Untitled - Lietuvos kariuomenė - Krašto apsaugos ministerija

Dagtiniai ir ratukiniai šautuvaiMedžioklėNemažai seniausiųjų šautuvų, saugomų muziejuje, skirti medžioklei.Šaunamieji ginklai buvo tobulinami ne tik kariniais tikslais (pakeitė kovinętaktiką). Jie turėjo ir ekonominę bei politinę, net kultūrinę reikšmę.Iki žemdirbystės ir gyvulininkystės paplitimo (V–VIII a.) medžioklėbuvo vienas svarbiausių pragyvenimo šaltinių. Senovėje būdavo medžiojamanaudojant šaltuosius ginklus (ietis, lankus, arbaletus, svaidykles ir pan.), taip patnaudojant medžioklinius šunis ir paukščius (sakalus, vanagus, erelius). Rankiniaiparakiniai šaunamieji ginklai, atsiradę XIV a. viduryje Europoje, buvo dagtiniai.Jie pasižymėjo palyginti didele šūvio jėga, tačiau, būdami netobuli, negalėjoplačiau paplisti.Pirmieji rankiniai parakiniai ginklai turėjo daug trūkumų: šaudė netaikliaiir netoli – apie 50 metrų, neiššaudavo, užsikirsdavo, ypač esant drėgnam oruiir krituliams, nes buvo sunku išsaugoti degantį dagtį, kuriuo būdavo uždegamasužtaisas. XV a. jais buvo ginkluota tik nežymi kariuomenės dalis, daugiausiapėstininkai. XVI a. pradžioje išrasta ratukinė spyna, amžiaus pabaigoje atsiradotitnaginis skiltuvas. Šią raidą patyrė ir medžiokliniai šautuvai. Medžiokliniaišautuvai dar buvo skirstomi į lygiavamzdžius, graižtvinius ir mišriuosius, vienavamzdžiusir daugiavamzdžius. Vienavamzdžių neatlaužiamųjų medžiokliniųšautuvų spyna buvo panaši į karinių šautuvų spyną.Platus šaunamojo ginklo panaudojimas medžioklėje prasideda tik XVI a.antrojoje pusėje. Svarbu tai, kad atsiranda taiklesni graižtviniai šautuvai, tobulinamalygiavamzdžio šautuvo konstrukcija. Šautuvai su ratukinėmis spynomisbuvo brangesni, bet patikimesni, taiklesni, taigi garantavo sėkmingą medžioklę.Pirmiausia juos naudojo turtingi didikai.Yra žinoma daugybė istorijų apie valdovų ir žymių didikų medžioklėspomėgius. Pavyzdžiui, imperatorius Maksimilijonas I, Bavarijos elektorius, žavėjosiartilerija ir rankiniais šaunamaisiais ginklais, bet nepritarė jų naudojimui medžioklėje.Pats jis medžiojo arbaletu ir stengėsi įvesti griežtus apribojimus „velnioginklams“ (nors kariuomenei surinko daugybę asmeninių šaunamųjų ginklų).1546 m. Anglijoje išleistas įsakymas, draudęs šaunamuosius ginklus naudotitaikos metu. Džentelmenai buvo linkę „praktikuotis su lankais, kas daugsveikiau ir verčia daugiau mankštintis“. Naudoti ginklus buvo galima tik pagallicenciją.XVI a. viduryje Italijoje buvo skundžiamasi, kad medžiotojai su šautuvaisišgąsdino ir išvaikė laukinius žvėris. Nepaisant įstatyminių aktų, proklamacijų,55