Untitled - Lietuvos kariuomenė - Krašto apsaugos ministerija

KARO MUZIEJŲ KONGRESĄPRISIMENANTDr. Steponas GečasPer visą sovietmetį įvairiais pavadinimais vadintas Karo muziejus neturėjogalimybės dalyvauti laisvojo pasaulio karo muziejų ir kitų militarinių įstaigųrenginiuose, išskyrus tuos, kurie vyko SSRS. Grąžinus ankstesnį pavadinimąir statusą, tarptautinėje erdvėje pripažinus Lietuvos nepriklausomybę, VytautoDidžiojo karo muziejus (VDKM) vėl buvo įtrauktas į tarptautinius kariniųmuziejų registrus. Pasikeitus geopolitinei situacijai, Tarptautinė karo muziejųasociacija IAMAM (International Association of Military and Arms Museums)nusprendė 1993 m. rugsėjo 5–12 dienomis Madride sušaukti kongresą. Kvietimasjame dalyvauti VDKM pasiekė jau 1993 m. sausio viduryje. Vėliau apie būsimąkongresą gaudavau pakartotinius kvietimus ir informaciją. Kelionės, pragyvenimo,organizacinės ir kitos išlaidos siekė per 2000 JAV dolerių. Išvykti į kongresąbuvo labai nelengva ir dėl daugelio kitų priežasčių. Lietuvoje tebebuvo sovietinėkariuomenė, diplomatiniai ryšiai su daugeliu valstybių nebuvo užmegzti. Vizasreikėjo gauti per Ispanijos ambasadą Sovietų Sąjungoje, reziduojančią Maskvoje.O atstovauti atgimusiai Lietuvai ir turtingam eksponatų Vytauto Didžiojo karomuziejui labai norėjosi. Veikė ir psichologiniai faktoriai. Ne vienas kolega į manogalimybę išvykti ir dalyvauti kongrese užsienyje žiūrėjo ne visai geranoriškai. Tiemetai man asmeniškai buvo labai sudėtingi – buvau Lietuvos kultūros fondoKauno tarybos pirmininkas, vienas paminklo „Lituanicos“ skrydžio didvyriamsstatymo organizatorių. Taip pat dar nebuvo visiškai baigti istorinio sodelio atkūrimodarbai. Rūpinimasis granito atgabenimu, skulptūrų liejimu, aukų tvarkymuir operatyviu atlyginimo išmokėjimu paminklo montuotojams, dalyvavimasįvairių komisijų darbe atimdavo begalę laiko, beje, ir lėšų, nes darbas fondoveikloje buvo visuomeninis, be atlygio. Reikėjo tęsti ir baigti rengti disertaciją.Darbų aibė ir lėšų stygius baidė gerus norus. Vis dėlto ryžausi rengti pranešimąapie Vytauto Didžiojo karo muziejų ir pristatyti jo ginklų fondus. Faksuišsiunčiau pranešimo anglų kalba tezes ir gavau atsakymą, kad esu įtrauktas įplenarinių posėdžių darbotvarkę. Trauktis nebebuvo kur – reikėjo ieškoti rėmėjų.Tik kai gavau kongreso organizacinio komiteto garantiją, kad pragyvenimo irvidaus transporto išlaidos bus padengtos, nusiunčiau visą pranešimą ir pradėjaurengtis kelionei. Lietuvos kultūros ministerija galėjo padengti tik nedidelę dalįkelionės išlaidų, likusią teko skolintis iš pažįstamų. Be to, už kelionę SovietųSąjungos „Aeroflot“ kaip iš užsieniečio, t. y. Lietuvos piliečio, norėjo nuplėšti226