Untitled - Lietuvos kariuomenė - Krašto apsaugos ministerija

Dagtiniai ir ratukiniai šautuvaiMuškietonas ratukine spyna. Žiočių kalibras – 47,7 mm (plotis) ir 28,3 mm (aukštis).Vokietija, XVI a. pabaiga–XVII a. pradžia. Vamzdis pagamintas XVIII a.įgijęs prancūziškąją buožę, šis naudojimui raitomis skirtas ginklas pradėtasvadinti karabinu.XVII a. buvo naudojamas ir kitas trumpavamzdis šautuvas ratukine (vėliautitnagine) spyna, vadinamasis muškietonas (angl. blunderbuss, lenk. gardłacz,szturmak, rus. мушкетон). Išskirtinis šio šautuvo bruožas buvo plačios vamzdžiožiotys, palengvinančios užtaisymą. Šį ginklą buvo galima užtaisyti daugiau neiviena kulka, tad, priklausomai nuo kalibro ir kulkų dydžio, juo buvo galimaiššauti kelias arba keliolika kulkų vienu metu. Plačios žiotys kulkas paskleisdavo.Muškietonai buvo efektyvūs, grėsmingi ginklai, skirti šaudyti mažu atstumu, ypačtinkami abordažui ir savigynai.XVII a. pirmojoje pusėje ieškant būdų mūšyje kuo efektyviau panaudotidabar jau ypatingai svarbius rankinius šaunamuosius ginklus, keitėsi taktika. Taibuvo laikotarpis, kuomet vykę karai paskatino tiek bendrąją karybos, tiek visos ginkluotėsraidą. Pagrindinis XVII a. Europos karinis konfliktas buvo 1618–1648 m.vykęs Trisdešimtmetis karas, kuriame galima lengvai įžvelgti karo istorikų dažnaiakcentuojamą dviejų skirtingų taktinių doktrinų susidūrimą ir jų praktinį pritaikymąmūšio lauke. Geriausiai tai matoma rankinius šaunamuosius ginklus naudojusiospėstijos atveju. Vieno modelio esmė buvo senosios ispanų tercijų sistemos tąsa irtobulinimas, kuris matomas Šventosios Romos imperijos kariuomenės vadų JohanoČeklo fon Tilio (1559–1632) ir Albrechto fon Valenšteino (1583–1634) karinėjeveikloje, kito – olandų karinių reformų sukurta ir Švedijos karaliaus Gustavo IIAdolfo (1594–1632) 31 išvystyta naujoji pėstininkų kovinė taktika.Katalikų lygos pajėgų organizacija ir kovos būdas buvo konservatyvūs.Kaip ir anksčiau, į mūšį stodavo didžiulės tercijos – maždaug po 2500 pėstininkų,kurių pusę sudarydavo pikinieriai, o kitą – muškietininkai. XVII a. pradžiojeŠvedijos karaliaus Karolio IX (1550–1611) bandymai reformuoti kariuomenępagal olandų pavyzdį buvo nesėkmingi. 1605 m. švedų kariuomenė buvo visiškaisumušta LDK kariuomenės Kircholmo (Salaspilio) mūšyje, o 1611–1613 m. karesu Danija taip pat nepajėgė atvirame lauke atsilaikyti prieš skaičiumi mažesnę31Pateikiami gyvenimo metai.47