Seredžiaus geologinis pagrindas - Lietuvos lokaliniai tyrimai

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. 2002–2005. GAMTA. GEOLOGIJASEREDÞIUS. LIETUVOS VALSÈIAIDubysos skardþio atodanga prie Padubysio, kurioje buvo iðaiðkintos iki tol Lietuvojenatûroje neuþfiksuotos pagrindiniø morenø facijos (dugninë, vidinë ir pavirðinë)ir nustatyti Nemuno þemupio ir Vidurio Lietuvos ledyno plaðtakø paliktønuogulø sluoksniai. Apie ðià unikalià atodangà ir jos tyrimø rezultatus bus raðomaatskiruose ðio straipsnio skyreliuose.Seredþiaus ir jo apylinkiø geologinës sàlygos iki ðiol nebuvo detaliau apraðytos.Tai gal ir dël to, kad ðios Lietuvos vietos þemës gelmës yra uþdaros ir maþaityrinëtos.2. Paleozojaus ir mezozojaus uolienosPaleozojaus uolienos buvo pasiektos Peluèiø kaime 1975 m., pragræþus græþináNr. 428, kurio gylis siekë 454 m. Græþinio þioèiø absoliutus aukðtis nuo dabartiniojûros lygio – 66,49 m. Græþiná iðgræþë Lietuvos geologijos valdybos kompleksinë geologinëekspedicija.Nuo 352,9 iki 454 m ásigræþta á devono sistemos vidurinio skyriaus smëlingasaleurito uolienas (352,9–441,2 m) ir dolomito mergelá (nuo 441,02 iki 454 m), kuriosluoksnis iki galo nepragræþtas. Virðum devono uolienø 294–352,9 m gylyje rastapermo sistemos virðutinio skyriaus chemogeninës sulfatinës uolienos. Apatinëje dalyje(329,9–352,9 m) slûgso plyðiuotas ir kaverningas dolomitas. Virð jo rastas gipso atmainos,selenito, sluoksnis (328,7–329,9 m gylyje), aukðèiau – dolomitingas mergelis(327–328,7 m), dar aukðèiau – masyvus anhidritas su gipso intarpais (298,2–327 m).Ðià devono uolienø sekà uþbaigia nuo 294 iki 298,2 m gylyje esantis stambiai kristaliniogipso sluoksnis.Ant ðiø paleozojaus uolienø sluoksniø slûgsojo mezozojaus triaso sistemosapatinio skyriaus plytø raudonos spalvos tankus molis su mergelio gabalais (139,2–294 m). Jis perdengtas juros sistemos virðutinio skyriaus oksfordþio aukðto juodoaleuritingo molio su smëlio læðiais (126–139,2 m), smulkiagrûdþio aleuritingo smiltainio(122–126 m), juodo aleuritingo molio (112,7–122 m) ir kvarcinio smëlingo aleurito(105–112,7 m).Juros uolienas perdengia kreidos sistemos apatinio skyriaus smëlingas aleuritas(84,1–105 m), kuris vietomis molingas. Mezozojaus uolienas dengia kvarterosistemos pleistoceno laikotarpio ledyninës nuogulos.Po kvartero danga Seredþiaus apylinkëse slûgso kreidos sistemos apatinio irvirðutinio skyriø smëlio, aleurito, molio sluoksniai. Jø pavirðius yra ardytas vandenserozijos ir ledynø egzaracijos, todël jis gali bûti nelygus. Tikëtina, kad jame pasitaikysvandens iðgrauþti ir ledyno iðardyti senslëniai, uþpildyti kvartero ledyninëmis nuogulomis.Tokiø senslëniø dugnuose ir ðlaituose græþiniais galima pasiekti senesniøuþ kreidos sistemà uolienø sluoksnius. Taip, pavyzdþiui, Peluèiø græþinyje Nr. 4830,esanèiame á ðiaurës vakarus nuo Seredþiaus apie 7 km, tokiame pagilëjime uþfiksuotasjuros sistemos viršutinio skyriaus juodas tankus molis su smëlio ir aleuritotarpsluoksniais. Ðis græþinys buvo pragræþtas 1983 m. Lietuvos geologijos valdybosÐiauliø hidrogeologinës ekspedicijos VIII partijos iki 186 m gylio. Juros sistemos uolienøkraigas pasiektas 133 m gylyje ir jos slûgso iki 166 m gylio. Po juros sistemosmolio klodu apie 33 m storio slûgso triaso sistemos apatinio skyriaus raudonastankus molis, á kurá buvo ásigræþta iki 186 m gylio (1 pav.).© www.llt.lt192

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. 2002–2005. GAMTA. GEOLOGIJASEREDÞIUS. LIETUVOS VALSÈIAI1 pav. Græþiniøpjûviai:1 – morena,2 – smëlis,3 – aleuritas,4 – aleurolitas,5 – molis,6 – mergelis,7 – gipsas,8 – anhidritas,9 – smiltainis,10 – dolomitasSeklesniuose græþiniuose po kvartero nuogulomis pasiektos kreidos sistemosuolienos. Apie 4 km á ðiaurës vakarus nuo Seredþiaus Klausuèiuose pragræþtamegræþinyje kreidos sistemos apatinio skyriaus þalsvai pilkas smulkiagrûdis smëlis sumolingu glaukonitingu tarpsluoksniu (intervale 80–82 m) slûgsojo nuo 73 m iki 85 mgylyje. Po 12 m storio kreidos sistemos uolienø sluoksniu aptiktas juros sistemosvirðutinio skyriaus tamsiai pilkas þërutingas aleuritingas tankus molis, á kurá ásigi-© www.llt.lt193

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. 2002–2005. GAMTA. GEOLOGIJASEREDÞIUS. LIETUVOS VALSÈIAIlinta apie 15 m. Ðá græþiná 1983 m. pragræþë jau minëtos Ðiauliø hidrogeologinësekspedicijos IX partija. Græþinio græþimas uþbaigtas pasiekus 100 m gylá (1 pav.).Paèiame Seredþiuje buvo pragræþta keletas græþiniø, þvalgant poþemio vandenis.Juos pragræþë skirtingos organizacijos: Kauno hidrogeologinë ekspedicija 1989 m.pragræþë græþiná Nr. 4697, UAB „Kauno hidrogeologija“ 1997 m. – græþiná Nr. 25778ir 1998 m. – græþiná Nr. 26056 (1 pav.).Græþinyje Nr. 4697 kreidos sistemos uolienos pasiektos 55 m gylyje. Græþinys130 m gylio. Taigi ðiame græþinyje pragræþta apie 75 m storio kreidos sistemos uolienøstorymë. Ji detaliau stratigrafiðkai nesuskirstyta. Manoma, kad uolienos priklausokreidos sistemos virðutiniam ir apatiniam skyriams. Pradedant nuo virðaus, 55–74 m gylyje pragræþtas 19 m storio þalio tankaus molio sluoksnis. Po juo slûgsojoþalias smulkiagrûdis smëlis (74–80 m gylyje), sudarantis 6 m storio sluoksná. Giliau(80–87 m gylyje) rastas 7 m storio þalsvai juodo tankaus aleurito sluoksnis, kurá vëlpakeitë (87–100 m gylyje) 13 m storio þalio smulkiagrûdþio aleurito sluoksnis. Dargiliau kaitaliojosi þalsvai juodas tankus molis (100–111 m gylyje), þalias smulkiagrûdissmëlis (111–115 m gylyje) ir þalsvai juodas tankus aleuritas (115–130 m gylyje)(1 pav.). Kreidos sistemos uolienos, matyti, ðiame græþinyje nebuvo iki galo pragræþtos.Jos dar guli ir giliau. Þalià spalvà kreidos sistemos smëliams, aleuritams irmoliams suteikia þenkli glaukonito mineralo priemaiða. Glaukonitui atsirasti kreidosperiodo jûroje buvo palankios sàlygos.Kituose dviejuose græþiniuose (Nr. 25778 ir Nr. 26056), pragræþtuose gretaapraðytojo (Nr. 4697), ðiauriau, vandenvietës teritorijoje kreidos sistemos uolienosslûgsojo ðiek tiek giliau – 90 m ir 80 m gylyje. Græþiniø þioèiø altitudë 63 m priegræþinio Nr. 25778 ir 62 m prie græþinio Nr. 26056. Abu græþiniai buvo græþiamisukamuoju (rotoriniu) bûdu. Pirmajame (Nr. 25778) græþinyje surastas smëlis (gylisnuo pavirðiaus 90–100 m). Jis turëjo þalsvà spalvà ir buvo smulkiagrûdis. Po ðiosmëlio sluoksniu slûgsojo tamsiai pilkas molis iki 102 m gylio (1 pav.). Giliaugræþinys nebuvo græþiamas, todël neaiðku, kokio storio yra tas molio sluoksnis.Antrajame græþinyje (Nr. 26056) rasta kreidos, tik neaiðku, kaip ir pirmajame,kuriam skyriui – apatiniam ar virðutiniam – priklausë þalsvas kietas molis (nuo 80iki 85 m), þalsvas smulkiagrûdis smëlis (nuo 85 iki 97 m) ir þalsvas kietas molis(nuo 97 iki 102 m). Pastarasis iki galo nepragræþtas.Ant nelygaus mezozojaus uolienø pavirðiaus su ryðkia horizontalia slûgsojimonedarna po ilgos geologinio laiko pertraukos, uþtrukusios net 65 milijonus metø, buvosuklotos jauniausiojo geologinio periodo – kvartero – nuogulos.3. Kvartero nuogulø ir nuosëdø dangaJos storis nevienodas, taèiau nëra didelis, apie 55–133 m. Kvartero nuogulosir nuosëdos susidarë Lietuvà uþklojus kelis kartus uþslinkusiems per pastaràjá 0,7milijonà metø ledynams ið Skandinavijos apledëjimo centrø. Pakartotinai uþslinkæledynai nuardydavo anksèiau ledynø suklotas nuogulas ir nuosëdas. Seredþiaus apylinkësedël tos prieþasties senesniø apledëjimø ledynø sànaðø, t. y. morenø, iðtisiniøsluoksniø neiðliko. Jie buvo nuardyti. Pasitaiko tik atskiri fragmentai. Pilnesni visøbuvusiø apledëjimø ledyniniø sànaðø sluoksniai pasitaiko paklotinio prekvartero pavirðiauspaþemëjimuose uþ pakilumø arba giliau árëþtuose senslëniuose.© www.llt.lt194

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. 2002–2005. GAMTA. GEOLOGIJASEREDÞIUS. LIETUVOS VALSÈIAIArèiausiai Seredþiaus, kaip jau minëjome anksèiau, pragræþtuose Peluèiø græþiniuoseNr. 4830 ir Nr. 428 buvo rastas pilniausias ðiose apylinkëse kvartero dangospjûvis (1 pav.).Detaliai buvo iðtyrinëti Peluèiø græþiniø Nr. 4830 ir Nr. 428 pjûviai. Rastosketuriø apledëjimø, pasiekusiø Lietuvà, morenos: Dainavos, Þemaitijos, Medininkøir Nemuno (dviejø – Grûdos ir Baltijos – stadijø). Kol kas Seredþiaus apylinkësenerasta senesniø uþ Dainavos apledëjimà morenø, t. y. Dzûkijos. Galbût jø ið visoneiðliko. Jø rasti nëra didelës tikimybës, nes, kaip minëjome, visø pasikartojusiøapledëjimø metu èia vyravo egzaracija. Ant prekvartero uolienø palaidotø pakilimøkai kur liko tik paskutiniojo Nemuno apledëjimo Grûdos ir Baltijos stadijø morenøsluoksniai (Seredþiaus græþinys Nr. 4697). Kitur dar pasitaiko ir prieðpaskutiniojo,Medininkø, apledëjimo morenø likuèiai, nenuardyti Nemuno apledëjimo ledynø (Seredþiausgræþinys Nr. 26056 ir Nr. 25778).Tose vietose, kuriose surandame tik paskutiniojo Nemuno apledëjimo ledynøsànaðø sluoksnius, kvartero dangos storis yra minimalus. Jis storesnis ten, kur daratsiranda prieðpaskutiniojo, Medininkø, apledëjimo nuogulø. Storiausia kvartero dangayra pilniausiuose nuogulø pjûviuose, t. y. ten, kur turime daugelio buvusiø apledëjimønuogulø sluoksnius. Kitaip tariant, prekvartero uolienø pavirðiaus paþemëjimuoseir giliai árëþtuose senslëniuose, apsaugotuose nuo egzaracijos ir erozijos.Seredþiaus kvartero nuogulø ir nuosëdø storymës sandaros bûdingas bruoþasyra tai, kad vyrauja bûtent ledyninës sànaðos. Kvartero nuogulø dangoje èia darnesurasta tarpledynmeèio nuosëdø sluoksniø. Kaip þinome, savarankiðkus pleistocenoðaltus apledëjimus skyrë ðilto klimato laikotarpiai – tarpledynmeèiai. Tarpledynmeèiønuogulø sluoksniø, susiklojusiø upiø slëniuose, eþerø dubenyse ir kiturbe ledynø átakos, neiðliko, matyti, dël tos paèios prieþasties – egzaracijos, ledynoardymo. Egzaracija naikino ne tik senesniø apledëjimø sànaðas, bet ir jas skyrusiastarpledynmeèiø – Turgeliø, Butënø, Snaigupëlës ir Merkinës – nuosëdas. Vis tikateityje, atliekant græþybos darbus Seredþiaus apylinkëse, egzistuoja galimybë surastine tik seniausiø apledëjimø morenas, bet ir tuos apledëjimus skyrusiø tarpledynmeèiønuosëdas. Jø dabar galbût èia kol kas neaptikta, nes stokojama græþiniø kerninësmedþiagos ir nepakanka geologinës informacijos.Dabar apie Seredþiaus apylinkiø gamtinës aplinkos raidà kvartero periodoledynmeèiø gadynëje – pleistocene – galime spræsti tik pasitelkæ Lietuvos platesniøplotø geologinæ medþiagà. Seredþiaus apylinkiø geologinë medþiaga taip pat nërapakankama paremti kvartero sistemos Lietuvoje sluoksninæ sekos stratigrafijà ir pagrástipaèià stratigrafinæ schemà. Bet Seredþiaus apylinkiø kvartero nuogulø sandaros,sudëties, tekstûrø, struktûrø ir formavimosi tyrimai, kaip jau ásitikinta, yra palankûssprendþiant fundamentalius glaciodinamikos, glaciosedimentacijos ir paleoglaciologijosklausimus.4. Ledynø nuogulø tyrimaiBendrieji kvartero ledyniniø nuogulø dangos sandaros tyrimai leidþia atskleistipleistoceno ritmiðkà klimato kitimø sekà, sàlygojusià ledynmeèiø ir tarpledynmeèiøkaità. Seredþiaus apylinkiø medþiaga parodyti tokià kaità, kaip minëjome, nëra pakankama.Taèiau, vyraujant kvartero dangos pjûvyje ledyninëms nuoguloms, egzistuoja© www.llt.lt195

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. 2002–2005. GAMTA. GEOLOGIJASEREDÞIUS. LIETUVOS VALSÈIAIgalimybë skirtingø apledëjimø morenas atpaþinti pagal juose uþfiksuotus skiriamuosiusbruoþus. Tam tikslui buvo panaudota græþinio Nr. 428 kerninë medþiaga (1 pav.).Ðiame græþinyje kvartero sistemos pleistoceno (ledynmeèiø) laikotarpio ledynø sànaðoms– morenoms – suskirstyti panaudotas petrografinës analizës metodas 1 .Peluèiø græþinys. Ið ðio græþinio morenø, priklausanèiø skirtingiems sluoksniams,buvo surinkti gargþdo ir stambaus þvirgþdo (30–7 mm diametro) mëginiai petrografineisudëèiai nustatyti. Viename mëginyje buvo analizuojamas ne maþiau kaip 300 minëtodydþio gargþdo ir þvirgþdo vienetø, surinktø ið vieno morenos sluoksnio. Toks minimalusskaièius apvalainukø reikalingas, norint gauti statistiðkai patikimus rezultatus.Gargþdas ir stambus þvirgþdas buvo suskirstytas pagal juos sudaranèias uolienø atmainasá keletà grupiø. Paprastai visos tyrinëtos nuotrupos suskirstomos á tokias pagrindinesgrupes: 1) kristalinës uolienos, 2) smiltainiai, 3) dolomitai, 4) apatinio paleozojausir silûro klintys, 5) kitos klintys, 6) kreidos mergeliai, 7) kitos likusios uolienos 2 .Ið Peluèiø græþinio Nr. 428 morenø kerno buvo surinkti 8 mëginiai petrografineianalizei. Kiekviename mëginyje suskaièiuota ne maþiau kaip 300 vienetø gargþdoir stambaus þvirgþdo. Petrografinæ analizæ atliko Monika Meleðytë. Gauti rezultataipateikti 1 lentelëje.Nuotrupinë medþiaga (gargþdas ir þvirgþdas) pagal savo kilmæ, t. y. ið kuriøvietø apledëjimo srityje ledynø buvo uþgriebta, gali bûti skirstoma á tris grupes. Pirmajaigrupei priklauso uolienos, ledyno nugremþtos ir asimiliuotos tolimuosiuose Skandinavijosplotuose, kitaip tariant, apledëjimo centruose. Ðios grupës uolienos, dabar pasitaikanèiosrieduliø, gargþdo ir þvirgþdo pavidalu, vadinamos eratinëmis (egzotiðkomis).Tokiø uolienø þemës pavirðiuje nepasitaiko. Tai su ledynais ið toli atneðtø uolienønuotrupos. Antràjà grupæ nuotrupø, surandamø morenose, sudaro tos uolienos, kuriosledynø buvo egzaruojamos pakeliui jiems slenkant ið Skandinavijos per Baltijos jûrosdugnà ir Baltijos kraðtø ðiaurinæ dalá. Tai devono dolomitai, ordoviko ir silûro organogeniniøklinèiø ir kai kuriø kitø uolienø nuotrupos. Jos vadinamos tranzitinëmis,nes jas ledynai egzaravo slinkdami pakeliui, t. y. tranzito metu. Á treèiàjà grupæ patenkatø uolienø nuotrupos, kurios ledyno buvo uþgriebtos ið substrato visai netoli. Taivietinës kilmës nuotrupos morenose, arba, kitaip tariant, lokalinës. Toks nuotrupø suskirstymaspagal kilmæ padeda atkurti glaciodinamikos pobûdá.Pagausëjimas morenose lokalinës kilmës nuotrupø, t. y. mezozojaus mergeliø,kreidos, kreidos mergeliø, opokiniø mergeliø, fosforitø, pirito, markazito ir pan.,buvo stebëtas tyrinëtajame græþinyje. Ðios artimos kilmës uolienos rodo intensyviàledyno pagrindo egzaracijà èia pat vietoje. Tokios morenos, kurios turi labai daugvietiniø uolienø nuotrupø, vadinamoslokalinëmis. Tirtajame Peluèiø græþinyjevietiniø uolienø, slûgsanèiø èia patpoledyniniame pagrinde, nuotrupø rastamorenose, esanèiose 42,9–48,4, 48,4–53,4, 53,4–58,4, 58,4–63,4 ir 63,4–68,9 mgyliuose. Pagal tø uolienø gargþdo irstambaus þvirgþdo kieká frakcijoje morenà,tyrinëtà ið 42,9–48,4 m gylio, galimavadinti vietine, arba lokaline.1Ãàéãàëàñ À. È. Ìèíåðàëîãî ïåòðîãðàôè÷åñêèéñîñòàâ ìîðåí ïëåéñòîöåíà Þãî–Âîñòî÷íîéËèòâû, Òðóäû ÀÍ Ëèò. ÑÑÐ, ñåðèÿ Á, 1964, ò. 4(39),ñ. 185–211; Ãàéãàëàñ À. Îñîáåííîñòè êðóïíîîáëîìî÷íîãîìàòåðèàëà ðàçíîâîçðàñòíûõ ìîðåí ïëåéñòîöåíàÞãî–Âîñòî÷íîé Ëèòâû è âîçìîæíîñòü èñïîëüçîâàíèÿèõ äëÿ ñòðàòèãðàôèè. Ñòðàòèãðàôèÿ ÷åòâåðòè÷íûõîòëîæåíèé è ïàëåîãåîãðàôèÿ àíòðîïîãåíàÞãî–Âîñòî÷íîé Ëèòâû, Âèëüíþñ, 1965, ñ. 104–156;Ãàéãàëàñ À. È. Ãëÿöèîñåäèìåíòàöèîííûå öèêëûïëåéñòîöåíà Ëèòâû, Âèëüíþñ, 1979, ñ. 98.2Ten pat.© www.llt.lt196

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. 2002–2005. GAMTA. GEOLOGIJASEREDÞIUS. LIETUVOS VALSÈIAI1 lentelëPeluèiø græþinio pleistoceno morenøþvirgþdo ir gargþdo petrografinë sudëtis (%)Eil. Uolienos ir mineralai Gyliai (m) visiems pavyzdþiamsNr.5,0–12,5 28,5–30,0 32,0–42,0 42,9–48,4 48,4–53,4 53,4–58,4 58,4–63,4 63,4–68,9Pvz. 1 Pvz. 2 Pvz. 3 Pvz. 4 Pvz. 5 Pvz. 6 Pvz. 7 Pvz. 81 Kvarcas 2,59 1,11 1,481,64 3,51 1,63 3,783,222 Feldšpatai 0,73 1,17 1,17 1,633 Kristalinës uolienos 19,17 26,48 28,03 14,82 17,55 28,27 25,16 22,514 Smiltainiai 0,97 0,73 0,88 1,23 2,505 Kvarcitas 2,186 Jotnio smiltainiai 1,95 2,583,84 1,23 4,09 7,07 5,04 5,717 Aleurolitai 1,088Dolomitai 21,10 13,61 14,16 4,12 5,27 8,69 6,29 8,929 Silûro klintys 38,32 42,65 37,47 13,17 39,77 21,74 21,39 20,0110 Ordoviko klintys 0,32 0,36 0, 81,65 3,50 1,084,40 1,7811 Kitos klintys 9,75 11,03 11,80 4,94 9,36 12,51 17,62 12,1512 Kalcitas 0,32 0,36 0,580,3513 Kreidos mergelis 55,56 11,41 6,2814 Kreida 0,32 5,26 3,14 15,0015 Mergelis 1,62 0,36 0,29 8,78 5,0016 Opokinis mergelis 3,5717 Fosforitai 0,82 0,581,63 5,03 2,8518Markazitas 0,41 0,5419 Piritas 0,54 0,6220 Fauna 0,41 0,581,25Iš viso: 100,00 100,00 100,00 100,00 100,00 100,00 100,00 100,00Ádomu tai, kad Seredþius yra zonoje, kur pleistoceno ledynai atliko intensyvesnákreidos sistemos uolienø luistinimà. Skirsnemunëje, taip pat prie Nemuno, ir visainetoli Seredþiaus yra išþvalgyti kreidos mergeliø luistai, ledyno perstumti ið kreidossistemos sluoksniø, slûgsanèiø po kvartero nuogulø danga. Jie buvo eksploatuojamigaminti statybines kalkes ir kreidà. Intensyvø kreidos sistemos uolienø sluoksniøardymà patvirtina tyrinëto græþinio gilesnieji morenø sluoksniai. Vietinës medþiagospaprastai daugiau turi Nemuno apledëjimo Grûdos stadijos ir Dainavos ledynmeèiømorenos. Reikia pasakyti, kad, be tø uolienø, paprastai pastebimas silûro organogeniniøklinèiø pagausëjimas. Vietinës morenos visada turi maþesná kieká eratiniøtolimos kilmës kristaliniø uolienø. Ðie reiðkiniai aiðkiai matyti Peluèiø græþinio apatiniuosemorenø intervaluose. Galima manyti, kad giliau kaip 42,9 m esanèios morenospriskirtinos Nemuno ledynmeèio Grûdos stadijai. Ðios stadijos ledynai, kaiprodo kristaliniai rieduliai, atslinko ið Vidurinës Ðvedijos rajonø. Jie ástriþai kirto Baltijosjûros duburá. Ten uþgriebë ið pagrindo ordoviko ir silûro klinèiø. Grûdos stadijosledynas ið Baltijos jûros duburio iðkopë per Pajûrio paþemëjimà, Kurðiø mariø duburáir toliau slinko á Lietuvà Nemuno þemupio þemuma, pasiekdamas Seredþiaus apylinkes.Èia, Nemuno þemupio þemumoje, tûnojo Grûdos stadijos ledyno plaðtaka.Apskritai Grûdos stadijos ledyno slinkimo pagrindinë kryptis yra buvusi ið ðiaurësvakarø á pietø rytus. Nemuno þemupyje susiformavusi Grûdos stadijos ledyno plaðtakaslinko lokalinëmis kryptimis. Jai bûdingas intensyvus kreidos sistemos uolienø© www.llt.lt197

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. 2002–2005. GAMTA. GEOLOGIJASEREDÞIUS. LIETUVOS VALSÈIAIsluoksniø egzaravimas, luistinimas ir dislokavimas. Grûdos stadijos Nemuno þemupioledyno plaðtaka ryèiau glaciodinamiðkai sàveikavo su Vidurio Lietuvos tos paèiosstadijos ledyno plaðtaka. Ðiø plaðtakø sàveika Seredþiaus apylinkëse iðryðkëja Nemunoledynmeèio Baltijos stadijos morenø atodangose. Ji uþfiksuota Padubysio atodangostyrinëjimuose, apie kuriuos bus raðoma kituose puslapiuose.Tyrinëtame Peluèiø græþinyje morenos, slûgsanèios aukðèiau 41–32, 30–28,5 ir12,5–5 m, pagal petrografinæ sudëtá yra priskirtinos Nemuno ledynmeèio Baltijosstadijos Rytø Lietuvos ir Pietø Lietuvos fazëms. Baltijos stadijos morenos paprastaiatsiskiria padidëjusiu devono dolomitø kiekiu morenø gargþdo ir þvirgþdo frakcijose.Þemesniuose Baltijos stadijos faziniø morenø sluoksniuose yra perklostytos medþiagosið apaèioje slûgsojusios Grûdos stadijos morenos, todël jose esama daugiau Grûdosmorenai bûdingø nuotrupø.Nemuno ledynmeèio Baltijos stadijos fazinës morenos buvo suformuotos èiapat vietoje recesuojanèios ledyno plaðtakos. Tai patvirtina ir morenø nuotrupø petrografinësudëtis.Peluèiø græþinyje Baltijos stadijos Rytø Lietuvos morenoje (41–32 m gylyje)pastebëtas didþiausias kristaliniø uolienø kiekis (28,03%). Aukðèiau slûgsanèioje tosstadijos Pietø Lietuvos recesinëje fazinëje morenoje (30–28,5 m tarpsnyje) kristaliniøuolienø nuotrupø kiekis ðiek tiek yra maþesnis (26,48%). Maþiausias ðiø uolienøgargþdo ir þvirgþdo kiekis (19,16%) nustatytas Nemuno ledynmeèio Baltijos stadijospaskutinëje recesinëje morenoje (12,5–5 m gylyje).Tolimø eratiniø kristaliniø uolienø kiekio padidëjimas rodo morenø subrendimolaipsná, o jø sumaþëjimas sutampa su vietinës medþiagos patekimu á ledynomorenà. Taigi vietinë medþiaga rodo morenos švieþumà, jos nesubrendimà, kitaiptariant, netolimà jos transportavimà ledyne ir petrografinës medþiagos neiðsirûðiavimà.Tokia Baltijos stadijos faziniø morenø petrografinë sudëtis patvirtina tai, kadRytø Lietuvos ir Pietø Lietuvos faziø morenos buvo suformuotos vietoje recesavusiosNemuno þemupio ledyno plaðtakos. Recesavæs Baltijos stadijos ledynas papildë vietinenuotrupine medþiaga, kuri santykinai sumaþino kristaliniø uolienø nuotrupøkieká jaunesnëse fazinëse morenose.5. Morenø facijosNemuno ledynmeèio morenos detaliai buvo tyrinëtos Dubysos slënio deðiniojokranto atodangoje prie Padubysio. Èia buvo aptikta unikali sluoksniø seka, suklotaNemuno apledëjimo Baltijos stadijos dviejø ledyno plaðtakø: Vidurio Lietuvos ir Nemunoþemupio. Ádomu tai, kad kiekvienos ledyno plaðtakos nuogulø sluoksniø sekaaiðkiai rodo facines morenø atmainas: dugninæ, vidinæ ir pavirðinæ.Dviejø skirtingø ledyno plaðtakø (Vidurio Lietuvos ir Nemuno þemupio) pagrindiniømorenø facijos (dugninë, vidinë ir pavirðinë) buvo nustatytos atlikus Padubysioatodangos nuogulø detalià petrografinæ ir struktûrinæ analizæ. Iðtyrinëta gargþdo(30–10 mm diametro uolienø nuotrupos) petrografinë sudëtis morenø devyniuosesluoksniuose (2 pav. I–IX sluoksniai) ir iðmatuota gargþdo ilgøjø aðiø orientacijatuose paèiuose sluoksniuose (3 pav.). Gargþdo petrografinë sudëtis buvo tyrinëtakiekviename mëginyje surinkus ne maþiau kaip 300 vienetø gargþdo. Gargþdo ilgøjøaðiø orientacija matuota geologiniu kompasu 100 vienetø.© www.llt.lt198

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. 2002–2005. GAMTA. GEOLOGIJASEREDÞIUS. LIETUVOS VALSÈIAIGargþdo petrografinë sudëtis pateikta 2 lentelëje. Vaizdingumo dëlei ðalia atodangospjûvio buvo sudarytos gargþdo petrografinës sudëties integralinës diagramos(2 pav.). Gargþdo ilgøjø aðiø orientacijos matavimø morenose rezultatai yra pateiktistruktûrinëse diagramose atodangos pjûvyje (3 pav.).2 lentelëPadubysio atodangos morenøgargþdo ir þvirgþdo petrografinë sudëtis (%)Eil. Uolienos irNr. mineralaiPvz. Nr.1 2 3 4 5 6 7 8 9 101 Kvarcas 0,33 0,29 0,45 0,59 1,0 0,40 0,462 Feldšpatai 0,863 Kristalinës 12,17 22,0811,24 17,41 21,56 13,26 28,65 23,59 21,43 24,19uolienos4 Smiltainiai 0,66 1,680,895 Jotnio 1,25 0,89 0,74 1,02 1,04 0,66 1,19 1,39smiltainiai6 Aleurolitai 0,66 0,86 1,86 1,047 Dolomitai 45,71 23,3 33,72 31,70 20,82 13,60 8,33 19,27 13,05 15,348Limonitizuoti 0,40dolomitai9 Silûro klintys 17,44 26,25 34,59 24,10 27,14 35,72 32,30 33,56 28,84 26,5210 Ordoviko 0,580,34klintys11 Kitos klintys 22,04 22,0816,71 24,56 25,27 27,50 22,92 20,93 33,20 31,6412 Kalcitas 0,33 0,86 0,34 2,08 0,33 0,79 0,4613 Mergelis 2,92 1,49 6,80 1,56 0,4014 Titnagai 0,33 0,44 1,52 0,66 0,3015 Raudonas 0,33 1,02molis16 Fosforitai17 Hematitas 1,1218Fauna 0,29 0,40Iš viso: 100,00 100,00 100,00 100,00 100,00 100,00 100,00 100,00 100,00 100,00Padubysio ledyniniø nuogulø atodangoje yra iðlikusios Nemuno ledynmeèioBaltijos stadijos Rytø Lietuvos fazës Nemuno þemupio ledyninës plaðtakos dugninës(I sluoksnis), vidinës (II sluoksnis) ir pavirðinës (III sluoksnis) morenø facijos (2 ir3 pav.). Virðum jø rastos tos paèios stadijos Pietø Lietuvos fazës Vidurio Lietuvosledyno plaðtakos dugninës (IV sluoksnis), vidinës (V sluoksnis) ir pavirðinës (VIsluoksnis) morenø facijos bei Nemuno þemupio ledyno plaðtakos dugninës (VII sluoksnis),vidinës (VIII sluoksnis) ir pavirðinës (IX sluoksnis) morenø facijos (2 ir 3 pav.). TaigiPadubysio atodangoje turime realø Nemuno ledynmeèio Baltijos stadijos dviejø recesiniøfaziø – Vidurio Lietuvos ir Nemuno þemupio ledyno plaðtakø – ásipleiðëjimà.Iðsiskiria dviejø ledyno plaðtakø (Vidurio Lietuvos ir Nemuno þemupio) morenøsluoksniai, sudaryti atitinkamai ið dugniniø, vidiniø ir pavirðiniø morenø. Kiekvienosledyno plaðtakos ðios trys morenø facijos sudaro tos plaðtakos pagrindinæ morenà,kuri atsirado sutirpus ledynui ir nugulus jo neðtoms sànaðoms.Kaip susidaro ledyne ðios trys morenø facijos, t. y. dugninë, vidinë ir pavirðinë,paaiðkinta 3 lentelëje. Slenkanèio ledyno pado ir apaèios zonos neðamos nuotruposformuoja dugninæ morenà, vidinës ledo dalies neðamos nuotrupos sudaro vidinæ© www.llt.lt199

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. 2002–2005. GAMTA. GEOLOGIJASEREDÞIUS. LIETUVOS VALSÈIAI2 pav. Padubysioatodangos petrografinëmorenø gargþdosudëtis. Sluoksniai:I, IV, VII –dugninë morena,II, V, VIII –vidinë morena irIII, VI, IX –pavirðinë (abliacinë)morena;1 – kristalinësuolienos,2 – smiltainiai,3 – dolomitai,4 – ordovikoir silûro klintys,5 – kitos klintys,6 – mezozojausmergeliai,7 – kitos uolienos3 pav. Gargþdoilgøjø aðiø orientacijaPadubysio atodangosmorenose:dugninës(I, IV, VII),vidinës(II, V, VIII)ir pavirðinës(III, VI, IX).Struktûrinësdiagramos:1 – 0–2%,2 – 2–4%,3 – 4–6%,4 – 6–8%,5 – 8–10%,6 – >10%© www.llt.lt200

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. 2002–2005. GAMTA. GEOLOGIJASEREDÞIUS. LIETUVOS VALSÈIAImorenà, o pavirðiaus zonos neðamos – pavirðinæ morenà. Judanèio ledyno yra judriosiosmorenos, arba ledyno neðmenys. Ledams sutirpus, sluoksniais susikloja jaunejudrios morenos. Dugninës morenos po ledynu gali susikloti ir tapti nejudriomisdar ledams judant á prieká. Tokios morenos, suklotos paties ledyno, yra vadinamospirminëmis, arba orto, morenomis. Tirpstant ledams, atsipalaiduoja daug vandens,kuris perplauna ledyno neðmenis; vandens prisisotinusi moreninë medþiaga suplaukiair nuslenka staèiais ledo ðlaitais. Tuomet susidaro vadinamosios antrinës, arbaalo, morenos. Morenø susidarymà aptarë A. Dreimanis (1989) 3 .3 lentelëLedyniniø nuogulø (morenø) atmainø susidarymasDugnines morenas bazalinëje ledyno dalyje pagausina pagrindo uolienos. Tairyðkiai matyti tyrinëtoje Padubysio atodangoje (2 pav.). Vidurio Lietuvos ledynoplaðtakos dugninëje (IV sluoksnis) morenoje matyti, kad maþiau yra dolomitø, kurieyra bûtent bûdingi ðiai plaðtakai. Dolomitø sumaþëjimas Vidurio Lietuvos dugninëjemorenoje, palyginus su vidine ir pavirðine morenomis, paaiðkinamas tuo, kadsubstrate slûgsojusioje nuoguloje buvo maþai dolomitø gargþdo (III sluoksnis). Analogiškasreiškinys stebimas Nemuno þemupio ledyno plaðtakos dugninëje morenoje(VII sluoksnis). Ðioje morenoje, prieðingai, yra padidëjæs dolomitinio gargþdo kiekis.Dolomitinis gargþdas á ðià morenà patekoledynui slenkant per nuogulas, turëjusiasdaugiau dolomitinës medþiagos(VI sluoksnis).3Dreimanis A. Tills: Their genetic terminology andclassification. Genetic Classification of GlacigenicDeposits, Balkema, Rotterdam, 1989, p. 17–83.© www.llt.lt201

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. 2002–2005. GAMTA. GEOLOGIJASEREDÞIUS. LIETUVOS VALSÈIAIAbiejø ledyno plaðtakø pavirðinës (abliacinës) morenos (III, VI ir IX sluoksniai)skiriasi nuo vidiniø morenø facijø (II, V ir VIII sluoksniai) kristaliniø uolienø nuotrupøkiekio padidëjimu. Tai paaiðkinama labai paprastai. Ledyno pavirðiuje kristaliniøuolienø rieduliai, veikiami fizinio mechaninio ðalèio dûlëjimo, subyra á gargþdodydþio nuotrupas. Taip pavirðinëse morenose gargþdo dydþio (30–10 mm) frakcijojesantykinai susikaupia daugiau kristaliniø uolienø nuotrupø.Vidinës morenos (II, V ir VIII sluoksniai) turi geriausiai subrendusià nuotrupøpetrografinæ sudëtá. Vidinëje ledyno dalyje nuotrupos yra geriausiai diferencijuotos.Tad ðiø vidiniø morenø nuotrupø petrografinë sudëtis ir padeda geriausiai atskirtiVidurio Lietuvos ledyno plaðtakos morenas nuo Nemuno þemupio ledyno plaðtakosmorenø.Vidurio Lietuvos ledyno plaštaka Latvijoje ir Ðiaurës Lietuvoje egzaravo devonodolomitø sluoksnius. Ledyno asimiliuoti devono dolomitai atskiria Vidurio Lietuvosplaðtakos morenas nuo Nemuno þemupio morenø. Nemuno þemupio ledyno plaðtakaegzaravo ir aspiravo mezozojaus uolienas, slûgsojusias poledyniniame substrate. Mezozojausuolienø medþiagos, patekusios á Nemuno þemupio ledyno plaðtakà, suteikiajos morenai pilkø atspalviø. Mezozojaus uolienose yra gausiai þalio glaukonito, juodøfosforitø, moliø ir aleuritø, pilkøjø mergeliø, kurie nudaþë Nemuno þemupio ledynoplaštakos morenas þalsvai pilkais, melsvai pilkais, pelenø pilkais atspalviais. VidurioLietuvos ledyno plaðtakos morenos iðsiskiria rusvais atspalviais, kuriuos nulëmëgelsvø devono dolomitø sutrinta medþiaga, raudonspalviai moliai ir kitos ryðkiøspalvø uolienos ir nuogulos. Ledyno plaðtakos, kaip matyti, atslinko á Seredþiausapylinkes ið skirtingø vietø. Vidurio Lietuvos ledyno plaðtaka slinko ið ðiaurës ápietus su polinkiu á pietvakarius (3 pav.). Nemuno þemupio ledyno plaštaka stûmësiið ðiaurës vakarø. Tai galima ásitikinti, paþvelgus á struktûrines diagramas.Gargþdo ilgøjø aðiø orientacijos diagramos leidþia atkurti glaciodinamikà, kuribuvo skirtinga, susidarant dugninëms, vidinëms ir pavirðinëms morenoms. Dugninësemorenose nëra ryðkios vienos krypties gargþdo ilgøjø aðiø orientacijos. Gargþdo ilgosiosaðys yra iðblaðkytos ávairiomis kryptimis todël, kad ledynas, slinkdamas perpagrindo uolienas, turëjo nuolat nugalëti pasiprieðinimà. Jis ardë pagrindo uolienas,jas trupino ir netvarkingai visa tai átraukdavo á ledo storymæ.Vidinëse morenose gargþdo ilgosios aðys yra palinkusios prieð ledyno slinkimà,t. y. link ledyno centro. Jos susitelkia ir sudaro ryðkesná maksimumà, kuriokryptis rodo ledyno atslinkimo kryptá. Ledyno vidinëje dalyje vyko plastiðkas ledoslinkimas ir todël gargþdo ilgosios ašys nukrypo didþiausio iðtempimo kryptimi.Ledyno dinamiðkas plastiðkas slinkimas suteikë silpnà gargþdo polinká (0–10°) prieðledyno slinkimo kryptá. Toks polinkis, nelyginant skrendanèio lëktuvo sparno polinkiokampas, parodo, kad ledas vidinëje ledyno dalyje buvo aktyvus, dinamiðkas,kryptingas ir gana plastiðkas. Pavirðinëse morenose gargþdo ilgosios aðys yra pabirusiosvisomis kryptimis, nes jas ledas neðë pasyvioje bûsenoje. Jø polinkis visomiskryptimis priartëja prie horizontalios padëties (III, VI ir IX sluoksniai).Ledyno dinamika apribojo laisvà daleliø sedimentacijà, joms klojantis morenose.Jos buvo veikiamos ledyne egzistavusiø átampø. Ði iðvada yra ypaè svarbityrinëjant morenø liekaniná ámagnetinimà. Padubysio morenø atodanga kaip tik daugpadeda ir sprendþiant paleomagnetizmo metodikos klausimus.© www.llt.lt202

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. 2002–2005. GAMTA. GEOLOGIJASEREDÞIUS. LIETUVOS VALSÈIAIPadubysio atodanga.2002 m.V. Jocio nuotr.6. Liekaninis ámagnetinimasPadubysio atodanga paleomagnetizmo tyrimams pasirinkta todël, kad norëtaiðsiaiðkinti, ar tinka morenos liekaniniam ámagnetinimui nustatyti. Kaip jau minëta,Padubysio atodangoje buvo rastos skirtingos morenø atmainos, arba facijos: dugninë,vidinë ir pavirðinë. Ðios pagrindiniø morenø atmainos susidarë skirtingoseledyno vietose, todël jø sedimentacinës sàlygos ðiek tiek skyrësi. Nuo sedimentacijosaplinkybiø priklausë ámagnetinimo pobûdis kaupiantis morenoms. Moreninës sànaðosnëra palankios ámagnetinimui uþsifiksuoti formavimosi momentu. Magnetinësdalelës ledyno sànaðose galëjo nesugebëti orientuotis pagal tuo metu egzistavusiàÞemës magnetinæ poliarizacijà. Ledyno sànaðos yra sedimentuojamos veikiant glaciodinamikai,kuri gali neleisti suveikti Þemës magnetizmo jëgoms. Be to, morenoseyra uolienø nuotrupø, perklostytø ið senesniø sluoksniø su paveldëtu ámagnetinimu.Dël ðiø prieþasèiø morenø paleomagnetizmo tyrimai yra problemiðki. Norintiðsiaiðkinti morenø panaudojimo galimybæ paleomagnetizmo tyrimams, pasirinktosvisos trys morenø facinës atmainos, kurios buvo rastos ir iðtirtos Padubysio atodangosNemuno ledynmeèio Baltijos stadijos Rytø Lietuvos ir Pietø Lietuvos faziøVidurio Lietuvos ledyninës plaðtakos ir Nemuno þemupio ledyninës plaðtakos suklotuosesluoksniuose 4 .Ið kiekvienos morenø genetinës atmainos paimto gabalo (ðtufo) buvo tiriamospaleomagnetizmo savybës keliolikoje kubeliø. Nemuno þemupio ledyninës plaðtakosRytø Lietuvos fazës metu suklotose morenose nustatytas ámagnetinimo krypèiø didelisiðbarstymas, toks pat iðbarstymas nustatytas ir antrinio ámagnetinimo. I n dydþiaiyra lygûs (1–6) × 10 –1 SGS vien. Antrinis ámagnetinimas sudaro 10–80% nuo I n dydþio.Taèiau keliems pavyzdþiams jis yradidesnis ir pasiekia 150% (4 pav., 7–6 pvz.). Morenose ir vieno gabalo kubeliuosegauta porialiðkumo krypèiø didelësklaida, kuri neleido nustatyti ámagnetinimoþenklo vidinei (7 pvz.) ir pa-4Ãàéãàëàñ À. È., Ïåâçíåð Ì. À., ÌåëåøèòåÌ. È. Ïàëåîíàìàãíè÷åííîñòü ïîçäíå÷åòâåðòè÷íûõîòëîæåíèé Þæíîé Ïðèáàëòèêè, Ãåîõðîíîëîãè÷åñêèåè èçîòîïíî-ãåîõèìè÷åñêèå èññëåäîâàíèÿâ ÷åòâåðòè÷íîé ãåîëîãèè è àðõåîëîãèè, Âèëüíþñ, 1991,ñ. 27–40.© www.llt.lt203

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. 2002–2005. GAMTA. GEOLOGIJASEREDÞIUS. LIETUVOS VALSÈIAI4 pav. Padubysioatodangos morenøpaleomagnetinësstereogramos.1 – I° n vektoriøprojekcijos apatinëjesferos dalyje,2 – I° vektoriønprojekcijos virðutinëjesferos dalyje,3 – sfereogramø irpavyzdþiø numeriai.Dugniniø, vidiniøir pavirðiø morenøsluoksniai, nuguldytiVidurio Lietuvosir Nemuno þemupioledyniniø plaðtakø,tie patys kaip1 ir 2 paveiksluosevirðinei (6 pvz.) morenoms. Taèiau dugninëje morenoje (8 pvz.), neþiûrint ámagnetinimosklaidos, visiðkai patikimai galima fiksuoti atvirkðtiná ámagnetinimà. Baltijosstadijos Pietø Lietuvos fazës Vidurio Lietuvos ledyno plaðtakos ir Nemuno þemupioledyno plaštakos morenose I n dydþiai yra lygûs (2,2–7,3) × 10 –6 SGS vien. Antrinisámagnetinimas sudaro 30–150% I n vertës dydþio.Vidurio Lietuvos ledyninës plaðtakos vidinëje morenoje (5 pvz.) pastebëta ámagnetinimokrypèiø didelë sklaida, kuri neleido nustatyti poliariðkumo krypties (4 pav.).Èia ið 16 kubeliø 7 turëjo atvirkðtinæ ámagnetinimo kryptá, o 9 – tiesioginæ. Ðiosledyno plaðtakos pavirðinës morenos viename paimtame gabale (4 pvz.) taip patpastebëta ámagnetinimo krypties didelë sklaida, taèiau ðiek tiek maþesnë negu vidinëjemorenoje. Ðiuo atveju ið 18 kubeliø tik 4 turëjo atvirkðtiná ámagnetinimà. Statistinëanalizë leidþia tvirtinti, kad ðioje morenoje su pakankamu patikimumu turime normalø(tiesioginá) ámagnetinimà.Nemuno þemupio ledyno plaðtakos dugninë morena (3 pvz.) ámagnetinta teigiamai(normaliai), nors viename gabale buvo didelë ámagnetinimo krypèiø sklaida.Vidinëje (2 pvz.) ir pavirðinëje (1 pvz.) morenose ámagnetinimo krypèiø sklaida taippat didelë, taèiau ðiek tiek maþesnë negu ankstesniuose atvejuose. Ji leidþia darytiiðvadà, kad ðios morenos turi normalø (tiesioginá arba teigiamà) ámagnetinimà.© www.llt.lt204

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. 2002–2005. GAMTA. GEOLOGIJASEREDÞIUS. LIETUVOS VALSÈIAIKaip tapo aiðku, Padubysio atodangoje buvo tyrinëtas dugniniø, vidiniø irpavirðiniø morenø liekaninis ámagnetinimas, norint iðsiaiðkinti, kiek átakojo magnetiniømineralø orientavimà skirtingas glaciosedimentacijos pobûdis. Ryðkiø skirtumønepastebëta. Taèiau Nemuno ledynmeèio Baltijos stadijos Rytø Lietuvos fazësNemuno þemupio ledyno plaðtakos dugninës morenos (8 pvz.) ámagnetinimo krypèiøsutelktumo koeficientas (K) yra du kartus didesnis negu tos paèios plaðtakosvidinës (7 pvz.) ir pavirðinës (6 pvz.) morenø. Abiejø jø koeficiento reikðmë yravienoda (K=1).Pietø Lietuvos fazës Vidurio Lietuvos ledyno plaðtakos vidinës (5 pvz.) ir pavirðinës(4 pvz.) morenø koeficientas K yra lygus 1. Nemuno þemupio ledyno plaðtakosdugninë (3 pvz.) ir pavirðinë (1 pvz.) morenos turëjo koeficientà K lygø 3,o vidinë morena (2 pvz.) – K = 7.7. Poþemio vandenysSluoksniuota gelmiø struktûra sàlygoja sluoksniniø poþemio vandenø paplitimàSeredþiaus apylinkëse. Tuos vandenis eksploatuoja Seredþiaus vandenvietë. Gruntiniaiir paviršiniai vandenys neapsaugoti nuo uþterðimo. Skirtingose vietose jie galibûti skirtingai uþterðti. Todël semiant ir naudojant vandená ið vadinamøjø ðachtiniøðuliniø, reikëtø patikrinti, ar jis tinka gerti.Poþemio sluoksniniai vandenys Seredþiuje ir apylinkëse yra paplitæ keliuosehorizontuose ir sudaro savarankiðkus vandeningø nuosëdø kompleksus. Arèiausiaiþemës pavirðiaus slûgso kvartero tarpmoreniniø biriø smëlingø–þvirgþdingø nuoguløvandeningi horizontai. Paprastai jie yra apsaugoti ið virðaus moreniniø riedulingøpriemoliø ir priesmëliø sluoksniø, taip pat ir moliø.Kvartero tarpmoreniniø vandenø net 3 horizontus išþvalgë Ðiauliø hidrogeologinëekspedicija 1983 m. Peluèiuose ir Klausuèiuose. Peluèiuose ið græþinio Nr. 4830eksploatuojami tarpmoreniniai vandenys ið Nemuno apledëjimo Baltijos ir Grûdostarpmoreniniø dariniø. Tai pirmasis vandeningas horizontas, slûgsantis 30–34 mgylyje. Vanduo laikosi ðviesiai pilkos spalvos smulkiagrûdyje smëlyje, suplautameledyno tirpsmo vandenø. Vandeningas 30 m storio horizontas perdengtas rudo smëlingaialeuritingo molio ir rudo moreninio priemolio su þvirgþdu, gargþdu ir rieduliais,kurie apsaugo vandená nuo uþteršimo iš paviršiaus.Antrasis vandeningas horizontas rastas 50–54 m gylyje. Vanduo susitelkæspilkame smulkiagrûdyje smëlyje. Ðá vandeningà horizontà dengia Nemuno ledynmeèioGrûdos stadijos pilkas moreninis priemolis su þvirgþdu, gargþdu ir rieduliais.Šis moreninis priemolis taip pat yra pirmojo vandeningo horizonto vandenspara.Pagaliau treèiasis tarpmoreninis vandeningas horizontas pragræþtas 121–124 mgylyje. Jis slûgso tarp Þemaitijos ir Dainavos apledëjimø morenø, kurias sudaro pilkikarbonatingi riedulingi priemoliai su gargþdu ir þvirgþdu. Vanduo susitelkæs pilkameávairiagrûdyje smëlyje.Græþinio Nr. 4830 tarpas nuo 36 iki 186 m uþtamponuotas. Pirmojo vandeningohorizonto debitas buvo 0,83 litrø per sekundæ (1983 02 24–26).Klausuèiø græþinyje Nr. 3468 buvo surasti taip pat trys tarpmoreniniai vandeningihorizontai: pirmasis – 26–30 m gylyje tarp Baltijos ir Grûdos morenø,antrasis – 34–49 m gylyje tarp Grûdos ir Medininkø morenø, treèiasis – 64–67 m© www.llt.lt205

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. 2002–2005. GAMTA. GEOLOGIJASEREDÞIUS. LIETUVOS VALSÈIAIgylyje tarp Medininkø ir Þemaitijos morenø. Ketvirtasis vandeningas horizontas,kurio vandenys eksploatuojami, slûgso po Þemaitijos morena. Vanduo susitelkæskreidos sistemos apatinio skyriaus þalsvai pilkame smulkiagrûdyje smëlyje. Vandensparàsudaro tamsiai pilkas þërutingas glaukonitinis tankus molis, kuris priskirtasjuros sistemos virðutinio skyrio oksfordþio aukðtui. Vandens debitas – 1,7litro per sekundæ (1983 10 10–15).Prekvartero pomoreniniai vandenys eksploatuojami Seredþiaus vandenvietëje.Jie susitelkæ þalios spalvos smulkiagrûdþiuose smëliuose, kurie priskirti kreidos sistemai.Græþinyje Nr. 4697, pragræþtame Kauno hidrogeologinës ekspedicijos 1989 m.,kreidos sistemos nuogulø sluoksniuotoje storymëje aptikti trys vandeningi tarpsluoksniai– 74–80, 87–100 ir 111–115 m gyliuose. Vandeningi yra þalsvi glaukonitingi irsmulkiagrûdþiai smëliai, perskirti þalsvai juodø moliø ir aleuritø sluoksniais. Tie trysvandeningi tarpsluoksniai sujungiami á antràjá vandeningà horizontà. Vandeningiausiasyra vidurinysis tarpsluoksnis. Ið jo 1989 m. sausio 10–13 d. iðtekëjo 2,78 litrovandens per sekundæ. Ðis vanduo siurbiamas ið græþinio. Aukðèiau – 48–55 m gylyje– vanduo skverbësi ið kvartero ledyno tirpsmo vandenø sukloto pilko ávairiagrûdþiosmëlio, slûgsanèio ant kreidos sistemos tankaus þalsvo molio vandensparos.Smëliai priskirti Grûdos–Medininkø tarpmoreniniams dariniams.Kituose Seredþiaus græþiniuose (Nr. 26056 ir Nr. 25778) eksploatuojami taippat kreidos sistemos nuogulose esantys vandenys iš 85–97 ir 90–100 m gyliø.Prekvartero uolienø poþeminiø vandenø horizontø daugiausia pragræþta(1975 m.) Peluèiø græþinyje Nr. 428, atliekant papildomus hidrogeologinius ir inþineriniusgeologiniø nuotraukø darbus. Ðiuos darbus atliko Lietuvos geologijosvaldybos kompleksinë geologinë ekspedicija. Tame græþinyje kvartero ledyniniø nuoguløstorymëje vandens neaptikta. Pirmasis vandeningas horizontas (84,1–105 m gylyje),kaip apraðyta kituose græþiniuose, priklausë kreidos sistemai. Vandeningas buvosmulkiagrûdis smëlis. Antrasis vandeningas horizontas (122–126 m gylyje) yra susijæssu juros sistemos virðutinio skyriaus oksfordþio aukðto smulkiagrûdþio aleuritingosmëlio sluoksniu. Ðiø vandeningø horizontø vandensparos yra juros sistemosaleuritai ir juodieji moliai.Treèiasis vandeningas horizontas sudarytas permo sistemos virðutinio skyriausNaujosios Akmenës svitos plyðiuotø ir kaverningø dolomitø, slûgsanèiø 329,9–352,9 mgylyje. Vanduo druskingas. Vandeningo horizonto kraige slûgso apie 1,2 m storiogipso sluoksnis. Vandensparà sudaro devono sistemos uolienos.Pagaliau ketvirtasis vandeningas horizontas priklauso devono sistemos vidurinioskyriaus Stoniðkiø svitai, kurià sudaro persisluoksniuojantys su aleuritaissmëliai. Horizonto gylis – 352,9–441,2 m. Vandensparoje guli devono vidurinioskyriaus Narvos dolomitinis mergelis. Vandens debitas – 7,812 litrai per sekundæ(1975 12 21–22).Kaip buvo galima ásitikinti, Seredþiaus ir jo apylinkiø poþemio vandená, jeibûtø reikalas, galima siurbti net ið 440 m gylio. Taèiau jo pakanka aukðtesniuosenuogulø ir nuosëdø sluoksniuose. Perspektyviausias naudojimui yra kreidos sistemosuolienose susitelkæs poþemio vanduo. Kai kuriose vietose pakanka kvartero tarpmoreniniønuogulø vandens.© www.llt.lt206

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. 2002–2005. GAMTA. GEOLOGIJASEREDÞIUS. LIETUVOS VALSÈIAIIšvadosSeredþius ir jo apylinkës geologiniame substrate turi kvartero ledyniniø nuogulødangà, kurioje lokaliðkai telkiasi tarpmoreniniø sluoksniø vanduo.Prekvartero uolienø pavirðius yra paveiktas erozijos ir egzaracijos. Ðio pavirðiaussvarbus elementas – pasitaikantys giliai árëþti palaidoti paleoslëniai, turintyspraktinës ir teorinës reikðmës.Ir nesant gilesniø græþiniø, pasiekti tik devono sistemos vidurinio skyriausdolomitiniai mergeliai. Praktiðkai ádomûs yra permo sistemos anhidritai ir gipsai,slûgsantys palyginus negiliai ir sudarantys keliø deðimèiø metrø storymæ. Iðþvalgiusjuos, bûtø galima pradëti kasybà ðachtomis. Ateityje jie galëtø bûti panaudojami kaipmineralinë þaliava sieros rûgðèiai ir kt. gaminti.***Straipsná papildome dviejø atodangø tyrimo medþiaga, kurios yra priešinguoseSeredþiaus moreninës lygumos pakraðèiuose: Kalviø atodanga – vakariniame irRepeèkinës – rytiniame. Ðiø atodangø struktûra gerai atspindi moreninës lygumossluoksniø sandarà, todël jos yra vertingos Seredþiaus apylinkiø kvartero geologineisandarai paþinti.Kalviø atodangaJi yra deðiniajame Armenos upës krante Kalviø kaimo apylinkëse. Kalviø kaimaspriklausë Veliuonos valsèiui. Riba tarp Seredþiaus ir Veliuonos valsèiø èia,Armenos þemupyje, ëjo upës vaga. Viename, deðiniajame, Armenos krante buvo Veliuonosvalsèiaus þemës, kitame, kairiajame – Seredþiaus valsèiaus. Kalviø atodangaprie Armenos geriausiai atspindi moreninës lygumos sandarà, kurioje yra ðiø abiejøbuvusiø valsèiø þemës. Ji bûdinga dugninës morenos lygumai, kurioje yra Seredþiusir jo apylinkës. Seredþiaus moreninëje lygumoje tokiø atodangø daugiau nesuradome.Prie Dubysos garsi Padubysio atodanga yra valsèiaus ðiaurës rytiniame paribyje.Kitoje Dubysos pusëje, jos þioèiø rajone, mûsø buvo tyrinëtos kairiojo kranto intakoLazduonos upës atodangos, kurios dabar nepriklauso Seredþiaus seniûnijai.Kalviø atodanga atidengia dugninës morenos riedulingø moreniniø priemoliøsluoksnius daugiau kaip iki 25 m gylio (1 pav.). Persisluoksniuojanèiø morenø storymëjeiðryðkëja net 8 sluoksniai. Moreniniai sluoksniai skiriasi spalvomis. Atodangosapaèioje guli pilkai rudas moreninis priemolis (I sluoksnis). Jis gali bûti nugulæs iðMedininkø apledëjimo ledyno, nes jo petrografinëje sudëtyje yra padidëjæs kristaliniøuolienø nuotrupø kiekis. Gargþdo ilgøjø aðiø matavimai ðio sluoksnio morenoje rodojø ðiaurinæ orientacijà. Galima daryti išvadà, kad ledynas ðioje vietovëje slinko iððiaurës á pietus. Morenos pobûdis yra artimas Medininkø apledëjimo morenoms.Apatinis morenos sluoksnis (I) yra perdengtas rusvo moreninio priemolio (II sluoksnis),rudo (III sluoksnis) ir rausvai rudo (IV). Ðie trys moreniniai sluoksniai tikriausiaibuvo nuguldyti Nemuno apledëjimo Vidurio Lietuvos ledyninës plaðtakos. Ið ðiø trijømorenø reikia iðskirti apatinæ morenà (II sluoksnis), kuri atitinka dugninës (bazalinës)morenos atmainà. Joje nepastebëjome taisyklingos gargþdo ilgøjø aðiø orientacijos, jospetrografinë sudëtis artima pagrinde slûgsojusios morenos (I sluoksnis) sudëèiai. Kitosdvi morenos (III ir IV sluoksniai), atrodo, gali bûti priskirtinos Nemuno apledëjimo© www.llt.lt207

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. 2002–2005. GAMTA. GEOLOGIJASEREDÞIUS. LIETUVOS VALSÈIAI006 mVIII 100°VII0°6270° 1 90°VI180°12V 2418IVIII35II624mI71 2 3 4 5 6 712345670 100%1 pav. Kalviø atodangos prie Armenos upës virðutinio pleistoceno morenø sluoksniai, gargþdoorientacija ir petrografinë sudëtis juose. Sluoksniai: I – pilkai rudas moreninis priemolis,II – rudas moreninis priemolis, III – gelsvai rudas moreninis priemolis, IV – rausvai rudasmoreninis priemolis, V – pilkai rudas moreninis priemolis, VI – raudonai rudas moreninispriemolis, VII – iðdûlëjæs rausvai rudas moreninis priemolis, VIII – rudi sluoksniuoti moliai.Morenø petrografinë sudëtis: 1 – kristalinës uolienos, 2 – smiltainiai ir aleurolitai, 3 – dolomitai,4 – ordoviko ir silûro klintys, 5 – kitos klintys, 6 – kreidos mergeliai, 7 – kitos uolienos© www.llt.lt208

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. 2002–2005. GAMTA. GEOLOGIJASEREDÞIUS. LIETUVOS VALSÈIAIVidurio Lietuvos ledyninës plaðtakos vidinëms morenoms. Taisyklingesnë gargþdoorientacija iðryðkëjo treèioje ðio komplekso morenoje (IV sluoksnis). Ðiose morenose(III ir IV sluoksniai) yra didesnis devono dolomitø kiekis.Aukðèiau slûgsantys morenø sluoksniai (V, VI ir VII) yra sukloti recesuojanèiosNemuno þemupio plaðtakos ledyno. Jose tolimos kilmës kristaliniø uolienø kiekis ávirðø maþëja, o vietiniø uolienø nuotrupø daugëja. Tai rodo, kad ledynas, pakartotinairecesuodamas ir stumdamasis á prieká, ardë pagrindo uolienas ir lokaliðkaipasipildë vietiniø uolienø nuotrupomis. Ðios morenos skiriasi spalvomis: V – sluoksniomoreniniam priemoliui bûdinga pilkai ruda spalva, VI – raudonai ruda ir VII –raudonai ruda. V sluoksnio morena priskirtina ledyno dugninei facijai, suklotai ledynuidar slenkant á prieká ant poledyninio substrato. Joje stebima iðreikðta gargþdoorientacija ŠV–PR kryptimi. VII sluoksnio morena yra paveikta dûlëjimo. Ji yra suaiþëjusidël áðalo ir kitø egzogeniniø veiksniø poveikio, todël joje negalëjome iðmatuotigargþdo orientacijos. Gargþdas, esantis moreniniame priemolyje VII sluoksnyje, paveiktastirpinimo ir dûlëjimo, todël ðio gargþdo petrografinës sudëties analizës taippat neatlikome. Kalviø morenø pjûvá uþbaigia sluoksniuoti rudos spalvos limnoglacialiniaimoliai, nusëdæ prieledyniniame eþere, pasitvenkusiame prie atsitraukianèioNemuno þemupio ledyninës plaðtakos ledyno pakraðèio.Kalviø atodangos tyrimai leido suprasti Seredþiaus apylinkiø moreninës lygumosledyniniø nuogulø dangos sandarà. Ji iðryðkëjo tirtuose morenø sluoksniuose.Galime tvirtinti, kad ði lyguma yra dugninës morenos lyguma, vietomis perdengtamoliais. Seredþiaus apylinkëse paplitusi bûdinga ðiam regionui ledyninës akumuliacijosreljefo forma, kuri atspindi skandinaviðko apledëjimo Ðiaurës Europoje bûdingusbruoþus.Repeèkynës atodangaRepeèkynës atodanga yra kairiajame Lazduonos upës krante, jos þemupyje. Lazduonaáteka á Dubysà priešais Seredþiaus miestelá. Anksèiau Lazduonos þemupys priklausëSeredþiaus valsèiui, dabar – Vilkijos seniûnijai. Repeèkynës atodangoje atidengtimoreninës lygumos riedulingø priemoliø sluoksniai net iki 25 m gylio. Moreniniaisluoksniai yra sukloti aktyvaus, slenkanèio á prieká, ledyno, todël jie yra sudaryti dugninësmorenos sànaðø 1 . Atodangoje moreniniai sluoksniai buvo nuguldyti dviejø apledëjimø(Medininkø ir Nemuno) ledynø (2 pav.). Medininkø morena atodangoje ne visaiatsidengia. Jos prakasëme tik virðutinæ dalá (I sluoksnis). Gargþdo orientacija ið ðiaurësá pietus. Ðioje morenoje suradome daugiau devono dolomitø gargþdo frakcijoje. Medininkøapledëjimo morenà nuo aukðèiau atodangoje slûgsanèiø morenø, suklotø Nemunoapledëjimo metu, atskiria uþslenkanèio ledyno moreniniai smëliai (II sluoksnis).Nemuno apledëjimo ledyniniø nuogulø storymëje (III–VIII sluoksniai) iðryðkëjodviejø stadijø (Grûdos ir Baltijos) morenos. Grûdos stadijos morenos (III–V sluoksniai)priklauso skirtingoms ledyninëms facijoms: bazalinei, arba apatinei, morenai (IIIsluoksnis) ir ištirpusiai iš ledyno vidinei,pagrindinei, morenai (IV sluoksnis).Virðutinis Grûdos stadijos moreninissluoksnis (V sluoksnis) priskirtinas ðiosstadijos Þiogeliø fazei. Virðutinëje ato-1Ãàéãàëàñ À. Ñòðóêòóðà, òåêñòóðà è ãåíåòè÷åñêèåðàçíîâèäíîñòè îñíîâíûõ ìîðåí, Ñòðîåíèå è ìîðôîãåíåçÑðåäíå-Ëèòîâñêîé ìîðåííîé ðàâíèíû, Âèëüíþñ,1971, c. 28–87.© www.llt.lt209

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. 2002–2005. GAMTA. GEOLOGIJASEREDÞIUS. LIETUVOS VALSÈIAI0060°70°270° 790°VIII5 m66VII180°VI105544V3IV320m212IIIII1I1 2 3 4 5 6 712345670 100%2 pav. Morenø gargþdo petrografinë sudëtis (integralinës diagramos) ir orientacija (taðkinësdiagramos) Lazduonos upës atodangoje Repeèkynës kaimo apylinkëse. Sluoksniai: I – Medininkømorena, II – moreniniai smëliai Grûdos stadijos atslenkanèio ledyno, III – Grûdos stadijosdugninë (pamatinë) morena, IV – Grûdos stadijos vidinë (pagrindinë) morena, V – Grûdosstadijos Þiogeliø fazës morena, VI – Baltijos stadijos maksimalios Rytø Lietuvos fazës morena,VII – Baltijos stadijos Pietø Lietuvos fazës morena, VIII – Baltijos stadijos Vidurio Lietuvos fazësmorena. Moreniniø priemoliø gargþdo petrografinë sudëtis integralinëse diagramose: 1 – kristalinësuolienos, 2 – smiltainiai ir aleurolitai, 3 – dolomitai, 4 – ordoviko ir silûro klintys, 5 – kitosklintys, 6 – kreidos mergeliai, 7 – kitos uolienos© www.llt.lt210

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. 2002–2005. GAMTA. GEOLOGIJASEREDÞIUS. LIETUVOS VALSÈIAIdangos dalyje suradome Baltijos stadijos morenas (VI–VIII sluoksniai), suformuotastos stadijos maksimalios Rytø Lietuvos fazës ledyno (VI sluoksnis), Pietø Lietuvosfazës (VII sluoksnis) ir Vidurio Lietuvos fazës (VIII sluoksnis) ledyno. Nemuno apledëjimoBaltijos stadijos maksimalios Rytø Lietuvos fazës metu Seredþiaus apylinkësevyravo Vidurio Lietuvos fazës ledyno plaðtaka. Tai patvirtina tos morenos petrografinësudëtis. Ði ledyno plaðtaka Seredþiaus apylinkëse iðsilaikë ir Pietø Lietuvosfazës metu, o Baltijos stadijos Vidurio Lietuvos fazës metu Seredþiaus apylinkës buvouþklotos Nemuno þemupio ledyno plaðtakos ledø.Repeèkynës atodanga, kuri yra buvusio Seredþiaus valsèiaus rytiniame pakraðtyje,moreniniai sluoksniai gerai gretinasi su analogiðkais sluoksniais Kalviø atodangoje,kuri yra vakariniame to valsèiaus pakraðtyje. Todël galime tvirtinti, kad ðiøatodangø tyrimø duomenys yra reprezentatyvûs, ryðkinant Seredþiaus moreninës lygumosgeologinæ sandarà. Moreniniø sluoksniø nuoseklià sekà ðioje lygumoje taippat patvirtina græþiniø medþiaga, pateikta šiame straipsnyje.Straipsnis „Versmës“ leidykloje gautas 2003 01 14, spaudai parengtas2003 06 12.Straipsnis spausdintas „Lietuvos valsèiø“ serijos monografijoje„Seredþius“, Vilnius, Versmë, 2003, p. 19–35 (vyriausioji redaktorëir sudarytoja Vida Girininkienë). Papildymai pateikti 2005 01 20.Straipsnis interneto svetainëje www.llt.lt skelbiamas nuo 2006 11 21.© www.llt.lt211