Untitled - Lietuvos kariuomenė - Krašto apsaugos ministerija

Dagtiniai ir ratukiniai šautuvaiRytų Europos kraštų, įskaitant LDK, ginklų gamybos mastai negalėjo patenkintikariuomenėje augančio ilgavamzdžių šaunamųjų ginklų poreikio. Artėjant kariniamkonfliktui, šautuvų pirkimas ypač suintensyvėdavo. Ruošiantis Livonijoskarui, lenkams teko ginkluotis Lenkijos teritorijoje, LDK ir vokiečių kraštuosepagamintais ginklais. 1579 m. dagtinių šautuvų (rusznicy lontowe) nupirkta:Torunėje iš Nidlanto (Nidlant) – 235 vnt., Gdanske – 568 vnt., Vilniuje (galbūtdagtinių arkebuzų) – 16 vnt., Poznanėje – 199 vnt., Nidžicoje (lenk. Nidzica,vok. Niedenburg) – 100 vnt. Tais pačiais metais šautuvų su ratukinėmis spynomis(rusznice z zamkiem kołowym) nupirkta: Vilniuje – 48 vnt., Torunėje– 240 vnt. Čia pat minima, kad Vilniuje buvo nupirktos ir 73 parakinės. Be to,Hansui Lampei (Hans Lampe) iš Braunšveigo, Žemutinės Saksonijos, užsakytapagaminti dar 2000 dagtinių šautuvų (rusznicy lontowe) su parakinėmis ir 200ratukinių šautuvų (rusznicy kołowe) su parakinėmis.Turint omeny tai, kad Lenkijos ir LDK kariniai ryšiai buvo labai glaudūsdar iki 1569 m. sudarytos Liublino unijos, šios kaimyninės valstybės kariuomenėsginkluotės būklė, šaunamųjų ginklų įsigijimo ypatumai, jų tipai ir kokybėyra svarbūs ir Lietuvos kariuomenės istorijos kontekste. Tiek Lietuvos kariuomeneitalkinusi Lenkijos Karalystės kariuomenė, tiek Lietuvos samdyti lenkųkariai didžiąja dalimi buvo ginkluoti savo šaltaisiais ir šaunamaisiais ginklais.Ilgavamzdžių rankinių šaunamųjų ginklų pagausėjimą turėjo skatinti XVI a.pradžios kovos su Maskva. 1514 m. Oršos mūšyje šaunamuosius ginklus naudojoLietuvos didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio vadovaujamų jungtinių LDKir Lenkijos Karalystės pajėgų pėstininkai. Nežinomo amžininko XVI a. 3-iajamedešimtmetyje nutapytame mūšio paveiksle gerai matyti arkebuzas labai primenančiusginklus naudojantys pėstininkai. Kairiau centrinės kavalerijos rikiuotėsdailininkas pavaizdavo pėsčius šaulius, kurių rankose yra šautuvai dagtinėmisspynomis, vokiška maniera laikomi buože priglausti prie skruosto. Sunkiosioskavalerijos priešakyje pavaizduota dar viena šaudančių pėstininkų grupė – lenkųdaliniams priskiriami kariai. Jie pridengti šarvuotų karių su skydais (skydininkų),vieni šaudantys dagtiniais šautuvais (dvi priekinės ir ketvirta eilė), kiti juos užtaisantys(trečia eilė). Čia ginklai taip pat buože priglausti prie skruosto, dailininkoišmone – kairiojo.Visai Europai bendros karybos tendencijos neaplenkė ir Lietuvos. XVI a.antrojoje pusėje ilgavamzdžius rankinius šaunamuosius ginklus naudojo jau ne tikLDK kariuomenės pėstininkai, bet ir raiteliai. 1552 m. Čerkasų pilies aprašymeminimos dvi pėstininkų kuopos, sudarytos iš ietininkų ir šaulių. Šaunamiejiparakiniai ginklai sudarė svarbią Lietuvos kariuomenės pėstininkų ginkluotėsdalį. Dar XVI a. antrosios pusės šaltiniuose buvo minima ir atskira šauliais23