Untitled - Lietuvos kariuomenė - Krašto apsaugos ministerija

Dagtiniai ir ratukiniai šautuvaiArkebuza ratukine spyna. Kalibras – 14,5 mm. Vokietija, XVII a. vidurys–antroji pusė.Ginklo buožę atkūrė šviesaus atminimo Saulius Fokas, VDKM restauratoriusRatukinės spynos vaizdas.Viršutinė gaiduko lūpa lenktu ūsu –rankenėle su profiliuotu rutuliu galeApsodo ir buožės plokštumos vaizdaskairėje arkebuzos pusėjeXVI a. pabaigoje–XVII a. Europoje arkebuzomis buvo vadinami šautuvaitrumpesniais vamzdžiais, turintys ratukines spynas. Šie ginklai skyrėsi buožiųforma, priklausančia nuo krašto, kuriame juos pagamindavo. Buvo arkebuzųlenktomis, plokščiomis, prie pado vėduokliškai išplatėjusiomis prancūziškosiomis,itališkosiomis arba ispaniškosiomis buožėmis. XVII a. toliau buvo gaminamosir naudojamos vokiškosios arkebuzos tiesiais, briaunuotais apsodais ir asimetrinėmisbuožėmis, kairėje pusėje turinčiomis plačią, prie skruosto priglausti skirtąplokštumą, dešinėje – ištraukiamo dangtelio dengiamą ertmę atsarginiams piritogabalėliams. Ilgainiui arkebuzos prancūziškosiomis ir itališkosiomis buožėmis pradėtosvadinti kavalerijos šautuvais, arba bandoletais (lenk. bandolet) 25 , turinčiaistiesioginių sąsajų su vėlesniais karabinais (angl. carbines, rus. карабины). XVII a.prancūziškosios ir itališkosios buožės pailgėjo, todėl šaunant ginklą buvo galimaįremti į petį. Šias buožes turėję trumpavamzdžiai šautuvai raiteliams buvo itinpatogūs ir būtent jiems skirti ginklai. Kad būtų geriau nusitaikyta, arkebuzosvokiškaisiais apsodais buvo glaudžiamos prie skruosto ir atatrankos jėgai atlaikytitvirtai laikomos dešiniąja ranka. Šios rankos pirštai būdavo laikomi jiems skirtuosenuleistuko apsauginio lankelio grioveliuose. Ratukinės arkebuzos vokiškosiomis25Ginklo pavadinimo kilmė susijusi su jo nešiojimo būdu. Paprastai jis būdavo nešiojamas pakabintasant perpetės – bandoljero.37