Untitled - Lietuvos kariuomenė - Krašto apsaugos ministerija

Restauruotų portretų mįslėNijolė Jocienė1934 metais pastačius naujuosius muziejaus rūmus, atsirado galimybėišplėsti ekspozicijas. Tų pačių metų spalio 18 dieną Karo muziejaus viršininkasgen. ltn. V. Nagevičius parašė laišką Istorikų draugijos pirmininkui prof. A. Janulaičiui.Jis teiravosi, gal muziejuje reikėtų šalia lietuvių kilmės Lietuvos didžiųjųkunigaikščių (nuo legendinio Rimgaudo) eksponuoti ir Lenkijos karalių beiLietuvos didžiųjų kunigaikščių (iki pat Stanislovo Poniatovskio) portretus. Taippat prašė sudaryti chronologinę lentelę ir nurodyti, kuris kuriais metais laikytasLietuvos didžiuoju kunigaikščiu.Gen. ltn. V. Nagevičiui 1934 m. lapkričio 9 d. atsakė prof. I. Jonynas. Jisatsiuntė Lietuvos valdovų sąrašą ir prierašą. Jame detaliai aprašė, kaip įsivaizduojaVaišelgą, karaliaus Mindaugo vyriausią sūnų, užėmusį Mindaugo sostą. Prof. I. Jonynasrašė: „Iš Vaišelgos laikų neturime nei antspaudų, nei jo paties aprašymų.Šis žmogus buvo linkęs prie mistikos. Jį sužavėjo rusų vienuolių gyvenimas irjis įstojo pravoslavų vienuolynan, kurį pats sau pasistatė. Vaišelga vystėsi dvasininkijosįtakoje ir pats rusėjo. Vienuoliškas gyvenimo būdas nesuminkštino jobūdo žiaurumo. Išėjęs iš vienuolyno maišto Lietuvoje malšinti, grįžo ten atgal.Vaišelga draugavo su Voluinės ir Haličo kunigaikščiais ir žuvo vieno girtavimosu jais metu, nužudytas iš keršto. Mano supratimu, jį reikėtų vaizduoti lietuvioaukštaičio pagrindiniais veido bruožais, bet rusų kunigaikščių rūbais. Reikėtųneužmiršti barzdos, kuri sudarė kiekvieno vienuolio neatimamą išvaizdos dalį. Galbūtų galima atvaizduoti jį vienuoliškais rūbais, kurie jam buvo taip reikšmingi.Veidas turėtų būti liesas, bekraujis, kaip kad vaizduojami pravoslavų šventieji.“Istorikų draugijai pritarus, buvo nutarta užsakyti Lietuvos valdovų iki1795 metų, t. y. Trečiojo Lietuvos padalijimo, atvaizdus. Taigi dail. I. Šlapeliui,Kauno meno mokyklos direktoriui, buvo pavesta nutapyti Steponą Batorą, MykoląKaributą Višnioveckį, Joną Sobieskį, Augustą II Saksą, Stanislovą Leščinskį,Augustą III ir Stanislovą Augustą Poniatovskį, dail. J. Mackevičiui – Vaišelgą,Jaunutį ir Švitrigailą, dail. P. Kalpokui – Žygimantą I, Kazimierą Jogailaitį irVladislovą, dail R. Ingelevičienei-Matuzonytei – Joną Kazimierą, dail. I. Petraitienei– Henriką Valua.Visi portretai turėjo būti nutapyti iki 1934 m. lapkričio 22 d. Kaip rodoįrašai muziejaus inventorinėse knygose, užsakymai buvo atlikti laiku. Archyvinėsebylose nepavyko rasti muziejaus komisijų (jose dalyvaudavo ir dailininkai)protokolų, kuriuose būtų užfiksuota, ar darbas tinkamas, ar jį reikėtų pataisyti240