Untitled - Lietuvos kariuomenė - Krašto apsaugos ministerija

Dagtiniai ir ratukiniai šautuvaiMuškieta dagtine spyna. Kalibras – 18 mm. Europa, XVII a.rapyra, tačiau garsieji d’Artanjano draugai, o vėliau ir jis pats, vadinami muškietininkais,mat XVII a. išpopuliarėjusi muškieta geriausiai atspindi to laikotarpiokarybos madą. Vis dėlto verta atkreipti dėmesį į tai, kad Diuma karališkųjųmuškietininkų, monarcho apsaugos elitinio dalinio karių, be dvikovų rapyromisir dagomis savęs neįsivaizduojančių Prancūzijos aristokratų, gyvenimas ir kovos,nesuskaičiuojami nuotykiai ir žygdarbiai parodomi daugiausia taikaus meto kontekste.Svarbi šio laikotarpio mados dalis ir dvariškio kostiumo atributas buvobūtent rapyra (vėliau špaga). Taikos metu miestuose dislokuoti kariuomenėsdaliniai, neskaitant sargybos ėjimo ir specialių užduočių atvejų, neprivalėjo irnegalėjo turėti karo veiksmams skirtų ginklų. Europos valstybių kariuomeniųreguliariųjų dalinių pagrindinė puolamoji ginkluotė buvo laikoma arsenaluoseir kariams išduodama pratybų ir karinių kampanijų metu. Taip dalyvaudami LaRošelės (La Rochelle) apsiaustyje, d‘Artanjanas ir trys jo draugai muškietininkaipagaliau panaudojo ir savo pagrindinius ginklus – muškietas.Kita muškietomis ginkluota kariuomenės formuotė buvo dar XVI a.antrojoje pusėje Prancūzijoje atsiradę dragūnai. Jų organizavimą paskatino siekispaspartinti šaulių judėjimą ir taip atsiradusi muškietininkų sodinimo ant žirgųpraktika. Anot vienos iš hipotezių, dragūnų pavadinimas kilo iš pradžioje jųnaudotos trumpavamzdės muškietos dragono (angl. dragon, pranc. dragon).Dragūnai buvo formuotė, užimanti tarpinę padėtį tarp kavalerijos ir pėstijos.Vos atsiradę jie buvo laikomi raitaisiais pėstininkais, kadangi žirgus naudojotik atstumui nuo vienos iki kitos vietos įveikti, o kaudavosi pėsti. XVII a.dragūnai palaipsniui perėjo prie kovos ir pėsčiomis, ir raitomis. Nulipę nuožirgų jie kaudavosi pagal pėstininkų taktiką. Tuo metu rikiuotės užnugaryjelaikomus dragūnų žirgus prižiūrėjo specialiai tam skirti kariai. Įprastą dragūnoginkluotę sudarė trumpesnė ir lengvesnė nei pėstininkų muškieta, vienas arbapora pistoletų ir rapyra. XVII a. dragūnai dažniausiai naudojo dagtinę muškietą,kurios ilgis būdavo 135–150 cm, kalibras – 17–19 mm, o svoris – 3,7–4,5 kg.Forketė tokiai lengvesnei muškietai nebuvo reikalinga. Šaudydami raiti, dagčius,43