Untitled - Lietuvos kariuomenė - Krašto apsaugos ministerija

Dagtiniai ir ratukiniai šautuvaiXVI a. pradžioje Vakarų Europoje vykusių karų metu. 1509 m. Šiaurės Italijoje,Lombardijoje, įvykusiame Anjadelio (Agnadello) mūšyje Venecijos arkebuzininkųšūviai sulaikė priešo pikinierių puolimą. Šis faktas, nepaisant venecijiečių pralaimėjimo(pergalę vis dėlto išplėšė prancūzai), rodo išaugusią rankinių parakiniųšaunamųjų ginklų galią ir taiklumą, kas buvo jau pavojinga ir tuo metu mūšiolauke dar beveik neįveikiamoms pikinierių kolonoms.Ilgainiui atsirado lengvesnės ir trumpesnės arkebuzos, skirtos raiteliamsir medžiotojams. Išlikę žinių apie tai, kad 1494 m. Italijoje raiteliai buvo apginkluotitrumpomis arkebuzomis, kurių ilgis tesiekė 75 cm. Maždaug tuo pačiumetu vietoje medinių, neretai lūžtančių grūstuvų Mece (Metz), Šiaurės rytųPrancūzijoje, Lotaringijos krašte, pradėti gaminti metaliniai (geležiniai arba plieniniai)grūstuvai. Vėlesnės medžiotojams ir kavaleristams skirtos trumpavamzdėsarkebuzos turėjo ratukines spynas.Arkebuza buvo svarbus Šventosios Romos imperatoriaus Maksimilijono I(1459–1519) 9 organizuotų landsknechtų pajėgų ginklas. Landsknechtų kovinėjerikiuotėje arkebuzos naudotos greta tokių šaltųjų ginklų kaip pikės, alebardos,dvirankiai kalavijai ir trumpieji kalavijai. Tiesa, šie šveicarų pėstininkų pavyzdžiusukurti vokiečių samdinių daliniai ir toliau naudojo sunkiuosius kablinius šautuvus.Dalies landsknechtų šautuvų buožės pasižymėjo specifine forma. XV a.pabaigoje susiformavo landsknechtų šautuvams būdingi apsodai masyviomis,trumpomis, kampuotomis buožėmis. XVI a. antrajame ketvirtyje paplito pailgintosir išlenktos buožės, padariusios didelę įtaką rytietiškiems šautuvams nuoTurkijos iki Tolimųjų Rytų. Iš landsknechtų šautuvų buožės kilo ir kampuota,asimetriška vokiškoji buožė. XVI a. Europoje, pirmiausia Ispanijoje ir Vokietijoje,paplito ir šautuvai į apačią lanku lenktomis buožėmis. Šiam tipui priskiriamasgeriausiai iš šių šautuvų žinomas petrinalis (vadintas taip pat kaip ir ankstesnisrankinis pabūklas), turėjęs beveik statmenai žemyn nulenktą, šaudant į krūtinęįremiamą buožę.Kaip šautuvai plito Vidurio Europos valstybių kariuomenėse, gerai iliustruojakaimyninės Lenkijos Karalystės pavyzdys. 1471 m. Lenkijos kariuomenėspėstininkų dalinių sąrašuose iš 2282 karių tik 15 buvo ginkluoti kabliniaisšautuvais. Vėlesniais dešimtmečiais šaunamųjų ginklų kiekis Lenkijos pėstijojegerokai išaugo: 1496 m. iš 1031 kario 235 buvo ginkluoti šautuvais, o jau kitaismetais H. Šolco (H. Scholz, H. Szolc) kuopoje iš 184 karių 97 buvo ginkluotišautuvais. Ilgavamzdžių šaunamųjų ginklų kiekio didėjimo tendencija kaimyninėsvalstybės kariuomenėje išliko ir XVI a. Pavyzdžiui, remiantis 1531 m.kariuomenės surašymo duomenimis, parakiniais šaunamaisiais ginklais jau buvo9Pateikiami gimimo ir mirties metai.21