Straipsnis - Lietuvos lokaliniai tyrimai

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. ŽEMAIČIŲ NAUMIESTISGar­da­mo šv. Ro­ko baþ­ny­čiaSkir man tė Smi lin gy tė-Þei mie nėLie tu vos kul tū ros ty ri mų ins ti tu tasŠio straips­nio tiks­las yra ap­tar­ti da­bar­ti­nės Gar­da­mo šv. Ro­ko baþ­ny­čios sta­tybos,įren­gi­mo ir puo­šy­bos rai­dà, ku­ri li­tu­a­nis­ti­nė­je is­to­riog­ra­fi­jo­je lig šiol at­spin­dė­tavos vie­na ki­ta þi­nu­te, daþ­niau­siai skel­bian­čia baþ­ny­čios pa­sta­ty­mo da­tà. Ty­ri­nė­jantstraips­nio ob­jek­tà, de­ja, ne­te­ko pri­si­lies­ti prie la­bai svar­baus duo­me­nų šal­ti­nio –baþ­ny­čios ar­chy­vo, ne­pa­vy­ko ap­tik­ti net jo pėd­sa­kų. Tiek baþ­ny­čià ad­mi­nist­ruo­jan­tysdva­si­nin­kai, tiek Tel­šių vys­ku­pi­jos ku­ri­ja pa­ti­ki­no au­to­rę, kad ne­tu­ri Gar­da­mo baþ­nyčiosar­chy­vi­nių do­ku­men­tų ir ne­þi­no, kur jie ga­lė­tų bū­ti. Ir, ro­dos, ne ka­ras, ne poka­riosu­maiš­tis pra­dan­gi­no pa­ly­gin­ti ne­se­nus do­ku­men­tus... La­bai ti­kė­ti­na, kad ka­danors ty­ri­nė­to­jus pa­sieks Gar­da­mo baþ­ny­čios ar­chy­vas ir bus pa­tiks­lin­ti šia­me straipsny­jepa­tei­kia­mi fak­tai ar iš­sa­ky­tos prie­lai­dos. O šiai, pir­ma­jai, Gar­da­mo baþ­ny­čiosis­to­ri­jos, ar­chi­tek­tū­ros ir dai­lės stu­di­jai duo­me­nų ras­ta Lie­tu­vos vals­ty­bės is­to­ri­jos irLie­tu­vos cen­tri­nio vals­ty­bi­nio ar­chy­vų fon­duo­se, Kau­no ar­ki­vys­ku­pi­jos ku­ri­jos ir Kultū­rospa­vel­do cen­tro ar­chy­vuo­se. Be to, straips­ny­je pa­nau­do­ta prieš­ka­rio bei pas­ta­rų­jųme­tų pe­ri­odi­ko­je su­rink­ta ne­gau­si in­for­ma­ci­ja, pa­si­telk­ti pa­ra­pi­jie­čių at­si­mi­nimai,rem­ta­si moks­li­nių eks­pe­di­ci­jų me­tu at­lik­tais ty­ri­mais ir iko­nog­ra­fi­ne me­dþia­ga.Baþ­ny­čios ar­chi­tek­tū­rai, įran­gai ir puo­šy­bai įver­tin­ti nau­do­ta­si is­to­ri­niu-chro­no­lo­gi­niu,ly­gi­na­muo­ju, ap­ra­šo­muo­ju, iko­nog­ra­fi­niu, at­ri­bu­ci­niu ir ana­li­ti­niu ty­ri­nė­ji­mo me­to­dais.Baþ­ny­čios sta­ty­bos is­to­ri­ja. Me­di­nė Gar­da­mo baþ­ny­čia su­de­gė 1913 m. balan­dþio25 d. To­kià da­tà (pa­gal se­nà­jį, ar­ba Ju­li­jaus, ka­len­do­rių – ba­lan­dþio 12 d.)1919 m. nu­ro­dė Gar­da­mo fi­lia­lis­tas kun. Pran­ciš­kus Klia­naus­kis, o vie­nas įvy­kiųliu­dy­to­jų tei­gė, kad ne­lai­mė įvy­ko Di­dį­jį penk­ta­die­nį 1 .Pa­de­dant Švėkš­nos gra­fams Plia­te­riams, 1914 m. va­sa­ros pra­dþio­je prie buvu­siošven­to­riaus pa­sta­ty­ta lai­ki­no­ji (9 × 5 sieks­nių) kop­ly­čia (1 pav.). Iš len­tųsu­kal­tos „šo­pos“ sto­gà den­gė malks­nos, jo­je bu­vo dvi zak­ris­ti­jos ir ga­le­ri­ja viršdi­dþių­jų du­rų. Kop­ly­čia tu­rė­jo vie­nà al­to­rių, ku­ria­me bū­ta Die­vo Mo­ti­nos pa­veiks­lo 2 .Pa­sta­tę lai­ki­nuo­sius Die­vo na­mus, pa­ra­pi­jie­čiai ėmė kaup­ti lė­šas nau­jos baþnyčiossta­ty­bai: 1 000 auk­so rub­lių Gar­da­mo baþ­ny­čiai 1914 m. gruo­dþio 17 d. bu­vo pa­dė­taį Ra­sei­nių ap­skri­ties tau­po­mà­jà ka­sà.Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro nuos­toliusLie­tu­vos baþ­ny­čios skai­čia­vo su­naikin­taisir ap­griau­tais pa­sta­tais, pra­ras­tasta­ty­bi­ne me­dþia­ga, į Ru­si­jà, Vo­kie­ti­jàiš­veþ­tais var­pais ar su­nio­ko­tu baþ­ny­čiosbei ūkio in­ven­to­riu­mi. Gar­da­me bu­vokiek ki­taip, nors ir iš čia 1917 m. rug­sė­jo25 d. vo­kie­čių ka­riai iš­ga­be­no var­pà.Pa­si­bai­gus ka­rui, Gar­da­mo baþ­ny­čiosku­ra­to ran­ko­se li­ko ru­siš­ka ne­be­eg­zistuo­jan­čiostau­po­mo­sios ka­sos kny­ge­lė 3 –suþ­lug­dy­ta vil­tis pa­sta­ty­ti nau­jà baþny­čià.Straips­nis, se­ri­jos „Lie­tu­vos vals­èiai“ Lie­tu­vos lokali­niøty­ri­mø moks­lo dar­bø ko­mi­si­jos áver­tin­tas 201010 25, „Versmës“ lei­dyk­lai áteik­tas 2008 03 17,pir­mà kar­tà pa­skelb­tas 2010 12 06 elek­tro­ni­nio seriali nio lei di nio „Lie tu vos lo ka li niai ty ri mai“, ISSN2029-0799 vi­sa­teks­të­je sve­tai­në­je www.llt.lt.1Al­bi­no Raz­mos (gim. 1869) uþ­ra­šy­ti at­si­mi­ni­mai. Tačiaučia A. Raz­ma, nu­ro­dy­da­mas, kad baþ­ny­čia su­degėba­lan­dþio 5 d., vei­kiau­siai su­kly­do, nes tais me­taisDi­dy­sis penk­ta­die­nis ir bu­vo ba­lan­dþio 12 die­nà.2Kun. P. Klia­naus­kio ra­por­tas vi­zi­tuo­jant Þe­mai­čiųvys­ku­pui, 1919 06 20 (LVIA, f. 1671, ap. 5, b. 422,l. 67).3Kun. Alek­san­dro Bia­lo­za­ra­vi­čiaus [Bia­la­za­ra­vi­čiaus]raš­tas Rie­ta­vo de­ka­nui dėl per ka­rà pa­tir­tų nuos­tolių,1920 01 14 (LCVA, f. 377, ap. 9, b. 34, l. 49).© VðÁ „Versmës“ leidykla. Lietuvos lokaliniai tyrimai ISSN 2029-0799.Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Šis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuorašas patvirtintasnotaro 2010 12 06, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 12 06.1

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. ŽEMAIČIŲ NAUMIESTIS1 pav. Lai ki no jiGar da mo baþ ny čia –„šo pa“. KPCA1919 m. bir­þe­lio 20 d. Gar­da­mà vi­zi­ta­vęs pas­ku­ti­ny­sis Þe­mai­čių vys­ku­pas Pran­ciš­kusKa­re­vi­čius, su­tei­kęs Su­tvir­ti­ni­mo sak­ra­men­tà 280 gar­da­miš­kių, uþ­si­ra­šė pa­sta­bà:„Kun. Kaz. Klio nov skis di dþiai įtu kęs, sun ko ka jam baþ ny čià at sta ty ti“ 4 .Lai­ki­no­ji kop­ly­čia 1922 m. bu­vo jau be­griū­van­ti, to­dėl tais me­tais ir pa­si­ryþ­tasta­ty­ti nau­jà mū­ri­nę baþ­ny­čià. Ne­no­rė­ta, kad baþ­ny­čia vėl ga­lė­tų su­pleš­kė­ti, be to,apy­lin­kė­se bu­vo daug sta­ty­bi­nės me­dþia­gos – ak­me­nų. Ta­čiau ar­chi­tek­tas in­þi­nieriusEri­chas Om­ne­čins­kis (Om­nec­zins­ki), Klai­pė­do­je tu­rė­jęs sta­ti­nių pro­jek­ta­vi­mobei sta­ty­bos prie­þiū­ros biu­rà, pa­ren­gė ply­ti­nės Gar­da­mo baþ­ny­čios pro­jek­tà (2,3 pav.), iš­lai­dų sà­ma­tà. Jis ap­si­ė­mė pri­þiū­rė­ti ir sta­ty­bos dar­bus. Prieš tai E. Omne­čins­kisuþ­sa­ko­vams pa­tei­kė Klai­pė­dos ma­gist­ra­to sta­ty­bos val­dy­bos ir Sta­ty­bosþi­ny­bos (Bau be ra tung samt) pa­þy­mas, kad jis tu­ri rei­kia­mà kva­li­fi­ka­ci­jà, sa­va­ran­kiškaiyra pro­jek­ta­vęs ir va­do­va­vęs maþ­daug 270 įvai­raus dy­dþio sta­ty­bos ob­jek­tų 5 .Ke­tin­ta sta­ty­ti ne­ogo­ti­kos sti­lis­ti­kos mū­ri­nę baþ­ny­čià su vie­nu bokš­tu, 30 mil­gio, 15 m plo­čio ir tiek pat aukš­čio. Jo­je tu­rė­jo tilp­ti 770 þmo­nių, nu­ma­to­mabaþ­ny­čios sta­ty­bos kai­na – 1 500 000 auk­si­nų. Pa­ra­pi­ja tu­rė­jo su­rin­ku­si 175 000auk­si­nų. Gar­da­mo ku­ra­tas kun. A. Bia­lo­za­ra­vi­čius, 1922 m. ge­gu­þės 17 d. ga­vęsÞe­mai­čių vys­ku­pi­jos ku­ri­jos pri­ta­ri­mà 6 , tà pa­čià die­nà krei­pė­si į Vi­daus rei­ka­lųmi­nis­te­ri­jai pa­val­dų Lie­tu­vos at­sta­ty­moko­mi­sa­ria­tà, pra­šy­da­mas pa­tvir­tin­ti baþny­čiospro­jek­tà ir iš­duo­ti lei­di­mà sta­ty­ti.Kar­tu ku­ni­gas A. Bia­lo­za­ra­vi­čius pa­ra­šėAt­sta­ty­mo ko­mi­sa­ria­tui pa­aiš­ki­na­mà­jįraš­tà, nu­ro­dy­da­mas, kad ten, kur stato­mabaþ­ny­čia, yra „gry nas þvy ras, juogi lyn vis dar dau giau ran da ma þvy ro“ irkad pa ma tai po bokš tu ir po pi lio riaisde­da­mi 2,5 m gy­lio, ki­tur – 1,8 m 7 .Ar­chi­tek­tas bu­vo nu­ma­tęs, jog vien funda­men­tuirei­kė­sià 200 to­nų ce­men­to 8 .4KAK, b. 143, p. 348.5LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 1000, l. 10, 11.6Þe­mai­čių vys­ku­pi­jos ku­ri­jos Baþ­ny­čios tur­tų val­dymota­ry­bos įsa­ky­mas Gar­da­mo kle­bo­nui, 1922 05 17,nr. 2307 (LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 1000, l. 2).7LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 1000, l. 1.8E. Om­ne­čins­kio raš­tas kun. A. Bia­lo­za­ra­vi­čiui, 192205 01. Ja­me ar­chi­tek­tas ra­šo ne­įvyk­dęs ku­ni­gui duotopa­si­þa­dė­ji­mo iki su­tar­to lai­ko iš­vers­ti į lie­tu­viųkal­bà baþ­ny­čios sà­ma­tos. Tai esà ne jo kal­tė: duar­chitek­to pa­pra­šy­ti Klai­pė­dos lie­tu­viai, mo­ty­vuoda­mituo, kad ga­li ne­tiks­liai iš­vers­ti spe­cia­liussta­ty­bos ter­mi­nus, uþ ver­ti­mà ne­pri­si­ė­mė at­sa­komy­bės(ten pat, l. 14).© VðÁ „Versmës“ leidykla. Lietuvos lokaliniai tyrimai ISSN 2029-0799.Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Šis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuorašas patvirtintasnotaro 2010 12 06, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 12 06.2

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. ŽEMAIČIŲ NAUMIESTIS2–3 pav. Gar da mo baþ ny čios pro jek tas: pa grin di nis ir šo ni nis fa sa dai(archit. E. Om ne čins kis). 1922 m. LCVALie­tu­vos at­sta­ty­mo ko­mi­sa­ria­tas, dar pa­pra­šęs pa­teik­ti sta­ty­bos si­tu­a­ci­jospla­nà ir pa­tai­sy­ti brė­þi­niuo­se nu­ro­dy­tus trū­ku­mus, 1922 m. lie­pos 10 d. pa­tvir­ti­noar­chi­tek­to E. Om­ne­čins­kio pa­reng­tà Gar­da­mo baþ­ny­čios pro­jek­tà.Bu­vo pa­dė­ti baþ­ny­čios pa­ma­tai, „tik be þlu gu sių jau ru sų pi ni gų, þlu gi masvo kiš kų jų mū sų pro jek tams su da rė ka tast ro fà“ – taip apie tuos me­tus ra­šė Gar­damobaþ ny ti nio ko mi te to at sto vai 9 . Sta­ty­ba su­sto­jo. Ki­ta ver­tus, per 1923 m. birþe­lio16 d. vi­zi­ta­ci­jà vys­ku­pas pa­si­þy­mė­jo ir ki­tà nu­trū­ku­sios sta­ty­bos prie­þas­tį:„Kun. Aleks. Bia lo za ra vi čius per grieþ tas, ne pa trau kia þmo nių prie baþn[yčios] sta ty mo“ 10 .Kar­tu vys­ku­pas uþ­si­ra­šė, kad Gar­da­me Su­tvir­ti­ni­mo sak­ra­men­tą su­teikė 32 asme­nims,kad prie baþ­ny­čios vei­kia tre­ti­nin­kų or­ga­ni­za­ci­ja, Gy­vo­jo ro­þi­nio bro­li­ja.Iki 1925 m. baþ­ny­čiai sta­ty­ti bu­vo su­au­ko­ta dar 4 000 Lt. Tais me­tais inþi­nie­riusJonas Sa­le­ne­kas (Salenėkas) ap­þiū­rė­jo pa­ma­tus ir pa­ko­re­ga­vo baþ­ny­čiospro­jek­tà, kad vie­toj ply­tų sie­nas bū­tų ga­li­ma mū­ry­ti iš ak­me­nų. Vėl at­nau­jin­tabaþ­ny­čios sta­ty­ba – iš­mū­ry­ta apie 3 m aukš­čio baþ­ny­čios sie­nų. To­les­nę sta­ty­boskro­ni­kà pa­tei­kė pa­tys sta­ty­bos or­ga­ni­za­to­riai:„Ge riems þmo nėms ir gi mi nai čiams išAme ri kos gel bint, 1926 me tais sie nos ta popri ves tos iki jų nu sta ty to aukš tu mo, tikbaþ ny čios sta ty mo ko mi te tas uþ si trau kėne ma þa sko lų. 1927 m. mū sų apy lin kė je9Gar­da­mo baþ­ny­ti­nio ko­mi­te­to ir apy­lin­kių gy­vento­jųpra­šy­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tui,1930 08 24 (LCVA, f. 391, ap. 4, b. 154, l. 59).10KAK, b. 143, p. 384.© VðÁ „Versmës“ leidykla. Lietuvos lokaliniai tyrimai ISSN 2029-0799.Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Šis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuorašas patvirtintasnotaro 2010 12 06, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 12 06.3

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. ŽEMAIČIŲ NAUMIESTISne uþ de rė jo va sa ri niai ja vai, o 1928-ie ji bu vo ben drai ne der liaus metai,tai gi nei baþ ny čià lan kan tie ji pi lie čiai, nei baþ ny čios ko mi te tasir ma ny ti ne ga lė jo apie sta ty mo tę si mà“ 11 .Be to, at­si­ra­do ir ki­tų ne­pla­nuo­tų iš­lai­dų. XX a. pra­dþio­je pra­dė­jo skil­ti se­no­jiak­me­ni­nė, malks­no­mis deng­ta šven­to­riaus tvo­ra. Ji 1929 m. ta­po pa­vo­jin­ga vykstan­tiemsvieš­ke­liu Švėkš­na–­Þe­mai­čių Nau­mies­tis, nes tvo­ros kam­pas grė­sė uþ­virs­tiant vieš­ke­lio. Ši­tai 1929 m. bir­þe­lio 19 d. sa­vo ak­te kon­sta­ta­vo ko­mi­si­ja, ku­riàsu­da­rė Tau­ra­gės ap­skri­ties vir­ši­nin­kas J. Vaiš­nys, ap­skri­ties in­þi­nie­rius Le­o­na­vi­čiusir Gar­da­mo fi­li­jos kle­bo­nas kun. Sta­nis­lo­vas Ig­na­ta­vi­čius 12 . Ko­mi­si­ja nu­ro­dė, kad,no­rint iš­veng­ti ne­lai­min­go at­si­ti­ki­mo, rei­kia sku­biai da­lį šven­to­riaus sie­nos iš­ar­dy­tiir nau­jai per­sta­ty­ti, pu­se met­ro pa­gi­li­nant jos fun­da­men­tà. Nu­ma­ty­ti dar­bai bu­voįkai­no­ti 3 563 Lt. Be to, mi­nė­ta ko­mi­si­ja ap­þiū­rė­jo ir įver­ti­no lai­ki­nà­jà Gar­da­mobaþ­ny­čià: „Yra blo gos būk lės, sto gas kiau ras, van duo te ka į baþ ny čià, sie nos krei pia si įorà, si jos pū va ir yra pa vo jus lan kan tie siems baþ ny čià“. Ver­tin­to­jai nu­ro­dė, kad bū­ti­najà ka­pi­ta­liš­kai re­mon­tuo­ti (sà­ma­ta – maþ­daug 12 000 Lt). Apie nau­jà­jà baþ­ny­čiàko­mi­si­jos teig­ta: „Sie nos nuo lie taus, vė jo ir šal čio ga di na si, to dėl ne ati dė lio jant rei ka lin gabū tų nau jai sta to mos baþ ny čios sta ty bos dar bus tęs ti to liau“ 13 . Ypač svar­bu bu­vo pa­staty­tisto­go kon­struk­ci­jà ir uþ­deng­ti sto­gà. To­dėl anuo­me­tis baþ­ny­čios ko­mi­te­tas ra­šė:„1929 me tais rin ko me, kur ga lė da mi au kas, ir per J. E. po nà švietimo mi nis te rį pra šė me pa šal pos. J. E. po nas mi nis te ris pa ste bė jo,kad skir tų pa šal poms pi ni gų la bai ma þa ir kad mū sų pra šy mas taisme tais ne ga lės bū ti pa ten kin tas“ 14 .1930 m. Gar­da­mo baþ­ny­čios ad­mi­nist­ra­to­rius S. Ig­na­ta­vi­čius vėl krei­pė­si įŠvie­ti­mo mi­nis­te­ri­jà, pra­šy­da­mas skir­ti 20 000 Lt pa­šal­pà baþ­ny­čios sta­ty­bai, ta­čiauji ir tà­syk ne­bu­vo skir­ta. Tuo­met baþ­ny­čios ko­mi­te­tas ir Gar­da­mo apy­lin­kių gyven­to­jaipa­ra­šė po­ra pra­šy­mų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tui An­ta­nui Sme­to­nai.Iš kar­to po ant­ro­jo 1930 m. spa­lio 16 d. pra­šy­mo, ku­ria­me pra­ne­ša­ma apie darvie­nà gar­da­miš­kius iš­ti­ku­sià bė­dà (1930 m. nak­tį iš spa­lio 11 į 12 die­nà su­de­gėkle­bo­ni­ja), pre­zi­den­to kan­ce­lia­ri­ja krei­pė­si į Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jà dėl pa­šal­pos skyri­mo.1931 m. Gar­da­mo baþ­ny­čiai bu­vo pa­skir­ta 10 000 Lt pa­šal­pa. Vėl at­nau­jin­tista­ty­bos ir pra­dė­ti sto­go den­gi­mo darbai(4 pav.). 1932 m. per šv. Ka­lė­dasnau­jo­je baþ­ny­čio­je lai­ky­tos pir­mo­siosmi šios 15 . Vie­tos gy­ven­to­jai pa­sa­ko­ja,kad, šven­ti­nant baþ­ny­čià, mi­šios bu­voau­ko­ja­mos baþ­ny­čios prie­an­gy­je (bo­binčiu­je)16 . Po me­tų – 1933 m. gruo­dþio16 d. įsteig­ta Gar­da­mo pa­ra­pi­ja. Naujo­jebaþ­ny­čio­je tel­kė­si ir nau­jos re­li­ginėsdrau­gi­jos: 1933 m. va­sa­rį įkur­tasMal­dos apaš­ta­la­vi­mo sky­rius, 1937 m.įsteig­ta Blai­vy­bės bro­li­ja.11Gar­da­mo baþ­nyt­kai­mio ir apy­lin­kių gy­ven­to­jųįga­lio­to baþ­ny­ti­nio ko­mi­te­to pra­šy­mas Švie­ti­momi­nist­rui, 1929 06 26 (LCVA, f. 391, ap. 4, b. 155,l. 165).12LCVA, f. 391, ap. 4, b. 155, l. 166.13Ten pat.14Gar­da­mo baþ­ny­ti­nio ko­mi­te­to ir apy­lin­kių gy­vento­jųpra­šy­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tui,1930 08 24 (LCVA, f. 391, ap. 4, b. 154, l. 59v.).15Kun. S. Ig­na­ta­vi­čiaus laiš­ke­lis Gar­da­mo baþ­ny­tinioko­mi­te­to var­du Švie­ti­mo mi­nist­rui, 1932 12 26(LCVA, f. 391, ap. 4, b. 86, l. 269).16Al­bi­nos Raz­mai­tės (gim. 1935) pa­sa­ko­ji­mas. Pypliš­kėsk. 2003 m. ba­lan­dþio 29 d. Uþ­ra­šė Ga­bi­jaSur­do­kai­tė.© VðÁ „Versmës“ leidykla. Lietuvos lokaliniai tyrimai ISSN 2029-0799.Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Šis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuorašas patvirtintasnotaro 2010 12 06, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 12 06.4

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. ŽEMAIČIŲ NAUMIESTIS1936 m. vi­dur­va­sa­rį į Gar­da­mà at­kel­tas kun. Pran­ciškusVait­kus ra­do dar ne­baig­tà įreng­ti baþ­ny­čià ir pra­dė­jo jà sta ty ba. Fo to gra fas4 pav. Baþ ny čiostvar­ky­ti: bu­vo den­gia­mas sto­gas, nu­pirk­ti du var­pai, pri­pirk­ta ne þi no mas. [1932].daug nau­jų suo­lų 17 . Lė­šų tam rei­ka­lui gau­ta ir iš nau­jos para­pi­jossa­lės nuo­mos 18 .archyvoIš Lino BukauskoMū­ri­nės Gar­da­mo baþ­ny­čios sta­ty­bos is­to­ri­ja tu­rė­jo tę­si­nį:baþ­ny­čios sta­ty­bos meist­ras Ed­var­das Gut­ma­nas 1939 m. pa­reiš­kė, kad baþ­ny­čiosko­mi­te­tas uþ jo 1933 m. baþ­ny­čio­je baig­tus dar­bus li­ko sko­lin­gas 2 100 Lt. Dėl to1940 m. pra­dþio­je meist­ras pa­ra­šė skun­dà Tel­šių vys­ku­pi­jos ku­ri­jai, o ši pra­dė­jotir­ti by­là 19 . Tuo­me­tis Gar­da­mo baþ­ny­čios val­dy­to­jas kun. P. Vait­kus Tel­šių vys­ku­puira­šė, kad to­kia sko­la į Gar­da­mo baþ­ny­čios ba­lan­sà ne­įtrauk­ta, kar­tu nu­ro­dė meist­rodar­bo trū­ku­mus: vie­na baþ­ny­čios sie­na iš­mū­ry­ta il­ges­nė uþ ki­tà, pi­lio­riai su­suk­ti,vie­to­mis blo­gai nu­tin­kuo­ta ir kt. 20 Be­je, tas pats meist­ras E. Gut­ma­nas yra da­ly­vavęsir Gar­da­mo ben­druo­me­nės ren­gi­niuo­se. An­tai 1931 m. lap­kri­čio 11 d. šeš­tusgy­va­vi­mo me­tus pra­dė­ju­si Gar­da­mo pa­va­sa­ri­nin­kų kuo­pa, ku­riai tuo­met pri­klau­sė125 na­riai, su­ren­gė vie­šà va­ka­rà ir pil­nu­tė­lė­je sa­lė­je vai­di­no So­fi­jos Čiur­lio­nie­nėsko­me­di­jà „Pi­ni­gė­liai“. Spek­tak­liui vi­sus vai­din­to­jus nu­gri­ma­vo baþ­ny­čios meist­ras 21 .Pa­sta­čius baþ­ny­čià, lai­ki­nie­ji mal­dos na­mai bu­vo uþ­da­ry­ti, lan­gai uþ­kalti.Ta­čiau smal­siam ber­niu­kui, bū­si­mam þy­miam dai­li­nin­kui Vy­tau­tui Ig­nui (iki1958 m. – Ig­na­ta­vi­čiui), ke­le­tà va­sa­rų ket­vir­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je atos­to­ga­vu­siampas dė­dę kun. S. Ig­na­ta­vi­čių, pa­vyk­da­vone­pa­ste­bė­tam įsmuk­ti į se­nà­jà baþ­ny­tėlę.Jo­je bu­vo daug jau kiek ap­ny­ku­siųliau­dies meist­rų droþ­tų šven­tų­jų skulptū­rų,ku­rias pa­slap­tin­gai ap­švies­da­vosau­lės spin­du­lių pluoš­tai, pra­si­skver­bępro len­tų ply­šius. Tuos il­gas va­lan­das17Gar da mas, Šal ti nis, 1937, nr. 18, p. 284.18Įtai­sy­ta pa­ra­pi­jos sa­lė, Þe mai čių prie te lius, 1937,nr. 19, p. 6.19LVIA, f. 669, ap. 48, b. 323.20Ten pat, l. 22.21Gar­da­mo „Pa­va­sa­rio“ kuo­pa, Pa va sa ris, 1931, Nr. 24,p. 756.© VðÁ „Versmës“ leidykla. Lietuvos lokaliniai tyrimai ISSN 2029-0799.Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Šis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuorašas patvirtintasnotaro 2010 12 06, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 12 06.5

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. ŽEMAIČIŲ NAUMIESTISste­bė­tus ir uþ­bū­ru­sius vaiz­dus V. Ig­nas,kaip pats sa­kė­si, vi­sà gy­ve­ni­mà mė­gi­noat­kar­to­ti sa­vo kū­ry­bo­je. Ta­čiau tra­di­ci­nėliau­dies skulp­tū­ra ma­si­no ne tik bū­si­màme­ni­nin­kà, bet ir va­gis: 1940 m. „Po­li­cijos“þur­na­le (nr. 10, p. 188) ra­šy­ta, kadGar­da­me nuo špi­to­lės bu­vo nu­plėš­taskry­þius su Rū­pin­to­jė­liu.Baþ­ny­čios ap­lin­ka ir ar­chi­tektū­ra.Nors baþ­ny­čia (5, 6, 7 pav.) ki losun­kiai, anų lai­kų gar­da­miš­kių vil­tys,au­kos ir su­telk­tas dar­bas (vien kiek laukoak­me­nų rei­kė­jo pri­veþ­ti) li­ko įkū­ny­tišia­me tau­ria­me mo­nu­men­te. Baþ­ny­čiasto­vi se­na­ja­me šven­to­riu­je pa­lei ke­liàÞe­mai­čių Nau­mies­tis–­Švėkš­na. Ties juopa­kal­nė­je uþ šven­to­riaus prie Te­ne­nioupės iš ak­me­nų su­mū­ry­ta ap­reiš­ki­mogro­tà Lur­de (Pran­cū­zi­ja) imi­tuo­jan­ti grotasu Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos skulp­tū­ra.Prie­šais yra šu­li­nys. Įvai­riai nu­ro­do­matiek lur­do sta­ty­bos in­ten­ci­ja, tiek data22 . Be­ne la­biau­siai pa­pli­tu­si ver­si­ja, 5 pav. Lai ki no ji ir nau jo ji Gar da mo baþ ny čios.kad lur­das įreng­tas In­kak­lių lur­dà XX a. 4 deš. Fo to gra fas ne þi no mas.pa­sta­čiu­sio Švėkš­nos kle­bo­no Ju­liaus Iš L. Bukausko archyvoMa­cie­jaus­ko rū­pes­čiu. Ne­va taip įamþin­taPir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro ka­rių ka­pa­vie­tė. Ki­ti tvir­ti­na, kad lur­das pa­sta­ty­taskun. S. Ig­na­ta­vi­čiaus ini­cia­ty­va po to, kai vie­na pa­ra­pi­jie­tė jam pa­sa­kė su­sap­na­vu­siŠvč. Mer­ge­lę pa­kal­nė­je. Pa­brė­þia­ma, kad, pa­sta­čius lur­dà, Gar­da­me lio­vė­si gais­rai.Daþ­niau­siai tei­gia­ma, jog Gar­da­mo lur­das pa­šven­tin­tas kar­tu su baþ­ny­čia – 1932 m.Ta­čiau ne­þi­nia, ar su­ręs­ti lur­dà kur kas anks­čiau dings­ties ne­da­vė kun. A. Bia­loza­ra­vi­čius,pa­sta­tęs Gar­da­me, kaip tei­gia­ma jo ne­kro­lo­ge, „gra þià Lur do Šv. Pa ne lėssta tu là“ 23 . Rei­kia ma­ny­ti, at­ei­ty­je iš­aiš­kės tik­ro­sios lur­do sta­ty­bos ap­lin­ky­bės. Gali­matik pa­ste­bė­ti, kad XIX a. pab.–XX a. pir­mo­jo­je pu­sė­je Va­ka­rų Eu­ro­po­je, taippat ir Lie­tu­vo­je, im­ta įren­gi­nė­ti gro­tas, pa­na­šias į Lur­de esan­či­à­jà. Ti­kė­ta, kaipir Ap­reiš­ki­mo vie­to­je su­lauk­ti ma­lo­nių, ypač li­go­niams. To­kios gro­tos tap­da­vonau­jais ti­kin­čių­jų trau­kos, pi­lig­ri­mys­tės ob­jek­tais, mal­dos ir re­li­gi­nių apei­gų vie­ta.Lie­tu­vo­je lur­dai tuo­met tan­kiau­siai sta­ty­ti Þe­mai­ti­jo­je: Pa­lan­go­je (1899), Plun­gė­je(1906), In­kak­liuo­se (1913), Var­niuo­se (1914), Kar­te­no­je (XX a. 3 deš.), Ab­lin­go­je(1930–1933), Te­ne­niuo­se (XX a. 3 deš.),Kre­tin­go­je bei Ra­sei­niuo­se (1933) ir kt.Ne­to­li­ma­me Gar­da­mui In­kak­lių lur­de1933 m. vy­ko Eu­cha­ris­ti­nio kon­gre­soren­gi­niai. 1933 m. ka­ta­li­kiš­ka­ja­me pasau­ly­jepla­čiai švęs­tas baþ­ny­ti­nis ju­bi­22Li­lei­kie­nė V. Lie tu vos lur dai XIX a. pab.–XXI a. pr.:nuo ino va ci jos iki tra di ci jos, Kau­nas, 2006, p. 32, 63;Sto­nie­nė V. Lur­dų at­si­ra­di­mų is­to­ri­ja su­do­mi­nosep tin to kus, Ši lo kar če mos laik raš tis, 2005, nr. 82, p. 7.23Kun. Alek­san­drà Biel­za­ra­vi­čių pri­si­mi­nus, Þe mai čiųPrie te lius, 1936, nr. 24, p. 3.© VðÁ „Versmës“ leidykla. Lietuvos lokaliniai tyrimai ISSN 2029-0799.Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Šis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuorašas patvirtintasnotaro 2010 12 06, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 12 06.6

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. ŽEMAIČIŲ NAUMIESTIS6–7 pav. Gar da mo baþ ny čia. 2003 m.V. Bal čy čio nuotr.lie­jus – Jė­zaus mir­ties me­ti­nės, taip patmi­nė­tas ir Ap­reiš­ki­mo Lur­de 75-me­tis,kė­lęs nau­jà lur­dų sta­ty­mo ban­gà Lie­tuvo­je.Gal­būt šie ju­bi­lie­jai ta­po aks­ti­nuat si ras ti Gar da mo lur dui.Po­ka­rio me­tais Gar­da­mo lur­doŠvč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos skulp­tū­ra bu­vosu­nio­ko­ta: gal­va nu­dauþ­ta ir įmes­ta įupę, o pa­ti sta­tu­la pa­skan­din­ta šu­li­ny­je.1952 m. gar­da­miš­kis P. Ge­nys pa­tven­kėTe­ne­nį, o jo vai­kai ra­do skulp­tū­ros galvà.Ne­tru­kus bu­vo ras­tos ir ki­tos fi­gū­rosda­lys. Skulp­tū­ra at­kur­ta, vėl pa­sta­ty­tagro­to­je ir tais pat me­tais pa­šven­tinta.Lur­do ap­lin­ka gar­da­miš­kių nuo­latpuo­se­lė­ja­ma. Tai ma­ty­ti 1936 m. ne­þino­mofo­to­gra­fo nuo­trau­ko­je (8 pav.),tai re­gi­me ir šio­mis die­no­mis. Lur­dote­ri­to­ri­ja ap­tver­ta me­di­nių sta­ti­nių tvore­le,ap­švie­čia­ma tam­siu pa­ros me­tu.© VðÁ „Versmës“ leidykla. Lietuvos lokaliniai tyrimai ISSN 2029-0799.Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Šis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuorašas patvirtintasnotaro 2010 12 06, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 12 06.7

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. ŽEMAIČIŲ NAUMIESTIS8 pav. Gar da moLur das. 1936 m.KPCANuo lur­do pu­sės se­no­ji šven­to­riaus ak­me­nų tvo­ra sutvir­tin­take­liais kon­tra­for­sais. Anks­čiau pa­lei šven­to­riaus tvo­rà tvo ros kry þius.9 pav. Šven to riausbū­ta iš ak­me­nų su­mū­ry­tų Kry­þiaus ke­lio sto­čių kop­ly­tė­lių. 2003 m.Da­bar da­lį šven­to­riaus juo­sia nau­ja ak­me­nų tvo­ra, o prie­šais V. Bal čy čio nuotr.pa­grin­di­nį baþ­ny­čios fa­sa­dà tvo­ra su­mū­ry­ta iš si­li­ka­ti­nių bloke­lių.Mū­ri­niai di­dþių­jų var­tų ir šo­ni­nių var­te­lių stul­pai vir­šu­jepa­puoš­ti švie­siai da­þy­tais me­ta­li­niais kry­þiais (h 0,61–0,65 m,h 0,31–0,35 m). Tai mo­der­nes­ni tra­di­ci­nių me­ta­li­nių ma­þo­siosar­chi­tek­tū­ros vir­šū­nių pa­vyz­dþiai (9 pav.). Kry­þių kryþ­mosvie­to­je yra kiau­ra­vi­du­ris skri­ti­nė­lis, prie ku­rio pri­knie­dy­tiįvai­raus pie­ši­nio iš­cen­tri­niai spin­du­liai, tarp ku­rių iš­ryš­kė­jakry­þiaus for­ma. Šven­to­riaus var­tus puo­šian­čių kry­þių spindu­liųglo­ri­jos kom­po­zi­ci­jos ne­si­kar­to­ja, yra ori­gi­na­lios, kaiku­rios – iš­raiš­kin­go si­lu­e­to. Vi­sų kry­þių struk­tū­ro­je vy­rau­javer­ti­ka­lės: jos pail­gin­tos ir vir­šu­je uþ­baig­tos skir­tin­gai de­koruo­to­misper­kry­þo­mis. Vi­sur stie­bo apa­čio­je ra­gais į vir­šų, kaip įpras­ta liau­diesdai­lė­je, pri­tvir­tin­tas (ar bu­vo pri­tvir­tin­tas) mė­nu­lio pjau­tu­vas. Mi­nė­ti kry­þiai irdi­dþių­jų baþ­ny­čios vy­rių puoš­me­nos – ving­rūs sti­li­zuo­ti au­ga­li­niai or­na­men­tai –su­da­ro įsi­dė­mė­ti­nà kal­vys­tės ob­jek­tų an­sam­blį.Nuo di­dþių­jų baþ­ny­čios du­rų þvel­giant į šven­to­rių, de­ši­nė­je sto­vi maþ­daug3,4 m aukš­čio pa­min­klas šv. Ro­kui (skulp­tū­ros h – 1,85 m). Šis šven­ta­sis po­pu­lia­rusvi­so­je Lie­tu­vo­je, bet ypač Þe­mai­ti­jo­je. Ba­ta­kių, Var­sė­dþių, Kra­þių baþ­ny­čių šven­toriuo­sepa­sta­ty­tos šv. Ro­kui skir­tos kop­ly­tė­lės, Gar­da­me – pa­min­klas. Gar­da­miš­kiųpa­tro­nas – pi­lig­ri­mų, ser­gan­čių­jų uþ­kre­čia­mo­mis li­go­mis, taip pat ir gy­vu­lių glo­bė­jas.Šven­to­jo veik­la at­spin­dė­ta pa­min­klo skulp­tū­ros iko­nog­ra­fi­jo­je, o ji įpras­ta (pa­na­šiosiko­nog­ra­fi­nės atri­bu­tikos yra ir Švėkš­nos šven­to­riaus kop­ly­tė­lė­je esan­ti šv. Ro­kosta­tu­la). Gar­da­mo Ro­kas (10 pav.) pa­kė­lęs ap­siaus­tà ro­do sa­vo ko­jos þaiz­dà, o ki­taran­ka re­mia­si į il­gà ke­liau­nin­ko laz­dà, ant ku­rios pri­tvir­tin­tas ne­di­de­lis mai­še­lis(maš­na). Prie ko­jų gu­li šu­ne­lis, gel­bė­jęs šven­tà­jį nuo ba­do, – nas­ruo­se jis pa­slaugiailai­ko duo­nos ke­pa­lė­lį. Ro­kas dė­vi ke­lio­ni­nę ap­ran­gà – skry­bė­lę, il­gà ap­siaus­tà.© VðÁ „Versmës“ leidykla. Lietuvos lokaliniai tyrimai ISSN 2029-0799.Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Šis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuorašas patvirtintasnotaro 2010 12 06, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 12 06.8

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. ŽEMAIČIŲ NAUMIESTISPa­min­klo pje­des­ta­le įrėþ­ta in­vo­ka­ci­ja:„ŠV. RO­KAI IŠP. / mels­kis uþ mus“.Ga­li­ma spė­ti, kad šià ne­pras­tà skulp­tū­ràXX a. 4 de­šimt­me­čio pra­dþio­je nu­lie­di­nošvėkš­niš­kis Ado­mas Jak­še­vi­čius, Švėkšnos,Gar­da­mo ir ap­lin­ki­nė­se ka­pi­nė­segau­siai pa­sta­tęs ant­ka­pi­nių skulp­tū­rų.Pa­min­klas – tai šven­to­jo ger­bi­mo tra­dici­josšio­se apy­lin­kė­se iš­da­va. Jau dau­ge­lįme­tų čia šven­čia­mi Šv. Ro­ko at­lai­dai,se­no­je baþ­ny­čio­je bu­vo šio ti­tu­lo al­torius.Ap­link Gar­da­mà anks­čiau sto­vėjome­mo­ria­li­nių liau­dies ar­chi­tek­tū­rospa­min­klų su šv. Ro­ko skulp­tū­rė­lė­mis.To­dėl ne­at­si­tik­ti­nai nau­ja­jai baþ­ny­čiaisu­teik­tas šio šven­to­jo ti­tu­las.Baþ­ny­čia vie­na­bokš­tė, su­mū­ry­ta išlau­ko ak­me­nų ir rau­do­nų ply­tų (ant­rasisbokš­to tarps­nis, pi­liast­rai, kar­ni­zai,lan­gų ap­va­dai). Jos pla­nas lo­ty­niš­kojokry­þiaus for­mos. Vi­du­ri­ni­à­jà na­vàpra­tę­sia tri­sie­nė ap­si­dė, abi­pus ku­riosiš­mū­ry­ta po zak­ris­ti­jà.Pa­sta­tas ge­ro­kai ski­ria­si nuo pirmi­nio1922 m. pro­jek­to: bokš­tas ten kun. [S. Ig na ta vi čius]. [1933]. Fo to gra fas10 pav. Skulp tū ra „Šv. Ro kas“ irbu­vo vie­no tū­rio, be to, pa­keis­ta lan­gų ne þi no mas. Iš L. Bukausko archyvokon­fi­gū­ra­ci­ja, ne­li­ko ma­þo bokš­te­liovirš tran­sep­to ir dvie­jų šo­ni­nių įė­ji­mų pa­grin­di­nia­me fa­sa­de, taip pat at­si­sa­ky­tair dau­ge­lio ne­ogo­ti­kai bū­din­gų puo­šy­bos de­ta­lių – bokš­te­lių, smai­lių, pi­nak­lių,ar­ki­nių iš­ėmų. Per­pro­jek­tuo­jant baþ­ny­čià, siek­ta di­des­nio funk­cio­na­lu­mo ir for­mųraiš­ku­mo, to­dėl baþ­ny­čios iš­vaiz­da ta­po har­mo­nin­ges­nė, mo­der­nes­nė.Pa­grin­di­nis baþ­ny­čios fa­sa­das yra plokš­čias, su­po­rin­ti pi­liast­rai ver­ti­ka­liaida­li­ja jį į tris plokš­tu­mas, tarp ku­rių vy­rau­ja į vir­šų ky­lan­ti sta­čia­kam­pė bokš­toplokš­tu­ma. Pi­ra­mi­diš­kai iš­dės­ty­ti trys ar­ki­niai fa­sa­do lan­gai ir­gi pa­brė­þia kom­pozi­ci­josver­ti­ka­lę. Ap­skri­to­je iš­ėmo­je bokš­to vir­šu­je 2002 m. įmon­tuo­tas laik­ro­dis,ana­lo­giš­kos iš­ėmos-pseu­do­lan­gai yra ir šo­ni­niuo­se fa­sa­duo­se. Vie­nin­te­liai įman­tres­niele­men­tai – sti­li­zuo­tų vo­liu­tų si­lu­e­tà tu­rin­čios šo­ni­nės pa­grin­di­nio fa­sa­do plokštu­mos,„re­mian­čios“ aiš­kių ir pa­pras­tų for­mų bokš­tà. Tiek vo­liu­tos, tiek dau­ge­lisbaþ­ny­čios sie­nų vir­šu­je puoš­tos laip­tuo­to pro­fi­lio kar­ni­zais su den­ti­ku­lų (dan­tu­kų)or­na­men­tu. Sa­vo­tiš­kai šį or­na­men­tà at­kar­to­ja ir į ver­ti­ka­lias rau­do­nų ply­tų juos­tasįterp­tų ak­me­nų rit­mas. Pa­sta­tui grakš­tu­mo tei­kia virš bokš­to ky­lan­tis ma­þes­nis šešia­kam­pisbokš­te­lis su skar­dos smai­le ir me­ta­li­niu kry­þiu­mi. Kiek­vie­no­je bokš­te­liosie­no­je yra po ar­ki­nį lan­gà. Po še­šis ar­ki­nius lan­gus iš­dės­ty­ta šo­ni­niuo­se baþ­ny­čiosfa­sa­duo­se. Du ar­ki­niai lan­gai ap­švie­čia pres­bi­te­ri­jà, du sta­čia­kam­piai – zak­ris­ti­jas,o du ma­þi ar­ki­niai lan­ge­liai iš­kirs­ti ga­li­nia­me baþ­ny­čios fron­to­ne.© VðÁ „Versmës“ leidykla. Lietuvos lokaliniai tyrimai ISSN 2029-0799.Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Šis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuorašas patvirtintasnotaro 2010 12 06, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 12 06.9

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. ŽEMAIČIŲ NAUMIESTIS11 pav. Baþ ny čiosin ter je ras.XX a. 4 deš.Fo to gra fas ne þi no mas.Iš L. Bukauskoarchyvo12 pav. Baþ ny čiosin ter je ras. 2003 m.V. Bal čy čio nuotr.Baþ­ny­čios erd­vė pseu­do­ba­zi­li­ki­nė: ci­lin­dri­niu skliau­tu per­deng­ta di­dþio­ji na­vayra aukš­tes­nė uþ šo­ni­nes. Nuo pas­ta­rų­jų ji at­skir­ta ke­tu­riais pi­lio­riais – du transep­topi­lio­riai yra aš­tuo­nia­kam­pio pla­no, ki­ta po­ra – ke­tur­kam­piai stul­pai. Cho­rotri­bū­nà lai­ko dar dvi ko­lo­nos. Du pi­liast­rai, ant ku­rių ka­pi­te­lių sto­vi po an­ge­losta­tu­là, re­mia pres­bi­te­ri­jos trium­fo ar­kà. Jos cen­tre nu­pieš­ta Ap­vaiz­dos akis įsi­terpiaį uþ­ra­šy­tà in­vo­ka­ci­jà: „AT­EI­KI­TE PAS MA­NE VI­SI! Mt 11,28“.Baþ­ny­čios in­ter­je­ro įran­ga ir po­lich­ro­mi­ja – tai vien­ti­sas, ge­rai su­de­rin­tas, norsir ne itin me­niš­kai ver­tin­gas an­sam­blis (11, 12 pav.). Al­to­riai, sa­kyk­la, ko­lo­nos irpi­liast­rai (pas­ta­rų­jų po­lich­ro­mi­ja imi­tuo­ja mar­mu­ro struk­tū­rà) nu­da­þy­ta pas­te­li­niais© VðÁ „Versmës“ leidykla. Lietuvos lokaliniai tyrimai ISSN 2029-0799.Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Šis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuorašas patvirtintasnotaro 2010 12 06, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 12 06.10

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. ŽEMAIČIŲ NAUMIESTISmels­vai pilkš­vais, bal­tais ir ke­lių at­spal­vių rus­vais to­nais. Sie­nų po­lich­ro­mi­jo­je vyrau­jašil­ti gels­vi ir rus­vi at­spal­viai. Lu­bos, sie­nos ir ko­lo­nų „ka­pi­te­liai“ de­ko­ruo­tiįvai­riais or­na­men­tais. Di­dþi­à­jà na­và ir pres­bi­te­ri­jà juo­sian­tis akan­to fri­zas sti­listiš­kaide­ra su di­dþio­sios na­vos skliau­te iš­ta­py­to­mis de­ko­ra­ty­vi­nė­mis ro­ze­tė­mis irki­tais puo­ši­niais. Tarp­lan­giuo­se pa­vaiz­duo­ti re­li­gi­niai sim­bo­liai. Gar­da­mo baþ­ny­čioszak­ris­ti­jo­no Vy­tau­to Ju­ciaus tei­gi­mu, pas­ku­ti­nį kar­tà baþ­ny­čia rim­tai re­mon­tuo­tapas­ku­ti­nia­me XX a. de­šimt­me­ty­je. Tuo­syk at­nau­jin­ta ir baþ­ny­čios in­ter­je­ro po­lichro­mi­ja,dar­bus at­li­ko meist­rai iš Šiau­lių 24 (gal Rai­mun­das ir Aud­rius Le­pars­kai?).Al­to­riai. Baþ­ny­čios įran­ga ir iš­skir­ti­nes­ni reik­me­nys. Trys baþ­ny­čios al­toriainuo ben­dros erd­vės at­skir­ti lau­þy­to pla­no, bal­tai da­þy­ta ba­liust­ra­da su tri­misįė­ji­mais ties kiek­vie­nu al­to­riu­mi. Vi­si trys al­to­riai yra vė­ly­vo­jo is­to­riz­mo sti­lis­ti­kos,tu­ri aiš­kių ne­oro­ma­ni­kos bruo­þų. Nors di­dy­sis ir šo­ni­niai al­to­riai pa­sta­ty­ti skir­tingulai­ku ir, ro­dos, skir­tin­gų meist­rų, jie pui­kiai de­ra ne tik tar­pu­sa­vy­je, bet ir suki­ta baþ­ny­čios įran­ga. Al­to­rių, var­go­nųtri­bū­nos, sa­kyk­los, pres­bi­te­ri­jos klaup­tųpuo­šy­bo­je vy­rau­ja bi­fo­ri­nės, t. y. dvi­lypės,ar­kos mo­ty­vas, bū­din­gas ro­ma­ni­niolai­ko­tar­pio ar­chi­tek­tū­rai.XIX a. pa­bai­go­je gre­ta tuo­metla­bai po­pu­lia­rių ne­ogo­ti­kos sti­lis­ti­kosal­to­rių re­ta­bu­lų Va­ka­rų Eu­ro­pos baþny­čio­seėmė dau­gė­ti ne­oro­ma­ni­nių. Taiek­lek­tiš­kos kon­struk­ci­jos ir puo­šy­bosal­to­riai, ku­rių kom­po­zi­ci­nė­je sche­mojedaþ­nai pa­si­tai­ko sim­bo­li­nę reikš­mętu­rin­čios edi­ku­los pa­vi­da­las. Gar­da­mobaþ­ny­čios al­to­rių re­ta­bu­lų struk­tū­ro­jetaip pat iš­ryš­kė­ja ar­chi­tek­tū­ri­nės formos– edi­ku­los, ar­ba ma­þi pa­sta­tė­liai,šven­tyk­lė­lės. Šių al­to­rių sti­lis­ti­ka ro­do,kad is­to­riz­mo epo­cha Lie­tu­vos baþ­ny­čiųin­ter­je­rų puo­šy­bo­je gy­va­vo itin il­gai,net iki XX a. ant­ro­sios pu­sės.Ne pa vy ko iš si aiš kin ti, ka da pa staty­tasdi­dy­sis – Švč. Jė­zaus Šir­dies ti­tu­loal­to­rius (h su kry­þiu­mi ~8 m). Ti­kė­tina,kad jis su­meist­rau­tas ket­vir­ta­ja­mede­šimt­me­ty­je, gal­būt 1933–1935 me­tais(tik­rai jau bu­vo 1948 m. 25 ). Al­to­riusuþ­ima vi­sà ap­si­dės plo­tį, yra lau­þy­topla­no, erd­viš­kai iš­plė­to­tas (13 pav.). Jisvie no tarps nio, su aukš ta pos tamentineda­li­mi. Kaip anks­čiau bu­vo įpras­ta,ta­ber­na­ku­lis yra al­to­riaus cen­tre, viršmen­sos. Jis dvie­jų aukš­tų. Apa­ti­nė13 pav. Di dy sis al to rius.2003 m. V. Bal čy čio nuotr.24Vy­tau­to Ju­ciaus in­for­ma­ci­ja pa­teik­ta straips­nio auto­rei.Gar­da­mas, 2003 m. ba­lan­dþio 29 d.251948 m. rug­sė­jo 11 d. pa­gal so­vie­ti­nius įsta­ty­musįre­gist­ruo­ta Gar­da­mo ti­kin­čių­jų ben­druo­me­nė. Jàsu­da­rė 2 024 as­me­nys. Ta­da bu­vo su­ra­šy­tas irbaþ­ny­čios in­ven­to­rius. Pa­gal in­ven­to­ri­nį sà­ra­šà baþny­čiostur­tas ga­nė­ti­nai men­kas: bū­ta vie­nos tau­rės,kry­þiaus, ar­no­to, al­to­riaus, sa­kyk­los, dvie­jų al­bų,stu­lų, kam­þų, klau­syk­lų (LCVA, f. R-181, ap. 2,b. 119, l. 20, 29).© VðÁ „Versmës“ leidykla. Lietuvos lokaliniai tyrimai ISSN 2029-0799.Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Šis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuorašas patvirtintasnotaro 2010 12 06, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 12 06.11

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. ŽEMAIČIŲ NAUMIESTISda­lis – spin­tu­tė su me­ta­li­nė­mis, au­ga­li­nių or­na­men­tų ap­li­ka­ci­jo­mis pa­da­bin­to­misdu­re­lė­mis. Vir­šu­ti­nė ta­ber­na­ku­lio da­lis – at­vi­ros kop­ly­tė­lės pa­vi­da­lo. Virš ta­berna­ku­lio– cen­tri­nė al­to­riaus ni­ša su Švč. Jė­zaus Šir­dies skulp­tū­ra, per Šv. Ro­koat­lai­dus uþ­den­gia­ma šį Gar­da­mo glo­bė­jà vaiz­duo­jan­čiu pa­veiks­lu. Ni­šos kraš­taide­ko­ruo­ti or­na­men­tuo­tu ap­va­du ir iš skar­dos pa­da­ry­tų ro­þių juos­ta, ku­rio­je įtai­sy­toslem­pu­tės. Abi­pus ni­šos dvi miš­raus or­de­rio įvi­ji­nės ko­lo­nos re­mia zig­za­gi­nio viršausan­tab­le­men­tà su bi­fo­ri­ne ar­ka. Vis­kà ap­gau­bia ku­po­li­nis sto­ge­lis su kry­þiu­mi.Kaip ir sa­kyk­los sto­ge­lis, jis pa­deng­tas þvy­ne­lių or­na­men­tu – čer­pių imi­ta­ci­ja irpa­puoš­tas ak­ro­te­ri­jais. Ak­ro­te­ri­jais de­ko­ruo­ti ir al­to­riaus šo­nuo­se at­ski­rai sto­vin­tysgrakš­tūs, pro­fi­liuo­ti, ke­tur­kam­pio pla­no bokš­te­liai. Jie iš­kel­ti ant siau­ras ar­ku­tesre­mian­čių ko­lo­nė­lių. Stip­riai prie­kin iš­si­šo­vę šo­ni­niai bokš­te­liai su cen­tri­ne al­to­riausda­li­mi su­jung­ti sie­nu­tė­mis, ku­rio­se yra ni­šos su apaš­ta­lų šv. Pet­ro ir šv. Pau­liausskulp­tū­ro­mis. To­kia erd­vi­nė al­to­riaus struk­tū­ra pa­si­rink­ta ne­at­si­tik­ti­nai: tai­ky­ta,kad ap­si­dės lan­gai ap­švies­tų al­to­rių. Dau­ge­lis di­dþio­jo ir šo­ni­nių al­to­rių ele­men­tų,taip pat pres­bi­te­ri­jo­je ka­ban­čių pa­veiks­lų „Šv. Juo­za­pas“ ir „Þe­mai­čių Kal­va­ri­josŠvč. Mer­ge­lė Ma­ri­ja“ rė­mų, sa­kyk­los ir prie­šais jà prie ko­lo­nos pri­tvir­tin­to deko­ra­ty­vausįren­gi­nio Lur­do Švč. Mer­ge­lės skulp­tū­rai pa­sta­ty­ti puo­šy­bi­nių de­ta­liųnu­da­þy­ti bron­zos pud­ros da­þais. Ši­taip nu­da­þy­ti ir kry­þe­liai. Jų vir­šum di­dþio­joal to riaus ky la net sep ty ni.Di­dþio­jo al­to­riaus sti­lis­ti­nį ek­lek­tiš­ku­mà ro­do plokš­tu­ma uþ ta­ber­na­ku­lio – jossu­skai­dy­mas ir au­ga­li­nių mo­ty­vų ap­li­ka­ci­jos yra aliu­zi­ja į se­ce­si­nę sti­lis­ti­kà. Ta­čiauįvai­riems lai­ko­tar­piams bū­din­gos de­ta­lėsne­dar­ko al­to­riaus vi­su­mos. Kas pro­jekta­voir sta­tė šį al­to­rių, de­ja, dar ne­pa­2003 m. V. Bal čy čio nuotr.14 pav. Šo ni nis Šv. An ge lo Sar go al to rius.vy­ko su­þi­no­ti. Ga­li­ma prie­lai­da, jog taimeist­rų Jak­še­vi­čių dar­bas, gal­būt vienAdo­mo Jak­še­vi­čiaus (gim. 1905), gy­venu­sioŠvėkš­no­je. A. Jak­še­vi­čiaus tė­vasVin­cen­tas Jak­še­vi­čius ([1873]–1936) padir­bošo­ni­nius al­to­rius Švėkš­nos baþ­nyčio­je,vė­liau – Alan­tos baþ­ny­čios al­torius,Kai­šia­do­rių ir Pa­ne­vė­þio ka­ted­rųal­to­rius ar ki­tà įran­gà. Tam tik­rų sti­liaus,for­mų, de­ta­lių ir me­dþia­gi­nių pa­ra­le­liųga­li­ma įþvelg­ti tarp mi­nė­tų baþ­ny­čiųal­to­rių ir Gar­da­mo di­dþio­jo al­to­riaus.Šo­ni­niai al­to­riai – Švč. Mer­ge­lėsMa­ri­jos ti­tu­lo mo­te­rų pu­sė­je ir Šv. Ange­loSar­go ti­tu­lo vy­rų pu­sė­je – pa­sta­ty­ti1958 m. Jie yra pa­pras­tes­ni (14 pav.),maþ­daug met­ru þe­mes­ni uþ di­dį­jį alto­rių.Jų iš­vaiz­da, kaip mi­nė­ta, de­rin­taprie di­dþio­jo al­to­riaus. Sa­vo kom­po­zici­jaal­to­riai at­kar­to­ja di­dþio­jo for­mas,ypač cen­tri­nė jų da­lis su dvi­ly­pe ar­ka© VðÁ „Versmës“ leidykla. Lietuvos lokaliniai tyrimai ISSN 2029-0799.Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Šis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuorašas patvirtintasnotaro 2010 12 06, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 12 06.12

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. ŽEMAIČIŲ NAUMIESTIS15 pav. Įra šasšo ni nio al to riausmen sos vi di nė jepu sė je. 2003 m.V. Bal čy čio nuotr.ir to­kiu pat zig­za­gu lau­þy­tu fron­to­nu. Pa­na­šūs yra ir ar­chi­tek­tū­ri­nių sta­ti­nių pa­vida­lobokš­te­liai, ko­lo­nė­lių-ar­kų rit­mas. Al­to­rius sta­tė meist­rai Jo­nas Bu­sie­nas, Jo­nasDai­nu­tis (ir vie­nas pa­ne­vė­þiš­kis meist­ras, ku­rio ini­cia­lai J. Š.). Pro­jek­ta­vi­mo ir staty­bosdar­bams va­do­va­vo þy­miau­sias Lie­tu­vo­je baþ­ny­ti­nės įran­gos meist­ras Vla­dasČi­þaus­kas (1888–1970) iš Šiau­lių. Tar­pu­ka­riu ir so­viet­me­čiu jo va­do­vau­ja­mi meist­raial­to­rius, sa­kyk­las ir ki­tà įran­gà da­rė de­šim­tims baþ­ny­čių 26 . V. Či­þaus­kas baþ­ny­čiųin­ter­je­rà de­ko­ruo­da­vo ir po­lich­ro­mi­ja, be to, dir­bo ki­tus, su baþ­ny­čių puo­šy­ba irįran­ga su­si­ju­sius dar­bus. Se­ne­lio ama­tu ver­tė­si ir jo vai­kai­tis Rai­mun­das Le­pars­kas(gim. 1939). Ro­dos, jis Gar­da­mo baþ­ny­čiai pa­ga­mi­no ke­tu­rio­li­ka gip­si­nių Kry­þiauske­lio sto­čių: pir­mo­sios sto­ties nu­ga­ri­nė­je pu­sė­je įrėþ­ta rai­dės „L“ ir „R“ bei miestas„Šiau­liai“. Sto­čių rel­je­fai įrė­min­ti me­di­niuo­se rė­muo­se, I sto­ties rė­muo­se yraįra­šas: „1962 RL“. Tai­gi tu­ri­me pa­grin­dà sa­ky­ti, kad Kry­þiaus ke­lio sto­tis 1962 m.nu­lie­di­no Vla­do Či­þaus­ko vai­kai­tis ir mo­ki­nys Rai­mun­das Le­pars­kas.V. Či­þaus­ko va­do­va­vi­mà šo­ni­nių al­to­rių įren­gi­mo dar­bams ir jo ben­dra­darbiusnu­ro­do sig­na­tū­ri­niai įra­šai al­to­rių men­sų vi­di­nė­je pu­sė­je (15 pav.).Daug baþ­ny­čios įran­gos yra pa­dir­bęs vie­tos meist­ras Juo­zas Þvir­blis (1903–1994). Pa­de­da­mas ki­to meist­ro, jis pa­ga­mi­no pres­bi­te­ri­jos klaup­tus, sie­nų pa­ne­lį,suo lus ir klau syk las 27 . Dvi se­no­sios klau­syk­los yra na­gin­gai pa­da­ry­tos, ne­da­þy­tos,nu­la­kuo­tos, pa­puoš­tos ko­lo­no­mis, re­mian­čio­mis pro­fi­liuo­tus ar­kų lan­kus.Iko­nog­ra­fi­nė baþ­ny­čios pro­gra­ma ir jos iš­raiš­ka (tai, kad vy­rau­ja se­ri­ji­nėsga­my­bos skulp­tū­ros) yra ti­piš­ka XX a. vi­du­riui ir ant­ra­jai pu­sei. Iko­nog­ra­fi­jo­jesu­si­pi­na XX a. re­li­gin­gu­mo ap­raiš­kos ir se­nų­jų kul­tų tà­sa. Pa­gal baþ­ny­čio­je vyramsir mo­te­rims skir­tas pu­ses iko­nog­ra­fi­niai siu­þe­tai tar­si sky­la į „vy­riš­kà­jà“ ir„mo­te­riš­kà“ da­lis: vy­rų pu­sės al­to­riaus ni­šo­se sto­vi skulp­tū­ros: cen­tri­nė­je – šv. Ange­loSar­go, kai­rė­je – ka­ra­lai­čio šv. Ka­zi­mie­ro, de­ši­nė­je – šv. An­ta­no Pa­du­vie­čiosu Kū­di­kė­liu Jė­zu­mi. Mo­te­rų pu­sės al­to­riu­je ati­tin­ka­mai – vi­du­ry­je Švč. Mer­ge­lėsMa­ri­jos skulp­tū­ra, kai­rė­je – šv. Onos, mo­kan­čios Ma­ri­jà raš­to, de­ši­nė­je – šv. Kū­dikė­lioJė­zaus Te­re­sės skulp­tū­ros. Be to,per Jur­gi­nes vi­du­ri­nio­ji vy­rų pu­sėsal­to­riaus ni­ša uþ­den­gia­ma pa­veiks­lu,vaiz­duo­jan­čiu šv. Jur­gį. Iš­var­dy­ti vaizduo­ja­mo­siosdai­lės kū­ri­niai iš­skir­ti­nėsme­ni­nės ver­tės ne­tu­ri.26Apie V. Či­þaus­ko veik­là pla­čiau: S. Smi­lin­gy­tė-Þei­mie­nė, Šiau­lių baþ­ny­ti­nių reik­me­nų dirb­tu­vės1900–1940 m., Me no ty ra, 1998, nr. 2, p. 40–49.27Zak­ris­ti­jo­no Vy­tau­to Ju­ciaus in­for­ma­ci­ja pa­teik­tastraips­nio au­to­rei. Gar­da­mas, 2003 m. ba­lan­dþio29 d.© VðÁ „Versmës“ leidykla. Lietuvos lokaliniai tyrimai ISSN 2029-0799.Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Šis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuorašas patvirtintasnotaro 2010 12 06, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 12 06.13

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. ŽEMAIČIŲ NAUMIESTISMaþ­daug nuo tre­čio­jo XX a. de­šimt­me­čio dės­nin­gu­mu Lie­tu­vos baþ­ny­čio­setam­pa tai, kad di­dþio­jo al­to­riaus cen­tre at­si­du­ria Švč. Jė­zaus Šir­dies at­vaiz­dai.Po­pie­þius Le­o­nas XI­II vi­sà XX a. pa­ve­dė Iš­ga­ny­to­jo Šir­dþiai ir šis kul­tas nuoXIX a. pab. iki XX a. vi­du­rio plė­to­jo­si ky­lan­čia krei­ve, kol ta­po svar­biau­sia amþiausre­li­gin­gu­mo for­ma. 1925 m. ka­no­ni­zuo­ta šv. Te­re­sė­lė – vie­na po­pu­lia­riausiųšven­tų­jų mo­te­rų XX a. vi­du­rio Lie­tu­vo­je, taip pat ir vi­sa­me pa­sau­ly­je. Lur­doŠvč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos vaiz­di­nys tuo me­tu jau taip pat bu­vo daþ­no­je baþ­ny­čio­je,nes Ap­reiš­ki­mo Lur­de ga­lià nuo­lat pa­tvir­tin­da­vo ste­buk­lin­gi pa­gi­ji­mai ir tai stip­rinoþmo­nių mal­din­gu­mà. Gar­da­me lur­diš­kės Ma­ri­jos sta­tu­la pa­gerb­ta at­ski­ra vie­tabaþ­ny­čios vi­du­ry­je prie pi­lio­riaus, be to, uþ šven­to­riaus, kaip mi­nė­ta, pa­sta­ty­talur­do gro­ta. Apaš­ta­lai šv. Pet­ras ir šv. Pau­lius – Kris­taus mo­ky­mo tę­sė­jai ir Baþny­čioskū­rė­jai – nuo XIX a. ta­po ir sim­bo­li­niais baþ­ny­čių di­dþių­jų al­to­rių sar­gais.Šv. An­ge­lo Sar­go skulp­tū­ri­nė gru­pė ne­abe­jo­ti­nai su­si­ju­si su vai­kų mal­din­gu­mu,an­ge­lai­čių veik­los at­gar­siu, ki­ta ver­tus, šo­ni­nis Šv. An­ge­lo Sar­go al­to­rius anks­tesnė­jeGar­da­mo baþ­ny­čio­je eg­zis­ta­vo jau XIX a. pir­ma­ja­me ket­vir­ty­je 28 .Šv. Ro­kas, šv. Juo­za­pas, šv. Ona, šv. An­ta­nas, šv. Jur­gis, šv. Ka­zi­mie­ras – taidau­ge­lį am­þių pla­čiai ger­bia­mi šven­tie­ji, ku­rių po­pu­lia­ru­mas XX a. ne­su­men­ko. Dupas­ku­ti­nie­ji – Lie­tu­vos glo­bė­jai, jų ger­bi­mo tra­di­ci­jos Gar­da­me bu­vo su­si­klos­čiu­siosjau XVI­II šimt­me­ty­je. Šv. Jur­gis tar­pu­ka­riu ta­po ir vy­rų ka­ta­li­kų, pa­va­sa­ri­nin­kųpa­tro­nu, o šv. Ka­zi­mie­ras ta­pa­tin­tas su vil­ti­mi su­si­grà­þin­ti Vil­nių, lai­ky­tas lie­tu­viųuþ­ta­rė­ju. Su lie­tu­viš­ko­mis, þe­mai­tiš­ko­mis re­a­li­jo­mis su­si­jęs ir Þe­mai­čių Kal­va­rijosŠvč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos at­vaiz­das, XX a. ket­vir­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je įgi­jęs nau­jàreikš­mę. Nuo 1937 m. ma­ri­jo­nai ir Tel­šių vys­ku­pi­ja ini­ci­ja­vo 1656 m. pa­si­au­ko­ji­moMa­ri­jai ak­to at­nau­ji­ni­mo ju­dė­ji­mà. Vys­ku­pas Jus­ti­nas Stau­gai­tis nu­sta­tė ce­re­mo­nialà,kaip tu­ri vyk­ti iš­kil­min­gas pa­reiš­ki­mas, kad Lie­tu­va no­ri bū­ti Ma­ri­jos þe­me, irkar­tu at­lie­ka­mas pa­si­au­ko­ji­mas Švč. Mer­ge­lei Ma­ri­jai. Pa­ra­šais pa­tvir­tin­tas apei­goseda­ly­va­vu­sių ti­kin­čių­jų pa­reiš­ki­mas at­sa­kin­gie­siems uþ ak­ci­jà bū­da­vo įtei­kia­masprie ma­lo­nin­go­jo Þe­mai­čių Kal­va­ri­jos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos pa­veiks­lo 29 . Ka da irko­kia in­ten­ci­ja Gar­da­mo baþ­ny­čio­je at­si­ra­do Þe­mai­čių Kal­va­ri­jos Die­vo Mo­ti­nospa­veiks­lo kar­to­tė (115 × 77, be rė­mo), dar ne­pa­vy­ko su­þi­no­ti. Pa­veiks­lo da­ta­vi­mastaip pat keb­lus da­ly­kas, mat po da­bar­ti­niu da­þų sluoks­niu ga­li bū­ti se­nes­nė ta­pyba.Pa­veiks­là den­gian­tys ap­tai­sai yra įtrauk­ti į dai­lės pa­min­klų sà­ra­šà (DV 2799) 30 ,da­tuo­ti­ni XIX a. pir­mà­ja pu­se. Jie iš­kals­ty­ti la­bai pri­mi­ty­viai, ban­dy­ta at­kar­to­ti origi­na­luibū­din­gas Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos rū­bo, ka­rū­nos for­mà, kai ku­rias dra­bu­þiųklos­tes. Ki­taip nei ori­gi­na­le, Gar­da­mo pa­veiks­lo ap­tai­sų mo­ty­vai ne­su­da­ro vien­ti­soor­na­men­to, tar­pu­sa­vy­je yra ne­su­si­ję. Me­ta­li­nį dra­bu­þį su­da­ro aš­tuo­ni at­ski­ri lakš­tai.Pro­fe­sio­na­liau nei rū­bas yra pa­ga­min­tos ka­rū­nos, ga­li bū­ti, kad jos se­nes­nės uþ kitasda­lis. Pa­veiks­là taip pat puo­šia 12 me­ta­li­nių þvaigþ­du­čių, ba­lan­dis ir du vo­tai 31 .Į vie­ti­nių dai­lės pa­min­klų sà­ra­šà įtrauk­tair Pran­ciš­kaus Smug­le­vi­čiaus pa­veiks­lo„Šv. Pet­ro at­si­svei­ki­ni­mas su Kris­tu­mi“ko­pi­ja (DV 2798), ta­čiau per 2003 m.eks­pe­di­ci­jà to­kio XIX a. pa­veiks­lo Gar­-­­da­mo baþ­ny­čio­je ne­bu­vo ap­tik­ta. Vė­liaupa­veiks­las (140 × 114, be rėmo)28G. Sur­do­kai­tė, Se nų jų Gar da mo baþ ny čių is to ri ja(straips­nio ran­kraš­tis).29Ylius A. Per Ma ri jà į Lie tu vos at gi mi mà, Ma­ri­jampo­lė,[1939].30Lie tu vos TSR kul tū ros pa min klų sà ra šas, Vil­nius, 1973,p. 767.31Pa­gal: D. Va­si­liū­nie­nė. Gar da mo baþ ny čios pa veiks las„Þe mai čių Kal va ri jos Švč. Mer ge lė Ma ri ja” (ran­kraš­tis).© VðÁ „Versmës“ leidykla. Lietuvos lokaliniai tyrimai ISSN 2029-0799.Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Šis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuorašas patvirtintasnotaro 2010 12 06, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 12 06.14

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. ŽEMAIČIŲ NAUMIESTISbaþ­ny­čio­je at­si­ra­do, bet var­gu ar jis ati­tin­ka paminklosta­tu­sà. 1966 m. fo­to­gra­fo Me­čis­lo­vo Sa­ka­laus­konuo­trau­ko­je ma­ty­ti se­nas, ne­res­tau­ruo­tas pa­veiks­las,o 1989 m. – jau bu­vo da­bar­ti­nio pa­vi­da­lo pa­veiks­las.Se­no­ji Gar­da­mo baþ­ny­čia bu­vo Švč. Tre­jy­bės titu­lo,da­bar­ti­nė­je baþ­ny­čio­je to­kio ti­tu­lo pa­veiks­las yrapro­ce­si­jų al­to­rė­ly­je. Ki­to­je al­to­rė­lio pu­sė­je įtai­sy­tasŠv. Šei­mos at­vaiz­das (16 pav.). Baþ­ny­čio­je yra ir antraspro­ce­si­jų al­to­rė­lis, abu jie pri­de­rin­ti prie al­to­rių irįran­gos, yra ne­oro­ma­ni­nės sti­lis­ti­kos, švie­siai nu­da­þy­ti,su bron­zi­nė­mis or­na­men­tų de­ta­lė­mis. Ant­ra­ja­me al­to­rė­ly­jeyra pa­veiks­lai „Šv. Ro­kas“ ir „Šv. Pet­ras ir šv. Pau­-­lius“. Al­to­rė­liai nė­ra iden­tiš­ki, ski­ria­si puo­šy­bos elementai,ta­čiau jie su­da­ro po­rà, yra dirb­ti vie­no meist­ro.Is­to­riz­mo sti­lis­ti­kos pro­ce­si­jų kry­þius (h – 2,25 m)yra anks­tes­nis uþ baþ­ny­čià, pa­ga­min­tas ant­ra­ja­me XX a. 16 pav. Pro ce si jų al to rė lisde­šimt­me­ty­je Kau­ne A. Da­ni­šaus­kie­nės me­ta­lo dir­bi­nių su pa veiks lu „Šv. Šei ma“.dirb­tu­vė­se. Nuo 1910 m. A. Da­ni­šaus­kie­nė pa­vel­dė­jo sa­vo 2003 m. V. Bal čy čio nuotr.vy­ro Vy­tau­to Da­ni­šaus­ko dirb­tu­ves, ku­rios iki Pir­mo­jopa­sau­li­nio ka­ro Kau­ne bu­vo pa­čios reikš­min­giau­sios tarp to­kio po­bū­dþio dirb­tuvių.Jo­se iš įvai­rių me­ta­lų ga­min­ta daug li­tur­gi­nių in­dų, kry­þių, þva­ki­dþių, sta­lo įran­kių,in­dų. Gar­da­mo kry­þius yra þal­va­ri­nis, jo pa­vir­šius pa­deng­tas bal­tu me­ta­lu, ko­tasme­di­nis. De­ko­ro de­ta­lės bū­din­gos fir­mos dir­bi­niams, ta­čiau lie­tu­viš­kas įstai­gosuþ­ra­šas („A. DA­NI­ŠAUS­KIE­NĖ KAU­NE“) ir dar su mo­ters pa­var­de pa­si­tai­ko re­tai.Grei­čiau­siai taip pat XX a. pra­dþio­je yra pa­ga­min­tas ir am­þi­no­sios ug­nies in­das. Baþ­ny­čio­jeyra ir dvi XIX a. da­tuo­ti­nos, kla­si­ciz­mo sti­lis­ti­kos þal­va­ri­nės þva­ki­dės (h – 71 (benau­jos skar­di­nės tū­tos), stie­bo h – 44, co­ko­lis 21 × 18,5 × 18,5). Dai­lė­ty­ri­nin­kė Re­giman­taStan­ke­vi­čie­nė, pa­tei­ku­si au­to­rei sa­vo 2003 m. eks­pe­di­ci­jos uþ­ra­šus, ra­šo, kad jų„co ko lis kvad ra ti nio pla no, laip tuo tas, tri jų vie no do aukš čio pa ko pų.Kiek vie na pa ko pa de ko ruo ta vis ki taip: ka ne liū ro mis, dra pe ri jų irlau rų gir lian do mis. Stie bas iki pu sės aukš čio ka ne liū ruo tos ko lo nosfor mos. Vir šu ti nė da lis ke tur šo nės va zos (grei čiau – va zo no) for mos,apa čio je ap ve dþio ta kiau ri ne gir lian da, vir šu je pa pla tin ta, su kar ni zu.Abi þva ki dės ne be tu ri ko je lių, jų apa čia de for muo ta“.Ga­li bū­ti, kad vie­na šių þva­ki­dþių pa­min­klų sà­ra­še (DV 2780) ne­tei­sin­gai api­būdi­na­makaip ala­vi­nė.Gar­da­mo baþ­ny­čio­je yra iš­li­kęs puoš­nus ca­lū­nas (239 × 156), pa­ga­min­tasXX a. I ket­vir­ty­je.Li­tur­gi­niai in­dai. Baþ­ny­čios mi­šių tau­rė (h – 22 cm, pė­dos ∅ – 13,5 cm)pa­ga­min­ta pa­na­šiu me­tu kaip ir pro­ce­si­jų kry­þius – XX a. pra­dþio­je, iki Pir­mo­jopa­sau­li­nio ka­ro, nors ga­li bū­ti ir pas­ku­ti­niai­siais XIX a. me­tais. Ji yra Mask­vo­jevei­ku­sio Va­si­li­jaus Si­ka­čio­vo fab­ri­ko dir­bi­nys – tau­re­lės vir­šu­je ir ant pė­dos graiþoyra ova­lus įmo­nės þy­muo „B. C“ ki­ri­li­ka. Lie­tu­vos baþ­ny­čio­se (pvz., Bart­nin­© VðÁ „Versmës“ leidykla. Lietuvos lokaliniai tyrimai ISSN 2029-0799.Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Šis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuorašas patvirtintasnotaro 2010 12 06, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 12 06.15

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. ŽEMAIČIŲ NAUMIESTISkų, Griš­ka­bū­dþio, Sut­kų, Pa­luo­bių, Ša­kių ir kt.) es­ti daug šios dirb­tu­vės tau­rių.Sa­vo pa­vi­da­lu ir puo­šy­ba Gar­da­mo mi­šių tau­rė pa­na­ši į Šlie­na­vos ir Rum­bo­niųbaþ­ny­čių kie­li­kus 32 . Dir­bi­nys tu­ri ne­go­ti­ki­nės dai­lės bruo­þų, yra va­ly­vai tech­niškaipa­ga­min­tas. Jo tau­re­lė, no­du­sas ir pė­da de­ko­ruo­ti pseu­do­ar­ka­dos su au­ga­laisvi­du­je mo­ty­vu. In­de ša­lia jau mi­nė­tų fab­ri­ko þen­klų yra dar du ova­lūs įka­lai susi­dab­ro pra­ba 84 ir Šv. Jur­gio – Mask­vos her­bo – at­vaiz­du.Emig­ran­tai gar­da­miš­kiai pa­rė­mė sa­vo gim­to­sios pa­ra­pi­jos baþ­ny­čios sta­ty­bà.Þi­no­ma, kad jie baþ­ny­čiai pa­au­ko­jo var­pus, o dar anks­čiau – monst­ran­ci­jà. Tai, kadiš­ei­viai Bar­bo­ra ir Jo­nas Bud­ri­kiai XX a. pra­dþio­je pa­do­va­no­jo monst­ran­ci­jà, liu­di­jaįra­šas jos pė­dos dug­ne: „AU­KA DĖL ŠV. TRE­JI­BOS BAÞ­NY­ČIOS MIEST. GAR­DA­MA, / KAU­NO RE­DI­BOS, RAS­SEI­NIU AP­SKRI­ČIO, / NUO JO­NO IR BAR­BO­ROSBUD­RI­KIU / CHI­CA­GO ILL. U.S.A.“ (kaip anuo­met bu­vo įpras­ta, di­dþio­sios Ira­šo­mos su taš­ku). Ti­kė­ti­na, kad monst­ran­ci­ja (h pa­gal lies­ti­nę – 87,5 cm, pė­dos ∅su gri­fo­nais – 30 cm) pa­ga­min­ta JAV bro­lių Ben­zi­ge­rių fir­mo­je, grei­čiau­siai Či­ka­gosfi­lia­le. Ji yra ka­no­ni­nės san­da­ros, ne­ois­to­ris­ti­nės sti­lis­ti­kos. Glo­ri­ja su­da­ry­ta iš vingiuo­tųir tie­sių, bet su at­ša­kė­lė­mis spin­du­lių, o tai pa­de­da su­kur­ti spin­du­lia­vi­moefek­tà. Os­ti­jos re­zer­va­ku­lis yra si­dab­ri­nis, aver­si­nė­je pu­sė­je jo pa­kraš­ty­je įra­šy­ta„STER­LING“, nu­ga­ri­nė­je sie­nu­tė­je yra ne­di­de­lis rom­be­lis su „S“ rai­de vi­du­je. Beto, Os­ti­jos lai­kik­lio apa­čio­je yra sig­na­tū­ri­nis rom­be­lis su rai­dė­mis „BB“ ir įra­šas„S2643“. Monst­ran­ci­jos ko­je­lė aukš­ta, no­du­sas su­plo­to ru­tu­lio pa­vi­da­lo, įvo­rė yrala­bai pa­pūs­ta, lyg koks ku­po­lė­lis, pė­da ke­tur­la­pio for­mos, stip­riai pro­fi­liuo­ta, jàke­lia ke­tu­rios gri­fo­nų fi­gū­rė­lės. Monst­ran­ci­jos pa­vir­šiai gau­siai de­ko­ruo­ti ne­aukš­torel­je­fo or­na­men­tais. Įvai­rias­pal­viais stik­liu­kais pa­puoš­tas kry­þe­lis, glo­ri­ja, no­du­sas,įvo­rės vir­šus, au­ga­li­nis aþū­ri­nis puo­ši­nys po glo­ri­ja. Dir­bi­nys, ne­pai­sant dau­gy­bėsde­ko­ra­ty­vių ele­men­tų, yra ga­na dar­nios iš­vaiz­dos.Baþ­ny­čio­je yra dvi ko­mu­ni­nės. Vie­na jų (h – 27 cm, pė­dos ∅ – 12,5 cm)ne­de­ko­ruo­ta, iš gel­to­no me­ta­lo pa­ga­min­ta XX a. ket­vir­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je An­ta­ninosKru­pa­vi­čie­nės dirb­tu­vė­se Kau­ne. Ko­mu­ni­nės dug­ne yra įka­las: „A. KRU­PA­VI­ČIE­NĖ / KAU­NAS“. In­das tra­di­ci­nės struk­tū­ros, be­veik iden­tiš­ko pa­vi­da­lo kaip irto pa­ties ga­min­to­jo Ku­dir­kos Nau­mies­čio baþ­ny­čios ko­mu­ni­nė. Ant­ro­ji ko­mu­ni­nė(h – 29,5 cm, pė­dos ∅ – 14,5 cm) puoš­ta de­ko­ra­ty­vi­nė­mis juos­to­mis, dau­giau­siasu Eu­cha­ris­ti­jos sim­bo­lių – kvie­čių ir vy­nuo­gie­no­jų – mo­ty­vais. Virš in­do dang­telioyra ne kry­þe­lis, o į kvad­ra­tà įkom­po­nuo­ta Jė­zaus mo­nog­ra­ma „IHS“. Tau­re­lėsvy­nuo­gie­no­jų fri­ze at­ski­rais seg­men­tais iš­dės­ty­tas Jė­zaus var­das „JHE­SUS“. Ko­muni­nėsno­du­sas ne­įpras­tai iš­puoš­tas aþū­ri­niu vy­nuo­gie­no­jų or­na­men­tu ir aš­tuo­nio­misrau­do­no stik­lo aku­tė­mis ap­so­duo­se. Pė­dos dug­ne pa­lei kraš­tà iš­gra­vi­ruo­ta ga­min­to­josig­na­tū­ra: „JOH. ALO­YS BRUNN MÜNSTER I / W“ ir įkal­ta si­dab­ro pra­ba „800“.Var­pai. Baþ­ny­čios bokš­te ka­bo du var­pai, abu nu­lie­ti 1936 m. Kau­ne, Juo­zoMa­sal­co var­pų ir ūkio ma­ši­nų da­lių lie­jyk­lo­je. Ši nuo 1919 m. vei­ku­si lie­jyk­la tarpu­ka­riubu­vo pa­grin­di­nė var­pų lie­jyk­la Lie­tu­vo­je. Jo­je nu­lie­din­ti Barz­dų, Le­kė­čių,Pu­ša­lo­to, Sa­la­mies­čio, Les­čių, Tau­rag­nų, Bab­tų, Spi­ra­kių, Va­bal­nin­ko, Al­sė­dþių,Bars­ty­čių, Vie­vio, Grū­þių, Ve­ly­kių, Su­gin­čių, Jo­niš­kio (Mo­lė­tų r.), Rau­dond­va­rio irki­tų baþ­ny­čių var­pai. Abie­jų Gar­da­mobaþ­ny­čios var­pų, kaip ir dau­ge­lio XX a.ket­vir­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je J. Ma­sal­co32Lie tu vos sak ra li nė dai lė, Vil nius, 2000, t. I, kn. IV,p. 394–395; kn. V, Vil­nius, 2003, p. 314–315.© VðÁ „Versmës“ leidykla. Lietuvos lokaliniai tyrimai ISSN 2029-0799.Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Šis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuorašas patvirtintasnotaro 2010 12 06, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 12 06.16

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. ŽEMAIČIŲ NAUMIESTISnu­lie­tų var­pų (pvz., Barz­dų baþ­ny­čios), vir­šu­je iš­lie­ta sim­bo­li­nę ir kar­tu or­na­men­ti­nęreikš­mę tu­rin­ti Ge­di­mi­nai­čių stul­pų juos­ta. Abu var­pai ga­na ma­sy­vūs, kres­no­kųpro­por­ci­jų. Di­des­nio­jo var­po (h ~1 m) lie­mens vi­du­ry­je įra­šy­ta in­vo­ka­ci­ja nu­rodoir var­po var­dà: „ŠV. AN­TA­NAI, / MELS­KIS UÞ MUS“. Ki­ta­pus iš­lie­tas il­gasteks­tas pa­tei­kia daug in­for­ma­ci­jos. Lie­mens cen­tre yra au­ko­to­jus nu­ro­dan­tis įra­šas:„VAR­PO FUN­DA­TO­RIAI / KA­ZI­MIE­RAS MONT­VY­DAS IR / A†A KA­ZI­MIE­RASJU­CIUS“, o grai­þe yra dirb­tu­vės ir da­tos nuo­ro­da: „VAR­PAS. LIE­DIN­TAS KAU­NEJ. MA­SAL­CO LIE­JYK­LO­JE / 1936 VIEŠ­PA­TIES ME­TAI“. Kaip įpras­ta šios lie­jyklosdir­bi­nių teks­tams, rai­dė „I“ ra­šo­ma su taš­ku. Ant­ro­jo, kiek ma­þes­nio, var­po(h ~0,75 m) var­das – Šv. Ro­kas, nes jo lie­mens cen­tre yra toks in­vo­ka­ci­nis įra­šas:„ŠV. RO­KAI MŪ­SŲ GLO­BĖ­JA[U]. SAU­GOK MUS NUO LI­GŲ, MA­RO BA­DOUG­NIES IR KA­RO“. Var­po grai­þe du įra­šai: „FUN­DA­TO­RIAI DO­MI­CE­LĖ MONT­VY­DIE­NĖ IR A†A KA­ZI­MIE­RAS JU­CIUS.“ bei „1936 M. KAU­NAS. J. MA­SAL­CO[...]“. Be­je, pa­ra­pi­jie­tė Al­bi­na Raz­mai­tė 2003 m. straips­nio au­to­rei tvir­ti­no, kad šiųvar­pų kū­mai juos šven­ti­nant bu­vo But­kai, o K. Ju­cius baþ­ny­čiai pa­au­ko­jo ne tikvar­pus, bet ir dvi klau­syk­las, var­go­nus. Var­pi­nė­je yra ir tre­čias – ma­þiau­sias (hpa­gal lies­ti­nę – 0,38 m) ir se­niau­sias var­pas. Jis ne­pa­ka­bin­tas, pa­puoš­tas dviem deko­ra­ty­vi­niaisrel­je­fi­niais fri­zais. Var­pe esan­tis sig­na­tū­ri­nis įra­šas: „M. ЗЪНКОВИЧЬ“nu­ro­do, kad var­pas nu­lie­tas iki Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro.Iš va dosGlaus­tai api­ben­dri­nant straips­nį, no­rė­tų­si at­kreip­ti dė­me­sį ir į tai, kad Gar­da­me,XX a. ket­vir­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je te­tu­rė­ju­sia­me pra­dþios mo­kyk­là, paš­to agen­tū­rà,ke­lias ar­ba­ti­nes ir ke­lias smul­kių pre­kių par­duo­tu­ves, pa­sta­ty­ta ir įren­gi­nė­ja­mabaþ­ny­čia bu­vo la­bai svar­bi vie­tos gy­ven­to­jams. Ir ne vien kaip kul­to pa­sta­tas, betir kaip ben­druo­me­nės su­telk­tu­mo sim­bo­lis. Ver­ti­nant baþ­ny­čios sta­ty­bos ir įran­gosrai­dà, ga­li­ma sa­ky­ti, jog Gar­da­mo baþ­ny­čios ar­chi­tek­tū­ra ir vi­daus puo­šy­ba, nepai­santto, kad ne­ma­þai da­ly­kų įtai­sy­ta po­ka­riu, yra ti­piš­ka XX a. pir­ma­jai pu­sei.Baþ­ny­čios įran­ga ir puo­šy­ba at­spin­di ben­drà to me­to Lie­tu­vos baþ­ny­čių in­ter­jerotvar­ky­mo po­bū­dį: vy­rau­ja ne­os­ti­li­niai įran­gos ob­jek­tai, ne­ori­gi­na­lūs, se­ri­ji­niaivaiz­duo­ja­mo­sios dai­lės kū­ri­niai, daþ­niau­siai skulp­tū­ros. Gar­da­mo baþ­ny­čio­je esantysanuo­met svar­biau­sių Lie­tu­vo­je baþ­ny­ti­nės įran­gos (V. Či­þaus­ko) ir reik­me­nų(A. Da­ni­šaus­kie­nės, A. Kru­pa­vi­čie­nės, J. Ma­sal­co) dirb­tu­vių ga­mi­niai pa­ro­do ga­namen­kà me­ni­nį ir tech­ni­nį tų dirb­tu­vių po­ten­cia­là.Baþ­ny­čios vi­daus san­da­ra nė­ra me­ni­niu as­pek­tu ver­tin­ga, ta­čiau yra ga­na dar­ni.Straipsnis numatomas spausdinti „Lietuvos valsèiø“ serijosmonografijoje „Þemaièiø Naumiestis“ (vyr. redaktorius ir sudarytojasdr. Zigmas Malinauskas).Straipsnio kalbos redaktorius Albinas Masaitis, korektorë Rasa Kaðëtienë,anglø k. redaktorius, vertëjas Aloyzas Pranas Knabikas.Straipsnio priedai, skelbiami atskirai, tam skirtuose ðio leidinio skyriuose:1. Straipsnio santraukos lietuviø ir anglø kalbomis (sk. Straipsniøsantraukos, Summaries).2. Þinios apie autoriø (sk. Apie autorius).© VðÁ „Versmës“ leidykla. Lietuvos lokaliniai tyrimai ISSN 2029-0799.Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Šis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuorašas patvirtintasnotaro 2010 12 06, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 12 06.17

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. ŽEMAIČIŲ NAUMIESTISNurodymai dël straipsniø naudojimo (citavimo): Skelbiant ar bet kokiu bûdu panaudojant bet kurá elektroninioserialinio leidinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ svetainës www.llt.lt straipsná ar jo dalá kartu su juo privalomaskelbti leidinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ visà nesutrumpintà pavadinimà, jo tarptautinio standartinioserialinio leidinio numerá ISSN 2029-0799, interneto svetainás www.llt.lt pavadinimà, tomo (darbo) sutartinákodiná pavadinimà, straipsnio autoriø, straipsnio pavadinimà, „Lietuvos valsèiø“ serijos ir monografijos, kuriaistraipsnis parašytas, pavadinimus bei straipsnio pirmojo paskelbimo serijos monografijoje ir jo paskelbimosvetainëje www.llt.lt datas (jei šios datos sutampa, skelbiama viena – paskelbimo svetainëje www.llt.lt data).© VðÁ „Versmës“ leidykla. Lietuvos lokaliniai tyrimai ISSN 2029-0799.Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Šis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuorašas patvirtintasnotaro 2010 12 06, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 12 06.18