaveldo <strong>apsaugos</strong> problemų sprendimo prielaidas. Įtv<strong>ir</strong>tinama nuostata, kad Europos Sąjungosspecialioji žemės ūkio <strong>ir</strong> kaimo plėtros programa (SAPARD) <strong>ir</strong> kitos Europos Sąjungos <strong>ir</strong>Europos Tarybos programos yra vieni iš pagrindinių dvarų paveldo finansavimo šaltinių.Suformuluojamas principas, kuriuo dalis planuojamų kaimo plėtrai <strong>ir</strong> žemės ūkiuivalstybės planuojamų lėšų sk<strong>ir</strong>iama dvarų paveldo išsaugojimo <strong>ir</strong> integravimo į visuomenėsgyvenimą reikmėms. Numatoma tarptautinių fondų parama. Siekiama šalies specialiųjų fondųsteigimo <strong>ir</strong> paramos.9. Bendrieji dvarų paveldo <strong>ir</strong> atsk<strong>ir</strong>ų jo dėmenų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> principai,kryptys <strong>ir</strong> jų pritaikymo etalonai.Sprendinius dėl dvarų paveldo <strong>apsaugos</strong> reikia formuoti vadovaujantis valstybine dvarųpaveldo samprata, 1985 m. Europos architektūros paveldo <strong>apsaugos</strong> konvencija (10, 11straipsniai), Europos archeologijos paveldo <strong>apsaugos</strong> bei Europos kraštovaizdžio konvencijomis.Atsižvelgiant į struktūrinį, architektūrinį <strong>ir</strong> istorinį tokio paveldo pobūdį, skatintini įva<strong>ir</strong>ūs dvarų<strong>ir</strong> palivarkų sodybų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> tausojamojo <strong>naudojimo</strong> modeliai, įvertinant šiuolaikiniogyvenimo reikmes.Optimaliausias dvarų sodybų <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> <strong>naudojimo</strong> variantas būtų jų pritaikymasreprezentacinėms, mokslo, kultūros, švietimo reikmėms (rezidencijos, konferencijų centrai,muziejai, švietimo įstaigos <strong>ir</strong> pan.) bei tradicinio gyvenimo būdo (ūkininkavimo) atgaivinimasarba pritaikymas naujai pask<strong>ir</strong>čiai (viešbučiai, moteliai, kultūrinio turizmo centrai, užeigos,ž<strong>ir</strong>ginio sporto centrai <strong>ir</strong> pan.). Skatintinas istorinių agroformų <strong>ir</strong> agroūkio modelių atkūrimasatiduodant dvarus privatiems ūkiams <strong>ir</strong> suformuojant tradicines žemėnaudos <strong>ir</strong> žemėvaldosteritorijas, išsaugant infrastruktūros elementus.Palaikyti <strong>ir</strong> skatinti regioninės politikos sprendinius organizuojant dvarų sodybų paveldo<strong>naudojimo</strong> programas <strong>ir</strong> ieškant sinergetinio struktūrinio regiono ūkio <strong>ir</strong> socialinės raidosmodelio. Skatintinas pažintinio turizmo regionuose vystymas naudojantis dvarų paveldu (pvz.,Vilniaus dvarų žiedas, Žemaitijos bajorų gūžtos, Panemunės dvarai <strong>ir</strong> pan.).10. Institucijos.Sukuriama sistema, užtikrinanti atitinkamą valstybės, regioninių <strong>ir</strong> savivaldos institucijų,kultūrinių institucijų <strong>ir</strong> asociacijų, viešųjų įstaigų bei visuomenės bendradarbiavimą, informacijoskaupimą <strong>ir</strong> konsultavimąsi. Dvarų paveldo <strong>apsaugos</strong> sistemoje skatinamos investicijų <strong>ir</strong> rėmimotradicijos.Susiklosčiusioje Lietuvos Respublikos valstybės valdymo institucijų struktūroje dvarųpaveldo <strong>apsaugos</strong> klausimais pasigesta savivaldos institucijų <strong>ir</strong> nepelno asociacijų. Skatintinasdvarų savininkų <strong>ir</strong> naudotojų asociacijos/aljanso steigimas, dvarų kultūros paveldo rėmimo fondoformavimas.Suformuoti aiškius dvarų paveldo <strong>apsaugos</strong> politikos, programų rengimo <strong>ir</strong> vykdymo beikontrolės <strong>ir</strong> priežiūros institucijų įgaliojimus <strong>ir</strong> veiklos barus.VI. REZULTATAI11. Prognozuojamos pasekmės <strong>ir</strong> numatomi rezultatai.Koncepcija padės užtikrinti harmoningą, gyvybingą <strong>ir</strong> socialiai pagrįstą Valstybės <strong>ir</strong> visuomenėsraidą, sudarys pagrindą pas<strong>ir</strong>engti priimti <strong>ir</strong> visapusiškai įsisavinti ES <strong>ir</strong> kitą tarptautinę paramą.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 380/385
11.1. Koncepcija sudaro metodologinį pagrindą rengiant bendras, tarpinstitucinesValstybės raidos strategijas, planus <strong>ir</strong> programas, gerina bendrąjį visuomenės supratimą apieLietuvos dvarus, jų reikšmę, raidą, struktūrą, pritaikymą, tvarkymą, priežiūrą <strong>ir</strong> panaudojimą.11.2. Koncepcija atlieka visuomenės šviečiamąją misiją, sudaro dvarų paveldoišsaugojimo <strong>ir</strong> jo integravimo į visuomenės gyvenimą metodologinį <strong>ir</strong> teisinį pagrindą rengiantdvarų paveldo <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> integravimo į visuomenės gyvenimą valstybinius bei privačius planus<strong>ir</strong> programas.11.3. Koncepcija skatina Lietuvos, kaip savito kultūrinio etninio regiono, raidos procesus,sudaro sąlygas atgaivinti nutrūkusią Europos kultūrinę tradiciją bei tokią atgaivintą Lietuvąprezentuoti <strong>ir</strong> pateikti Europos bendrijai.11.4. Dvarų kultūros paveldo išsaugojimo <strong>ir</strong> integravimo į visuomenės gyvenimą planų <strong>ir</strong>programų įgyvendinimas pagyvins Valstybės šiuolaikinės ekonominės, socialinės <strong>ir</strong> kultūrinėsraidos bei veiklos sritis, skatins bei įprasmins kultūrinės tapatybės elementų <strong>ir</strong> tradicijų beigyvenimo būdo ryšius europiniu, nacionaliniu <strong>ir</strong> regioniniu lygiais.11.5. Finansinės paramos <strong>ir</strong> fiskalinės politikos priemonių pasekmė bus suaktyvėjusidvarų paveldo objektų rinka, investicijų srautai pagerins regionų <strong>ir</strong> savivaldybių ekonominęaplinką, prisidės prie darbo vietų kūrimo <strong>ir</strong> turimo biudžeto galimybių subalansavimo.[Skelbta: Valstybės Žinios, 2002.10.04, Nr.: 96, Publ. Nr.: 4240]______________ Lietuvos Respublikos valstybinės paminklosaugos komisijos 2001 m. liepos 20 d.sprendimas Nr. 83 „Dėl dvarų paveldo išsaugojimo politikos“Lietuva, 1999 11 09 ratifikuodama „Europos architektūros paveldo <strong>apsaugos</strong> konvenciją“,pripažino Europos Tarybos valstybių narių susitarimo dėl bendro architektūros paveldoišsaugojimo <strong>ir</strong> puoselėjimo politikos pagrindinių krypčių aktualumą, įsipareigojo laikytiskonvencijoje išdėstytų architektūros paveldo <strong>apsaugos</strong> reikalavimų, architektūros paveldoapsaugą apibrėžti kaip esminį miesto <strong>ir</strong> kaimo vietovių plėtros planavimo tikslą <strong>ir</strong> užtikrinti, kad įtai būtų atsižvelgta visuose planavimo <strong>ir</strong> veiklos etapuose.Konstitucijos 42 str. nuostata įpareigoja valstybę rūpintis istorijos <strong>ir</strong> kultūros paminklų beivertybių apsauga. Todėl valdžios institucijos, priimdamos kultūros paveldo apsaugą lemiančiussprendimus, privalo numatyti priemones, kurios kompensuotų tų sprendimų galimą neigiamąpoveikį. Trūkstant darnos valstybiniame valdyme <strong>ir</strong> laiku nepas<strong>ir</strong>ūpinus dvarų statinių likimu, jietapo apleisti <strong>ir</strong> nyksta. Iš sutarties su Europos Sąjunga dėl Kaimo plėtros rėmimo SAPARDprogramos projekto buvo išbrauktas „kaimo paveldo saugojimo“ punktas, kuris turėjokompensuoti kaimo plėtros neigiamą poveikį jo paveldo apsaugai.1999-2001 metais Valstybinė paminklosaugos komisija išvažiuojamuosiuose posėdžiuosedomėjosi dvarų sodybų, atsk<strong>ir</strong>ų pastatų būkle, šių vertybių išsaugojimo prasmingumu <strong>ir</strong>galimybėmis bei nuosavybės problemomis. 2000 10 20 posėdyje Komisija konstatavo, kadLietuvoje neužtikrinama dvarų paveldo apsauga. Buvo siūlyta formuoti dvarų paveldo <strong>apsaugos</strong>politiką <strong>ir</strong> sudaryti prielaidas jų kompleksiniam išsaugojimui, tvarkymui <strong>ir</strong> naudojimui.2001 m. b<strong>ir</strong>želio 22-23 d. Vilniuje įvyko Valstybinės paminklosaugos komisijos posėdiskonferencija“Lietuvos dvarai – praeitis, dabartis <strong>ir</strong> ateitis“, kuri buvo organizuota kartu su LRVyriausybe. Konferencijoje dalyvavo per 200 paminklosaugos specialistų, mokslininkų, LRSeimo, LR Vyriausybės, Kultūros, Ūkio, Aplinkos, Žemės ūkio ministerijų, apskričių© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 381/385
administracijų atstovų, dvarų savininkų <strong>ir</strong> naudotojų. Perskaityti 24 pranešimai. Juose nagrinėtaLietuvos dvarų istorinė raida, jų dabarties paveldosauginės, integravimo į valstybės <strong>ir</strong> visuomenėsgyvenimą ekonominės, teisinės, mentalinės problemos.Nustatyta, kad nepakankamai vykdomi dvarų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai:Europos architektūros paveldo <strong>apsaugos</strong> konvencija, LR nekilnojamųjų kultūros vertybių<strong>apsaugos</strong>, Saugomų teritorijų, Žemės įstatymai, 1992 04 07 Lietuvos Respublikos Vyriausybėsnutarimas Nr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų – istorijos <strong>ir</strong> kultūros paminklų išsaugojimoprincipų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą <strong>ir</strong> žemės reformą“ <strong>ir</strong> 1993 05 27nutarimas Nr. 369 „Dėl buvusių dvarų <strong>ir</strong> palivarkų paminklinių sodybų <strong>apsaugos</strong>“.Remdamasi konferencijos <strong>ir</strong> ankstesnio darbo medžiaga, Komisija pažymi, jog dvarųtinklas yra per šimtmečius sukurta įva<strong>ir</strong>ialypė, daugiasluoksnė <strong>ir</strong> reikšminga Lietuvos kultūriniųsimbolių sistemos dalis, siejanti ją su Europos tautų <strong>ir</strong> valstybių raida. Dvarai buvo svarbūskultūros centrai <strong>ir</strong> turi likti tradicine Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio dalimi.Valstybinė paminklosaugos komisija, remdamasi savo nuostatų 6 str., nusprendžia:1. Inicijuoti dvarų paveldo išsaugojimo koncepcijos parengimą.2. Teikti LR Seimui siūlymus dėl dvarų palikimo apsaugą reglamentuojančių įstatymų.3. Prašyti LR Seimo inicijuoti 2001 06 21 įstatymu Nr. IX-387 ratifikuotos sutarties suEuropos Sąjunga papildymą, sugrąžinant kaimo paveldo saugojimą į SAPARD remiamųprioritetinių krypčių sąrašą.4. Prašyti LR Vyriausybės į 2001-2004 m. LR Vyriausybės veiklos programosįgyvendinimo priemonių planą įrašyti patikslintą buvusių dvarų išsaugojimo programosparengimo <strong>ir</strong> poįstatyminių teisės aktų pataisymo punktą, kuris numatytų LR Vyriausybėsnutarimų – 1992 m. Nr. 256, 1993 m. Nr. 369 <strong>ir</strong> kt. suderinimą su galiojančiais teisės aktais.Komisija ragina susitelkti Lietuvos visuomenę, neabejingą valstybingumo tradicijai <strong>ir</strong>dvarų kultūros paveldo likimui, kad būtų sukurtos prielaidos unikalaus dvarų kultūrinio paveldoišsaugojimui bei jo perdavimui būsimosioms kartoms.Valstybinės paminklosaugoskomisijos p<strong>ir</strong>mininkėGražina Drėmaitė[Skelbta: Žin., 2001, Nr.: 64-2382]______________Lietuvos statistikos departamento generalinio d<strong>ir</strong>ektoriaus 2012 m. sausio 9 d. įsakymas Nr.DĮ-8 „Dėl savivaldybių želdynų statistinės ataskaitos žel-01 (metinės) formos patv<strong>ir</strong>tinimo“Įgyvendindama Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr.114-3299) 12 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3215) <strong>ir</strong> Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-718„Dėl Metinės statistinės ataskaitos apie savivaldybės teritorijoje esamus, sutvarkytus, įkurtusnaujus želdynus teikimo tvarkos aprašo patv<strong>ir</strong>tinimo“ (Žin., 2008, Nr. 2-78) nuostatas <strong>ir</strong>atsižvelgdama į 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento <strong>ir</strong> Tarybos reglamentą (EB) Nr.223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantį Europos Parlamento <strong>ir</strong> Tarybos reglamentą (EB,Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 382/385
statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos <strong>ir</strong> Tarybossprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą(OL 2009 L 87, p. 164):1. Tv<strong>ir</strong>tinu pridedamą Savivaldybių želdynų statistinės ataskaitos ŽEL-01 (metinės)formą.2. Laikau netekusiu galios Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybėsgeneralinio d<strong>ir</strong>ektoriaus 2009 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. DĮ-44 „Dėl Savivaldybių želdynųstatistinės ataskaitos formos patv<strong>ir</strong>tinimo“ (Žin., 2009, Nr. 21-830).GENERALINĖ DIREKTORĖ______________________VILIJA LAPĖNIENĖSavivaldybių želdynų metinės statinės ataskaitos Forma patv<strong>ir</strong>tinta Lietuvos statistikosdepartamento generaliniod<strong>ir</strong>ektoriaus 2012 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. DĮ-8SUDERINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (18-2)-D8-11591Savivaldybių želdynų ataskaitos ŽEL-01 (metinės) 1 priedasINFORMACIJA DĖL SAVIVALDYBIŲ ŽELDYNŲ STATISTINIO TYRIMO (ATASKAITAŽEL-01 (METINĖ) Savivaldybių želdynų ataskaitos ŽEL-01 (metinės) 2 priedasSTATISTINIO TYRIMOTEISINIS PAGRINDASSTATISTINIO TYRIMORŪŠIS, APIMTIS IRTIKSLASSTATISTINĖSLietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr.54-1048; 1999, Nr. 114- 3299). Lietuvos Respublikosželdynų įstatymas (Žin., 2007, Nr. 80-3215). LietuvosRespublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d.įsakymas Nr. D1-718 „Dėl Metinės statistinės ataskaitos apiesavivaldybės teritorijoje esamus, sutvarkytus, įkurtus naujusželdynus teikimo tvarkos aprašo patv<strong>ir</strong>tinimo.“ (Žin., 2008,Nr. 2-78). 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento <strong>ir</strong>Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europosstatistikos, panaikinantis Europos Parlamento <strong>ir</strong> Tarybosreglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėlkonfidencialių statistinių duomenų perdavimo EuroposBendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr.322/97 dėl Bendrijos statistikos <strong>ir</strong> Tarybos sprendimą89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijųstatistikos programų komitetą (OL 2009 L 87, p. 164).Ištisinis tyrimas. Ataskaitą pildo savivaldybės. T<strong>ir</strong>iamasislaikotarpis – kalendoriniai metai. Tyrimo tikslas – surinktistatistinius duomenis apie savivaldybių teritorijose esamų,sutvarkytų, įkurtų naujų želdynų plotą, adresą, želdiniųinventorizavimą, žemės sklypų įregistravimą, želdynųtvarkymą, žemės perdavimą savivaldybei, želdynų valdytojusar savininkus.Lapkričio mėn. statistikos leidinyje „Gamtos ištekliai <strong>ir</strong>© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 383/385
INFORMACIJOSPASKELBIMO LAIKAS IRVIETASTATISTINIŲ DUOMENŲPATEIKIMO PAREIGASTATISTINIŲ DUOMENŲKONFIDENCIALUMASSTATISTINIŲ DUOMENŲPATEIKIMO TVARKOSPAŽEIDIMASaplinkos apsauga“.Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnio 2dalis, nustatanti, kad juridiniai asmenys privalo neatlygintinaiteikti statistinius duomenis Oficialiosios statistikos darbųprogramai įgyvendinti.Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnio 2dalis: „Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juostiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą,apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti p<strong>ir</strong>miniaistatistiniai duomenys, yra konfidencialūs <strong>ir</strong> saugomi įstatymųnustatyta tvarka.“Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 17 straipsnis:„Fiziniai asmenys, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai <strong>ir</strong>kiti atsakingi už oficialiosios statistikos duomenų rengimą <strong>ir</strong>teikimą asmenys, pažeidę šio įstatymo <strong>ir</strong> kitų su statistikasusijusių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal LietuvosRespublikos įstatymus.“ Lietuvos Respublikosadministracinių teisės pažeidimų kodekso 1732 straipsnis(Žin., 1992, Nr. 21-610; 2000, Nr. 54-1557): „Statistiniųduomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistikątvarkančioms institucijoms <strong>ir</strong> įstaigoms arba melagingųstatistikos duomenų joms pateikimas užtraukia baudą nuo500 iki 1000 Lt. Tokia pat veika, padaryta asmens, baustoadministracine nuobauda už šio straipsnio p<strong>ir</strong>mojoje dalyjenumatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 3000 iki 6000Lt. Dokumentų, patv<strong>ir</strong>tinančių pateiktus statistiniusduomenis, nepateikimas oficialiąją statistiką tvarkančiųinstitucijų <strong>ir</strong> įstaigų valstybės tarnautojams arba šiųdokumentų nuslėpimas, taip pat minėtų valstybės tarnautojųteisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudąpareigūnams nuo 500 iki 1000 Lt.“PAAIŠKINIMAI SAVIVALDYBIŲ ŽELDYNŲ ATASKAITAI ŽEL-01 (METINEI)PILDYTI1. Savivaldybių želdynų ataskaitą ŽEL-01 (metinę) (toliau – ataskaita) pildo savivaldybiųadministracijos, pateikdamos duomenis apie savivaldybės teritorijoje esamus, sutvarkytus arįkurtus naujus želdynus pasibaigus kalendoriniams metams.2. Ataskaitoje pateikiami statistiniai duomenys apie visus savivaldybės teritorijoje <strong>ir</strong> ne miškųūkio pask<strong>ir</strong>ties žemėje esančius parkus, skverus <strong>ir</strong> žaliąsias jungtis, nepriklausomai nuo jųnuosavybės formos. Jeigu parkų <strong>ir</strong> skverų bei žaliųjų jungčių želdynų <strong>ir</strong> želdinių inventorizacijosdarbai nėra atlikti, pateikiami apytiksliai statistiniai duomenys apie jų plotą. Jei teritorija nėrapaskelbta parku ar skveru, reikia žiūrėti, kuris želdynas atitinka Lietuvos Respublikos želdynųįstatyme (Žin., 2007, Nr. 80-3215) nurodytas sąvokas.© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 384/385
3. Ataskaitos III skyrių pildo tik tos savivaldybės, kuriose žaliosios jungtys yra inventorizuotosteisės aktų nustatyta tvarka arba kuriose vykdomas inventorizavimas (jau parengti dokumentaitv<strong>ir</strong>tinti, žinoma vieta <strong>ir</strong> plotas (ilgis <strong>ir</strong> plotis).4. Parkas – ne mažesnis kaip 1 hektaro ploto žmogaus sukurtas ar jo pertvarkytas želdynas,kuriame yra meniškai sukomponuotų želdinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros ar (<strong>ir</strong>)inžinerinių statinių, sk<strong>ir</strong>tas poilsio, mokslo, kultūros reikmėms arba pramogoms <strong>ir</strong> aplinkoskokybei gerinti.5. Skveras – ne mažesnis kaip 0,05 hektaro ploto trumpalaikiam poilsiui sk<strong>ir</strong>tas želdynas suvyraujančiomis atv<strong>ir</strong>omis erdvėmis, gerinantis miesto, miestelio <strong>ir</strong> kaimo estetinę <strong>ir</strong> ekologinębūklę.6. Žalioji jungtis – ne siauresnis kaip 20 metrų pločio atsk<strong>ir</strong>asis želdynas, jungiantis miesto <strong>ir</strong> (ar)miestelio želdynus <strong>ir</strong> miškus mieste <strong>ir</strong> už jo ribų į želdynų sistemą, sk<strong>ir</strong>tas rekreacijai, darantispoveikį oro masių judėjimui <strong>ir</strong> atliekantis migracijos koridoriaus funkciją.7. Želdynas – ne mažesnis kaip 0,05 hektaro ploto želdinių žemės sklypas, kuriame gali būtimažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių <strong>ir</strong> laikinųjų statinių.8. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių savininkas – valstybė, savivaldybė, fizinis ar juridinis asmuo, LietuvosRespublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje Europos ekonominės erdvėsvalstybėje įsisteigusios įmonės filialas, taip pat užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturintijuridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus (toliau –fizinis <strong>ir</strong> juridinis asmuo), įstatymų nustatyta tvarka įgiję nuosavybės teisę arba į žemę, kuriojeyra želdynų, želdinių, arba tik į želdinius.9. Želdynų <strong>ir</strong> želdinių valdytojas – želdynų <strong>ir</strong> želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonėar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos RespublikosVyriausybės nutarimais perduotą valstybės funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yraželdynų <strong>ir</strong> želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs teisę valdyti privačią žemę arįgijęs žemę, naudodamasis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitupagrindu, arba turintis tik želdynų <strong>ir</strong> želdinių valdymo teisę.10. Skiltyje „Želdyno vieta“ nurodomas gatvės pavadinimas, miestelis <strong>ir</strong> savivaldybė. Kaimovietovėje – kaimas, seniūnija <strong>ir</strong> savivaldybė.11. Skiltyje „Želdyno plotas“ parko <strong>ir</strong> skvero nurodomas plotas hektarais, o žaliosios jungties –ilgis <strong>ir</strong> plotis metrais. Buvusių dvarų sodybų parkų nurodomas tik parko, o ne viso dvaro plotas.12. Ataskaitos I <strong>ir</strong> II skyrių 5 skiltyje <strong>ir</strong> III skyriaus 6 skiltyje „Žaliosios jungties valdytojas arsavininkas“ įrašomas želdyno (bet ne žemės) valdytojas ar savininkas. Šioje skiltyje įrašomasjuridinio asmens pavadinimas, o kai valdytojas ar savininkas – fizinis asmuo, įrašomas vardas <strong>ir</strong>pavardė.13. Įrašius duomenis apie esamus parkus, skiltyje „Pastabos“ pažymima, kurie iš jų sutvarkyti arįkurti per ataskaitinius metus, įrašant žodžius „sutvarkytas“, „naujai įkurtas“.14. I <strong>ir</strong> II skyrių 6 skiltyje <strong>ir</strong> III skyriaus 8 skiltyje pateikiami visi turimi statistiniai duomenys – <strong>ir</strong>detaliojo, <strong>ir</strong> techninio projekto.______________________© doc. dr. R. Prapiestienė, 2012 385/385
Change language