Untitled - Lietuvos kariuomenė - Krašto apsaugos ministerija

Dagtiniai ir ratukiniai šautuvai1605 m. rugsėjo 27 d. Švedijos kariuomenės mūšyje su Lietuvos kariuomenebei negausiais Kuršo daliniais ties Kircholmu matyti du dagtinių šautuvųpritaikymo, jų ugnies organizavimo būdai. Flamandų tapytojo Piterio Snajerso(Pieter Snayers) (1592–1666) 32 nutapytame mūšio paveiksle matyti pagal olandiškąjątaktiką veikiantys Švedijos kariuomenės pėstininkai, kurių dviem linijomisišdėstytų batalionų pagrindą sudaro centre išrikiuoti pikinieriai ir juos supantysmuškietininkai, naudojantys sunkiąsias forketėmis paremtas muškietas. Karolio IXkavalerijos eskadronai sudarė dvi atskiras už pirmosios ir antrosios pėstininkųlinijų išrikiuotas linijas. Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus(1561–1621) 33 kariuomenės pėstininkų vėliavos, išrikiuotos tarpuose tarp kavalerijosvėliavų, sudarytos iš šaulių, ginkluotų lengvesniais šautuvais, panašiais įdagtines arkebuzas. Kircholmo laukuose nepasiteisino Karolio IX muškietininkųkontrmaršas – dideliu greičiu puolančios LDK kavalerijos atmušti nepavyko. Tuotarpu negausūs Chodkevičiaus pėstininkai, priartėję prie priešininko rikiuotės permažą atstumą, savo ginklų ugnimi palaikė puolančius kavaleristus. Galima darytiprielaidą, kad ryškų įspūdį priešininkui padariusi LDK kariuomenės kavalerijos irpėstininkų šaulių sąveika tapo pavyzdžiu, kuriuo remdamasis Gustavas II Adolfasvėliau sukūrė savąjį kavalerijos palaikymo muškietų ugnimi variantą (prieš švedųkavalerijos puolimą priešo eiles apšaudydavo šiam tikslui atsiųsti bei intervaluosetarp kavalerijos eskadronų išrikiuoti muškietinkai). Vengrų haidukų pavyzdžiuorganizuoti vadinamieji lenkiškieji pėstininkai buvo komplektuojami iš vietiniųLDK gyventojų. Jie sudarė negausią, tačiau svarbią Lietuvos kariuomenės dalįir kituose XVII a. karuose. Buvo ginkluoti muškietomis ir lengvesniais, vadinamaisiais„rusznicy“ dagtiniais šautuvais. Mūšyje šie pėstininkai išsirikiuodavodevyniomis ar dešimčia eilių: pirmojoje eilėje stovėdavo alebardomis ginkluotidešimtininkai, toliau šauliai, šaudydavę eilėmis: iššovę pirmosios eilės šauliaipriklaupdavo, tada virš jų galvų salvę paleisdavo antrosios eilės šauliai, vėliautrečiosios ir t. t. 1632 m. Lenkiją ir Lietuvą pradėjęs valdyti Vladislovas Vaza(1595–1648) reformavo kariuomenę įsteigdamas vadinamąjį Svetimšalių autoramentą.XVII a. 4-ajame dešimtmetyje Lietuvos kariuomenėje buvo organizuotivadinamosios vokiškosios organizacijos pėstininkų daliniai, kurių muškietininkaibuvo ginkluoti daugiausia kaimyniniuose kraštuose gaminamomis muškietomis.Mūšyje vokiškieji pėstininkai veikdavo pagal olandų ir švedų sukurtą taktiką.Valdovas stengėsi aprūpinti Lenkijos ir Lietuvos pajėgas naujais rankiniaisšaunamaisiais ginklais. Lietuvai muškietos buvo perkamos Gdanske, Torunėje,Mintaujoje, o XVII a. antroje pusėje – ir Prūsijos kunigaikštystėje, Karaliaučiuje.32Kai kur mirties data laikomi 1667 m.33Kai kur gimimo data laikomi 1560 m.51