Untitled - Lietuvos kariuomenė - Krašto apsaugos ministerija

Karabinas „Mauser 98AZ“ir kad raiteliui nekeltų nepatogumų kur nors kliūdama, taip pat buvo nulenktažemyn. Karabinas buvo su naujovišku taikikliu lenktu pagrindu.Karabinas „Mauser 98AZ“ visų pirma buvo kavalerijos, pėsčiosios artilerijos,pionierių ir techninių dalinių ginklas, tačiau Pirmojo pasaulinio karo metaisįvykę strategijos ir taktikos pokyčiai paskatino juo apginkluoti ir dalį pėstininkų.Sumažėjo dideliu nuotoliu šaudančių ilgų pėstininkų šautuvų ir padidėjo trumpesniųginklų poreikis. Tranšėjose karabiną naudoti buvo patogiau. 1898 m. modeliošautuvas turėjo didelį, sudėtingą taikiklį „Lange-Visier“, kurio atstumo skalėsžemiausia padala buvo 400 m. Pozicinio karo sąlygomis susišaudymo atstumaitapo gerokai mažesni nei anksčiau, todėl daugelyje kovinių situacijų „Lange-Visier“ buvo nepraktiškas. Karabino „98AZ“ taikiklio atstumų skalė prasidėjonuo 300 m, todėl kovai apkasuose labiau tiko. Tranšėjos buvo 2–3 m gylio ir nedaugiau nei 2 m pločio. Norint sumažinti priešo artilerijos ugnies efektyvumą irapsaugoti tranšėjoje esančius karius nuo kuriame nors tranšėjos krašte pastatytopriešo kulkosvaidžio, buvo kasamos nebe ilgų ištisinių linijų pavidalo, bet į neilgesnėmis kaip 10 m atkarpomis padalytos tranšėjos. Tiek puolimo, tiek kartaisgynybos atveju kovojant tokiose ribotose erdvėse sumenko esminiai pėstininkųšautuvo ir iškilo karabino privalumai, tad tarp Vokietijos kariuomenės pėstininkųpaplito patogus ir geras balistines savybes turintis „Mauser 98AZ“. Juo buvoapginkluoti ir šturmo padalinių kariai – smogiamoji sąjungininkų pozicijasšturmuojančių vokiečių pėstininkų dalis, kuriai ypač reikėjo efektyvių ir draugepatogių, greitai judėti netrukdančių, kovai tranšėjose tinkančių ginklų 2 .Karabinas „Mauser 98AZ“ buvo gaminamas visą Pirmojo pasauliniokaro laikotarpį ir jam pasibaigus. Iki 1918 m. buvo pagaminta daugiau nei pusantromilijono šių karabinų. Pagal pagamintų vienetų kiekį karabinas „98AZ“nusileido tik 1898 m. modelio šautuvui, tačiau pagal populiarumą pirmavo tarpfronte, tranšėjinėse kovose, dalyvavusių karių. Karo metu pagrindiniai ginklųgamybos centrai nepajėgdavo pagaminti kariuomenei būtino karabinų kiekio,todėl gamybą teko pradėti ir kitose, taip pat ir civilinėse gamyklose. Tarpukariugamybą tęsė Berlyno „Mauser“ įmonė (ankstesnis pavadinimas DWM – DeutscheWaffen- und Munitionsfabriken), taip pat „Heanel“, „Simson“ ir „V. C. Schilling“gamyklos Zulyje (Suhl), „Waffenwerke Oberspree Kornbusch“ (dukterinė DWM2Sąjungininkų pozicijas puldavusių pėstininkų dalinių smaigalys buvo sudarytas iš grupių, kuriosšturmuodavo priešo pozicijas pagal naują taktiką. Grupės, sudarytos iš automatiniais ginklais,šautuvais ar karabinais (vėliau ir minosvaidžiais) ginkluotų jaunų, gerai parengtų ir kare patyrusiųkarių, turėdavo surasti silpnąsias sąjungininkų gynybos vietas. Joms iš paskos judančios šturmokuopos, kurių sudėtyje buvo liepsnosvaidžiais ginkluotos komandos, turėdavo tas vietas pralaužti,o paskui jas žengiantys šturmo batalionai – savo ugnimi paremti priešakinius padalinius. Naikintipavienius pasipriešinimo židinius turėjo paskui šturmo pajėgas judėję kariai.71