Untitled - Lietuvos kariuomenė - Krašto apsaugos ministerija

Vienos uniformos istorijaArvydas PociūnasAtrodo, tik vakar kūrėsi Krašto apsaugos departamentas, Krašto apsaugosministerija, Lietuvos ginkluotosios pajėgos. Daug kas jau ir pamiršo, kaip visatai vyko. Šio proceso aktyvus dalyvis buvo ir ką tik savo pavadinimą susigrąžinęsVytauto Didžiojo karo muziejus, tuo metu buvęs Kultūros ministerijos žinioje.Daugelis muziejaus darbuotojų buvo netarnavę kariuomenėje, jų supratimas apiekarybos istoriją buvo menkas, tačiau noras padėti besikuriančiai krašto apsaugossistemai su kaupu kompensavo žinių trūkumą. Jie patys mokėsi ir savo žiniasstengėsi perduoti krašto apsaugos sistemos darbuotojams, kuriems labai trūkoinformacijos apie Lietuvos kariuomenės terminologiją, statutus, istorinio tęstinumotradicijas, ceremonialus, uniformas ir t. t.Šiame straipsnyje papasakosime istoriją daikto, kuris, jau būdamas eksponatas,dar kartą pasitarnavo valstybei. 1967 m. gruodžio 27 d. aktu Nr. 2983buvęs tarpukario kariuomenės karininkas Stasys Grinevičius perdavė muziejui1934 metų modelio majoro milinę, uniforminį švarką, kelnes, kepurę, perpetę.Visi šie daiktai buvo pažymėti numeriu E–2432/1–5. Kas buvo šis žmogus, sovietinėsokupacijos metais nepabūgęs ir išsaugojęs savo uniformą? Stasys Grinevičiusgimė 1893-iaisiais, baigė praporščikų mokyklą, dalyvavo Didžiajame kare (nuo1915 iki 1917 metų). 1920-aisiais buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę,paskirtas ūkio kuopos vadu. 1920 metais – kapitonas. 1922 metais perkeltasį Kariuomenės intendantūrą, buvo Šiaulių, Panevėžio duonos kepyklų, Utenoslauko karinio sandėlio viršininkas. 1932 metais – majoras. 1933-iaisiais baigėVytauto Didžiojo karininkų kursų Administracijos skyrių, paskirtas Centriniomaisto sandėlio viršininku. 1940 metais išleistas į atsargą. (Pagal leidinį: Lietuvoskariuomenės karininkai, V., 2003, t. 3, p. 224.)1993 m. liepos 28 d. į Vytauto Didžiojo karo muziejų atvyko Lenkijostelevizijos filmų ir teatro instituto rektoriaus pavaduotojas Janas Rutkievičius, okartu su juo – ir vienas žymiausių to meto Lenkijos fotografų Lechas Aleksandrovičius.Tuo metu jie bendradarbiavo su pasaulyje gerai žinomo Prancūzijojeleidžiamo karo istorijos žurnalo „Millitaria“ redakcija. Pagrindinis lenkų atvykimotikslas buvo surinkti kuo daugiau istorinės medžiagos apie tarpukario Lietuvoskariuomenės uniformas ir pateikti ją tuo besidominčiai visuomenei Europoje, opradėjus žurnalą leisti anglų kalba – ir visame pasaulyje.Liepos 28–30 dienomis sukomplektavome muziejaus fonduose esančiasuniformas ir su skyriaus bendradarbiu istoriku, dabar doc. dr. Jonu Vaičenoniu78