Untitled - Lietuvos kariuomenė - Krašto apsaugos ministerija

Domininko Kaubrionumizmatikos kabinetasGerarda DručkuvienėS. Sajausko nuotraukaKartais imi ir susimąstai: žmogaus gyvenimas – tik trumpa akimirka,palyginus su amžinybe, bet kiek daug galima per ją nuveikti, jei turi tikslą irkryptingai dirbi....Jau visai įdienojus Vytauto Didžiojo karo muziejaus vyr. fondų saugotojaJanina Karosevičiūtė ir numizmatė Gerarda Dručkuvienė, lydimos prof. StanislavoSajausko, atvyko prie „Violetos“ viešbučio Druskininkuose. Juos pasitikožvalus, linkęs pajuokauti, labai geranoriškas senolis Domininkas Kaubrys. Jeinežinotum, tikrai nepasakytum, kad jam jau visai netoli šimtas metų. Čia, josūnui priklausančiame viešbutyje, saugią vietą rado visą gyvenimą rinkta lietuviškųpinigų kolekcija.Sunku nusakyti, kokios pagarbos vertas žmogus, kuris kaip ta darbštuolėskruzdėlytė šapelis po šapelio kaupė, saugojo ir puoselėjo lietuviškų pinigųkolekciją (šiuo metu ji trečia pasaulyje apskritai ir pirma privati pagal didumąir pilnumą). Viešbučio rūsyje, specialiai įrengtose vitrinose, chronologiškaisusistemintas ir išdėliotas rinkinys, išdidžiai vadinamas Domininko Kaubrionumizmatikos kabinetu, yra sutvarkytas ir saugomas pagal visus muziejininkystėsreikalavimus, čia stebimi temperatūros ir drėgmės svyravimai, yra įranga jiemsreguliuoti. Medžiaga prieinama mokslininkams, monetų kūrėjams, muziejininkams,istorikams ir kitiems tyrėjams.D. Kaubrys gimė neramiu Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 m. sausio14 d., Plungės valsčiuje, Mišėnų kaime. Šeimoje jis buvo septintas vaikas. Domėjimąsigarbingos praeities laikus menančiomis monetomis sukėlė atsitiktinaipaauglystėje rastas pinigėlis su Vyčiu vienoje pusėje ir ereliu – kitoje. Pastebėjęssūnaus susidomėjimą, tėvas paaiškino, kad tai lietuviškas pinigas, ir padovanojogrįžtant iš vokiečių nelaisvės parsivežtas aplankytų kraštų monetas. Tai ir buvokolekcijos pradžia. Keitėsi jos turinys, atrankos kriterijai, bet pomėgis kaupti irsaugoti šiuos vertingus istorijos liudininkus neišblėso visą gyvenimą.Kolekcionavimo pobūdį gerokai pakoregavo pažintis ir iki šiol besitęsiantidraugystė su prof. S. Sajausku. Jiems bendradarbiaujant kolekcijos rinkimasįgavo mokslinį pagrindą, lietuviškos LDK monetos buvo atskirtos nuo Abiejųtautų respublikoje lygiateisiais pagrindais kursavusių lenkiškųjų. Itin pasitarnavo248