Untitled - Lietuvos kariuomenė - Krašto apsaugos ministerija

1941 m. birželio sukilimui – 70valstybės vyrai Berlyne įkūrėpasipriešinimo organizaciją– Lietuvių aktyvistų frontą(LAF), kuris pradėtų kovą„už Tėvynės Lietuvos išlaisvinimąiš komunistiniosovietų jungo“. Netrukus perryšininkus ir lietuvių pasienyjeįsteigtus LAF postusbuvo išplėtotas platesnis irpastovesnis Berlyno LAFryšys su Lietuvoje buvusiaissvarbiais pogrindžio veikėjais– Kauno ir Vilniaus štabais.1941 m. birželio viduryje vykstant masiniams gyventojų (tarp jų ir LAF Vilniausštabo narių) suėmimams ir trėmimams, pasipriešinimo pogrindis pereina į kovinęparengtį. 1941 m. birželio 22 d., prasidėjus SSRS ir nacistinės Vokietijos karui,10 val. pagrindiniame LAF štabo posėdyje vieningai nutariama sukilti.1941 m. birželio 23-iosios rytą LAF įgaliotinis ats. j. ltn. Leonas Prapuolenisper Kauno radiofoną paskelbė, kad sudaroma Lietuvos Laikinoji Vyriausybėir atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė. Prasidėjusiame masiniame sukilimeveikė apie 16 000–20 000 sukilėlių, kurie galėjo sudaryti apie 400 būrių.Intensyviausiai sukilimas vyko Kaune, Vilniuje, Panevėžio, Utenos, Mažeikių,Švenčionių, Šiaulių ir Ukmergės apskrityse. Šalia vadinamosios „studentų koalicijos“narių Kaune ir iš SSRS Raudonosios armijos 29-ojo teritorinio šauliųkorpuso pasitraukusių karių Vilniuje kovėsi ir daugiau tautiškai nusiteikusių beispontaniškai sukilusių aktyvistų. Sukilimo dalyviai, kai kur be pasipriešinimo,užima svarbesnius punktus, į savo rankas perima valdžios įstaigas ir įmones,džiūgaudami iškelia trispalves, nuginkluoja raudonarmiečius ir palaiko viešąjątvarką. Kaune išleidžiamas pirmasis dienraščio „Į laisvę“ numeris.1941 m. birželio pabaigoje okupacinė nacių valdžia įsakė paleisti lietuviųginkluotus dalinius, o rugpjūčio 5-ąją – ir Lietuvos Laikinąją Vyriausybę,atkūrusią Lietuvos valstybę. Kovose su sovietais lietuviai neteko maždaug 650sukilėlių. Likę Birželio sukilimo dalyviai įsitraukė į vėliau sukurtas Vietinę irTėvynės apsaugos rinktines ar pokario antisovietinės rezistencijos veiklą. Vienasžymiausių partizanų buvo Birželio sukilimo dalyvis Adolfas Ramanauskas, vėliautapęs LLKS prezidiumo pirmininku brg. gen. Adolfu Ramanausku-Vanagu.191