Untitled - Lietuvos kariuomenė - Krašto apsaugos ministerija

Dr. J. Basanavičius apie Karo muziejųKaro muziejaus uždavinį, rems jį ne vien formaliai, bet žiūrėdami į jį kaip bendrąkuriamą paminklą, kurį persiskiriant su tarnyba, o vėliau su gyvenimu, tekspalikti būsimai Lietuvai.“ 6 Tęsdamas aprašymą apie muziejaus ir sodelio kūrimoistoriją, dr. J. Basanavičius stabteli ties tomis iniciatyvomis, kurias rodė gen. ltn.V. Nagevičius. Karo muziejaus organizatorius pasiūlė, kad Laisvės varpas turėtųskambėti tik šiais keturiais išskirtiniais atvejais: „1) politinės reikšmės: nepriklausomybėspaskelbimas Vilniaus konferencijoje, steigiamojo Seimo atidarymoir panašiais atvejais; 2) karo istorijos svarbiausi momentai: mūšis ties Žalgiriu,Širvintais, Kalkūnais ir t. t.; 3) kultūros kovoje: spaudos atgavimas, pirmosiosmokyklos, universiteto ir kt. įsteigimas; 4) socialinės ir ekonominės svarbos:paliuosavimas nuo baudžiavos, žemės reformos paskelbimas, Darbo žmoniųšventė.“ 7 Nepamiršo daktaras paminėti ir svarbaus fakto apie Kauno Vienybėsaikštės pavadinimo atsiradimą. 1922 m. vasario 6 d. kariuomenės dalių delegatųsuvažiavimo nutarimu „prie pat muziejaus aikštės, per kurią eina Donelaičio gatvė,pirmiau vadinusis „arklių rinka“ (...) pavadinta „Vienybės aikštė“ ir Kaunomiesto Tarybos to paties vasario 15 d. posėdyje patvirtinta“ 8 . Rašydamas apieKaro muziejų ir sodelį, autorius negalėjo nepaminėti jo garbei pastatyto paminklo.Už tai jis buvo dėkingas visiems aukotojams ir dail. J. Zikarui, kurie sumanėpastatyti paminklą iš tūtelių nuo šovinių, paleistų į Lietuvos priešus, ir akmens,kuris skyrė Didžiąją ir Mažąją Lietuvą.Įvertindamas ir palaikydamas muziejaus organizatoriaus sumanymą dėlLaisvės statulos pastatymo sodelyje, dr. J. Basanavičius rašė: „Sumanymas labaipatinkąs daugeliui karininkų, su kuriais tekę kalbėti, kad ta stovyla, kuri nūnailiedinama Berlyne, taptų ne kur kitur statyta, bet būtinai to pat sodelio centre, kuršiandien stovi artilerijos geležinis bokštelis. Ant paminklo bazės, josios pryšakyj,esą manoma įtaisyti iš žalvario bareljefas su žinomu dail. Zikaro mirštančio sušautuvu rankoje kareivio atvaizdu, o iš trijų kitų bazės šonų, projektuojama iškaltidatos ir vietų vardai, kur lietuvių ginklas, Lietuvai besikeliant, su pasisekimuatrėmė priešų puolimą. Tokio paminklo šioje vietoje pastatymas, mano nuomone,būtų tiksliausias ir tinkamiausias ir tam tikrais momentais dar labiau keltųgalingą ūpą, kuris čia susidaro besirenkančiose miniose.“ 9 Per 1924 m. septynismėnesius muziejų aplankė apie 90 000 žmonių 10 . Muziejus, dr. J. Basanavičiausnuomone, organizuojamas ir panaudojamas kaip patriotizmo mokykla ir jo vardas6Dr. J. Basanavičius. Iš Karo Muziejaus istorijos // Lietuva, 1924 m. spalio 18 d., Nr. 236.7Ten pat.8Ten pat // Lietuva, 1924 m. spalio 20 d., Nr. 237.9Ten pat.10Dr. J. Basanavičius. Iš Karo Muziejaus istorijos // 1924 m. spalio 21 d., Nr. 238.7