Untitled - Lietuvos kariuomenė - Krašto apsaugos ministerija

PIRMOJI TARPTAUTINĖ KONFERENCIJAKARO MUZIEJUJEDr. Steponas GečasDar prieš 1990 m. rinkimus į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, kuri kovo11 d. paskelbė Nepriklausomybės Atkūrimo aktą, 1990 m. sausio 20 d. muziejussusigrąžino Vytauto Didžiojo vardą. Beveik 50 metų įvairiais pavadinimaisvadintam muziejui vėl grąžintas karybos istorijos statusas. Reorganizacinėspertvarkos teigiamai veikė muziejaus darbuotojus, skatino jų iniciatyvumą,kūrybinę mintį, kėlė entuziazmą. Užsimezgė glaudesni kontaktai su Krašto apsaugosdepartamentu, nuo 1992 m. liepos 23 d. – su Lietuvos krašto apsaugosministerija, susikūrusiais ar besikuriančiais kariniais daliniais, užsienio karybosistorijos specialistais.Brendo būtinybė susitikti, išklausyti vieniems kitus – surengti tarptautinęmokslinę-praktinę konferenciją „Lietuvos karybos istorijos klausimai“.Ypač entuziastingai konferencijos įdėją propagavo buvęs Lietuvos DidžiosiosKunigaikštystės skyriaus vedėjas, šviesaus atminimo muziejininkas JonasDaujotas. Jis ne tik pats paruošė pranešimą „LDK kariuomenė XVIII amžiuje“,bet, mokėdamas lenkų kalbą, parengė kvietimus kolegoms iš Lenkijos, padėjoredaguoti konferencijos pranešimus ir tezes.Tikslią konferencijos datą buvo sunku numatyti, sutarėme, kad tai turiįvykti 1992 m. pabaigoje. Jai ruoštis pradėjome 1992 metų pradžioje. Jau vasario20 d. direktoriaus įsakymu buvo sudarytas organizacinis komitetas: direktoriauspavaduotojas mokslo reikalams Steponas Gečas (pirmininkas), skyrių vedėjaiJonas Daujotas, Arvydas Pociūnas, mokslinis sekretorius Rimas Banaitis (nariai).Konferencijai paskirtos trys dienos – 1992 m. lapkričio 19–21 d. Į konferencijąbuvo pakviesti 25 pranešėjai iš 6 valstybių. Konferencijos darbe taip pat dalyvavoKrašto apsaugos ministerijos, karinių dalinių atstovai, universitetų ir mokyklųdėstytojai ir mokytojai, besidomintys Lietuvos valstybės istorija miesto visuomenėsatstovai, žurnalistai. Be lietuvių, pranešimus skaitė arba atsiuntė tezesprelegentai iš Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos. Nagrinėjamųtemų ratas buvo labai platus ir įvairus – apėmė visus Lietuvos istoriniusetapus ir priešistorę. Konferencijoje pirmus pranešimus – „Karas ir taika baltųpapročiuose“ ir „Akmens amžiaus ginklai Lietuvoje“ – skaitė Lietuvos istorijosinstituto darbuotojai Alvydas Nikžentaitis ir archeologas Vygantas Juodagalvis.Be minėto J. Daujoto, pranešimus dar skaitė buvę ar dirbantys Vytauto Didžiojokaro muziejaus darbuotojai: Gintaras Dručkus (kartu su Andriumi Dručkumi),198