Mindaugas Pocius. - Lietuvos lokaliniai tyrimai

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAIAntisovietinis ginkluotas pasiprieðinimasValkininkø kraðte 1944–1949 metaisMindaugas PociusLietuvos istorijos institutasÁvadasPokario pasiprieðinimo istorijos regioniniai tyrimai gali bûti visoje Lietuvojevykusiø politiniø, visuomeniniø ir ûkiniø procesø mikromodeliai, todël jie reikalingiir svarbûs. Antra vertus, jie taip pat gali iðryðkinti tik konkreèiam kraðtui bûdingusir unikalius bruoþus, sàlygotus praeities tradicijø, geografijos ypatumø ar kitø aplinkybiø.Tad ir Valkininkø kraðtas turi savø bruoþø.Ilgà laikà lietuviai èia gyveno veikiami ið pietø bei rytø apjuosianèio lenkøetnoso bei turëjo senas ginkluoto ir nesmurtinio kultûrinio pasiprieðinimo svetimøjøpriespaudai tradicijas. 1919 m. lenkams okupavus Vilniaus kraðtà, Valkininkø irgretimose apylinkëse susikûrë bei aktyviai veikë lietuviø partizanai. „Perlojos respublikos“gynëjai iðgarsëjo ypaè stipriu patriotizmu bei charakteriu. Lenkija Vilniauskraðte vykdë diskriminacinæ etninæ politikà lietuviø ir kitø tautø atþvilgiu, todëliðlaikyti tautinæ, pilietinæ savimonæ sàlygos buvo gana sunkios. Bet tai kartu formavoir tam tikrà dvasiná „kietumà“ – rezistenciná nusiteikimà.Naciø okupacijos metu Valkininkø valsèiaus gatviniai-rëþiniai ar miðraus tipokaimai pasirodë kaip sovietiniø partizanø átakai atsparios, kolektyvizmo principovienijamos bendruomenës. Galime prisiminti Darþininkø, Darguþiø, Krûminiø ir kitøkaimø savisaugà (sargybas) nuo raudonøjø diversantø (partizanø). Tikëtina, jog skirtingainuo daugelyje Lietuvos regionø susiklosèiusios vienkiemiø sistemos, pietryèiøLietuvos kompaktiniai gatviniai kaimai sudarë sàlygas gilesnei kaimo bendruomenësintegracijai ir vieningumui. Specifinë Valkininkø kraðto ypatybë buvo ir didelis jomiðkingumas, sudaræs palankias sàlygas pogrindinei kovai.Ðio straipsnio tyrimo objektas – Valkininkø kraðto antisovietinis ginkluotaspasiprieðinimas, jo raida ir ypatybës 1944–1949 m.Dirbant buvo keliami ðie uþdaviniai:1. Nuðviesti pasiprieðinimo sovietiniam reþimui eigà, raiðkà.2. Aptarti pogrindþio organizacines struktûras ir vadovybæ.3. Iðryðkinti Valkininkø kraðto pasiprieðinimo specifikà.Autorius nepretenduoja pateikti iðsamø, visiðkai tikslø pasiprieðinimo kovosar sovietiniø represijø vaizdà. Ðis darbas – tai tik pirmas þingsnis, stengiantisatskleisti dramatiðkàjá pokario laikotarpá Valkininkø apylinkëse.Valkininkø kraðto antisovietinio pasiprieðinimo istorija nëra specialiai tyrinëta.Apie ðiame regione 1944–1946 m. veikusiuspartizanø dalinius knygoje „Lietuvoskaras“ 1 raðë Kæstutis Kasparas. Nemaþaiinformacijos apie legendiná laisvëskovotojø vadà Antanà Radþiø-Ðturmà pa-1Kasparas K. Lietuvos karas (Antroji Sovietø Sàjungosagresija. Pasiprieðinimas. Ofenzyvinës gynybostarpsnis 1944 m. vasara – 1946 m. pavasaris)(toliau – Kasparas K. Lietuvos karas...),Kaunas, 1999, p. 325, 536–538, 552–553.© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21.1

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAIsakojama straipsniø ir dokumentø rinkinyje „Lietuvos naikinimas ir tautos kova(1940–1998)“ 2 .Rengiant straipsná, daugiausia informacijos suteikë dokumentinë medþiaga beipasiprieðinimo dalyviø ir liudytojø atsiminimai, saugomi Lietuvos ypatingajame archyve(fondas K-1, apyraðai 3, 15 – MGB Trakø apskrities skyriaus bylos, ap. 58 –baudþiamosios bylos).Pirmiausia paþymëtini pasiprieðinimo dalyvio Vinco Benkaus atsiminimai „Valkininkøkraðto ir Valkininkø parapijos partizanai“ 3 ir partizanø þvalgo BroniausRadþiaus apþvalga „Kovos Valkininkø miðkuose“ 4 . Juose labai daug svarbios, niuansuotosinformacijos, kurios negalima rasti saugumo dokumentuose. Apie GeleþinioVilko rinktinæ bei Onuðkio–Valkininkø–Eiðiðkiø batalionà bei jo vadovybæ daug suþinomeið Lietuvos laisvës kovos sàjûdþio Gynybos pajëgø vado Adolfo Ramanausko-Vanago atsiminimø knygos „Daugel krito sûnø...“ 5 bei dokumentø rinkinio „Lietuvospartizanø Dainavos apygarda (1945–1952 m.)“ 6 . Vertingos medþiagos pateikë istorikasRomualdas Arlauskas, pasiprieðinimo liudytojas Stanislovas Saulënas ið Èiþiûnøkaimo, partizano A. Radþiaus-Ðturmo brolis Stasys Radþius bei buvæ partizanaiAloyzas Èerniauskas-Skautas ið Krûminiø kaimo ir Juozas Tolvaiða.Praëjus daugeliui metø, liudytojø atsiminimai nëra visai patikimi. Saugumieèiødokumentuose taip pat randame nemaþai klaidingø þiniø – kai kuriø pasiprieðinimodalyviø vardai, pavardës, vietovardþiai, gimimo metai ar uþfiksuoti ávykiai iðkraipyti,vyrauja painiava nusakant organizacines struktûras, todël ið anksto atsipraðome uþkai kuriuos netikslumus, kurie galëjo patekti ir á ðá straipsná. Ypaè nelengva rekonstruoti1944–1945 m. pirmosios pusës ávykius, kadangi saugumas turëjo labai apytikriusduomenis, o partizanø dokumentø beveik neiðliko Taip pat trûksta trëmimusatspindinèiø ðaltiniø (yra apibendrinantys skaièiai apie kitus Trakø apskrities valsèius),todël ði tema liko nenagrinëta. Tiriant pasirinktà objektà, daþniausiai naudotiindukcinis ir analitinis-naratyvinis tyrimo metodai.Norëtøsi atkreipti dëmesá á tai, kad negalime þvelgti á Valkininkø kraðto pasiprieðinimàatsietai nuo jo kaimyniniø srièiø bei nuo visoje Lietuvoje vykusiø procesø.Pasiprieðinimo prieþastys, istoriniai procesai èia buvo tokie pat kaip ir visojeLietuvoje. Partizanø bûriai judëdavo iðvalsèiaus á valsèiø, ið vienos apskritiesá kità. Pavyzdþiui, nuolatinis judëjimasvyko tarp Varënos apskrities Varënos,Perlojos, Rudnios valsèiø, Alytaus apskritiesDaugø valsèiaus ir Trakø apskritiesEiðiðkiø, Onuðkio, Kalesninkø bei Valkininkøvalsèiø. Kartais Valkininkø kraðteveikdavo aplinkiniø valsèiø pogrindþiobûriai, o valkininkieèiai þygiuodavo á ávairauspobûdþio operacijas Alytaus bei Varënosapskrityse ar Onuðkio valsèiuje.Teritorinë-administracinë Valkininkø irgretimø valsèiø priklausomybë pokariometais keitësi. Iki 1946 m. birþelio mën.,2Lietuvos naikinimas ir tautos kova (1940–1998) (toliau– Lietuvos naikinimas...), sudarë IzidoriusIgnatavièius, Vilnius, 1999, p. 132–135.3Benkus V. Valkininkø kraðto ir Valkininkø parapijospartizanai (toliau – Benkus V. Valkininkø kraðto...)atsiminimai, rankraðtis, Stasio Radþiaus asmeninisarchyvas. Pastaba: Vincas Benkus gimë1929 m. Jakënø kaime. Bûdamas paauglys, platinopartizanø atsiðaukimus, kitaip rëmë pasiprieðinimà.4Radþius B. Kovos Valkininkø miðkuose (toliau –Radþius B. Kovos Valkininkø...), uþraðai, maðinraðtis,Stasio Radþiaus asmeninis archyvas, l. 7.5Ramanauskas-Vanagas A. Daugel krito sûnø...(toliau – Ramanauskas A. Daugel krito...), Vilnius,1999, p. 59, 363–364.6Lietuvos partizanø Dainavos apygarda (1945–1952 m.)(toliau – Lietuvos partizanø Dainavos...) dokumentørinkinys, Vilnius, 2003, p. 20, 76.© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21.2

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAIkai buvo ásteigta Varënos apskritis, Varënos valsèius, taip pat Druskininkø, Marcinkoniø,Merkinës, Rudnios valsèiai priklausë Alytaus apskrièiai. 1950 m. birþeliomën. apskritys buvo panaikintos, sudaryti rajonai ir Valkininkø valsèius priskirtasEiðiðkiø rajonui.Straipsnio chronologines ribas (1944–1949 m.) lëmë keletas kriterijø. 1944-iejimetai pasirinkti dël labai aiðkaus motyvo – 1944 m. vasarà prasidëjo antroji sovietøokupacija, kûrësi pirmieji laisvës kovotojø daliniai, prasidëjo ginkluotas pasiprieðinimas.Nors vietiniai partizanø daliniai ið esmës buvo sunaikinti 1946 m. pabaigoje,taèiau atskiros kovotojø grupelës ið kaimyniniø valsèiø Valkininkø apylinkëse veikëmaþdaug iki 1950 m., o pavieniai kovotojai iðsislapstë net iki 1953 m.Sovietø sugráþimas ir pasiprieðinimopradþia 1944 metais1944 m. liepos mënesá, vydama vokieèius, Raudonoji armija ásiverþë á Lietuvà.Valkininkø valsèiuje, kaip ir visoje ðalyje, sugráþæ sovietai ëmësi kurti vietinës administracijosaparatà ir represines struktûras. Netrukus prasidëjo prievartinë mobilizacijaá SSRS kariuomenæ bei stribø bûriø formavimas. Sovietø valdþia palaipsniuipradëjo ágyvendinti sovietizacijos politikà, kuri buvo lydima grubaus þmogaus laisviøir teisiø pamynimo, susiklosèiusios gyvenimo sanklodos ir tradicijø lauþymo, smurtoir „antisovietinio elemento” persekiojimo. Represinës struktûros stribø bûrius formavodaugiausia ið varguomenës ir deklasuotø, daþnai kriminaliniø polinkiø turinèiø asmenø,buvusiø raudonøjø partizanø bei sovietø valdþios simpatikø. Në vienas vyrasneiðëjo á stribus ið patriotiðko Èiþiûnø kaimo, o toks kaimas tada tikriausiai nebuvoiðimtis. Besislapstæ nuo armijos jaunuoliai ir neátikæ komunistams gyventojai buvogaudomi, muðami ir kalinami. Nuo Valkininkø miestelyje ásikûrusios stribø bei enkavëdistøágulos teroro labai kentëjo civiliai gyventojai bei pogrindþio rëmëjai. Ypatinguþiaurumu pasiþymëjo Pirèiupiø kaimo stribai Vladas Uþdavinys ir Stasys Kavaliauskas.Kartà jie be jokios prieþasties Valkininkø miestelyje nuðovë Poðalèiø kaimogyventojà Stasá Èesná. Po kiek laiko nuvyko á Poðalèius pas jo tëvà Ignà Èesná, kurámuðë, þiauriai kankino ir, iðsivaræ á kiemà, nuðovë. Turtà iðsigabeno, o trobesiuspadegë. Negana to, pakeliui á miestelá minëti stribai sutiko ir nuðovë ið darbo gráþtantáto paties kaimo gyventojà Stasá Biþokà 7 . Vëliau panaðiai þuvo Urkioniø kaimo gyventojasAntanas Uþgiris. Niekuo nekaltas partizano tëvas senukas Stasys Benkusið Jakënø kaimo buvo þiauriai kankintas stribø bûstinëje. Samanës prisigëræ stribai,norëdami uþmaskuoti kankinimø pëdsakus, matyt, patys padegë savo bûstinæ, laikunepraneðë gaisrininkams ir net bandë trukdyti gesinti pastatà. Kunigas A. Bardiðauskaspraðë iðleisti ið rûsio pagalbos besiðaukiantá senukà, taèiau girti kolaborantaiatrëþë: „Tegu banditas dega, o jei painiosies po kojomis, tai ir tave pas já ámesim“ 8 .Panaðûs sovietø ir jø parankiniø veiksmai, natûralus laisvës ir saugumo siekissukëlë gyventojø gynybinæ reakcijà – pasiprieðinimà. Daugelis eiliniø gyventojø beipogrindþio dalyviø tikëjo greitai kilsianèiu karu tarp Vakarø valstybiø ir SSRS, manë,kad, pasibaigus karui, tarptautinës organizacijos privers sovietus atitraukti okupacinækariuomenæ ið Lietuvos. Jaunimas nenorëjotarnauti svetimoje kariuomenëje, guldytigalvas fronte, todël daugelis ðau-7Radþius B. Kovos Valkininkø..., p. 1.8Ten pat, p. 4.© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21.3

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAIkiamojo amþiaus vyrø pradëjo slapstytis. Iki rugsëjo pradþios Valkininkø valsèiujeá Raudonàjà armijà buvo paðaukti 833 vyrai. Á mobilizacinius punktus atëjo 210, iðjø 49 iðsiuntë á kariuomenæ, 141 atleido dël darbo, 20 dël ligos. Mobilizacijà boikotavonet 623 vyrai 9 . Ið pradþiø vengiantys karo verpeto bei partizanauti pasiryþæ Valkininkøvalsèiaus vyrai laikësi Rûdninkø girioje, ðalia Èiþiûnø bei Pirèiupiø kaimøesanèiuose karo meto raudonøjø partizanø bunkeriuose.Rudená susiformavo Stasio Aleksos-Varpo vadovaujamas keliø deðimèiø partizanøbûrys, kuris veikë Darþininkø ir Èebatoriø kaimø apylinkëse. Ginkluotë buvogana áspûdinga: 6 rankiniai kulkosvaidþiai, 10 automatø, 30 ðautuvø, pistoletai, granatos.Netrukus partiniai ir sovietiniai aktyvistai patyrë pirmuosius pogrindþio smûgius– spalio 27 d. Miðtûnø kaime partizanai suðaudë apylinkës tarybos pirmininkàApolinarà Michailovská ir jo þmonà, apylinkës sekretorius Bronislavas Radis buvoiðsivestas á neþinià 10 . Lapkrièio 18 d. Pirèiupiø kaime partizanai apðaudë ir apmëtëgranatomis apylinkës tarybos pirmininko Kavaliausko trobà, kuri sudegë 11 .Viena áspûdingiausiø partizanø kariniø operacijø buvo ávykdyta naktá ið lapkrièio10 á 11 d., kai S. Aleksos-Varpo vadovaujamas apie 40 vyrø dalinys puolëValkininkø miestelá. Laisvës kovotojai, susirinkæ prie popieriaus fabrikëlio (1 km nuomiestelio), buvo paskirstyti á tris grupes, kurios gavo konkreèias karines uþduotis.Pirmasis bûrys, vadovaujamas S. Aleksos-Varpo, puolë paðtà ir nutraukë ryðá suTrakø apskrities centru. Antrasis bûrys, vadovaujamas Antano Baryso-Narcizo, puolëmilicijos poskyrá, apðaudë já ið dviejø pusiø ir nukovë valsèiaus komunalinio ûkiovedëjà Plikaitá, suþeidë milicininkà Truðkinà ir jo þmonà, paleido ið daboklës suimtuosius.Treèiasis bûrys, vadovaujamas Motiejaus Èesnio-Lapkrièio, puolë ir sudeginovalsèiaus vykdomojo komiteto pastatà,ten rastus dokumentus, ryðiø mazgà, pasiëmëkooperatyvo prekes, suðaudë Valkininkøapylinkës tarybos pirmininkàA. Blochà. Mûðio metu vienam skyriui,puolanèiam nuo Geluþës upelio pusës,sumaniai ir dràsiai vadovavo AntanasRadþius-Ridikas. Miestelio puolime dalyvavoAmbraþas Petruðis, broliai Vincasir Vladas Balkës, broliai Stasys irPranas Kasaièiai, Aloyzas Èerniauskas-Skautas, Stasys Peèiukonis, Junda, AdolfasPeèiukonis, Juozas Zaremba, JonasÈironas ir kt. 12 1944 m. pabaigoje á S. Aleksos-Varpodaliná ásiliejo Poðalèiø, Darþininkøkaimø apylinkëse ir pietinëjeRûdninkø girios pusëje bazavusi StasioVersecko-Aviþos 13 keliolikos vyrø grupë.Keitësi dalinio vadovybë. S. Aleksa tapoS. Versecko pavaduotoju, o buvæs S. Aleksospavaduotojas M. Èesnys-Lapkritis,subûræs 13 kovotojø bûrá, atsiskyrë nuo9NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko majoroRuèkino 1944 08 30 suvestinë LSSR vidausreikalø liaudies komisarui generolui majorui J. Bartaðiûnui,LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1727, l. 45.10NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko majoroRuèkino 1944 08 30 suvestinë LSSR vidausreikalø liaudies komisarui generolui majorui J. Bartaðiûnui,LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1727, l. 143.11NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pavaduotojoleitenanto Chabanovo 1944 12 01 paþyma,LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1727, l. 143.12Kaðëta A. Dainavos apygarda. Ginkluoto pasiprieðinimopradþia, Laisvës kovø archyvas, Kaunas,1996, t. 17, p. 14; NKVD Trakø apskritiesskyriaus virðininko pavaduotojo leitenanto Chabanovo1944 12 01 paþyma, LYA, f. K-1, ap. 3,b. 1727, l. 145; Ambraþo Petruðio tardymo protokolas,LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44707, l. 12–13.13Stasys Verseckas-Aviþa 1941 m. tarnavo Pabradëspoligone. Prasidëjus karui, jam nepavyko pabëgtiið Raudonosios armijos, todël buvo evakuotasá Rusijos gilumà. Bûdamas kulkosvaidininkas, trismetus kovojo 16-osios lietuviðkosios divizijos gretose.Dalyvavo Kursko ir Oriolo mûðiuose, buvotris kartus suþeistas. Divizijai áþengus á Lietuvà,jis dezertyravo ir gráþo á namus. 1945 m. spaliomënesá legalizavosi, taèiau vëliau NKVD já suëmëir nuteisë. Miræs. (Þr. Benkus V. Valkininkøkraðto...)© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21.4

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAIdalinio ir ëmë veikti Onuðkio ir Varënos valsèiuose, Pamerkiø miðke 14 . 1944 m. baigiantispogrindþio dalyviø bei besislapstanèiø nuo kariuomenës jaunuoliø skaièiussmarkiai iðaugo.Nepaprastà reikðmæ pogrindþiui iðsilaikyti turëjo kaimo bendruomenës parama,aktyvûs rëmëjai bei ryðininkai. Neámanoma iðvardinti partizanams daug padëjusiøvisø rëmëjø ir ryðininkø pavardþiø. Paminësime tik kai kuriuos. Tai Jakënø kaimogyventojai Jonas, Bronius, Jadvyga, Teofilë, Antanina ir Juzë Èironai, tuomet vietosþmoniø pravardþiuoti Baltaûsiais Èironais. Jø sodyba stovëjo prie pelkës, atkampiojevietoje, todël lengviau buvo iðvengti nepageidaujamø akiø. Pas juos laisvës kovotojaivisada rasdavo prieglobstá, gaudavo pavalgyti, atsigaudavo moraliai bei fiziðkai. Miðkovietovë vadinosi Galaþydopievis 15 . Taip pat reikia paminëti aktyvius rëmëjus beiryðininkus Marcelæ Budënienæ, Jonà Antulá ið Krûminiø kaimo, Motiejø Kerðá ir JuozàStanulá ið Papiðkës kaimo, Juozà Kondratavièiø ið Degsnës kaimo, Juozà Tolvaiðà,Juzæ Valeckaitæ, Rozalijà Zaleckienæ, Stasá Lusà, Motiejø Balkæ ið Jakënø kaimo, kuriødauguma pateko á lagerius.Pasiprieðinimo apogëjus 1945 metais1945 m. sausio 8 d. ávyko Valkininkø valsèiaus pirminës partinës organizacijossusirinkimas. Posëdþiui pirmininkavo Petras Þûkas ir sekretorius Stasys Ðukaitis.Partieèiai svarstë, kaip vyksta valstybinës prievolës pristatymas, kaip surenkami pinigaitankø kolonoms, kaip platinami loterijos bilietai, kaip vyksta miðko kirtimasDonbasui. P. Þûkas pastebëjo, kad „duoklë silpnai pristatoma“. Pieno surinkta 50%,mësos 90%, ðiaudø ir ðieno – 50%, grûdø – 50%. Loterijos bilietø pavyko iðplatintitik uþ 4 000 rubliø, tankø kolonoms surinkta tik 7 700 rubliø (tai labai maþi skaièiai– M. P.). P. Þûko manymu, tokios menkos gyventojø paramos valstybei prieþastis– „banditizmas“. Sekretoriumi partieèiai iðsirinko S. Ðukaitá. Po deðimties dienøkitame uþdarame vietos bolðevikø posëdyje paþymëta, kad Valkininkø valsèius atsilikonuo kitø valsèiø pagal valstybinius pristatymus, neiðrinkti apylinkiø tarybø komitetai,neávykdytas miðko kirtimas Donbasui 16 . Visa tai rodë, kad sovietizacija valsèiujestringa, gyventojai nusistatæ prieð sovietø okupacinæ santvarkà ir jos neremia.Metø pradþioje intensyviai vyko pogrindþio bûriø vienijimosi procesas. Vasario5 d. Onuðkio valsèiaus Meðkuèiø kaime susirinko apie 180 partizanø. Ávyko bûriøvadø pasitarimas, kuriam vadovavo Juozas Matukevièius-Vilkas. Jame dalyvavo Varënos,Onuðkio, Daugø ir Valkininkø valsèiuoseveikusiø partizanø daliniø vadai:Aleksandras Kaukolis-Pavasaris, VaclovasVoveris-Þaibas, Martynas Vièkaèka-Vasara, Jonas Dambrauskas-Siaubas, JonasJakubavièius-Rugys, M. Èesnys-Lapkritis,S. Verseckas-Aviþa ir kiti. Jie sutikosavo bûrius sujungti ir perleisti J. Matukevièiaus-Vilkopriklausomybën. Susivienijusiemspartizanams po dviejø dienøteko stoti á netikëtas kautynes su okupantøvidaus kariuomenës 17 kariðkiø14NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pulkininkoRoþavskio 1945 07 07 paþyma, LYA, f. K-1,ap. 3, b. 1729, l. 200; NKVD-NKGB Vilniaus operatyviniosektoriaus virðininko pavaduotojo majoroSmirnovo ir NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininkopulkininko Roþavskio 1945 07 07 paþyma,LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1729, l. 206.15Benkus V. Valkininkø kraðto...16LKP(b) Valkininkø valsèiaus pirminës partinës organizacijos1945 01 08 posëdþio protokolas, LYA,f. 180, ap. 1, b. 1, l. 3; LKP(b) Valkininkø valsèiauspirminës partinës organizacijos 1945 01 17uþdaro posëdþio protokolas, LYA, f. 180, ap. 1,b. 1, l. 7.© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21.5

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAIdaliniu, kuris „ðukuodamas“ kaimus þygiavo Onuðkio valsèiaus Miguièioniø kaimoapylinkëse. Didþiulë laisvës kovotojø kiekybinë persvara ágalino pasiekti pergalæ.Kautynëse þuvo 12 rusø kareiviø ir jiems vadovavæs vyresnysis leitenantas Gluchov‘as,4 kariðkiai buvo paimti á nelaisvæ ir suðaudyti. Vienam valkininkieèiø bûriuisumaniai ir narsiai vadovavo A. Radþius-Ridikas. Deja, kautynëse krito 9 laisvëskovotojai, du buvo sunkiai suþeisti ir du lengvai. Valkininkieèiai aukø neturëjo.Kita bendra karinë operacija ávykdyta kovo 7 d., kuomet J. Matukevièiaus-Vilko, M. Vièkaèkos-Vasaros, M. Èesnio-Lapkrièio bei S. Versecko-Aviþos bûriai Onuðkiovalsèiaus Bytautoniø miðke, Þilinø kaimo apylinkëse surengë pasalà „liaudies gynëjams“,lydëjusiems apskrities partijos instruktorius á mitingà mobilizuoti „darbogyventojus ðieno paruoðimui ir iðveþimui“. Sutartinai atidengæ ugná, partizanai nukovë7 stribus, du partijos instruktorius ir du veþikus. Kiti kolaborantai iðsivertë ið veþimøir pabëgo. Partizanai suðaudë ir kiek anksèiau ant kelio sulaikytus Valkininkø geleþinkeliodarbininkà Kerá bei jo sûnø, tarnavusá stribu. Po sëkmingai ávykdytosuþduoties partizanø bûriai pasitraukë á Naujienø kaimà 17 .Valkininkø kraðto geografinë padëtis lëmë tai, kad lietuviai pirmaisiais pasiprieðinimometais kontaktuodavo su lenkø pogrindþiu. Naciø okupacijos laikø arðuskonfliktas dël Vilniaus kraðto priklausomybës nebuvo atnaujintas, nes bendras prieðasvertë taikiai koegzistuoti abi tautas. 1944–1945 m. Rudaminos, Turgeliø, Jaðiûnø,Eiðiðkiø valsèiuose bei kaimyniniuose Baltarusijos Varanavo ir Rodûnios rajonuoseveikë stipri apie 250 lenkø partizanø vienijusi Armijos krajovos (AK) Ðiaurës grupuotë,kuriai vadovavo J. Borysewiczius-Krysia. 1945 m. sausio 21 d. þuvus J. Borysewicziui-Krysiai,vadovavimà Ðiaurës grupuotei perëmë poruèikas Michalas Êukowskis-Szary, kurá vasario 6 d. Eiðiðkiø valsèiuje nukovë NKVD operatyvinë grupë. Po Szarymirties AK Ðiaurës grupuotei ëmë vadovauti Ludwikas Nienartowiczius-Mazepa 18 .Armijos krajovos bûriø atþvilgiu lietuviø partizanai laikësi neutralumo politikospagal principà – mes jums netrukdome ir jûs mums nekliudykite. Netgi buvobandymø kooperuotis bendrai kovai. Bûtina paminëti unikalø Lietuvos ir Lenkijosantisovietiniø ginkluotø pasiprieðinimø istorijoje atvejá, kai 1945 m. kovo 16 d. vienkiemyjenetoli Valkininkø (apie 9 km á ðiaurës vakarus nuo miestelio) ávyko Armijoskrajovos ir lietuviø pogrindþio vadø susitikimas. Lenkams atstovavo Eiðiðkiø valsèiujeveikæ 4 bûriø vadai: Michal Tietianec-Mysliwy, Wladyslaw Janczevskij-Lalus,Wladyslaw Mostickij-Filar ir Czeslaw Staciewicz-Smialy. Ið lietuviø pusës á pasitarimàatvyko bûriø vadai J. Matukevièius-Vilkas, jo pavaduotojas A. Kaukolis-Pavasaris,V. Voveris-Þaibas, M. Vièkaèka-Vasara, A. Èesnys-Atëjûnas bei S. Verseckas-Aviþa. Apie 100 Armijos krajovos kovotojø iðsidëstë 1,5 km á vienà pusæ, o apie 80lietuviø partizanø iðsidëstë apie 1–1,5 km á kità pusæ nuo sodybos, kurioje tarësidaliniø vadai. Posëdis tæsësi visà parà. Abiejø tautø pogrindþio vadai pasiekë visiðkàtarpusavio sutarimà, supratimà ir nutarëbendromis jëgomis kovoti prieð NKVDir sovietø valdþios atstovus bei keistisreikalinga informacija, nepuldinëti vienikitø, o ateiti á pagalbà vieni kitiems,uþpuolus NKVD kariuomenei. Lietuviaiperdavë lenkams anksèiau sulaikytà ir17Burþuaziniø nacionalistø gaujø siautëjimas Dzûkijoje(toliau – Burþuaziniø nacionalistø...), dokumentai, VIrinkinys, parengë V. Ditkevièius, Vilnius, 1964,p. 78–84; LYA, f. K-1, ap. 58, b. 41262/3, l. 160.18Bubnys A. Armija krajova ir sovietinis reþimasLietuvoje 1944–1945 metais, Lietuvos archyvai, kà bylojaKBG dokumentai, Vilnius, 1999, t. 13, p. 38–39.© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21.6

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAIryðiais su èekistais átartà lenkaitæ 19 . Ádomu pastebëti, kad dar prieð ðá susitikimà(vasario mën.) lietuviai kartu su Armijos krajovos kariais Eiðiðkiø valsèiuje netoliGilviniðkiø ir Samarakiðkiø kaimø dalyvavo bendrose kautynëse prieð NKVD daliná.Ten buvo apsistojæs A. Kaukolio-Pavasario dalinys, o gretimame Kudlø kaime – Armijoskrajovos, kurie tarpusavyje palaikë ryðá. Vienam lietuviø bûriui vadovavo A. Radþius-Ðturmas.Kai enkavëdistai uþpuolë lietuvius, lenkai pradëjo ðaudyti ið kitospusës. Rusai pateko á kryþminæ ugná. Per dvi valandas trukusá susirëmimà nuoèekistø kulkø þuvo trys partizanai: Jonas Kuklys ið Kukliø kaimo, Jonas Marcinkonis-Kovas ið Èebatoriø kaimo ir Juozas Jurgelevièius ið Miðtûnø kaimo 20 . Kautynëse þuvoir du lenkai, kuriuos vëliau palaidojo Vëþioniø kapinëse. Enkavëdistai tik susirinkonukautuosius ir iðsineðdino. Vietiniø gyventojø pasakojimais, enkavëdistø þuvo daugdaugiau nei partizanø. A. Kaukolio-Pavasario bûrys pasitraukë á Noèios miðkus Baltarusijoje,kur, iðbuvæs apie savaitæ, gráþo atgal 21 . Daugiau bendrø lenkø ir lietuviøkovos veiksmø nëra þinoma. Daugelis Armijos krajovos bûriø buvo sunaikinti, legalizuotiarba jø nariai pasitraukë á Lenkijà iki 1945 m. rudens. Vëliau Eiðiðkiø valsèiujelenkø pogrindþio beveik nebeliko.Valkininkø apylinkëse veikæ partizanai daþnai kursuodavo po gretimus Varënos,Onuðkio bei Eiðiðkiø valsèius. 1945 m. sausio mën. Varënos valsèiaus Pabaronëskaime, Andriaus Dringelio sodyboje enkavëdistai apsupo nedidelæ kovotojø grupelæ.Uþvirë kautynës, kuriose þuvo Albinas Rizgelis, Stasys Verseckas ið Èiþiûnø kaimoir Vytautas Kukë. Á rankà suþeistas Vincas Rizgelis pabëgo á Kamorûnø kaimà, betenkavëdistai pagal pëdsakus já pasekë ir pirtyje pasislëpusá suëmë. Kerðydami uþ partizanørëmimà, enkavëdistai A. Dringelio namà su visais pastatais sudegino 22 . Sëkmingoslietuviams kautynës ávyko vasario 13 d. rytà, kuomet NKVD Valkininkø valsèiausposkyrio virðininko Roman‘o vadovaujama 9 stribø bei milicininkø grupë iðvykoá Macelius sulaikyti Raudonosios armijos dezertyro. Atskubëjæ á kaimà, stribaipamatë, kad ið partizanø rëmëjø Tado ir Kazio Jurgelevièiø trobos iðëjo 3 raudonarmieèiøuniformomis apsirengæ vyrai. Á klausimà „Kas tokie?“, stribai iðgirdo atsakymà– „Savi“. Tada ið Jurgelevièiø sodybos á „liaudies gynëjus“ pasipylë ðautuvø ugnis.Roman’as bandë organizuoti gynybàuþ darþinës, bet jo pavaldiniai visiðkaipakriko. Apie 25 partizanø grupë kautyniømetu nukovë 2 stribus, milicininkusKovalevská ir Jokûboná suþeidë. Net nesusirinkænukautøjø, pasimetæ kolaborantaipabëgo á Valkininkus. Broliai Jurgelevièiai,pagrástai tikëdamiesi þiauraus kerðto,paëmë savo gyvulius, turtà ir pasitraukëá miðkus kartu su laisvës kovotojais 23 .Atëjus pavasariui, partizanai surengëdar kelias rezultatyvias atakas prieðokupantus ir jø rëmëjus. Balandþio mën.pradþioje A. Radþiaus-Ridiko vadovaujamasbûrys prie Poðalèiø kaimo surengëpasalà NKVD kareiviams ir du ið jø19Bubnys A. Armija krajova ir sovietinis reþimasLietuvoje 1944–1945 metais, Lietuvos archyvai: Kàbyloja KBG dokumentai, Vilnius, 1999, t. 13, p. 40;Vaclovo Kislovskio 1945 08 17 tardymo protokolas,LYA, f. K-1, ap. 58, b. 14392/3, t. 2, l. 33.20Jie palaidoti Ðalèininkø rajono Miðtûnø kaimo kapinëse.Du þuvæ lenkai palaidoti Vëþioniø kapinëse.21Lietuvos naikinimas..., p. 132–135; Benkus V., Valkininkøkraðto..., p. 2; V. Saulëno liudijimas autoriui.22Radþius B. Kovos Valkininkø..., p. 2.23NKVD–NKGB operatyvinës grupës Trakø apskrièiaivirðininko papulkininkio Ryþkovo ir NKVD Trakøapskrities skyriaus virðininko pulkininko Roþavskio1945 02 16 tarnybinis raðtas LSSR vidausreikalø liaudies komisarui generolui majoruiJ. Bartaðiûnui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1728, l. 75;Papulkininkio F. Husarovo 1945 02 17 tarnybinisraðtas NKVD–NKGB operatyvinës grupës Trakøapskrièiai virðininkui papulkininkiui Ryþkovui, LYA,f. K-1, ap. 3, b. 1728, l. 284–285.© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21.7

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAInukovë. Balandþio 21 d. 4 km nuo geleþinkelio stoties 15 partizanø grupë apðaudëNKVD valsèiaus poskyrio virðininkà lydëjusius stribus. Partizanø pagalbininkui BroniuiRadþiui praneðus, geguþës mën. pradþioje prie Krûminiø kaimo partizanai nuðovëstribà Lugavojø ir gyventojus terorizavusá paruoðø agentà 24 .Deja, dël pogrindþio dalyviø neatsargumo didelë tragedija, tiksliau pasakius –þudynës, ávyko Miðtûnø kaime geguþës 1 d. pavakaræ. Tà kartà per Atvelyká pasAnastazijà Grieþienæ á ðokiø vakarëlá susirinko Miðtûnø, Jakënø, Naniðkiø, Èebatoriøkaimø jaunimas, partizanø rezervistai bei ryðininkai. Enkavëdistai su stribais atsitiktinaiapie tai suþinojo ir apsupo sodybà. Vos suëjæ á vidø, saugumieèiai suriko:„Iðkelt rankas!“ Jonas Èironas, grojæs mandolina, kirto stribui ir laimingai pabëgo.Tuomet kitas „liaudies gynëjas“ Juozas Dûkðta pasistatë ant ðulinio rentinio kulkosvaidáir pradëjo ðaudyti á bëganèiuosius bei á trobos vidø. Nuo kulkø krito partizanasPranas Kuèinskas, rezervistai Stasys Verbickas, Adolfas Peèiukonis, Juozas Benkusir Jonas Junda. Suþeidë Jonà Dingelevièiø ir Jonà Radþiø, kurie vëliau saugumieèiønelaisvëje nuo þaizdø mirë. J. Dûkðta nuðovë ir bandantá pabëgti savo pusbrolá AugustàDûkðtà. Taip pat stribai suþeidë dvi merginas bei Stasá Peèiukoná. Kas bëgoper virtuvës langà, tiems pasisekë, mat toje pusëje budëjæs skrebas Stasys Grieþë buvoprievarta paimtas á tarnybà, todël ðaudë „Dievui á langus“. Suimtas Stepas Junda buvoþiauriai sumuðtas ir iðsiøstas á Igarkà. Toks pat likimas iðtiko Aleksandrà Verseckà,kuris atsidûrë Vorkutos lageriuose ir ten mirë 25 . Praëjus porai dienø (geguþës 4 d.),dar vieno skaudaus smûgio neiðvengë S. Versecko-Aviþos bûrys – karinës èekistinësoperacijos metu þuvo 6 kovotojai, 3 buvo suimti, ið jø – Motiejus Puzas-Lydeka 26 .1945 m. þiemà prasidëjo pogrindþio organizaciniø struktûrø intensyvaus formavimosiir vienijimosi laikotarpis. Balandþio 4 d. þuvus J. Matukevièiui-Vilkui, Trakøapskrityje veikusiems partizanø bûriams ëmë vadovauti A. Kaukolis-Pavasaris. Birþeliomën. Eiðiðkiø, Valkininkø bei Onuðkio valsèiuose savarankiðkai veikusius, bet tarpusavyjeryðius palaikiusius partizanø bûrius suvienyti ir paimti savo vadovybën iniciatyvosëmësi pogrindinë organizacija Lietuvos partizanø sàjunga (LPS). Organizacijà1945 m. kovo mën. ákûrë ir jai vadovo ZigmasRaulinis 27 . LPS vadovai turëjo ambicingøplanø ir siekë suvienyti visà Lietuvospasiprieðinimà. Z. Raulinio pavaduotojasadministracijai Matas Mastauskas-Vilkasrûpinosi LPS komitetø (rinktiniø) apskritysekûrimu. Geguþës 26 d. jis atvyko áValkininkø valsèiaus Krûminiø kaimà ir,lydimas partizano Vytauto Norkûno-Neries,susisiekë su bûriø vadais A. Kaukoliu-Pavasariu,S. Versecku-Aviþa, M. Èesniu-Lapkrièiu,M. Vièkaèka-Vasara bei BoleslovuPoðkumi-Naru. Pasitarimø metubuvo nutarta Onuðkio, Valkininkø ir ið daliesEiðiðkiø valsèiuje ákurti Geleþinio Vilkorinktinæ 28 . Paþadëjæs atsiøsti LPS atstovàkarininkà, M. Mastauskas gráþo á Vilniø 29 .24Benkus V. Valkininkø kraðto..., p. 2.25Benkus V. Valkininkø kraðto..., p. 2.26LYA, f. K-1, ap. 58, b. 37607/3, l. 13.27Zigmas Raulinis buvo vokieèiø karinës þvalgybos(abvero) parengtas kaip desantininkas diversantasir lëktuvu permestas á Lietuvà 1945 m. pradþioje.28Kasparas K. Lietuvos karas..., p. 325.291945 m. birþelio pradþioje LPS struktûroje veikëÐvenèioniø, Geleþinio Vilko (Valkininkø) ir Gedimino(Utenos, Rokiðkio apskr.) rinktinës, buvo palaikomasryðys su 5 LLA apylinkës – DidþiosiosKovos apygardos, Tigro-Sakalo rinktinës ir Dzûkøgrupës ðtabais. Laikinasis Valkininkø komitetas buvoperorganizuotas á Trakø apskrities komitetà, vadovaujamàAdolfo Baublio-Merkio, su nariais –ryðiø virðininku V. Èernaièiu-Ðaltiniu, Henriku Riboku,Leonu Kuncevièiumi-Sakalu ir kt. Birþelio20–23 d. NKVD suëmë LPS ðtabo narius. Neiðvengëareðto ir M. Mastauskas bei Valkininkø–Trakø komitetonariai (iðskyrus A. Baublá), todël ryðys su L. Tarasevièiuminutrûko ir ateityje nebuvo atnaujintas.(Þr.: Kasparas K. Lietuvos karas, p. 552–553.)© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21.8

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAIPatriotiðki Krûminiø kaimo gyventojai nuo pat sovietø sugráþimo vykdë pogrindinæveiklà. Geguþës mën. pradþioje A. Kaukolio-Pavasario ryðininkas Silvestras Norkûnas-Audra 30 Vilniuje nupirko raðomàjà maðinëlæ ir kartu su klieriku Kuncevièiumi Krûminiøkaime iðleido keliasdeðimt atsiðaukimø bei leidiná „Á laisvæ“ 31 .Netrukus (birþelio 2 d.), M. Mastausko paskatintas, ið Vilniaus á Valkininkøir Onuðkio valsèiø apylinkes vienyti partizanø bûriø bei perduoti juos LPS vadovybeiatvyko nepriklausomos Lietuvos kariuomenës leitenantas mokytojas Leonas Tarasevièius.Per kelis mënesius L. Tarasevièius, pogrindyje pasirinkæs Aro, Lûðies slapyvardþius,uþmezgë ryðius su M. Vièkaèkos-Vasaros, J. Dambrausko-Siaubo, A. Kaukolio-Pavasario,J. Jakubavièiaus-Rugio, M. Èesnio-Lapkrièio, V. Voverio-Þaibo bûriaisir juos sujungë á Geleþinio Vilko rinktinæ. Taèiau ryðio su besiformuojanèios Dainavosapygardos vadovybe neturëjo 32 . Vienintelá kartà birþelio mën. jis buvo susitikæssu A. Ramanausku-Vanagu, kuris jam padarë „tikro idealisto“ áspûdá. Deja, L. Tarasevièiausryðiai su LPS nutrûko, nes organizacija liepos pradþioje buvo sunaikinta,sutartame ryðio punkte Vilniuje niekas neatsiliepë 33 .Geleþinio Vilko rinktinës organizavimà trukdë NKVD kariuomenës liepos 4–8 d. vykdytas Valkininkø miðkø „ðukavimas“. Partizanai neiðvengë aukø – liepos6 d., gavæ praneðimà ið informatoriaus, netoli Ðlaito, Pamerkiø kaimø èekistai surengëkarinæ operacijà prieð S. Versecko-Aviþos bûrá ir nukovë 5 partizanus, 3 suëmë 34 .Liepos 26 d. netoli Kaniûkø kaimo (Onuðkio vls.) þuvo A. Kaukolis-Pavasaris.Rugpjûèio 4–5 d. Daugø (Alytaus apskr.) ir Onuðkio valsèiuose Geleþinio Vilkorinktinës daliniai surengë pirmàjà Lietuvoje plataus masto baudþiamàjà akcijàprieð kolaboravimu kaltintus gyventojus. Ið viso buvo suðaudyti 48 tikri ir tariamikolaborantai bei jø artimieji. Valkininkieèiai ðiuose kontroversiðkai vertinamuose veiksmuosenedalyvavo. NKVD sureagavo labai stipriai – pradëjo masinius siautimus,areðtus, krëtë miðkus ir kaimus, priguþëjo tûkstanèiai vidaus kariuomenës kariðkiø.Partizanai buvo iðblaðkyti, jø veiklà enkavëdistams pavyko kuriam laikui visiðkaisuparalyþiuoti. Iðkart po ðiø ávykiø S. Verseckas-Aviþa, M. Èesnys-Lapkritis, S. Aleksa-Varpasir V. Norkûnas-Neris norëjo susitikti su masines represijas organizavusiurinktinës vadu L. Tarasevièiumi-Aru, todël, jo ieðkodami, atvyko pas M. Vièkaèkà-Vasarà á Burboniø miðkà (Onuðkio vls.). Neþinia, apie kà jie norëjo pasikalbëti, taèiauiðeidamas V. Norkûnas-Neris prikaiðiojo M. Vièkaèkai: „Prisivirëte koðës, dabar patysjà ir srëbkite“ 35 . Ið ðios frazës galima spëti valkininkieèiø vadus buvus nepatenkintustokiais prieðtaringais ir didelius nuostolius rinktinei atneðusiais gretimø valsèiø partizanøveiksmais.Dzûkijoje centralizacijos ir organizaciniøstruktûrø formavimosi procesasrudená beveik uþsibaigë. Rugpjûèio10 d. Dzûkø grupës vado pulkininko leitenantoJuozo Vitkaus-Kazimieraièio pastangomisGeleþinio Vilko rinktinë pagaliaubuvo ájungta á Dzûkø grupëssudëtá, kuri lapkrièio 18 d. pavadinta A(vëliau – Dainavos apygarda). GeleþinioVilko rinktinæ tuomet sudarë du batalio-30Galbût V. Norkûno-Neries brolis?31Kasparas K. Lietuvos karas..., p. 325.32Kasparas K. Lietuvos karas..., p. 536–538, 552.33Ramanauskas A. Daugel krito..., p. 59.34NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pulkininkoRoþavskio 1945 10 20 tarnybinis raðtasLSSR vidaus reikalø liaudies komisarui generoluimajorui J. Bartaðiûnui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1730,l. 233.35Pocius M. Partizaninis pasiprieðinimas Lietuvoje1944–1953 m., kova su kolaboravimu kaltintais gyventojais(daktaro disertacija), Vilnius, 2005, l. 83;Burþuaziniø nacionalistø..., p. 84.© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21.9

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAInai: Onuðkio–Eiðiðkiø–Valkininkø bei Varënos–Rudnios. Pastarajam tuomet vadovavoatsargos leitenantas mokytojas Lionginas Ðvalka-Ðernas, jo pavaduotojai buvo AdolfasBaublys-Merkys ir J. Jakubavièius-Rugys. L. Tarasevièius-Aras dël NKVD kariuomenëssiautimo patyrë sunkø psichiná sukrëtimà, todël reorganizuotos Geleþinio Vilkorinktinës vadu nuo rugsëjo 1 d. buvo numatytas kapitonas Petras Petrënas-Virðaitis,taèiau dël savavaliðko pasiðalinimo nuo pareigø jis apygardos vado lapkrièio 5 d.ásakymu buvo iðbrauktas ið partizanø sàraðø, o rinktinës vadu paskirtas Varënos-Rudnios bataliono vadas L. Ðvalka-Ðernas. Gruodþio 4 d. mûðyje prie Mardasavokaimo (Varënos vls.) þuvus L. Ðvalkai, rinktinei vël ëmë vadovauti pasveikæs L. Tarasevièius-Aras,iki tol formaliai ëjæs Onuðkio–Eiðiðkiø–Valkininkø bataliono vadopareigas. Ið esmës nuo rugsëjo 22 d. ðiam batalionui vadovavo Vincas Kukë – Aitvaras,Ðilas. Gruodþio 31 d. Dainavos apygardos vadas J. Vitkus-Kazimieraitis oficialiaiásakë L. Tarasevièiui laikinai eiti Geleþinio Vilko rinktinës vado pareigas 36 .1945 m. liepos mën. Lietuvoje prasidëjo pirmieji partizanø ðeimø trëmimai irmasinis, daug nuostoliø pogrindþiui ir taikiems gyventojams atneðæs NKVD kariuomenëssiautëjimas. Liepos 17 d. ið Trakø apskrities sovietø valdþia iðtrëmë 44 partizanøðeimas (180 þmoniø): ið Onuðkio valsèiaus – 15, Kaiðiadoriø – 12, Þasliø –9, Þieþmariø – 5. Ið viso iki rugsëjo 3 d. ið Trakø apskrities NKVD iðtrëmë 295þmones (77 ðeimas). Daugiausia nukentëjo Onuðkio valsèius – buvo iðtremta 45 ðeimos(150 þmoniø). Valkininkø kraðto þmonës, lyginant su kitais valsèiais, tàkartnukentëjo daug maþiau (nëra tiksliø duomenø), taèiau partizanø bûriai patyrë didþiuliønuostoliø. Nuo birþelio mën. 1 d. iki rugpjûèio mën. 20 d. Aviþos bûrysneteko 15 partizanø (NKVD 1 suëmë, 7 nukovë, 7 legalizavo), o Lapkrièio dalinys –25 (9 nukovë, 8 suëmë ir 8 legalizavo) 37 .Ðalia kovos su pogrindþiu sovietø valdþia vykdë dar ir ekonominæ finansinæprievartà – vertë gyventojus duoti valstybines paskolas po 50–100 rubliø (maþiausiasuma buvo 25 rb) ir iðduodavo obligacijas. Ið þmoniø atimdavo sëti atveþtà vasarojø,javus, o pasëtus þieminius rugius neleisdavo nusipjauti. Tokia ûkinë bei represinënaujos valdþios politika skaudþiai palietë daugelá valsèiaus þmoniø 38 . Negana to,geguþës–birþelio mënesiais per Pietø Lietuvà á Leningrado sritá specialûs rusø konvojaivarë milþiniðkas galvijø kaimenes, atimtas ið Rytø Prûsijos vokieèiø ûkininkø.Nuo gyvuliø nukentëjo Valkininkø, Darguþiø, Èiþiûnø kaimø þmoniø pasëliai. Atëjusþiemai, neturëdami paðaro, ûkininkai plëðë ðiaudinius stogus ir jais ðërë iðbadëjusiusgyvulius.Pasibaigus karui, didelë dalis pasiprieðinimo dalyviø nutarë registruotis, nesjau nereikëjo bijoti þûti fronte. Antra vertus, taip stengtasi apsaugoti savo ðeimas nuoiðtrëmimo, kai kurie kovotojai suprato, kad tolesnis ginkluotas pasiprieðinimas netekoperspektyvos, nusivylë greito karo tarp Vakarø valstybiø ir Sovietø Sàjungos galimybe.1945 m. vasarà ir rudená vykusi legalizacija, nuolatinës þûtys, areðtai smarkiaipraretino pogrindþio gretas. Neþinia kokiais sumetimais spalio mën. pradþioje nutrauktikovà nutarë keli pagrindiniai Valkininkøkraðto partizanø vadai. NKVDlegalizavo S. Verseckà-Aviþà ir 2 jo bûriopartizanus – S. Aleksà-Varpà ir MotiejøVerbickà-Vytená. Beveik tuo paèiu36Kasparas K. Lietuvos karas..., p. 536–538.37NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pulkininkoRoþavskio 1945 08 20 paþyma, LYA, f. K-1,ap. 18, b. 75, l. 209.38Liudytojo S. Saulëno pasakojimas autoriui.© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21.10

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAImetu M. Èesnys-Lapkritis iðvedë legalizuotis brolá Antanà Èesná-Atëjûnà, Juozà Moþená-Klajûnàir Juozà Norkûnà-Þilvitá 39 .Nepaisant þymaus pogrindþio nariø skaièiaus sumaþëjimo, likæ laisvës kovotojøbûriai metø pabaigoje toliau atkakliai prieðinosi. Lapkrièio 29 d. apie 22 val.Þvingeliðkiø kaime 11 stribø bûrys, vadovaujamas NKVD Valkininkø valsèiaus poskyriovirðininko vyresniojo operatyvinio ágaliotinio jaunesniojo leitenanto Bryndin‘oir milicijos poskyrio virðininko jaunesniojo leitenanto Nemkov‘o 40 susidûrë su PranoJanuðausko-Aro 41 ir Stasio Legetavièiaus-Auðros vadovaujamu apie 12 kovotojø daliniu.Partizanai pas rëmëjà Stasá Levanovská prausësi pirtyje, kai netikëtai buvouþklupti, taèiau nesutriko, greitai susiorientavo ir puolimà atmuðë. Stribai ið mûðiolauko pabëgo. Gráþo á sodybà tik kitos dienos rytà su pastiprinimu. Pagal abejotinotikslumo enkavëdistø duomenis, partizanai turëjo nuostoliø, taèiau kokiø – nebuvonustatyta. Vëliau, tardydami gyventojus, èekistai suþinojo, kad mûðyje dalyvavo partizanaiAugustas Levanovskis-Lietus, V. Voveris-Þaibas, Liepa, Jautis, Berþas, Grikis,Lapë, Ðermukðnis ir kiti 42 . 1945 m. pabaigoje pogrindyje liko tik tvirtai apsisprendætoliau tæsti kovà partizanai.Geleþinio Vilko rinktinë 1946 metais1946 m. vasario 10 d. sovietø valdþia organizavo „rinkimus“ á SSRS Aukðèiausiàjàtarybà. Geleþinio Vilko rinktinës vadai Lûðis, Siaubas, Þaibas ir Rugys, gavænurodymus ið J. Vitkaus-Kazimieraièio, sausio 27 d. Varënos valsèiaus Karpiðkëskaime surengë pasitarimà, kuriame apsvarstë ðio rinkiminio farso sutrukdymo planà,buvo pasiûlymø jungtis á stambesnius karinius vienetus. Taèiau uþbaigti susirinkimonepavyko, nes netikëtai pasirodë vidaus kariuomenës dalinys. Atsitraukimobei susiðaudymo su NKVD operatyvine grupe metu þuvo du partizanai. K. Verseckà-Puðkinàsuþeidë ir jis mirë Varënos valsèiaus Pabaronës kaimo A. Stankevièiaussodyboje 43 . Lengviau suþeistas A. Radþius-Ðturmas prisiglaudë Darþininkø kaime,kur já vaistais aprûpindavo J. Jakubavièius-Rugys. Taèiau ðie nuostoliai nesukliudënumatytoms prieðrinkiminëms priemonëms. Ið tiesø aktyvûs prieðrinkiminiai veiksmaiprasidëjo dar iki vadø pasitarimo. Antai sausio 14 d. apie 115 vyrø partizanødalinys atëjo á Krûminiø kaimà ir perspëjogyventojus neiti balsuoti, kitaipgrasino kaimà sunaikinti. Kità dienà,persirengæ rusø uniformomis, Miðtûnøkaime partizanai suðaudë rinkiminës komisijosnaræ, Èebatoriø apylinkës tarybospirmininkæ Apolonijà Galinienæ, josvyrà Juozà Galiná ir vyro brolá Jonà Galiná.NKVD duomenimis, mirties bausmesávykdë J. Dambrausko-Siaubo 6 partizanøbûrys. Kaip raðoma enkavëdistødokumentuose, akcijoje dalyvavæs K. Verseckas-Puðkinasneva taip J. Galiná nubaudæsuþ tai, kad ðis NKVD ástaigai suteikëþiniø apie partizanø judëjimà. Ki-39NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pulkininkoRoþavskio ir NKVD-NKGB Vilniaus operatyviniosektoriaus virðininko pavaduotojo majoroSmirnovo 1945 10 09 tarnybinis raðtas LSSRNKVD komisarui generolui majorui Bartaðiûnui,LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1729, l. 278.40Stribø þygyje á Þvingeliðkiø kaimà dalyvavo irValkininkø valsèiaus vykdomojo komiteto pirmininkasLaurukaitis.41Saugumieèiø duomenimis, Pranas Januðauskasanksèiau dirbo Valkininkø paðto virðininku.42NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pulkininkoRoþavskio ir NKVD-NKGB Vilniaus operatyviniosektoriaus virðininko pavaduotojo majoroSmirnovo 1945 12 04 tarnybinis raðtas LSSRNKVD komisarui generolui majorui Bartaðiûnui,LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1730, l. 15.43Kitais duomenimis – Alytaus valsèiaus Padvariðkëskaime.© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21.11

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAItà dienà enkavëdistai suëmë 6 pogrindþio rëmëjus 44 . Netoli Ðarkiðkës kaimo rinkimøiðvakarëse buvo nupjauti 7 telefono stulpai, taip pat buvo nutrauktas telefoninis ryðyslinijoje Varëna–Alytus ir Varëna–Valkininkai. Giraitës kaimo apylinkëse iðklijuoti atsiðaukimai,draudþiantys gyventojams balsuoti. Ið Giraitës bei Matuizø apylinkiøtarybos pirmininkø ir sekretoriø, rinkiminiø komisijø nariø partizanai paëmë raðtiðkuspasiþadëjimus nedalyvauti ir nevykdyti rinkimø agitacijos. Giraitës pradinës mokyklosmokytojas Jonas Skliutas pasiraðë tokio turinio pasiþadëjimà:Giraitë, 1946, 1. 13.PasiþadëjimasAð, þemiau pasiraðæs Giraitës pradinës mokyklos mokytojas JonasSKLIUTAS, pasiþadu neraginti pilieèius balsuoti uþ SSRS 1946 metøvasario 10 d. ir pats uþ SSRS nebalsuosiu. Uþ savo ásipareigojimo nevykdymàatsakau savo gyvybe.Paraðas J. Skliutas 45 .Rinkimø dienà partizanai apðaudë Giraitës rinkiminæ apylinkæ ir rinkiminesurnas neðiojusius sovietinius aktyvistus. Netoli Ðarkiðkës kaimo buvo apðaudyta okupantøkarinë grupë, taèiau susirëmimo metu þuvo Juozas Matuiza-Alksnis. Panaðiuspogrindþio veiksmus enkavëdistai uþfiksavo ir kitose valsèiaus vietose. Vengdamibalsuoti, 70 rinkëjø ið Puèkornës kaimo iðvaþiavo á Vilniø neva apsipirkti 46 .Skaudø nuostolá partizanai patyrë balandþio 3 d., kai, informatoriui praneðus,Varënos valsèiaus Pabaronës kaime MVD vidaus kariuomenës 261 ðauliø pulko 2bataliono 5 kuopos kariðkiai uþpuolë rinktinës vadavietæ Adomo Stankevièiaus name.Nelygiose 45 minutes vykusiose kautynëse þuvo Geleþinio Vilko rinktinës ir Onuðkio–Eiðiðkiø–Valkininkø bataliono vadas L. Tarasevièius-Lûðis (suþeistas nusiðovë) beijo adjutantas Adolfas Kalanta – Kiðkis, Kostas. Okupantams pavyko sulaikyti propagandosir þvalgybos skyriaus virðininkà Adolfà Uþdaviná-Dobilà 47 . Dainavos apygardosvadas J. Vitkus-Kazimieraitis Geleþinio Vilko rinktinës vadu paskyrë V. Kukæ-Ðilà. Rinktinë buvo pertvarkyta, perduodant Varënos–Rudnios (kitaip – 3) batalionàMerkio rinktinei. Ðiam batalionui vadovauti paskyrë J. Jakubavièiø-Rugá, jo pavaduotojutapo A. Baublys – Merkys, Vytas.Geleþinio Vilko rinktinëje liko 2 batalionai:Onuðkio–Eiðiðkiø–Valkininkø (vëliaupavadintas 1-uoju), turëjæs apie 40partizanø, ir Daugø (vëliau pavadintas2-uoju), jungæs apie 30 partizanø. Onuðkio–Eiðiðkiø–Valkininkøbatalionui, sudarytamið dviejø bûriø, ëmë vadovautiJ. Dambrauskas-Siaubas, jo pavaduotojasbuvo Stasys Legetavièius-Auðra. Á Daugø(2-àjá) batalionà buvo performuotaV. Voverio-Þaibo vadovaujama GeleþinioVilko grupë, sugráþusi atgal ið Dzûkørinktinës pavaldumo 48 .44NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pulkininkoRoþavskio 1946 01 19 tarnybinis raðtasLSSR vidaus reikalø liaudies komisarui generoluimajorui J. Bartaðiûnui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1731,l. 34–40.45Lietuvos partizanø Dainavos apygarda…, p. 106; MVDTrakø apskrities skyriaus virðininko pulkininko Roþavskio1946 01 26 specpraneðimas, LYA, f. K-1,ap. 15, b. 3099, l. 30–31.46Burþuaziniø nacionalistø…, p. 98–99.47MVD Valkininkø valsèiaus poskyrio vyresniojo leitenantoPavlovskio 1946 04 03 praneðimas, LYA,f. K-1, ap. 15, b. 3091, l. 2.48Kasparas K. Lietuvos karas..., p. 538.Pastaba: Iki maþdaug 1946 m. rugsëjo mën. batalionaivadinosi valsèiø, kuriuose veikë, vardais,vëliau jiems buvo suteikti skaièiø pavadinimai.© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21.12

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAIRugpjûèio 15 d. daugelyje valsèiaus kaimø vyko Þolinës vakarëliai. Enkavëdistaitikëjosi, kad juose gali dalyvauti partizanø, todël su uþduotimi krësti miðkus,kaimus ir ieðkoti partizanø buvo iðsiøstos NKVD vidaus kariuomenës 261 ðauliøpulko 5 kuopos, dislokuotos Valkininkuose, 4 þvalgybinës paieðkos grupës. Naktá ið15 á 16 d. viena grupë Senøjø Naniðkiø kaime, legalizuoto partizano Motiejaus Verbicko-Vyteniotroboje pastebëjo pro langà ðvieèianèià ugnelæ 49 . Pas M. Verbickà buvoatvykæs su juo Vilniuje „netyèia“ susipaþinæs „studentas“ MGB agentas AleksejusÐkutko, kuris neva slapstësi nuo saugumo ir norëjo susisiekti su pogrindþio vadais.Á susitikimà atëjo Geleþinio Vilko rinktinës vadas V. Kukë-Ðilas ir A. Radþius-Ðturmas.Vos tik jie suëjo á namà, tarpduryje pasirodë du rusø kareiviai. Prasidëjo susiðaudymas.V. Kukæ-Ðilà nuðovë prie stalo, M. Verbickas-Vytenis ðoko pro langà, betkrito pakirstas kulkos. A. Radþius-Ðturmas susiðaudymo pradþioje iðpuolë priemenën,po to ðaltakraujiðkai susimaiðë su kareiviais ir tuo pasinaudodamas laimingai pasitraukë.A. Ðkutko „stebuklingai“ liko gyvas ir, paëmæs nukauto partizano ginklà,su saugumieèiais iðvyko á Valkininkus. Vëliau Senøjø Naniðkiø kaime valstybës saugumassuëmë rinktinës ryðininkà Juliø Kaziukoná 50 . Dël dideliø nuostoliø rugpjûèio23 d. Geleþinio Vilko rinktinë apygardos vado ásakymu buvo iðformuota, o jos likuèiaiprijungti prie Dzûkø ir Merkio rinktiniø 51 .Klastingos saugumieèiø operacijos dëka rugsëjo 2 d. á susitikimà su NKVDspecialiosios grupës agentais smogikais, apsimetusiais tikrais partizanais, atëjo irið pasalø buvo suðaudyti: buvusio Onuðkio–Eiðiðkiø–Valkininkø (1-ojo) batalionovadas J. Dambrauskas-Siaubas, jo pavaduotojas S. Legetavièius-Auðra, Jonas Dulius-Klevas, Vaclovas Budrevièius-Lietus ir sodybos, kurioje ávyko susitikimas, ðeimininkøBlaþoniø ðeima 52 . Onuðkio–Eiðiðkiø–Valkininkø (1-ajam) batalionui savo iniciatyvaëmë vadovauti A. Radþius-Ðturmas. Tiesà pasakius, ið bataliono buvo likæs tiknedidelis Merkio vardo bûrys, kuris veikë Valkininkø, Eiðiðkiø ir Varënos valsèiuose.Merkio rinktinës vadas A. Ramanauskas-Vanagas rugsëjo 28 d. raportavo Dainavosapygardos vadui Dominykui Jëèiui-Àþuoliui apie padëtá Geleþinio Vilko rinktinësveikimo ribose. Jo duomenimis, ið rinktinës tuomet liko tik vienas bûrys, kurásudarë A. Radþius-Ðturmas, A. Barysas-Narcizas, P. Januðauskas-Aras, partizanas slapyvardþiuSakalas, Aleksandras Nalivaika-Jazminas bei sunaikinto J. Dambrausko-Siaubo bûrio keli vyrai, kurie laikësi buvusio 2-ojo (Daugø) bataliono vado V. Voverio-Þaibobûryje. Iðlikusiems partizanams vadovauti A. Ramanauskas paskyrë A. Radþiø-Ðturmà,„kuris yra baigæs keturis skyrius, bet labai energingas ir dràsus“. Ðturmuibuvo pavesta „dar iki pirmo sniego“ sudaryti sësliøjø partizanø dalinëlius kaimuose 53 .Be kovos su okupantais ir stribais,partizanai nevengë po perspëjimøbausti kolaboruojanèius vietinës administracijosdarbuotojus, partinius aktyvistusbei ðnipinëjimu kaltintus civiliusgyventojus. Tai buvo sudëtinë kovos sukomunistø vykdoma prievartine kraðtosovietizacija dalis. Jeigu laisvës kovotojaibausdavo sovietø valdþios pareigûnusar su okupantais bendradarbiavu-49NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko majoroKerino 1946 08 22 informacinë suvestinë LSSR vidausreikalø liaudies komisarui generolui majoruiJ. Bartaðiûnui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1732, l. 177.50Benkus V. Valkininkø kraðto..., p. 5.51Lietuvos partizanø Dainavos..., p. 20; Benkus V.Valkininkø kraðto..., p. 5.52Pocius M. MVD–MGB specialiosios grupës Lietuvoje1945–1959 m., Darbai, Vilnius, 1996, Nr. 1,p. 49–72.53Lietuvos partizanø Dainavos..., p. 76.© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21.13

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAIsius civilius gyventojus, tai daþniausiai tam vienoks ar kitoks pagrindas bûdavo. Netpasitraukæ ið pareigø sovietiniai pareigûnai bûdavo baudþiami. Antai 1946 m. vasario7 d. Valkininkø miestelio pakraðtyje buvo rastas sunkiai suþeistas apgirtæsbuvæs apylinkës tarybos pirmininkas Feliksas Kazlauskas, kuris greitai mirë 54 . Netrukus,aiðkindamiesi ávykio aplinkybes, saugumieèiai suëmë pirmininko nuþudymuátartà Silvestrà Blaþulioná, kuris kovo 1 d. pabëgo ið NKVD Valkininkø poskyrioareðtinës, taèiau persekiojanti operatyvinë grupë já pavijusi nuðovë 55 . Birþelio 7 d.Valkininkø valsèiaus vykdomojo komiteto finansø instruktorius Murajevskis iðvykoá Senøjø Naniðkiø kaimà tikrinti pieno pristatymø ir dingo be þinios. Saugumieèiaiátarë, kad já suðaudë Rugio bûrys. Rugpjûèio 2 d. netoli Darguþiø kaimo partizanainuðovë buvusá Valkininkø valsèiaus vykdomojo komiteto pirmininkà Aleksandrà Jankaitá,kurá sovietø valdþia buvo atleidusi ið pareigø uþ blogà darbà 56 . Gruodþio 17 d.Dzûkø rinktinës Geleþinio Vilko grupës bûrys Urkioniø kaime suðaudë apylinkëstarybos sekretoriø Vladà Lusà, ðnipinëjimu kaltintus jo sûnø Albertà, Marijà Versockienæir jos dukrà Jadvygà 57 .Opø materialinio apsirûpinimo klausimà partizanai daþnai spræsdavo uþpuldamivalstybines ámones, nes tokià veiklà traktavo kaip teisëtà. Naktá ið spalio 26á 27 d. Merkio rinktinës 3-iojo (Varënos) bataliono partizanai Boleslovas Poðkus-Naras, Bronius Didika-Alksnis, Julius Karpis – Vieversys, Aleksas, Juozas Kaziulionis-Klevas,Algirdas (vokietis) ir Merkio bûrio vadas A. Radþius-Ðturmas Matuizøkaime sulaikë naujà „Chevrolet“ amerikoniðkà automobilá, nuvaþiavo á tame pat kaimebuvusá kooperatyvà ir ið jo konfiskavo 18 angliðkø padëvëtø tamsios spalvosðvarkø, 9 baltinius, 5 kelnes, 130 siûlø ritiniø, 100 degtukø dëþuèiø, 2 palaidines,180 m medþiagos baltiniams, 50 kg cukraus, 100 kg miltø, 2 kg tabako, 300 papirosø,9 poras kalioðø ir 8 kg muilo. Minëtus daiktus partizanai susikrovë á maðinà, pasivëþëjoiki saugios vietos, perdëjo á veþimus, automobilá sudegino ir pasitraukë.Daiktai pagal poreikius buvo paskirstyti3-iojo bataliono partizanams 58 .1946 m. lapkrièio 14 d. kautynësesu okupanto kariuomenës daliniu þuvusA. Radþiui-Ðturmui 59 , Merkio bûriui ëmëvadovauti A. Barysas-Narcizas. Bûrio likuèiussudarë tik P. Januðauskas-Aras,Stasys Babraitis-Aukðtaitis ir A. Nalivaika-Jazminas,kurie 1947 m. ásiliejo á Merkiorinktinës 3-iojo (Varënos) bataliono,vadovaujamo J. Jakubavièiaus-Rugio irjo pavaduotojo A. Baublio-Vyto, bûrius.1947 m. pradþioje MGB Trakø apskritiesskyriaus virðininkas papulkininkisKrainovas informavo centrinæ vadovybæ,kad Trakø apskrityje nuo 1944 m. rudensveikæs J. Dambrausko-Siaubo 131kovotojø dalinys, sudaræs Geleþinio Vilkorinktinës branduolá ir jungæs 4 bû-54NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pulkininkoRoþavskio 1946 02 14 tarnybinis raðtasLSSR vidaus reikalø liaudies komisarui generoluimajorui J. Bartaðiûnui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1731,l. 108.55NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pulkininkoRoþavskio 1946 03 01 tarnybinis raðtasLSSR vidaus reikalø liaudies komisarui generoluimajorui J. Bartaðiûnui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1731,l. 139.56NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko majoroKerino 1946 08 22 informacinë suvestinë LSSRvidaus reikalø liaudies komisarui generolui majoruiJ. Bartaðiûnui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1732,l. 177.57NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko papulkininkioKrainovo 1947 09 03 paþyma LSSRvalstybës saugumo ministrui D. Jefimovui, LYA,f. K-1, ap. 3, b. 1741, l. 152.58Merkio rinktinës 3 bataliono vado pavaduotojoA. Baublio-Vyto raportas rinktinës vadui AdolfuiRamanauskui-Vanagui apie Matuizø kaime1946 10 29 ávykdytà operacijà, LYA, f. 3377,ap. 55, b. 271, l. 47–48.59Apie jo þûtá plaèiau priede Nr. 1.© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21.14

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAIrius, 1945–1946 m. buvo beveik visiðkai sunaikintas. Ið viso iki 1947 m. pradþios enkavëdistailegalizavo 61, nukovë 31 ir suëmë 32 J. Dambrausko-Siaubo grupuotës partizanus.MGB duomenimis, 1944–1946 m. J. Dambrausko daliná (ið esmës saugumieèiaiturëjo galvoje Geleþinio Vilko rinktinæ – M. P.) sudarë: Valkininkø valsèiuje kovojæsS. Versecko-Aviþos 18 vyrø bûrys (ið jø 12 MGB legalizavo, 4 suëmë ir 1 nukovë),Onuðkio valsèiuje bazavæsis M. Vièkaèkos-Vasaros 35 partizanø bûrys (ið jø 23 MGBlegalizavo, 5 suëmë ir 7 nukovë), Valkininkø valsèiuje veikusi M. Èesnio-Lapkrièio 16kovotojø bûrys (ið jø 8 MGB legalizavo ir 8 nukovë) ir Onuðkio, Daugø valsèiuje veikæspaties J. Dambrausko-Siaubo 61 laisvës kovotojo bûrys (ið jø 26 MGB legalizavo,15 nukovë ir 14 suëmë). 1947 m. pradþioje kovà tæsë tik 7 sunaikintos Geleþinio Vilkorinktinës partizanai 60 . Taigi galima padaryti iðvadà, kad 1946 m. pabaigoje dël didþiuliønuostoliø ir legalizacijos ið vietiniø gyventojø sudaryti partizanø bûriai Valkininkøvalsèiuje nustojo egzistuoti. Valkininkieèiø ginkluotas pasiprieðinimas iðseko.DLK Vytauto grupë 1947–1948 metaisGretimai kovojusiems varëniðkiams pavyko iðvengti sutriuðkinimo, todël 1947ir vëlesniais metais á Valkininkø kraðtà ið gretimø Varënos apskrities Varënos, Perlojosir Rudnios valsèiø daþnai uþsukdavo Dainavos apygardos Merkio rinktinës 3-iojo (Varënos) bataliono 2-as bûrys (apie 10 vyrø), vadovaujamas A. Baublio-Vyto.Ðio bûrio partizanai glausdavosi Giraitës, Voriðkës, Jakënø, Geniûnø, Matuizø, Krûminiøkaimuose, taèiau daþniausiai Urkioniø kaime pas ryðininkus rëmëjus PetràTolvaiðà ir du jo sûnus – Juozà ir Stasá. A. Ramanauskas-Vanagas savo atsiminimuosevisada labai ðiltai atsiliepdavo apie 3-iojo (Varënos) bataliono kovotojus:„Apskritai galima pasakyti, kad ðiliniai partizanai veiksmingumu nepasiþymëjo,uþtat buvo drausmingi, blaivûs, nepaprastai nuoðirdûs irteisingi. Jø apranga buvo prasta, maistas daþniausiai labai menkas,judëjimas ribotas, bet jie patyrë maþesnius rusø siautëjimus ir todëliðsilaikyti galëjo daug lengviau“ 61 .Kartais partizanai gaudavo gana tikslias þinias apie valstybës saugumui dirbanèiusgyventojus, taèiau jø sunaikinimas buvo susijæs su nemaþa rizika. Antai1947 m. kovo 29 d. 3-iojo bataliono 2-o bûrio partizanai Julius Karpis-Vieversys irA. Barysas-Narcizas nuvyko á Èebatoriø kaimà pas Aleksandrà Balkæ, kuris buvo átariamaskaip ið MGB ginklà gavæs informatorius. Priëjæs prie lango, J. Karpis-Vieversysrusiðkai papraðë atidaryti duris. Prisistaèiusi moteris niekaip nenorëjo ásileisti, todëlbuvo iðdauþtas langas. Tà paèià akimirkà ið kambario pasigirdo dviejø ðautuvø ðûviai,taèiau jie nieko nekliudë. Partizanaiirgi atidengë ugná ir, kiek paðaudæ,pasitraukë. Rytojaus dienà apylinkës gyventojaisuþinojo, kad mirties neiðvengëbroliai Aleksandras ir Jonas Balkës, kulkossunkiai suþeidë jø seserá Marcelæ.Greitai atvykæ emgëbistai seserá su josvisu turtu iðkraustë á Valkininkus 62 .60NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko papulkininkioKrainovo 1947 03 10 paþyma, LYA,f. K-1, ap. 3, b. 1733, l. 178–182.61Ramanauskas A. Daugel krito..., p. 359.62Dainavos apygardos Merkio rinktinës 3 batalionobûrio vado Adolfo Baublio-Vyto 1947 04 12 raportasrinktinës vadui Adolfui Ramanauskui-Vanaguiprie partizanø susiðaudymà su Èebatoriø kaimogyventojais, LYA, f. 3377, ap. 55, b. 271, l. 71–72.© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21.15

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAIKita kolaboravimu kaltintø ir informatoriais dirbusiø asmenø baudimo akcijaávykdyta geguþës 17 d. Matuizø ir Giraitës kaimuose. Tuomet netoli Varënos valsèiausribos A. Baublio-Vyto ir Broniaus Sinkevièiaus-Vanago bûriai sulaikë á durpiøfabrikëlá „Kuleliai“ pramonines prekes veþusià transporto priemonæ. Konfiskavæ prekes,partizanai automobiliu nuvyko á Matuizø kaimà ir suðaudë átartus dirbus informatoriaisV. Petrovà, jo þmonà Bronislavà, M. Matuizà ir J. Jakubavièiø. GretimameGiraitës kaime tie patys laisvës kovotojai mirties bausme nubaudë apylinkëstarybos pirmininkà Feliksà Molá, jo pavaduotojà Jonà Rimðà, MGB informatorius„Moisejevà“ ir „Ðèiukà“, taip pat apylinkës sekretoriø Juliø Kerðá, geleþinkelio priþiûrëtojàJonà Lûþà ir durpiø fabrikëlio „Kuleliai“ buhalterá Stanislovà Uþkuroná 63 .Birþelio 23 d. Butvydoniø kaimo gyventojai Zigmas ir Antanas Andriulioniai buitiniokonflikto metu uþmuðë partizanø rezervistø vado pavaduotojà B. Èesoná, kuris patsinicijavo muðtynes ir sukëlë grësmæ A. Andriulionio gyvybei. Saugumieèiai átarë, kadjá galëjo uþmuðti ir dël kitø prieþasèiø, nes, jø duomenimis, vietiniai gyventojai labainemëgo B. Èesonio dël chuliganiðkø veiksmø 64 . A. Barysas-Narcizas uþ B. Èesoniomirtá ketino kerðyti, taèiau, atrodo, susilaikë nuo atsakomøjø veiksmø 65 . Þinoma tiktai, kad lapkrièio 12 d. ið Varënos valsèiaus á Papiðkës kaimà atvykæ Merkio bûriopartizanai A. Barysas-Narcizas, Vaclovas Vilkiðkis-Putinas ir J. Voblis-Audra suðaudëûkininkà D. Poðkà ir jo þmonà 66 . Nepavyko iðsiaiðkinti, dël kokiø motyvø buvoávykdytos ðios mirties bausmës. Rugsëjo 25 d. Varënos bataliono vado pavaduotojoA. Baublio-Vyto vadovaujamas 2-as bûrys ir Felikso Daugirdo-Ðarûno skyrius konfiskavotos paèios durpiø gavybos ámonës teritorijoje buvusios parduotuvës prekes,o Matuizø kaime surengë karo lauko teismà ir nubaudë mirtimi fabrikëlio buhalteráMGB informatoriø Z. Miliûnà, slapyvardþiu „Griða“. Já kaltino èekistams suteikusinformacijà apie 5 partizanø, kuriuos birþelio 26 d. nukovë vidaus kariuomenë, buvimovietà. Partizanams kilo átarimas tada, kai aktyvø Sakalo bûrio ryðininkà JonàMiðkiná saugumas suëmë, o jo partneráZ. Miliûnà (tuomet jau partizanavusioVytauto Miliûno-Ðvyturio brolá) palikolaisvëje. Informatoriø tardæs A. Baublys-Vytas jo þmonà iðeidamas perspëjo: „Tavoautobiografijos mes neþinome, todël kolkas paliekame gyvà, tikëdamiesi, kad po trijøparø Jûs ið èia iðvaþiuosite“ 67 . Deja, valstybëssaugumo dokumentai liudija, kadávyko apmaudi klaida – Z. Miliûnas jokiosnaudingos informacijos saugumuineteikë 68 .1947 m. rugsëjo 25 d. partizanø vadøsuvaþiavime A. Ramanauskà-Vanagàiðrinkus Dainavos apygardos vadu, buvosuvienodinta apygardos organizacinëstruktûra. Merkio rinktinë J. Vitkaus-Kazimieraièiogarbei buvo pavadinta Kazimieraièiovardu. Batalionai pavadinti gru-63NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko papulkininkioKrainovo 1947 06 03 specpraneðimasinformacinë suvestinë LSSR valstybës saugumoministrui D. Jefimovui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1733,l. 123–124.64NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko papulkininkioKrainovo 1947 07 02 specpraneðimasLSSR valstybës saugumo ministrui D. Jefimovui,LYA, f. K-1, ap. 15, b. 3101, l. 185.65NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko papulkininkioKrainovo 1947 12 02 tarnybinis raðtasLSSR valstybës saugumo ministrui D. Jefimovui,LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1567, l. 240.66NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko papulkininkioKrainovo 1947 12 02 tarnybinis raðtasLSSR valstybës saugumo ministrui D. Jefimovui,LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1567, l. 240.67NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko papulkininkioKrainovo 1947 10 03 tarnybinis raðtasLSSR valstybës saugumo ministrui D. Jefimovui,LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1567, l. 163.68NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko papulkininkioKrainovo 1947 10 01 specpraneðimasLSSR valstybës saugumo ministrui D. Jefimovui,LYA, f. K-1, ap. 15, b. 3110, l. 71.© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21.16

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAIpëmis. Grupæ sudarë keli bûriai, o bûrys daþniausiai turëdavo kelis skyrius. Keliosgrupës sudarë rinktinæ, kelios rinktinës – apygardà. Kazimieraièio rinktinës 3-iasis(Varënos) batalionas buvo pervardintas Didþiojo Lietuvos Kunigaikðèio (DLK) Vytautogrupe. Metø pabaigoje DLK Vytauto grupës 2-ame bûryje (buvusiame Merkio bûryje),be kitø partizanø, dar buvo Vytautas Miliauskas-Ðvyturys 69 , A. Nalivaika-Jazminasir P. Januðauskas-Aras. Dainavos apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas taip charakterizavo DLK Vytauto grupës kovotojus:„Ðia proga tenka pastebëti, kad partizanai perlojieèiai iðsiskirdavo iðkitø vyrø. „Perlojos respublikos“ vardas ne veltui tariamas ir dabar.Perlojieèiai partizanai priþiûrëjo vieni kitus. Vieno uþgavimà, apsileidimàar nusikaltimà laikë visø uþgavimu, apsileidimu ar nusikaltimu.Ðiame dalinyje, kuriame daugumà sudarë vien perlojieèiai (jisvëliau buvo pavadintas DLK Vytauto grupe), visuomet vieðpatavogrieþta drausmë ir broliðkas susiklausymas. Narsa ir pasiðventimaspareigai èia nebuvo atsitiktinis reiðkinys. Apie ðá daliná, kuris nuolatdidëjo, galiu atsiliepti tik labai gerai“ 70 .Ginkluoto pasiprieðinimo kovoje didelá vaidmená vaidino legaliai gyvenæs jaunimas– partizanø rezervas, kuriuos pogrindyje vadino organizacinio sektoriaus nariais,rezervistais arba slapukais. Visoje Lietuvoje dideli idealistai buvo gimnazistai.Patriotiniø jausmø skatinami, jie deðimtimis palikdavo mokyklos suolus ir ásijungdavoá pogrindþio gretas. Nebuvo iðimtis ir Valkininkø gimnazija. 1947 m. lapkrièiomën. MGB iðaiðkino ir suëmë Valkininkø gimnazijos jaunimo pasiprieðinimo grupæ,kuriai vadovavo legendinio partizano V. Voverio-Þaibo giminaitis, 7 klasës gimnazistasVytautas Voveris-Pantera 71 . V. Voveris-Pantera ið Onuðkio valsèiuje veikusioDzûkø rinktinës Geleþinio Vilko grupës bûrio vado Jono Kazlausko-Ðermukðnio dar1946 m. lapkrièio mën. gavo uþduotá gimnazijoje ákurti organizacinio sektoriaus kuopelæ.Pavyko suorganizuoti 7 gimnazistø grupæ, pasiryþusià visomis priemonëmispadëti pogrindþiui kovoti su sovietø valdþia. Jaunuoliai rinko þinias apie okupantusir kolaborantus, sudarinëjo jø sàraðus, kûrë, daugino bei platino antisovietinio turiniolapelius, rinko ginklus ir per V. Voverá-Panterà perduodavo J. Kazlauskui-Ðermukðniui.MGB pavyko areðtuoti penkis kuopelës narius: Broniø Glebø, Juozà Karuþà,Juozà Kerðá, Stasá Jankauskà ir Antanà Miluðá ið Darguþiø kaimo 72 , kuriuos vëliaunuteisë ir jie pakliuvo á lagerius. J. Karuþa mirë kalëjime. Areðto iðvengæs VytautasSaulënas pasitraukë pas partizanus. Po ðiø suëmimø gimnazistø antisovietinë veiklajau nebeatsinaujino. Taèiau nuo sovietø valdþios nukentëjo ne tik gimnazistai, betir jø mokytojai. Apkaltinus antisovietineveikla, ávairiu metu kalëjimuose atsidûrëbeveik pusë Valkininkø vidurinës mokyklosmokytojø patriotø. Tai HenrikasRibokas, Vincas Kuodzevièius, JuozasGriðkevièius ir Stasys Glebus. Inteligentija,ðviesuomenë, dvasininkai buvo ypaèakylai sekami. Lietuvà ir jos þmones stip-69Á pogrindþio gretas ástojo 1947 m. geguþës mën.Buvæs ryðininkas.70Ramanauskas A. Daugel krito…, p. 240.71Vytautas Voveris gimë 1929 m. Bakaloriðkiø k.72NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pavaduotojovyresniojo leitenanto Kostiuèiko 194802 02 tarnybinis raðtas LSSR valstybës saugumoministrui D. Jefimovui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1567,l. 290.© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21.17

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAIriai mylëjusiam klebonui A. Bardiðauskui saugumieèiai primetë aktyvø dalyvavimàneginkluotame pasiprieðinime, suëmë, nuteisë ir iðveþë á lagerius. Raðytojas LiudasDambrauskas savo lageriø memuaruose apraðo ðviesios atminties kunigà. Manoma,kad A. Bardiðauskas, neiðtvëræs kanèiø ir þeminimo, pasirinko savità mirtá, kai kartàtyèia þengë þingsná á ðalá ið varomos kolonos ir buvo priþiûrëtojø nuðautas (pagalinstrukcijà sargybiniai privalëjo iðkart ðauti á toká „paþeidëjà“).1948 m. antrojoje pusëje, kaip atsakas á masiná pasiturinèiø ûkininkø bei pogrindþiodalyviø ðeimø trëmimà (geguþës 22–23 d.), padaþnëjo pogrindþio baudþiamøjøakcijø prieð sovietø valdþios pareigûnus ir kitus kolaboravimu kaltintus gyventojus.Geguþës mën. naktá ið 27 á 28 d. ið Varënos valsèiaus atvykæs apie 10partizanø bûrys Jakënø kaime suðaudë buvusá partizanø rëmëjà Antanà Balkæ, informatoriøV. Uþgirá ir Marijonà Kazlauskienæ. MGB per informatorius ir liudytojusnustatë, kad geguþës 22 d. tremiant aktyvø partizanø rëmëjà ið Jakënø kaimo StasáLusà, ðis iðlydintiems já kaimieèiams ðûktelëjæs:„Mane tremia, bet að þinau, kad tapau skundiko mano ðvogerio A. Balkësauka. Jam ir kai kam dar kada nors papûs pietø vëjas!“ (S. Lusastaip metaforiðkai kalbëjo apie partizanø kerðtà – M. P.).Tremiant S. Luso ðeimà, jo dvideðimtmetë dukra Zosë paspruko nuo jà saugojusiø kareiviø.Saugumieèiai padarë iðvadà, jog Z. Lusytë papasakojo partizanams apie tëvoatsisveikinimo þodþius ir nurodë jiems tuos þmones, kuriuos tëvas átarë buvus iðdavikais.Partizanø kerðtas buvo nepamatuotai þiaurus, paþeidþiantis vadø nustatytas kolaborantøbaudimo taisykles, kadangi pasmerktus þmones kankino. A. Balkei, prieð jásuðaudant, iðsuko rieðus, tarpdury nuplëðë rankø pirðtus, o MGB informatoriui V. Uþgiriuisulauþë abi rankas, vëliau pasmaugë 73 . Birþelio 8 d. Naujienø ir Tiltø kaimuoseuþ bendradarbiavimà su sovietø valdþia ir rëmëjams keliamà pavojø trys GeleþinioVilko grupës J. Kazlausko-Ðermukðnio bûrio partizanai suðaudë Kostà Kazlauskà irbuvusá Tiltø apylinkës tarybos pirmininkà Jonà Þemaitá 74 . Rugpjûèio 5 d. DLK Vytautogrupës Teofilio Valicko-Balio skyrius Poðalèiø kaime kaip sovietinius aktyvistus suðaudëStasá Grieþæ ir jo þmonà Karolinà. Rugpjûèio 24 d. Valkininkø pakraðtyje uþ aktyvødarbà sovietams partizanai mirties bausmæ ávykdë Valkininkø gimnazijos direktorei,Trakø apskrities Darbo þmoniø deputatø tarybos deputatei Antaninai Kerðienei.Okupanto represinës struktûros keletà kartø sudavë atsakomuosius smûgius.Didelæ netektá iðgyveno Kazimieraièio rinktinës vyrai, kai rugsëjo 16 d. þuvo jø vadasJ. Jakubavièius-Rugys. Spalio 17 d. netoliDarþininkø kaimo SSRS vidaus kariuomenëskariðkiai nukovë Petrà Vaisietà-Ðauláið Perlojos ir Vladà Saulënà-Këkðtà ið Darguþiø kaimo 75 . V. Saulënasneseniai buvo gráþæs ið lagerio, taèiau,neradæs iðtremtos ðeimos, iðëjo á miðkà.Deja, partizanavo tik nepilnà mënesá.Kurá laikà Valkininkø valsèiuje veikëMGB agentø smogikø specialioji gru-73NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pavaduotojomajoro Otreðko 1948 06 02 tarnybinisraðtas LSSR valstybës saugumo ministrui D. Jefimovui,LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1745, l. 108.74NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko papulkininkioKrainovo 1948 07 03 tarnybinis raðtasLSSR valstybës saugumo ministrui D. Jefimovui,LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1745, l. 121.75NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko papulkininkioKrainovo 1948 09 06 tarnybinis raðtasLSSR valstybës saugumo ministrui D. Jefimovui,LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1745, l. 275.© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21.18

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAIpë, kurià sudarë A. Kuklys ið Kukliø kaimo (jo tëvas buvo þuvæs kovoje su enkavëdistais),F. Ðvedas ið Barèiø kaimo (jo ðeima buvo iðtremta á Sibirà) ir V. Zalieckasið Varënos valsèiaus Dirþamenio kaimo. Apsimetæ partizanais, jie vaikðèiojo po kaimustikëdamiesi suþinoti tikrø laisvës kovotojø buvimo vietas, jø ryðininkus ir rëmëjus,taèiau pikti jø këslai greitai iðaiðkëjo. Agentai smogikai turëjo greitai spruktiá Vilniø 76 . Pasitaikydavo ir kurioziniø atvejø. Antai gruodþio 17 d. naktá èekistøoperatyvinë grupë Lieponiø kaime pastebëjo kaþkur skubanèius du vyrus, kurie staigapradëjo ðaudyti á kariðkius. Palaikæ nepaþástamuosius partizanais, saugumieèiai atidengëugná ir per apsirikimà nuðovë Valkininkø valsèiaus vykdomojo komiteto deputatàJuozà Glebø ir Lieponiø apylinkës tarybos pirmininkà Antanà Radþiø. Vëliauðis ávykis buvo tiriamas, taèiau MGB kariðkiai bausmës iðvengë 77 .Paskutiniøjø partizanø grupiø þûtis1949 metais1949 m. valstybës saugumo þinyba sudavë triuðkinanèius smûgius Varënos apskrityjeir Valkininkø apylinkëse veikusiems partizanø bûriams. MGB Valkininkø valsèiausposkyriui tuomet vadovavo vyresnysis leitenantas Kulminskij, vyresniuoju operatyvininkudirbo leitenantas Ostapenko, operatyviniu ágaliotiniu – leitenantas Urbanauskas.Ðie saugumieèiai buvo uþverbavæ 1 agentà ir 55 informatorius 78 , kuriø padedamisekë partizanø judëjimà bei aktyvius jø rëmëjus Vaclovà Staniulá ið Papiðkës kaimo,Vincà Uþgirá ið Jakënø kaimo ir Vincà Miðkiná ið Voriðkës kaimo, tuomet gyvenusáDarguþiø kaime. Sausio 25 d. Piliakalnio kaime (Aukðtadvario vls.) þuvus DLK Vytautogrupës vadui A. Baubliui-Vytui, vadovavimà perëmë jo pavaduotojas Vincas Kalanta-Nemunas. Grupës ðtabo virðininko pareigas nuo 1948 m. rugsëjo mën. ëjo P. Januðauskas-Aras,ðtabe taip pat dirbo Marytë Budënienë ir Vladas Novikevièius. DLK Vytautogrupæ tuomet sudarë V. Kalantos-Nemuno ir Petro Vaitkaus-Genio vadovaujami 2 bûriai,jungæ apie 40 partizanø. V. Kalantos-Nemuno bûrys turëjo Jono Budëno-Klebonoir Juozo Ðilansko (Ðiluèio, Ðilo) skyrius, o P. Vaitkaus-Genio bûrys – T. Valicko-Balio irTarzano skyrius. T. Valicko-Balio skyrius daþniausiai veikë Trakø apskrities Kalesninkøir Varënos apskrities Varënos valsèiuose, taèiau neretai uþsukdavo á Valkininkø kraðtà.Skyriø sudarë Jonas Kalanta-Mindaugas, V. Miliauskas-Ðvyturys (þuvo 1948 m.), AlbinasSvirskas-Kazokas, Juozas Puvaèiauskas-Puðkinas, partizanas slapyvardþiu Puntukas,Kazimieras Berþelionis-Briedis, PetrasValickas-Vyturys (T. Valicko-Balio brolis),Juozas Budënas-Karvelis, lenkas Vladislav‘asNovikeviè‘ius ir V. Vilkiðkis-Putinasið Papiðkës kaimo J. Budëno-Klebonoskyriuje buvo jo pavaduotojas A. Barysas-Narcizas, Jonas Suchockas-Dainius, Diemedis,Vytautas Saulënas-Þalgiris ið Darguþiøkaimo ir Jonas Krauladis-Þilvitis.P. Vaitkaus-Genio skyrius (10 kovotojø)veikë Eiðiðkiø ir Rudnios valsèiuose, oTarzano skyrius (8–10 partizanø) bazavosiMarcinkoniø valsèiuje 79 . Kartais á Val-76Benkus V. Valkininkø kraðto..., p. 6.77NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko papulkininkioKrainovo 1948 07 03 tarnybinis raðtas LSSRvalstybës saugumo ministrui D. Jefimovui, LYA,f. K-1, ap. 3, b. 1745, l. 192, 289, 327.78NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko papulkininkioKrainovo 1949 07 06 specpraneðimasLSSR valstybës saugumo ministrui Kapralovui,LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1748, l. 209, 139.79NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko papulkininkioKrainovo 1948 09 06 tarnybinis raðtas LSSRvalstybës saugumo ministrui D. Jefimovui, LYA,f. K-1, ap. 3, b. 1745, l. 275; NKVD Trakø apskritiesskyriaus virðininko papulkininkio Krainovo1949 02 03 tarnybinis raðtas LSSR valstybës saugumoministrui D. Jefimovui, LYA, f. K-1, ap. 3,b. 1747, l. 3–4.© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21.19

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAIkininkø apylinkes atþygiuodavo Dzûkø rinktinës Geleþinio Vilko grupës J. Kazlausko-Ðermukðniobûrys, kuris jungë apie 10 vyrø ir veikë Onuðkio bei Daugø valsèiuose.Kovo 7 d. MGB vidaus agentø dëka þuvo Dzûkø rinktinës vadas V. Voveris-Þaibasir Geleþinio Vilko grupës vadas J. Kazlauskas-Ðermukðnis. Geleþinio Vilko grupei,o tiksliau pasakius – vieninteliam iðlikusiam jos bûriui, ëmë vadovauti Bronius Krikðèiûnas-DëdëAndrius.Neþinoma, kokiu tikslu sausio 20 d. V. Vilkiðkis-Putinas, J. Budënas-Karvelisir K. Berþelionis-Briedis bandë verþtis á Ðniûrø kaime (Kalesninkø vls.) gyvenusioMGB ginkluoto agento S. Jazukevièiaus, slapyvardþiu Ðpakas, sodybà. Agentas pradëjoið trobos vidaus ðaudyti, nukovë V. Vilkiðká ir suþeidë J. Budënà, kuris, uþsëdæsant arklio, bandë bëgti, taèiau agento tëvas dar kartà já ginklu suþeidë ir nusilpusásulaikë 80 .Sausio pabaigoje T. Valicko-Balio ir J. Budëno-Klebono skyriø bei F. Daugirdo-Ðarûno grupës vyrai – Puntukas, Stasys Arbaèiauskas-Tigras, Vaclovas Rusas-Eðerys,Dobilas, Miðkinis, Bronius Sinkevièius-Vanagas, Juozas Ðilanskas-Ðilas, Ðpokas ir Kalavijasnuvyko á Baltarusijà apsirûpinti maistu. Ið ten pasuko á Valkininkø valsèiøir sausio 22 d. atsidûrë Tiltø kaime. Apsistojo Vinco Kuklio ið Kukliø kaimo sesersZosës Vilkiðkienës sodyboje. Tuo paèiu metu MVD Valkininkø poskyrio penki milicininkai,vadovaujami poskyrio virðininko leitenanto Muraðkos, Tiltø kaimo apylinkëseieðkojo ið tremties vietø pabëgusiø þmoniø ir uþëjo á apylinkës tarybos pirmininkoJuozo Andriulionio namà. Tuo pat metu du partizanai ið minëtosios grupësieðkojo maisto ir nusprendë patikrinti apylinkës pirmininko atsargas. Pamatæ nepaþástamusatvykëlius, milicininkai ëmë padrikai á juos ðaudyti, taèiau kulkos nepasiekëtikslo. Tuomet J. Budënas-Klebonas ir Tigras per langus ámetë 5 granatas, kuriø skeveldrossuþeidë vietiná gyventojà Stasá Urbelioná. Kitø aukø nebuvo. Partizanai uþdegësodybà ir be nuostoliø pasitraukë 81 .Vasario 13 d., gavusi informatoriaus praneðimà, saugumieèiø karinë grupëOnuðkio valsèiaus Vergakiemio kaime bandë uþblokuoti 4 partizanus, kurie, neiðstatæsargybos, vaiðinosi sodybos ðeimininko atneðta samane. Pastebëjæ kareivius, laisvëskovotojai suskubo iðsiverþti ið artëjanèio apsupimo, vëliau nuðovë juos persekiojusiuskariðká su ðunimi, taèiau visiðkai atitrûkti nuo prieðo nepavyko. Kautynëse su emgëbistaisprie Gruoþio eþero þuvo J. Budëno-Klebono pavaduotojas, vienas paskutiniøjøValkininkø kraðto partizanø A. Barysas-Narcizas ið Biekðios kaimo. Taip pat nuoprieðo kulkø krito Dzûkø rinktinës Geleþinio Vilko grupës J. Kazlausko-Ðermukðniobûrio kovotojas Petras Þydeckas-Lapë 82 .Du partizanai laimingai pasitraukë.Tikriausiai patá didþiausià smûgávarëniðkiai patyrë birþelio 19 d., kai Perlojosvalsèiaus Jakuliø miðke netoli Þiûrøkaimo valstybës saugumo operatyvinëgrupë apsupo DLK Vytauto tëvûnijos83 ðtabo slëptuvæ. Jos vietà iðdavë netoliLavyso kaimo anksèiau suimtas partizanas.Kai kurie kovotojai pasielgë gananeáprastai – P. Januðauskas-Aras, Juo-80LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1747, l. 18.81LYA, f. K-1, ap. 58, b. 43467/3, t. 3, l. 179; LYA,f. K-1, ap. 3, b. 1747, l. 6–7.82NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko papulkininkioKrainovo 1949 03 05 tarnybinis raðtasLSSR valstybës saugumo ministrui Gorlinskiui,LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1747, l. 38–39.83Lietuvos partizanø vadø suvaþiavime 1949 m.vasario 2–22 d. ásteigus Lietuvos laisvës kovossàjûdá, buvo pakeisti iki tol naudoti kai kuriøorganizaciniø vienetø pavadinimai. Pietø Lietuvossritis pavadinta Nemuno vardu, grupës pavadintostëvûnijomis.© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21.20

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAIzas Lukðys-Ûla, Antanas Volungevièius-Desantas ir Alfonsas Stankauskas-Tigras pasidavëá nelaisvæ, o tëvûnijos vadas V. Kalanta-Nemunas bei Juozas Ðilanskas (Ðilas, Ðilutis)nusiðovë. Po ðios netekties tëvûnijoje teliko tik vienas Varënos valsèiuje bazavæsisbûrys, kurá sudarë du skyriai: T. Valicko-Balio vadovaujami 7 partizanai slëpësiKamorûnø miðke, o P. Vaitkaus-Genio 84 5 kovotojai turëjo þemines Dainavos miðke 85 .Vis dëlto aktyviø veiksmø partizanai nenutraukë. Ankstø liepos 4 d. rytà T. Valickas-Balys,P. Valickas-Vyturys ir J. Budënas-Klebonas ið Kalesninkø valsèiaus atvykoá Miðtûnø kaimà. Partizanai iðsidëstë negyvenamame pastate netoli IzidoriausRadþiaus sodybos, tikëdamiesi vakare surasti nakvynei gráþusá jo brolá Broniø Radþiø,kurá átarë ryðiais su MGB. Sulaukti nakties partizanams sutrukdë netyèia juospamatæs I. Radþiaus maþametis broliukas. Tuomet vyrai nuëjo á sodybà, iðtardë I. Radþiøapie jo broliø Broniaus ir Stanislovo buvimo vietà. Stanislovas Radþius anksèiaudirbo Vilniuje kalëjimo priþiûrëtoju. Nieko konkretaus neiðgavæ, laisvës kovotojai paëmëið namø kai kuriuos daiktus, dokumentus, arklá, pastotën ásodino I. Radþiø irnuvyko á Jono Aliuko sodybà, kadangi þinojo já gavus ið valdþios ginklà. Sutikæsatneðti pistoletà, J. Aliukas iðëjo á kiemà ir bandë pabëgti, taèiau buvo nuðautas. Taspats likimas iðtiko ir I. Radþiø.1949 m. antrojoje pusëje Valkininkø kraðte partizanai pasirodydavo labai retai,nes Dainavos apygarda patyrë didþiuliø nuostoliø. Informatoriø, suimtø pogrindþiodalyviø pagalba MGB sunaikino daugelá DLK Vytauto ir Geleþinio Vilko tëvûnijønariø. Lapkrièio 10 d. Paruèiø miðke þuvo T. Valickas-Balys 86 . Iðdavus slëptuvæ, 1950 m.geguþës mën. Alytaus apskrities Daugø valsèiaus Junèioniø kaime þuvo VytautasSaulënas-Þalgiris ið Darguþiø kaimo 87 .Nëra tiksliai þinoma, kiek þmoniø pokario metais buvo iðtremta ið Valkininkøvalsèiaus. Istoriko S. Arlausko duomenimis, daugiausia (apie 100 gyventojø) sovietaiiðtrëmë 1951 m. Archyvuose nurodomi tik apibendrinti ið Trakø apskrities iðtremtøþmoniø skaièiai, todël trëmimø tema lieka tolesniø tyrimø uþduotis.1953 m. rugsëjo 13 d. Kurðiø kaime, Marijonos Versockaitës sodyboje, saugumieèiaisuëmë paskutiná buvusá Valkininkø kraðto partizanà S. Babraitá-Aukðtaitá 88 .Iðvados1. Antisovietinis ginkluotas pasiprieðinimas Valkininkø kraðte skirstytinas áketuris gana skirtingus, ávairiø kriterijø sàlygotus periodus. Pirmasis – 1944 m. vasara– 1945 m. birþelis, antrasis – 1945 m. liepa – 1945 m. gruodis, treèiasis – 1946 m.sausis – 1946 m. rugpjûtis, ketvirtasis – 1946 m. rugsëjis – 1949 m. pabaiga.2. Pagrindinës pasiprieðinimà sukëlusios ir generavusios prieþastys buvo vengimastarnauti (pakliûti á frontà) Sovietø Sàjungos kariuomenëje, okupacinës valdþiosteroras bei represijos, patriotizmas ir prievartinë sovietizacija, lydima brutalaus gyvenimosanklodos lauþymo. Valkininkøkraðte rezistencija (tiek ginkluota, tiek neginkluota)prasidëjo 1944 m. vasarà irpagal dalyviø skaièiø bei stiprumà apogëjøpasiekë 1944 m. pabaigoje – 1945 m.pirmojoje pusëje. 1945 m. birþelio mën.stichiðko, masiðko, organizaciniø struk-84Petrà Vaitkø-Gená MGB suëmë 1952 m.85P. Januðausko 1949 06 19 tardymo protokolas,LYA, f. K-1, ap. 58, b. 43467/3, l. 32.86Ramanauskas A. Daugel krito..., p. 585.87Benkus V. Valkininkø kraðto...; kitais duomenimis– lapkrièio mënesá.881954 07 14 kaltinamoji iðvada, LYA, f. K-1, ap. 58,b. 33689/3, t. 3, l. 381.© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21.21

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAItûrø centralizacijos ir stipriausio pasiprieðinimo periodas baigësi. Vietiniai partizanøbûriai ásiliejo á Dainavos apygardos Geleþinio Vilko rinktinës Onuðkio–Eiðiðkiø–Valkininkø batalionà, kuris sudarë rinktinës branduolá. 1945 m. liepos–rugpjûèio mën.pogrindis patyrë didþiulius nuostolius, prasidëjo masinë legalizacija, uþsitæsusi ikimetø pabaigos.3. 1946 m. pradþioje susiformavo kokybiðkai naujas atsparos bûvis. Partizanøgretose liko tik tvirtai apsisprendæ toliau tæsti pasiprieðinimà kovotojai, besislapstanèiøjønuo tarnybos Raudonojoje armijoje beveik neliko. 1946 m. rugpjûèio mënesá, kovoseþuvus ar patekus á nelaisvæ daugumai partizanø, taip pat dël masinës legalizacijosDainavos apygardos Geleþinio Vilko rinktinë buvo iðformuota. 1946 m. pabaigoje vietiniølaisvës kovotojø bûriø nebeliko. 1947–1949 m. Valkininkø apylinkëse periodiðkaiveikë Varënos apskrities Varënos, Rudnios, Perlojos ir Trakø apskrities Kalesninkø valsèiuosebazavusi Dainavos apygardos Kazimieraièio rinktinës DLK Vytauto grupë (tëvûnija)bei ið Alytaus apskrities Daugø, Trakø apskrities Onuðkio apylinkiø kilæ partizanai,sudaræ Dainavos apygardos Dzûkø rinktinës Geleþinio Vilko grupæ (tëvûnijà).4. Nuo sovietø valdþios vykdytø trëmimø, areðtø Valkininkø valsèiaus gyventojainukentëjo maþiau nei aplinkiniø valsèiø ar daugelio kitø Lietuvos vietoviøþmonës. Tai sàlygojo keletas faktoriø: a) NKVD vietinius partizanø dalinius sunaikinoarba jø narius legalizavo iki 1946 m. pabaigos, b) buvo gana maþas stambiøûkiø skaièius – gatviniø-rëþiniø ir kitokio tipo kaimø gyventojai neturëjo daug þemës,todël tik maþà jø dalá represinës struktûros priskyrë „buoþiø“ kategorijai.5. Valkininkø valsèiuje veikæ partizanai, lyginant su Alytaus, Lazdijø apskritimisar gretimu Onuðkio valsèiumi, nevykdë dideliø represijø prieð kolaboravimukaltintus gyventojus, beveik nepasitaikë þiaurybiø ar savivalës jø ðeimø atþvilgiu.Didþiausi nuopelnai uþ drausmës partizanø bûriuose palaikymà priklauso pavyzdiniamsvadams Antanui Radþiui-Ðturmui ir Adolfui Baubliui-Vytui.6. Gana nuosaikûs kovos su okupacinës komunistø valdþios bendradarbiaispriemonës ir bûdai – iðskirtinis Valkininkø kraðte ir visoje Merkio rinktinës teritorijojevykusio pasiprieðinimo bruoþas. Galimas daiktas, kad já apsprendë specifiðkas kaimogyventojø mentalitetas, ilgà laikà formuotas ypatingø istoriniø, geografiniø sàlygø,kultûrinës tradicijos, ûkininkavimo sanklodos bei stipraus kaimo þmoniø bendruomeniðkumo.Priedas Nr. 1Legendinis partizanø vadasAntanas Radþius-ÐturmasValkininkø kraðto partizaninio pasiprieðinimo istorija daug netektø svarbaus,jeigu nebûtø atskirai apraðytas þymiausio ðio kraðto laisvës kovotojo Antano Radþiaus,pogrindyje pasirinkusio Ridiko bei Ðturmo slapyvardþius, gyvenimo ir kovoskelias. Apraðant partizanø kovas, visada kyla pavojus nuslysti á perdëtà herojizavimà,norà idealizuoti pasiprieðinimo dalyvius. Taèiau tai, kas þinoma apie AntanàRadþiø ið ávairiø dokumentø, kà papasakojo liudytojai, atskleidþia ðá þmogø kaipiðskirtinæ asmenybæ bei tikrà kará.Antanas Radþius gimë 1923 m. birþelio 17 d. Valkininkø valsèiaus Èiþiûnø kaime.Ðeimoje augo ðeði vaikai. Tikriausiai didþiausià átakà Antano asmenybei susifor-© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21.22

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAImuoti padarë jo tëvai. Meilæ Lietuvai, jos istorijai bei kultûrainuo maþens skiepijo tëvas Stasys Radþius, nelegaliai gaudavæs„Auðrà“ bei „Varpà“ ir vakarais ið jø mokydamas vaikus skaityti.Motina Karolina, bûdama giliai tikinti moteris, suteikë moralësbei meilës Dievui pagrindus. Kadangi lenkø okupuotamekraðte buvo draudþiamos lietuviðkos mokyklos, Antanas lankëlenkø gimnazijà, taèiau tai nenustelbë jo jausmø Tëvynei, tautiðkumo.Gràþinus Vilniaus kraðtà Lietuvai, jis, bûdamas dar visaijaunas ðeðiolikmetis, ástojo á Ðauliø sàjungà, turëjo ðaulio uniformà.Naciø okupacijos metais rengësi stoti á generolo P. Plechavièiausorganizuotà Vietinæ rinktinæ, taèiau nespëjo, nes rinktinë A. Radþius-Ðturmasbuvo paleista. Gimtajame kaime já pravardþiuodavo Smetona irGirënu, mat neðiojo kepuræ kaip S. Girëno. Triukðmingø pasilinksminimø nemëgo,geriau imdavo knygà, þurnalà ir skaitydavo. Jo draugai, kaimynai kartais ir pasiðaipydavo– „kaip Antanas Smetona prie knygos sëdi“ 89 . Brolio Stasio liudijimu, Antanasgerai kurdavo eilëraðèius, buvo plaèiø paþiûrø, didelës valios ir dràsos þmogus.1944 m. vasarà uþëjus rusams, Antanas Radþius, kaip ir kiti vyrai, në negalvojoeiti á naujojo okupanto kariuomenæ, gyveno pusiau legaliai, taèiau vienà rugsëjomënesio dienà buvo sulaikytas beariantis laukà ir prievarta iðveþtas á Pabradës karinæbazæ. Po keliø dienø jis su keturiais draugais dezertyravo ið Raudonosios armijosir gráþo á gimtinæ. Kurá laikà slapstësi miðke netoli savo namø, kartais ateidavopagelbëti tëvams atlikti ûkio darbø. Kartà, ieðkodami vengianèiø kariuomenës vyrø,enkavëdistai apsupo Èiþiûnø kaimà ir bandë areðtuoti rugius tëvams iðkulti atëjusáAntanà, taèiau jis ðmurkðtelëjo tarp dviejø kluonø ir pabëgo. Saugumieèiai, galvodami,kad bëglys pasislëpë kluone, padegë trobesius, vëliau suëmë tëvà. Vinco Benkausliudijimu, ákarðèio apimtas Antanas norëjo pasiprieðinti uþpuolikams ir nubëgopas kaimynà praðyti pistoleto, bet buvo atkalbëtas nuo neprotingo þingsnio. Suliepsnojægimtojo sodþiaus trobesiai uþdegë nepaprastà Antano pasiryþimà kovoti su okupantais.Jis pasirinko partizano kelià. Jo tëvà ne kartà saugumieèiai terorizavo siøsdavoieðkoti sûnaus, kad ákalbëtø já sugráþti. Þadëjo jo neliesti, taèiau Antanas tëvuitaip atsakæs: „Tëvai, að jø þiaurumà gerai þinau, okupantams netarnausiu ir jiems nesilankstysiu“.Liudytojø pasakojimais, partizanaudamas Radþiusturëjo ðirdies draugæ laisvës kovotojà Kazimierà Pûraitæ-Laimutæ,kuri daugiausia veikë Onuðkio ir Varënos valsèiuose, taèiaukonkreèiø þiniø apie jø draugystæ beveik nëra.Bûdamas sumanus bei ðaltakraujis, ne kartà raitas praðuoliuodavoper Valkininkus pro stribø bûstinæ, þmoniø vadinamàstribelne. Kità dienà miestelyje sklisdavo kalbos, kadstribams ið baimës buvusios „pilnos kelnës“. Birþelio 10 d.netoli Èiþiûnø kaimo A. Radþius, Verbickas ir Stasys Èerniauskas-Kurmissurengë pasalà Darguþiø kaime besilankantiemsstribams V. Uþdaviniui, Bulkiniui, gyventojø pravardþiuojamamBamboru, ir Jankauskui. Vis tikK. Pûraitë-Laimutëðie stribai iðvengë mirties, o su gyvybe89atsisveikino minëtø asmenø ieðkoti ke- Benkus V. Valkininkø kraðto...© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21.23

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAIliu vykæs stribas Stasys Kavaliauskas, kuris atsiðaudydamas dar nubëgo prie Merkioupës, bet brendant á vandená buvo nukautas. NKVD vadovybë manë, kad S. Kavaliauskàdël konkurencijos galëjo nuðauti V. Uþdavinys, todël net buvo já kuriamlaikui suëmæ 90 .Narsà jis derino su atsargumu ir intuicija. Jis greit susivokdavo, kaip iðsisuktiið pavojingø situacijø, kada ðauti, kada bëgti, kada palaukti. Ðtai kaip legendiniopartizano þygdarbius savo atsiminimuose apraðo Dainavos apygardos vadas AdolfasRamanauskas-Vanagas:„Ðioje vietoje man pirmà kartà teko susipaþinti su Valkininkø batalionopartizanais ir jø vadu Ðturmu. Pastarasis man papasakojo irapie ankstesnio bataliono vado Ðilo 91 þuvimo aplinkybes. Paaiðkëjo,kad Ðilas su Ðturmu ir keliais kovotojais rusø netikëtai buvo apsuptiviename name bevakarieniaujant. Ðturmui ir dar vienam partizanuipavyko iðsiverþti ið namo nesuþeistiems. Jie uþëmë pozicijà ir savoginklø ugnimi bandë padëti iðsiverþti draugams, taèiau Ðilas, atrodo,þuvo prieangyje, o kitas partizanas gal net troboje. Po ðio ávykioÐturmas savo iniciatyva paëmë vadovavimà batalionui á savo rankas.Vëliau toms pareigoms jis buvo patvirtintas, nes jau ið anksèiau buvoásigijæs visiðkà visø partizanø pasitikëjimà, o kautynëse su prieðu jaune kartà parodæs nepaprastà asmeniðkà dràsà. Vienà kartà Ðturmas,kulkosvaidþiu neðinas ir apsivilkæs rusiðka uniforma, nuëjo áValkininkø miestelá ir ten nukovë MGB virðininkà, kuris buvo iðveþæsjo ðeimos narius 92 . Atlikæs uþsibrëþtà uþdaviná, Ðturmas, nors ir rusøpersekiojamas, laimingai pasitraukë.Kità kartà Ðturmas, taip pat apsivilkæs rusø uniformà, uþëjopas vienà gyventojà, kur þinojo esant atvykusá vienà istrebitelá iðValkininkø miestelio. Ðturmas mokëjo rusø kalbà. Sugalvojæs prieþastá,apsimetë rusø leitenantu, kuris areðtuoja istrebitelá uþ nepaklusnumàir liepia eiti su juo miestelin, kuris buvo visiðkai arti. Istrebitelisginklà atidavë ir paklusniai sekë paskui Ðturmà. Bet istrebitelisgreit suprato, kad vedamas miðkan, ir puolë bëgti, o Ðturmas já vytis.Istrebitelis ðoko pasitaikiusian pakeliui raistan, bet áklimpo. Ðturmasðoko ið paskos ir, bûdamas stambus vyras, dar giliau suklimpo. Èiaprasidëjo imtynës vyras prieð vyrà. Ðturmo pistoletas uþsikirto, oistrebitelis paèiupo Ðturmo rankà ir norëjo pistoletà iðsukti. Paèiuptàrankà pradëjo net dantimis kramtyti. Istrebitelis buvo tvirtas, betÐturmas ir èia nugalëjo dëka nepaprastos fizinës jëgos. Po ilgøgrumtyniø klampumyne Ðturmas ëmë virðø Istrebitelis palikotûnoti “93 .Kartà ðaltakraujiðkumo ir laimësdëka Ðturmas iðsisuko nuo, rodësi, neiðvengiamosmirties. 1944–1945 m. þiemàValkininkø enkavëdistø ir stribø vado90Lietuvos naikinimas..., p. 132–135.91Vincas Kukë-Ðilas.92Netikslumas. Ðturmo ðeima buvo iðtremta 1949 m.,kai jis jau buvo þuvæs.93Ramanauskas A. Daugel krito..., p. 364.© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21.24

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAIpavaduotojas leitenantas Ostapenko atsitiktinai pastebëjo ir raitas pasivijo pësèiàÐturmà prie upeliuko tiltelio, vadinamo Maskolatilèiu, ðalia Stasio Verbicko sodybosÈebatoriø kaime. Partizanas per gilø sniegà apibëgo aplink trobà. Matydamas taipnepaspruksiàs, Ðturmas metë po arkliu granatà. Ostapenko, vengdamas skeveldrø,puolë nuo arklio ant þemës, taèiau granata nesprogo. Pasinaudodamas sumaiðtimi,Ðturmas pasileido pakriûte link upelio. Kiek atsipeikëjæs saugumietis vël puolë antarklio vytis. Ðalia Jakënø kaimo pasivijæs bëglá, enkavëdistas paleido serijà ið automato,taèiau po pirmo ðûvio ginklas uþsikirto 94 . Toliau pasakojimà papildo A. Ramanausko-Vanagoatsiminimai:„Kapitonas, ið tolo matydamas, kad Ðturmas neatsiðaudo, su arkliuprilëkë visiðkai arti ir tikëjosi paimti sveikutëlá uþ apykaklës. Pëstiejirusai buvo gerokai atsilikæ. Ðturmas, þinoma, nenorëjo gyvas patektikapitonui á rankas. Jis atkiðo á kapitonà neveikiantá pistoletà ir puolëprie arklio“ 95 .Tada prisitaikæs èiupo enkavëdistà uþ kojos ir nutempë þemën, o pats, uþðokæsant arklio, nujojo. Taip sëkmingai Ðturmui baigësi ðios gaudynës. Deja, tëvà ir sûnøVerbickus, prie kuriø sodybos buvo pastebëtas Ðturmas, Valkininkuose enkavëdistaiá veltiná ádëtu svarsèiu þiauriai sumuðë, o jø sodybà sudegino 96 .Panaðiø neátikëtinø, taèiau tikrø kovos epizodø galima pateikti ir daugiau.Antai kartà Ðturmas, J. Barysas-Kæstutis, A. Barysas-Narcizas ir berankis Armijoskrajovos karys Gudelis Naniðkiø kaime uþëjo pas Juoèá. Neþinia, ar buvo iðdavystëar atsitiktinumas, bet netrukus juos apsupo saugumo bûrys ir ëmë ðaudyti á sodybà.J. Barysà-Kæstutá nukovë beðokantá pro langà, þuvo ir Gudelis, o Ðturmas per sumaiðtápersivertë pro langà ir, kol viskas aprimo, liko gulëti lauke. Vëliau áslinko á kluonàir taip nepastebëtas pasitraukë. A. Barysui-Narcizui taip pat pavyko pabëgti 97 . S. Èerniausko-Kurmioið Èiþiûnø kaimo liudijimu (nepavyko nustatyti ávykio datos), partizanaisvarstë apie galimybæ uþpulti Poðalèiø kaime apsistojusià NKVD kariðkiøgrupæ. Kol vyrai svarstë, pulti ar nepulti, A. Radþius vienas nuëjo á kaimà, tyliai„nuëmë“ sargybiná ir atsineðë kulkosvaidá su ðoviniø apkabomis. Tokie dràsûs þygiainegalëjo nekelti nuostabos net seniems miðkø „vilkams“.Vykdydamas karines uþduotis, Ðturmo vadovaujamas Merkio bûrys daþnainuvykdavo á gretimas apskritis. Ne tik paprastiems kaimo gyventojams, bet ir prityrusiemsoperatyvininkams èekistams kartais atrodydavo, kad Radþius nepagaunamas,nesuþeidþiamas ir nemirtingas. Vienos kautynës vis tik jam buvo lemtingos.1946 m. lapkrièio 14 d. Alytaus apskrities Daugø valsèiaus Rimënø apylinkëse,tarp Rakatanskø ir Purveliø kaimø, ávykosëkmingiausios Lietuvos laisvës kovotojøpuolamosios kautynës su SSRSvidaus kariuomenës daliniu per visà partizaninápasiprieðinimà. Jose dalyvavoDainavos apygardos Merkio rinktinës3-iojo bataliono vado Jono Jakubavièiaus-Rugio vadovaujamas 47-as partizanø94Benkus V. Valkininkø kraðto...95A. Ramanausko atpasakota ðio atsitikimo versijakiek skiriasi nuo kitø liudytojø pasakojimø.Èia bandyta jas sujungti. Þr.: Benkus V. Valkininkøkraðto...; Ramanauskas A. Daugel krito...,p. 363–364.96Benkus V. Valkininkø kraðto...97V. Saulëno liudijimas autoriui.© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21.25

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAIdalinys, susidëjæs ið trijø bûriø. Pirmajam 15 kovotojø bûriui vadovavo Ðarûnas,antrajam 18 vyrø bûriui vadovavo Rièardas Golðteinas-Lordas ir treèiajam 14 partizanøbûriui vadovavo Antanas Radþius-Ðturmas. Purveliø kaime sunaikinæ pogrindþiuikenkusá gyventojà, partizanai, þinodami, kad tokiais atvejais á ávykio vietàatvyksta vietinio garnizono kareiviai, surengë emvëdistams pasalà. Apie 11 valandàsargybinis praneðë, kad nuo Daugø vieðkeliu atvaþiuoja sunkveþimis su rusais.Partizanai parengë ginklus ir uþëmë ið anksto aptartas kautyniø pozicijas. Taèiauokupantai, turëdami skaudþià netekèiø patirtá, iðlipo ið automaðinos neprivaþiavæiki pasalos vietos maþdaug 300 metrø, likusá atstumà sumanæ áveikti pëstute. Pertvarkæiðsidëstymà, partizanai toliau kantriai laukë, taèiau netyèia iððovus vienokovotojo ginklui, prieðas pradëjo supti ant aukðtumëlës iðsidësèiusá treèiàjá bûrá.Tuomet pirmojo ir antrojo bûrio partizanai pradëjo emvëdistø puolimà ið kitospusës. Prieðas, pamatæs, kad ið visø pusiø yra supamas, pradëjo atkakliai prieðintis,nes neturëjo kur trauktis. Nors okupantai narsiai gynësi, bet, nepabûgæ jø ugnies,partizanai nukovë 18 prieðø, ið jø 1 kapitonà ir du leitenantus. Ðturmas, sumaniaivadovavæs bûriui, parodë nepaprastà narsumà. Kautynëms jau einant á pabaigà,Ðturmas priartëjo prie apsimetusio negyvu suþeisto rusø kariðkio, kuris staiga atidengëá já ugná. Kulka pataikë Radþiui tiesiai á kaktà. Susirëmime þuvo tik vienasÐturmas, kurio netektá bendraþygiai skaudþiai iðgyveno. Atsitraukdami partizanaisudegino sunkveþimá ir paëmë visus nukautøjø ginklus. Merkio rinktinës vadasAdolfas Ramanauskas-Vanagas uþ kautyniø metu parodytà nepaprastà dràsà pomirties apdovanojo Radþiø garbingais pasiþymëjimo raðtais 98 .Ilgà laikà saugumieèiai neþinojo, ar Radþius gyvas, ar kur nors þuvo, tik1947 m. viduryje per informatorius iðsiaiðkino, kad jis nukautas. Tikriausiai dësningasdalykas – Antanas Radþius garbingai þuvo kautynëse su okupantø saugumokariuomenës daliniu. Jo mirtis buvo tokia pat didvyriðka kaip ir jo kova. Ðturmà ilgàlaikà globojæs likimas pasirûpino juo ir po mirties. Kovø draugai Varënos batalionovado J. Jakubavièiaus-Rugio pavedimu slapta Radþiø palaidojo Druckûnø kaimo kapinaitëseir saugumas niekada jo kapo neatrado. Taip iðvengæs kûno iðniekinimoturgaus aikðtëje ir neþinomo laisvës kovotojo kapo, Radþius lyg dar kartà pasijuokëið visagalës KGB.Daugelio pasiprieðinimo dalyviø bei liudytojø tvirtinimu, kol Ðturmas buvogyvas, partizanø gretose buvo geleþinë drausmë, valsèiuje nesirodë nei plëðikai, neivagys. Jis nevartojo alkoholio ir kitiems draudë tai daryti. Partizanai nesavivaliavoir neplëðikavo – ateidavo, pavalgydavo ir iðeidavo. Radþiui þuvus, drausmë ëmëðlubuoti, pasitaikydavo plëðikavimø 99 . Radþius sakydavo: „Nuðaut lengviau visko, betþiûrëkim, kad bûtø teisingai“. Kartà kaþkam piktavaliðkai áskundus, neturëdami rimtopagrindo, Krûminiuose partizanai suëmëtaikø gyventojà Stasá Dudutá ið Èiþiûnøkaimo ir vedësi á miðkà suðaudyti. Taisuþinojæs, Radþius atskubëjo á stovyklavietæir kreipësi á kovotojus: „Kà jûs darote,vyrai? Juk nëra jokiø kaltës árodymø.Visko kaip reikiant neiðsiaiðkinæ, nuþudysitenekaltà þmogø“. Vyrai susiprato ir pa-98Laikinai einanèio Dainavos apygardos Merkio rinktinës3 bataliono vado pareigas Jono Jakubavièiaus-Rugio1946 12 22 raportas rinktinës vaduiAdolfui Ramanauskui-Vanagui apie kautynesPurveliø kaime, LYA, f. 3377, ap. 55, b. 271,l. 60–62.99Vinco Benkaus ir kitø pasiprieðinimo dalyviø liudijimaiautoriui.© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21.26

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAIleido átariamàjá. Tada Ðturmas þmogelá pats palydëjo ámiðko pakraðtá ir paleido. Vëliau S. Dudutis Radþiausmamai atvirai prasitarë: „Koks Jûsø sûnus geras...“ 100Kaip ir daugelio partizanø, Ðturmo artimuosiussovietai represavo. 1949 m. balandþio mën. tremiantA. Radþiaus ðeimà, jo maþametis broliukas Vytautaspavymui liûdnai beþiûrintiems kaimo vyrams suðuko:„Vyrai, nenusiminkit, mes dar sugráðim!“ Ir... sugráþo. Deja,ne visi – tëvas Stasys mirë tremtyje.Atgimimo metais Radþiaus palaikai buvo atkastiir iðkilmingai perlaidoti Varënos rajono Druckûnø kaimokapinëse. Vienas ryðkiausiø Pietø Lietuvos partizanøvadø Antanas Radþius-Ðturmas þmoniø atmintyjetapo gyva legenda.Priedas Nr. 2Valkininkø valsèiaus partizanø sàraðas(ne visi duomenys tikslûs ir iðsamûs)Paminklas Antanui Radþiui(1923–1946) Druckûnø k.kapinëse, Varënos r.V. Radþiaus nuotr.Pavardë, vardas, Slapyvardis Gimimo metai ir vieta Nuo kuriø metø Þuvo, suëmëtëvavardis pogrindþio narys ar legalizavoAdomonis Klevas 1913 (?), Miðtûnø k. 1944 legalizavo 1945Aleksa Stasys, Vinco Varpas 1921, Èebatoriø k. 1944 legalizavo 1945 10;uþ ryðius supogrindþiu suëmë1948 05 14, nuteisëBabraitis Stasys, Juozo Aukðtaitis 1913, Darguþiø k. 1944 09 suëmë 1953 09 13Kurðiø k.Barysas Antanas, Jono Narcizas 1920, Biekðios k. 1944 legalizavo 1945 10,vëliau gráþo tæstikovà ir þuvo 1949 02Onuðkio vls. prieGruoþio eþeroBarysas Jonas Kæstutis 1921, Biekðios k. þuvo 1946 m.pabaigojeJurgiðkiø k.Balkë Matas, Mato Èebatoriø k.Balkë Vincas, Jono Jonelis 1925, Èebatoriø k. legalizavo (?)Balkë Vladas Èebatoriø k.Benkus Juozas, Stanislavo 1922, Jakënø k. þuvo 1945 05 01Miðtûnø k.Budënas Stasys Krûminiø k.Budrys Jonas, Stasio 1921, Giniûnø k.Èesnys Antanas, Igno Atëjûnas 1920, Poðalèiø k. 1944 legalizavo 1945 10,1953 m. gyvenoÐilutës r. Ventës k.Èesnys Motiejus, Igno Lapkritis 1920, Poðalèiø k. 1944 legalizavo 1945 10,1953 m. gyvenoÐilutës r. Ventës k.Èesnulevièius Stasys Meilus (?) Degsnës k.Èesonis Jonas, Jono rezervistas Jakënø k. þuvo 1947 06 23Jakënø k.100Vinco Benkaus liudijimas autoriui.© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21.27

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAI(tæsinys)Pavardë, vardas, Slapyvardis Gimimo metai ir vieta Nuo kuriø metø Þuvo, suëmëtëvavardis pogrindþio narys ar legalizavoÈerniauskas Aloyzas, Skautas 1925, Krûminiø k. 1944 10 legalizavo 1944 12VincoÈerniauskas Juozas Krûminiø k.Èerniauskas Motiejus Matiuða Èiþiûnø k.Èerniauskas Stasys, Jono Kurmis 1922, Èiþiûnø k. 1944 08 legalizavo 1945 08Dingelevièius Jonas, 1924, Miðtûnø k. suþeidë 1945 05 01AntanoMiðtûnø k., tà paèiàdienà mirë stribøbûstinëjeDudutis Stasys Èiþiûnø k.Eidukonis Vaclovas, Baravykas 1908, Barteliø k. 1945 pavasaris legalizavo 1945 m.,Jurgio1953 m. nuteisëGilvinauskas Aleksandras Raibys Èiþiûnø k.Impolitas (?) Þaltys, Darþininkø k. legalizavo,Barankinispartizanai átarë, jogMGB já uþverbavoinformatoriumi irpasaloje nuðovëJanuðauskas Pranas, Aras 1903, Barteliø k. 1944 suëmë 1949 06 19AleksoPerlojos vls. puolantslëptuvæJunda Jonas, Adomo 1911, Jakënø k. þuvo 1945 05 01Miðtûnø k.Junda SteponasJurgelevièius Juozas Miðtûnø k. 1944 þuvo 1945 02Eiðiðkiø vls.,Gilviniðkiø k.Kasaitis Stasys 1944Kasaitis Pranas, Stanislovo Èebatoriø k. 1944Kazlauskas Meèislovas Darguþiø k. 1944Kazlauskas Èeslovas Darguþiø k. 1944Kaðëta Mielupio k.Keras Juozas, Domininko Nemunas 1926, Darþininkø k. 1944 sulaikë 1945 05 22ir legalizavoKeras Stasys, Dominyko Sakalas 1923, Darþininkø k. 1944 legalizavo 194505 22, vëliau gráþoá bûrá, partizanaipagrástai átarëjá tapusinformatoriumi,todël 1948 07 05suðaudëDarþininkø k.Krulevièius Juozas, Jono 1924, Jakënø k. legalizavoKuèinskas Pranas, Stasio 1926, Èebatoriø k. þuvo 1945 05 01Miðtûnø k.Kuèinskas Stasys Patytë 1924, Èebatoriø k. suëmëKukë Vincas Aitvaras, Ðilas 1925, Giniûnø k. þuvo 1946 08 15Senøjø Naniðkiø k.Kuklys Bronius Gaidys Kukliø k.Kuklys Jonas Kukliø k. þuvo 1945 02Gilviniðkiø k.Macelis Juozas Darguþiø k. þuvo 1945 05Inklëriðkiø girioje(Trakø apskr.)Marcinkonis Jonas, Juozo Kovas 1922, Èebatoriø k. þuvo 1945 02Eiðiðkiø vls.,Gilviniðkiø k.;vienas pirmøjøvls. partizanø© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21.28

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAI(tæsinys)Pavardë, vardas, Slapyvardis Gimimo metai ir vieta Nuo kuriø metø Þuvo, suëmëtëvavardis pogrindþio narys ar legalizavoMatonis Juozas, Kazio Klajûnas 1919, Poðalèiø k. 1944 07 legalizavo 1945 10Miliûnas Vytautas, Petro Ðvyturys 1921, Ðarkiðkiø k. 1947 05 1948 m.Molis Andrius Giniûnø k.Moþenis Juozas, Kazio Klajûnas legalizavo 1945 10Nalivaika Aleksandras Jazminas Darþininkø k. 1944 09 þuvo 1947 10 28ar 1947 11 06Kaziukoniø k.Norkûnas Juozas, Jono Þilvitis 1919, Krûminiø k. 1944 legalizavo 1945 10Peèiukonis Adolfas, Stasio 1924, Jakënø k. þuvo 1945 05 01Miðtûnø k.Peèiukonis Povilas, Bevardis 1917, Miðtûnø k. 1944 legalizavo 1945MotiejausPeèiukonis Stasys, Adomo Laukucis 1929, Miðtûnø k. suëmëPeèiukonis Stasys, Povilo 1914, Jakënø k. suëmëPetruðis Ambraþas, 1926, Èebatoriø k. suëmë 1945 03 19AmbraþoPuzas Motiejus, Antano Lydeka 1904, Darguþiø k. suëmë 1945 05 04,be teismo iðveþë álagerá, taèiau 194607 paleido, antràkartà suëmë 194707 22Pûtys Juozas Aleksonis, Pamerkiø k. 1946 m. ruduoAlksnisRadþius Antanas, Stasio Ridikas, 1924, Èiþiûnø k. þuvo 1946 11 14ÐturmasDaugø vls., RimënøapylinkëseRadþius Jonas, Mikalio 1924, Miðtûnø k. nuo suþeidimo mirë1945 05 01Miðtûnø k.Rizgelis Albinas Ðaka Èiþiûnø k. þuvo 1945 01 (?)Varënos vls.,Pabaronës k.Rizgelis Vincas, Jono 1920, Èiþiûnø k. suëmë 1945 01Kamorûnø k. irnuteisëSaulënas Feliksas Èiþiûnø k.Saulënas Vytautas Þalgiris 1926, Darguþiø k. þuvo 1950 05Daugø vls.,Junèioniø k.Saulënas Vladas Këkðtas 1922, Darguþiø k. þuvo 1948 10 17Darþininkø k.Talakauskas Stasys 1930, Miðtûnø k. þuvoTolvaiða Juozas Urkioniø k. suëmë 1947 m.,nuteisëUrbelionis Alfonsas 1921, (?) Poðalèiø k. kaip partizanøinformatorius ástojoá stribø bûrá, betMGB demaskavoir suëmëUþdavinys Juozas Þaltys 1920 (?) Darþininkø k.Verbickas Motiejus Vytenis Naniðkiø k. 1944 legalizavo 1945 10,þuvo 1946 08 15Senøjø Naniðkiø k.Verbickas Stasys 1928, Jakënø k. þuvo 1945 05 01Miðtûnø k.Verbickas Vytautas Èiþiûnø k.Verseckas Karolis Puðkinas 1920, Miðtûnø k. nuo suþeidimo mirë1946 m. sausiopab. ar vasario pr.Pabaronës k.© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21.29

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAI(tæsinys)Pavardë, vardas, Slapyvardis Gimimo metai ir vieta Nuo kuriø metø Þuvo, suëmëtëvavardis pogrindþio narys ar legalizavoVerseckas Povilas Jonukas (?) Èiþiûnø k.Verseckas Stasys Aviþa 1919 ar 1920, 1944 legalizavo 1945 10Senøjø Naniðkiø k.Verseckas Stasys Ðikðniukas Èiþiûnø k. þuvo 1945 01Varënos vls.Pabaronës k.Versockas Karalius Ðlaito k.Vilkiðkis Vaclovas Putinas Papiðkës k. þuvo 1949 01 20Zaremba JuozasÞemaitis Stasys, Jono 1923, Miðtûnø k. 1945 legalizavo 1945Þydelis Andrius Karvelis 1925, Ðlaito k. legalizavo, nuteisëÞydelis Pranas, Prano Þalgiris 1913, Darþininkø k.Þydelis Stasys Ðaknys Ðlaito k. 1944 þuvo Tiltø k.Pastaba: Lentelë sudaryta ið ávairiø, kartais ir abejotino patikimumoðaltiniø, todël ið anksto atsipraðome dël galimø netikslumø. Kai kurieduomenys byloja, kad keletas lentelëje minimø pasiprieðinimo dalyviøvokieèiø okupacijos metais tarnavo policijoje ir galëjo dalyvautigenocido akcijose.Pagrindiniai ðaltiniai: Vincas Benkus, „Valkininkø kraðto ir Valkininkøparapijos partizanai“ (atsiminimai, rankraðtis), Stasio Radþiaus asmeninisarchyvas; NKVD Trakø apskrities skyriaus kovos su banditizmuposkyrio vyresniojo operatyvinio ágaliotinio leitenanto Korèemkino 194505 10 sudarytas Stasio Aleksos bûrio, veikusio Valkininkø valsèiuje,áskaitinis-personalinis sàraðas, saugomas LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1730,l. 194–195; NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pulkininkoRoþavskio 1945 05 22 specpraneðimas LSSR vidaus reikalø liaudieskomisarui gen. mjr. J. Bartaðiûnui, saugomas LYA, f. K-1, ap. 3,b. 1729, l. 59; kiti MGB Trakø apskrities skyriaus 1944–1950 m.dokumentai.Priedas Nr. 3Partizanø þeminëJuozo Tolvaiðossodyboje Urkioniøkaime (pastataiNr. 1 ir Nr. 2).Schemas pieðëAlmantas RadþiusNr. 11 2345Pastatas Nr. 1:1 – landa á tunelá;2 – tunelis;3 – sklypo tvora;4 – landa ið þeminëspo malkø rietuve;5 – þeminë© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21.30

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAIPastatas Nr. 2:1 – ventiliacinë anga;2 – þeminë;3 – landa á þeminæið gardo123Nr. 2Straipsnio rankraðtis gautas 2006 06 27, serijos „Lietuvos valsèiai“Mokslo darbø komisijos ávertintas 2007 09 24, skelbti parengtas2008 10 17.Straipsnis numatomas spausdinti „Lietuvos valsèiø“ serijos monografijoje„Valkininkai“ (vyr. redaktorë ir sudarytoja Irena Regina Merkienë).Straipsnio kalbos redaktorius Albinas Masaitis, korektorë Rasa Kaðëtienë,anglø k. redaktorius, vertëjas Aloyzas Pranas Knabikas.Straipsnio priedai, skelbiami atskirai – specializuotuose skyriuose:1. Straipsnio santrauka ir jos vertimas á anglø kalbà.2. Þinios apie autoriø.Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðas patvirtintasnotaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21.© Skelbiant ar bet kokiu bûdu panaudojant bet kurá svetainës www.llt.lt tekstà ar jo dalá kartu su juoprivaloma skelbti interneto svetainës „Lietuvos lokaliniai tyrimai. www.llt.lt“ visà nesutrumpintàpavadinimà, straipsnio autoriø, straipsnio pavadinimà, „Lietuvos valsèiø“ serijos ir monografijos,kuriai straipsnis paraðytas, pavadinimus bei straipsnio paskelbimo svetainëje www.llt.lt datà.© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21.31