Untitled - Lietuvos kariuomenė - Krašto apsaugos ministerija

Dagtiniai ir ratukiniai šautuvaiTvirtovinis kablinis šautuvas dagtine spyna. Kalibras – 26 mm.Vokietija, XVI a. pabaiga–XVII a. pradžiabuožėmis tapo medžioklei ir į taikinius šaudyti skirtais ginklais, naudotais ikipat XVIII a. vidurio.XVI a. pabaigoje ir XVII a. ratukinės spynos buvo pritaikytos ne tikpėstininkų muškietoms, bet ir kai kuriems kitiems ilgavamzdžiams šautuvams.Šiuo laikotarpiu buvo naudojami ratukines spynas turintys tvirtoviniai šautuvaiarba sunkieji tvirtoviniai kabliniai šautuvai, skirti vykdyti specialioms užduotims,pavyzdžiui, tiksliems šūviams dideliais atstumais. XVII a. buvo toliau naudojamiir didelio kalibro tvirtoviniai kabliniai šautuvai su dagtinėmis spynomis.XVI a. antrojoje pusėje muškieta ir jos naudojimo būdas buvo patobulinti.Ispanų kovų Nyderlanduose laikotarpiu muškietos tebebuvo ilgus dideliokalibro (18–22 mm) vamzdžius turintys ginklai. Šaudoma buvo naudojant didelįparako užtaisą ir sunkias 50–60 g švinines kulkas. Efektyvaus šūvio nuotolis liko100–200 m, o kaunamasis nuotolis galėjo siekti ir 300 m. Šaudant ir toliau buvonaudojamos forketės. Lyginant su XVI a. pirmąja puse, naujove tapo pasikeitusiginklo buožė. Ji buvo pailginta, įremti į petį tinkamu padu. Nors pati buožė buvomasyvi, viršutinėje pusėje padarius didžiajam pirštui skirtą išpjovą, ji turėjo ganaploną kakliuką. Šaudant buožė būdavo atremta į petį, o ties nuleistuku laikomadešinės rankos plaštaka apimdavo kakliuką. Taip sumažėdavo atatrankos poveikis,padidėdavo taiklumas. Ginklą laikyti dešine ranka už kakliuko buvo patogiau,lengviau, buvo galima reikiamu metu nuspausti nuleistuką. Dauguma muškietųtebebuvo dagtinės, turinčios spynas, kai nuspaudus nuleistuką serpentinasjudėdavo veikiamas svertų. Atsirado įvairių formų lankelio pavidalo nuleistukoapsauga.Naudojant muškietas atvirame mūšio lauke lemtingas buvo kontrmaršo,arba karakolės (vok. caracoliren, lenk. karakol), taktikos išradimas. Jos esmę sudarėtinkamas šūviui pasiruošusių ir ginklus užtaisančių karių kaitos organizavimas.Taip buvo sudarytos sąlygos nuolatinei muškietų ugniai be ilgesnių laiko tarpų,kuomet neapšaudomas priešas galėdavo veikti netrukdomas. Rikiuotę sudarydavo10–15 eilių išsirikiavę šauliai. Iššovę pirmosios eilės muškietininkai apsisukdavo irper intervalus, paliktus tarp kitose eilėse esančių karių, arba pasidaliję į dvi dalis38