Kernavės miestas XIII–XIV amžiuje - Lietuvos lokaliniai tyrimai

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISKernavës miestas XIII–XIV amþiujeManvydas VitkûnasVilniaus universitetasGyventojø buitis ir verslaiKernavºs archeologijos ir istorijos paminklø kompleksas savo moksline verteunikalus ne tik Lietuvos, bet ir visos Rytø Europos mastu. Palyginti nedidelëje teritorijojeyra kelios deðimtys ávairialaikiø objektø, kuriø tyrimai leidþia atsekti apgyvendinimoraidà ir kultûrø kaità Neriìs vidurupio baseine nuo mezolito laikotarpiopradþios iki ðiø dienø bei þenkliai papildo archeologijos ir kitø mokslø (paleogeografijos,paleodemografijos, antropologijos) þinias apie Lietuvos praeitá.Legendomis ir padavimais apipinta Kernavº pirmøjø tyrinëtojø sulaukë XIX a.Èia lankësi, þvalgë bei bandë tyrinëti vietos archeologijos paminklus Eustachijusir Konstantinas Tiðkevièiai, Liudvikas Kondratovièius-Sirokomlë, Adomas Pliateris 1 .XX a. pirmojoje pusëje Kernavºs archeologijos paminklus þvalgë Petras Tarasenka,Nikodemas Ðvogþlys-Milþinas. 1934 m. atidarytas vietos mokytojo Juozo Ðiauèiûnoiniciatyva ákurtas Kernavës istorijos muziejus (nuo 1989 m. – Kernavºs archeologijosir istorijos rezervatinis muziejus, nuo 2002 m. – Valstybinis Kernavºs kultûrinisrezervatas). Kernavëjê atliktiems archeologiniams tyrinëjimams vadovavo PranasKulikauskas, Regina Volkaitë-Kulikauskienë, Vytautas Uðinskas, Adolfas Jankauskas,Gintautas Karnatka, Algis Kuzmickas. Nuo 1979 m. iki ðiol Kernavësarcheologijos paminklus tyrinëja Aleksas Luchtanas, áneðæs didþiausià indëlá á Kernavºspraeities paþinimà. Pastaraisiais metais didelius darbus nuveikë GintautasVëlius ir Dalia Vaièiûnienë. Remiantis paminëtø archeologø atliktø tyrinëjimø duomenimisir parengtas ðis straipsnis (uþ pagalbà autorius dëkoja A. Luchtanui, G. Vëliui,D. Vaièiûnienei, Linui Girlevièiui).Kernavº labiausiai þinoma kaip vienas reikðmingiausiø viduramþiø Lietuvospolitiniø centrø, ankstyvasis Rytø Lietuvos miestas. Didesnë radiniø dalis aptiktaXIII–XIV a. datuojamuose archeologijos paminkluose. Ðie amþiai – didþiausioKernavºs iðkilimo laikotarpis. Tai liudija archeologijos duomenys ir istorijosšaltiniai.Istorinë raida yra istorijos kûrëjø – kadaise gyvenusiø þmoniø – gyvenimø irdarbø visuma. Ðio straipsnio tikslas – remiantis XIII–XIV a. Kernavºs archeologinemedþiaga atsekti kai kuriuos kasdienio gyvenimo ðiame ankstyvajame Rytø Lietuvosmieste bruoþus, aptarti viduramþiø kernaviðkiø gyvenimo sàlygas (gamtinæ aplinkà,pilies ir miesto struktûrà, pastatus), mitybos bruoþus, þmones supusius daiktus (drabuþius,papuoðalus, buities reikmenis) ir kernaviðkiø verslus. Pradþioje apþvelgsimeXIII–XIV a. raðytinius ðaltinius.Straipsnyje daugiausia remiamasi neskelbta archeologiniø tyrinëjimø, atliktøiki 2001 m., medþiaga – ataskaitomis, taip pat publikacijomis spaudoje.Ðio straipsnio tikslas bei apimtis neleidþia plaèiai nagrinëti atskirø Kernavëjêegzistavusiø amatø technologijø beikai kuriø itin gausiai aptinkamø radiniø(visø pirma papuoðalø) tipologijos,1Tautavièius A. Archeologiniai radiniai ir paminklai,Kernavë, Vilnius, 1972, p. 26–44.© www.llt.lt132

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISaptarti daugelio viduramþiø kernaviðkiø gyvensenos aspektø – visuomeninio gyvenimoatspindþiø (turtinës diferenciacijos, etnokultûriniø procesø, nusikalstamumopoþymiø, pramogø), Kernavëjê aptinkamø ginklø. Tai – bûsimø publikacijø temos.Nenagrinëjama laidosena XIII–XIV a. Kernavºs–Krive¤kiðkiø kapinyne, nes ðiai temaiyra skirtos iðsamios studijos 2 .Kernavë XIII–XIV a. raðytiniuose ðaltiniuoseÞiniø apie XIII–XIV a. Ke»navæ pateikia to meto raðytiniai ðaltiniai – kaimyniniøkraðtø metraðèiai ir kronikos. Juose minimi istoriniai ávykiai, dalá kuriø tiesiogiaiatspindi archeologiniai radiniai ir mokslinë jø analizë. Kernavºs istorijà atspindinèiusraðytiniø ðaltiniø duomenis yra apibendrinusi J. Adomaitytë 3 .Pirmà kartà Kernavºs vardas minimas XIII a. eiliuotoje Livonijos kronikoje 4 .Kronikininkas, apraðydamas 1279 m. ávykusá Livonijos ordino þygá á Lietuvà, mini,jog buvo nusiaubta ir sudeginta Kernavë, kunigaikðèio Traidenio þemë. Livonijosriterius atþygiavus iki pat Kernavës mini ir Hermanas Vartbergë, tik nurodo kitàdatà – 1278 metus 5 . Tai, kad Kernavës pirkliai prekiavo su kaimyniniais kraðtais,patvirtina 1290 m. „Rygos skolø knyga“ 6 , kurià 1286–1352 m. tvarkë Rygos magistratas.Knygoje minimi Kernavës pirkliai Rameizë ir Studilë. Rameizë skolingas Liudvikuiið Mykovo 6 akmenis bei 4 svarus vaðko, o Studilë smulkiam prekiautojuiJonui – 3 svarus vaško.Kernavë, bûdama stambus lietuviø gynybinis centras kovoje su Kryþiuoèiøordinu, pateko á 1384–1402 m. Ordino þvalgø sudarytus Lietuvos keliø apraðymus(vegeberichtus), 1863 m. istoriko Teodoro Hirðo paskelbtus Leipcige iðleistame Prûsijosistorijos ðaltiniø rinkinyje 7 .Á lietuviø kalbà ðià publikacijà iðvertë Juozas Jurginis. Per Ke»navæ ëjo penkikryþiuoèiø marðrutai á pietrytinæ Lietuvos dalá: 1) ið Kulvos á Mãiðiagalà; 2) nuoNevëþio upës á Vilniø; 3) ið Vilkijos palei Nerá á Vilniø; 4) ið Romainiø á Trakùsir Vilniø; 5) ið Labûnavos á Vilniø. Keliø apraðymuose minimos kai kurios ir dabaregzistuojanèios netolimø apylinkiø gyvenvietës(Gélvonai, Labûnavâ, Papa»-èiai). Teigiama, kad kraðte „yra gerø keliøir pastovai visko uþtenka“. Didelis dëmesysskiriamas brastø per upes apraðymui.Minimos net trys brastos per Neráprie Kernavës.„Pirmoji brasta per Nerá aukðèiau Kernavëstokiu atstumu, kad galima girdëti ðauksmà,netoli nuo karaliaus bûstinës“.Kita brasta nuo šitos brastos buvo perdu šauksmus, prie Sidaro kiemo. Darviena brasta buvo Neryjê „netoli Kernavësuþ pusës mylios prie vieno kalno, vadinamoAtaþvalga“ 8 . Veikiausiai Ataþval-2Vëlius G. Kernavë. Pirmieji Lietuvos miestelënøkapai, Mokslas ir gyvenimas, 1995, nr. 4, p. 24–26;Vëlius G. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynas ir RytøLietuvos senkapiai, Baltø archeologija, 1997, nr. 1(10),p. 26–34; 1998, nr. 1(11–12), p. 38–46 (toliau –Vëlius G. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynas ir…);Vëlius G. Kernavës miesto bendruomenë XIII–XIV amþiuje. Daktaro disertacija, Humanitariniaimokslai, istorija (05H), Vilnius, 2001 (toliau – VëliusG. Kernavës miesto… (Daktaro disertacija).3Adomaitytë J. Kernavës istorija raðytiniø ðaltiniøduomenimis. Diplominis darbas, Vilniaus universitetas,Istorijos fakultetas, Archeologijos ir etnologijoskatedra (toliau – Adomaitytë J. Kernavësistorija…), Vilnius, 1992.4Livländische Reimchronik, Paderborn, 1876, p. 191.5Livonijos kronikos, Vilnius, 1991, p. 173.6Das Rigische Schuldbuch (1286–1352), St. Peterburg,1872, p. 84–85.7Scriptores rerum Prussicarum (toliau – SRP), Leipzig,1861, t. 1; 1863, t. 2; 1866, t. 3.8Kraðtas ir þmonës, Vilnius, 1983, p. 8–41.© www.llt.lt133

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISga pavadintas aukštas skardis, dabar þinomas Baltojo kalno vardu. Èia Nerís ganasekli ir dabar, vasarà, netgi iðkyla salelës. Paminëtas brastas tektø sieti su seklumomisties Semeniðkiø kaimu, kur ðiuo metu Neryje yra didelë sala.Kruvinos lietuviø kovos su Kryþiuoèiø ordinu neaplenkë ir Kernavës. 1365 m.kryþiuoèiai surengë þygá á Lietuvà, kurio pagrindine prieþastimi tapo Kæstuèio sûnausButauto, norëjusio uþimti Vilniø ir tapti aukðèiausiuoju Lietuvos valdovu, perbëgimaspas kryþiuoèius 9 .„1365 m. ðv. Jokûbo – liepos 25 d. – Kæstuèio, lietuviø karaliaus,sûnus pagonis su 15 raiteliø atvyko á Karaliauèiaus pilá, kur buvopakrikðtytas Henriku. Imperatorius já paskelbë kunigaikðèiu, o sveèiaiið Vokietijos padovanojo jam daug dovanø. Tapæs krikðèionimijis Marijos Dangun Ëmimo dienà (rugpjûèio 15 d.) nuvedë didájámagistrà á visà niokojantá þygá lietuviø þemën, maþdaug ties Vilniausir Ukmergës pilimis, jis sudegino Kernavës ir Maiðiagalospilis. Ten uþtruko dvylika dienø, iðsivedë daug belaisviø, daug lietuviøiðþudë“ 10 .1390 m. pradþioje prie Kernavës vël prisiartino didþiulë Kryþiuoèiø ordinoir jo sàjungininkø kariuomenë, vedama marðalo Engelharto Rabës. Ðá kartà Ordinopusëje kariavo ir Vytautas. Sàjungininkai uþëmë Mãiðiagalà. Kernavës gynëjaipatys padegë pilá, prieðpilius ir pasitraukë. Ðio þygio metu þuvo daug Ordino riteriø,daug lietuviø buvo paimta á nelaisvæ. Dietmaro ir Jono ið Posilgës kronikosebei Torûnës analuose teigiama, kad ðiame kryþiuoèiø þygyje dalyvavo net 40 tûkstanèiøþmoniø 11 .XIV a. Kernavës miesto ir piliø kultûriniame sluoksnyje akivaizdûs dviejø dideliøgaisrø pëdsakai. Ypaè ryðkûs su 1365 m. kryþiuoèiø antpuoliu siejami gaisrøpadariniai 12 .Po 1390 m. gaisro pilis daugiau nebuvo atstatyta. Þemutinis miestas tadanesudegë, taèiau buvo apleistas. Vëliau jis buvo uþklotas didelio pavasarinio Neriespotvynio neðmenimis ir nuo piliakalniø ðlaitø nuplautos þemës sluoksniu. Po samanomis,esant aukðtam gruntinio vandens lygiui, puikiai uþsikonservavo organinësmedþiagos 13 .Kernavë minima ir Rusios metraðèiuose.XIV a. pab. tarp kitø Lietuvosmiestø (Vilniaus, Ka÷no, Senøjø ir NaujøjøTråkø, Ukmergºs, Mãiðiagalos, Perlojos,Puniõs, Kr¸vos) Kernavë minima„Rusø miestø sàraðe“ 14 .Ipatijaus metraðtyje, raðytameXIV a. pab. – XV a. pr., iðliko trumpaþinutë apie tai, kad Gediminas pradëjovaldyti Naugardukê ir Kernavëje 15 .Raðytiniai ðaltiniai pateikia duomenøir apie paskutinájá dalinës Kerna-9Kuèinskas A. Kæstutis, Vilnius, 1998, p. 77–78.10SRP, Leipzig, 1863, t. 2, p. 554; 1866, t. 3, p. 594–595; Livonijos kronikos, Vilnius, 1991, p. 188.11SRP, Leipzig, 1863, t. 2, p. 641; 1866, t. 3, p. 162.12Luchtanas A. Atkastas miestas Kernavë, Kultûrosbarai, 1987, nr. 4, p. 59–60; Luchtanas A. „Aukurokalno“ piliakalnis Kernavëje (toliau – LuchtanasA. „Aukuro kalno“…), Baltø archeologijair etnologija, Naujausiø tyrimø rezultatai, Vilnius,1994, p. 12–13.13Luchtanas A. Kernavë. Naujausi archeologiniaityrinëjimai, Mokslas ir gyvenimas, 1987, nr. 1, p. 14.14Íîâãîðîäñêàÿ ïîëíàÿ ëåòîïèñü ñòàðøåãî è ìëàäøåãîèçâîäîâ, Ìîñêâà–Ëåíèíãðàä, 1950, c. 474.15Ïîëíîå ñîáðàíèå ðóññêèõ ëåòîïèñåé, Ñàíêò-Ïåòåðáóðã,1843, ò. 2, c. 227.© www.llt.lt134

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISþi suplauto smëlio ir ðiaudø sluoksniai. Potvyniø vandenys palenkdavo,lauþdavo tvoras, kas ir pastebima archeologiniø ty-Kernavës pilies ir1 pav. XIII–XIV a.rimø metu 20 . Neabejotina, kad potvyniai nuplovë dalá kultûrinio miesto rekonstrukcinissluoksnio ið Neries pakranèiø. Pavyzdþiui, þinoma, kad 1931 m. pieðinys. Autorius –pavasario potvynis nuplovë apie 0,5 m storio sluoksná Pajãutos A. Luchtanas,slënio pietvakarinëje dalyje.dailininkë –Didesnë miesto dalis ásikûrë durpingoje senvagës vietoje. D. GrigonienëIki ðiol Pajãutos slënyje ryðkûs uþpelkëjusiø plotø pëdsakai.Tad viduramþiais Þemutiniame mieste buvo gana drëgna, juolab kad slëná pavasaráperiodiðkai uþliedavo patvinusios Neries vandenys. Tarp atskirø kultûrinio sluoksniohorizontø pastebimi suplautinës þemës ir sànaðø sluoksniai.Apie gamtines sàlygas Pajãutos slënyje XIII–XIV a. dar daugiau suþinomeið palinologiniø (þiedadulkiø tyrimø) duomenø. Gausiai randamos gysloèiø þiedadulkësliudija, kad slënyje buvo suplûktõs þemës plotø, daug takø. Bûta ir visaisausø aikðteliø, kuriose augo dobilai. Uþpelkëjusiuose plotuose (galbût ir ið senvagëslikusiuose eþerëliuose) gausiai veðëjo nendrës. Tikëtina, kad nendrynø bûtair Neries vagos álankose. Labai nedaug medþiø þiedadulkiø, visiðkai nëra miðkamsbûdingø þoliniø augalø, taèiau pasitaikëkultûriniø augalø þiedadulkiø. Tailiudija, kad Pajautos slënyje bûta dirbamølaukø. Laukai buvo priþiûrimi, nepiktþolëti.Nebuvo ir didesniø darþø beipiktþolëmis apaugusiø dykrø, nes piktþoliøþiedadulkiø beveik neaptikta 21 .20Luchtanas A. Pajautos slënio Kernavëje, Ðirvintør., tyrinëjimai 1986 m. Ataskaita, LIIR, b. 1280,p. 22–23.21Kondratienë O. Dviejø Kernavës pavyzdþiø sporøir þiedadulkiø analizës iðvados. 1997 m. [saugomosValstybinio Kernavës kultûrinio muziejaus rezervatoarchyve] (toliau – Kondratienë O. DviejøKernavës…), p. 1.© www.llt.lt136

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISÞemutinio miesto pakraðèiuose augo juodalksniai. Prie pirties (pastato Nr. 2) liekanøaptikti jø kelmai 22 .Ketvirtosios antsalpinës terasos ðlaituose á vakarus nuo piliakalniø iki ðiolauga ðimtameèiai àþuolai, dalis kuriø tikriausiai mena ir viduramþius. Toliau á ðiauræsmëlëtose þemëse vyrauja puðynai ir miðrieji miðkai, kuriuose pasitaiko pelkiø, eþerëliø.Be abejo, labai panaðus gamtovaizdis èia buvo ir praeityje.Ðá tà galime pasakyti ir apie XI–XIV a. klimatà. Laikotarpis tarp 1060 ir 1150 m.Lietuvoje buvo sausringas, sumaþëjo pelkiø plotai. XII a. antrojoje pusëje klimatastapo drëgnesnis. Pasibaigë nuo VIII a. trukæs ðilto klimato laikotarpis, kurio metu,kaip teigiama, Lietuvoje buvo auginamos netgi vynuogës. XIII a. pradþioje buvo ðaltosþiemos. Amþiaus viduryje vyravo vësios, lietingos vasaros. Tai tæsësi iki XIV a. vidurio.Vëliau didëjo þiemø ekstremumas – pasitaikë itin ðaltos ir itin ðiltos þiemos 23 .Kernaviðkiams ypaè daug nemalonumø pridarydavo staigûs pavasariniai atlydþiai,kurie sukeldavo jau minëtus potvynius.Taigi Kernavës gyventojus supo vaizdinga ir ávairiø kraðtovaizdþio elementøgausi gamta. Kernavës ir jos apylinkiø iðtekliai buvo intensyviai naudojami kasdieniamekernaviðkiø gyvenime.Piliakalniø pastatai ir átvirtinimaiKernavës piliakalniø kompleksas pradëtas apgyvendinti gana anksti. JauII tûkstm. pr. Kr. pabaigoje þmonës gyveno Pilies kalno piliakalnyje 24 . Kristausgimimo laikotarpiu buvo apgyvendintas Aukuro kalno piliakalnis 25 , IV–V a. – Mindaugososto piliakalnis 26 . Tikriausiai tada buvo apgyvendintas ir ligi ðiol netyrinëtasLizdeikos kalno piliakalnis. Intensyviausiai piliakalniai naudoti XIII–XIV a.Piliakalniai buvo po truputá tvirtinami, o po didþiausiø antpuoliø ir visiðkosugriovimo bûdavo atliekami didelës apimties rekonstrukciniai darbai. Didþiausiusatstatymo darbus teko atlikti po 1365 m. kryþiuoèiø ir jø sàjungininkø antpuolio.Panaudodami turimus archeologiniø tyrimø duomenis, trumpai aptarsime visusKernavës piliakalnius (juose buvusius átvirtinimus bei statinius, jø vietà Kernavësarcheologijos paminklø komplekse ir reikðmæ praeities kernaviðkiø gyvenime).Aukuro kalno piliakalnis yra Kernavës piliakalniø komplekso centre. Jo ðlaitaistatûs, nuo 13 m (ð. pusëje) iki 18 m(p. pusëje) aukðèio. Aikðtelës ilgis –53 m, plotis – 20 m 27 22.Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 22.23Bukantis A. Neáprasti gamtos reiðkiniai LietuvosLabai nedaug tegalima pasakytiapie piliakalnio pastatus ir átvirti-Luchtanas A. Kernavës piliakalniai, piliavietë irþemëse XI–XX amþiuose, Vilnius, 1996, p. 14–24.24gyvenvietës, Kultûros paminklø enciklopedija. Rytønimus, egzistavusius iki 1365 m. gaisro.Su XIII a. – XIV a. pirmosios pusës liakalniai, piliavietë...), Vilnius, 1996, t. 1, p. 274.Lietuva I (toliau – Luchtanas A. Kernavës pi-25Luchtanas A. „Aukuro kalno“…, p. 12.kultûrinio sluoksnio horizontu siejamatik dalis radiniø ir molinës krosto“piliakalnio tyrinëjimas 1979 m. Dienoraðtis,26Kulikauskas P., Luchtanas A. „Mindaugo sosniespado liekanos 28 . Tikriausiai Aukurokalno piliakalnyje stovëjusi pilis dau-27LIIR (toliau – Kulikauskas P., Luchtanas A.LIIR), b. 700, p. 41.Luchtanas A. Kernavës piliakalniai, piliavietë…,geliu aspektø buvo panaði á Mindaugo p. 279.28Luchtanas A. Aukuro kalno piliakalnio Kernavëje1992 m. archeologiniø tyrinëjimø ataskaita,sosto piliakalnyje iki 1365 m. stovëjusáprieðpilá.LIIR, b. 2032, p. 7–10.© www.llt.lt137

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISPo gaisro Aukuro kalno piliakalnyje nebuvo atliekami tokie dideli rekonstrukciniaidarbai kaip Mindaugo sosto piliakalnyje. Degësiai buvo sustumti á aikðtelëspakraðèius, galbût nuþerti nuo ðlaitø. Piliakalnyje pastatyta nauja galingapilis. Jos sienø pagrindà aikðtelës pakraðèiuose, kaip ir Mindaugo sosto piliakalnyje,sudarë 50–60 cm ploèio vidutinio dydþio akmenø juosta. Masyvûs, akmenimissutvirtinti vertikalûs stulpai laikë ið horizontaliø ràstø suklotà gynybinæ sienàgalerijà,turëjusià pastogæ su ðaudymo angomis. Galerijos plotis – 3–3,5 m. Ið laukopusës siena buvo aptinkuota, tai didino jos atsparumà padegamosioms strëlëms beipadëjo iðlaikyti ðilumà kiemo pusëje buvusiose patalpose. Sienos apatinës daliesiðorinëje pusëje buvo eilë nusmailintø kuolø, átvirtintø horizontaliai arba nulenktøá ðlaito apaèià. Ði papildoma gynybos priemonë labai apsunkino prieðui prieiti priepilies sienø 29 .Aukuro kalno r. ðlaito apatinëje dalyje, toje pusëje, kur tekëjo Pajautos upelis,rasta labai daug sutvirtinanèiø ðlaità akmenø. Atsekti net trys grindiniø sluoksniai 30 .Matyt, siekiant apsaugoti piliakalná nuo pavasará iðtvinstanèio upelio griaunamojopoveikio, apsauginiai grindiniai buvo priþiûrimi ir taisomi.Griovys tarp Mindaugo sosto ir Aukuro kalno piliakalniø buvo 2–2,2 m gilesnisnei dabar. Vienoje vietoje per já buvo supiltas apie 2 m aukðèio pylimas iðþvyro ir molio. Jo paskirtis nëra visiðkai aiðki. Galbût ðis pylimas supiltas siekiantreguliuoti vandens lygá griovyje tarp Mindaugo sosto, Aukuro kalno bei Pilies kalnopiliakalniø 31 . Galima spëti, kad Kernavës piliakalniø kompleksas turëjo iðtisà grioviøir pylimø sistemà, reguliavusià vandens srautus ir leidusià panaudoti Pajautos upeliobei gausiø ðaltiniø vandená papildomoms vandens uþtvaroms árengti Aukuro kalnoprieigose ið ð. pusës.Strateginë Aukuro kalno piliakalnio padëtis, stipriø átvirtinimø pëdsakai iritin gausiai piliakalnyje randami prabangà liudijantys dirbiniai patvirtina prielaidà,jog ðiame piliakalnyje viduramþiais buvo pagrindinë Kernavës pilis ir kunigaikðèiodvaras 32 .Mindaugo sosto piliakalnis yra piliakalniø komplekso ð. dalyje. Ðlaitai statûs,20–23 m aukðèio. Aikðtelës ilgis 57 m, plotis – iki 17 m. Jos ð. gale yra nupjautokûgio pavidalo 5 m aukðèio pylimas. Ð. ðlaito aukštis su pylimu – 15 m 33 .Iki XIV a. antrosios pusës egzistavusio prieðpilio liekanos buvo beveik sunaikintos,atliekant rekonstrukcijà po prieðø antpuolio 1365 m. Galima pasakyti,kad iki 1365 m. piliakalnio aikðtelæ juosëmedinë tinkuota gynybinë siena, turëjusi1,40–1,55 m ploèio akmeniná pamatà,vietomis sutvirtintà molio skiediniu.Pamato aukðèio nustatyti nepavyko,nes didelë jo dalis nuardyta, panaudojantakmenis naujo prieðpilio konstrukcijomssutvirtinti 34 . Piliakalnio aikðtelëjestovëjo pastatai, ræsti ið horizontaliøràstø, taip pat stulpiná karkasà turëjæpastatai. Pavyko rasti tik ràstø pëdsakus,stulpavietes bei krosnies pado lie-29Ten pat, p. 5–6.30Luchtanas A. Kernavës, Ðirvintø r., „Mindaugososto“ piliakalnio ðlaitø atstatymo ir vandens sutekëjimotrasos mechanizuotø þemës darbø, vykdytø1985 metais, archeologinës prieþiûros ataskaita,LIIR, b. 1232, p. 6–8.31Ten pat, p. 8, 15–16.32Luchtanas A. „Aukuro kalno“…, p. 13.33Luchtanas A. Kernavës piliakalniai, piliavietë…,p. 278.34Kulikauskienë R., Kulikauskas P. Kernavëspiliakalnio (vadinamo „Mindaugo sostu“) ir Kernavëspilkapiø tyrinëjimai 1981 m. Ataskaita, LIIR,(toliau – Kulikauskienë R., Kulikauskas P.LIIR), b. 975, p. 5–8, 19–22.© www.llt.lt138

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKIS2 pav. PrieðpilioMindaugo sostopiliakalnyje XIV a.antrojoje pusëjerekonstrukcinispieðinys. Autorë –R. Volkaitë-Kulikauskienë,dailininkas –J. Sazonovaskanas. Pastatø sienos ið iðorës buvo aptinkuotos moliu 35 . Piliakalnio pastatuose iraikðtelëje vietomis buvo lentø grindys, plûkto molio aslos ir akmenø grindinëliai 36 .Kieme bûta ávairaus dydþio ûkiniø duobiø. Vienas ádomiausiø ðio sluoksnio objektø– didþiulë ûkinë duobë (spëjama pusrûsio vieta), kurios matmenys – 4 × 5 m,gylis – iki 0,5 m, plotas – apie 20 m 2 . Duobëje rasta daug gyvuliø kaulø, cilindriniøspynø daliø, indø ir papuoðalø fragmentø 37 . Galbût ið pradþiø èia buvoárengtas pusrûsis, kuris ilgainiui buvo paverstas ûkine duobe.1365 m. gaisrui visiðkai sunaikinus piliakalnyje stovëjusius pastatus, netrukusèia buvo árengtas naujas átvirtintas prieðpilis (2 pav.). Taèiau prieð tai buvoatlikti dideli rekonstrukciniai darbai. Pirmiausia atgabenta daug smëlio, visameaikðtelës pavirðiuje supiltas 0,5–1,5 m storio sluoksnis, uþklojæs degësius ir griuvenas.Virð jo suplûktas 0,3–0,8 m storio molio sluoksnis, kuriuo buvo siekiama sustiprintiiðlygintà aikðtelæ. Atrodo, kad molio sluoksnis buvo storesnis po statiniais 38 .Paskutiniame piliakalnio gyvavimo etape aikðtelæ juosë ilgas pastatas, turëjæs keleriopàpaskirtá. Pastato karkasà sudarë taðyti 11 × 25–11 × 26 cm skersmens ràstai,kurie tam tikru atstumu buvo ákasami á þemæ ir sustiprinami akmenimis. Tarpaitarp vertikaliai átvirtintø karkaso ràstøbuvo uþpildomi horizontaliai padëtaisràstais ir akmenimis. Sienos aptinkuotosmoliu. Pastato plotis buvo apie 3,4 m,stogas veikiausiai vienšlaitis 39 . Aikðtelëspakraðèiu, kur buvo iðorinës pastato sienos(taip pat ir gynybinës prieðpilio sienos),sudëtas akmenø pamatas, sustiprintasmoliu 40 . Pastatas buvo suskirstytas áatskiras patalpas. Jokiø patalpø ðildymoárenginiø pëdsakø nepastebëta 41 . Dviejosevietose rasta suanglëjusiø grûdø 42 .35Kulikauskienë R. Kà slepia Kernavës piliakalniai(toliau – Kulikauskienë R. Kà slepia…),Mokslas ir gyvenimas, 1984, nr. 3, p. 14.36Kulikauskienë R. Kernavës piliakalnio, vad.„Mindaugo sostu“, 1982 m. tyrinëjimai. Ataskaita,LIIR (toliau – Kulikauskienë R. LIIR), b. 992,p. 15–17.37Ten pat, p. 17–20.38Ten pat, p. 29–30.39Kulikauskienë R. Kà slepia…, p. 14.40Kulikauskienë R., Kulikauskas P. LIIR, b. 975,p. 5–8.41Ten pat, p. 10.42Kulikauskas P., Luchtanas A. LIIR, b. 700,p. 42.© www.llt.lt139

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISŠalia vienos ið patalpø, kurioje aptikta grûdø liekanø, rasta cilindrinë spyna 43 . Turbûtðia spyna buvo rakinamos grûdø saugyklos durys.XIII ir XIV a. sluoksniuose rasti analogiški dirbiniai (geleþiniai peiliai, skustuvai,ávairûs apkalai, keramikos ðukës), taèiau XIV a. antrosios pusës sluoksnyjenerasta verpstukø ir kitø moterø darbà liudijanèiø dirbiniø, didesniø ûkiniø duobiø,þidiniø ir kitø pastovø ir intensyvø gyvenimà piliakalnyje liudijanèiø objektø. Mindaugososto piliakalnio funkcijos iki 1365 m. gaisro ir po jo skyrësi. Iki sugriovimopiliakalnyje buvo gynybinis-gyvenamasis prieðpilis, kuriame virë áprastas kasdienisgyvenimas. Po rekonstrukcijos piliakalnis tikriausiai tapo vien tik gynybinis, kuriamebuvo laikomos maisto (turbût ir ginklø) atsargos.Prieðpilyje, ið ð. pusës dengusiame pilies Aukuro kalno piliakalnio prieigas,tikriausiai budëjo negausi kariø águla.Lizdeikos kalno piliakalnyje XIII–XIV a. buvo rytinis Kernavës pilies prieðpilis,o prieð tai galbût piliakalnis-slëptuvë, kuriuo naudojosi ðalia piliakalnio buvusiosviduriniuoju geleþies amþiumi datuojamos neátvirtintos gyvenvietës bendruomenë.Didelæ dalá piliakalnio nuplovë Pajautos upelis. Ið ð. ir v. piliakalná juosiagilios daubos, p. ðlaitas leidþiasi á Neries (Pajautos) slëná. Ðlaitai statûs, 25–30 maukðèio. R., kur piliakalnis siekia aukðtumà, supiltas 4,5 m aukðèio kûgio pavidalopylimas (iðorinëje pusëje jo aukðtis 6 m), uþ jo buvo du grioviai (plotis virðutinëjedalyje – 2–3 m, gylis – 1–1,5 m, tarpas tarp grioviø – 20 m) 44 . Piliakalnis archeologønetyrinëtas.Pilies kalno piliakalnis. Á Neries (Pajautos) slëná besileidþiantys piliakalnioðlaitai statûs, iki 30 m aukðèio. Ð. ir ð. v. nuo gretimø aukðtumø piliakalná skiria150 m ilgio pylimas, kurio aukðtis aikðtelës pusëje – 3,5–4 m, iðorinëje pusëje – 5,5–6 m. Uþ jo yra griovys, kurio virðutinës dalies plotis – 20–25 m, gylis – 2,7–3,5 m.Piliakalnio aikðtelë yra 180 m ilgio ir 100 m ploèio 45 .Piliakalnyje buvo viduramþiø Kernavës miesto aukðtutinë átvirtinta dalis, uþëmusiapie 2 ha plotà. Ðiame piliakalnyje atsekti du XIII–XIV a. kultûrinio sluoksniohorizontai, sietini su 1365 ir 1390 m. prieðø antpuoliais. Pylimas piltas dviemetapais. Pirmas neaukðtas (iki 0,8 m aukðèio) pylimëlis supiltas iki 1365 m. Atrodo,kad ant to pylimëlio bûta kaþkokiø statiniø, galbût staèiø ràstø tvoros. Po 1365 m.pylimas gerokai paaukðtintas ir paplatintas, taèiau jokiø karkaso pëdsakø nepastebëta46 .Iðtyrus dalá piliakalnio aikðtelës, rastos trijø pastatø liekanos. Plote Nr. 1 stovëjusiosudegusio pastato matmenø nepavyko nustatyti.Rasti grindø, klotø ið 20–25 cm ploèio ir 2–3 cm storio lentø, likuèiai, taippat nemaþai degto molio, kuriame gausu ðiaudø liekanø, gabalø. Tyrinëjimø autorëmano, kad molis, maiðytas su ðiaudais, galëjo bûti naudojamas statybose. Pastatovietoje ir aplink já rasta daug rago, kaulodirbiniø ir ruoðiniø, kaulo droþliø,odos atraiþëliø. Plotuose Nr. 5 ir 6 rastos7 × 4 m dydþio, kampais á pasaulioðalis orientuoto pastato liekanos. Jo sienosbuvo suræstos ið apie 20 cm storiotaðytø ràstø. Pastatas buvo be pamatø,43Kulikauskienë R. LIIR, b. 992, p. 4–5.44Luchtanas A. Kernavës piliakalniai, piliavietë…,p. 278–279.45Ten pat, p. 279.46Kulikauskienë R. Kernavës (Ðirvintø r.) „Pilieskalno“ piliakalnio tyrinëjimai 1983 m. Ataskaita,LIIR, b. 1097, p. 12–14.© www.llt.lt140

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISdu apatiniai vainikai áleisti tiesiog á áþemá. Viduje aptikta plûktos molinës aslosfragmentø. Tikriausiai neðildomas pastatas buvo ûkinës paskirties 47 .Plote Nr. 7 aptiktas 5,2 × 3,8 m dydþio pastatas. Prie v. sienos pastebëtasapdegusio molio plotelis, galbût þidinio ar krosnies vieta. Molinës aslos nerasta, tadveikiausiai pastate buvo be pëdsakø sunykusios medinës grindys 48 .Menki pastato likuèiai aptikti plote Nr. 4. Èia rasti akmenø grindinëliai, kalvioþaizdro liekanos, daug gargaþiø. Pastate bûta kalvës. Ðalia ðio pastato aptiktas lietuviðkøpusapvalës lazdelës formos lydiniø lobis 49 .Pilies kalno piliakalnyje gyventa ávairiø specializacijø amatininkø ir tikriausiaipirkliø. Jø kasdienio gyvenimo sàlygos buvo panaðios kaip ir Þemutinio miesto Pajautosslënyje gyventojø, tik pavasariais sodybø neuþliedavo patvinusios Neries vandenys,o gresiant prieðø antpuoliui, daugiau vilèiø iðsaugoti savo turtà teikë piliakalnioátvirtinimai.Þvalgakalnis (Kriveikiðkiø piliakalnis) yra atokiau nuo pagrindinio Kernavëspiliakalniø komplekso, 0,4 km á p. r. nuo Lizdeikos kalno piliakalnio. V. irp. ðlaitai leidþiasi á Neries ir Kernavëlës slëná, yra statûs, 20–22 m aukðèio. Ð. nuogretimos aukðtumos piliakalná skiria 4 m aukðèio kûgio pavidalo pylimas, r. – griovys.Aikðtelë maþytë – 11 m ilgio ir 5 m ploèio. Pylimo virðuje rasta átvirtinimøliekanø, supiltiniame sluoksnyje – viena grublëtosios keramikos ir keletas þiestøpuodø ðukiø 50 .Þvalgakalnio piliakalnis galëjo bûti skirtas brastoms per Nerá aukðèiau Mitkiðkiøvienkiemio stebëti ir jas kontroliuoti. Nuo piliakalnio buvo gerai matomosbrastø prieigos, nuo kuriø palei Þvalgakalná link pagrindiniø piliakalniø ëjæs kelias.Viduramþiais, kai didumà Pajautos slënio rytinës dalies uþëmë pelkës, ði trasa galëjobûti patogiausia susisiekti su brastomis. O gal ðis piliakalnis buvo ir kernaviðkiøslëptuvë, prieðams uþpuolus Kernavæ.XIII–XIV a. piliakalniø kompleksas buvo ankstyvojo Kernavës miesto administracinisir gynybinis branduolys. Jame galima iðskirti keturias pagrindines funkcineszonas: rezidencinæ-gynybinæ (Aukuro kalno piliakalnis), gynybinæ (Mindaugo sostoir tikriausiai Lizdeikos kalno piliakalniai po 1365 m.), gynybinæ-gyvenamàjà (duanksèiau minëti piliakalniai iki 1365 m. ir Pilies kalno piliakalnis visà laikotarpá)ir gynybinæ-þvalgybinæ (Þvalgakalnis). Aiðku, labiausiai diskutuotinas yra Mindaugososto piliakalnio funkcijø kitimas XIV a.Miestas XIII–XIV amþiujeViduramþiø Kernavës miestà sudarëtrys pagrindinës dalys. Kaip jauminëta, Pilies kalno piliakalnyje buvoátvirtinta Aukðtutinio miesto dalis. Taipatogiausia ir saugiausia miesto dalis.Taip pat ketvirtojoje antsalpinëjeNeries terasoje, 140 m á r. nuo Mindaugososto piliakalnio bei apie 200 m á ðiaurænuo Lizdeikos kalno piliakalnio, buvoantroji, veikiausiai neátvirtinta Aukð-47Luchtanas A. Kernavës (Ðirvintø r.) „Pilies kalno“piliakalnio tyrinëjimai 1985 m. Ataskaita, LIIR,b. 1230, p. 17.48Ten pat, p. 22–23.49Ten pat, p. 3–6.50Luchtanas A., Merkytë I., Abaravièius G.Þvalgomieji tyrinëjimai Kernavës valstybinio archeologijosir istorijos muziejaus-rezervato teritorijoje1989 m. Ataskaita, LIIR (toliau – LuchtanasA., Merkytë I., Abaravièius G. LIIR),b. 1659, p. 69–72; Luchtanas A. Kernavës piliakalniai,piliavietë…, p. 280.© www.llt.lt141

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKIStutinio miesto dalis, kurios tyrimai pradëti 1998 m. 51 Ði miesto dalis ásikûrusi griovos,ið kurios iðteka bevardis Pajautos upelio intakas-ðaltinis, pakraðtyje. Kol kas nëraaiðki ðios miesto dalies teritorija ir planinë struktûra.Piliakalniø komplekso pietinëje papëdëje, Pajautos slënyje, buvo þemutinis papilys,vadinamas Þemutiniu miestu arba Miestu Pajautos slënyje. Jis uþëmë apie 12 haplotà 52 . Turimais duomenimis, Þemutinis miestas buvo iðsidëstæs tarp piliakalniø irNeries upës. Rytinë jo riba tikriausiai ëjo melioracijos metu sunaikintu Pajautos upeliu,kurio kitame krante archeologiniø þvalgymø metu XIII–XIV a. kultûrinio sluoksniopëdsakø nepastebëta 53 . Vakarinës Þemutinio miesto ribos nëra visiðkai aiðkios.Atrodo, vakarinis pakraðtys siekë pelkes, kuriø likuèiai ðiuo metu yra tarp puðynoNeries pakrantëje ir àþuolyno IV antsalpinës Neries terasos pakraðtyje, á pietvakariusnuo Pilies kalno piliakalnio.Siekdami išvengti painiavos, Kernavës miesto dalá Pajautos slënyje toliau vadinsimeÞemutiniu miestu, o miesto dalá IV antsalpinëje Neries terasoje ðalia Pajautosupelio bevardþio intako – Aukðtutiniu miestu. Pilies kalno piliakalnyje buvusià átvirtintomiesto dalá vadinsime Aukðtutinio miesto dalimi Pilies kalno piliakalnyje.Miesto raidos etapai ið esmës sutampa su piliakalniø komplekso raidos etapais.Þemutiniame mieste atsekami trys XII a. pab. – XIV a. kultûrinio sluoksnio horizontai.Menkiausiai iðliko seniausio, paèia XII a. pab. – XIII a. pr. datuojamo horizontolikuèiai. Didesnë dalis kultûrinio sluoksnio nuplauta potvyniø metu, likæ plotai stipriaisuardyti dar viduramþiais. Ðis sluoksnis labai plonas, jam priklauso mediniogatvës grindinio ir pintø tvorø likuèiai, dalis þiestos keramikos. Atrodo, XIII a. pr.didelis Neries potvynis sugriovë èia stovëjusià neátvirtintà gyvenvietæ. Netrukus jibuvo atstatyta ir iðaugo. Ðiam horizontui priskiriami ávairûs labai gausûs radiniai,gatviø, tvorø ir pastatø liekanos. Horizontas datuojamas XIII a. pr. – XIV a. antràjapuse 54 . Šiuo laikotarpiu Þemutiniame mieste buvo intensyviausiai gyvenama.1365 m. antpuolio metu sudegë Kernavës pilis ir prieðpiliai, Aukðtutinio miestodalis Pilies kalno piliakalnyje, bet Þemutinio miesto gaisras, atrodo, nesiekë. Vis dëltoÞemutinis miestas buvo keliems ar net keliolikai metø apleistas (tikriausiai þuvo arbapasitraukë didþioji dalis jo gyventojø), per tà laikà susidarë net keliø potvyniø apie40 cm storio sànaðø sluoksnis 55 . Vël atstatytas Þemutinis miestas gyvenamas buvone taip intensyviai, pastatø skaièius sumaþëjo, taèiau nepakito gatviø tinklas, sodybøribos, daug pastatø buvo atstatyta tose paèiose vietose 56 . Tai liudija, kad sugráþo bentdalis senøjø gyventojø, ir jau XIV a. Kernavësmieste egzistavo kaþkokia formafiksuota þemës sklypø nuosavybë.1390 m. miestas buvo apleistas,þemutinë jo dalis greitai uþklota pavasarinioNeries potvynio neðmenø ir nuopiliakalniø pusës iðplautos erozinës þemëssluoksnio, kuris ilgainiui pasiekë1–1,5 m storá 57 . Sunyko ir Aukðtutinismiestas. Daugiau miestas, kaip ir pilisbei prieðpiliai, nebuvo atstatytas. Galbûtdalis likusiø sienojø panaudota nau-51Vaièiûnienë D. Kernavës virðutinio miesto tyrinëjimai(toliau – Vaièiûnienë D. Kernavës virðutinio…),Archeologiniai tyrinëjimai Lietuvoje 1998ir 1999 metais (toliau – ATL), Vilnius, 2000, p. 131–134.52Luchtanas A. Kernavës piliakalniai, piliavietë…,p. 280.53Kuzmickas A. Miesto Pajautos slënyje, Mitkiðkiøkapinyno, Semeniðkiø kaimo þvalgomieji tyrinëjimai1992 m. Ataskaita, LIIR, b. 1985.54Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 46–47.55Luchtanas A. Tyrinëjimai Kernavëje, Pajautosslënyje 1989 m. Ataskaita, LIIR, b. 1644, p. 6.56Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 56.57Ten pat, p. 49.© www.llt.lt142

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISjø pastatø dabartinëje miestelio vietoje statybai. Kadangi mieste vyko didþiosiosdalies kernaviðkiø kasdienis gyvenimas, tad iðsamiau apþvelgsime visas miestosudedamàsias dalis.Gatvës ir tvoros formavo miesto planinæ struktûrà. Gatviø tinklas beveik nekitoper du miesto egzistavimo amþius. Pagrindinë Þemutinio miesto planinës struktûrosaðis ëjo ið p. v. á ð. r., t. y. nuo Neries upës á praëjimà tarp Aukuro kalno ir Pilieskalno piliakalniø.Senesniøjø horizontø (iki XIV a. antrosios pusës) gatvës vietomis buvo grástoslentomis, kuriø didelë dalis nuplauta potvyniø metu. Gatviø plotis – 3–4 m. Abipusgatviø buvo tvoros ið vertikaliai sukaltø á þemæ kas 0,5–1 m 8–10 cm skersmenspuðiniø kuolø, tarpai tarp kuriø buvo supinti jaunø berþø bei juodalksniø kamienais(3–7 cm storio). Sutankinant tvoras, naudotos ir plonesnës berþø bei juodalksniøðakos 58 . Taip pat rasta tvora, skyrusi amatininko kauladirbio sodybà nuo kaimyninioamatininko juvelyro sklypo. Tvora pastatyta ið vertikaliai ákaltø vienas greta kito áþemæ nusmailintø puðiniø ir berþiniø kuolø, kuriø storis 8–11 cm. Vietomis panaudotospuðinës skeltinës lentos arba jø fragmentai 59 . Panaði tvora juosë Aukðtutiniamemieste stovëjusià sodybà. Èia tvora buvo padaryta ið smarkiai nusmailintø 8–10 cmskersmens kuolø, sukaltø á þemæ kas 10–20 cm. Iðlikæ du jos kuolai yra 31 ir 61 cmaukðèio. Tvora buvo ne kartà iðgriuvusi ir vël atstatyta. Vëliau ðià tvorà, kaip irdaugelá tvorø Þemutiniame mieste, pakeitë skeltlenèiø tvora 60 .XIV a. antrojoje pusëje (po 1365 m.) gatviø ir tvorø árengimas pakito. Gatviøgrindiniui pradëti naudoti akmenys, tarp kuriø pasitaiko ir gana stambiø (iki 40 cmskersmens) lauko rieduliø. Vyravo 10–15 cm skersmens akmenys. Vis dëlto akmenøgrindiniai daþniausiai buvo gana padriki, vietomis buvo nemaþø natûralios þemësploteliø, kuriuose gulëjo pavieniai akmenys. Kruopðèiausiai grásti plotai buvo prieáëjimø á sodybas.Vietomis gatvëse buvo paklotos lentos. Iki ðiol tyrinëtø gatviø plotis daþniausiaisiekë 2,75–3 m 61 . Be to, bûta ir visiðkai siaurø gatveliø (skersgatviø?). Vienosið jø likuèiai rasti Þemutiniame mieste, plote Nr. 3. Atidengtas 14 m ilgio gatvelësfragmentas. Beveik visa gatvelë, kurios plotis 1,2–1,4 m, tvarkingai grásta akmenimis 62 .Gatviø danga (akmenys, lentos) klota tiesiai ant sànaðinio smëlio, dengusioankstyvesnius kultûrinius sluoksnius bei natûralø dirvoþemá.Ðaligatviai buvo árengiami platesnëse gatvëse. Palijus Þemutinio miesto drëgnamePajautos slënyje gatvëse ilgokai telkðodavo balos, tad ðaligatviais bûdavo patogiauvaikðèioti.XIV a. antrosios pusës sluoksnyje Þemutinio miesto gatvës, ëjusios nuo Nerieslink piliakalniø, rytinëje pusëje palei tvorà rastas 60–65 cm ploèio ðaligatvis,suklotas ið lentø (plotis – iki 36 cm,storis – iki 11 cm) ir nelabai tvarkingaisudëtø pagaliø. Ðaligatviui buvo panaudotosnugriautos tvoros lentos, taip patnaujos puðinës ir ið lapuoèiø medþiøpagamintos skeltinës lentos.XIV a. antrojoje pusëje tvoros buvotveriamos beveik tose paèiose vieto-58Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 22; LuchtanasA. Miesto Pajautos slënyje Kernavëje, Ðirvintør., tyrinëjimai 1987 m. Ataskaita, LIIR, b. 1318,p. 7.59Luchtanas A. LIIR, b. 1644, p. 7.60Vaièiûnienë D. Kernavës virðutinio…, LIIR,b. 3147, p. 5; b. 3304, p. 6.61Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 11.62Ten pat, p. 29.© www.llt.lt143

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISse, kaip ir anksèiau, bet jø statybos technologija buvo visiðkai kitokia. Pradþioje buvoiðkasamas 30–35 cm gylio griovelis, á kurá vertikaliai ákasamos skeltinës puðinës lentos(plotis 20–25 cm, storis 6–8 cm). Lentø apatinë dalis buvo truputá pasmailinamakirviu, o virðutinë – daþniausiai nupjaunama pjûklu. Lentos kiek uþleidþiamos vienauþ kitos, taip sustiprinant tvorà. Graþesnioji lentø pusë visada buvo atsukama á gatvëspusæ. Sprendþiant pagal likusias sveikas, potvynio metu ið tvorø iðplautas lentas,tvoros buvo 1,5–1,8 m aukðèio. Be to, vietomis rasta ið vertikaliø puðiniø kuolø sustatytøtvorø liekanø. Tvoros gana greitai sunykdavo dël drëgmës, potvyniø, tad jastekdavo daþnai atstatyti, taisyti. Vinys tvorø statybai naudotos tik átveriant vartelius 63 .Þemutiniame mieste pavyko rasti gerai iðlikusiø vienø vartø liekanø XIV a.antràja puse datuojamame sluoksnyje. Vartai buvo tvoroje iðskeltiniø lentø prie áëjimo ið gatvës á sodybos kiemà. Vartø plotis– 1,5–1,6 m. Jie buvo padaryti tarsi dvigubi lentiniai skydai amatininko kauladirbio3 pav. XIII–XIV a.ið gatvës ir ið kiemo pusës. Skydus prilaikë vertikalûs, kas 20– sodybos Þemutiniame40 cm sukalti kuolai. Tarp tø kuolø ir tvoros buvo stumdomi mieste rekonstrukcinisvarteliø skydai. Áeinant á kiemà, jie buvo stumiami á deðinæ palei pieðinys ir planas.tvorà. Visa konstrukcija primena traukinio kupë duris, tik Þemutiniamemieste varteliai dvigubi ið gatvës ir ið kiemo pusës. A. Luchtanas,Autorius –Kairëje pusëje ðalia vartø buvo 0,8 m ploèio varstomos durelës dailininkë –þmonëms áeiti. Nuo gatvës pusës ðalia dureliø padarytas slenkstisið nedideliø akmenø. Kiemo pusëjeN. Juodeikienëtaip pat buvo slenkstis – 70 cm ilgio ir30 cm ploèio ràsto gabalas, per viduránuo vaikðèiojimo gerokai iðtrintas 64 . Kaikur rastos vartø á sodybas vietos, taèiaujokiø konstrukciniø elementø neiðlikæ.Sodybø sklypai buvo uþstatomipastatais be aiškesnio plano. Vienintelënekintanti taisyklë – visi pastatai kampaisorientuoti á pasaulio ðalis. Bene daugiausiaduomenø apie vienos sodybosstruktûrà, pastatus ir jos gyventojø kasdienágyvenimà gauta iðtyrus amatininkokauladirbio sodybà (3 pav.), dviemetapais egzistavusià Þemutiniame miestevisà XIII–XIV a. laikotarpá.Pirmasis sodybos egzistavimo periodas– XIII a. – XIV a. pirmoji pusë.Nuo gretimø gatviø ið ð. r. ir ð. v. sodybàskyrë pinta tvora, o nuo gretimøsodybø – basliø tvoros. Ávaþiuojamiejivartai buvo ð. sklypo dalyje. Sodybosplotas – apie 900 m 265 .Sodyboje stovëjo keturi rentiniaipastatai ir spëjamoji stulpinës konstruk-63Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 11–13; LuchtanasA. LIIR, b. 1318, p. 5–8.64Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 12–13.65Luchtanas A. Kernavë. Pajautos slënio paslaptys(toliau – Luchtanas A. Kernavë. Pajautosslënio…), Kultûros barai, 1990, nr. 4 p. 58.© www.llt.lt144

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISnio dydþio medþiø (rûðis nenustatyta) likuèiai rasti Aukðtutinio miesto sodybos kieme73 . Þemutinio miesto vakariniame pakraðtyje, prie takelio tarp pirties ir kûdros,augo juodalksniai 74 .Sodybos Aukštutiniame mieste pavirðius, kuriame pradëtas formuoti sodyboskiemas, nuklotas iðvirtusiais medþiais, kuriuos ilgainiui uþdengë storas ðiukðliø irsànaðø sluoksnis 75 .Drenaþo grioviai aptikti Þemutiniame mieste XIV a. antrosios pusës sluoksnyjeauksakalio sodybos teritorijoje. 1–1,5 m ploèio ir 0,5–0,6 m gylio griovys buvoiðkastas sodybos kieme palei tvorà, skirianèià sodybà nuo gatvës. Ties vartais pergriová buvo permesti àþuoliniai ràsteliai. Analogiðkas griovys aptiktas prie tvoroskitoje sodybos pusëje. Grioviuose buvo prisikaupæ gyvuliø mëðlo, rieðutø kevalø,primesta ávairiø buities daiktø nuolauþø, skardeliø 76 . Grioviai nesudaro aiðkesnëssistemos, buvo gana neilgi. Tikriausiai jie buvo skirti surinkti vandens pertekliøið sodybos kiemo.Pastatø statybos technologija nepakito per visà XIII–XIV a. Statybai daugiausianaudota puðies mediena. Kernavës apylinkiø smëlëtose þemëse nuo seno vyraujapuðynai. Á statybos vietà bûdavo atgabenami ràstai, nuskutama þievë. Auksakalio sodybojeðiaurinëje Þemutinio miesto dalyje, datuojamoje XIV a. antràja puse, aptiktaràstø þievës nuskutimo vieta. Prieð pradedant statybà, kieme buvo iðkasta 2,3 milgio, 1 m ploèio ir 0,7 m gylio duobë, iðilgai kurios padëti du 3–4 m ilgio puðiniairàstai. Ant jø, lyg ant „oþio“, virð duobës buvo dedami statybai skirti ràstai. Nuskutusþievæ, jie buvo taðomi. Duobëje ir aplink jà daugybë þieviø, skiedrø ir ðakø.Vienintelis joje rastas dirbinys – veikiausiai poilsio metu kaþkurio ið èia dirbusiøvyrø iðdroþta ir èia pat iðmesta niekada nenaudota plûdë ið puðies þievës. Baigusstatybà, duobë tapo paprasèiausiu ðiukðlynu, á jà buvo metamos ávairios buitinësatliekos 77 . Labai sulankstyto geleþinio árankio, skirto medþio þievei skusti, dalisrasta Mindaugo sosto piliakalnyje 78 . Geleþinis 10,4 cm ilgio skobtas aptiktas Aukurokalno piliakalnyje 79 , trys geleþiniai kaltai – mieste 80 . Pagrindinis darbo árankis statybose,be abejo, buvo kirvis. Þemutiniame mieste rastas kirvis laikomas ginklu arba dailidësárankiu 81 . Taip pat Þemutiniame mieste ir Aukuro kalno piliakalnyje rasta kirviøaðmenø nuolauþø. Nepavyko aptiktipjûklø arba bent jø fragmentø, norssienojø galai ir tvorø lentos neretai pastebimossu pjovimo þymëmis 82 . G. Zabielanurodo, kad IX–XIII a. Baltarusijoje(tai patvirtinta archeologine medþiaga)jau buvo þinomi ne maþiau kaiptrys geleþiniø pjûklø tipai, tad tikriausiaiXIV a. pjûklai buvo naudoti ir Lietuvoje83 . Taip pat nerasta mediniø kastuvøliekanø, nors jais viduramþiø kernaviðkiai,be abejo, turëjo naudotis. Darvienas retas aptariamojo laikotarpio Lietuvosarcheologinis radinys, aptiktas Þemutiniamemieste, – geleþinis aukðtos73Vaièiûnienë D. Kernavës virðutinio…, p. 134;Vaièiûnienë D. LIIR, b. 3147, p. 6.74Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 34–35.75Vaièiûnienë D. Kernavës virðutinio…, p. 134;Vaièiûnienë D. LIIR, b. 3304, p. 10.76Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 17–18.77Ten pat, p. 15–16.78Kulikauskienë R. LIIR, b. 992, p. 35.79Luchtanas A. LIIR, b. 2032, p. 29.80Luchtanas A. LIIR, b. 1644, p. 31; LuchtanasA. LIIR, b. 2498, p. 20–21; Vaièiûnienë D.LIIR, b. 3304, p. 19.81Karnatka G. Miesto Pajautos slënyje, Ðirvintø r.,tyrinëjimai 1992 m. Ataskaita, LIIR (toliau – KarnatkaG. LIIR), b. 2219, p. 26.82Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 12.83Zabiela G. Lietuvos medinës pilys (toliau – ZabielaG. Lietuvos medinës…), Vilnius, 1995 p. 117.© www.llt.lt146

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKIStrapecijos formos, virðutinëje dalyje uþlenktas obliaus peilis. Jo matmenys – 61 ×11,5 × 5 mm 84 .Sienoms ræsti naudoti daugiau ar maþiau aptaðyti, daþniausiai apvalûs 20–30 cm skersmens ràstai. Kruopðèiausiai buvo statomi gyvenamieji namai, o tvartøstatybai naudoti net ràstai su þieve 85 . Statant pastatà, apatinis vainikas ið nuskustøarba nenuskustø ràstø buvo klojamas tiesiai ant þemës. Kartais po apatiniu vainiku(ypaè ten, kur þemës pavirðius buvo nelabai lygus) buvo padedamos kaladëlës 86 arbaplaèios puðinës lentos 87 . Taip pat šiam tikslui buvo panaudojami supjaustyti išardytoseno pastato sienojai. Tokios kaladëlës idealiai tiko padëti po apatiniu vainiku 88 .Sienojams skirtø ràstø virðuje daþniausiai buvo iðskaptuojamas 3–4 cm ploèioir 2–3 cm gylio griovelis, kad glaudþiau susileistø ràstai. Tyrinëjimø metu grioveliuosekartais randama termoizoliacijai skirtø samanø, kuriomis buvo uþsandarinami plyðiaitarp ràstø, likuèiø 89 .Ràstams suleisti jø galuose buvo iðkertami plokðèiadugniai, ágilinti daugmaþper 1/2 ràsto storio, grioveliai. Buvo paliekami 10–15 cm ilgio išsikišimai – antai. Jøgalai buvo dailiai nutaðomi kirviu arba nupjaunami pjûklu 90 . Kartais virðutiniai vainikøràstai arba stogo konstrukcijos buvo sukabinamos specialiais kabliais – skabëmis.Viena skabë rasta Aukuro kalno piliakalnyje 91 . Kaltinës 5–17 cm ilgio vinysapskritomis arba T formos galvutëmis (4 pav.), negausiai randamos piliakalniuoseir Þemutiniame mieste, tikriausiai naudotos sudëtingesnëmskonstrukcijoms – durims, stogams tvirtinti 92 . Gyvenamøjø ir ûkiniøpastatø sienos tikriausiai buvo ne aukðtesnës kaip 2,5 m. vinys, rastos Aukuro4 pav. GeleþinësLubos ir stogas. Maþai tegalima pasakyti apie lubø ir kalno piliakalnyjestogø konstrukcijas. Lubas tikriausiai turëjo tik gyvenamiejinamai. Þemutiniame mieste tyrinëjant gyvenamàjá-gamybinápastatà Nr. 10, ðalia krosnies griuvësiø aptiktossuvirtusios lentos ir gegnës. Tikriausiai gyvenamojipatalpa turëjo lubas, o dviðlaitis stogas taip patbuvo dengtas lentomis 93 . Daug kur Þemutiniame miesterandami suplautø ðiaudø sluoksneliai, taèiau tikriausiaitai ne stogø dangos, bet gyvuliamsskirto kraiko likuèiai.Durys buvo árengiamos pastatop. r. arba p. v. sienoje. Prie durø ið laukopusës daþnai buvo árengiamas grindinëlisið akmenø, o prie pat durø padedamasvirðutinëje dalyje iðskaptuotasràsto gabalas – slenkstis 94 .Gyvenamieji namai kartais turëdavoprieangá (já aptarsime vëliau) arbabent laiptelius. Prie Þemutiniame miestestovëjusio gyvenamojo pastato Nr. 12áëjimo buvo laipteliai, padaryti ið trijøaptaðytø ràstø, sutvirtintø kuoliukais 95 .Durys turëjo staktas. Vienos jø likuèiø84Luchtanas A. LIIR, b. 1644, p. 19.85Karnatka G. LIIR, b. 2219, p. 11.86Ten pat, p. 8, 11; Luchtanas A. LIIR, b. 1536,p. 15, 21.87Luchtanas A., ten pat, p. 21.88Ten pat, p. 15.89Luchtanas A. LIIR, b. 1318, p. 10.90Karnatka G. LIIR, b. 2219, p. 11; Luchtanas A.LIIR, b. 1280, p. 14.91Luchtanas A. Aukuro kalno piliakalnio Kernavëje1993 m. archeologiniø tyrinëjimø ataskaita, LIIR,b. 2230, p. 32.92Karnatka G. LIIR, b. 2219, p. 24; KulikauskienëR. LIIR, b. 1097, p. 26–34; Luchtanas A.LIIR, b. 1536, p. 76; Luchtanas A. LIIR, b. 2032,p. 19–20; Luchtanas A. LIIR, b. 2230, p. 25–40.93Luchtanas A. LIIR, b. 1536, p. 25.94Ten pat, p. 16–17.95Karnatka G. LIIR, b. 2219, p. 9.© www.llt.lt147

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISaptikta prie áëjimo á tvartelá 96 . Durys buvo varstomos „bëgûnais“,áleistais á slenkstá ir staktà 97 , arba naudoti primityvûs vyriai.Vieno jø fragmentas su skylute rastas Pilies kalno piliakalnyje 98 .Geleþinis durø vyrio lizdas rastas Þemutiniame mieste 99 . Durysbuvo uþdaromos sklendëmis su kaiðtukais, kabliais, rakinamosspynomis. Labai daþnas radinys – geleþinës kilpos, ákalamosá staktas, sienojus, duris ir skirtos sklendëms, kabliams tvirtintiarba spynoms pakabinti. Daþniausiai ðios kilpos bûna sulenktosið geleþinio keturkampio apie 1 cm storio strypo, taèiaupasitaiko ir kiek kitokiø formø kilpø (5 pav.). Taip pat daþnasradinys mieste ir piliakalniuose – cilindrinës spynos ir jø raktai.Langai. Beveik nieko neþinome apie langø dydá ir iðdëstymà.Tikriausiai á langus dëdavo iðtemptas gyvuliø pûsles. Langamsuþdengti galbût naudoti dirþeliais pritvirtinami mediniaiskydeliai, fiksuojami kaiðtukais. Vienas toks árenginys rastasÞemutiniame mieste ðalia pastato Nr. 13 (tvartelio) 100 . Tiesa, jis 5 pav. Stambi geleþinëbuvo naudojamas kaip durelës gyvuliams iðleisti á diendarþá, kilpa (prabajus),taèiau ir langams uþdengti tokie skydeliai tiko.rasta Mindaugo sostoGrindys. Gyvenamieji pastatai ir daugelis dirbtuviø turëjo piliakalnyjemedines grindis. Tiesiog ant þemës pavirðiaus buvo dedamibalkiai, ant kuriø daþniausiai statmenai áëjimui klotos iki 7 cm storio, gana plaèios(20–40 cm) lentos, daþniausiai puðinës. Vienu atveju kaip grindø balkiai buvo panaudotosnugriauto seno pastato stogo gegnës 101 . Kartais tarp þemës pavirðiaus irgrindø termoizoliacijos sumetimais buvo paliekamas ir dar pastorinamas skiedrø irþievës sluoksnis 102 . Árengti plûkto molio grindis Þemutiniame mieste, drëgnoje vidurinëjePajautos slënio dalyje, buvo sudëtinga. Galbût tokias grindis turëjo pastatai,stovëjæ sausiausioje Þemutinio miesto dalyje, aukðtumëlëje ðalia Neries, bei Aukðtutiniamemieste.Krosnys buvo árengtos gyvenamuosiuose pastatuose bei kai kuriose dirbtuvëse.Þemutinio miesto pastate Nr. 12 (gyvenamajame name), datuojamame XIV a. antràjapuse, rasti bene geriausiai iðlikusios krosnies griuvësiai. Krosnies pamatas – padas –nebuvo labai tvirtas. Já sudaro 2,2 × 2,2 m dydþio plûkto molio platforma, kurioje rastipavieniai akmenys. Kupolas buvo pastatytas ið akmenø ir molio skiedinio. Ties pakura,buvusia apie 30 cm aukðtyje nuo grindø, buvo tvirtesnis akmenø ir molioskliautas. Virðutinëje kupolo dalyje naudoti smulkesni akmenukai. Krosnies kûrenamosioskameros aukðtis, kaip spëjama, buvo apie 0,6 m. Kupolo skersmuo ties pamatu– apie 1 m, á virðø siaurëjantis 103 . Ši krosnis savo konstrukcija beveik niekuonesiskyrë nuo kitø Þemutiniame miesterandamø krosniø, tik kitose krosnysedaugiau akmenø pade, o kupolas lipdytasvien ið molio arba naudojant medinákarkasà. Medinës lentos buvo naudojamosformuojant krosnies padà, o kartais,papildomai dar apdrëbus moliu, èiair paliekamos 104 . Prie krosnies, buvusios96Ten pat, p. 12.97Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 41.98Kulikauskienë R. LIIR, b. 1097, p. 31.99Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 31.100Karnatka G. LIIR, b. 2219, p. 12.101Luchtanas A. LIIR, b. 1536, p. 18.102Luchtanas A. LIIR, b. 1318, p. 10.103Luchtanas A. LIIR, b. 2498, p. 13.104Luchtanas A. LIIR, b. 1318, p. 29–30.© www.llt.lt148

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISauksakalio dirbtuvëje, rasta moliniø tigliø fragmentø 105 . Tai liudija, kad krosnys naudotosne tik patalpoms šildyti, bet ir gamybos reikalams.Gyvenamieji namai daþniausiai atlikdavo ir dirbtuvës funkcijà (ypaè þiemosmetu). Iki ðiol Þemutiniame mieste aptikti keturiø iki 1365 m. egzistavusiø ir dviejøvëliau pastatytø gyvenamøjø namø likuèiai. Pastatai buvo vienos ar dviejø patalpø.Pagrindinis gyvenamojo namo atributas – krosnis.Didþiausias iki ðiol tirtas gyvenamasis namas – pastatas Nr. 10, stovëjæs kauladirbiosodyboje iki 1365 m. Pastato ilgis – 10,4 m, plotis – 4,4 m, vidinis plotas –38,4 m 2 . Prie namo laukujø durø buvo primityvus, stogeliu dengtas prieangis (2 ×1,4 m dydþio). Šalia prieangio rasta apversta gelda, irklas (?).Name buvo dvi patalpos. Ið lauko patenkama á pirmàjà, ðildomà, patalpà (plotas– 21 m 2 ), kurioje vyko intensyviausias gyvenimas – buvo gaminami dirbiniai iðkaulo ir rago, ornamentuojama berþo toðis, gaminamas valgis. Daugiausia puodøðukiø rasta ðalia krosnies. Krosnis stovëjo beveik tiesiai prieðais duris. Taip buvolengviau iðvëdinti patalpà nuo dûmø. Patalpos rytiniame kampe netoli krosnies stovëjomedinis kibiras, ðalia jo – molinis 200 ml talpos puodelis. Èia pat po lenta rastigaisro metu sudegusio parðelio griauèiai. Prie krosnies aptikta pabertø grûdø ir pelø.Á deðinæ nuo pagrindinio áëjimo buvo durys á antràjà, neðildomà, 18 m 2 plotopatalpà. Joje radiniø kur kas maþiau. Tikriausiai èia buvo gultai, ant kuriø bent jauvasarà miegojo namo gyventojai 106 .Vienos patalpos gyvenamasis pastatas Nr. 12 buvo kvadratinio plano, 6,4x6,4 mdydþio. Vidinis patalpos plotas – 36 m 2 . Ðio pastato krosnies pade lentomis buvosuformuota lentynëlë, kurioje rastas suduþæs puodas. Patalpoje prie sienos, beveik tiesiaiprieðais áëjimà, 1 m aukðtyje buvo pritvirtintas apie 3 m ilgio ir 1,2 m ploèiolentinis gultas. Prie gulto buvo pristumtas 3 m ilgio, 0,5 m ploèio ir 1 m aukðèiosuolas 107 . Tokiame 1,7 m ploèio gulte patogiai galëjo miegoti du þmonës. Panaðûs gultaiir prie jø pastatomi suolai iki ðiol naudojami kai kuriuose pietryèiø Lietuvos kaimuose.Panaðaus dydþio gyvenamajame pastate Nr. 15 buvo ne tik gyvenama ir dirbama,bet þiemà laikomi ir gyvuliø jaunikliai. Tikriausiai parðeliams skirtas gardelisrastas patalpos kampe. Lentinis gardelis árengtas þemiau grindø lygio, sutvirtintaskuoliukais. Gardelyje rastas mëðlo, buitiniø atliekø, rieðutø kevalø sluoksnis 108 . Gyvuliøjaunikliai buvo laikomi ir kituose gyvenamuosiuose namuose. Tai liudija jauminëti parðelio griauèiai, rasti pastate Nr. 10.Kiti Þemutiniame mieste tirti gyvenamieji namai buvo vienos patalpos (4,8 ×4,8, 4,2 × 5,8, 8,4 × 4,5 m dydþio). Visuose pastatuose rasta buities daiktø ir jø nuolauþø(peiliø, cilindriniø spynø, verpstukø ir pan.), keramikos ðukiø, gyvuliø kaulø.Daugelyje pastatø rasta gamybos atliekø (kaulo, rago droþliø, spalvotøjø metaløatraiþëliø ir pan.). Tikriausiai amatininkai dirbdavo gyvenamuosiuose pastatuosetik þiemà, kai neðildomose dirbtuvëse buvo ðalta arba kai sodyboje stovëjo tik vienasdaugiafunkcinis pastatas (gyvenamasisgamybinispastatas Nr. 11 kauladirbiosodyboje, XIV a. antroji pusë). Patalposbuvo apðvieèiamos balanomis, kuriønuodëguliø gausu visuose gyvenamuosiuosenamuose bei sodybø kiemuose 109 .105Ten pat, p. 30.106Luchtanas A. LIIR, b. 1536, p. 21–29.107Karnatka G. LIIR, b. 2219, p. 9–10.108Luchtanas A. LIIR, b. 2498, p. 15.109Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 13–15; b. 1318,p. 35–36; Vaièiûnienë D. LIIR, b. 3147, p. 6.© www.llt.lt149

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISGamybinës paskirties pastatai. Sodybose, be gyvenamojo namo, stovëjo iki 3 dirbtuviø(kauladirbio sodyba Þemutiniame mieste iki XIV a. 7-ojo deðimtmeèio). Didþiausiadirbtuvë rasta auksakalio sodyboje Þemutinio miesto ðiaurinëje dalyje (pastatasNr. 5). Jos dydis – 6,2 × 5,8 m. Tai vienintelis iki ðiol rastas negyvenamosios paskirtiespastatas, kuriame buvo krosnis, skirta ne tik patalpai ðildyti, bet ir spalvotiesiemsmetalams lydyti. Daugiausia ávairiø metalø atraiþëliø rasta vakariniame pastato kampe,kur, kaip spëjama, buvo varstotas. Pastatas turëjo grindis, o prie áëjimo ið laukopusës buvo prieklëtá primenanti dengta apie 1 m ploèio galerija 110 . Nors ði galerijakiek siauroka, joje buvo galima dirbti – stogas saugojo nuo saulës kaitros ir lietaus,o kruopðèiam auksakalio darbui reikalingos ðviesos èia pakako.Þemutinio miesto pastate Nr. 8, stovëjusiame kauladirbio sodybos teritorijoje,koncentravosi su berþo toðies ornamentavimu susijæ dirbiniai. Pastato dydis –4,7 × 4,1 m. Ðalia stovëjusiame pastate Nr. 9 (dydis 3,3 × 3,4 m) buvo apdirbamaskaulas ir ragas 111 . Toje paèioje sodyboje kiek atokiau stovëjo dar viena kaulo ir ragoapdirbimo dirbtuvë (pastatas Nr. 4). Jos dydis 3,8 × 2,5 m 112 . Visos dirbtuvës turëjomedines grindis.Tikriausiai kai kuriose dirbtuvëse, kaip ir etnografinëse klëtyse, vasarà miegodavodalis amatininkø ðeimos nariø.Tvartai. Didþiausias tvartas rastas auksakalio sodyboje Þemutiniame miesteXIV a. antrosios pusës sluoksnyje. Pastatas Nr. 7 buvo 5,2 × 2,5 m dydþio, suræstasið puðiniø ràstø. Plona vidinë sienelë skyrë já á dvi (8 m 2 ir 5 m 2 dydþio) patalpas.Ið mëðlo sudëties spëjama, kad maþesniojoje patalpoje buvo laikomi paukðèiai, odidesniojoje – galvijai arba kiaulës. Apie 1,5 m nuo pastato buvo didelë ûkinëduobë, á kurià ið tvarto subëgdavo srutos. Smëlyje liko apie 10 cm ploèio latakas 113 .Spëjamojoje kalvio sodyboje Þemutiniame mieste XIII a. – XIV a. pirmosiospusës sluoksnyje rastas maþytis tvartelis (pastatas Nr. 13), kurio dydis 2 × 2 m. Jametaip pat nebuvo grindø, taèiau visa patalpa iðklota nenuþievintais puðiniais ràstais,paklotos kelios lentos. Ðalia tvartelio buvo diendarþis, aptvertas vertikaliø kuolø tvora.Visas diendarþio plotas prikreiktas ðiaudø, vietomis padëtos lentos 114 . Visas diendarþioplotas dar nëra iðtirtas.Kartais vietoj tvartø buvo árengiamos paðiûrës ið vertikaliø kuolø ir tarp jøhorizontaliai sudëtø lentø. Viena tokia paðiûrë aptikta Þemutiniame mieste kauladirbiosodyboje ðalia dirbtuvës (pastato Nr. 9). Paðiûrës teritorijoje, uþëmusioje apie6 m 2 , rasta daug gyvuliø mëðlo 115 .Pirtis (pastatas Nr. 2) rasta Þemutiniame mieste XIV a. antrosios pusës sluoksnyje.Pastatas suræstas ið puðiniø ràstø ir uþima 4,8 × 4,82 m 2 dydþio plotà. Medinësgrindys buvo suklotos ið plaèiø puðiniø lentø. Á kairæ nuo áëjimo, kampe, stovëjo1,6 × 1,3 m dydþio krosnis, sukrauta ið akmenø be jokio molio skiedinio. Kruopðèiaisukrauti ávairaus dydþio akmenys sudarë krosnies skliautà. Ið trijø pusiø krosnieskonstrukcija sustiprinta papildomomislentø sienelëmis. Ties pakura vietoj mediniøgrindø buvo plûkto molio ir akmenøgrindinëlis. Ðalia krosnies rastamasyvaus vertikalaus stulpo liekanø. Ðisràstas prilaikë atraminæ sienelæ ir tik-110Luchtanas A. LIIR, b. 1318, p. 28–30.111Luchtanas A. LIIR, b. 1536, p. 14–16.112Luchtanas A. LIIR, b. 1318, p. 10–11.113Ten pat, p. 37–38.114Karnatka G. LIIR, b. 2219, p. 11–13.115Luchtanas A. LIIR, b. 1536, p. 20.© www.llt.lt150

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISriausiai plautus. Vienintelis pirties viduje rastas daiktas – medinis kaušelis su rankena-kabliu,skirtas vandeniui iš kubilo semti 116 .Pirtis stovëjo atokiau nuo kitø pastatø miesto pakraðtyje. Aplink pirtá buvodegësiø ir nuodëguliø sluoksnis, susidaræs valant ið krosnies degimo produktus.Aplink pirtá rasta daugiau nei deðimt berþiniø vantø (ilgis – apie 50 cm), kuriø dalissuriðta liepos karnomis.Nuo pirties link Þemutinio miesto vakariniame pakraðtyje buvusios uþpelkëjusiospievos vedë akmenimis grástas takelis. Tikriausiai ten buvo iðkasta kûdra,kurioje maudësi pirtyje pasikaitinæ þmonës. Ðalia takelio rasti èia augusiø juodalksniøkelmai. Vienas juodalksnis buvo graþus, dvikamienis 117 .Tualetas. Spëjama, kad tualeto liekanomis laikytina apie 4 m nuo pirties rastaduobë (skersmuo – 1,2 m, gylis – 0,5 m), kurios pakraðtyje rastos dvi apie 25 cmploèio lentos. Duobës uþpildas – ruda þemë be jokiø radiniø. Pasitaikë tik vaisiøkauliukø 118 .Šulinys taip pat buvo netoli pirties. Šulinio rentinys (1 × 0,9 m dydþio) buvosudëtas ið trijø puðiniø ir vieno juodalksninio ràsto. Rentinys viso labo vieno vainiko,taèiau jau siekë gruntinio vandens lygá 119 . Tikriausiai ðio seklaus ðulinëlio vanduobuvo naudojamas tik pirties reikmëms, nes netoli pelkës, pirties ir spëjamos iðvietësbuvusio ðulinio vandens kokybë negalëjo bûti gera. Taigi klausimas, ið kur buvogaunamas geriamasis vanduo viduramþiø Kernavës mieste, lieka atviras. Tikriausiainaudotas Pajautos upelio ir Pilies kalno ðlaituose bei gretimose raguvose trykðtanèiøðaltiniø vanduo. Galbût naudotas ir Neries upës vanduo, nes þinoma, kad dar prieðAntràjá pasauliná karà vandená tiesiai ið upës sëmë ir naudojo maistui gaminti kaikuriø ðalia Kernavës esanèiø kaimø gyventojai.Buities atspindþiaiÐioje straipsnio dalyje apþvelgsime gana gausiai Kernavëje randamus papuoðalus,buities daiktus bei pavienius drabuþiø fragmentus, taip pat pasistengsime,remdamiesi turimais duomenimis, atsekti to laiko kernaviðkiø mitybos bruoþus.Buities daiktaiBuityje naudoti daiktai ir jø nuolauþos yra gausiausia (po keramikos ðukiø)Kernavëje aptiktø dirbiniø grupë. Dalis jø sunkiai atsiejami nuo amatininkø árankiø.Daugiafunkciniai daiktai, naudoti kasdienëje buityje ir specializuotoje gamyboje –peiliai (maisto ruoðimas, medþio, kaulo, rago droþimas, kiti darbai), þirklës (plaukø,vilnø, audiniø, odø kirpimas), statinës ir kubilai (vandens, maisto atsargø laikymas,kaulo ir rago minkðtinimas). Galimos prielaidos ir apie kitø daiktø daugiafunkcinápanaudojimà.Peiliai yra bene gausiausiai aptinkami viduramþiø buities daiktai. Keliasdeðimtgeleþiniø peiliø rasta mieste, piliakalniuose, Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne.Beveik visi peiliai yra átveriamieji, vosvos lenktomis paplatintomis nugarëlëmis(6 pav.). Gelìþtës – trikampio, áko-Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 30–33.116117Ten pat, p. 34–35.tës – keturkampio skersinio pjûvio. Labiausiaibuvo paplitæ 12–13 cm ilgio Ten pat, p.118Ten pat, p. 35.11937.© www.llt.lt151

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISpeiliai, bet pasitaikë ir didesniø. Mindaugososto piliakalnyje aptikti 15,4,15,5, 16,0, 16,5 cm ilgio (su ákote) peiliai120 . Didþiausias peilis aptiktas Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynokape Nr. 118. Mirusiojo dubens srityje buvo padëtas 6 pav. Geleþinis19,5 cm ilgio (ákotës ilgis – 5 cm) peilis, kurio geleþtës plotis átveriamasis peilis,plaèiausioje vietoje siekë 1,7 cm 121 . Galbût didþiausi peiliai galëjobûti naudojami ir kovos tikslams. Maþiausias, vos 5,9 cm sosto piliakalnyjerastas Mindaugoilgio (su ákote) peiliukas aptiktas Þemutiniame mieste. Jo geleþtësplotis – 8 mm, nugarëlës storis – 2 mm 122 . Analogø kituose Kernavës archeologijospaminkluose neturi. Aukuro kalno piliakalnyje rastas átveriamasis peilistiesia nugarële su grioveliu kraujui nuleisti geleþtës virðutinëje dalyje. Jo matmenys– 136 × 17 × 2 mm 123 . Peiliø ákotës sudarë 10–30% bendro peilio ilgio. Daþniausiaiákotës tiesios, kartais kiek uþlenktos. Geleþèiø plotis – 1–1,8 cm, nugarëliøplotis – 0,13–0,45 cm.Dalis peiliø skyrësi nuo áprastø buitiniø peiliø ir buvo specializuoti atskirøamatininkø árankiai. Pavyzdþiui, ið gana gausios (20 vnt.) peiliø kolekcijos, surinktoskauladirbio sodyboje Þemutiniame mieste, bent dalis jø, remiantis Novgorode aptiktomisanalogijomis, laikytini ne buitiniais, bet specialiai kaului ir ragui apdirbti pagamintaispeiliais 124 .Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne dvideðimt aðtuoniuose kapuose rasta 30 peiliø(neskaitant kape Nr. 160 aptikto kovos peilio bei kapinyno teritorijoje atsitiktinairastø peiliø). Negalutiniais duomenimis, peiliai kiek daþniau dëti á moterøkapus. Daugeliu atvejø peiliai rasti mirusiøjø dubens srityje 125 . Rasta keletas odiniøpeiliø makðtø (aptariamos straipsnio dalyje „Drabuþiai, papuoðalai ir aprangoselementai“).Peiliai turëjo medines, kaulines arba ragines rankenas. Þemutiniame miesterasta kaulinë peilio rankena su nulûþusia geleþine ákote viduje 126 . Aptikta ir daugiaumediniø, kauliniø bei raginiø peiliø rankenø fragmentø.Rastas tik vienas buitinis kriauninispeilis. Mindaugo sosto piliakalnyjeaptikto peilio virðûnë bei kriauninë dalisties antràja skylute yra nulûþusios,aðmenys iðtrupëjæ. Iðlikusios dalies ilgis– 12,5 cm. Peiliukas tiesia nugarële,geleþtës storis ties nugarële – 0,03 cm 127 .Tame paèiame piliakalnyje rasta keturkampëkaulinë plokðtelë – peilio kriaunelës.Plokðtelë puoðta pakraðèiuose árëþtomislinijomis, o vidurinë dalis – dviejøbangeliø ornamentu. Plokðtelë 5,1 cmilgio, 1,7 cm ploèio, 0,3 cm storio 128 .Galàstuvai taip pat aptinkami ganadaþnai. Piliakalniuose ir mieste rastadaugiau nei 30 galàstuvø bei stambiø jø120Kulikauskas P., Luchtanas A. LIIR, b. 700,p. 45; Kulikauskienë R., Kulikauskas P. LIIR,b. 975, p. 31–33.121Vëlius G. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynas.1996 m. archeologiniø tyrinëjimø ataskaita, LIIR(toliau – Vëlius G. LIIR), b. 2648, p. 33.122Luchtanas A. LIIR, b. 1644, p. 35.123Luchtanas A. LIIR, b. 2230, p. 29.124Jarockis R. Kauliniø-raginiø dirbiniø gamybaKernavëje XIII–XIV a. (toliau – Jarockis R. Kauliniø-raginiø…),Lietuvos archeologija, Vilnius, 1992,t. 2, p. 172.125Vëlius G. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynas ir…,Baltø archeologija, 1998, nr. 1(11–12), p. 33–39.126Ten pat, p. 35.127Kulikauskienë R. Kernavë. Piliakalnio „Mindaugosostas“ tyrinëjimai 1980 m. Ataskaita, LIIR,b. 789, p. 37.128Kulikauskas P., Luchtanas A. LIIR, b. 700,p. 47.© www.llt.lt152

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISnuolauþø 129 . Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne kape Nr. 131 rastasvienas galàstuvas su skylute pakabinti 130 . Dar vienas panaðusnuduþæs galàstuvas atsitiktinai rastas kapinyno teritorijoje131 . Galàstuvai gaminti ið akmens, daþniausiai pailgi, netaisyklingosstaèiakampio formos, iki 10 cm ilgio. Stambus pailgasgalàstuvas (7 pav.) rastas Þemutiniame mieste kauladirbio sodyboskieme. Jis veikiausiai skirtas kauladirbio árankiams aðtrinti.Galàstuvo ilgis – 16,4 cm, plotis – 6,5 cm, aukštis –2,3 cm 132 .Šaukštai ir samteliai buvo gaminami ið minkðto medþio(daþniausiai – liepos) medienos. Þemutiniame mieste rastasaplûþæs ðaukðtas. Jo matmenys 68 × 20 × 14 mm 133 . Taip patrasti du mediniø samteliø (kauðeliø) fragmentai 134 . Pirtyje (pastateNr. 2) aptiktas samtelis su rankena-kabliu 135 . Mediniokaušo fragmentas rastas sodyboje Aukštutiniame mieste 136 . Pavieniøsamteliø nuolauþø rasta ir kitose miesto vietose 137 .Moliniai indai aptariami straipsnio dalyje „Puodininkystë“.Importinës keramikos fragmentai apþvelgti straipsnio dalyje„Prekyba ir piniginë apyvarta“.Medinës lëkðtës ir dubenëliai, skirti maistui patiekti, buvogaminami skaptavimo ir tekinimo bûdu. Mieste rasta keliolikaávairaus dydþio lëkðèiø ir dubenëliø fragmentø 138 . Didþiausiodubenëlio, rasto Þemutiniame mieste, tekinto ið àþuolo medienos,sieneliø storis – 14 mm 139 . Èia taippat rasta pusë tekinto àþuolinio indodangèio, kurio skersmuo – 20 cm, storis– 1,5 cm 140 . Mediniai indai tikriausiaibuvo naudojami reèiau nei moliniai.Be to, jø randama maþai dël tos prieþasties,kad sulûþæ mediniai indai galëjobûti panaudojami kurui.Þalvariniai indai buvo brangûs,prabangà liudijantys daiktai. Manoma,kad jie ne áveþtiniai, bet vietinës gamybos141 . Kernavëje rasta apie dvi deðimtisþalvariniø indø liekanø. Daugiau nei pusëjø koncentravosi Aukuro kalno piliakalnyje142 . Pavieniai fragmentai aptiktiMindaugo sosto piliakalnyje 143 bei Þemutiniamemieste 144 . Indø sieneliø storis– apie 1,5 mm. Dël radiniø menkumoatkurti indø formos neámanoma.Stikliniai indai taip pat laikomiprabangos daiktais. Aukuro kalno piliakalnyjebei papëdëje rastos 63 stikliniø7 pav. Akmeninisgalàstuvas, rastasÞemutiniame mieste129Karnatka G. LIIR, b. 2219, p. 26; KulikauskienëR. LIIR, b. 789, p. 37–38; Luchtanas A.LIIR, b. 1318, p. 49–63; Luchtanas A. LIIR,b. 1536, p. 16, 28; Luchtanas A. LIIR, b. 1644,p. 16, 27; Vaièiûnienë D. LIIR, b. 3147, p. 9,11; Vaièiûnienë D. LIIR, b. 3304, p. 13–21.130Vëlius G. LIIR, b. 2648, p. 38.131Vëlius G. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynas.1998 m. archeologiniø tyrinëjimø ataskaita, LIIR,b. 3154, p. 40.132Luchtanas A. LIIR, b. 1318, p. 63.133Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 52.134Karnatka G. Pajautos slënyje, Ðirvintø r., tyrinëjimai1992 m. Ataskaita, LIIR, b. 2020, p. 87.135Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 32.136Vaièiûnienë D. LIIR, b. 3304, p. 19.137Luchtanas A. LIIR, b. 1644, p. 23, 45.138Luchtanas A. LIIR, b. 1536, p. 92–93; LuchtanasA. LIIR, b. 1644, p. 44–46; VaièiûnienëD. LIIR, b. 3147, p. 11; Vaièiûnienë D. LIIR,b. 3304, p. 14–21.139Luchtanas A. LIIR, b. 1644, p. 43.140Luchtanas A. LIIR, b. 1536, p. 90.141Zabiela G. Lietuvos medinës…, p. 156.142Luchtanas A. LIIR, b. 2032, p. 21; LuchtanasA. LIIR, b. 2230, p. 22–33.143Kulikauskienë R. LIIR, b. 992, p. 36–38.144Karnatka G. LIIR, b. 2219, p. 25; LuchtanasA. LIIR, b. 1644, p. 19.© www.llt.lt153

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISindø ðukës liudija apie importà ið Arabø kraðtø. Daugiausia tai 90–100 mm skersmenstauriø fragmentai. Ðie radiniai aptarti straipsnio dalyje „Prekyba ir piniginëapyvarta“. Trys nedidelës gelsvo stiklo ðukës rastos ávairiose Þemutinio miesto vietose145 . Dar viena þalsvo atspalvio stiklinio indo ðukë rasta Mindaugo sosto piliakalnyje146 . Stiklinio indo fragmentas ir þalio stiklo ðukë rasta sodybos kieme Aukðtutiniamemieste 147 . Tikriausiai vienintelis Kernavëje naudotas stikliniø indø tipasbuvo taurës, ið kuriø buvo geriama puotø metu.Krepðiai bei indai ið liepos karnø ir berþo toðies. Tokie dirbiniai tiko uogauti,grybauti, sudëti rieðutus. Visi jø fragmentai aptikti ávairiose miesto vietose. Þemutiniamemieste rasti plokðèiadugnio krepðelio, pinto ið liepos karnø, likuèiai. Krepðelio,kurio skersmuo 32 cm, pakraðèiai tvirtumo dëlei buvo apsiûti berþo toðimi 148 .Gatvëje palei tvorà aptiktas krepðio ið karnø pakraðtëlio lankas be toðiniø sutvirtinimø149 . Neaiškaus dydþio ir formos tošinio dirbinio fragmentas rastas kauladirbiosodybos kieme 150 . Sodybos kieme Aukštutiniame mieste aptikta dalis medinio indo,kurio dugnas buvo medinis, o ðonai – ið liepos karnø. Greta aptiktas toðinio indofragmentas 151 .Mediniai kibirai, kubilai ir statinës plaèiai naudotos buityje. Daþniausiai aptinkamitik pavieniai jø ðulai. Vandeniui laikyti skirtas kibirëlis (aukðtis – 19 cm,sieneliø storis – 1,3 cm) stovëjo gyvenamojo namo (pastatas Nr. 10, Þemutiniamemieste) ðildomos patalpos kampe netoli krosnies. Ðalia buvo padëtas molinis puodelis152 . Tame paèiame pastate rastas statinës dugnas, kurio skersmuo – 42,5 cm,storis – 2,2 cm 153 . Sodybos kieme rasta ir daugiau panaðiø dugnø bei ðonø fragmentø154 . Uþ tvoros gatvës grindinyje rasta didesnë pusë medinio dangtelio, kurioskersmuo – 22 cm, storis – 1,5 cm 155 . Keletas panaðiø dugneliø fragmentø rastasodybos kieme Aukštutiniame mieste 156 . Kartais statinës turëjo skyles, uþkemðamasmediniais kamðèiais, kuriø skersmuo – 1–3 cm, aukðtis – 5–10 cm 157 . Statinësegalëjo bûti laikomi ávairûs skysèiai, grûdai, maisto atsargos. Kauladirbio sodyboskieme stovëjusi statinë buvo naudojama kaului ir ragui minkðtinti.Gelda, skobta iš medþio kamieno,rasta Þemutiniame mieste kauladirbiosodybos kieme, ðalia áëjimo á gyvenamàjánamà (pastatà Nr. 10). Ji gulëjoapversta dugnu á virðø 158 . Tikriausiai geldabuvo naudojama drabuþiams ir kitiemsdaiktams ið drobës skalbti.Bruktuvë, pagaminta ið medþio,rasta Þemutiniame mieste atremta á kauladirbiosodybos tvorà ið gatvës pusës.Tai skalbimo árankis. Bruktuvës priekinëpaplatinta dalis asimetriðka, staèiakampioskersinio pjûvio. Rankena apvali,2–3,5 cm skersmens. Bruktuvës ilgis(su rankena) – 41 cm, plotis – iki 7 cm 159 .Liþës, skirtos duonai á krosná paðauti,rastos mieste. Ið viso aptiktos trys145Luchtanas A. LIIR, b. 1318, p. 61; LuchtanasA. LIIR, b. 1536, p. 51; Luchtanas A. LIIR,b. 1644, p. 33.146Kulikauskienë R., Kulikauskas P. LIIR,b. 975, p. 34.147Vaièiûnienë D. LIIR, b. 3304, p. 11, 13.148Luchtanas A. LIIR, b. 1644, p. 44.149Luchtanas A. LIIR, b. 1318, p. 66.150Karnatka G. LIIR, b. 2219, p. 25.151Vaièiûnienë D. LIIR, b. 3304, p. 16, 20.152Luchtanas A. LIIR, b. 1536, p. 25, 91.153Ten pat, p. 89.154Luchtanas A. LIIR, b. 1318, p. 50–67.155Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 54.156Vaièiûnienë D. LIIR, b. 3304, p. 16, 19.157Luchtanas A. LIIR, b. 1536, p. 28–29; LuchtanasA. LIIR, b. 1644, p. 43; Vaièiûnienë D.LIIR, b. 3304, p. 21.158Luchtanas A. LIIR, b. 1536, p. 90.159Luchtanas A. Pajautos slënio Kernavëje, Ðirvintør., tyrinëjimai 1986 m. Ataskaita, LIIR, b. 1280,p. 54.© www.llt.lt154

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISmedinës liþës 160 . Ið jø tik viena visa iðlikusi.Jos bendras ilgis – 132 cm, apvalauskoto ilgis – 79 cm. Priekinë liþësdalis uþapvalinta, 14,5 cm ploèio,iki 4,2 cm storio 161 .Medinës buoþelës, randamos miestePajautos slënyje, daþniausiai buvo gaminamosið àþuolo, turëjo kotelius. Buoþeliø skersmuo – 5,5–9,3 cm, koteliai daþniausiai nulûþæ. Vienintelis iðlikæs sveikas 8 pav. Geleþiniskotelis buvo 23 cm ilgio. Koteliø skersmuo – 1–1,5 cm. Ið viso dviašmenis skiltuvas,rasta apie deðimt buoþeliø bei jø fragmentø 162 . Ðiø buoþeliø rastas Aukuro kalnopaskirtis nëra aiðki. Galbût jos naudotos kaip grûstuvës maistuigaminti.piliakalnyjeGeleþiniø skiltuvø rasta labai nedaug. Aukuro kalno piliakalnyje aptiktas ovaloformos dviašmenis skiltuvas (8 pav.), kurio matmenys – 7,5 × 2,7 × 0,6 cm 163 . Netolieseaptiktas titnagas nuo skiltuvo 164 . Labai panašus (tik kiek maþesnis) skiltuvasrastas Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyno kape Nr. 131. Ðalia skiltuvo gulëjo du apdauþytititnago gabalëliai 165 . Tame pat kapinyne trijuose kapuose rasta po vienà neaiðkiosformos labai sunykusá skiltuvo fragmentà ir titnago gabalëlá 166 . Vieno vienašmenioskiltuvo fragmentas 167 bei keli titnago gabalëliai aptikti ávairiose Þemutinio miestovietose 168 . Taip pat vienas neblogai iðlikæs (matmenys – 4,5 × 0,9 × 0,4 cm) bei vienassunykæs skiltuvas rasti sodybos kieme Aukštutiniame mieste 169 .Balanos. Patalpoms apðviesti naudotos balanos. Jø randama daugelyje miestovietø, visø pirma gyvenamuosiuose namuose ir kiemuose. Daugelis balanø apdegusios170 . Aukðtutinio miesto sodybos kieme rastas apdegusiø balanø pundelis 171 .Geleþinës þirklës, naudotos viduramþiø Kernavëje, buvo dviejø pagrindiniøtipø: spyruoklinës ir dvinarës. Spyruoklinësþirklës (9 pav.), savo forma beveikneiðsiskirianèios nuo iki ðiol naudojamøavims kirpti skirtø þirkliø, rastos Þemutiniamemieste auksakalio sodyboje. Jøilgis – 16,1 cm, kilpos skersmuo –3,2 cm, aðmenø plotis – 1,6 cm, nugarëliøstoris – 0,2 cm 172 . Labai panaðiosþirklës aptiktos Mindaugo sosto piliakalnyje173 . Antrasis þirkliø tipas – dvinarësþirklës (10 pav.). Jos labai panaðiosá dabar naudojamas þirkles. Rastosspëjamojoje alkvietëje prie Neries, lauþavietëjeNr. 1. Ðiø þirkliø ilgis – 15,1 cm,aðmenø ilgis – 9 cm, plotis – 1 cm, nugarëliøstoris – 0,3 cm, kilpø pirðtamsskersmuo – 3 cm 174 .Geleþiniø skustuvø fragmentai tyrinëjimømetu daþnai bûna sunkiai at-160Luchtanas A. LIIR, b. 1644, p. 43; KarnatkaG. LIIR, b. 2219, p. 27.161Luchtanas A. LIIR, b. 1644, p. 43.162Karnatka G. LIIR, b. 2219, p. 27; LuchtanasA. LIIR, b. 1536, p. 94; Luchtanas A. LIIR,b. 1644, p. 43, 46.163Luchtanas A. LIIR, b. 2032, p. 21.164Luchtanas A. LIIR, b. 2230, p. 28.165Vëlius G. LIIR, b. 2648, p. 38.166Vëlius G. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynas ir…,ten pat, p. 44.167Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 52.168Karnatka G. LIIR, b. 2219, p. 24; LuchtanasA. LIIR, b. 1644, p. 7–9.169Vaièiûnienë D. LIIR, b. 3304, p. 12, 15.170Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 13–15; LuchtanasA. LIIR, b. 1318, p. 35–36; Luchtanas A.LIIR, b. 1644, p. 7–9.171Vaièiûnienë D. LIIR, b. 3147, p. 6.172Luchtanas A. LIIR, b. 1318, p. 48.173Kulikauskas P., Luchtanas A. LIIR, b. 700,p. 33; Zabiela G. Lietuvos medinës…, p. 134.174Luchtanas A., Merkytë I., Abaravièius G.LIIR, b. 1659, p. 9.© www.llt.lt155

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKIS9 pav. Geleþinësspyruoklinës þirklës,rastos Þemutiniamemieste10 pav. Geleþinësdvinarës þirklës,rastos spëjamojojealkvietëje Neriespakrantëjefragmentas, rastasskiriami nuo peiliø liekanø. Mindaugo sosto piliakalnyje rasto Þemutiniame miesteskustuvo nugarëlë tiesi, aðmenys ágaubti. Ákotë nunykusi. Skustuvoilgis – 9,4 cm, plotis – 2,5 cm, nugarëlës storis – 0,4 cm 175 . Dar vienas panašusskustuvas rastas sodybos kieme Aukðtutiniame mieste. Jo ilgis – 9,2 cm, plotis –1,1 cm, nugarëlës storis – 0,4 cm 176 .Šukos buvo gaminamos iš medþio. Þemutiniame mieste rastos dvejos dvipusësðukos, kuriø vienoje pusëje buvo ilgesni, stambesni, reèiau iðdëstyti, o kitoje pusëje –trumpesni, maþesni, tankiau iðdëstyti dantukai. Ûkinëje duobëje prie kauladirbio namorasta sulûþusiø ðukø dalis 177 (11 pav.). Netoliese rastas nedidelis ðukø vidurinës dalies,puoðtos viengubø akuèiø ornamentu, forma panaðiu á kalavijo skersiná, fragmentas 178 .Auksakalio sodybos kieme aptiktos geriau iðlikusios ðukos lenktais ðonais, suiðpjova per vidurá 179 . Kernavëje rastø ðukø ilgis siekë 6 cm, plotis – 3,5 cm, storis –1,1 cm. Tikriausiai buvo naudojamos ir didesnës ðukos, kuriø vidurinë dalis galëjobûti puoðta ávairiais apkalëliais.Šluotos rastos Aukðtutinio miesto sodybos kieme. Èia aptiktos dvi ðluotos, kuriøviena suriðta odiniu dirþeliu. Taip pat aptiktas pagalys (tikriausiai ðluotos kotas),ant kurio likæs raiðtis ið liepos karnø 180 .Spynos ir raktai taip pat skiriamiprie buities daiktø, nes naudoti ne tikpastatø durims, bet ir skrynioms rakinti.Daþniausiai randamos pakabinamosioscilindrinës spynos, atskiros jø dalysbei raktai (12 pav.). Ðios spynos gamintosvietoje. Tai liudija Þemutiniomiesto pietinëje dalyje (netoli Neries)aptiktas aðtuoniø spynø lobis bei ðiameplote gausiai randamos atskiros jødalys 181 . Cilindriniø spynø dalys bei raktairandami ir kitose miesto vietose, Aukurokalno, Mindaugo sosto, Pilies kalnopiliakalniuose 182 , Kernavës–Kriveikið-11 pav. Dvipusiømediniø ðukø175Kulikauskienë R. LIIR, b. 789, p. 39.176Vaièiûnienë D. LIIR, b. 3304, p. 19.177Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 52.178Karnatka G. LIIR, b. 2219, p. 25.179Luchtanas A. LIIR, b. 1536, p. 30.180Vaièiûnienë D. LIIR, b. 3147, p. 6.181Luchtanas A. Kapinynas ir gyvenvietë Kernavëje,Pajautos slënyje (Mitkiðkiø vnk.). 1990 m.tyrinëjimø ataskaita, LIIR, b. 1727, p. 13–27; LuchtanasA. Kapinynas ir gyvenvietë Kernavëje, Pajautosslënyje (Mitkiðkiø vnk.). 1991 m. tyrinëjimøataskaita, LIIR, b. 1826, p. 4.182Kulikauskas P., Luchtanas A. LIIR, b. 700,p. 44–47; Kulikauskienë R. LIIR, b. 992, p. 32–40; Luchtanas A. LIIR, b. 2032, p. 19–28;Luchtanas A. LIIR, b. 2230, p. 26–31; VaièiûnienëD. LIIR, b. 3147, p. 911; VaièiûnienëD. LIIR, b. 3304, p. 13–22.© www.llt.lt156

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISkiø kapinyne 183 . Cilindrinës spynos plaèiainaudotos viduramþiø Lietuvoje beikaimyniniuose kraðtuose 184 . Tikriausiainaudotos ir neiðlikusios medinës sklàstys,iki XX a. naudotos Lietuvos gyventojøbuityje.Þemutinio miesto kauladirbio sodybosteritorijoje aptiktà geleþiná dirbinátyrinëjimø autorius laiko skryniosspynos raktu 185 . Kernavëje naudotø plokðèiøjø spynø raktø rastaMindaugo sosto, Aukuro kalno (13 pav.) piliakalniuose 186 , Kernavës–Kriveikiðkiøkapinyne 187 .Viduramþiø Lietuvoje þalvariniai raktai buvo naudojamiir kaip simboliniai papuoðalai. Simboliniø raktø dalimis laikomosþalvariniø raktø galvutë ir kojelë (14 pav.), rastos pietinëjeÞemutinio miesto dalyje 188 . Panašaus þalvarinio rakto fragmentasrastas Aukštutiniame mieste 189 .Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne aðtuoniuose mergaièiøir jaunø moterø kapuose rasta 17 raktø (dar 12 raktø bei jøfragmentø aptikta pavieniø – ið suardytø kapø), kuriø dauguma– plokðèiøjø spynø raktai, pagaminti ið ðvino–alavo (?)lydinio. Kape Nr. 21 toks raktas aptiktas kartu su geleþiniaiscilindriniø spynø raktais. Ðis raktas turi analogà, rastà kauladirbiosodyboje Þemutiniame mieste. Abu raktai buvo nulietitoje paèioje liejinio formoje. Tai yra konkretus, apèiuopiamasryðys tarp miesto ir kapinyno. G. Vëlius spëja, kad tokie raktaigalëjo bûti naudojami buityje nesudëtingo mechanizmo spynomsnuo vaikø rakinti. Kapinyne randami raktai gali bûtilaikomi ir simboliniais, taèiau nuo tipiðkø simboliniø ákapiøjie skiriasi tuo, kad yra ne miniatiûriniai, bet natûralaus dydþio190 . Tad yra galimas dar vienas ðiøraktø paskirties paaiðkinimas – galbûttai raktai nuo kraièio skryniø spynø, juolabkad tokie raktai randami tik mergaièiøir jaunø moterø kapuose. Lietuvojeskryniø atsiradimas, remiantis etnografijosduomenimis, datuojamas XVI a. 191Baltarusijos teritorijoje jau XV a. buvoplaèiai paplitusios spynomis rakinamosskrynios ir dëþutës, skirtos brangiemsdaiktams laikyti 192 . Tad visiðkai tikëtina,jog jau XIV a. paprasèiausios rakinamosskrynios galëjo bûti þinomos ir Kernavëje.12 pav. Cilindrinësspynos korpusas,mechanizmo dalisbei raktas, rastiÞemutiniame mieste13 pav. Þalvarinisplokðèiosios spynosraktas, rastas Aukurokalno piliakalnyje183Vëlius G. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynas ir…,ten pat, p. 44–45; Vëlius G. LIIR, b. 2648, p. 41.184Skuèienë A., Steponavièienë D. Spynos ir raktaiVilniaus Þemutinëje pilyje (toliau – SkuèienëA., Steponavièienë D. Spynos ir raktai…),Baltø archeologija, 1996, nr. 1(8), p. 14–15; ZabielaG. Lietuvos medinës…, p. 120–121.185Karnatka G. LIIR, b. 2219, p. 24.186Kulikauskas P., Luchtanas A. LIIR, b. 700,p. 44; Luchtanas A. LIIR, b. 2230, p. 29.187Vëlius G. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynas ir…,ten pat, p. 44–45.188Luchtanas A. LIIR, b. 1727, p. 18.189Vaièiûnienë D. LIIR, b. 3304, p. 15.190Vëlius G. Kernavës miesto… Daktaro disertacija,p. 89–90.191Milius V. Skrynia, TLE, Vilnius, 1988, t. 4, p. 32.192Aðõåàëîãiÿ i íóìiçìàòûêà Áåëàðóñi. Ýíöûêëàïåäûÿ,Ìiíñê, 1993, c. 566.© www.llt.lt157

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISDrabuþiai, papuošalai ir aprangos elementaiKokius drabuþius dëvëjo kernaviðkiai viduramþiais, daþniausiai galime tik numanyti,remdamiesi analogijomis kituose archeologijos paminkluose, nes aptiktos audiniøliekanos yra labai menkos. Kur kas daugiau galime pasakyti apie avalynæ beiaksesuarus (dirþus, pinigines ir kt.). O papuoðalø Kernavëje rasta labai daug. Ið jøsvarbià vietà uþëmë importiniai, daþnai technologiðkai sudëtingi dirbiniai. Papuoðalai,o ypaè jø kompleksai kapuose, liudija gana didelæ turtinæ diferenciacijà.Didþioji dalis XIII–XIV a. datuojamø papuoðalø bei labai daug aprangoselementø rasta Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne. Ðiuos radinius labai iðsamiai irdetaliai aptarë G. Vëlius, pateikdamas ne tik radiniø apraðymus, bet ir aptardamasjø kilmæ, gamybos technologijas, taip pat galimà simbolinæ dalies ðiø ákapiø reikðmæ193 . Todël pateiksime tik trumpà Kernavëje aptinkamø XIII–XIV a. drabuþiø, papuoðaløir aprangos elementø apþvalgà, panaudodami ne tik kapinyno, bet ir miestobei piliakalniø komplekso tyrimø duomenis.Drabuþiø liekanø rasta itin maþai. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne aptikti dudidesni vilnoniø audiniø gabaliukai 194 bei kelios importinës apgalviø juostelës (jasaptarsime kalbëdami apie apgalvius). Drabuþiø neðiosenà galimabandyti atsekti tik pagal prie jø derintus papuoðalus. Galimamanyti, kad Kernavës gyventojai rengësi panaðiai kaip ir ki-sagos su àselëmis,14 pav. Þalvarinëstø to meto Rytø Lietuvos vietoviø ir ypaè Vilniaus gyventojai 195 , rastos Kernavës–taèiau labai nemaþai analogijø randama ir rytø slavø miestuose. Kriveikiðkiø kapinynoÁ Kernavæ buvo atveþta audiniø ið Vakarø Europos, kuriuosgalëjo ásigyti tik patys turtingiau-kape Nr. 131si þmonës. Tai liudija Aukuro kalno piliakalnyjerastos ðvininës prekiø plombos.Sagos turëjo dvejopà paskirtá. Josbuvo ne tik siuvamos prie drabuþiø, kadbûtø galima juos uþsegti, bet ir veriamosá vërinius. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynekapo Nr. 18 vërinyje kartu su stiklokaroliais bei kauri kriauklëmis buvoáverta emalinë (?) sagutë su þalvarine àsele196 . Be to, kapinyne rasta 31 saga, kuriødauguma – þalvarinës (14 pav.), kai kurios– alavo–ðvino lydinio, apvalios arbakriauðës formos su àselëmis prisiûti.Tokios plaèiai Rytø Europoje paplitusiossagos, kapinyne rastos vyrø ir moterøkapuose kaklo arba dubens srityje, naudotosmarðkiniams susegti. Sagø skersmuo– 6–14,5 mm 197 . Viena alavo–švinolydinio saga su àsele rasta pietinëje Þemutiniomiesto dalyje (arèiau Neries) 198 .Avalynë. Kernavëje rasta avalynëlabai panaði á Vilniuje, Þemutinës pilies193Vëlius G. Kernavës miesto… Daktaro disertacija,p. 54–90.194Vëlius G. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynas ir…,ten pat, p. 43; Vëlius G. LIIR, b. 2648, p. 34.195Volkaitë-Kulikauskienë R. Senovës lietuviø drabuþiaiir jø papuoðalai (I–XVI a.), Vilnius, 1997(toliau – Volkaitë-Kulikauskienë R. Senovës lietuviødrabuþiai…).196Vëlius G. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynas ir…,ten pat, p. 38.197Vëlius G. Kernavës miesto… Daktaro disertacija,p. 94.198Luchtanas A. Kapinyno ir gyvenvieèiø Pajautosslënyje Kernavëje 1996 m. tyrinëjimø ataskaita,LIIR, b. 2674, p. 8.© www.llt.lt158

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKIS15 pav. Sidabrinëspaauksuotos apgalvioplokðtelës, rastosKernavës–Kriveikiðkiøkapinyno kapeNr. 125teritorijoje, rastà apavà, o ðis savo ruoþtu turi tiesiogines analogijas Novgorode, Volynësmiestuose ir kitose slavø þemëse 199 . Visi odinës avalynës fragmentai aptiktimieste. Þemutiniame mieste ûkinëje duobëje XIV a. antrosios pusës sluoksnyje rastassunykæs vyriðkas didelio numerio smailianosis pusbaèio formos neaukðtas batas 200 .Daug avalynës fragmentø bei odos atraiþø rasta kauladirbio sodybos kieme Þemutiniamemieste XIII a. – XIV a. pirmosios pusës sluoksnyje. Èia surinkta daugiau nei50 odiniø batø padø ir ðonø fragmentø, taip pat rasta siuvinëtu ornamentu puoðtobato aulo dalis, bato virðutinës dalies karpytas fragmentas, kurio viduriu eina skyluèiøeilë nuo iðsiuvinëto augalinio ornamento, bei virðutinë naginiø dalis 201 . Sodyboskieme Aukðtutiniame mieste rasta itin daug (apie 400) odinës avalynës fragmentø.Pavyko iðskirti tris avalynës tipus – nagines, auliukinius batus (kurpes) ir pusauliniusbatus. Pagamintos ir eksperimentinës archeologijos renginiø metu sëkmingaidëvimos keliø batø porø rekonstrukcijos. 2000 m. tyrinëjimø metu taip pat pavykorasti pusaulinius vaikiðkus batelius, kokius pagal dydá galëtø dëvëti ðiuolaikinis 5–6 metø vaikas. Vaikiðki bateliai atkartoja to paties tipo suaugusiøjø avalynës formas202 . Kaip matyti ið apþvelgtos medþiagos, Kernavëje avëta ávairiø tipø avalynë,kartais puoðta siuvinëtais ornamentais, kiauraraðèiu. Buvo naudojami ir labiau „miestietiðki“smailianosiai pusbaèiai, ir pagrindinis viduramþiø Lietuvos valstieèiø apavas– naginës, beje, þinomos ið Vilniaus bei Gardino piliø archeologiniø radiniø 203 .Kariai tikriausiai dëvëjo ir ilgaaulius, patvaresnius batus, sutvirtintus papildomomisodos juostelëmis, prie kuriø lengviaugalima pritvirtinti pentinus. Tokie bataiLietuvoje naudoti nuo I tûkstantmeèiovidurio 204 . Geleþiniai pentinai su sagtelëmisrasti Mindaugo sosto piliakalnyje 205ir ûkinëje duobëje Þemutiniame mieste206 . Galbût avalynei susegti naudota dalisnedideliø sagteliø, randamø ávairiuoseKernavës archeologijos paminkluose.Apgalviai rasti Kernavës–Kriveikiðkiøkapinyne moterø kapuose. Metalinësapgalviø plokðtelës (15 pav.) buvotvirtinamos prie juostø, pagamintø ið audinioarba ið odos. Galbût dëvëtos ir ke-199Navickas K. Vilniaus gyventojø apavas, Ið lietuviøkultûros istorijos, Vilnius, 1964, t. 4, p. 188–196.200Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 16.201Luchtanas A. LIIR, b. 1536, p. 99.202Vaièiûnienë D., Grigonienë D. XIII a. pab. –XIV a. kernaviðkiø apavas. Virðutinio Kernavësmiesto tyrinëjimø medþiaga (toliau – VaièiûnienëD., Grigonienë D. XIII a. pab. – XIV a. kernaviðkiø…),Lietuvos muziejø rinkiniø kaupimas ir tyrimas.Atradimai, problemos, perspektyvos, Trakai, 2001,p. 9–11.203Volkaitë-Kulikauskienë R. Senovës lietuviø drabuþiai…,p. 105.204Ten pat, p. 64.205Kulikauskas P., Luchtanas A. LIIR, b. 700,p. 45.206Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 16, 55.© www.llt.lt159

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISpurëlës. Kapuose apgalviø plokðtelës daþniausiai iðlikusios antmirusiøjø kaukoliø apie 1 cm aukðtyje virð antakiø lanko. Taippat rasta apgalviø, pagamintø ið metalizuotø siûlø (16 pav.).Didesnë dalis Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne rastø apgalviøplokðteliø yra sidabrinës, paauksuotos, pagamintos kruopðèiau,nei randamos kituose Rytø Lietuvos kapinynuose. Jos, kaip irið metalizuotø siûlø austi apgalviai, laikomos importu ið SenosiosRusios þemiø, bet gal tai ir Kernavëje gyvenusiø auksakaliø,þinojusiø metaloplastines technologijas, darbas 207 . O jau paprastesnësþalvarinës apgalviø plokðtelës tikriausiai buvo gaminamosvietoje. Tokiø plokðteliø rasta Þemutiniame miestespëjamojoje juvelyro sodybos vietoje 208 , taip pat sodybos kiemeAukštutiniame mieste. Manoma, kad apgalviai tam tikra prasmeatspindi juos dëvëjusios moters socialinæ padëtá, juolab kadkapuose su paauksuotais apgalviais bendras ákapiø skaièiusyra kur kas didesnis nei kituose kapuose. Matyt, apgalviai pabrëþdavomoters gimdyvës funkcijà. Apgalviai populiariausi tarp20–29 metø amþiaus moterø. Kernavëje rasti apgalviai datuojamiXIII–XIV a. Lietuvoje apgalviai dëvëti iki XV a. pradþios 209 .Auskarai bei antsmilkiniai. Kernavës archeologijos paminkluoserasta auskarø bei dirbiniø, iki pastarojo meto laikytø juostelë, austa16 pav. Apgalvioantsmilkiniais. G. Vëlius siûlo tariamus antsmilkinius taip pat naudojantlaikyti auskarais, nes ðie dirbiniai moterø kapuose randami ne metalizuotussmilkiniø, bet ausø arba dar þemiau – kaklo srityje 210 . (auksuotus) siûlus,Antsmilkiniais laikyti auskarai skiriami þiedeliniø tipui. rasta Kernavës–Vyrauja þalvariniai, pasitaiko pavieniai sidabriniai auskarai. Kriveikiðkiø kapinynoTechnologiðkai paprastesni auskarai, iðlenkti ið 1–2 mm skersmensapskritos vielos, yra ávairiø formø (17 pav.). Labai dai-kape Nr. 127lûs trikaroliai ir daugiakaroliai (18 pav.) auskarai, be abejo, yra áveþtiniai, pagamintinaudojant sudëtingas technologijas. Ið viso Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne 26 kapuoserasta 40 auskarø, datuojamø daþniausiai XIII a. Daugelis jø laikomi importuið Senosios Rusios 211 .Klaustuko formos auskarai taip pat gana saviti. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynokape Nr. 124 rasto auskaro (19 pav.) virðutinë dalis iðlenkta ið 1,8 mm storiovielutës. Prie jos prijungta þalio stiklo akute puoðta plokðtelë. Prie jos dar prikabintidu vieliniai kabuèiai. Tyrinëjimø autoriausnuomone, auskaras importuotas iðSenosios Rusios þemiø arba ið dar tolimesniøRytø kraðtø 212 . Kape Nr. 150rastas auskaras taip pat þalvarinis, paprastas– ant strypelio uþmautas þalvariniskarolis 213 .Manoma, jog auskarai buvo papuoðalai,neparodantys moters ðeiminëspadëties, taèiau kiek populiaresni tarp207Vëlius G. Kernavës miesto… Daktaro disertacija,p. 54–67.208Luchtanas A. LIIR, b. 2226, p. 11.209Vëlius G. Kernavës miesto… Daktaro disertacija,p. 54–67; Vëlius G. XIII–XIV a. Kernavëskapinyno apgalviai, Lietuvos archeologija, Vilnius,2001, t. 21, p. 383–394.210Ten pat, p. 67.211Ten pat, p. 54–60.212Vëlius G. LIIR, b. 2648, p. 35.213Vëlius G. LIIR, b. 3154, p. 30.© www.llt.lt160

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISvyresnio amþiaus moterø. Auskarai – slaviðkos kilmës papuoðalai,á Kernavæ atkeliavæ kaip prekës ið slavø þemiø bei atneðtislaviðkø tradicijø paveiktø jotvingiø 214 .Antkaklës plonëjanèiais galais lankelio fragmentas bei antkaklës,pintos ið trijø vielø lankelio, dalis râstos Þemutiniamemieste juvelyro sodybos teritorijoje 215 . Tikriausiai ðios þalvariniøpapuoðalø dalys pateko á sodybà kaip perlydyti skirta þaliava.Dar du vytiniø þalvariniø antkakliø fragmentai aptiktisodybos kieme Aukðtutiniame mieste 216 . Atrodo, kad antkaklësviduramþiø Kernavëje buvo naudojamos retai ar-auskaras, rastas Kernavës–17 pav. Þalvarinis þiedelinisba iðvis nenaudojamos. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne Kriveikiðkiø kapinyno kapejø nëra rasta 217 . Tuo tarpu XIII–XIV a. antkaklës buvo Nr. 133dar gana plaèiai naudojamos ávairiuose Lietuvos regionuose,taip pat ir Rytø Lietuvoje 218 .18 pav. Sidabrinis daugiakarolisVëriniai – papuoðalai, kuriuos kuriant ypaè laisvai þiedelinis auskaras, rastasgalëjo pasireikðti jø kûrëjø fantazija. Viename vërinyje Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynodaþnai galima rasti ir vietiniø meistrø pagamintus, ir kape Nr. 124ið kitø kraðtø atveþtus elementus. Baltiðkos ir slaviðkoskultûros elementai kaitaliojasi tuose paèiuose vëriniuose.Ið viso Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne rasta 14 vë-þalvarinis auskaras su þalio19 pav. Klaustuko formosriniø. Tai iðimtinai moterø papuoðalai 219 . Bene áspûdingiausiasjø rastas kape Nr. 21. Ðá vëriná sudarë 10 kauri rastas Kernavës–Kriveikiðkiøstiklo akute bei dviem kabuèiais,kriaukliø, 1 þvangutis, apie 350 stikliniø, emaliniø, biseriniøir ið kitø medþiagøkapinyno kape Nr. 124pagamintøkaroliukø. Vërinys buvo padëtas ðalia mirusiosiosgalvos. Kape taip pat rasti dutrikaroliai antsmilkiniai, sidabrinës paauksuotosapgalvio plokðtelës ir trys sidabriniaiþiedai 220 . Taigi itin áspûdingasvërinys priklausë turtingai moteriai.Kituose kur kas maþesniuose vëriniuose(20 pav.) buvo naudojami ávairûskaroliai (stikliniai, emaliniai, sidabriniai,biseriniai), þalvariniai þvanguèiai,ávijos, kabuèiai (ovalûs ir þvanguèiø formos),kauri kriauklës, emalinës sagos 221 .214Vëlius G. Kernavës miesto… Daktaro disertacija,p. 71–74.215Luchtanas A. LIIR, b. 1318, p. 58.216Vaièiûnienë D. LIIR, b. 3147, p. 9; VaièiûnienëD. LIIR, b. 3304, p. 11.217Vëlius G. Kernavës miesto… Daktaro disertacija,p. 74.218Volkaitë-Kulikauskienë R. Senovës lietuviø drabuþiai…,p. 81–98.219Vëlius G. Kernavës miesto… Daktaro disertacija,p. 74.220Vëlius G. Kapinynas ir sodyba Kriveikiðkëse (Kernavëje).1994 m. archeologiniø tyrinëjimø ataskaita,LIIR, b. 2392, p. 29–30.221Vëlius G. Kernavës miesto… Daktaro disertacija,p. 74–80.© www.llt.lt161

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISXIV a. datuojamas sidabrinis vërinysrastas XV–XVII a. Kernavës kapinyne,moters kape Nr. 113. Vëriná sudaro5 stilizuoti lelijos formos tuðèiaviduriaikabuèiai 222 .Karoliø, vertø á vërinius, Kernavës–Kriveikiðkiøkapinyne aptikta keliðimtai. Vien biseriniø 2–4 mm skersmenskaroliø vërinyje, rastame kape Nr. 21,buvo apie 200 223 . Vërinys su 123 tokiais karoliais rastas kape 20 pav. Vërinys,Nr. 104 224 . Antra pagal gausà karoliø grupë – gelsva patina rastas Kernavës–pasidengæ 4–6 mm skersmens stikliniai karoliai, kuriø rasta Kriveikiðkiø kapinynodaugiau nei ðimtas. Be to, aptikta daug ávairaus dydþio, spalvøbei raðtø karoliukø ið stiklo, emalio bei dar neidentifikuotøkape Nr. 104medþiagø. Daugelio tipø karoliai buvo plaèiai paplitæ baltø ir slavø þemëse 225 .Neabejotinai importinis yra tik kape Nr. 18 aptiktas karolis, pagamintas ið sardonikso.Tokie karoliai buvo plaèiai paplitæ radimièiø ir dregovièiø gentiniø junginiøapgyvendintose teritorijose ir datuojami IX–XII a. 226 Taip pat importuotu ið SenosiosRusios arba Bizantijos laikomas juodas matinio stiklo karoliukas su dviguba baltosmasës bangele, rastas Þemutiniame mieste 227 .Didelis sidabrinis tuðèiaviduris vërinio karolis (ilgis – 34 mm, skersmuo –12 mm) rastas kape Nr. 125 kartu su sidabriniu stilizuotos lelijos formos kabuèiu 228 .Dar vienas sidabrinis karolis rastas Aukštutiniame mieste 229 .Kabuèiai buvo veriami á vërinius arba neðiojami ant kaklo atskirai. Gausiausiàkabuèiø grupæ sudaro þalvariniai apvalûs bei kriauðës formos þvanguèiai ir á juoslabai panaðûs pilnaviduriai kabuèiai (21 pav.). Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne rastaskaklo vërinys, kurá sudarë 14 tokiø kabuèiø bei þvanguèiø, plaèiai paplitusiøbaltø þemëse 230 . Tokie pat kabuèiai ir þvanguèiai po vienà du rasti kai kuriuosekituose vyrø ir moterø kapuose 231 . Vienas þvangutis aptiktas Aukuro kalno piliakalnyje232 , dar aštuoni – Aukštutiniamemieste 233 .Sidabruotas geleþinis rutuliukoformos kabutis (saga?) su àsele rastasÞemutiniame mieste 234 . Kernavës–Kriveikiðkiøkapinyne rastas sidabrinis stilizuotaslelijos formos kabutis 235 (22 pav.).Dar vienas, tiesa, pilnaviduris tokios paèiosformos kabutis rastas Aukðtutiniamemieste 236 . Ðie kabuèiai labai panaðûsá kabuèius, ið kuriø sudarytas XV–XVII a.Kernavës kapinyne rastas anksèiau minëtasvërinys.Taip pat Kernavës–Kriveikiðkiøkapinyne rasti tipiðki baltiðki kabuèiai:sidabrinis paauksuotas rombo formos222Jankauskas A. Senøjø Kernavës baþnyèiø vietøarcheologiniø tyrinëjimø 1990 m. ataskaita, LIIR,b. 1864 A (toliau – Jankauskas A. LIIR), p. 39, 56.223Vëlius G. LIIR, b. 2392, p. 29–30.224Vëlius G. LIIR, b. 2648, p. 31.225Vëlius G. Kernavës miesto… Daktaro disertacija,p. 76–78.226Ten pat, p. 77.227Luchtanas A. LIIR, b. 1536, p. 42.228Ten pat, p. 35.229Vaièiûnienë D. LIIR, b. 3304, p. 14.230Vëlius G. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynas ir…,ten pat, p. 38.231Ten pat, p. 39; Vëlius G. LIIR, b. 2648, p. 31–40.232Luchtanas A. LIIR, b. 2230, p. 30.233Vaièiûnienë D. LIIR, b. 3147, p. 11–22.234Karnatka G. LIIR, b. 2219, p. 25.235Vëlius G. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynasir…, ten pat, p. 39; Vëlius G. LIIR, b. 2648, p. 35.236Vaièiûnienë D. LIIR, b. 3304, p. 15.© www.llt.lt162

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISkabutis kape Nr. 2 (dar du rasti atsitiktinai)ir þalvarinis apskritas ið skardelësiðkirptas ornamentuotas kabutis kapeNr. 18 237 . Ovalo formos þalvarinis kabutis,rastas kape Nr. 109, gamybos technologijair puoðyba panaðus á baltiðkusrombo formos kabuèius 238 . Rombiniai þalvariniaikabuèiai aptinkami ir Aukðtutiniomiesto kultûriniame sluoksnyje 239 .Þemutiniame mieste aptiktas kabutis,padarytas ið Liubeko miesto brakteato.Paskutinë kabuèiø grupë – kryþeliai.Þalvarinis sidabruotas kryþelis(23 pav.) aptiktas Pilies kalno piliakalnyje240 , sidabrinio kryþelio fragmentas –Aukuro kalno piliakalnyje 241 . Sidabriniskryþelis, panaðus á rastàjá Pilies kalnopiliakalnyje, aptiktas ir Kernavës–Kriveikiðkiøkapinyne 242 . Ið viso kapinyne rastitrys kaklo vëriniai su kryþeliais beitrys pavieniai kryþeliai. Visi trys vëriniaibei du ið trijø minëtø pavieniø kry-formos sidabrinis kabutis,22 pav. Stilizuotos lelijosþeliø aptikti ~5 metø amþiaus mergaièiøkapuose. Tik vienu atveju kryþelis Kriveikiðkiø kapinynorastas Kernavës–rastas 40–45 metø amþiaus moters kape.Manoma, kad tendencija dëti kryþe-kape Nr. 124lius á vaikø kapus sietina su krikðèionybës plitimu 243 . Visi kryþelioformos kabuèiai laikomi importu ið Senosios Rusios. Tenpat rasti pavieniai kitø formø (pusmënulio ir kt.) kabuèiai 244 .Segës – papuoðalai, dëvëti moterø ir vyrø, skirti drabuþiams(apsiaustams, marðkiniams) susegti. Kernavëje XIII–XIV a.datuojamuose kultûriniuose sluoksniuoserastos trijø tipø segës, plaèiai paplitusiosviduramþiø Lietuvos teritorijoje.Tai pasaginës, apskritos plokðtinës ir aþûrinëssegës.Pasaginës segës plaèiai naudotosLietuvoje vëlyvajame geleþies amþiuje irXIII–XIV a. 245 Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne(kape Nr. 81) mirusiojo krûtinëssrityje rasta þalvarinë pasaginë segë kampuotaisgalais 246 . Dar dvi panaðios segësrastos kapinyno teritorijoje atsitiktinai247 . Labai panaði maþesnë aplûþusisegë rasta Pilies kalno piliakalnyje 248 . Þal-21 pav. Þalvarinisþvangutis beiþalvarinis kabutis,rasti Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynokape Nr. 10923 pav. Kryþelioformos þalvarinissidabruotas kabutis,rastas Pilies kalnopiliakalnyje237Vëlius G. Kernavës miesto… Daktaro disertacija,p. 78–79.238Vëlius G. LIIR, b. 2648, p. 31–32.239Vaièiûnienë D. LIIR, b. 3304, p. 15–21.240Kulikauskienë R. LIIR, b. 1097, p. 22.241Luchtanas A. LIIR, b. 2032, p. 33.242Vëlius G. LIIR, b. 2392, p. 35.243Vëlius G. Kernavës miesto… Daktaro disertacija,p. 76.244Ten pat, p. 74–78.245Volkaitë-Kulikauskienë R. Senovës lietuviø drabuþiai…,p. 62, 98.246Vëlius G. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynas ir…,ten pat, p. 40.247Vëlius G. Kernavës miesto… Daktaro disertacija,p. 80.248Kulikauskienë R. LIIR, b. 1097, p. 32.© www.llt.lt163

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISvarinës pasaginës segës zoomorfiniaisgalais rastos Mindaugo sosto piliakalnyje249 (24 pav.), Þemutiniame mieste 250 ,Aukštutiniame mieste 251 bei atsitiktinaikapinyno teritorijoje 252 . Pasaginës segësaguoniniais galais fragmentas aptiktasÞemutiniame mieste prie auksakaliodirbtuvës tarp kitø papuoðalø nuolauþø,tikriausiai skirtø perlydyti 253 . Segiø pasaginë segë25 pav. Þalvarinës24 pav. Þalvarinëlankeliai daþnai buvo puoðti ávairiais zoomorfiniais galais, apskritos plokðtinëstaðkuèiø, brûkðneliø, apskritimø, trikampëliøornamentais.piliakalnyjeÞemutiniame miesterasta Mindaugo sosto segës dalis, rastaApskritos plokðtinës segës (25 pav.)Lietuvoje išplito XIII–XIV a. 254 , todël aptinkamos beveik visuose Kernavës archeologijospaminkluose. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne viena plokðtinë segë rasta kapeNr. 64 ties mirusiojo krûtine 255 . Ðio tipo segës neabejotinai gamintos kernaviðkiømeistrø. Auksakalio sodybos teritorijoje Þemutiniame mieste rasta daug apskritøplokðtiniø segiø gamybos atliekø – skardeliø, lieþuvëliø 256 . Dvi þalvarinës apskritosplokðtinës segës rastos Mindaugo sosto piliakalnyje 257 . Sidabrinës plokðtinës segësfragmentas aptiktas Aukuro kalno piliakalnyje 258 . Taip pat pavienës þalvarinës plokðtinëssegës ir jø fragmentai rasti ávairiose Þemutinio miesto vietose 259 . Plokðtinës segës –grynai baltiðki papuoðalai, jø beveik nerasta slaviðkø miestø kultûriniuose sluoksniuose,o pavieniai radiniai ten laikomi baltiðkuoju importu 260 .XV–XVI a. Lietuvoje paplito apskritos aþûrinës segës 261 . Viena tokia segë, puoðtasmulkiø akuèiø ornamentu, rasta Þemutiniame mieste, auksakalio sodybos teritorijoje,XIV a. datuojamame sluoksnyje 262 . Taip pat ávairiuose Kernavës archeologijospaminkluose randami pavieniai sulûþæþalvariniai segiø lieþuvëliai.Smeigtukai – Kernavëje gana retairandami papuoðalai. Kernavës–Kriveikiðkiøkapinyne rasti ðeði jø variantai.Be to, kapinyno teritorijoje atsitiktinairasta XII a. bûdingo kryþinio smeigtukogalvutë. Smeigtukai daþniausiai randamiiki 10 metø amþiaus mergaièiøkapuose (vienas smeigtukas rastas ir 25–35 metø amþiaus vyro kape). Smeigtukai– tai geleþiniai arba þalvariniai iki5 cm ilgio ir iki 0,4 cm storio strypeliai.Tik vienu atveju smeigtukas rastasties mirusiojo galva, o kitais atvejais –numanomosiose á kapà ádëtø kapðeliøvietose. Todël spëjama, kad ðie dirbiniaigali bûti ne papuoðalai ar aprangoselementai, bet higienos reikmëms249Kulikauskienë R. LIIR, b. 992, p. 35.250Luchtanas A. LIIR, b. 1644, p. 28.251Vaièiûnienë D. LIIR, b. 3304, p. 21.252Vëlius G. Kernavës miesto… Daktaro disertacija,p. 80.253Luchtanas A. LIIR, b. 1318, p. 59.254Volkaitë-Kulikauskienë R. Senovës lietuviø drabuþiai…,p. 99.255Vëlius G. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynas ir…,ten pat, p. 40.256Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 15.257Kulikauskas P., Luchtanas A. LIIR, b. 700,p. 45; Kulikauskienë R. LIIR, b. 789, p. 38.258Luchtanas A. LIIR, b. 2230, p. 40.259Luchtanas A. LIIR, b. 1318, p. 56–58; LuchtanasA. LIIR, b. 1536, p. 53; Vaièiûnienë D.LIIR, b. 3147, p. 4–10; Vaièiûnienë D. LIIR,b. 3304, p. 13–21.260Vëlius G. Kernavës miesto… Daktaro disertacija,p. 80.261Volkaitë-Kulikauskienë R. Senovës lietuviø drabuþiai…,p. 98.262Luchtanas A. LIIR, b. 1536, p. 15.© www.llt.lt164

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISskirti krapðtukai. Panaðûs ðios paskirties dirbiniai þinomi aptariamojolaikotarpio slavø miestuose 263 .Apyrankiø Kernavës archeologijos paminkluose gana gausu.Pirmoji jø grupë – juostinës apyrankës (26 pav.), kuriø septynios(bei vienos fragmentas) rastos Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne.Dalis ðiø apyrankiø galuose paplatintos arba susiaurintos,ornamentuotos trikampius sudaranèiomis ástriþø brûkðniøporomis arba neornamentuotos 264 . Þemutiniame mieste,auksakalio dirbtuvëje, rasta þalvarinë juostinë apyrankë uþvyniotaisgalais 265 .Antroji grupë – þalvarinës trikampës apyrankës. Ið ádomesniøpaminëtinas vienos apyrankës, puoðtos aðtriabriaunësbangelës ornamentu, fragmentas, rastas Mindaugo sosto piliakalnyje266 . Dar viena daili trikampë apyrankë rasta Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne. Ji puoðta árëþtø brûkðneliø „eglute“, otarp jø iðmuðtos akuèiø poros 267 .Treèioji grupë – þalvarinës plonëjanèiais galais apskritosapyrankës. Penkios tokios apyrankës (ir vienos fragmentas),puoðtos tordiravimo imitacija (27 pav.), rastos Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne 268 . Dar dviejø apskritø apyrankiø, puoðtøástriþais brûkðneliais, dalys rastos lauþavietëje, esanèiojespëjamojoje alkvietëje prie Neries 269 ir Mindaugo sosto piliakalnyje270 . Pastarosios apyrankës vienas galas suplotas.Taip pat rasta keletas á minëtas tris grupes nepatenkanèiøapyrankiø. Þemutiniame mieste auksakalio sodybos vietoje rastaþalvarinës apyrankës, neturinèios analogø kituose Kernavësarcheologijos paminkluose, dalis. Apyrankës lankelis trapecijosformos 271 . Beveik toje paèioje vietoje bei sodyboje Aukðtutiniamemieste rasti þalvariniø vytiniø apyrankiø (antkakliø ?)fragmentai 272 . Dar viena ið vieluèiø pintaapyrankë rasta Kernavës–Kriveikiðkiøkapinyne. Taèiau ji labai skiriasi nuominëtø vytiniø apyrankiø (antkakliø ?)fragmentø 273 .Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyneþalvarinës apyrankës daþniausiai randamosturtingesniuose moterø kapuose.Kartais jos aptinkamos ne prie griauèiø,bet padëtos kapo duobëje ðalia mirusiosiosgalvos. Tik vienu atveju (ið septyniø)apyrankë rasta vyro kape. XIV a.apyrankiø neðiojimo tradicija nyko 274 .Be þalvariniø, Kernavëje randamosXII–XIII a. datuojamos stiklinës apyrankës– Senosios Rusios þemëms bûdingi26 pav. Þalvarinëjuostinë apyrankë,rasta Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynokape Nr. 125263Vëlius G. Kernavës miesto… Daktaro disertacija,p. 80–81.264Ten pat, p. 81–83.265Luchtanas A. Kernavës senovës gyvenvietës(AR 1660) 1997 m. archeologiniø tyrinëjimø ataskaita,LIIR, b. 2956, p. 36.266Kulikauskienë R. LIIR, b. 992, p. 35.267Vëlius G. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynas ir…,ten pat, p. 40.268Vëlius G. Kernavës miesto… Daktaro disertacija,p. 81.269Luchtanas A., Merkytë I., Abaravièius G.LIIR, b. 1659, p. 9.270Kulikauskienë R. LIIR, b. 992, p. 36.271Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 51.272Luchtanas A. LIIR, b. 1318, p. 64; VaièiûnienëD. LIIR, b. 3304, p. 20.273Vëlius G. Kernavës miesto… Daktaro disertacija,p. 81.274Ten pat.27 pav. Lietaþalvarinë apyrankësuplotais galais,tordiravimo imitacijapuoðtu lankeliu,rasta Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynokape Nr. 51© www.llt.lt165

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISpapuoðalai. Ið viso Kernavëje aptikti 24 stikliniø apyrankiø fragmentai.Daugelio jø bûta apvaliø, keletas keturkampiø ir netsudëtingos konfigûracijos (tordiravimo imitacija) apyrankiøfragmentø. Ðeði fragmentai rasti Aukuro kalno piliakalnyje 275 irjo papëdëje 276 , du – Mindaugo sosto piliakalnyje 277 , vienas fragmentas– Pajautos slënyje prie Neries 278 , penkiolika – sodyboskieme Aukštutiniame mieste 279 . Në vienos stiklinës apyrankësnerasta Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne.Þiedai yra gausiausiai Kernavëje randami papuoðalai. Þiedaispuoðësi vyrai ir moterys, taèiau moterø kapuose þiedairandami keliskart daþniau. Þiedai buvo neðiojami visiðkai nepriklausomainuo þmoniø amþiaus ir ðeiminës padëties 280 . Pirmojiir gausiausia þiedø grupë – þiedai pinta priekine dalimi(28 pav.) arba (retai) ištisai pintu lankeliu, gana retai randamiRytø Lietuvos archeologijos paminkluose ir kur kas daþniauaptinkami Nemuno aukðtupio baseine. Ðiø þiedø priekinë dalisdaþniausiai bûna paplatinta, lankelis ne uþdaras, bet uþkeistaisgalais. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne rasti 42 (bei dar 3 atsitiktinai)tokie þiedai 281 . Dar trys þiedai pinta priekine dalimiarba ištisai pintu lankeliu rasti Pilies kalno piliakalnyje 282 , vienas– Þemutinio miesto šiaurinëje dalyje 283 . Visais trimis atvejaisþiedai arba stambûs jø fragmentai rasti auksakaliø sodybøvietose ðalia kitø gausiø juvelyriniø dirbiniø bei jø gamybosatliekø. Be to, Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne rastas þalvarinislietas þiedas uþkeistais galais, kurio priekinë dalis puoðta nevykusiapynimo imitacija 284 .Antroji grupë – þalvariniai þiedai paplatinta priekine dalimi,bûdingi baltø ir slavø þemëms. Þiedø lankeliai uþkeistaisgalais, rombo formos priekine dalimi, puoðti sauluèiø, akuèiø,ákartëliø ornamentais. Kernavës–Kriveikiðkiøkapinyne rasta 18 (bei dar 4 atsitiktinai)tokiø þiedø 285 . Panašus þalvarinisþiedas rastas auksakalio sodybosvietoje Þemutinio miesto pietinëje dalyje286 . Ðalia kitos auksakalio sodybos,buvusios slënio ðiaurinëje dalyje, gatvësgrindinyje rastas þalvarinio auksuoto (?)þiedo paplatinta priekine dalimi ir uþkeistaisgalais ruoðinys bei to paties tiponeornamentuotas þalvarinis þiedas 287 .Pajautos slënyje prie Neries aptiktas þalvarinisþiedas uþdaru lankeliu, paplatintapriekine dalimi, puoðtas svastika 288 .Treèioji grupë – þiedai (daþniausiaisidabriniai) su stiklo akutëmis (29 pav.),28 pav. Þalvarinisþiedas pinta priekinedalimi, uþkeistaisgalais, rastasKernavës–Kriveikiðkiøkapinyno kape Nr. 11329 pav. Þalvarinisþiedas apskritagalvute, uþdarulankeliu, susunykusia akute,rastas Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynokape Nr. 112275Luchtanas A. LIIR, b. 2032, p. 10; LuchtanasA. LIIR, b. 2230, p. 4.276Luchtanas A. LIIR, b. 1232, p. 16, 18.277Kulikauskienë R. LIIR, b. 992, p. 37, 39.278Luchtanas A. Kapinyno ir gyvenvieèiø Pajautosslënyje Kernavëje 1994 m. tyrinëjimø ataskaita,LIIR, b. 2359, p. 7.279Vaièiûnienë D. LIIR, b. 3304, p. 13–19.280Vëlius G. Kernavës miesto… Daktaro disertacija,p. 84.281Ten pat, p. 86.282Kulikauskienë R. LIIR, b. 1097, p. 33.283Luchtanas A. LIIR, b. 1826, p. 14.284Vëlius G. LIIR, b. 2648, p. 32.285Vëlius G. Kernavës miesto… Daktaro disertacija,p. 83.286Luchtanas A. LIIR, b. 1826, p. 4.287Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 53.288Luchtanas A. LIIR, b. 2674, p. 7.© www.llt.lt166

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISnegausiai randami Rytø Lietuvoje ir Nemuno aukðtupio baseine,gausiai aptinkami Novgorode ir kituose didesniuose SenosiosRusios centruose. G. Vëliaus nuomone, ðie þiedai galëjobûti importiniai arba gaminti vietiniø meistrø, perëmusiø ið slavømeistrø ðiø þiedø gamybos technologijà, arba patys meistraibuvo slavai 289 . Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne rasta 10 tokiøþiedø 290 . Þalvarinis juostinis þiedas su mëlyno stiklo akute aptiktasAukuro kalno piliakalnyje 291 . Þemutiniame mieste rastas trikampiolankelio su ádëklu akutei alavinis þiedas. Akutë iðkritusi292 . Þiedai su stiklo akutëmis pagal konstrukcijà skiriami ápaprastuosius ir á pagamintus filigrano technika. Visø þiedø suakutëmis lankeliai uþdari 293 .Ketvirtoji grupë – þalvariniai trikampe priekine dalimi iruþkeistais galais þiedai. Vienas toks þiedas, ornamentuotas ákypaisbrûkðneliais, rastas Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne 294 . Labai panašusneornamentuotas þiedas aptiktas Þemutiniame mieste 295 .Penktoji grupë – juostiniai þalvariniai þiedai, puoðti grioveliaisarba ákartëlëmis. Aðtuoni tokie þiedai (4 ið jø – atsitiktinai)aptikti Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne 296 .Ðeðtoji grupë – sidabriniai þiedai tuðèiavidurëmis keturkampëmisgalvutëmis (30 pav.), datuojami XIV a. Ðiø þiedø beveikneaptinkama tarp kitø Lietuvos ir kaimyniniø kraðtø archeologiniøradiniø. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne rasti trystokie þiedai, dar vieno panaðaus þalvarinio þiedo galvutë rastaÞemutiniame mieste, juvelyro sodyboje. Manoma, kad ðie þiedai,puoðti kryþiumi arba svastika, pagaminti vietos meistrø 297 .Septintoji grupë – lieti þiedai, datuojami XIII a. – XIV a.pirmàja puse (31 pav.). Tokiø þiedø rasta Aukðtutiniame mieste298 bei Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne (18 vnt.). Dalies þiedøpuoðyba imituoja tordiravimà. Kai kuriems þiedams rastos analogijosSenosios Rusios miestuose 299 .Be aptartø þiedø grupiø, Kernavëjerasta keletas þiedø bei jø fragmentø, nepatenkanèiøá minëtà klasifikacijà. Þiedaineðioti ant deðinës rankos, reèiau – antkairës rankos pirðtø. Vienu atveju þiedas,turëjæs pintà priekinæ dalá, buvo uþmautasant mirusiojo deðinës kojos pirðto 300 .Kernavëje randamø þiedø tipologinisspektras labai platus. Dalis þiedøyra baltiðki, o kiti importiniai bei, kaipmanoma, gaminti vietoje, kartais perimantrytø slavø miestø juvelyrikos madasbei technologijas, o galbût ir paèiøslavø juvelyrø èia pagaminti 301 .30 pav. Sidabrinisþiedas rombo formosgalvute, uþdarulankeliu, rastasKernavës–Kriveikiðkiøkapinyno kape Nr. 12531 pav. Þalvarinispaauksuotas þiedasaugaliniu ornamentupuoðtu uþdarulankeliu, atsitiktinairastas Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynoteritorijoje289Vëlius G. Kernavës miesto… Daktaro disertacija,p. 87–88.290Ten pat, p. 86.291Luchtanas A. LIIR, b. 2230, p. 40.292Luchtanas A. LIIR, b. 1536, p. 37.293Vëlius G. Kernavës miesto… Daktaro disertacija,p. 86.294Vëlius G. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynas ir…,ten pat, p. 43.295Luchtanas A. LIIR, b. 1536, p. 53.296Vëlius G. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynas ir…,ten pat, p. 36.297Ten pat, p. 43.298Vaièiûnienë D. LIIR, b. 3304, p. 11–19.299Vëlius G. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynas ir…,ten pat, p. 38.300Ten pat, p. 43.301Ten pat, p. 38.© www.llt.lt167

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISDirþai bei austinës juostos plaèiainaudotos vyrø ir moterø XIII–XIV a. Lietuvoje302 . G. Vëliaus teigimu, dirþai aptariamojolaikotarpio Kernavëje buvo tikvyrø aprangos dalis 303 . Dirþø sagtys, grandys,kniedës, lieþuvëliai (32 pav.), apkalairasti beveik visuose tirtuose Kernavësarcheologijos paminkluose. Vyraujageleþinës, taip pat gana daug þalvariniøsagèiø ir grandþiø. Kernavës–Kriveikiðkiøkapinyne rasta geleþinë sagtissu þalvariniu lieþuvëliu 304 . Sagtys apvalios,ovalios (33 pav.), D raidës formos kniedës, rastos Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyno32 pav. Geleþinë dirþo grandis bei þalvarinës(34 pav.) ir kt. 305 Tikriausiai dalis ne kapinynerandamø ávairaus dydþio sagèiøkape Nr. 137ir grandþiø buvo þirgo aprangos dalys.Peiliø makðtys turëjo bûti tvirtinamosprie dirþø. Jos puoðtos þalvarinëmisjuostelëmis ir apkalëliais, sudaranèiaisvingiuotà augaliná ornamentà.Kovos peilio makðtimis tyrinëjimø autoriuslaiko 21 cm ilgio odines makðtis,rastas Þemutiniame mieste kauladirbiosodybos teritorijoje. Èia taip pat rastasmakðèiø ruoðinys 306 . Odiniø makð-D formos dirþo sagtis,34 pav. Geleþinëèiø pëdsakai rasti prie kovos peilio, aptiktoKernavës–Kriveikiðkiø kapinyno sagtis, rasta Kernavës– rasta Kernavës–33 pav. Geleþinë ovali lieþuvëlis neiðliko,kape Nr. 160 307 .Kriveikiðkiø kapinyno Kriveikiðkiø kapinynoKapšeliai pinigams buvo siuvami kape Nr. 137kape Nr. 11ið odos (gal bûta ir neiðlikusiø kapðeliøið audinio). Odiniai kapðeliai yra staèiakampiai, virðutinëje dalyje suverþiamidirþeliu, kuriuo tikriausiai buvo pririðami prie dirþo. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynerastas vienas odinis kapðelis, puoðtas augaliniu ornamentu ið kniedytø þalvariniøapkaustëliø. Kapðelio matmenys– 25 × 30 cm 308 . Kitame kape rasti geleþiniaisfigûriniais apkalëliais puoðtokapðelio likuèiai 309 . Ið viso Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne aptiktos ðeðiolikoskapðeliø, rastø vyrø ir moterø kapuose,liekanos, bei daug jø apkalø iðsuardytø kapø 310 . Vienas kapðelis be puoðyboselementø rastas kauladirbio sodyboskieme Þemutiniame mieste 311 .Odinë adatinë, puoðta augaliniuornamentu ið þalvariniø apkalëliø, taip302Volkaitë-Kulikauskienë R. Senovës lietuviø drabuþiai…,p. 56–61, 100–104.303Vëlius G. Kernavës miesto… Daktaro disertacija,p. 95.304Vëlius G. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynas ir...,ten pat, p. 38.305Ten pat; Vëlius G. LIIR, b. 2648, p. 32–39.306Luchtanas A. LIIR, b. 1644, p. 45–46.307Vëlius G. Kernavës miesto… Daktaro disertacija,p. 93.308Vëlius G. LIIR, b. 2648, p. 37–38.309Ten pat, p. 39.310Vëlius G. Kernavës miesto… Daktaro disertacija,p. 93.311Luchtanas A. LIIR, b. 1644, p. 45–46.© www.llt.lt168

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISpat laikytina aprangos dalimi. Trapecijos formos adatinëje rasta viena adata. Adatinëaptikta Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyno kape Nr. 24. Ðioje adatinëje siaura þalvarinejuostele iðsiuvinëtas áspûdingas augalinis ornamentas 312 .Aptarta tema yra labai plati dël archeologinës medþiagos (visø pirma papuoðalø)gausos ir ávairovës, todël reikalinga speciali iðsami, visà sukauptà medþiagàapibendrinanti, studija, kuri leistø tiksliau rekonstruoti viduramþiø kernaviðkiøneðiosenà.MitybaViduramþiais didþiàjà dalá gyvulinës kilmës maisto teikdavo naminiai gyvuliai.Kernaviðkiai valgë kiaulienà, stambiøjø ir smulkiøjø raguoèiø mësà, tikriausiai irpaukðtienà. Taip pat ant kernaviðkiø stalo patekdavo ðiek tiek laukiniø þvëriø mësos(elnienos, briedienos, ðernienos). Sunku pasakyti, ar Kernavës gyventojai valgë bebrø,lokiø mësà. Þinoma, kad senovës Lietuvoje lokiai medþioti ne tik dël kailiø (meðkenø),bet ir dël taukø bei mësos 313 . Bebrø mësà katalikams buvo leidþiama valgyti gavëniosmetu. Ypaè vertinta uodegos mësa 314 .Parðelio griauèiai rasti Þemutiniame mieste kauladirbio sodybos gyvenamajamename 315 . Taip pat buvo valgoma þuvis, kartais nepakankamai termiškai apdorota arnetgi þalia. Tai paliudija atsektas susirgimo difilobotrioze atvejis.Kernaviðkiai vertësi drevine bitininkyste ir galëjo apsirûpinti medumi. Buvoauginami galvijai ir smulkieji raguoèiai, tad kernaviðkiai vartojo pieno produktus.Atlikus viename ið Mindaugo sosto piliakalnyje aptiktø puodø buvusiø nuosëdøcheminæ analizæ, paaiðkëjo, kad puode buvo laikoma grietinë arba grietinëlë 316 .Duonai ir panašiems gaminiams kepti galëjo bûti naudojami ávairiø javø(rugiø, mieþiø, aviþø, grikiø) miltai. Augintos ir kanapës. Ðiø augalø sëklose yraiki 30–35% aliejaus 317 , taigi ið jø galëjo bûti gaunami augaliniai riebalai maistuigaminti.Maistui naudoti ir miðko augalø vaisiai. Ávairiose miesto vietose randama lazdynorieðutø kevalø 318 . Pilies kalno piliakalnyje aptikta obuoliø sëklø, netolimameMaiðiagalos piliakalnyje aptikta vyðniø kauliukø 319 .Deja, nieko negalime pasakyti apie gërimø, taip pat ir alkoholiniø, gamybà.Maiðiagalos piliakalnyje rasti apyniø likuèiai 320 liudija, kad Kernavës apylinkëse aptariamulaikotarpiu galëjo bûti gaminamasalus. Ðis gërimas Lietuvoje þinomas312nuo XI a. 321Vëlius G. Kernavës miesto... Daktaro disertacija,p. 90.313Be abejo, maistui naudoti ir kiti Tarybø Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 1986, t. 2,p. 654.ûkio bei gamtos produktai, kuriø dar nepavykoatsekti ið archeologiniø radiniø. pedija, Vilnius, 1985, t. 1, p. 228.314Palionienë A. Bebras, Tarybø Lietuvos enciklo-315Luchtanas A. LIIR, b. 1536, p. 28.Soèiausias metø laikas bûdavo ruduoir þiemos pradþia, kai, nuëmus der-317316A. Luchtano þodinë informacija.Tarybø Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 1986, t. 2,liø bei prisirinkus gamtos gërybiø, bûdavosukauptos naujos maisto atsargos. nas A. LIIR, b. 1318, p. 6.p. 199.318Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 17; Luchta-319O sunkiausias metas þmonëms bûdavo, Zabiela G. Lietuvos medinës…, p. 135.320Ten pat.aiðku, pavasaris.321Milius V., Venskevièius J. Alus, Tarybø Lietuvosenciklopedija, Vilnius, 1985, t. 1, p. 54.© www.llt.lt169

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISSanitarinës higienos bûklëSanitarinës higienos bûklë, tiesiogiai veikusi gyventojø sveikatà, Kernavësmieste XIII–XIV a. buvo gana prasta. Tai bûdinga daugeliui viduramþiø miestø.Gatvëse, sodybø pastatuose, o neretai ir namuose buvo gana storas statybiniø irbuitiniø atliekø sluoksnis. Në viena tirta sodyba neatrodë buvusi pakankamai ðvari.Ðalia gyvenamøjø namø daþnai buvo árengiamos ûkinës duobës – ðiukðlynai. Tvartaistovëjo vos uþ keliø metrø nuo gyvenamøjø namø, gardeliai gyvuliams laikytikartais buvo árengiami netgi gyvenamosiose patalpose (pastatas Nr. 15 Þemutiniamemieste). Vasarà mieste buvo jauèiamas mëðlo kvapas, zujo daug musiø. Daug musiølervø tyrinëjimø metu randama mëðlo sluoksniuose.Ligø plitimà skatino tvarkingø iðvieèiø nebuvimas (geriausiu atveju – trûkumas).Iki ðiol Kernavëje aptikti tik vienos spëjamos iðvietës, buvusios Þemutiniamemieste netoli pirties, pëdsakai 322 . Tuðtinamasi buvo patvoriuose, uþ pastatø. Tailiudija 1998 m. kasinëjimø Aukðtutiniame mieste duomenys, kur þmogaus ekskrementøaptikta sodybos kieme, patvoryje. Atlikus ekskrementø koprologinæ analizæ,nustatyta, kad þmogus buvo uþsikrëtæs þarnyno parazitu – iðmatose rasta þuviniokaspinuoèio kiauðinëliø 323 .Nëra aiðku, kur kernaviðkiai sëmë vandená atsigerti ir maistui gaminti. Apietai uþsiminta straipsnio dalyje „Miestas XIII–XIV a.“ Ten pat pateikti pirties (pastatoNr. 2), stovëjusios Þemutiniame mieste, duomenys. Prausimasis pirtyse buvo vienasvarbiausiø individualios higienos priemoniø.VerslaiÐioje straipsnio dalyje apþvelgsime viduramþiø kernaviðkiø verslus, jø specializacijà,þemdirbystës, gyvulininkystës, amatø, prekybos ir pagalbiniø verslø vietàbendruomeniø gyvenime. Kalbëdami apie amatus, iðsamiau nenagrinësime dirbiniøgamybos procesø (tam skirtos specialios atskirø autoriø studijos), bet daugiaudëmesio skirsime Kernavëje aptiktø gamybos árankiø ir dirbiniø apþvalgai bei jøpritaikymo kasdieniame gyvenime aptarimui.Plaèiau apþvelgsime Kernavëje vykusià prekybinæ veiklà ir importinius dirbinius,uþëmusius svarbià vietà kernaviðkiø materialinëje kultûroje, ypaè viduramþiølaikotarpiu.ÞemdirbystëÞemdirbyste ir su ja labai glaudþiai susijusia gyvulininkyste XIII–XIV a. vertësididelë dalis (ar net dauguma) Kernavës gyventojø, nors vis svarbesnæ reikðmæ ágijoamatai. Sodybose randamos tvarteliø, þemës ûkio árankiø liekanos, taèiau akivaizdu,kad tvartø skaièius ir dydis toli graþu neprilygo dirbtuviø gausai, o þemdirbystësárankiø randama labai nedaug, lyginant su amatininkø árankiais. Kol kas Kernavëjenëra tirta në viena sodyba, kurià aiðkiai bûtø galima priskirti þemdirbiui, nesivertusiamjokiu amatu. Taigi tenka manyti, kad þemës ûkis didesnei daliai kernaviðkiøbuvo pagalbinis, o ne pagrindinis pragyvenimoðaltinis. Didesnæ dalá þemës322Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 35.ûkio produktø kernaviðkiams tikriausiaitiekë aplinkiniø kaimø gyventojai.323Vaièiûnienë D. Kernavës virðutinio…, p. 133–134.© www.llt.lt170

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISKad dirbamø laukø bûta Pajautos slënyje, kurtada buvo Þemutinis miestas, liudija palinologiniø tyrimøduomenys. Þemutiniame mieste paimto mëginioanalizë parodë, jog kvieèiø þiedadulkës sudarë 19,8%,rugiø – 10,6%, aviþø ir mieþiø – 7,5%, grikiø – 2%bendro mëginyje rasto þiedadulkiø kiekio. Be to, aptiktospavienës lubinø, þirniø, kanapiø ir vikiø þiedadulkës.Bendra kultûriniø augalø þiedadulkiø suma 35 pav. Geleþinio pjautuvosudarë 40% viso þiedadulkiø kiekio. Maþas piktþoliø, fragmentas, rastas Mindaugovisø pirma lakiðiø, þiedadulkiø kiekis (5,8%) rodo, kad sosto piliakalnyjedirbami laukai buvo priþiûrimi, ðvarûs.Tyrimø autorës nuomone, darþø Pajautosslënyje nebuvo arba jie uþëmë labainedidelá plotà 324 .Taip pat buvo iðtirti Mindaugososto piliakalnyje XIV a. antrosios pusëssluoksnyje rasti sudegæ grûdai. Paaiðkëjo, kad vienojevietoje buvo saugomi ávairûs grûdai, kuriø dides-dalgis, rastas36 pav. Geleþinisnæ dalá sudarë mieþiai, kiek maþiau bûta aviþø ir visiðkainedaug þieminiø rugiø grûdø. Be to, aptikta ðiekÞemutiniame miestetiek piktþoliø (ruginës dirsës, vijoklinio rûgèio) sëklø. Tø paèiø kultûrø grûdai buvogana nevienodo dydþio. Kartu supilti ne vienu metu bræstanèiø javø grûdai rodo,kad tada nebuvo auginamas visø ðiø javø miðinys. Tyrimø autorës nuomone, taiatvejis, kai atsitiktinai saugykloje sumaiðyti ávairiø javø grûdai 325 .Kernavëje buvo auginamos ir kanapës; tai liudija ne tik þiedadulkiø analizë,bet ir mieste rasti storø kanapiniø virviø gabalai 326 . Taigi kanapiø pluoðtas buvonaudotas virvëms vyti.Þemës arimo árankiø Kernavëje rasti nepavyko. Aptikta tik viena medinio dirbiniodetalë, kurià tyrimø autorius laiko arklo dalimi 327 . Aukuro kalno piliakalnyjebei sodybos kieme Aukðtutiniame mieste rasti geleþiniai Rytø Lietuvos tipo pjautuvai328 . Nedidelis pjautuvo fragmentas(35 pav.) taip pat rastas Mindaugo sostopiliakalnyje 329 . Be to, Þemutiniame miesteaptiktas nulûþusiu galu geleþinis dalgis(36 pav.). Jo aðmenø ilgis – 32 cm, plotis– iki 3,6 cm 330 . Dalgiø fragmentai taippat rasti Aukuro kalno piliakalnyje 331 beiÞemutiniame mieste 332 . Manoma, kad jauXIII–XIV a. dalgiai buvo naudoti ne tikþolei, bet ir javams pjauti 333 .Aukðtutinio miesto vienos sodyboskieme rasti apanglëjæ grûdø, audinioir virviø likuèiai 334 . Akivaizdu, jogtai yra stovëjusiø (veikiausiai paðiûrëje)grûdø maiðø likuèiai.324Kondratienë O. Dviejø Kernavës pavyzdþiø…,p. 1.325Kulikauskienë R., Kulikauskas P. Kernavëspiliakalnio (vadinamo „Mindaugo sostu“) ir Kernavëspilkapiø tyrinëjimai 1981 m. Ataskaita, LIIR, b. 975.326Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 16; VaièiûnienëD. LIIR, b. 3304, p. 17.327Karnatka G. LIIR, b. 2219, p. 25.328Luchtanas A. LIIR, b. 2032, p. 21; VaièiûnienëD. LIIR, b. 3304, p. 17.329Kulikauskas P., Luchtanas A. LIIR, b. 700, p. 44.330Luchtanas A. LIIR, b. 1536, p. 11.331Luchtanas A. LIIR, b. 2230, p. 41.332Luchtanas A. LIIR, b. 1644, p. 43.333Volkaitë-Kulikauskienë R. Þemdirbystë, gyvulininkystëir medþioklë (toliau – Volkaitë-KulikauskienëR. Þemdirbystë, gyvulininkystë…),Lietuviø materialinë kultûra IX–XIII amþiuje, Vilnius,1978, t. 1, p. 48–72.334Vaièiûnienë D. LIIR, b. 3304, p. 7.© www.llt.lt171

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISPajautos slënyje, apardytame sluoksnyje ðalia Neries upës, pavyko rasti rankiniøsukamøjø girnø girnapusæ, pagamintà ið akmens. Jos skersmuo – 132 cm,storis – 9,7 cm. Centre yra staèiakampë 5 × 6 cm dydþio skylë 335 .GyvulininkystëAptariamuoju laikotarpiu gyvulininkystë Lietuvoje buvo neatskiriama nuoþemdirbystës ir net didele dalimi jos raidà veikianèia ûkio ðaka. Kernaviðkiø gyvenimegyvulininkystë ir jos produktai visais laikais turëjo didelæ reikðmæ. Naminiaigyvuliai buvo svarbus maisto ðaltinis – teikë mësà ir pienà, taip pat vilnà ir kailiusdrabuþiams, odà apavui bei ávairiems dirbiniams. Ið naminiø gyvuliø kaulø bei ragøbuvo gaminami kai kurie dirbiniai. Plëtojant þemdirbystæ, arkliø ir jauèiø traukiamojijëga ágavo vis didesnæ reikðmæ. Arkliai, be to, buvo itin svarbi susisiekimo priemonë,taip pat labai svarbûs karybos raidai. Ávairialaikëse Kernavës gyvenvietëse ir piliakalniuoseaptikta daug gyvuliø kaulø, taèiau jie daþniausiai labai sunykæ, netinkamipaleozoologinei analizei.Naminius gyvulius augino didelë dalis viduramþiø Kernavës gyventojø. Aptiktoskeliø tvartø liekanos. Be to, mëðlo ir kraikui naudotø ðiaudø sluoksneliørandama daugelyje miesto vietø. Amatininko kauladirbio sodybos kieme rastamemëðlo sluoksnyje buvo atsekti ásispaudæ kiauliø ir stambiøjø raguoèiø kanopø pëdsakai336 . Uþ sodybos tvoros gatvëje rasta galvijo kaukolë aplauþytais ragais 337 .Naminiø gyvuliø kaulai gausiai randami Pajautos slënyje ir piliakalniuose.1989 m. buvo atlikti dalies Þemutiniame mieste surinktø kaulø tyrimai. Paaiðkëjo,kad naminiø gyvuliø kaulai sudarë 96–97% viso kiekio. Atskirai buvo ištirti XIII a. –XIV a. pirmosios pusës ir XIV a. antrosios pusës sluoksniuose rasti kaulai (pastarojosluoksnio tyrimø rezultatus toliau þymësime skliausteliuose). Paaiðkëjo, kadstambiøjø raguoèiø kaulai sudarë 49,8% (45,1%), kiauliø – 27,4% (28,4%), smulkiøjøraguoèiø – 15,7% (16,7%), arkliø – 7,1% (10,8%) viso kaulø kiekio. Be to, Þemutiniamemieste XIII a. – XIV a. pirmosios pusës sluoksnyje rasti vieno ðuns, oXIV a. antrosios pusës sluoksnyje – vieno ðuns ir vienos katës kaulai. Tyrimaiparodë, kad arkliø, ðunø ir katës griauèiai nëra patyræ terminio apdorojimo 338 .O tuo metu Aukðtutiniame mieste kiemo pavirðiaus sluoksnyje ir virð jo susidariusiamesànaðiniame sluoksnyje, suplautame ið aukðtesniø Aukðtutinio miesto vietø,naminiø gyvuliø kaulai sudarë atitinkamai 93,87% ir 93,6% visø kaulø. Á ðáskaièiø taip pat átraukti paukðèiø kaulai (atitinkamai 0,2% ir 2,4%), kuriø tiksliospriklausomybës naminiams arba laukiniams paukðèiams nepavyko nustatyti. Pagalgyvuliø rûðis galvijø kaulai sudarë atitinkamai 41,7% (36,0%), kiauliø kaulai 21,94%(25,6%), smulkiøjø raguoèiø kaulai 11,46% (6,4%), arkliø kaulai 17,59% (20,8%),ðunø kaulai 1,18% (2,4%) visø gyvuliø kaulø. Bûtina pastebëti, kad tarp kiaulëmspriskiriamø kaulø gali bûti ðernø kaulø339 . Dar viena stambaus jauno ðunskaukolë aptikta kauladirbio sodybos kieme340 . Manoma, kad ðunø ir kaèiø auginimasbuvo prabangos poþymis 341 .Kol kas nëra tiksliai identifikuotanaminiø paukðèiø kaulø, taèiau paukð-335Luchtanas A. LIIR, b. 2956, p. 28.336Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 13.337Ten pat, p. 10.338Danilèenko V., ádëtiniai lapai ataskaitoje: LuchtanasA. LIIR, b. 1644.339Vaièiûnienë D. LIIR, b. 3147, p. 36–40.340Luchtanas A. LIIR, b. 1318, p. 12.341Zabiela G. Lietuvos medinës…, p. 155.© www.llt.lt172

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISèiai turëjo bûti auginami. Naminiø paukðèiø kaulø yra rasta netolimø Maiðiagalos,Nemenèinës, Aukðtadvario piliakalniø aptariamojo laikotarpio sluoksniuose 342 .Þirgø naudojimasDidelæ reikðmæ kasdieniame þmoniø gyvenime turëjo arkliai. Jie, kaip ir jauèiai,buvo naudojami kaip traukiamoji jëga 343 . Dar svarbesni þirgai buvo susisiekimuiir karybai.Kernavës viduramþiø archeologijos paminkluose rasta þirgo aprangos daliø.Þemutiniame mieste (ûkinëje duobëje) aptiktas geleþinis pentinas su devinspygleþvaigþdute, odiniu dirþeliu ir sagtele 344 . Geleþinis pentinas su sagtele, kabliuku irþalvarine aštuonspygle þvaigþdute (37 pav.) rastas Mindaugo sosto piliakalnyje 345 .Dar vieno geleþinio pentino likuèiai rasti sodybos kieme Aukðtutiniame mieste 346 .Þemutiniame mieste (kauladirbio sodyboje) rasta raginiø balnø apkalø, jø fragmentøbei ruoðiniø 347 . Aukuro kalno piliakalnyje aptiktos geleþinës grandys, tyrinëjimøautoriaus laikomos þirgo aprangos dalimi 348 , o to paties piliakalnio papëdëje –geleþinë balno paspræstës sagtis 349 .Geleþiniø pasagø dalys rastos Pilies kalno piliakalnyje 350 bei Pajautos slënyje351 . Taèiau abi pasagos aptiktos permaiðytuose virðutiniuose sluoksniuose, tad galibûti, kad jos yra vëlyvesnës nei XIV a.Gali bûti, kad arkliena vis dëlto buvo naudojama maistui, nors paleozoologiniaiMindaugo sosto piliakalnyje rastø kaulø tyrimai parodë, jog arkliø kaulai nërapatyræ terminio apdorojimo. Sodybos kieme Aukðtutiniamemieste tarp rastø kaulø arkliø kaulai sudarëapie penktadalá visø kaulø 352 . Tokia arkliø kauløgausa tarp buitiniø atliekø nepaaiðkinama niekuokitu, kaip arklienos naudojimu maistui. Ðios sodyboskiemo pakraðtyje, eroduojanèioje griovoje aptiktaarklio kaukolë 353 . Galbût tai sodyboskieme iðmësinëto arklio galvos, iðmestosá uþ tvoros buvusá griová,37 pav. Geleþinislikuèiai?Medþioklë, þvejyba,bitininkystëMedþioklë paávairindavo kernaviðkiømitybos racionà, leisdavo apsirûpintikailiais. Kaulus ir ragus dirbiniøgamyboje naudojo amatininkai kauladirbiai.Þvejyba ir drevinë bitininkystë taippat papildydavo kernaviðkiø racionà, obitininkystë, be to, leido apsirûpinti vaðku,reikalingu prekybai ir auksakaliødarbui.Medþioklë tikriausiai buvo daugiaudiduomenës nei eiliniø Kernavëspentinas, rastasMindaugo sostopiliakalnyje XIII–XIV a. sluoksnyje342Volkaitë-Kulikauskienë R. Þemdirbystë, gyvulininkystë…,p. 68.343Ten pat, p. 67.344Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 55.345Kulikauskas P., Luchtanas A. LIIR, b. 700,p. 45.346Vaièiûnienë D. LIIR, b. 3147, p. 36–40.347Luchtanas A. LIIR, b. 1644, p. 24–34.348Luchtanas A. LIIR, b. 2032, p. 20.349Luchtanas A. LIIR, b. 1232, p. 18.350Kulikauskienë R. LIIR, b. 1097, p. 32.351Luchtanas A. LIIR, b. 1318, p. 52.352Vaièiûnienë D. LIIR, b. 3147, p. 36–40.353Ten pat, p. 1.© www.llt.lt173

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISgyventojø uþsiëmimas. Ðià prielaidà galëtø patikrinti kaulø,rastø Aukuro kalno piliakalnyje ir Þemutiniame mieste, tyrimorezultatø palyginimas, taèiau kol kas iðtirta tik dalis antrajameobjekte surinktos osteologinës medþiagos. Paaiðkëjo, kad XIII–XIV a. sluoksniuose aptikti 3 taurø (?), 8 briedþiø, 21 elnio,10 ðernø, 4 vilkø, 2 bebrø ir 1 lokio kaulai. XIII a. – XIV a. pirmosiospusës sluoksnyje laukiniø þvëriø kaulai sudarë 3,3%,o XIV a. antrosios pusës sluoksnyje – 2,5% visø kaulø 354 . Taurøkaulus sunku atskirti nuo naminiø stambiøjø raguoèiø kaulø.Tyrimø autorë nepateikë duomenø apie terminio apdorojimopëdsakus þvëriø kauluose. Tuo tarpu atlikus sodybos kieme þvejybos kabliukas,38 pav. ÞalvarinisAukðtutiniame mieste bei virð jo susidariusiame sànaðiniame rastas Þemutiniamesluoksnyje aptiktø kaulø analizæ, nustatyta, kad laukiniø þvëriøkaulai sudarë atitinkamai 5,93% ir 7,2% visø kaulø. Brie-miestedþiø kaulai sudarë atitinkamai 0,99% ir 0,0%, taurø kaulai2,57% ir 4,8%, elniø kaulai 0,59% ir 1,6%, ðernø kaulai 1,58%ir 0,8%, lokiø kaulai 0,2% ir 0,0% visø kaulø 355 .Netoli Kernavës esanèiame Maiðiagalos piliakalnyjeXIII a. – XIV a. pirmosios pusës sluoksnyje laukiniø þvëriø kauløbeveik nerasta, o tuo tarpu taip pat netolimame Bradeliðkiøpiliakalnyje to paties laikotarpio sluoksnyje jie sudaro didesnædalá viso kaulø kiekio. Spëjama, kad Maiðiagalos pilies valdytojasrengë pramogines medþiokles Bradeliðkiø pilies apylinkëseir èia ðventë medþioklës pabaigtuves 356 . Savo ruoþtu galima spëti,kad á medþioklës atþvilgiu produktyvius Bradeliðkiø apylinkiømiðkus (èia, skirtingai nei Kernavës apylinkëse, iki ðiol augadaug àþuolynø ir miðriøjø miðkø, kuriuose visada gausiau neipuðynuose þvëriø) atvykdavo medþioti ir Kernavës valdytojai. 39 pav. GeleþinisApie medþioklës bûdus nedaug kà tegalime pasakyti. Tikriausiaimedþioklëse buvo pasitelkiami varovai, ðunys, naudo-Neries pakrantëjeþeberklo dantis, rastasjami lankai ir strëlës. Galbût statytos ir kilpos.Þvejyba taip pat praturtindavo viduramþiø kernaviðkiø stalà. Buvo þvejojamaNeryje, jos intakuose, turbût ir iki ðiol þuvingumu garsëjanèiame Pragarinës eþereá ðiauræ nuo Kernavës. Mieste rasta stambiø þuvø kaulø, kurie dar nëra tirti. Ávairiosemiesto vietose taip pat rasti geleþiniaiir þalvariniai dviðakiai bei vienðakiaikabliukai (4 vnt.) (38 pav.) suuþbarzdomis ir be jø 357 . Kabliukai dideli,3–5 cm aukðèio, tad ir þvejojamos þuvysbuvo nemenkos.Plûdëms gaminti naudota puðiesþievë. Plûdës buvo aukðtos, trapecijos formossu skylute gale arba centre 358 . Taippat rastos spëjamos plûdës ið berþo toðies359 . Naudoti ir geleþiniai þeberklai.354Danilèenko V., ádëtiniai lapai ataskaitoje: LuchtanasA. LIIR, b. 1644.355Vaièiûnienë D. LIIR, b. 3147, p. 36–40.356Volkaitë-Kulikauskienë R. Þemdirbystë, gyvulininkystë…,p. 69.357Karnatka G. LIIR, b. 2219, p. 25; LuchtanasA. LIIR, b. 1202, p. 31; Luchtanas A. LIIR,b. 1280, p. 19; Luchtanas A. LIIR, b. 1318, p. 60;Vaièiûnienë D. LIIR, b. 3304, p. 12.358Karnatka G. LIIR, b. 2219, p. 24; LuchtanasA. LIIR, b. 1280, p. 51–52; Luchtanas A.LIIR, b. 1536, p. 81, 90; Vaièiûnienë D. LIIR,b. 3304, p. 12.359Luchtanas A. LIIR, b. 1318, p. 52.© www.llt.lt174

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISPietinëje Þemutinio miesto dalyje prie Neries rastas geleþinio þeberklo dantis (39 pav.)su atsikiðusia uþbarzda, pagamintas ið keturkampio 0,8 cm storio geleþinio strypo.Ilgis – 12,7 cm 360 .Didesnio masto þvejybai naudoti tinklai. Du moliniai gerai išdegti kiaušinioformos tinklo pasvarai (ilgis – apie 6,3 cm, skersmuo – iki 3,3 cm) rasti Mindaugososto piliakalnyje 361 .Drevinë bitininkystë buvo gana svarbus kai kuriø gyventojø verslas. Kernaviðkiaipirkliai vaðkà gabendavo á Rygà. Þemutiniame mieste kauladirbio sodyboskieme rasta lentelë-suoliukas su iðpjovomis galuose, naudota dreves kopinëjusiøbitininkø 362 . Netoliese aptiktas medinis geinys – specialus kablys, bitininko naudojamaslipant á medá 363 . Tikriausiai kauladirbis arba jo šeimos narys papildomaivertësi drevine bitininkyste.Drabuþiø gamybaDrabuþiø (ir avalynës) gamyba buvo vienas svarbiausiø darbø, kurá daþniausiaiatlikdavo moterys. Meistrai vyrai tikriausiai dirbdavo darbus, susijusius su metaliniødetaliø pritaikymu aprangai (pvz., gamindavo odinius dirþus su metalinëmis sagtimisir apkaustais). Drabuþiø gamybos árankiai arba jø fragmentai sudaro didelæ, okartais ir pagrindinæ radiniø dalá ávairialaikiuose Kernavës archeologijos paminkluose.Tai liudija, kad drabuþiai buvo gaminami kiekvienoje šeimoje.Drabuþiø gamyba kaip atskiras amatas XIII–XIV a. buvodar tik bepradedantis plëstis. Atskiri amatininkai ir amatininkëstikriausiai jau gamino drabuþius diduomeneiir galbût kariaunos vyrams,tuo tarpu daugelyje eiliniø ðeimø drabuþiusgamindavo jø moterys. Visose tirtosemiesto sodybose bei piliakalniuosegausiai randami su drabuþiø gamybasusijæ árankiai bei jø fragmentai leidþiateigti, kad bent jau verpiama buvo kiekvienuosenamuose. Kai kurie tyrinëtojaimano, kad verpdavo visø ðeimø moterys,nepaisant turtiniø skirtumø, esà verpimasbuvo ne tik gyvenimo bûtinybë,bet ir garbës reikalas. Turtingesniø ðeimømoterys tiesiog galëjo turëti brangesnius,geresnius árankius (pvz., ðiferinius40 pav. Molinisþemo cilindro formosverpstukas, rastasAukuro kalnopiliakalnyje41 pav. Molinisdvigubo nupjautokûgio formosverpstukas, rastasAukuro kalnopiliakalnyjeverpstukus), o eiliniø ðeimø moterys naudojopaprastesnius árankius 364 .Verpstukø Kernavëje randama daug360Luchtanas A. LIIR, b. 1202, p. 31.361Kulikauskas P., Luchtanas A. LIIR, b. 700,p. 47; Kulikauskienë R. LIIR, b. 789, p. 39.362Luchtanas A. LIIR, b. 1318, p. 90.ir ávairiø. Vyrauja moliniai þemo cilindroformos (40 pav.) bei dvigubo nupjau-363Ten pat, p. 45.364Volkaitë-Kulikauskienë R. Senovës lietuviø drabuþiai…,to kûgio formos (41 pav.) verpstukai.Abiejø tipø verpstukai randami vienalaikiuosesluoksniuose 365 . Þemo cilindrop. 82.365Kulikauskienë R. LIIR, b. 789, p. 39; LuchtanasA. LIIR, b. 1318, p. 47–51; Luchtanas A.LIIR, b. 2032, p. 21–33.© www.llt.lt175

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISformos ir dvigubo nupjauto kûgio formosverpstukø randama daugmaþ polygiai. Antroji pagal gausà grupë – verpstukaiið kalkakmenio (42 pav.), savo formaatkartojantys abiejø tipø moliniusverpstukus 366 . Treèioji grupë – þemo cilindroformos raginiai verpstukai 367 . Ketvirtojigrupë – Þemutiniame mieste rastidu ðvininiai þemo cilindro formos verpstukai368 . Penktoji grupë – ið Senosios Rusiosþemiø á Kernavæ patekæ ðiferiniaiverpstukai (43 pav.), kuriø du rasti Aukurokalno piliakalnyje 369 , dar du – Kernavës–Kriveikiðkiøkapinyne 370 .Ávairiose miesto vietose randami11–27 cm ilgio mediniai verpstukø koteliai371 . Kauladirbio sodybos kieme Þemutiniamemieste aptikta medinë irkloformos verpstë su ápjautu svastikos þenklu372 . Ten pat rastas (44 pav.) kaulinisjuostø audimo árankis. Aiðkesniø audimostakliø liekanø kol kas nepavykorasti, taèiau ðios staklës XIII–XIV a. Kernavëje,be abejo, buvo naudojamos.Drabuþiams ir kitiems dirbiniams(pvz., toðiniams indams) gaminti naudotosþalvarinës (45 pav.) ir kaulinës(46 pav.) adatos bei kauliniai adikliai.Keletas þalvariniø 4–5 cm ilgio adatø rastaÞemutiniame mieste, Aukuro kalnopiliakalnyje, Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne373 ; panaðaus dydþio kaulinë adatasu àsele aptikta Þemutiniame mieste 374 .Drabuþiams ir kitiems dirbiniamsgaminti naudotos ir ávairaus ilgio (iki11 cm) geleþinës ylos (47 pav.), gausiairandamos mieste ir piliakalniuose. Yløákotës daþniausiai suplotos, keturkampës.Odos apdirbimas. Avalynës ir aksesuarøgamybai naudota oda. Iki ðiol miestenepavyko aptikti specializuotos odininkodirbtuvës. Daugiau ar maþiau odosatraiþø aptikta beveik visuose tirtuose plotuose.Riebalams nuo odos gramdyti skirtaskaulinis peilis, aptiktas Aukuro kal-43 pav. Šiferinisverpstukas, rastasAukuro kalnopiliakalnyje44 pav. Kaulinisaudimo árankis(deðinëje), rastasÞemutiniame mieste42 pav. Kalkakmeninisþemo cilindro formosverpstukas, rastasÞemutiniame mieste366Kulikauskienë R. LIIR, b. 789, p. 37; LuchtanasA. LIIR, b. 1318, p. 56; Luchtanas A.LIIR, b. 1536, p. 5, 43; Luchtanas A. LIIR, b. 1644,p. 54.367Luchtanas A. LIIR, b. 1318, p. 51; LuchtanasA. LIIR, b. 1536, p. 4; Luchtanas A. LIIR,b. 2230, p. 25, 34.368Luchtanas A. LIIR, b. 2498, p. 21.369Luchtanas A. LIIR, b. 2032, p. 10; LuchtanasA. LIIR, b. 2230, p. 4.370Vëlius G. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynas ir …,ten pat, p. 45; Vëlius G. LIIR, b. 3154, p. 41.371Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 54; LuchtanasA. LIIR, b. 1644, p. 44–45.372Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 54.373Ten pat, p. 53; Luchtanas A. LIIR, b. 1644,p. 25; Vëlius G. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynasir …, ten pat, p. 45.374Luchtanas A. LIIR, b. 1644, p. 24–39.© www.llt.lt176

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISno piliakalnyje (V a. vid. – XII a. sluoksnyje)375 . Specializuotà odos apdirbëjo irbatsiuvio dirbtuvæ tikimasi rasti tiriamojojesodyboje Aukðtutiniame mieste. Èiajau rasta kur kas daugiau nei kitose miestovietose odos atraiþø ir odinës avalynësfragmentø, dalis kuriø yra taisyti, lopyti.Rasti ir visø trijø Kernavës miesteaptinkamø avalynës tipø pavyzdþiai –naginës, auliukiniai batai (kurpës) ir pusauliniaibatai. Veikiausiai ðios sodybosðeimininkas pagal uþsakymus siuvo irtaisë miesto ir aplinkiniø kaimø gyventojøavalynæ 376 . Viduramþiø Kernavëje taip pat buvo gaminamiir kiti odiniai dirbiniai – dirþai, kapðeliai, peiliø makðtys ir kt.PuodininkystëKeramikos gamyba – vienas svarbiausiø namø verslø,XIII–XIV a. tapæs atskirø amatininkø uþsiëmimu. Puodai namøûkyje naudoti atsargoms laikyti, maistui gaminti bei valgyti.Puodø gamintojai tikriausiai taip pat gamino ir moliniusverpstukus. Tuo tarpu auksakaliø naudotus molinius tiglius, 45 pav. Þalvarinësamtelius bei vienkartines liejimo formas tikriausiai gaminosi adata, rastapatys auksakaliai.ÞemutiniameBuitinës keramikos ðukës sudaro didþiàjà dalá viduramþiømieste bei piliakalniuose aptinkamø radiniø kiekio. Abie-miestejuose objektuose randama keramika niekuo nesiskiria, tik piliakalniuoseaptikta daugiau importinës keramikos fragmentø. Ðio adata, rasta46 pav. Kaulinëstraipsnio apimtis neleidþia plaèiau aptarti viduramþiø kernaviðkiøkasdienëje buityje naudotos keramikos raidos, tad pasi-miesteÞemutiniamestengsime atsekti bent pagrindines tendencijas.Didþiàjà randamos keramikos dalá sudaro þiestos bei 47 pav. Geleþinë(retai) apþiestos keramikos ðukës, o lipdytinë keramika, preliminariaisduomenimis, sudaro tik apie deðimtadalá aptik-Aukuro kalnoyla, rastatos keramikos kiekio. Stratigrafiðkai iðskirti didesnæ ðio tipo piliakalnyjekeramikos gausà kuriame nors sluoksnyje nepavyko. Geriausiaiiðlikæs molinis lipdytinis puodelis (48 pav.) rastas kauladirbiosodybos gyvenamajame name (pastatas Nr. 10 Þemutiniamemieste) XIII a. – XIV a. pirmosios pusës sluoksnyje.Apie 200 ml talpos puodelio pavirðius buvo juodas. Kaklelistruputá atlenktas á iðoræ. Puodelisstovëjo ðalia medinio kibiro 377 .375Toje paèioje sodyboje XIV a. antrosiospusës sluoksnyje rastas nedide-XIV a. kernaviðkiø…, p. 9–11.Luchtanas A. LIIR, b. 2032, p. 30.376Vaièiûnienë D., Grigonienë D. XIII a. pab. –377lis þiestas puodelis. Jo aukðtis – 8,5 cm, Luchtanas A. LIIR, b. 1536, p. 23.© www.llt.lt177

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISangos skersmuo – 9 cm, dugno skersmuo – 8,5 cm, sieneliøstoris – 0,8 cm, peteliai ðiek tiek pûsti 378 . Randama ir lipdytøapþiestø puodø fragmentø 379 .XIII a. – XIV a. pirmosios pusës ir XIV a. antrosios pusësaptinkama þiesta keramika maþai kuo skiriasi. Ankstyvesnipuodai kiek storesnëmis sienelëmis, jø gamybai naudoto moliomasëje esanèios granito priemaiðos stambesnës, puoðyba netokia ávairi kaip XIV a. antrosios pusës puodø. Sprendþiantpagal iðlikusiø kakleliø fragmentø skaièiø, puodø tiesiais irriestais kakleliais abiejuose sluoksniuose yra daugmaþ po pusæ.Puodø kakleliø briaunos daþniausiai buvo uþapvalintos,reèiau plokðèios arba ádubusios. Puodai daþniausiai pilkðvos,pilkai juodos, pilkai rusvos spalvos, ið iðorës daþnai aprûkæ.Vyraujanti forma – puodai pûstais ðonais, labiau profiliuotavirðutine dalimi, tiesiu arba riestu kakleliu. Daþniausiai pasitaikantispuodø sieneliø storis – 0,8–0,9 cm, dugno storis –apie 1 cm, dugno skersmuo – 12–13 cm, angos skersmuo –17–18 cm. Puodai (ypaè peteliai) buvo puoðiami ávairiais ornamentaisbei jø deriniais (49, 50 pav.): vienguba, dviguba, trigubapersipinanèia arba nepersipinanèia, riesta arba retai lauþtabangele, duobuèiø eilëmis, lygiagreèiomis juostomis, ákartomisir pan. Þemutiniame mieste rasto puodo sienelës dalis buvopuoðta bangele, dviem eilëm duobuèiø, voleliu ir dar viena bangele380 . Kauladirbio sodyboje aptiktas raginis keramikos ornamentavimoárankis (51 pav.) su trimis danteliais linijiniam ornamentuipuodø sienelëse iðgauti. Árankis nebuvo naudotas,nes sulûþo nebaigtas gaminti 381 . Dalis puodø turëjo dangtelius,nes randama puodø kakleliø fragmentø su vidinëje pusëje esanèiaislaipteliais dangèiui prilaikyti. Tokiø puodø kakleliai paprastaiyra þemi 382 . Deja, iki ðiol keramikiniø dangteliø arbaidentifikuotø jø ðukiø nëra rasta, taèiauaptikta mediniø dangteliø.Buityje buvo naudojami ne tik ávairausdydþio puodai, bet ir dubenëliai.Vieno jø fragmentas rastas Mindaugo48 pav. Lipdytinispuodelis, rastasÞemutiniame miestekauladirbio sodybosgyvenamajame name(pastate Nr. 10)49 pav. Þiestopuodo sienelësdalis, ornamentuotabangelëmis ir voleliu,rasta Þemutiniamemieste50 pav. Þiestopuodo dalis irkaklelio profilis,rasti Þemutiniamemieste51 pav. Raginiskeramikosornamentavimoárankis, rastasÞemutiniamemieste378Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 59.379Luchtanas A. LIIR, b. 1644, p. 50.380Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 68.381Luchtanas A. LIIR, b. 1644, p. 17.382Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 49–74.© www.llt.lt178

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISsosto piliakalnio pylime 383 . Tikriausiai vietos puodþiai gamino ir molines lëkðtes,taèiau kol kas pavyko rasti tik vienà importinës glazûruotos balto molio masës lëkðtësðukæ Þemutiniame mieste 384 .Þemutiniame mieste rasti ir trys puodø dugnø fragmentai su áspaustais puodþiøþenklais: kryþiumi, svastika 385 , penkialape rozete bei nenustatytos formos þenklu 386 .Aukuro kalno piliakalnyje aptikta gotikiniø proporcijø (28 × 12,5 × 8 cm) molinëplyta bei keli kitos plytos fragmentai 387 . Tikriausiai ðios plytos yra atveþtiniaipavyzdþiai arba eksperimentiniai vietos meistrø dirbiniai.Iki ðiol Kernavëje nepavyko aptikti viduramþiø puodþiaus dirbtuvës, þiedþiamojorato, puodø degimo krosnies arba kokio nors kito su puodininkyste susijusioobjekto.KalvystëKernavëje juodoji metalurgija þinoma nuo seno. Þaliavos nereikëjo toli ieðkoti– pelkiø (limonitinës) geleþies rûdos klodai slûgso pelkëtose Pajautos slënio vietose.Be abejo, senovës kernaviðkiai ne tik gamino geleþinius dirbinius, bet ir apsirûpindavogeleþies þaliava.Lietuvoje geleþis ið vietinës pelkiø rûdos buvo pradëta iðgauti VII–V a. pr. Kr.Didesniu mastu geleþá baltai pradëjo naudoti nuo Kristaus gimimo. Pelkiø rûdabûdavo kasama þemesnëse vietose, iðgriebiama ið balø, raistø, matyt, vasarà perplaunantsodrinama, dþiovinama, smulkinama, o þiemà ið jos gaunama geleþis. Gamybosprocesui bûtinai reikëjo medþio angliø 388 .Kernavëje viduramþiø geleþies lydimo krosneliø nëra rasta. Jø pëdsakø tikriausiaireikëtø ieðkoti ketvirtojoje antsalpinëje Neries terasoje. Manoma, kad daþnai geleþieslydymo lauko krosnys buvo árengiamos pakilesnëse vietose, kalvø ðlaituose arbavirðûnëse, kur buvo galima panaudoti natûralià oro traukà 389 . Be to, lydyti geleþá paèiamemieste arba ðalia jo buvo nepatogu (daug dûmø) ir nesaugu (galëjo kilti gaisras).Tikriausiai ir kalves buvo stengiamasi árengti atokiau nuo kitø pastatø. Þemutiniamemieste kol kas nëra tirtas në vienas pastatas, kurá galima bûtø laikyti kalve.Kalviui priklausë 1995 m. pradëta tirti sodyba Þemutiniame mieste, kurioskieme rasta gargaþiø, pavieniø geleþies gabalëliø, krièiø 390 . Sodybos tyrimai nërabaigti. Tikriausiai joje pavyks rasti kalvës liekanø.Ðiek tiek geleþies gabalëliø bei gargaþiø rasta Pilies kalno piliakalnyje 391 beiMindaugo sosto piliakalnyje 392 . Manoma, kad kalvës dël gaisrø pavojaus visada stovëdavoatokiau nuo gyvenvieèiø ir piliakalniø,tad juodosios metalurgijos atliekospiliakalniuose yra arba atsitiktinës, p. 84.383Kulikauskas P., Luchtanas A. LIIR, b. 700,384arba rodo buvus trumpalaikius kalvystësdarbus piliø apgulèiø metu 393 .386Luchtanas A. LIIR, b. 1536, p. 10.385Luchtanas A. LIIR, b. 1644, p. 47.Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 61, 63.387Kernavëje rasti geleþiniai dirbiniaitechnologiniu atþvilgiu nëra tyrinë)geleþies rûda Lietuvoje, Lietuvos archeologija,Luchtanas A. LIIR, b. 2032, p. 5.388Malinauskas Z., Linèius A. Pelkiø (limoniti-Vilnius, 1999, t. 18, p. 114.nëti. Nustatyta, kad aptariamojo laikotarpiogeleþiniø dirbiniø gamybos tech-Luchtanas A. LIIR, b. 2498, p. 16.389Ten pat, p. 115.390391Kulikauskienë R. LIIR, b. 1097, p. 5–9.nologijos Lietuvoje buvo gana ávairios. 392Kulikauskienë R. LIIR, b. 992, p. 31–38.393Netgi peiliø ir þirkliø geleþtës buvo ka- Zabiela G. Lietuvos medinës…, p. 144.© www.llt.lt179

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISlamos skirtingai 394 . Reikia manyti, kad tokio stambaus prekybinio ir gamybinio centro,koks XIII–XIV a. buvo Kernavë, kalviai buvo ávaldæ daugelá to meto juodosios metalurgijostechnologijø.Kernavëje randama daug ávairiø geleþiniø dirbiniø. Kalviai gamino buitiesdaiktus (peilius, geleþinius skiltuvus, skustuvus), dirþø sagtis ir grandis, ylas, adatas,þirkles, ginklus ir kitus dirbinius. Tikriausiai vietoje gaminti ir specialûs amatininkøárankiai – kaulo bei rago græþimo ir ornamentavimo gràþtai, kaltai, medþio nuþievinimoárankiai ir kt. Atskirti vietoje gamintus ir áveþtinius dirbinius galbût pavyktøatlikus cheminæ metalø analizæ. Be anksèiau minëtø dirbiniø, randama nemaþai geleþiniøávairaus dydþio ir formos apkalø, viniø, kilpø ir kitø statybiniø detaliø. Taigikalviø produkcija buvo plaèiai naudojama kernaviðkiø kasdieniame gyvenime.Spynø gamyba buvo specifinë, didelio profesionalumo reikalaujanti kalvystësðaka. Kernavëje rasta daug cilindriniø spynø bei jø raktø. Spynø korpusai gamintiið geleþies–vario–geleþies sluoksniø, kaip ir Vilniaus Þemutinëje pilyje rastø spynø395 . Tikriausiai spynas gaminæs ir taisæs amatininkas gyveno Þemutinio miestopietinëje dalyje, netoli Neries. Kultûrinis sluoksnis èia smarkiai suardytas, taèiaupavyko rasti aðtuoniø cilindriniø spynø lobá. Aplinkiniame plote aptikta daug atskirøspynø mechanizmø bei jø nuolauþø 396 .AuksakalystëAuksakaliø produkcija paklausà turëjo visada. Auksakalystës reikðmë Kernavëjetolydþio augo, iðsiskiriant turtingesniems bendruomenës nariams, vëliau feodaliniamelitui ir didëjant jø galimybëms ásigyti technologiðkai vis sudëtingesnius irbrangesnius papuoðalus. Papuoðalai ir jø fragmentai – daþniausiai (greta buitiesdaiktø) Kernavëje aptinkami radiniai. Taigi auksakalystë buvo paklausus verslas.Aptariamuoju laikotarpiu auksakalystë Lietuvoje buvo labai iðplëtota. Spalvotøjømetalø apdirbimo technika mûsø kraðte buvo analogiðka kaimyniniuose kraðtuosenaudotai technikai 397 . Kernavës auksakaliai, be abejo, buvo ávaldæ daugelá technologijø.Ðio darbo apimtis neleidþia jø iðsamiau nagrinëti, juolab kad reikalingispecialûs fizikiniai ir cheminiai tyrimai. Be to, gana sunku arba netgi neámanomaatskirti kai kuriuos ið Senosios Rusios áveþtus bei vietinës kilmës dirbinius. Vietiniaimeistrai, be abejo, perëmë dalá auksakalystës technologijø ir dirbiniø puoðybos madøið rytiniø kaimynø. Taip pat labai tikëtina, kad Kernavëje gyveno bent keletasauksakaliø slavø, kurie atlikdavo sudëtingiausius uþsakymus bei perdavë savo patirtávietiniams meistrams. Tiesa, ðiai prielaidai kol kas trûksta árodymø – nerastanë vienos auksakalio dirbtuvës, kuriojebûtø aptikta sudëtinga, baltø auksakaliamsneþinoma technologija pagamin-Stankus J. Juodoji metalurgija, Lietuviø mate-394rialinë kultûra IX–XIII amþiuje, Vilnius, 1978, p. 81.tø dirbiniø ruoðiniø.395Skuèienë A., Steponavièienë D. Spynos ir raktai…,p. 14–15.Auksakaliø dirbtuviø vietose randamadaug tipiðkai baltiðkø ir impor-Luchtanas A. LIIR, b. 1727, p. 13–27; Luch-396tanas A. LIIR, b. 1826, p. 4.tiniø dirbiniø nuolauþø, skirtø perlydymui.Iki ðiol Kernavëje tirta viena ama-metalø dirbiniai bei jø gamyba, Lietuviø materiali-397Vaitkunskienë L., Merkevièius A. Spalvotøjønë kultûra IX–XIII amþiuje, Vilnius, 1978, p. 104.tininko auksakalio sodyba Þemutinio 398Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 13–18; LuchtanasA. LIIR, b. 1318, p. miesto ðiaurinëje dalyje 398 . Be to, tirtos28–30.© www.llt.lt180

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISdvi – Þemutinio miesto pietinëje dalyje 399 bei Pilies kalno piliakalnyje400 – spëjamos auksakaliø dirbtuviø vietos, kur permaiðytuosesluoksniuose rasta daug gamybos atliekø (spalvotøjømetalø skardeliø atraiþø, vieluèiø, papuoðalø bei (daþniausiai)jø nuolauþø, tigliø fragmentø ir pan.). Pavieniai spalvotøjømetalø gabalëliai bei dirbiniø nuolauþos aptinkamos ir kituosearcheologijos paminkluose. Atrodo, auksakalyste buvo uþsiimamatiriamojoje sodyboje Aukðtutiniame mieste. Èia dar neaptiktaauksakalio dirbtuvë, taèiau tirtojoje kiemo dalyje gausiairandami spalvotøjø metalø gabalëliai bei skardelës veikiausiaibuvo skirti perlydymui. Èia pasitaiko ið vario, ðvinobei alavo, sidabro, paauksuoto sidabro pagamintø dirbiniø fragmentøbei ðiø metalø þaliavos, iðskyrus auksà 401 . Ádomu, kadðioje sodyboje rasta ir labai daug odos atraiþø, avalynës fragmentø.Gali bûti, kad ðioje sodyboje gyvenusios ðeimos atstovaivertësi ir auksakalyste, ir odos apdirbimu.Þemutiniame mieste stovëjo auksakalio dirbtuvë (pastatasNr. 5). Ðioje dirbtuvëje buvo krosnis, skirta ne tik patalpaišildyti, bet ir spalvotiesiems metalams lydyti.Metalams lydyti naudoti moliniai tigliai (52 pav.) bei samteliai.Buvo lydomas varis, þalvaris, sidabras, alavas, ðvinas.Randama ávairiø ðiø metalø gabalëliø, laðø, þalvario gargaþiø.Aptiktos vienkartinës molinës ir daugkartinës kalkakmeninës(53 pav.) liejimo formos 402 . Ne visada liejimo darbai pavykdavo.Auksakalio dirbtuvëje (pastate Nr. 5) rasta tik40% iðlieta þalvarinë segë 403 .Mindaugo sosto piliakalnyje rastas 16 cm ilgioþalvario strypas suplotais galais, kurá tyrinëjimø autorëlaiko „steku puodams þiesti“ 404 , tikriausiai yra pasaginëssegës ruoðinys.Atrodo, Kernavës amatininkai buvo ávaldæ auksavimotechnologijà. Auksakalio dirbtuvëje rasta keletasvariniø paauksuotø skardeliø, jø atraiþø bei nebaigtasgaminti þalvarinis paauksuotas þiedas paplatintapriekine dalimi, sukeistais galais. Ðis þiedasbuvo puoðtas ámuðtø duobuèiø ornamentu405 .Kernavëje rasta daugiau nei 30 sagøið alavo–ðvino lydinio. Jø aptikta Kernavës–Kriveikiðkiøkapinyne 406 bei Þemutiniamemieste 407 . Mindaugo sosto piliakalnyjerastas švino gabalas 408 .Pagrindinë XIII–XIV a. auksakalystësKernavëje plëtojimosi tendencija –masinë panaðiø arba beveik vienodø dir-52 pav. Molinio tigliofragmentas, rastasÞemutiniame mieste53 pav. Kalkakmeninisliejimo formosruošinys, rastasÞemutiniame mieste399Luchtanas A. LIIR, b. 1826, p. 4–14; LuchtanasA. LIIR, b. 2674, p. 4–8.400Kulikauskienë R. LIIR, b. 992, p. 6–12.401Vaièiûnienë D. LIIR, b. 3304, p. 10–22.402Luchtanas A. LIIR, b. 1536, p. 66; LuchtanasA. LIIR, b. 1644, p. 36–92.403Luchtanas A. LIIR, b. 1318, p. 58.404Kulikauskienë R. LIIR, b. 992, p. 35.405Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 51–53.406Vëlius G. Kernavës miesto… Daktaro disertacija,p. 94.407Luchtanas A. LIIR, b. 2674, p. 8.408Kulikauskienë R. LIIR, b. 789, p. 40.© www.llt.lt181

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISbiniø gamyba ne tik vietinei rinkai, bet ir tolesnei prekybai. Tokiais dirbiniais laikytiniþiedai pinta priekine dalimi arba iðtisai pintu lankeliu, þiedai paplatinta priekinedalimi, juostinës apyrankës, skardinës plokðtinës segës, þalvarinës dirþø sagtys, grandys,ávairûs apkalëliai, galbût ir kiti dirbiniai. Ðiø dirbiniø bei gamybos atliekø randamabeveik visuose Kernavës archeologijos paminkluose. Þinoma, kai kurie dirbiniaibuvo gaminami ir pagal individualius uþsakymus.Tikriausiai ne tik pirkliø, bet ir auksakaliø darbe buvo naudojamos svarstyklësbei svareliai. Auksakaliø darbui reikalingi kalteliai, replës, ylos, kirstukai, þirklësskardelëms karpyti, pincetai. Daugelio ðiø árankiø (iðskyrus ylas) Kernavëje kol kasnepavyko rasti. Kai kurie árankiai (pvz., þirklës) sunkiai atskiriami nuo buities daiktø.Kernaviðkiai auksakaliai gamino þalvarinius raktus, dalis kuriø buvo simboliniai.Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne ir kauladirbio sodyboje Þemutiniame miesterasti analogiðki toje paèioje formoje lieti raktai 409 .Siekiant iki galo rekonstruoti auksakalystës procesus viduramþiø Kernavëje, reikalingasiðsamus darbas, paremtas specialiø tyrimø (visø pirma cheminiø) duomenimis.Medþio apdirbimas.Berþo tošies ornamentavimasMedis – labai svarbi aptariamojo laikotarpio medþiaga kasdieniam þmoniøgyvenimui. Ið medþio statyti bûstai, átvirtinimai, gaminti baldai, daugybë ávairiø daiktø(árankiø kotai, arklai, mediniai indai, strëliø ir ieèiø kotai, lankai ir kt.). Medisnaudotas kurui ir apðvietimui (balanos). Ið medþio þievës gamintos plûdës ir dardaug kitø dirbiniø, kuriø daugelis neiðliko iki mûsø dienø. Kaip matome, medþiogaminiø reikðmë ir svarba kasdieniam þmoniø gyvenimui buvo didþiulë.Kernavëje ir jos apylinkëse statyboms ir dirbiniø gamybai daþniausiai naudotapuðis – gausiausiai aplinkiniuose miðkuose augantis medis.Sunku pasakyti, ar buvo iðsiskyræ atskirø specializacijø amatininkai – staliai(gaminæ baldus, namø apyvokos daiktus, interjero detales) ir dailidës (statæ namus,pilis). Tikriausiai sodybas statë patys jø ðeimininkai su talkininkais, pilis – visavaldovo þinioje buvusi bendruomenë, o darbams vadovavo patyræ meistrai – dailidës.Piliø statybai galbût buvo pasitelkiami ir nevietiniai meistrai.Paprastesnius medinius daiktus (medines árankiø rankenas, verpstukø kotelius,liþes ir kt.) galëjo pasigaminti kiekvienas elementarius ágûdþius ir paprasèiausiusárankius turëjæs vyras, o sudëtingesniø dirbiniø (statiniø, kubilø, tekintø lëkðèiø irdubenø) gamybai reikëjo jau specialiø þiniø ir árankiø. Tenka manyti, jog bûta amatininkø,besivertusiø mediniø dirbiniø gamyba. Deja, iki ðiol Kernavëje nëra rastadirbtuvës, kurià bûtø galima laikyti buvus tokio amatininko darbo vieta.Kernavëje rasti medþio apdirbimo árankiai ir dirbiniai liudija, kad vietos meistraibuvo ávaldæ medþio skëlimo, taðymo, pjovimo, græþimo bûdus ir technikà ir turëjæjo apdirbimo patirtá.Berþo toðies ir liepos karnø apdirbimas. Kernavëje rasti unikalûs viduramþiø taikomojomeno – berþo toðies ornamentavimo – pëdsakai. Su ðia veikla susijæ dirbiniaikoncentravosi dirbtuvëje (pastatasNr. 8), stovëjusioje Þemutiniame mieste, 409Vëlius G. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynas ir …,kauladirbio sodybos kieme. Èia aptikti ten pat, p. 45.© www.llt.lt182

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISraginiai spaudai toðiai ornamentuoti (54, 55 pav.), viena medinëspaudo rankena bei daug ornamentuotos toðies fragmentø(56 pav.) ir þaliavos. Toðis ornamentuota gëlyèiø, palmeèiø,kryþeliø, geometriniø figûrø ornamentais, ávairiais persipinanèiaisaugaliniais motyvais. Spëjama, kad toðiai ornamentuotipapildomai galëjo bûti naudojami augalinës kilmës daþai 410 .Kernavëje pavyko rasti keliø indø, kuriø gamybai naudota berþotoðis, fragmentus (þr. straipsnio dalá „Buities daiktai“), taèiautoðies ornamentavimo pëdsakø juose nepastebëta. Tikriausiaiið ornamentuotos berþo toðies gamintos (arba ja puoðtos)dailios dëþutës papuoðalams, smulkiems buities daiktams laikytiir panaðûs dirbiniai. Aukðtutinio miesto sodybos kiemerasti á ritinëlius susuktos berþo toðies gabalai. Veikiausiai taiþaliava toðiniø indø gamybai. Dalyje toðies gabalø pastebimosskylutës, skirtos jiems susiûti gaminant dirbinius 411 . Taip patspëjama, kad berþo toðis naudota aukðto cilindro formos strëliniø,turëjusiø vieliná arba mediná rëmà, gamybai 412 . SenojojeRusioje, Novgorode, ant berþo tošies buvo rašomi laiškai 413 .Berþo toðies ornamentavimo technologijà bando rekonstruotiValstybinio Kernavës kultûrinio rezervato darbuotojai. Paaiðkëjo,kad lengviausiai ornamentuojama pavasará nulupta toðis.Ji klojama ant kieto pagrindo, minkðtojoje pusëje dedamasspaudas su rankena ir á já smûgiuojamamediniu plaktuku. Kauladirbio sodybojepavyko rasti àþuoliná plaktukàsu rankena. Jo bendras ilgis – 30 cm,koto ilgis – 17 cm 414 . Viduramþiø Kernavëjetaip pat buvo gaminami dirbiniaiið liepos karnø. Sodybos kieme (Aukð-54 pav. Raginisspaudas berþo tošiaiornamentuoti,rastas Þemutiniamemieste kauladirbiosodyboje55 pav. Raginisspaudas berþotošiai ornamentuoti,rastas Þemutiniamemieste kauladirbiosodyboje56 pav. Ornamentuotaberþo tošis, rastaÞemutiniame miestekauladirbio sodyboje410Luchtanas A. LIIR, b. 1536, p. 50–95; LuchtanasA. LIIR, b. 1644, p. 45.411Vaièiûnienë D. LIIR, b. 3147, p. 6.412Luchtanas A. Kernavë. Pajautos slënio…, p. 62.413Àðöèõîâñêèé À. Â., Òèõîìèðîâ Ì. Í. Íîâãîðîäñêèåãðàìîòû íà áåðåñòå, Ìîñêâà, 1953.414Luchtanas A. LIIR, b. 1644, p. 44.© www.llt.lt183

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKIStutiniame mieste) rasta dalis indo, kurio dugnas buvo medinis,o ðonai – ið karnø 415 . Bene seniausi Lietuvoje rasti dirbiniai iðliepos karnø aptikti Lieporiø senovës gyvenvietëje (dab. Ðiauliømiesto teritorijoje), datuojamoje I tûkstantmeèio viduriu 416 .Kaulo ir rago apdirbimasKaulas ir ragas – lengvai gaunamos (medþioklës ir gyvulininkystësdëka) ir nesunkiai apdirbamos medþiagos, ið kuriøpagaminti dirbiniai buvo plaèiai naudojami Kernavës gyventojø.Kaulo ir rago apdirbimas – iki ðiol iðsamiausiai iðtirtasviduramþiø kernaviðkiø amatas. Apie kauliniø ir raginiø dirbiniøgamybà Kernavëje XIII–XIV a. yra paskelbta iðsami publikacija417 . Þemutiniame mieste aptiktos kauladirbio sodybostyrimai leido gerai atkurti kaulo ir rago apdirbimo procesà nuoþaliavos paruoðimo iki dirbiniø gamybos ir pritaikymo. Èiagautus duomenis papildë Pilies kalno piliakalnio tyrimø medþiaga418 bei sodybos Aukðtutiniame mieste tyrimø duomenys 419 .Kauliniø ir raginiø dirbiniø rasta ir Aukuro kalno bei Mindaugososto piliakalniuose. Ið viso Kernavëje rasta keletas tûkstanèiøkauliniø ir raginiø dirbiniø ruoðiniø, droþliø, nuolauþø,sveikø dirbiniø, taip pat keliolika ávairiø kauladirbio árankiø(57, 58, 59, 60, 61, 62 pav.).Pagrindinë þaliava – elniø ir briedþiø ragai. Sukapoti 57 pav. Geleþinisir suskaldyti ragai sodybos kieme stovëjusioje statinëje buvo kaltas, rastasminkðtinami, naudojant augalinæ rûgðtá, gaunamà ið supjaustytøir sugrûstø laukiniø rûgðtyniø. Suminkðtëjæ iki medþio kauladirbio sodybojeÞemutiniame miestekietumo kaulai ir ragai buvo taðomi, obliuojami, dildomi, græþiami,vëliau pjûkleliu arba rëþtuku supjaustomi á plokðteles, kurios buvo nulyginamos.Dantytø dirbiniø ruoðiniai iðpjaustomi, græþiamos skylutës.Apkalëliams tvirtinti prie puoðiamo daikto naudotos raginës arba metalinësvinutës, nenustatytos kilmës klijai 420 .Kauladirbiø gaminama produkcijapasiekdavo daugelá Kernavës gyven-416415Vaièiûnienë D. LIIR, b. 3304, p. 20.Salatkienë B. Lieporiø gyvenvietës tyrinëjimai,tojø. Peiliams daþnai pritaisomos kaulinësrankenos, reèiau – kriaunos 421 417ATL 1992 ir 1993 metais, Vilnius, 1994, p. 70–73.. Ið Jarockis R. Kauliniø-raginiø…, p. 168–181.418Karnatka G. LIIR, b. 2020; Kulikauskienë R.rago pagaminta gana daug ðlifuotø verpstukø,ið kaulo – adikliø, ylø, adatø, nautanasA. LIIR, b. 1536; Luchtanas A. LIIR, b. 1644.LIIR, b. 1097; Luchtanas A. LIIR, b. 1280; Luchdotørûbø gamybai 422 419Vaièiûnienë D. LIIR, b. 3304, p. 15–21.. Raginiai apkalai420Jarockis R. Kauliniø-raginiø…, p. 170–181.naudoti balnams, šukoms puošti 423 , raginiaispaudai – berþo tošiai ornamentuo-Karnatka G. LIIR, b. 2020, p. 9; Luchtanas A.421Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 51–55.422ti 424 LIIR, b. 1280, p. 51–56; Luchtanas A. LIIR,. Beje, berþo toðá ornamentavo kauladirbisarba jo ðeimos narys, nes kol p. 21.b. 1644, p. 24–42; Vaièiûnienë D. LIIR, b. 3304,423kas vienintelë aptikta berþo toðies ornamentavimodirbtuvë buvo bûtent kaulanasA. LIIR, b. 1644, p. 21.Luchtanas A. LIIR, b. 1644, p. 11–12, 24–34.424Luchtanas A. LIIR, b. 1536, p. 52; Luchtadirbiosodyboje 425 425. Kauladirbio sodybo- Luchtanas A. LIIR, b. 1536, p. 14–16.© www.llt.lt184

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISje aptiktas ir tris dantukus turëjæs raginis keramikosornamentavimo árankis linijiniam ornamentui puodo sienelëseiðgauti. Árankis nebuvo naudotas, nes sulûþo nebaigtasgaminti 426 .Manoma, kad ið taurø bei naminiø stambiøjø raguoèiøragø makðtø buvo gaminami geriamieji ragai 427 .Tiesa, në vieno tokio dirbinio Kernavëje kol kas nerasta.Ið kiauliø kojø kaulø buvo gaminami brûzguliai,laikomi þaislais arba muzikos instrumentais.Taip pat rastas raginis lošimo kauliukas,atveþtas iš svetur arba pagamintasvietinio meistro.Raginiai ir kauliniai apkalëliai tikriausiainaudoti ir kitø dirbiniø puoðybai.Tikëtina, kad kauladirbis bendradarbiavosu kitø specializacijø amatininkais,gaminant atskirus dirbinius, pvz.,balnus. Prie odiniø dirbiniø kauliniai irraginiai apkalëliai buvo tvirtinami geleþinëmisvinutëmis 428 , kurias tikriausiaigamino kalviai. Be abejo, kalviai gaminokauladirbio darbui reikalingus geleþiniusárankius – kaltus, rëþtukus, ðaukðtiniusgràþtus-gramdiklius, ornamentavimogràþtelius, peilius, rastus kauladirbiosodybos teritorijoje 429 . Dantytais ornamentavimogràþteliais buvo padaromaspagrindinis kauliniø ir raginiø dirbiniøpuoðybos motyvas – viengubos ir dvigubosakutës. Kol kas sunku pasakyti, kaipbuvo padaromos sudëtingos, bet geo-58 pav. Geleþinis gràþtelis, skirtas kaului irragui ornamentuoti, rastas Þemutiniame miestekauladirbio sodyboje59 pav. Geleþinis strëlës formos rëþtukas, skirtaskaului ir ragui apdirbti, rastas Þemutiniamemieste kauladirbio sodyboje60 pav. Geleþinis ðaukðtinis gràþtas-gramdiklis,skirtas kaului ir ragui apdirbti, rastasÞemutiniame mieste kauladirbio sodyboje61 pav. Kaulinis adiklis, rastas Þemutiniamemieste kauladirbio sodyboje62 pav. Raginiai apkalai, rasti Þemutiniamemieste kauladirbio sodyboje426Luchtanas A. LIIR, b. 1644, p. 17.427Jarockis R. Kauliniø-raginiø…, p. 180.428Ten pat.429Luchtanas A. LIIR, b. 1536, p. 18–71.© www.llt.lt185

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISmetriðkai labai taisyklingos ornamentinës iðpjovos ant berþo toðiai ornamentuoti skirtøspaudø.Kaulo ir rago apdirbimas priskirtinas prie labiausiai specializuotø viduramþiøkernaviðkiø amatø, nes dirbiniø gamybos technologija gana sudëtinga, reikalaujantispecialiø þiniø bei árengimø. Kaulo ir rago apdirbimo liekanos aiðkiaikoncentruojasi dviejø amatininkø sodybø vietose – Þemutiniame mieste ir Pilieskalno piliakalnyje.Akmens apdirbimasSunku pasakyti, ar akmens apdirbimas viduramþiø Kernavëje buvo specializuotaskurio nors amatininko uþsiëmimas. Akmeniniø dirbiniø, palyginti su iðkitø medþiagø pagamintais árankiais ir buities daiktais, yra gana nedaug. Didþiausiasiki ðiol rastas akmeninis dirbinys – girnapusë. Be to, kernaviðkiai naudojo iðsmulkiagrûdþio akmens pagamintus galàstuvus su skylutëmis ir be jø, verpstukusið smiltainio ir kalkakmenio. Smiltainio artimiausiose Kernavës apylinkëse reta, okalkakmenio (klinèiø su áv. priemaiðomis) Neries pakrantëse þemiau Kernavës yragana daug. Dar pokario metais ið kalkakmenio degë kalkes Ardiðkio ir aplinkiniøkaimø gyventojai.Auksakalio sodyboje (Þemutiniame mieste) rasta nebaigta gaminti kalkakmeninëliejimo forma. Tikriausiai kalkakmenines liejimo formas gamino pats auksakalys.Titnagas buvo naudojamas ugniai išskelti. Be to, titnaginis kirvelis, rastas Mindaugososto piliakalnyje, kaip spëjama, viduramþiais naudotas magiðkoms apeigoms.Neabejotina, kad tai akmens arba bronzos amþiaus dirbinys, viduramþiais rastasKernavës apylinkëse ir atneðtas á piliakalná.Apibendrindami galime konstatuoti, kad viduramþiø Kernavëje (arba jos apylinkëse)buvo gaminami akmeniniai dirbiniai, o vietos akmenskaldþiai buvo ávaldæakmens skaldymo, ðlifavimo ir græþimo technologijas.Prekyba ir piniginë apyvartaKernavës geografinë padëtis (Neries upës pakrantë) bei jos reikðmë Rytø Lietuvaiávairiais periodais lëmë tai, jog èia rasta gana daug importiniø dirbiniø, ypaèXIII–XIV a. datuojamuose sluoksniuose. Didþiàjà dalá ðiø dirbiniø Kernavëje sudaropapuoðalai bei prabangos daiktai. Nemaþa jø dalis neturi analogø kitose Lietuvosvietose.Viduramþiø kernaviðkiø vienas svarbiausiø verslø neabejotinai buvo prekyba,o materialinëje kultûroje svarbià vietà uþëmë importiniai dirbiniai. Kernavëje aptiktusXIII–XIV a. datuojamus importinius dirbinius yra apþvelgæs L. Girlevièius 430 . Pirkliøið Kernavës lankymàsi Rygoje XIII a. liudija to meto raðytiniai ðaltiniai. Ið jø matyti,kad tuo metu kernaviðkiai gabeno á Livonijà vaðkà – vienà svarbiausiø to metoLietuvos eksporto prekiø 431 .Prekyvietë. Tiksliai nustatyti jos vietàkol kas nepavyko, taèiau veikiausiai Kernavëje. Diplominis darbas, Vilniaus universitetas,430Girlevièius L. XIII–XIV a. importiniai dirbiniaitai buvo smëlëta aukðtumëlë prie Neries,ðalia Mitkiðkiø vienkiemio. Vidu-431Istorijos fakultetas, Archeologijos katedra. 2000 (toliau –Girlevièius L. XIII–XIV a. importiniai dirbiniai…).Gudavièius E. Miestø atsiradimas Lietuvoje, Vilnius,1991, p. ramþiø kultûrinis sluoksnis èia visiðkai31–32.© www.llt.lt186

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISsuardytas, aptikti tik pavieniai radiniai, kuriø nemaþa dalis liudija èia vykusià prekybàarba buvusià pirklio sodybà: þalvarinis svarstykliø petelis 432 , þalvariniai svarstykliøsvareliai 433 , geleþinis þalvariu dengtas svarelis 434 , labai sunykæs sidabrinio lydiniofragmentas 435 , sidabrinë I tipo lietuviðka moneta 436 .Pirkliø lankymàsi importiniø dirbiniø gausa iðsiskirianèiame Aukuro kalno piliakalnyjeliudija èia aptiktos ðvininës prekiø plombos 437 , þalvariniø svarstykliø dalys,du lietuviðkø pusapvalës lazdelës formos lydiniø fragmentai 438 . Tikriausiai Kernavësvaldovai ir jiems artimi þmonës kviesdavo pirklius á kunigaikðèio rezidencijà ir èiaatlikdavo prekybinius sandorius. Didelë importiniø dirbiniø dalis likdavo kunigaikðèiopilyje. Tiesiogiai su pirkliais kunigaikðèiai veikiausiai bendraudavo retai, sandoriussudarinëdavo dvariðkiai. Pavyzdþiui, yra þinoma, kad Traidenis pirkliø luomoapskritai nevertino – rygieèiams praneðus apie sulaikytus lietuviø pirklius, ðis pareiðkæs,kad jam nerûpi kaþkokie „kaimieèiai ir ðunys“ 439 .Pirklio šeimos nario palaidojimu galbût galima laikyti Kernavës–Kriveikiðkiøkapinyno kapà Nr. 109. Ðalia griauèiø ties dubeniu rastas þalvarinis svarstykliøpetelis (ilgis – 58 mm, skersmuo – 5 mm), pagamintas ið þalvarinës tûtelës, á kuriosvienà galà ástatyta plokðtelë su dviem skylutëm, o prie kitogalo prilituotos dvi kilpelës. Tame paèiame kape rastas vërinys 63 pav. Lietuviškojoið þalvariniø þvanguèiø, kabuèiø, importiniø juodo stiklo karoliøir kauri kriaukliø 440 . Antropologiniø tyrimø duomenimis, rastas Aukuro kalnoilgojo fragmentas,kape palaidotas 5–9 metø amþiaus vaikas, kurio lyties nustatytinepavyko 441 .piliakalnyjePinigai, naudoti Kernavëje prekybinëms operacijomsatlikti, buvo lietuviðki lydiniai ir ankstyvosiosmonetos. Lietuviðkø pusapvalës lazdelës formos sidabriniølydiniø (lietuviðkøjø ilgøjø) lobis aptiktas Pilieskalno piliakalnyje. Keturi lydiniai (ilgiai – 12,7,11,4, 13,5, 12,5 cm, svoriai atitinkamai –102, 103,3, 105,7, 108,9 g) paskubomispaslëpti iðtraukto kuolo duobutëje tikriausiai1365 m. kryþiuoèiø antpuoliometu 442 . Apskaièiuota, kad ðio lydiniølobio perkamoji galia XIV a. buvo 2–3þirgai 443 .Du tokiø paèiø lydiniø fragmentairasti Aukuro kalno piliakalnyje(63 pav.). Èia taip pat rastas lietuviškojoilgojo fragmentas – falsifikatas 444 . Po vienàlietuviškojo ilgojo fragmentà rasta puðyneprie Neries 445 ir atsitiktinai Kernavës–Kriveikiðkiøkapinyno teritorijoje 446 ,šeši – sodybos kieme Aukštutiniamemieste 447 . Tokia piniginiø lydiniø smulkiøfragmentø gausa liudija, kad, plëtojantisprekybai ir mainus vis labiau432Luchtanas A. LIIR, b. 1727, p. 27.433Luchtanas A. LIIR, b. 1280, p. 67; LuchtanasA. LIIR, b. 2359, p. 24.434Luchtanas A. LIIR, b. 2359, p. 24.435Luchtanas A. LIIR, b. 1826, p. 4.436Luchtanas A. LIIR, b. 2674, p. 4.437Luchtanas A. LIIR, b. 2032, p. 25, 30.438Luchtanas A. LIIR, b. 2230, p. 23, 38.439Nikþentaitis A. Nuo Daumanto iki Gedimino.Ikikrikðèioniðkosios Lietuvos visuomenës bruoþai,Acta Historica Universitatis Klaipedensis, Klaipëda,1996, t. 5, p. 17.440Vëlius G. LIIR, b. 2648, p. 31–32.441Jankauskas R., ádëtinis lapas ataskaitoje: VëliusG. LIIR, b. 2648.442Luchtanas A. LIIR, b. 1230, p. 5–6.443Zabiela G. Lietuvos medinës…, p. 160.444Luchtanas A. LIIR, b. 2230, p. 38.445Luchtanas A. LIIR, b. 1826, p. 4.446Vëlius G. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynas ir …,ten pat, p. 45.447Vaièiûnienë D. LIIR, b. 3147, p. 11; VaièiûnienëD. LIIR, b. 3304, p. 14–21.© www.llt.lt187

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISpakeièiant apmokëjimu pinigais, atsiradodidelis smulkaus nominalo pinigøporeikis. Vienas lietuviškojo ilgojo fragmentasatsitiktinai rastas Kernavës–Kriveikiðkiøkapinyno teritorijoje. Tikëtina,kad ikimonetiniu laikotarpiu á kapus kartaisdëta lietuviðkøjø ilgøjø fragmentø 448 .Neaiškios formos apdegusio ir apsilydþiusiosidabrinio lydinio fragmentas rastas prie Neries, 64 pav. IV tipospëjamos prekyvietës teritorijoje 449 . Èia taip pat rasta puikiai lietuviðka moneta,iðlikusi sidabrinë I tipo lietuviðka moneta 450 . Analogiška monetarasta XV–XVII a. datuojamame Kernavës kapinyne 451 . Ta-alkvietëje prie Neriesrasta spëjamojojeme paèiame kapinyne rastos keturios II tipo lietuviðkos monetos452 . Nors II tipo lietuviškos monetos rastos kapinyne, kurio chronologija pradedamaXV a. pr., negalima atmesti galimybës, kad ðios monetos naudotos Kernavëje irXIV a., juolab kad tokios monetos datuojamos XIV a. pab. – XV a. pr. 453 IV tipolietuviška moneta (64 pav.) rasta spëjamoje alkvietëje prie Neries lauþavietës pakraðtyje454 . Dar keturios IV tipo lietuviðkos monetos bei viena nenustatyto tipo monetarastos Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne 455 . IV tipo monetos taip pat datuojamosXIV a. pab. – XV a. pr. 456Kernavëje nerasta kitø kraðtø monetø, iðskyrus XIV a. pirmosios pusës Liubekomiesto brakteatà, kuris, þalvarine kniede pritvirtinus varinæ àselæ, buvo naudojamaskaip kabutis. Jis rastas Þemutiniame mieste, kauladirbio sodybos teritorijoje, kultûriniosluoksnio horizonte, datuojamame XIII a. – XIV a. pirmàja puse 457 . Ði monetaKernavëje tikriausiai nebuvo naudota piniginëje apyvartoje.Prekybiniai ryðiai su Hanzos sàjungos miestais ir Vakarø Europa. Be jau minëtoLiubeko miesto brakteato, kernaviðkiø prekybinius ryðius su Hanzos miestais (ðiuoatveju – su Ryga) liudija raðytiniai ðaltiniai ir Rygoje bei Kernavëje naudotø svarstykliøpanaðumas. Aukuro kalno piliakalnyje rasto svarstykliø petelio, datuojamo XII–XIII a., analogijà su Rygoje naudotomissvarstyklëmis patvirtina Rygos senamiesèioarcheologiniai radiniai 458 .Þemutiniame mieste rastas suktaskaroliukas ið þalsvo permatomo stiklo,daþytas kobaltu. Jis laikomas importu iðVakarø Europos ir datuojamas XIV a. 459Ið Vakarø Europos á Kernavæ buvoatveþta audiniø. Aukuro kalno piliakalnyjerastos prekiø plombos, naudotosEuropos pirkliø nuo XII a., buvo tvirtinamosprie brangiø audiniø rietimø.Geriau iðlikusios aðtuoniukës formosplombos averse taðkuèiø apvade vaizduojamassparnuotas liûtas su aureole(Venecijos miesto herbas). Virð liûto gal-448Vëlius G. Kernavës miesto… Daktaro disertacija,p. 94.449Luchtanas A. LIIR, b. 1826, p. 4.450Luchtanas A. LIIR, b. 2674, p. 4.451Jankauskas A. LIIR, b. 1864 A., p. 46.452Jankauskas A. LIIR, b. 1864 A., p. 42, 47;Karnatka G. 15–17 a. kapinyno tyrinëjimai Kernavëje1991 m. Ataskaita, LIIR, b. 1827 A, p. 49–51.453Michelbertas M. Lietuvos numizmatikos ávadas(toliau – Michelbertas M. Lietuvos numizmatikos…),Vilnius, 1989, p. 37.454Luchtanas A., Merkytë I., Abaravièius G.LIIR, b. 1659, p. 9.455Vëlius G. Kernavës miesto… Daktaro disertacija,p. 94.456Michelbertas M. Lietuvos numizmatikos…,p. 38.457Luchtanas A. LIIR, b. 1536, p. 9, 35.458Luchtanas A. LIIR, b. 2230, p. 8.459Luchtanas A. LIIR, b. 1536, p. 42, 64.© www.llt.lt188

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISvos iðliko gotikinëmis raidëmis atspaustoáraðo fragmentas „OPI...“, kitame skritulëlyje– „IE...“ 460Vienas ádomiausiø Kernavëje rastøimportiniø daiktø – Saksonijos Hildesheimomieste pagaminta þvakidës dalis461 (65 pav.). XIX a. Kernavëje rastasdirbinys (tiksli radimo vieta neþinoma)laikytas „pagoniðko dievo statulële“ ir vadintasKernavës Perkûnu. Veikiausiai ðis brangus daiktas,kaip ir kitos prekës ið Vakarø Europos, patekoá Kernavæ per Rygà.Importiniai dirbiniai ið Senosios Rusios þemiø sudarodidþiàjà dalá Kernavëje rastø nevietinës kilmës dirbiniø.Daugiausia tai papuoðalai.Apgalviø plokðtelës tikriausiai buvo gaminamos65 pav. Kernavësvietoje (þalvarinës) ir áveþamos ið Senosios Rusios þemiø(paauksuotos). Artimiausias paauksuotø apgalviøþvakidës dalisPerkûnas – importinësplokðteliø gamybos centras – Naugardukas. Dalá paauksuotøapgalviø plokðteliø galbût galëjo pagaminti ir Kernavëje gyvenæs vietos auksakalys,ávaldæs metaloplastines technologijas, arba ið slavø þemiø atvykæs meistras. Taèiaukol kas tai tik prielaida. Kartu su paauksuotomis plokðtelëmis á Kernavæ atkeliavoir ið metalizuotø siûlø austos apgalviø juostelës 462 .Antroji importiniø galvos papuoðalø grupë – auskarai, iki pastarojo metolaikyti antsmilkiniais. Kernavëje rasti sudëtingesniø technologijø auskarai (trikaroliaiir daugiakaroliai) tikriausiai pagaminti Senosios Rusios miestuose – Kijeve,Novgorode, Riazanëje 463 . Vieni puikiausiø Kernavëje rastø papuoðalø buvo Kernavës–Kriveikiðkiøkapinyne; kape Nr. 21 aptikti du itin graþûs, technologiðkai labaisudëtingi trikaroliai auskarai, pagaminti aukðtos kvalifikacijos Senosios Rusios juvelyro464 . Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyno kape Nr. 124 taip pat rasti du þalvariniaiklaustuko formos auskarai, ið kuriø vienas yra itin dailus ir jis laikomas importuotuið Senosios Rusios þemiø arba ið dar tolimesniø Rytø kraðtø, nes á Rusià klaustukoformos auskarø mada atëjo ið Aukso Ordos ir Volgos Bulgarijos.Importu iš Senosios Rusios laikomiir trys Kernavëje rasti kryþelio formoskabuèiai. Þalvarinis sidabruotas kryþelisrastas Pilies kalno piliakalnyje XIV a.antrosios pusës sluoksnyje 465 . Savo formalabai panašus sidabrinio kryþeliofragmentas aptiktas Kernavës–Kriveikiðkiøkapinyne 466 . Ið viso Kernavës–Kriveikiðkiøkapinyne rasti ðeði kryþelioformos kabuèiai 467 . Dar vienas sidabriniokryþelio fragmentas rastas Aukurokalno piliakalnyje 468 .460Luchtanas A. LIIR, b. 2032, p. 10.461Äàðêåâè÷ Â. Ï. Ïðîèçâåäåíèÿ Çàïàäíîãî õóäîæåñòâåííîãîðåìåñëà â Âîñòî÷íîé Åâðîïå (X–XIV â. â.), Àðõåîëîãèÿ ÑÑÑÐ: ñâîä àðõåîëîãè÷åñêèõ èñòî÷íèêîâ.Âûï. Å1–57, Ìîñêâà, 1996, c. 42.462Vëlius G. Kernavës miesto… Daktaro disertacija,p. 54–57.463Vëlius G. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynas ir…,ten pat, p. 34.464Vëlius G. LIIR, b. 2392, p. 29–30.465Kulikauskienë R. LIIR, b. 1097, p. 29.466Vëlius G. LIIR, b. 2392, p. 32.467Vëlius G. Kernavës miesto… Daktaro disertacija,p. 74–80.468Luchtanas A. LIIR, b. 2032, p. 33.© www.llt.lt189

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISXV–XVII a. Kernavës kapinyne rastas sidabrinis kaklo vërinys ið 5 stilizuotolelijos þenklo formos iðkiliu ornamentu puoðtø tuðèiaviduriø kabuèiø 469 . Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne aptikti pavieniai bei á vërinius suverti tokie pat kabuèiai. Minëtamekapinyne taip pat rasta ir kitø formø kabuèiø, kurie, kaip ir minëti lelijosformos kabuèiai, laikomi importu ið Senosios Rusios þemiø arba buvo paplitæ plaèiamebaltø ir slavø gyvenamajame areale 470 . Dël ðiø kabuèiø gausos ir ávairovësðiame darbe plaèiau jø neaptarsime. Neabejotina, kad dalis kabuèiø bei vëriniø atgabentaið Novgorodo, o kai kurie kiti kabuèiai ir vëriniai á Kernavæ veikiausiai patekoið kitø Senosios Rusios þemiø arba slavø átakoje buvusiø baltiðkø Padauguvio irNemuno aukðtupio regionø 471 .Dar viena radiniø grupë – vëriniuose naudoti stikliniai ir emaliniai karoliai.Mindaugo sosto piliakalnyje rastas mëlyno emalio karoliukas, datuojamas XIII a. 472Ðá radiná tyrinëtoja laiko importu ið Senosios Rusios þemiø. Taip pat importuotu iðSenosios Rusios arba Bizantijos laikomas juodas matinio stiklo karoliukas su dvigubabaltos emalio masës bangele, rastas Þemutiniame mieste 473 . Kituose Kernavës archeologijospaminkluose, visø pirma Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne, rasta ávairiø tipøkaroliø (biseriniø, rantytø ir kt.), kurie buvo plaèiai paplitæ baltø ir slavø þemëse 474 ,todël identifikuoti juos kaip importinius arba kaip vietinës kilmës dirbinius galbûtbus galima tik atlikus iðsamià analizæ.Dalis þiedø á Kernavæ taip pat pateko ið Senosios Rusios þemiø. Daliai Kernavës–Kriveikiðkiøkapinyne aptiktø þiedø analogijos surastos Novgorode, tai patvirtintaNovgorodo archeologiniais radiniais. Ið Senosios Rusios á Kernavæ pateko irstiklinës apyrankës. Keliasdeðimt jø fragmentø rasta ávairiose miesto vietose ir piliakalniuose.Apyrankës datuojamos XII–XIV a.Veikiausiai á Kernavæ ið Senosios Rusios buvo atgabenama ir audiniø. Kernavës–Kriveikiðkiøkapinyne aptikti jau minëti metalizuoto audinio apgalviai, o kapeNr. 24 rasto audinio fragmento analogijà, datuojamà XII a., patvirtino Minsko archeologiniairadiniai 475 .Ið Senosios Rusios á Kernavæ pateko glazûruota keramika. Daugiausia josfragmentø rasta Aukuro kalno piliakalnyje 476 . Dvi ðukës aptiktos Pilies kalno piliakalnyje477 , viena – Mindaugo sosto piliakalnyje 478 . Ðiuos radinius, kaip ir Pajautosslënyje aptiktà lëkðtës fragmentà 479 , tyrinëjimø autoriai datuoja XIII–XIV a. ir laikoimportu ið Juodosios Rusios ir Volynës.Galbût nedidelë dalis indø á Kernavæ atkeliavoið Bizantijos. Tikëtina, kad brangiuoseimportiniuose induose buvo atveþtasvynas, skirtas kunigaikðèio stalui,juolab kad didþioji dalis indø fragmentørasta bûtent Aukuro kalno piliakalnyje.Deja, në vieno indo nepavyko rekonstruoti.Dar viena brangiø dirbiniø grupë– ðiferiniai verpstukai. Kernavëje rastitrys tokie verpstukai, ið kuriø du –Aukuro kalno piliakalnyje, permaiðyta-469Vëlius G. LIIR, b. 2392, p. 34; Vëlius G. LIIR,b. 2648, p. 35–36.470Girlevièius L. XIII–XIV a. importiniai dirbiniai,p. 29–30, 40–45.471Ten pat, p. 44–45.472Kulikauskienë R. LIIR, b. 992, p. 33.473Luchtanas A. LIIR, b. 1536, p. 42.474Vëlius G. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynas ir…,ten pat, p. 39.475Girlevièius L. XIII–XIV a. importiniai dirbiniai…,p. 60.476Luchtanas A. LIIR, b. 2032, p. 9, 34; LuchtanasA. LIIR, b. 2230, p. 4.477Kulikauskienë R. LIIR, b. 1097, p. 22.478Kulikauskienë R. LIIR, b. 992, p. 39.479Luchtanas A. LIIR, b. 1536, p. 10.© www.llt.lt190

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISme X a. – XIV a. pirmosios pusës sluoksnyje 480 ; du tokie verpstukairasti Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne 481 .Labai ádomus radinys yra Pilies kalno piliakalnio pylime(XIV a. sluoksnyje) aptiktas sidabrinis apkaustëlis 482 . Manoma,kad ðis dirbinys gali bûti XIV a. datuojamas SenojojeRusioje pagamintas knygos viršelio apkalas 483 . Taip pat ið SenosiosRusios á Kernavæ pateko raðymui skirtas geleþinis instrumentas– stilius, aptiktas Aukuro kalno piliakalnyje. Juoveikiausiai raðë kunigaikðèio dvaro raðtininkas. Analogijos Kernavëjerastam stiliui þinomos daugelyje Senosios Rusios miestø484 . Deja, Kernavëje kol kas nepavyko rasti në vieno raðto,raðyto, pavyzdþiui, ant berþo toðies, fragmento.Galbût ið Senosios Rusios á Kernavæ pateko ir raginisþaidimo kauliukas, rastas Aukuro kalno piliakalnyje 485 , taèiaujá galëjo pagaminti ir vietos meistrai.Importiniai dirbiniai ið Arabø kraðtø ir Bizantijos á Kernavæpateko per tarpininkus, kuriais tikriausiai buvo Senosios Rusiospirkliai.stikliniø indø ðukës,66 pav. ImportiniøAukuro kalno piliakalnyje bei jo papëdëje rastos 63 stikliniøindø ðukës, kuriø daugiau nei pusë buvo puoðtos polichro-piliakalnyjerastos Aukuro kalnominiu ornamentu. Daugiausia tai tauriø fragmentai (66 pav.).Kai kurios taurës buvo puoðtos arabiðkais áraðais. Tyrinëjimø autorius nustatë, kadpolichrominiu ornamentu puoðti indai importuoti ið Sirijos, Egipto, Irano, Bizantijosir datuojami XIII–XIV a. 486Tarpininkaujant Artimøjø Rytø pirkliams, á Europà pateko kauri kriauklës,kuriø natûrali gamtinë radimvietë yra Maldyvø salos Indijos vandenyne. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne keturiuose vëriniuose rasta 13 tokiø kriaukliø arba jø fragmentø.Veriant vërinius, jos komponuotos su ávairiais karoliukais, þalvariniais þvanguèiais,sagutëmis ir kt. 487 Á Kernavæ kauri kriaukles pirkliai veikiausiai atgabenoið dabartinës Latvijos teritorijos arba ið ðiaurinës Baltarusijos, nuo Dauguvos prekyboskelio.Apþvelgus viduramþiø Kernavëje rastus importinius dirbinius, galima darytikeletà iðvadø. Kernavës pirkliai neabejotinai tiesiogiai prekiavo su Rygos miestu,lankësi jame. Veikiausiai jie patys vykoir á Senosios Rusios þemes, ið kur á Kernavæpateko didþioji importo dalis. Dirbiniaiið tolimesniø kraðtø (Vakarø Europosir Artimøjø Rytø) tikriausiai ásigytiper tarpininkus. Didelæ importiniødirbiniø dalá sudarë brangûs daiktai,prieinami tik kunigaikðèiui bei jo aplinkosþmonëms ir turtingiesiems miestieèiams.Labai tikëtina, kad dalá nevietinëskilmës dirbiniø (pavyzdþiui, papuoðalø)atsineðë þmonës, atsikraustæ480Luchtanas A. LIIR, b. 2032, p. 10; LuchtanasA. LIIR, b. 2230, p. 4, 9.481Vëlius G. Kernavës miesto… Daktaro disertacija,p. 90–91.482Kulikauskienë R. LIIR, b. 1097, p. 30.483Girlevièius L. XIII–XIV a. importiniai dirbiniai…,p. 72–73.484Vëlius G. Kernavës miesto… Daktaro disertacijossantrauka, p. 17.485Luchtanas A. LIIR, b. 2230, p. 9.486Luchtanas A. LIIR, b. 1644, p. 11, 13; LuchtanasA. LIIR, b. 2032, p. 9, 25; Luchtanas A.LIIR, b. 2230, p. 4.487Vëlius G. Kernavës miesto… Daktaro disertacija,p. 75–78.© www.llt.lt191

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISið baltø–slavø paribio, slavø þemiø, arba kad tie daiktai pateko á Kernavæ kaip karogrobis, duoklë. Kai kuriuos technologiðkai nesudëtingus dirbinius, nusiþiûrëjæ á atveþtiniuspavyzdþius, galëjo pagaminti ir vietiniai amatininkai. O gal Kernavëje bûtair svetimðaliø meistrø.Baigiamosios išvadosKernavës archeologijos paminklø komplekso tyrinëjimø duomenys suteikia labaidaug informacijos apie Rytø Lietuvos gyventojø materialinæ ir dvasinæ kultûrà,ðiame regione vykusius etnokultûrinius pokyèius nuo akmens amþiaus iki viduramþiø.XIII–XIV a. Kernavë buvo vienas svarbiausiø Lietuvos administraciniø, politiniø,gynybiniø ir ekonominiø centrø. Tai buvo miestas, kurio daugumos gyventojøpragyvenimo ðaltiniu tapo ne þemës ûkis ir jam artimos ûkio ðakos, bet amatai,prekyba ir veikiausiai karyba.Kernavës miesto gyventojø kultûrinë orientacija buvo nukreipta rytø slavømiestø link. Tai liudija Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyno ákapiø analizë. Pats Kernavësmiestas daugeliu atþvilgiø buvo artimas tuolaikiniams rytø slavø miestams,taèiau antropologiniø tyrimø rezultatai nepatvirtina prielaidos, kad þymesnæ viduramþiøkernaviðkiø dalá sudarë ateiviai ið slavø þemiø. Taigi materialinës kultûrospanaðumus visø pirma lëmë politiniai bei etnokultûriniai etniniø lietuviø þemiøgyventojø kontaktai su Lietuvos valstybës sudëtyje buvusiø slavø þemiø gyventojais.Kernavëje taip pat galëjo gyventi tam tikras skaièius jotvingiø, savo materialinekultûra tuomet gana artimø rytø slavams. Kasdienio gyvenimo bruoþai XIII–XIV a.Kernavëje (visø pirma pastatø architektûra bei buities daiktai) daugeliu atþvilgiøpanaðûs á vëlesniø laikotarpiø Rytø Lietuvos kaimo gyventojø buitá.Viduramþiø Kernavës mieste iðskirtinos trys pagrindinës funkcinës zonos:administracinë-gynybinë (piliakalniai, iðskyrus Pilies kalnà), gyvenamoji-gynybinë(Pilies kalno piliakalnis) bei gyvenamoji (miestas Pajautos slënyje ir miesto dalisá ðiauræ nuo Lizdeikos kalno piliakalnio). Aukuro kalno piliakalnyje buvo pagrindinëKernavës pilis ir valdovo rezidencija, kurioje buvo sukaupta didelë prabangàliudijanèiø daiktø dalis.Kernavës gyventojai specializavosi atskiruose versluose (bûta amatininkø –kauladirbiø, auksakaliø, taip pat pirkliø ir pan.), jie buvo ávaldæ ávairias gamybostechnologijas, o þemdirbystë, gyvulininkystë, medþioklë ir þvejyba daugeliui gyventojøbuvo tik pagalbiniai verslai. Didelë amatininkø produkcijos dalis buvo masiniopobûdþio, skirta realizuoti bendruomenës viduje ir uþ jos ribø. Be to, buvo atliekamiir individualûs uþsakymai. Á Kernavæ atvykdavo pirkliai ið svetur, o kernaviðkiaipirkliai taip pat dalyvavo regioninëje prekyboje, tai liudija raðytiniai ðaltiniai irgausiai Kernavëje randami importiniai dirbiniai. Intensyviausiai prekiauta su SenosiosRusios þemiø pirkliais.XIV a. Kernavë buvo du kartus sudeginta kryþiuoèiø þygiø metu (1365 ir1390 m.). Ðiuos istorinius faktus, uþfiksuotus raðytiniuose ðaltiniuose, patvirtinaarcheologiniø tyrimø duomenys. Iki 1365 m. gaisro mieste Pajautos slënyje gyventaintensyviau nei po to. 1390 m. kryþiuoèiø uþpuolimas ir viskà sunaikinantis gaisrassustabdë Kernavës, kaip vieno svarbiausiø viduramþiø Lietuvos centrø, plëtrà.© www.llt.lt192

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI 2002–2005. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. MUSNINKAI. KERNAVË. ÈIOBIÐKISTyrinëjimai Kernavëje tæsiami. Jø duomenys padës atsakyti á daugelá dar neatsakytøklausimø ir leis geriau paþinti mûsø tautos praeitá bei vienà maþiausiaipaþástamø jos puslapiø – kasdiená gyvenimà senovës Lietuvoje.Straipsnis „Versmës“ leidykloje gautas 2002 01 25, spaudai parengtas2005 05 10.Straipsnis spausdintas „Lietuvos valsèiø“ serijos monografijoje„Musninkai. Kernavë. Èiobiðkis“, Vilnius, Versmë, 2005, p. 63–124(vyriausiasis redaktorius sudarytojas Stanislovas Buchaveckas).Straipsnis interneto svetainëje www.llt.lt skelbiamas nuo 2007 04 04.© www.llt.lt193