Untitled - Lietuvos kariuomenė - Krašto apsaugos ministerija

Dagtiniai ir ratukiniai šautuvaipotencialiomis galimybėmis ir skatino tolesnį rankinių šaunamųjų ginklų plitimąbei vystymąsi. Palaipsniui buvo pereita prie ilgesnius vamzdžius turinčiųginklų gamybos.XV a. antrojoje pusėje buvo išrastas tobulesnis užtaiso padegimo būdas.Ginklas turėjo pritaisytą lenktą svirtelę su įspraustu dagčiu viename jos gale.Paspaudus kitą jos galą, svirtelė su pritvirtintu dagčiu nusileisdavo ir padegdavolentynėlėje esantį paraką, o per padegimo angą ugnis pasiekdavo užtaisą. Taibuvo gaiduko prototipas. Pati svirtelė buvo S raidės formos ir priminė gyvatę,todėl buvo pavadinta serpentinu 7 (lot. serpeus, serpens – gyvatė). Taigi užtaisąpadegti buvo galima ginklą laikant abiem rankomis ir drauge sutelkti didesnįdėmesį į taikymąsi. Šaulys galėdavo be kito asmens pagalbos gana greitai padegtiužtaisą neatitraukdamas akių nuo taikymosi linijos. Kurį laiką serpentinas įpradinę padėtį būdavo grąžinamas ranka. Šį paprastą, nuolat tobulinamą įtaisąpradėta tvirtinti prie lengvesnių rankinių šaunamųjų ginklų ir sunkių kabliniųšautuvų, nors iki pat XV–XVI a. sandūros daugelis jų ir toliau buvo naudojamibe serpentino. Vėliau, greičiausiai apie XV a. pabaigą, atsirado dagtinė spyna,kurioje serpentinas su dagčiu lentynėlę paliesdavo judinamas spyruoklės. Šiamemechanizme prie spynos plokštelės pritvirtintas serpentinas atlaužiamas palenkdavospyruoklę. Nuspaudus specialų mygtuką, spyruoklė atsipalaiduodavo irgreitai lenkdavo serpentiną prie lentynėlės. Spyruoklės veikiamas serpentinasjudėdavo kur kas greičiau nei ankstyvieji, judinami šaulio ranka. Dabar paspaudusmygtuką, serpentinas bemaž akimirksniu trenkdavosi į lentynėlę. Įpradinę padėtį jis, kaip ir anksčiau, būdavo grąžinamas ranka. XVI a. atsirado irgreitai paplito dagtinės spynos, kuriose serpentinas santykinai greitai judėdavoveikiamas atitinkamo ilgio svertų paspaudus nuleistuką. Į pradinę padėtį jį irkitas mechanizmo dalis grąžindavo spynoje įtaisyta spyruoklė. Kad lentynėlėjeesantis parakas nesušlaptų arba neišsibarstytų, prie spynos plokštės pradėtastvirtinti lentynėlę iš viršaus dengiantis pasukamas dangtelis. Tai leisdavo šauliuidaug laisviau judėti su užtaisytu ir naudoti paruoštu ginklu. Tereikėdavo turėtismilkstantį dagtį. XV a. pabaigoje vietoje ankstyvųjų parakinių šaunamųjųginklų vis dažniau pradedama naudoti arkebuza 8 . Tai buvo už kablinį gerokailengvesnis šautuvas, turintis dagtinę spyną, palyginti ilgą ir patvarų, didesnįslėgį galintį atlaikyti vamzdį, apsodą bei taikytis patogią žemyn palenktą buožę.Ginklo kalibras svyruodavo tarp 12,5 ir 18,5 mm. Vamzdžio ilgis paprastai7Tuo laikotarpiu kartais taip buvo vadinami ir visi tokį dagčio nuleistuvą turintys šaunamiejiginklai.8Manoma, kad terminas arkebuza kilo iš minėto vokiečių „Hakenbüchse“ (kablinė šaudyklė,kablinis šautuvas).19