Untitled - Lietuvos kariuomenė - Krašto apsaugos ministerija

Dagtiniai ir ratukiniai šautuvaiArkebuzininkai mūšyje. Paveikslo fragmentas, apie 1530 m.Iš leidinio: Matuszewski R. Muszkiety, arkebuzy, karabiny... Warszawa, 2000būdavo ne mažesnis kaip 60 cm, o bendras ilgis – ne mažesnis kaip 120 cm.Manoma, kad XV a. paskutiniajame ketvirtyje, tikėtina, kad apie 1480-uosius,ispanai ir vokiečiai pirmieji šautuvams pritaikė arbaletines žemyn palenktasbuožes, kurios šūvio metu būdavo įremiamos į dešinįjį petį. Ilgainiui tapoįprasta prie ginklo vamzdžio prijungti taikymuisi skirtą taikiklį ir kryptuką.Lyginant su ankstesniais rankiniais šaunamaisiais ginklais, arkebuzos buvogerokai patogesnės ir efektyvesnės. Jų šūviai pasižymėdavo didesniu taiklumu,nuotoliu ir kaunamąja jėga. Arkebuzos turėjo dagtines spynas, tad šaudant išjų nebereikėjo pagalbininkų. Dėl palyginti nedidelio svorio arkebuzos pradėtosplačiai naudoti lauko mūšiuose.Tobulesnius rankinius parakinius šaunamuosius ginklus turintys šauliaiVakarų ir Vidurio Europoje gana greitai tapo svarbia pėstijos dalimi. Jie buvopriskirti prie šveicarų, ispanų pėstininkų ir vokiečių landsknechtų sudaromų pikinieriųketurkampių kolonų. Kautynių metu šauliai rikiuodavosi laisviau glaudžiospikinierių rikiuotės priešakyje tam, kad pridengtų ir paremtų šią savo ugnimi.Paplitus arkebuzoms, dar labiau išaugo šaunamųjų ginklų svarba mūšyje. Šiaisšautuvais ginkluoti kariai pradėti vadinti arkebuzininkais. Jų ugnis pasiteisino jau20