GEOGRAFINIAI ŽEMĖLAPIAI IR KARTOGRAFIJA

GEOGRAFINIAI ŽEMĖLAPIAI IRKARTOGRAFIJA

Kartografija – tai mokslas, nagrinėjantis grafinius erdvėspateikimo būdus plokštumoje. Tai ypatingas realybės atspindėjimobūdas. Kita vertus kartografija apima tokias sritis kaip įvairiapusėžemėlapių analizė, jų sudarymas bei panaudojimas. Tai reiškia, kadkartografija daugialypė, daugiapusė teorinė ir praktinė žmonijos veikla.Visa tai lemia ir įvairialypę kartografijos sampratą.1966 metais Tarptautinė kartografų asociacija (ICA) priėmėkartografijos apibrėžimą: “Kartografija – tai tyrinėjimų ir darbųvisuma (mokslinių, meninių ir techninių), kurie vykdomi projektuojantir sudarant žemėlapius ir kitus grafinius vaizdus bei apimanti jųpanaudojimo tyrimą”.

Savitą kartografijos apibrėžimą yra pateikęs KonstantinasSališčevas, buvęs ICA viceprezidentas: “Kartografija – tai mokslas,nagrinėjantis vaizdinių – grafinių modelių pagalba gamtos beivisuomenės reiškinių savitarpio ryšius, atspindinčių įvairias tikrovėspuses apibendrintoje ir vaizdžioje formoje vaizdavimą bei tyrimąerdvės ir laiko formate”. Pastarasis apibrėžimas neįspraudžiakartografijos į “žemiškuosius” rėmus. Jis įgalina išplėsti kartografijosinteresus ne tik žemėlapiams, bet ir kitų dangaus kūnų vaizdavimui, otaip pat ir kitokio pobūdžio erdvės modeliams: gaubliams,blokdiagramoms, kartoidams, anaglifiniams žemėlapiams,virtualiems vaizdams.

Kartografinio vaizdo savybėsAbstraktumasVienareikšmiškumasSintetiškumasVaizdumasDiferencialumas(išskirtinumas)KontinualumasAdekvatumasGeografinisatitinkamumasGeometrinispanašumasMetriškumasInformatyvumasInformacijos gavimooperatyvumas

1. Abstrakcija (abstraktumas). Bet koks žemėlapis, o ypačsmulkaus mastelio žemėlapis yra stipriai abstrahuotas erdvės vaizdas. Taireiškia, kad žemėlapyje niekada nepateikiama visa supančios aplinkosobjektų, reiškinių ar procesų įvairovė. Tą lemia kelios priežastys: vietosstoka žemėlapyje, vaizdo pateikimo būdų ribotumas ir kartografuojamųreiškinių bei procesų tik dalinis pažinimas. Dėl šių priežasčių, būtinavykdyti kartografuojamų objektų atranką, reiškinių apibendrinimą irprocesų vyksmo idealizaciją. Abstraktumo savybė realizuojamapasitelkiant kartografinę generalizaciją. Taikant kartografinęgeneralizaciją kartografuojamas reiškinys išgryninamas, susiejamas sukitais reiškiniais, tačiau lieka aiškiai išskirtas iš visų egzistuojančiųreiškinių ar procesų įvairovės. Objektų vaizdavimo atveju, abstrakcijossiekiama juos jungiant į įvairias kategorijas, taikant vienokius ar kitokiuskriterijus.Vaizdo abstrakcija pasižymi gaubliai, kartoidai, blokdiagramos,atlasai, anaglifiniai ir transparantiniai žemėlapiai. Tačiau vaizdoabstraktumo neturi aero ir kosminės nuotraukos, kuriose eksponuojamosvisos vizualios objektyvios savybės. Kiek silpniau vaizdo abstrakcijaišreikšta foto žemėlapiuose ir skaitmeniniuose žemėlapiuose.

2. Vienareikšmiškumas. Kiekvieną erdvės tašką žemėlapyjeatitinka tik vienas konkretus taškas. Ši savybė leidžia tikslingaitransformuoti ar visai netransformuoti erdvės vaizdo, kai tonepageidaujama. Vaizdo transformacija ar jo ne transformacijarealizuojama parenkant atitinkamas kartografines projekcijas. Kitavertus, kiekvieną erdvės tašką žemėlapyje charakterizuojasutartiniai ženklai, susieti su vaizdo pateikimo būdu. Pavyzdžiui,diskretiškiems objektams naudojami nemasteliniai ženklai, o ištisaipaplitusiems reiškiniams – kokybinio fono metodas. Tačiau visaisatvejais kiekvieną erdvės tašką žemėlapyje atitinka konkretus,legendoje paaiškintas simbolis.Vienareikšmiškumu pasižymi visi kartografiniai kūriniai:anaglifiniai ir transparantiniai žemėlapiai, foto žemėlapiai,blokdiagramos, mikrofišos, atlasai ir gaubliai. Ypač ryškiai ši savybėpasireiškia skaitmeniniuose žemėlapiuose, kur kiekvienas erdvėtaškas susietas su atitinkama informacija.

3. Sintetiškumas. Ši žemėlapio savybė dažniausiairealizuojama kartografuojant reiškinius ir procesus. Tiekreiškiniai, tiek procesai pasižymi vientisumu ir vidine sąsaja, norsdažnai galima išskirti ir sudėtinius reiškinių bei procesųkomponentus. Sintezė labai dažnai išreiškiama per teritorijosrajonavimą. Tokiu atveju naudojami sudėtingi išvestiniai kriterijai,apibūdinantys atskirus teritorinius vienetus.Sintetiškumas būdingas ir kitiems kartografiniamskūriniams: gaubliams, atlasams, pjūviams, blokdiagramoms,mikrofišoms, anaglifiniams, transparantiniams ir reljefiniamsžemėlapiams. Iš dalies šia savybe pasižymi foto žemėlapiai, tačiaujos neturi skaitmeniniai žemėlapiai, aero ir kosminės nuotraukos.

4. Vaizdumas. Ši savybė išpopuliarino žemėlapį.Vaizdumas tampriai susijęs su vaizdavimo būdų vaizdingumu.Pavyzdžiui, objektams kartografuoti naudojami nemasteliniaiženklai, primenantys pačius objektus. Tai semantinio ryšio tarpvaizduojamų objektų ir sutartinių ženklų realizacija.Vaizdumas būdingas gaubliams, atlasams, pjūviams,blokdiagramoms, mikrofišoms, anaglifiniams, transparantiniamsir reljefiniams žemėlapiams, skaitmeniniams ir foto žemėlapiams,tačiau jo neturi aero ir kosminės nuotraukos. Jose fiksuojamiobjektyvios erdvės kontūrai, kurie nepakeičiami sutartiniaisženklais.

5. Diferencialumas (išskirtinumas). Ši savybė leidžiaskaidyti į sudedamąsias dalis visą pateikiamą realybę arbaatskirus reiškinius ir procesus į juos sudarančius komponentus.Diferencialumas siejasi su kartografinio vaizdo abstrakcija,kuomet iš sudėtingo kompleksinio reiškinio išskiriamos jįlemiančios ar lengvai apibūdinančios dedamosios. Pavyzdžiui,klimato skaidymas į jį apibūdinančius komponentinius rodiklius:temperatūra, drėgmė, vėjuotumas.Diferencialumas būdingas visiems kartografiniamskūriniams, kuriuose objektyvus vaizdas keičiamas sutartiniu:gaubliams, atlasams, pjūviams, blokdiagramoms, mikrofišoms,anaglifiniams, transparantiniams ir reljefiniams žemėlapiams,skaitmeniniams ir foto žemėlapiams. Aero ir kosminėsenuotraukose fiksuojami objektyvios erdvės kontūrai, kurienepakeičiami sutartiniais ženklais. Kita vertus, ir jose galima labaiaiškiai atskirti kontūrų formą, spalvą, dydį.

6. Vaizdo kontinualumas. Ši savybė pasireiškia perkartografuojamos teritorijos vaizdo ištisumą. Šiuolaikiniuosežemėlapiuose nėra “baltų dėmių”. Jų “naikinimui” panaudojami visigalimi informacijos kaupimo ir jos lokalizavimo būdai: tolygusteritoriją apibūdinančių fiksavimo taškų išdėstymas, etaloniniaiplotai ir panašiai. Jeigu kartografuojamai teritorijai turima labainetolygiai išdėstyta informacija, parenkami tokie kartografavimobūdai, kurie atspindi tik vidutinius ar santykinius parametrus:kartogramos, kartodiagramos. Tačiau ir tokiais atvejaiskartografuojamas reiškinys ar procesas pateikiamas visojekartografuojamoje teritorijoje.Vaizdo kontinualumas būdingas gaubliams, atlasams,pjūviams, blokdiagramoms, mikrofišoms, anaglifiniams,transparantiniams ir reljefiniams žemėlapiams, skaitmeniniams irfoto žemėlapiams. Tačiau tik tuo atveju, kada juose pateikiamasreiškinių ar procesų vaizdas. Šia savybe nepasižymi kartografiniaikūriniai, kuriuose fiksuojami objektai.

7. Vaizdo adekvatumas. Tai savybė, kuri siejasi sužemėlapio tema. Adekvatumas pasireiškia per kartografuojamostemos atskleidimą bei kartografinę generalizaciją. Labai svarbiudalyku yra tinkamų kartografavimo būdų parinkimas. Netinkamikartografavimo būdai bei žemėlapio masteliai neleidžia tinkamaiatskleisti kartografuojamos temos.Vaizdo adekvatumo savybė būdinga visiemsšiuolaikiniams kartografiniams kūriniams, tačiau tik kvalifikuotasvaizdo pateikimas leidžia ją realizuoti.

8. Geografinis atitinkamumas. Šiuolaikiniuose žemėlapiuoseerdvės taško padėtis atitinka jo padėtį žemėlapyje. Tą įgalinarealizuoti kartografinės projekcijos. Stambaus masteliožemėlapiuose geografinį atitikimą turi visi juose esantys objektai –arealiniai ir taškiniai. Smulkaus mastelio žemėlapiuose tenkadaugelį arealinio pobūdžio objektų pateikti nemasteliniais ženklaisbei žymiai sumažinti vaizduojamų objektų skaičių. Tačiau visi tieobjektai, kurie pateikiami žemėlapyje, susiejami su koordinačiųsistemomis.Geografinis atitinkamumas būdingas visiemskartografiniams kūriniams: gaubliams, atlasams, pjūviams,blokdiagramoms, mikrofišoms, anaglifiniams, transparantiniams irreljefiniams žemėlapiams, skaitmeniniams, foto žemėlapiams, aeroir kosminėms nuotraukoms. Tam kartografiniuose kūriniuosepateikia koordinačių tinklai ar nurodomos pasaulio dalių kryptys.

9. Geometrinis panašumas. Jis reiškia tikslų objektų formųpateikiamą (stambaus mastelio žemėlapiuose). Ši savybė, taikantkartometrinius tyrimo būdus, leidžia iš žemėlapių gauti kiekybinęinformaciją: dydį, plotą, tįsą, tūrį, orientaciją, konfigūraciją, formą.Geometrinis panašumas pasireiškia per nepakeistą vaizduojamųobjektų formą (stambiamastelinių žemėlapių atveju). Smulkausmastelio žemėlapiuose, kartografinės projekcijos iškraipo objektųformą ir neleidžia realizuoti geometrinio panašumo savybės.Geometrinio panašumo savybė ryškiausiai realizuojamaskaitmeniniuose žemėlapiuose bei aeronuotraukose. Visuose kituoskartografiniuose kūriniuose ši savybė realizuojama tik iš dalies.

10. Metriškumas. Tai viena svarbiausių žemėlapiosavybių, leidžianti stambaus mastelio žemėlapius traktuoti kaipneiškraipytus erdvės modelius. Tai reiškia, kad naudojantismetriškumo savybe galima vykdyti kiekybinę žemėlapių analizę irgauti aukšto tikslumo duomenis. Tai leidžia kaupti informaciją,nekontaktuojant su pačiu objektu.Metriškumas būdingas gaubliams, atlasams,mikrofišoms, anaglifiniams, transparantiniams ir reljefiniamsžemėlapiams, skaitmeniniams žemėlapiams, foto žemėlapiams,aero ir kosminėms nuotraukoms. Ne iki galo ši savybėrealizuojama perspektyvinėse blokdiagramose ir pjūviuose.

11. Informatyvumas. Šia savybe lemia sutartinių ženklųnaudojimas žemėlapių sudarymui. Iš esmės tai yra informacijoskodavimas. Koduotos informacijos kiekis priklauso nuo žemėlapiotemos, kartografuojamo reiškinio ar proceso ištirtumo ir žemėlapiomastelio. Kuo stambesnis žemėlapio mastelis – tuo detalesniamelygmenyje pateikiama informacija. Kita vertus smulkaus masteliožemėlapyje pateikiama labiau apibendrinta informacija. Grafinisinformacijos pateikimo pobūdis leidžia ją kompresuoti, antravertus pateikti erdvinius ryšius. Šiuo požiūriu grafiniu būdupateikta informacija žemėlapyje, atstoja kelis šimtus puslapiųtekstinės informacijos, aprašančios toje teritorijoje vykstančiusreiškinius ar procesus.Informatyvumas būdingas visiems kartografiniamskūriniams, ypač tiems, kur erdvės vaizdas patektas koduotai –sutartinių ženklų pagalba. Aero ir kosminėse nuotraukosekodacijos laipsnis yra žemesnis, tačiau fiksuotą erdvę galimąanalizuoti per objektų formų, spalvos ar dydžio kaitą.

12. Informacijos gavimo operatyvumas. Jį lemia keletasfaktorių: kartografinių ženklų ryšys su vaizduojamais objektais,ženklų dydis, naudojama spalvų gama, informacijos gausumasvisame žemėlapyje, informacijos pateikimo elementarumas arsudėtingumas. Informacijos gavimo operatyvumui turi įtakoskartografinių kūrinių prieinamumas: rinkiniai bibliotekos,internetas. Be to, informacijos gavimo operatyvumą lemiakartografinius kūrinius analizuojančių tyrėjų profesinispasirengimas ir jo patirtis analizuoti kartografinius kūrinius.Informacijos gavimo operatyvumo savybė lygiai tokia patsvarbi ir kitiems kartografiniams kūriniams. Kai kuriems jųanalizuoti būtina speciali įranga (skaitmeniniai žemėlapiai, fotožemėlapiai) ar ypatingos priemonės (anaglifiniai žemėlapiai). Be to,kai kurių kurinių analizei reikalingi darbo su jais įgūdžiai (pjūviai,blokdiagramos, reljefiniai žemėlapiai).

Kartografinių kūrinių formosŽemėlapiaiAtlasaiGaubliaiReljefiniaižemėlapiaiBlokdiagramosFotožemėlapiaiTransparantiniaižemėlapiaiMikrofišosAnaglifiniaižemėlapiaiKartoidaiSkaitmeniniaižemėlapiaiSkaitmeninės duomenųbazės

Žemėlapiai yra plačiausiai paplitę ir daugeliu atvejųpaprasčiausi naudojimui kartografiniai kūriniai. Be žemėlapių yradar ir kitų erdvės modelių, priskiriamų kartografiniamskūriniams.1. Atlasai. Tai sisteminiai žemėlapių rinkiniai, kuriuos įvieną visumą jungia kartografuojama teritorija, tema ar paskirtis.Atlasų žemėlapiai sudaromi pagal vieningą programą, todėl vienostemos grupės žemėlapiai papildo vieni kitus. Atlasams būdingosstandartizuotos žemėlapių projekcijos, žemėlapių masteliai,vieningi generalizacijos principai, vieninga sutartinių ženklųsistema, unifikuoti šriftai, spalvų gama, žemėlapių sudarymotechnologijos. Atlasų žemėlapiai dažniausiai rišami į įvairausformato knygas arba spausdinami atskirais lapais ir dedami įpapkes. Pastarasis atlasų variantas leidžia atlasą pastoviaipapildyti naujais žemėlapiais. Atlasams būdingi gana platūsžemėlapių grupes (atlaso skyrius) apibūdinantys tekstai, įkarposžemėlapiuose, statistinių grafikų, lentelių, kartais ir fotografijų.

2. Gaubliai. Tai sferiniai Žemės ar kitų dangaus kūnų modeliai.Jie gali būti įvairios temos, tačiau dažniausiai gaminamibendrageografiniai ir politiniai – administraciniai Žemės gaubliai.Gaubliai dažniausiai naudojami didaktiniams tikslams – jie akivaizdžiaidemonstruoja dangaus kūnų sferiškumą. Masinei gamybai skirti gaubliaiyra smulkiamasteliniai: nuo 1:20 000 000 iki 1:100 000 000 (Žemei).Kartais didaktikai skirti gaubliai būna išardomi, pavyzdžiui, skirtiŽemės geologijai.

3. Reljefiniai žemėlapiai.Šiuolaikiniai reljefiniai žemėlapiaigaminami iš plastikų, kuriuoseštampuojamas iškilus teritorijosvaizdas. Iškiliu būdu parodomasreljefas, o kiti elementai pateikiamiįprastiniais sutartiniais ženklais.Reljefiniai žemėlapiai ir modeliaituri du mastelius: horizontalų irvertikalų. Vertikalus mastelis yra 2– 5 (kalnuotoms teritorijoms) arba5 – 10 (lyguminėms teritorijoms)stambesnis nei horizontalus.Reljefiniams žemėlapiamspriskiriami įvairūs maketaipadaryti iš kartono, gipso, plastikoir kitų medžiagų ir naudojamiarchitektūroje bei karyboje.

4. Blokdiagramos. Tai plokštumoje braižomi trijų dimensijųerdvės vaizdai. Blokdiagramos dažnai derinamos su profiliais, tokiu būdupadidinant pateikiamos informacijos kiekį. Blokdiagramos gali būtiaksonometrinės ir perspektyvinės. Aksonometrinėse blokdiagramoseplaninis ir vertikalus masteliai yra pastovūs visame blokdiagramos plote.Šias blokdiagramas galima naudoti didaktinio pobūdžio kartometrinėmsanalizėms. Perspektyvinėse blokdiagramose planinis ir vertikalusmasteliai kinta visame blokdiagramos plote.

5. Foto žemėlapiai. Taikombinuoti žemėlapiai, kuriuosefotovaizdas derinamas suspecialiu žemėlapiu turiniu:topografiniu, geologiniu,dirvožemių, hidrografiniu. Fotožemėlapiųgamybaipanaudojamos aero ir kosminėsnuotraukos. Aeronuotraukojedažniausiai nuotraukojepateikiamas situacijos vaizdas, ospecialusis turinys –kartografiniais ženklais.Kosminės nuotraukos atvejusituacijos vaizdas braižomas, ospecialusis turinys pateikiamasnuotraukoje.

7. Mikrofišos. Taižemėlapių fotovaizdai. Josdažniausiai naudojamos jausudarytų žemėlapiųarchyvavimui. Preciziškųfotoprietaisų pagalba galimasukurti mažo formatožemėlapio fotokopiją,išlaikančią nepakitusįžemėlapio turinio vaizdą.Vėliau labai lengvai galimaatkurti originalų ar kitokiodydžio žemėlapio formatą.Mikrofišos gali būtinaudojamos žemėlapiųįskaitmeninimui arskenavimui.Didelio formato demonstracinio geologiniožemėlapio mikrofiša

Transparantinis žemėlapis –kosminė nuotrauka ir ant josuždėta teminė informacija (JAVvalstijas apibudinantis krituliųkiekis)6. Transparantiniaižemėlapiai. Tai skaidriameplastike atspausdinti ar nubraižytižemėlapiai, kurie naudojami kartusu baziniu topografiniu žemėlapiu,atspausdintu popieriuje.Konkrečiai teritorijai dažniausiaisudaroma žemėlapių serija.Vaizdas juose dažniausiaipateikiamas izolinijomis ar arealųmetodu. Dedant ant baziniotopografinio žemėlapio kelistransparantinius žemėlapius,galima analizuoti teritorijoje keliųreiškinių sklaidą ir jų sąveiką.Transparantiniai žemėlapiaidažniausiai naudojami didaktikostikslams.

AnaglifinėSaturnopalydovoJapetonuotrauka8. Anaglifiniai žemėlapiai. Tai žemėlapiai, kuriuose panaudojant dvispalvas (žalsvai mėlyną ir raudoną) galima sukurti tariamą stereomodelį.Žemėlapio vaizdas spausdinamas dviems spalvomis, jį šiek tiek paslinkus.Panaudojus specialius akinius (vienas lęšis žalsvai mėlynas, kitas raudonas)galima įžvelgti erdvinį reljefo vaizdą. Sukuriamas stereovaizdas nėraišmatuojamas. Anaglifiniai žemėlapiai naudojami didaktikos tikslams.

9. Kartoidai. Tai erdvės vaizdai, kuriuose vietoje erdvęapibūdinančio linijinių dimensijų naudojami kitokie matavimai: laiko,vertės, kiekio. Kartoidai primena iškreiptos erdvės vaizdus. Jiedažniausiai naudojami socialiniams ir ekonominiams tyrimams iliustruoti.Kai kada kartoiduose pateikiama ir reali erdvė, tačiau jos turinystransformuojamas. Pavyzdžiui, “sintetinis kontinentas”.

10. Skaitmeniniai žemėlapiai. Taikartografiniai kūriniai, kuriuosereiškinių sklaida pateikiamaskaitmeniniais simboliais.Simbolio vieta yra susieta suapibrėžta erdve – standartiniuarealu (gardele). Visaskartografuojamas plotasužpildomas skaitmenimis.Skirtingas skaitmuo (kartais irkitoks grafinis simbolis)dažniausiai atspindi kiekybinesreiškionio charakteristikas. Toksskaitmeninis žemėlapis tampapagrindu vėlesnei gauto vaizdointerpretacijai.Skaitmeniniai žemėlapiai pradėti kurti pirmose erdvėsmatematinio modeliavimo stadijose, kada modeliai buvo kuriaminaudojant elektronines skaičiavimo mašinas (ESM) – greitai veikančius,tačiau elementarius kalkuliatorius.

Skaitmeninio žemėlapio kūrimo etapai

11. Skaitmeninės duomenų bazės. Tai duomenų bazės, susietos sukartografuojama erdve per konkrečius kartografuojamus taškus. Duomenųbazių sudarymo variantai gali būti dvejopi: sietis su labai konkrečiaisobjektais (nemasteliniai ženklai analoginiame žemėlapyje) arba apimtiarealus (kokybinis fonas arba ortogonalinės kartogramos analoginiamežemėlapyje). Skaitmeniniai žemėlapiai, priklausomai nuo naudojamųprogramų, gali būti pateikiami labai įvairiomis formomis: blokdiagramomis,pjūviais ar įprastu planiniu vaizdu.Sluoksniai:1. Apskritys2. Magistraliniai keliai3. Savivaldybių centrai

Atskira skaitmeninių duomenų bazių forma – interaktyvūsžemėlapiai. Tai žemėlapiai, kuriuos vartotojas gali analizuoti taikydamaskompiuterines programas (objektų identifikavimas ir paieška), keistižemėlapio parametrus (mastelį), koreguoti žemėlapių komponuotę, keistiduomenų klasifikaciją, koordinačių tinklą, įvesti naujus duomenis.Tokie žemėlapiai yradaug universalesni erdvinėsinformacijos šaltiniai neitradiciniai analoginiai žemėlapiai.Interaktyvių žemėlapių duomenųbazes galima modifikuoti,papildyti ir transformuoti. Jieplačiai naudojami operatyviųerdvinių problemų sprendimui.

Svarbiausiu kartografijos objektu iki šiol išlieka žemėlapis –plokščias erdvės vaizdas, pateiktas simbolių pagalba. Tačiau bežemėlapių yra gana daug kitokių erdvę vaizduojančių kūrinių, kurieįvardijami kaip kartografiniai kūriniai: gaubliai, pjūviai,blokdiagramos, anaglifiniai žemėlapiai, kartoidai, reljefiniai modeliai.Visus juos jungia vienas bendras bruožas – erdvės pateikimas. Erdvėsvaizdo pateikimas reikalauja iš kartografinių kūrinių atitinkamųsavybių, kurias geriausiai įkūnija žemėlapis.Žemėlapis – tai sumažintas, matematiškai apibrėžtas irsutartinių ženklų pagalba apibendrintas erdvės vaizdas, pateiktasplokštumoje ir parodantis konkrečių objektų padėtį, reiškinių paplitimą,procesų intensyvumą bei tarpusavio ryšius.Tai reiškia, kad žemėlapis yra gana universalus ir patogusvietovės modelis.

Žemėlapio savybėsMatematinisapibrėžtumasKartografinių simboliųnaudojimasVaizduojamų reiškiniųišskyrimas irapibendrinimas(generalizacija)

PapildomielementaiLentelės, tekstinė informacijaDiagramos, kreivėsĮkarposMatematiniaielementaiGeografinio žemėlapio elementaiKartografinisvaizdasPagalbiniaielementaiKartografinė projekcijaMastelisGeodezinis pagrindasReljefasHidrografijaAugalija ir nuogulosPolitinės ir administracinėsribosGyvenvietėsKomunikacijosEkonominiai, socialiniaiir kultūriniai objektaiLegendaMatavimo grafikaiMetrikaŽemėlapiokomponuotė

LegendaSutartiniai ženklaiTekstiniai paaiškinimaiLentelėsPapildomielementaiĮkarposTekstinė ir statistinėinformacijaDiagramos,kreivėsMatematiniaielementaiTeminio žemėlapio elementaiKartografinisvaizdasPagalbiniaielementaiKartografinė projekcijaMastelisHidrografijaPolitinės ir administracinės ribosGyvenvietėsKomunikacijosMetrikaPanaudotų duomenų sąrašasMatavimo grafikaiŽemėlapiokomponuotėGeografinispagrindasTemosturinysTemosturinioelementai