Untitled - Lietuvos kariuomenė - Krašto apsaugos ministerija

„Kauno pilis amžių tėkmėje“Danutė GruzdienėVokiečių metraštininkas Vygandas Marburgietis savo kronikoje 1361 m.mini Kauną, aprašydamas rengiamos 1362 metų Kauno pilies apgulos įvykius.Ta proga Vytauto Didžiojo karo muziejuje 2011 m. gegužės 5 d. buvo atidarytaparoda „Kauno pilis amžių tėkmėje“, skirta pirmajam Kauno paminėjimui rašytiniuosešaltiniuose. Šios parodos tikslas – priminti Kauno paminėjimo datąper Kauno pilies gyvavimo raidą.Paroda „Kauno pilis amžių tėkmėje“ buvo surengta pačioje iškiliausiojeKaro muziejaus erdvėje – Vytauto Didžiojo kapeloje. Ši vieta buvo pasirinktaneatsitiktinai: čia eksponuojamas dailininko Jano Stykos 1901 m. nutapytaspaveikslas „Vytauto priesaika“, vaizduojantis 1362 metų Kauno pilies įvykius.Parodos eksponatai suteikė galimybę geriau susipažinti su vienu seniausiųLietuvos kunigaikščio Kęstučio statytų karinių įtvirtinimų Kauno pilimi ir josraida iki mūsų dienų. Didžiąją dalį parodoje eksponuojamų artefaktų sudarėmeno kūriniai (nuotraukos), XIV–XVII a. archeologiniai radiniai, aptikti tyrimųmetu Kauno pilies teritorijoje, ir įvairūs nuo XX a. pirmos pusės iki šių dienųobjekto vaizdai. Eksponuojamas V. Marburgiečio kronikos 1446 m. vertimo įlotynų kalbą rankraščio fragmentas dar kartą priminė Kauno jubiliejinę datą irpilies bei jos gynėjų tragišką lemtį. Lankytojai susipažino su pirmąja Kauno pilies1361–1362 m. rekonstrukcija, pateikta archeologo A. Žalnieriaus, ir dailininkoTomo Makovskio graviūroje „Kauno panorama“ vaizduojama pilimi. Iš mažiaužinomų eksponatų būtų galima išskirti 1776 m. bernardinų vienuolyno planą,kurio kairėje pusėje užfiksuota Kauno pilis. Su XIX a. vidurio ikonografiniaisšaltiniais supažindino dailininkų K. Kainkos 1843 m. pieštas Kauno pilies vaizdasir Vladislovo Kondrotovičiaus (Sirokomlės) darbas. 1875 metų liepą dailininkasNapoleonas Orda, lankydamasis Kaune, net dviejuose darbuose įamžino Kaunopilį. Vienas iš jų buvo eksponuojamas parodoje. Italų kilmės menininko MykoloElvyro Andriolio (Andriolli) kūryboje taip pat atsirado vietos Lietuvos praeitiesistoriniams paminklams. XIX a. 9-ajame dešimtmetyje dailininkas užfiksavoKauno pilį viename iš savo paveikslų, kurį buvo galima pamatyti parodoje. SuXX a. Kauno pilimi supažindino dailininkų Eugenijaus Moisejevo 1922 m.nutapytas paveikslas, Jono Buračo 1935 m. darbas, Stepo Varašiaus 1939 m.ir Kazio Šimonio 1959 m. nulietos akvarelės. Parodoje buvo eksponuojamanemažai nuotraukų, tarp kurių buvo galima išvysti ir žymaus XX a. tarpukariokraštotyrininko, fotografo Balio Buračo darbus.186