Gruzdžių valsčiaus ir jo gyventojų raida - Lietuvos lokaliniai tyrimai

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAI(tæsinys)Stripeikiai plv., Ðarklandis (prie Lûpaièiø) vns., Tamoði¿nai k., Tamoši¿nai vns.,Tamošiškë (prie Raèiÿ) vns., Taurakia¤ k., Va°domai dv., Vosyliškë plv., Va°domaik., Va°domai vns., Vyganis (prie Mingºliø)Piktu¤þiø seniûnijaVerb¿nø seniûnijaBargavõnës k., Buèi¿nai k., Bungiai desintinai, Dãrgaièiai k., Daugma÷dþiai k.,Di»þiai k., Gedvýdþiai k., Jokûbãièiai k., Kantminia¤ k., Karvìliai k., Kiauklaukis vns.,Kiauklia¤ k., Kyba»èiai k., Laumakia¤ k., Lauryniðkës (prie Poviliðkiø) vns., Lazdinis(prie Velvieèiø) vns., Maldeniðkës vns., Margas (prie Ratkûnø) vns., Maþuoliðkës(prie Dargaièiø) vns., Mikãièiai k., Mimaièiai plv., Naujasis (Medvalakiai?) plv.,Piktu¤þiai k., Piktu¤þiai plv., Povilíðkiai k., Raubãièiai k., Raubãièiø desintinai,Raþai k., Paskinis (prie Raubaièiø) vns., Ratk¿nai k., Romutaièiai vns., Save¤kiai k.,Ve°vieèiai k., Viesgi»dþiai k., Bevardis (prie Viesgirdþiø) vns., Þagarinis (prieDirþiÿ) vns.Augùèiai plv., Auksuèia¤ k., Bi»þiai k., Bi»þiai–M¿rai k., Beriozovka (Berþeliai) plv.,Dabruolë vns., Egºliškës dv., Egºliškës k., Gailiûnai vns., Gruzdþia¤ dv., Gruzdþia¤mstl., Jaciûniðkës (prie Raka¹dþiø) vns., Jauneikiðkës vns., Jaunelia¤ k.,Jùrgaièiai k., Kapoèiai-Rimšupis (prie Lôgudø) vns., Lôgudai k., Lygudiðkës vns.,Lukošãièiai k., Lukðtas (prie Maþe¤kiø) vns., Lupóniai k., Georgijevka (Jurgiðkës,Jurginai) plv., Maldeniai plv., Maldeniðkës vns., Mani¾ðiai k., Mani¾ðiai plv., Mãrgai(prie Lukošaièiø) vns., Matûzmargis (Gulbino miðke) vns., Maþe¤kiai k., Medsëdaiplv., Minkštakia¤ I ir II k., Monstãièiai (prie Núomininkø) vns., Norma¹èiai k.,Norutaièiai k., Norva¤ðiai k., Núomininkai k., Ober-Luponiai vns., Osinovka(Apušëliai) plv., Paka»niai k., Pakarniùkai k., Pidvalakis (prie Birþiø) vns.,Povariðkës (prie Jauneliø) vns., Povariðkës (Gulbinas) vns., Priedai prie Ober-Luponiø vns., Radimai (prie Maniûðiø) vns., Radimai-Srutis (prie Maniûðiø) vns.,Radvilia¤ k., Raka¹dþiai k., Ra÷diðkës plv., Ra÷diðkës vns., Sauginia¤ k., Sne¤giai k.,Ðepkãièiai plv., Ðepkãièiai I ir II bajorkaimiai, Šiupýliai bþk., Varèiuliai I ir II(prie Pakarniukø) vns., Verbûnai plv., Vygonas (prie Minkðtakiø I) vns., Vygonas(prie Normanèiø) vns., Vileikiai plv., Vileiðiðkës (prie Ðiupyliø) desintinai, Vosyliðkës(prie Norvaiðiø) vns., Þiógai k.Be þydø, kurie telkësi Gruzdþiuosê ir Meškùièiuose, valsèiuje gyveno latviø,galëjo bûti ðiek tiek lenkø ir vokieèiø, dirbusiø ávairiais specialistais, eiguliais. O ðtairusø beveik nebuvo, dël ko apgailestavo gubernijos pareigûnai. Vis dëlto XX a. pradþiojeGavënãièiø, Paupariÿ, Júodþiø dvaruose jau gyveno nemaþai rusø. Tai galëjo atsitiktipo to, kai Naryðkinas daug þemiø ákeitë Rusijos þemës bankui, o ðis jas su nuolaidapradëjo pardavinëti rusø valstieèiams ið centriniø imperijos gubernijø.1897 m. Gruzdþiuose jau buvo 1 160 gyventojø (ið jø net 43% vertësi ne þemësûkiu), 1903 m. – 1268 þmonës. 1912–1916 m. miestelyje nurodomos 227 sodybos 56 .Gruzdþiø valsèius tarpukaryjePirmojo pasaulinio karo metais vokieèiø okupacinë valdþia pertvarkë Lietuvosteritorijos administracinæ struktûrà, ji tapo panaði á Vokietijos, tik funkciškai labiaupritaikyta okupaciniam reþimui: valsèiai (Amt) sudarë apskritis (Kreis), šios – sritis, arbakarinio valdymo apygardas (Bezirk). Ðis suskirstymas paveikë ir tarpukario Lietuvosteritorinio valdymo sistemà. Valsèiø tinklas ið esmës nebuvo keièiamas. Seniûnijø, ákurias buvo suskirstyti valsèiai, funkcijos buvo antraeilës, labai artimos rusiðkø irdabartiniø seniûnijø funkcijoms. 1915 m. gruodþio 12 d. Lietuvos srities (centras Kaune)Ðiauliø apskritá (ujezdà) vokieèiai padalino á tris dalis: á Ðiauliÿ, Kurš¸nø ir Joniðkºlioapskritis (kreisus). Keletas apskrities (ujezdo)valsèiø atiteko Akmenës kreisui.56Miškinis, p. 98.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 08 2410

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIGruzdþiai buvo priskirti Ðiauliø apskrièiai (kreisui) 57 . Šio kreiso plotas, palyginussu ujezdu, sumaþëjo daugiau nei dvigubai – iki 2 945 km 2 (1917 m.) 58 . Kurðënø kreisoriba ëjo visai netoli nuo Gruzdþiø, á vakarus uþ Lukošãièiø, Sauginiÿ, Povilíškiø kaimø,toliau á ðiaurës vakarus suko pro Ka¹tminius ir Valakùs, palikdama juos Gruzdþiams 59 .1918 m. lapkrièio 13 d. „Lietuvos aide“ buvo paskelbtas Lietuvos ValstybësTarybos atsiðaukimas „Lietuvos pilieèiai!“, kuriame raginta kiekvienoje parapijojenedelsiant iðsirinkti komitetà, kuris imtøsi savivaldybës kûrimo ir kartu su kaimyniniøparapijø komitetais steigtø apskrièiø (kreisø) komitetus 60 . Taèiau kurti savivaldybesparapijø pagrindu nesutiko kairiøjø paþiûrø politikai, bijodami kunigø, apskritaiBaþnyèios ásigalëjimo. Lietuvos valdþios pozicija parapijas laikyti þemiausiasavivaldybiø grandimi Ðiauliø apskrityje buvo visiðkai ignoruojama 61 .Ðiauliø apskritis ið pradþiø ásteigta vokiðkojo kreiso ribose, taèiau tos ribos kurálaikà dar buvo neaiðkios. Tada apskrityje buvo 9 valsèiai ir 3 miestai. 1919 m. kovo28 d. Ðiauliø apskrities tarybos suvaþiavime jau dalyvavo 23 valsèiø atstovai 62 . Taèiaupagal 1919 m. liepos 1 d. priimtà Apskrièiø sienø ir jø centrø ástatymà 63 , Ðiauliøapskrièiai priskirta 19 valsèiø.Minëtas suvaþiavimas priëmë nutarimà „pripaþinti pageidaujamu susivienijimàÐiauliø, Kurðënø ir Akmenës apskrièiø senovës Ðiauliø apskrièio ribose“. 1919 m. nuoPåsvalio apskrities atsiskyrë ir prie Ðiauliø apskrities prisijungë Pakrúojo, Linkuvõs,Kriukÿ bei Påšvitinio valsèiai 64 . Kitame Ðiauliø apskrities tarybos suvaþiavime(1919 m. gruodþio 19–20 d.) jau konstatuota, kad apskrityje yra 28 valsèiai 65 . 1926 m.sausio 1 d. nuo Bírþø apskrities (buvusi Pasvalio apskritis) atsiskyrë Þeimìlio valsèiusir taip pat prisijungë prie Ðiauliø apskrities 66 . Taigi apskrities „senovës“ teritorijaið esmës buvo siejama su rusiðkojoÐiauliø ujezdo teritorija. Vis dëltoapskrities plotas sumaþëjo beveik tûkstanèiukvadratiniø kilometrø (1914 m.buvo 6 922 km 2 , 1923 m. – 5 714 km 2 ,1939 m. – 6 042 km 2 ) 67 .1918 m. pabaigoje buvo sušauktasGruzdþiø valsèiaus kaimø ágaliotiniøsusirinkimas, kuris iðrinko pirmàjàvaldybà (komitetà). Ðis komitetas gyvavoneilgai, nes á Lietuvà ásiverþæ bolðevikaijo vietoje ásteigë savo revoliuciná komitetà.Pastarasis irgi iðsilaikë tik iki kovomënesio.Išvijus bolševikus, Gruzdþiø valsèiaussavivaldybæ kartu su kitais aktyvistaisorganizavo vaistininkas A. Treèiokas,kuris ir tapo pirmuoju laikinosiosvalsèiaus tarybos pirmininku iki 1920 m.pradþioje vykusiø savivaldybës rinkimø.1921 m. iðrinkta nauja taryba turëjo 32narius, 1931 m. – 17 nariø 68 .57Èepënas P. Naujøjø laikø Lietuvos istorija: 2. Chicago,1986, p. 86–87; Sireika J. Ðiauliø apskritiesatkûrimas. Apskrities vadovai 1919–1940 m., Ðiauliøapskrities istorijos raida, Šiauliai, 2004, p. 25–43.58Zinkus J. Ðiauliø apskritis, TLE, Vilnius, t. 4,l. 180.59Verwaltungs Gebiet Litauen: Kreis Grenze, 1915?, þemëlapis.60Lietuvos pilieèiai! Lietuvos aidas, Kaunas, 1918,vas. 13.61Sireika J. Ðiauliø apskrities atkûrimas. Apskritiesvadovai 1919–1940 m., Ðiauliø apskrities istorijosraida, Šiauliai, 2004, p. 25–43.62Kaubrys S. Kelios pastabos apie Ðiauliø apskritiesvietinës savivaldos sklaidà 1918–1920 m., Ðiauliøapskrities istorijos raida, Šiauliai, p. 44–51.63Apskrièiø sienø ir jø centrø ástatymas. Laikinosiosvyriausybës þinios, Kaunas, 1919, liepos 26.64Akiras-Birþys P. Lietuvos miestai ir miesteliai, Birþøapskritis, Kaunas, 1932, t. 2, p. 94–95.65Kaubrys S. Kelios pastabos apie Ðiauliø apskritiesvietinës savivaldos sklaidà 1918–1920 m., Ðiauliøapskrities istorijos raida, Šiauliai, p. 44–51.66Akiras-Birþys P. Lietuvos miestai ir miesteliai, Birþøapskritis, Kaunas, 1932, t. 2, p. 97–98.67Zinkus J. Ðiauliø apskritis, TLE, Vilnius, 1988,t. 4, p. 180.68Savivaldybiø þinynas, Kaunas, 1932, p. 694.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 08 2411

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIDalis smulkiø valsèiø su maþu gyventojø skaièium Ðiauliøapskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo likviduojami kaip valsèius XIX a. pab.–2 pav. Gruzdþiøekonomiðkai silpni. Todël 1920 m. kovo 10 d. apskrityje liko XX a. pr.26 valsèiai.Sudarë VidmantasŠis pertvarkymas leido gerokai atsigauti Gruzdþiø valsèiui,kurá kaizeriniai okupantai buvo smarkiai apkarpæ, dalá jo L. KavaliauskienëDaugirdas. Braiþëpriskirdami ákurtiems Kuþiø, Meðkuièiø, Ðakynos, taip pat Kurðënøir Joniðkio valsèiams. Jis atgavo dalá kaimø ið naikinamo Kuþiø valsèiaus, taèiauGailiûnai, Luponiai, Normanèiai, Norutaièiai, Radviliai, Sneigiai, Vileikiai (pavadintiGraþuoliais) atiteko Ðiauliø valsèiui.Nepalyginamai geriau sekësi Ðakynos kryptimi. Ðá valsèiø padalinus tarpGruzdþiø ir Kruopiø savivaldybiø, Gruzdþiai ne tik atgavo prarastà teritorijà, betpraplëtë ribas á ðiauræ ir á vakarus nuo Ðakynos, jiems atiteko keletas etniðkai savitøþemaièiø bajorkaimiø (Auðgiriai, Gaiþiðkës, Grieþiðkës, Skobiðkës, Þvirbliðkës ir kt.),kurie niekada nepriklausë nei Ðiauliø karaliðkajai ekonomijai, nei Zubovø–Naryðkinøvaldoms.Didþiausi praradimai laukë rytuose ir ðiaurëje. Vokieèiø ákurtas Meðkuièiøvalsèius liko gyvuoti, ir didelë dalis buvusios to paties pavadinimo prieðkarinësseniûnijos prie Gruzdþiø nebegráþo. Juodþiø, Slekiø ir Rimðeliø palivarkai su aplinkiniaiskaimais liko Joniðkio, dalinai Skaistgirio valsèiø ribose.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 08 2412

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIVis dëlto, nors carinës valdþios metais Gruzdþiø valsèiau teritorija buvo beveikdvigubai didesnë, jis ir dabar iðliko vienas didþiausiø ir ekonomiðkai stipriausiøLietuvoje (2 pav.).1923 m. suraðymo metu valsèiaus plotas buvo 424 km 2 , arba 7,4% apskritiesploto. Vëliau jis ðiek tiek sumaþëjo ir 1934 m. siekë 389,4 km 2 (5 pav.). Taip atsitikotodël, kad apie 1930 m. gyventojø pageidavimu (dël ekonominiø sumetimø, geresniosusisiekimo) Rudiðkiai, Kanèiûnai, Povilaièiai, Þmirkliai buvo prijungti prie Meðkuièiøvalsèiaus, o Egëliðkës, Medsëdai – prie Kurðënø valsèiaus (8, 9 lent.).Iki 1932 m. valsèiø sudarë 15 seniûnijø: Berþënø, Gruzdþiø, Jokûbaièiø (1929 m.neminima), Lygudø, Maþeikiø, Mimaièiø, Piktuiþiø, Raèiø, Saveikiø, Staneliø, Ðakynos,Ðelvenø, Ðiupyliø, Valdomø, Verbûnø 69 .Ið viso valsèiuje buvo 119 gyvenvieèiø (2 miesteliai – Gruzdþiai ir Šakyna, 2baþnytkaimiai – Rudiðkiai ir Ðiupyliai, 15 dvarø, 2 palivarkai, 75 kaimai, 23 viensëdþiai),kuriose buvo 1 906 ûkiai, arba kiemai. Nors valsèiuje gyveno gana daug gyventojø– 10 827 (5,5% apskrities gyventojø, 5 lent.), gyventojø tankumas nebuvo itindidelis, siekë tik 25,5 gyv./1 km 2 . Apskrityje gyventojø tankumas buvo 30,9 gyv./1 km 2 ,o Lietuvoje – 38,3 gyv./1 km 2 70 .5 lentelëGruzdþiø valsèiaus gyvenvietës 1923 m. 71Eil. Gyvenvietë ir jos rûðis KiekisNr.Ûkiø (kiemø)Gyventojø1. Apuðëliai (Osinovka) plv. 11 612. Auguèiai plv. 12 823. Aukštrakiai vns. 1 84. Aušgiriai vns. 3 175. Balsiai k. 16766. Bargavonës k. 2 97. Bartkûnai plv. 6308. Berþeliai (Berezovka) plv. 1 149. Berþënai plv. 43 19210. Birþiai k. 32 17811. Buèiûnai k. 15 5112. Buèiûnai vns. 11 6513. Bungiai k. 4 2414. Burbinai k. 37 23915. Buvainiai k. 9 4816. Èeponiai k. 8 7717. Dabruolë vns. 1 818. Dargiai k. 11 4619. Dargaièiai k. 43 21120. Dargaudþiai k. 13 8621. Daugmaudþiai k. 2 2022. Daujoèiai k. 24 12223. Dimšiai k. 32 18024. Dirþiai k. 27 15125. Egëliðkës k. 15 12126. Gaiþiðkës vns. 2 1327. Gedaièiai k. 4 4028. Gedvydþiai k. 38 19929. Grieþiðkës k. 8 6130. Gruzdþiai mstl. 256 1 12469Savivaldybiø þinynas,Kaunas, 1932, p. 703–704; LCVA, f. 862,ap. 1, b. 1085, l. 259.70Lietuvos gyventojai:1923 m. rugsëjo 17 d.suraðymo duomenys,Kaunas, 1926, p. 3, 4.71Duomenys imti iš:Lietuvos apgyventosvietos. Pirmojo visuotinioLietuvos gyventojø1923 m. suraðymo duomenys,Kaunas, 1925,p. 288–291.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 08 2413

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAI(tæsinys)Eil. Gyvenvietë ir jos rûðis KiekisNr.Ûkiø (kiemø)Gyventojø31. Gruzdþiai (Goriai) dv. 1 23032. Gulbinai k. 18 8733. Gurbai dv. 1 5734. Jauneliai k. 12 8935. Jokûbaièiai k. 169536. Jurgaièiai k. 27 15037. Jurginiai 1 11(Jurgiškiai, Georgijevka) plv.38. Kanèiûnai k. 20 9839. Kantminiai k. 168640. Karveliai k. 45 24341. Kiaukliai k. 12 7842. Kiaukliai vns. 7 3243. Kybarèiai k. 12 6144. Kutgaliai k. 11 5645. Laumakiai k. 12 6346. Lepšiai k. 16 9547. Lygudai k. 43 23448. Lukoðaièiai k. 48 26949. Maldeniai k. 4 2150. Maldeniai vns. 1 951. Maniûðiai k. 1613552. Maniûðiai plv. 1610253. Maþeikiai k. 3616554. Medsëdai plv. 14 8755. Medvalakiai k. 6756. Meðtaièiai vns. 1 457. Mimaièiai plv. 14 6758. Mikaièiai k. 4 4259. Mikutaièiai k. 17 10860. Miliðkës vns. 1 561. Norvaišiai k. 15 7962. Nuomininkai k. 25 11763. Pakarniai k. 10 4964. Pakarniukai k. 14 6465. Pakubeliai vns. 1 666. Pamûðis dv. 2 1267. Paupariai plv. 14 6368. Piktaièiai k. 3 1769. Piktuiþiai k. 9 10570. Piktuiþiai plv. 165871. Puodiðkës vns. 1 572. Povilaièiai k. 42 21973. Poviliškiai k. 23 12274. Raèiai k. 27 14475. Radimai vns. 1 576. Rakandþiai k. 22 13177. Ratkûnai k. 13 7678. Raubaièiai k. 169579. Raudiðkës k. 7 5480. Raudiðkës vns. 1 781. Rausiðkës k. 7 3282. Raþai k. 5 4683. Riðkaièiai k. 9 8584. Romutaièiai k. 4 2285. Rudiškiai bþk. 5629286. Sauginiai k. 22 121© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 08 2414

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAI(tæsinys)Eil. Gyvenvietë ir jos rûðis KiekisNr.Ûkiø (kiemø)Gyventojø87. Saveikiai k. 9 5788. Skobiðkës vns. 1 1089. Srutis vns. 1 690. Staneliai k. 34 17791. Strazdai k. 10 5192. Šakyna mstl. 53 34093. Ðepkaièiai plv. 1 4294. Ðepkaièiai k. 5 3295. Ðëkðèiai-Ðiûrai k. 10 4296. Šelvenai dv. 1 4397. Ðemetiðkës vns. 1 998. Šilmikiai k. 19 11499. Šiupyliai bþk. 43 227100. Taurakiai k. 15 82101. Trumpaitëliai k. 22 140102. Tulminai k. 2 22103. Vaišnoriai k. 20 95104. Vaitiðkë vns. 1 5105. Valdomai dv. 663106. Valdomai k. 23 169107. Valakai vns. 4 18108. Valakai k. 19 74109. Varèiuliai vns. 1 19110. Viesgirdþiai k. 10 51111. Velvieèiai k. 5 22112. Verbûnai plv. 19 150113. Vileiðiðkës vns. 1 28114. Voreliai k. 9 68115. Vosyliðkës vns. 1 6116. Þardeliai k. 8 50117. Þiogai k. 24 103118. Þmirkliai k. 27 138119. Þvirbliðkës vns. 1 9Iš viso: 1 90610 827Dauguma valsèiaus gyvenvieèiø buvo smulkios, vyravo kaimai, kuriuose gyvenoiki 100 gyventojø (70% visø gyvenvieèiø) (3 pav.). Vidutinis gyvenvietës dydissiekë 91 gyventojà. Stambesniø kaimø (po 200–300 gyventojø) buvo tik 9: Burbinai,Dargaièiai, Gruzdþiø dvaras, Karveliai, Lygudai, Lukoðaièiai, Povilaièiai, Rudiðkiai,Ðiupyliai. Ðakynos miestelyje gyveno 340 gyventojø, Gruzdþiuose – 1 124.Gruzdþiø valsèiuje 1923 m. ið viso buvo 2 293 privatûs ûkininkø ûkiai, juosegyveno 10 827 gyventojai. Vidutiniðkai viename ûkyje gyveno 5 asmenø ðeima. Buvodaugiau kaip 500 ûkiø (arba 23%), kuriuose gyveno didelës ðeimos (7 ir daugiauasmenø) 72 (4 pav.). Kadangi tarpukariu gimstamumas ir natûralusis prieaugis buvogana didelis, gyventojø skaièius valsèiuje gana sparèiai augo. 1934 m. Gruzdþiøvalsèiuje jau buvo 13 002 gyventojai. O tai reiðkia, kad per deðimtmetá valsèiujegyventojø padaugëjo beveik 17%.Vyrø Gruzdþiø valsèiuje, kaip ir72visoje Lietuvoje, buvo maþiau nei mote- Duomenys iš to paties šaltinio.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 08 2415

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAI3 pav. Gruzdþiøvalsèiaus gyvenvieèiøpasiskirstymas pagaldydá (gyventojøskaièiø). 1923 m. 73rø – 5 080 ir 5 747, arba atitinkamai 46,9 ir 53,1%. Taèiau 4 pav. Gruzdþiøvyrai buvo labiau raðtingi. Apskritai gruzdieèiø raðtingumas valsèiaus ûkiøvirðijo ðalies vidurká (6 lent.).pasiskirstymas pagalBeveik 94% valsèiaus gyventojø 1923 m. sudarë lietuviai ðeimos nariø skaièiø 74(7 lent.). Dauguma kitatauèiø, iðskyrus latvius, gyveno Gruzdþiuose.Gausiausios tautinës maþumos buvo latviai (410, arba beveik 4%) ir þydai(142, arba 1%). Valsèiuje gyveno ir kitø tradiciniø Lietuvos tautiniø maþumø: rusø,vokieèiø, lenkø.Gruzdþiø miestelio ekonominá pajëgumà gali charakterizuoti faktas, kad þydø,kurie daugiausia uþsiëmë prekyba ir amatais, jame gyveno nedaug. 1938–1939 m.èia teliko apie 20 ðeimø, kai vidutiniðkai Lietuvos miesteliuose þydai sudarë 29%gyventojø. Gruzdþiø plëtrà visø pirmaneigiamai veikë Ðiauliø augimas. Prekybininkaikëlësi á didesnës perspektyvos73Duomenys imti iš to paties šaltinio.74Duomenys iš to paties šaltinio.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 08 2416

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAImiestus. Miestelá palaikë, teikë jam prestiþà þemës ûkio mokykla, ásteigta 1923 m.valstybei perëmus Gruzdþiø dvarà. Todël gyventojø nemaþëjo. Jei, kaip minëta, 1923 m.miestelyje buvo 256 sodybos ir 1 124 gyventojai, tai 1939 m. – 1 211 gyventojø. Dvareatitinkamai – 230 ir 207 gyventojai 75 .Gruzdþiø valsèiaus seniûnijø tinklas keitësi. 1932 m. buvo projektuojama paliktitik 9 seniûnijas. Taip ir atsitiko. Seniûnijø skaièius buvo maþinamas, greièiausiaisiekiant taupyti lëðas. Kai kurios seniûnijos buvo labai maþos tiek savo plotu, tiekgyventojø skaièiumi (8–10 lent.).6 lentelëRaštingumas Gruzdþiø valsèiuje 1923 m. (%) 76Vyrai Moterys Visi gyventojaiSkaito Tik skaito Skaito Tik skaito Skaitoir rašo ir rašo ir rašo Tik skaitoGruzdþiø vls. 57,4 18,5 56,7 33,1 57,0 26,2Ðiauliø apskr. 57,4 13,2 56,4 27,9 56,8 21,0Lietuvoje 56,8 13,7 55,0 27,3 55,9 20,87 lentelëGruzdþiø valsèiaus gyventojø (Lietuvos pilieèiø) tautinë sudëtis 1923 m. 77Lietuviai Þydai Lenkai Rusai Vokieèiai Latviai* KitiSkaièius % Sk. % Sk. % Sk. % Sk. % Sk. % Sk. %10 163 93,88 142 1,31 4 0,04 73 0,67 19 0,18 410 3,79 7 0,07Apskrity (be 88,64 4,62 0,67 2,64 0,33 2,67 0,21Ðiauliø m.)Lietuvoje 83,88 7,58 3,23 2,49 1,44 0,73 0,308 lentelëGruzdþiø valsèiaus seniûnijos 1929 m. 78Eil. Seniûnija Seniûnijos gyvenvietësNr.1. Bérþënø Bartkûnai, Berþënai, Buvainiai, Gulbinai, Laumakiai, Lepðiai, Pamûðis,Trumpaitëliai, Vaiðnoriai2. Gruzdþiÿ Gruzdþiai mstl., Karveliai3. Lôgudø Gruzdþiai dv., Lygudai, Sauginiai, Þiogai(bûst. Gruzdþiø dv.)4. Maþe¤kiø Maldeniai, Maþeikiai, Medsëdai, Pakûbeliai, Raudiðkës, Skobiðkës, Ðëkðèiai–Ðiûriai, Voreliai, Þardeliai5. Mimãièiø Dirþiai, Gedaièiai, Kiaukliai I ir II, Mikaièiai, Mimaièiai, Riðkaièiai, Romutaièiai,Valakai, Valakai vns., Velvieèiai75Miškinis, 1979, p. 73; Lietuvos apgyventos vietos.Pirmojo visuotinio Lietuvos gyventojø 1923 m.suraðymo duomenys, Kaunas, 1925, p. 288–291.76Lietuvos gyventojai: 1923 m. rugsëjo 17 d. suraðymoduomenys, Kaunas, 1926, p. 88.77Lietuvos apgyventos vietos, Kaunas, 1925, p. 23.* 146 gyventojai Ðiauliø apskrityje turëjo Latvijospilietybæ. Galima spëti, kad didþioji jø dalisbuvo latviø tautybës. Keli jø galëjo gyventiir Gruzdþiø valsèiuje.78LCVA, f. 379, ap. 2, b. 1940, l. 234–235. Duomenispateikë D. Ðniukas.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 08 2417

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAI(tæsinys)Eil. Seniûnija Seniûnijos gyvenvietësNr.6. Piktu¤þiø Bungiai, Daugmaudþiai, Jokûbaièiai, Piktuiþiai k. ir dv., Poviliðkiai, Ratkûnai,Viesgirdþiai, Vosyliðkës vns.7. Raèiÿ Auðtrakiai vns., Daujoèiai, Dabruolë vns., Jauneikiðkës vns., Kutgaliai, Meðtaièiaivns., Nuomininkai, Paupariai, Raèiai, Strazdai8. Rudíškiø Bargavonës, Kanèiûnai, Rudiðkiai, Staneliai, Þmirkliai9. Save¤kiø Buèiûnai I ir II, Dargaièiai, Gurbai, Kantminiai, Kybarèiai, Raubaièiai, Raþai10. Šakônos Balsiai, Dargiai, Gedvydþiai, Medvalakiai, Mikutaièiai, Rausiðkës, Ðakyna11. Šelvenÿ Auðgiriai, Burbinai, Èeponiai, Dargaudþiai, Egëliðkës, Gaiþiðkës vns., Grieþiðkësvns., Miliðkës vns., Piktaièiai, Puodiðkës vns., Ðelvenai dv., Ðemetiðkës vns.,Tulminai vns., Þvirbliðkës vns.12. Šiupýliø Auguèiai, Lukoðaièiai, Norvaiðiai, Rakandþiai, Ðepkaièiai k. ir dv., Ðiupyliai,Vileiðiðkës vns.13. Va°domø Dimðiai, Valdomai k. ir dv., Povilaièiai, Ðilmikiai, Taurakiai14. Verb¿nø Apuðëliai, Aukðtuoliai, Berþeliai, Jauneliai, Jurgaièiai, Maniûðiai, Pakarniai,Pakarniukai, Radimai vns., Varèiuliai vns., Verbûnai9 lentelë1932 m. projektuotos Gruzdþiø valsèiaus seniûnijos 79Eil. Seniûnija Seniûnijos gyvenvietës Plotas*, ha Gyvent. sk.Nr. (1934 m.) (1934 m.)1. Berþënø Bargavonës, Bartkûnai, Berþënai, Buvainiai, Gulbinai, 2 431 1 247Gurbai, Lepðiai, Pamûðiai, Staneliai, Ðilmikiai, Trumpaitëliai,Vaiðnoriai2. Gruzdþiø Gruzdþiai mstl. ir dv., Karveliai 974 2 1193. Piktuiþiø Daugmaudþiai, Gedvydþiai, Medvalakiai, Mikolaièiai, 1 731 1 751Norvaiðiai, Piktuiþiai, Ratkûnai, Viesgirdþiai, Vosyliðkës vns.4. Saveikiø Buèiûnai I ir II, Bungiai, Dargaièiai, Dirþiai, Jokûbaièiai, 2 203 1 066Poviliðkiai, Kantminiai, Kybarèiai, Laumakiai, Raubaièiai,Raþai, Saveikiai5. Šakynos Dargiai, Gedaièiai, Kiaukliai I ir II, Mikaièiai, Mimaièiai, 2 343 1 273Riðkaièiai, Romutaièiai, Ðakyna bþk., Valakai, Valakai vns.,Velvieèiai6. Ðelvenø Aušgiriai, Balsiai, Burbinai, Èeponiai, Gaiþiðkës, Grieþiðkës, 3 383 1 029Mikutaièiai, Miliðkës vns., Piktaièiai, Puodiðkës vns.,Rausiðkës vns., Skobiðkës, Ðelvenai, Ðemetiðkës vns.,Tulminai, Þvirbliðkës vns.7. Ðiupyliø Auguèiai, Birþiai, Dargaudþiai, Lukoðaièiai, Maldeniai, 3 8561 832Maþeikiai, Rakandþiai, Sauginiai, Ðëkðèiai-Ðiûrai,Ðepkaièiai k. ir dv., Ðiupyliai bþk., Vileiðiðkës vns.8. Valdomø Aukðtrakiai vns., Dabruolë vns., Daujoèiai, Dimðiai, 2 900 1 127Jauneikiðkës vns., Maldeniðkës vns., Monstaièiai vns.,Paupariai, Raèiai, Taurakiai, Valdomai, Valdomai dv.9. Verbûnø Aukðtuoliai, Apuðëliai, Jauneliai, Jurgaièiai, Lygudai, 3 900 1 558Maniûðiai, Nuomininkai, Pakarniai, Pakarniukai, Radimaivns., Varèiuliai, Verbûnai, ÞiogaiIš viso: 103 23 721 13 00279LCVA, f. 862, ap. 1, b. 1085, l. 259; b. 2827, l. 25.Duomenis pateikë D. Ðniukas.* Valsèiuje privaèios þemës buvo 23 543,3 ha, valstybinësþemës, miðkø ir vandenø – 15 398 ha, iðviso – 38 941,3 ha.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 08 2418

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAI5 pav. Gruzdþiø valsèius 1919–1950 metais. Kaimø ribas,iðparceliavus dvarus ir iðsiskirsèius á vienkiemius, pagal LCVAfondø duomenis nustatë D. Ðniukas. Braiþë L. Kavaliauskienë10 lentelëGruzdþiø valsèiaus seniûnai 1937 m. 80Eil. Seniûnija Seniûnas Seniûno pavaduotojasNr.1. Berþënø Mykolas Šliaþas (pakeitë atsistatydinusá Jonas Stasiulis (prieš tai buvo MykolasRokà Pirantà ið Lepðiø k., pareigas ëjusá Šliaþas)nuo 1929 m.)2. Gruzdþiø Juozas Januþas Benys Vaitkus3. Piktuiþiø Stepas Buišas Vladas Jonaitis4. Saveikiø Bazylis Odminis Felicijonas Lideikis5. Šakynos Jonas Ubavièius Vladas Kundrotas6. Ðelvenø Jonas Greitjanis Zigmas Girdvainis7. Ðiupyliø Kazys Stankaitis Antanas Raubickas8. Valdomø Kazys Lementauskas Vladas Èekanauskas9. Verbûnø Jonas Trumpulis (pakeitë atsistatydinusá Antanas UrmonasPranà Paraþinskà ið Aukðtuoliø k.)80LCVA, f. 412, ap. 5, b. 1740. Duomenis pateikëD. Ðniukas.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 08 2419

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIGruzdþiø apylinkë sovietmeèiuPer pirmàjá sovietmetá (1940–1941) administraciniø pertvarkymø nespëta padaryti.Hitlerinës Vokietijos okupacijos metais (1941–1944) valsèius priklausë sudarytaiOstlando Lietuvos generalinës srities Ðiauliø apygardos Ðiauliø apskrièiai (kreisui),jo ribos nebuvo keièiamos. Taip buvo ir antrojo sovietmeèio pradþioje.Taèiau Gruzdþiø valsèius kartu su Ðiauliø apskritimi buvo panaikintas 1950 m.birþelio 20 d. Lietuvos SSR AT Prezidiumo ásaku „Dël Lietuvos TSR teritorinio-administraciniopadalinimo“ 81 . Iki to laiko vis maþëjanèioje Ðiauliø apskrityje (1949 m.plotas buvo tik 1 993 km 2 ) jau buvo likæ 8 valsèiai 82 . Pagal naujàjá sovietinio tipoteritorijos administraciná suskirstymà Lietuva padalinta á 4 sritis, 87 rajonus ir net2 774 apylinkes. Toks smulkus administraciniø vienetø tinklas buvo bandomas pateisintisocialistinës santvarkos Lietuvoje jaunumu ir netvirtumu, tuo, kad pokariometais buvo reikalingas gausesnis ir stipresnis valdymo ir represinis aparatas, kadsmulkesniame teritoriniame vienete lengviau tvarkytis. Visa tai buvo argumentuojamanoru „pritraukti valdþià arèiau pilieèiø“.Taèiau didelis teritoriniø vienetø susmulkinimas nepasiteisino. Po Stalino mirties,vos tik prasidëjus N. Chruðèiovo „pavasariniam atlydþiui“, imta pertvarkyti irLietuvos administracinis suskirstymas. Pirmiausia 1953 m. geguþës 28 d. buvo panaikintossritys. Vëliau palaipsniui pradëta maþinti rajonø ir apylinkiø skaièius, todëllikusiøjø plotai didëjo. Ðtai Ðiauliø rajonui atiteko didþioji buvusio Kurðënø rajonodalis ir apie ketvirtadalis Þagarës rajono teritorijos 83 .Gruzdþiai po 1950 m. reformos tapo nedidelës apylinkës, kolûkio ir technikumosu mokomuoju ûkiu (vëliau – tarybinio ûkio-technikumo) centru Ðiauliø rajone. Ðiamerajone apylinkiø ið pradþiø buvo net 36. Vëliau jø labai sumaþëjo – 1954 m. likotik 19, 1963 m. – 13, 1989 m. – 10. Iðliko ir Gruzdþiø apylinkë, kurios rytinës irpietvakarinës ribos didele dalimi sutapo su buvusio Gruzdþiø valsèiaus sienomis.Apylinkæ, kurios plotas buvo 186 km 2 , sudarë 41 gyvenvietë 84 (11 lent.). Apylinkëscentru iðliko ir anksèiau Gruzdþiams priklausiusi Ðakyna (56 gyvenvietës). TodëlGruzdþiø apylinkës plotas tapo dukart maþesnis uþ valsèiaus plotà.11 lentelëGruzdþiø ir Ðakynos apylinkiø gyvenvietës 1972 m. duomenimis 85Gruzdþiÿ apylinkë, Apušºliai k., Augùèiai k., Aukðtuõliai k., Bartk¿nai k. (dalis), Bi»þiai k., Buèi¿nai k.,41 gyvenvietë Dãrgaièiai k., Daujõèiai k., Di§ðiai k., Gruzdþia¤ mstl., Gruzdþia¤ vns., Gu»bai k.,Jaune¤kiðkës k., Jokûbãièiai k., Kantminia¤ k., Karvelia¤ k., Laumakia¤ k., Lôgudai k.,Lukošãièiai k., Maldìniai k., Mani¾šiai k., Maþe¤kiai k., Norvaiðiai k., Núomininkai k.,Pauparia¤ k., Povilíškiai k., Raèia¤ k., Raka¹dþiai k., Ratk¿nai k., Raubãièiai k.,Ra÷diðkës k., Sauginia¤ k., Save¤kiai k., Strazda¤ k., Ðëkðèia¤ k., Ðepkãièiai k.,Šiupýliai k., Ši¿rai k., Taurakia¤ k., Va°domai k., Þiógai k.Šakônos apylinkë, Aga¤lës k., Auksuèia¤ k., Ãušgirës k., Balsia¤ k., Bauþa¤ k., Bungia¤ vns., Burbina¤ k.,56 gyvenvietës Èeponia¤ k., Darga÷dþiai k., Dargia¤ k., Daugi¹èiai k., Daugma÷dþiai k., Dìgulës k.,81Lastas V. ir kt. Gruzdþiai, TLE, Vilnius, 1986,t. 2, p. 8.82Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas,Vilnius, 1949, p. 129.83Daugirdas V. Lietuvos teritorinio administraciniosuskirstymo istorinë geografinë analizë (daktarodisertacija), VU, Bendrosios geografijos katedra,1997, p. 81.84Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymoþinynas, parengë Z. Noreika, V. Stravinskas,Vilnius, 1974, t. 1, p. 244, 249–250.85Ten pat.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 08 2420

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAI(tæsinys)Di»þiai k., E¤dukiai k., Ga¤þiðkës k., Gedvýdþiai k., Griìþiðkës k., Jùknai k.,Ke»bediškës k., Ke»galiai vns., Kiauklia¤ k., Kæsmina¤ vns., Kyba»èiai k., Kruglavâ k.,Kušle¤kiai k., Mande¤kiai k., Masia¤ k., Maþãièiai k., Mikãièiai k., Mikolãièiai k.,Mikutaièiai k., Mimaièiai k., Paliìsiai k., Piktâièiai k., Piktu¤þiai k., Príšiškës k.,Raudóndvaris k., Ra÷siðkës k., Riðkãièiai k., Romutãièiai vns., Se°miestis k.,Semìniškës k., Skõbiðkës vns., Ðakôna mstl., Šelvena¤ k., Šìmetiškës vns.,Tautga¤liai I k., Tautga¤liai II k., Tulmina¤ k., Valåkai k., Ve°vieèiai k., Viesgi»dþiai k.,Viliõèiai k., Þar¸nai k., Þvírbliškës1989 m. Gruzdþiø apylinkëje buvo jau tik 34 gyvenvietës (6 kaimai – Apuðëliai,Aukðtuoliai, Lygudai, Maniûðiai, Nuomininkai, Þiogai – buvo priskirti Kuþiÿ apylinkei;trys kaimai – Raudiðkës, Raþai ir Ðiûrai iðbraukti ið gyvenvieèiø registro, 6kaimuose jau nebuvo gyventojø).Po 1959 m. apylinkës kaimuose sparèiai maþëjo gyventojø. Kaip jau minëta,ðeði kaimai buvo priskirti Kuþiø apylinkei, juose 1979 m. gyveno 358 gyventojai. Per30 metø sunyko net didesni kaimai: Vaµdomuose gyventojø skaièius sumaþëjo 2kartus, Di§ðiuose – 3, Lukoðãièiuose – 4, Karveliuosê – 6 kartus, o Povilíškiai, Raka¹dþiaibeveik iðtuðtëjo. Augo tik Gruzdþiai (1959 m. miestelyje gyveno 1 604 gyventojai,1970 m. – 2 079, 1979 m. – 2 315) ir Ðiupyliai (1959 m. – 227 gyventojai,1970 m. – 290, 1979 m. – 332). Devintajame XX a. deðimtmetyje gyventojø pradëjomaþëti ir Gruzdþiuose: 1989 m. jø jau liko 2 025 (12 lent.).12 lentelëGruzdþiø apylinkës gyvenvietës 1959–1989 m. 86Eil. Gyvenvietë ir jos rûðis Gyventojø skaièiusNr.1959 1970 1979 19891. Apušºliai k. 54 282. Augùèiai k. 43 34 11 63. Aukštuõliai k. 85 404. Bartk¿nai k. 10 9 4 (dalis) -5. Bi»þiai k. 86 76 43 326. Buèi¿nai k. 50 65 35 327. Dãrgaièiai k. 143 121 83 628. Daujõèiai k. 97 75 45 129. Di§šiai k. 101 43 30 3110. Gruzdþia¤ mstl. 1 604 2 079 2 315 2 02511. Gruzdþia¤ vns. 23 23 13 612. Gu»bai k. 60 50 9 413. Jaune¤kiðkës k. 27 18 12 1014. Jokûbãièiai k. 74 53 38 -15. Kantminia¤ k. 86 88 42 1516. Karvelia¤ k. 131 102 45 2117. Laumakia¤ k. 22 4 2 -18. Lôgudai k. 142 15219. Lukošãièiai k. 126 128 58 3386Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovës (Visasàjunginiøgyventojø suraðymo 1959–1979 m. duomenys,saugomi Lietuvos Respublikos Statistikos departamente).© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 08 2421

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAI(tæsinys)Eil. Gyvenvietë ir jos rûðis Gyventojø skaièiusNr.1959 1970 1979 198920. Maldìniai k. 16 26 14 921. Mani¾šiai k. 96 7822. Maþe¤kiai k. 92 77 53 1923. Norva¤šiai k. 84 58 44 1524. Núomininkai k. 86 8925. Pauparia¤ k. 40 37 9 –26. Povilíškiai k. 100 77 35 427. Raèia¤ k. 92 88 39 3428. Raka¹dþiai k. 131 58 11 229. Ratk¿nai k. 59 34 18 –30. Raubãièiai k. 35 29 20 531. Ra÷diðkës k. 18 8 – *32. Raþø eiguva 18 5 1 –33. Sauginia¤ k. 83 86 65 4634. Save¤kiai k. 38 81 89 8335. Strazda¤ k. 19 22 24 436. Ðëkðèia¤ k. 11 10 6 437. Šepkãièiai k. 38 61 42 1638. Šiupýliai k. 227 290 332 38439. Ši¿rai k. 9 1 – *40. Taurakia¤ k. 47 25 22 1241. Va°domai k. 118 120 89 6542. Þiógai k. 94 112Iš viso: 4 515 4 660 3 698 2 991Gruzdþiø seniûnija dabarPo 1990 m. Gruzdþiø apylinkë liko þemesnës pakopos savivaldybe su renkamataryba ir virðaièiu. Bræstant Lietuvos teritorinio administracinio suskirstymo reformai,1993 m. spalio 7 d. gruzdieèiai apylinkës taryboje priëmë sprendimà „prašyti Seimo(nors ir ne visiškai buvusioje teritorijoje) atkurti Gruzdþiø valsèiø“. Ðiam sprendimuipritarë ir Ðakynos bei dalies Kuþiø seniûnijos gyventojø 87 . Taèiau valsèiaus savivaldybënebuvo sukurta, nes pirmajame reformos etape savivaldybëmis tapo tik buvæsovietø laikais sudaryti rajonai ir rajono administracinio vieneto statusà turëjæ didiejiLietuvos miestai.1995 m. pagal Lietuvos teritorijos administraciniø vienetø ir jø ribø ástatymàapylinkiø savivalda panaikinta, apylinkës tapo seniûnijomis su rajono savivaldybësskiriamu seniûnu 88 . Gruzdþiø seniûnijosribos sutapo su apylinkës ribomis irplotas liko toks pat – 186 km 2 (deðimtadalisÐiauliø rajono savivaldybës ploto).Anksèiau Kuþiø apylinkei priskirti5 kaimai (Apuðëliai, Aukðtuoliai, Lygudai,Maniûðiai, Þiogai) po 1990 m. buvogràþinti Gruzdþiams. Nuomininkø kaimaspanaikintas, nes jame nebelikogyventojø.* AT Prezidiumo ásaku 1986 m. spalio 20 d. (Nr. XI-1160) Gruzdþiø apylinkëje panaikinti Raudiðkiø irÐiûrø kaimai, nes juose neliko gyventojø. Anksèiaubuvo panaikintas Raþø kaimas. Ðakynos apylinkëjepanaikintas Gedaièiø kaimas ir Milvydiðkiøvns. (Lietuvos TSR administracinio-teritoriniosuskirstymo þinynas, Vilnius, 1976, d. 2, p. 383.)87Dundulis J. Gruzdþiai, Gruzdþiai, Vilnius, 1999,p. 8–20.88Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniø vienetøir jø ribø ástatymas, 1994 liepos 19, Nr. I-558, Valstybës þinios, 1994, Nr. 60.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 08 2422

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIArtëjant antrajam reformos etapui, 1999 m. Valdymo reformø ir savivaldybiøreikalø ministerijai vël buvo pateikta apie 2 tûkst. Gruzdþiø savivaldybës ákûrimàpalaikanèiø vietos gyventojø paraðø, ákurta iniciatyvinë grupë savivaldybei atkurti.Ðiuo klausimu gruzdieèiai iðsakë savo nuomonæ ne vienà kartà, kreipësi á LietuvosSeimà, Vyriausybæ, kitas institucijas. Siûloma savivaldybë, vietos gyventojø manymu,turëjo apimti beveik 385 km 2 su 6–7 tûkst. gyventojø.Nors Lietuvos naujø savivaldybiø steigimo programos antrajame etape Gruzdþiøsavivaldybës steigimas nebuvo numatytas, Ministerija vietos gyventojø iniciatyvaipritarë ir pasiûlë Vyriausybei ákurti Kurðënø ir Gruzdþiø savivaldybes 89 . Ástrigussavivaldybiø tinklo reformai, Gruzdþiø savivaldybë taip ir nebuvo ásteigta.Seniûnijoje ir toliau maþëja gyventojø. Lietuvos gyventojø suraðymas parodë,kad 2001 m. Gruzdþiø seniûnijoje liko maþiau kaip 3 tûkst. gyventojø (13 lent.). Ið2 966 seniûnijos gyventojø 1 385 yra vyrai (46,7%), 1 581 – moterys (53,3%). Gyventojøsudëtis pagal amþiø rodo vis didëjantá senëjimà – pensinio amþiaus gyventojai jausudaro 22,3%. Darbingo amþiaus þmoniø yra 53,4%, vaikø iki 15 m. – 24,3% 90 .Be Gruzdþiø miestelio, kuriame gyventojø skaièius sumaþëjo iki 1 747 (sutelkta59% seniûnijos gyventojø), seniûnijoje beliko tik dvi didesnës gyvenvietës – Ðiupyliai(395 gyv.) ir Þiogai (148 gyv.). Dauguma iš 40 gyvenvieèiø labai smulkios ir darmaþëja. Jau dabar 8 kaimuose þmoniø neliko, o 9 kaimuose gyvena 10 ir maþiaugyventojø (13 lent.). Tiesa, pastaruoju metu pastebimas ðioks toks jø prieaugis.13 lentelëGruzdþiø seniûnijos gyvenvietës ir gyventojai 2001 metais 91Eil. Gyvenvietë, jos rûðis Gyventojø skaièiusNr.2001 m. 2005 m.1. Auguèiai k. 10 92. Apuðëliai k. 14 213. Aukštrakiai k. – –4. Aukštuoliai k. 5 25. Bartkûnai k. (dalis) – –6. Birþiai k. 23 267. Buèiûnai k. 32 298. Dargaièiai k. 46579. Daujoèiai k. 11 1210. Dimšiai k. 27 2311. Gruzdþiai mstl. 1 747 1 78112. Gruzdþiai vs. 7 1113. Gurbai k. 8 1214. Jauneikiðkës k. 6615. Jokûbaièiai k. – –16. Kantminiai k. 13 2517. Karveliai k. 31 1418. Laumakiai k. – –19. Lygudai k. 767520. Lukoðaièiai k. 45 5189Dundulis J. Gruzdþiai, Gruzdþiai, Vilnius, 1999,p. 8–20.90Ðiauliø apskrities kaimo gyvenamosios vietovësir jø gyventojai, Lietuvos gyventojø ir bûstø suraðymas2001, Vilnius, 2003, p. 92, 95–96; Gruzdþiøseniûnijos 2005 10 25 duomenys.91Ten pat.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 08 2423

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAI(tæsinys)Eil. Gyvenvietë, jos rûðis Gyventojø skaièiusNr.2001 m. 2005 m.21. Maldeniai k. 9 1422. Maniûðiai k. 19 2123. Maþeikiai k. 161924. Norvaišiai k. 14 1325. Nuomininkai – 426. Paupariai k. – –27. Poviliškiai k. 8 528. Raèiai k. 45 5729. Rakandþiai k. 1 130. Ratkûnai k. – –31. Raubaièiai k. – –32. Raþø eiguva k. – –33. Sauginiai k. 465034. Saveikiai k. 73 7335. Strazdai k. 12 936. Ðëkðèiai k. 3 237. Ðepkaièiai k. 7 1338. Šiupyliai k. 395 45039. Taurakiai k. 2 1040. Valdomai k. 67 6741 Þiogai k. 148 41Iš viso: 2 966 3 188Lietuvos etninës kultûros globos taryba 2003 m. Gruzdþiø ir Ðakynos seniûnijaspriskyrë Þemaitijos etnografiniam regionui 92 , taèiau jos atsidûrë paèiame ðioregiono pakraðtyje. Vis dëlto gruzdieèiai savo etnine kultûra yra artimesni Rudíškiøir Meðkùièiø seniûnijø kaimynams, negu kurðëniðkiams ir papilënams.Gyventojø tautinës ir religinës sudëties poþiûriu Gruzdþiø seniûnija yra ganahomogeniðka. Joje gyvena beveik vien lietuviai, yra ðiek tiek rusø (19) ir kitø tautybiø(12) gyventojø. Tikinèiøjø aiðkià daugumà sudaro katalikai, kitø tikybø atstovø – 30(14 lent.).14 lentelëGruzdþiø seniûnijos gyventojø tautinë ir religinë sudëtis 2001 m. 93Tautybë Gyventojø sk. % Religija Gyventojø sk. %Lietuviai 2 931 98,82 Romos katalikai 2 514 84,76Rusai 19 0,64 Staèiatikiai 5 0,17Lenkai 4 0,14 Ev. liuteronai 5 0,17Ukrainieèiai 3 0,10 Sentikiai 3 0,10Kitos tautybës 5 0,17 Kitos tikybos 17 0,57Nenurodë 4 0,13 Jokiai tikybai nepriklausantys 341 11,50Nenurodë 81 2,73Iš viso: 2 966 100,00 Iš viso: 2 966 100,0092Etninës kultûros globos taryba. Lietuvos etnografiniairegionai [þemëlapis], 2003, http://www3.lrs.lt/owa-in/owarepl/inter/owa/U0123191.jpg.93Autoriaus savarankiškas tyrimas.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 08 2424

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIIšvados1. Gruzdþiø kraðtui iðkilti ir plëtotis daug lëmë 1557 m. èia ákurtas dvaras,taèiau tik nuo 1649 m. vidurio Gruzdþiai tapo vietinës reikðmës ûkiniu administraciniucentru Ðiauliø ekonomijoje, nuo 1842 m. – parapijos centru, o nuo XIX a.antrosios pusës – valsèiaus centru. Tokios vëlyvos administracinës reikðmës susiformavimàlëmë periferinë geografinë padëtis, sudëtinga kraðto istorinë raida, svarbesniøir didesniø gyvenvieèiø (pirmiausia Ðiauliø) kaimynystë, kurios savo ekonominiu iradministraciniu potencialu uþgoþë netoli esanèius miestelius. Nors XVIII a. antrojojepusëje Gruzdþiai buvo vienu ið svarbiausiø karaliðkosios Ðiauliø ekonomijos administraciniøcentrø ir dvarø, augti Gruzdþiams ir jø administraciniam potencialuitrukdë ir kitø reikðmingesniø gyvenvieèiø – Þagarës, Joniðkio, Kurðënø – apsuptis.2. Iki XIX a. pabaigos gyventojø skaièius Gruzdþiuose ir jo apylinkëse augolëtai, tai sumaþëdavo, tai padidëdavo. Tam trukdë XVIII a. bendroji Lietuvos ir Lenkijosvalstybës ûkinë krizë, karai, badas, maras, ekonomijos administratoriaus A. Tyzenhauzomiesteliø augimo neskatinimas. XIX a. viduryje Gruzdþiai pradëjo atsigauti.Po baudþiavos panaikinimo 1863 m. ákurtas Gruzdþiø valsèius buvo didþiausiasÐiauliø apskrityje (ujezde). Ilgainiui Gruzdþiai tapo vienu didþiausiø Ðiauliø apskritiesmiesteliø. Kaizerinës Vokietijos okupacijos metu daug jo teritorijø atiteko sukurtiemsMeðkuièiø, Ðakynos, taip pat Kurðënø ir Joniðkio valsèiams.3. 1918 m. atkûrus Lietuvos valstybingumà, Gruzdþiø valsèius, atgavæs savovaldytas þemes ir ágijæs naujø ið naikinamø Kuþiø ir Ðakynos valsèiø, vël tapodidþiausias Ðiauliø apskrityje, net vienas didþiausiø Lietuvoje (424 km 2 ), taèiau buvobeveik dvigubai maþesnis negu iki Pirmojo pasaulinio karo. Vëliau valsèiaus plotasdar kartà sumaþëjo ir 1934 m. jis buvo tik 389 km 2 . Iki 1932 m. valsèiø sudarë 15seniûnijø, vëliau seniûnijø tinklas keitësi ir jø liko tik 9.4. 1923 m. Gruzdþiø valsèiuje gyveno 10 827 gyventojai, taèiau jø tankumasnebuvo itin didelis (25,5 gyv./1 km 2 ) ir gerokai atsiliko nuo Lietuvos vidurkio (38,3 gyv./km 2 ). Valsèiuje buvo 119 gyvenvieèiø (2 miesteliai – Gruzdþiai ir Šakyna, 2 baþnytkaimiai– Rudiðkiai ir Ðiupyliai, 2 dvarai, 15 palivarkø, 75 kaimai, 23 viensëdþiai).Dauguma valsèiaus gyvenvieèiø buvo smulkios (vidutinis dydis – 91 gyventojas).Stambesniø kaimø (su 200–300 gyventojø) buvo nedaug – 9 (Burbinai, Dargaièiai,Gruzdþiø dvaras, Karveliai, Lygudai, Lukoðaièiai, Povilaièiai, Rudiðkiai, Ðiupyliai).Ðakynos miestelyje gyveno 340 gyventojø, Gruzdþiuose – 1 124. Ðeimos valsèiujebuvo gana didelës, vidutiniðkai vienoje – 5 asmenys. Daugiau kaip ketvirtadalyjeðeimø buvo 7 ir daugiau asmenø. Taèiau dël emigracijos ir santykinai nedidelionatûralaus prieaugio gyventojø skaièius valsèiuje maþai augo. Beveik 94% valsèiausgyventojø buvo lietuviai. Ðiek tiek kitatauèiø, iðskyrus latvius, gyveno tik Gruzdþiuose.Gausiausios tautinës maþumos valsèiuje buvo latviai (beveik 4%) ir þydai (1%).5. Pirmojo sovietmeèio, Antrojo pasaulinio karo metais ir antrojo sovietmeèiopradþioje valsèiaus ribos nebuvo keièiamos. Kartu su Ðiauliø apskritimi Gruzdþiøvalsèius buvo panaikintas 1950 m. birþelio 20 d. Pagal naujàjá sovietinio tipo teritorijosadministraciná suskirstymà Gruzdþiai po 1950 m. reformos tapo tik nedidelësapylinkës centru Ðiauliø rajone. Ilgainiui, daugiau kaip 3 kartus rajone sumaþëjusapylinkiø skaièiui, Gruzdþiø apylinkë iðliko (plotas 186 km 2 ). Tai rodo Gruzdþiø,kaip lokalinio centro, statuso reikðmæ. Apylinkës rytinës ir vakarinës ribos didele© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 08 2425

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIdalimi sutapo su tarpukarinio Gruzdþiø valsèiaus ribomis, nors apylinkës plotasbuvo 2 kartus maþesnis uþ valsèiaus plotà. 1989 m. Gruzdþiø apylinkëje buvo tik34 gyvenvietës, 6 ið jø – be gyventojø. Per paskutiniuosius 30 sovietø okupacijos metøsunyko net kai kurie didesni kaimai. Ðtai Valdomuose gyventojø skaièius sumaþëjo2 kartus, Dimðiuose – 3, Lukoðaièiuose – 4, Karveliuose – 6 kartus, o Poviliškiai,Rakandþiai beveik visai iðtuðtëjo. Kurá laikà augo tik Gruzdþiai ir Ðiupyliai, o XX a.pabaigoje gyventojø pradëjo maþëti ir Gruzdþiø miestelyje.6. Po 1990 m., bræstant ir vykstant Lietuvos teritorinio administracinio suskirstymoreformai, gruzdieèiai siûlë atkurti Gruzdþiø valsèiø beveik buvusio tarpukariovalsèiaus ribose, taèiau, ástrigus savivaldybiø tinklo reformai, ði savivaldybë nebuvosukurta. 1995 m. ákurtos Gruzdþiø seniûnijos ribos ið esmës sutapo su sovietinësapylinkës ribomis (plotas liko toks pat – 186 km 2 ). Seniûnijoje ir toliau maþëja gyventojø,vis didëja gyventojø senëjimas, nors esama ir ðiokiø tokiø atsigavimo poþymiø.2005 m. Gruzdþiø seniûnijoje buvo 3 188 gyventojai (2001 m. – 2 966), ið jøGruzdþiuose 1 787 (2001 m. – 1 747), Šiupyliuose – 450 (2001 m. – 395), Þioguose –158 (2001 m. – 148).Straipsnio rankraðtis gautas 2005 12 06, serijos „Lietuvos valsèiai“Mokslo darbø komisijos ávertintas 2008 05 19, skelbti parengtas2009 08 21.Straipsnis numatomas spausdinti „Lietuvos valsèiø“ serijos monografijoje„Gruzdþiai“, I dalis (vyr. redaktorius ir sudarytojas Damijonas Ðniukas).Straipsnio kalbos redaktorius Albinas Masaitis, korektorë Rasa Kaðëtienë,anglø k. redaktorius, vertëjas Aloyzas Pranas Knabikas.Straipsnio priedai, skelbiami atskirai (tam skirtuose leidinio skyriuose):1. Straipsnio santrauka anglø kalba.2. Þinios apie autoriø.© Skelbiant ar bet kokiu bûdu panaudojant bet kurá svetainës www.llt.lt tekstà ar jo dalá kartu su juoprivaloma skelbti interneto svetainës „Lietuvos lokaliniai tyrimai. www.llt.lt“ visà nesutrumpintàpavadinimà, straipsnio autoriø, straipsnio pavadinimà, „Lietuvos valsèiø“ serijos ir monografijos,kuriai straipsnis paraðytas, pavadinimus bei straipsnio paskelbimo svetainëje www.llt.lt datà.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 08 2426