Untitled - Lietuvos kariuomenė - Krašto apsaugos ministerija

Dagtiniai ir ratukiniai šautuvailaikomas visus esminius savo bruožus jau turinčios muškietos plitimo pradžia.Šiuo metu buvo išvystyta nenutrūkstamą muškietų ugnį galėjusi užtikrinti kontrmaršotaktika. Ilgainiui muškietos tapo pagrindiniais pėstininkų rankiniaisšaunamaisiais ginklais. Yra žinoma, kad dar XVI a. pirmojoje pusėje po Ispanijosmuškietas pradėjo naudoti Vokietijos žemių, Prancūzijos (apie 1527 m.), o vėliauir kitų šalių kariuomenės. Manoma, kad XVI a. 7-ajame dešimtmetyje jauvisose Europos valstybėse buvo daugiau ar mažiau muškietų. Tai buvo rinktinėspėstijos ginklai. Kad galėtų sėkmingai šaudyti iš ilgų, sunkių, didele atatrankapasižyminčių šautuvų, muškietininkai turėjo būti fiziškai stiprūs ir ištvermingižmonės. Turėdami tobulesnę ginkluotę, muškietininkai tapo arkebuzininkų pamainapėstijoje (raitieji arkebuzininkai kai kuriose Europos kariuomenėse išlikodar ir XVII a. pirmojoje pusėje). XVI–XVII a. sandūroje daugelio Europos šaliųkariuomenėse muškietininkai sudarė jau apie pusę visų pėstininkų, palaipsniuiįgydami didesnę reikšmę už pikinierius.XVI a. daugelyje stambesnių Europos miestų jau turėjo egzistuoti rankiniųparakinių šaunamųjų ginklų dirbtuvės, tačiau tobulinimo ir gamybos sritysetoliau pirmavo ekonomiškai pažangios Italijos, Vokietijos žemės, o amžiaus antrojojepusėje prie šių lyderių pozicijas užimančių kraštų prisijungė ir Prancūzija. Tuolaikotarpiu joms kiek nusileido Anglija, Ispanija, Olandija ir Skandinavijos šalys.Pokyčiai metalurgijos, ginklų konstrukcijos, gamybos įrangos srityse priklausėnuo bendrojo miestų ir amatų vystymosi, prekybos. Rankinių šaunamųjų ginklųgamyba buvo ypač išplėtota Pietų Vokietijos centruose Niurnberge, Miuncheneir Augsburge. Labai svarbų vaidmenį atliko Šiaurės ir iš dalies Vidurio Italijosgamybos centrai, tokie kaip Milanas, Brešija, Venecija ir Florencija. Šioje Europosdalyje išrasta ir pritaikyta graižtvinių vamzdžių gamybos technika ir technologineprasme tobulesnė spyna.XVI a. pradžioje buvo sukurta ratukinė spyna. Tiksli jos atsiradimo datair autorius nėra žinomi. Vieni tyrinėtojai teigia, kad šią spyną 1504 m. Niurnbergeišrado meistras pavarde Daneris (Даннер, Danner), kiti išradėju laiko Etorą(Эттор, Ettor) iš Flandrijos. Treti linkę manyti, jog ratukinę spyną apie 1517 m.išrado Johanas Kiefusas ( Johann Kiefus) – kitas meistras iš Niurnbergo. Ratukiniomechanizmo brėžiniai yra Leonardo da Vinčio manuskriptuose, pradėtuosekurti dar 1482 m. ir pristatytuose veikale „Atlanto kodeksas“ (Codex Atlanticus).Manoma, kad šiuose brėžiniuose pateiktą idėją jau XVI a. pradžioje realizavoMilano ir Brešijos šaltkalviai, o vėliau Pietų Vokietijoje ji buvo patobulinta irapie 1520–1525 m. pritaikyta parakiniams šaunamiesiems ginklams gaminti.Ratukinės spynos mechanizmo veikimui parengti buvo būtina iš anks-33