Untitled - Lietuvos kariuomenė - Krašto apsaugos ministerija

Archeologijos skyriaus ekspozicija „Karyba priešistorės Lietuvoje“3 pav. Rėkučių gynybinio įtvirtinimo maketas. XIII a.Pernaravos, Šilainių, ginklų lobiai papildo šio laikotarpio vitriną. Ekspoziciją puošiair karių papuošalai: amuletai, segės, antkaklės, apyrankės, žiedai. Ypač įspūdingiVII–IX a. pradžios gintariniai amuletai iš Lazdininkų ir X amžiaus lankinė aguoniniaisgalais segė iš Stačiūnų. Didelis dėmesys skiriamas žirgui, kadangi jis kariopalydovas ir kario gyvenime vaidino svarbų vaidmenį. Kapų, kuriuose kartu sukariu palaidotas žirgas arba jo aprangos reikmenys (žinoma iš pirmųjų amžių poKristaus), aptinkama jau pirmaisiais amžiais po Kristaus. I tūkstantmečio viduryje– Didžiojo tautų kraustimosi metu – jų ypač padaugėja. Įspūdingi ir dailūs žirgoaprangos reikmenys dengti ornamentuota sidabro plokštele: balno kilpos, kamanųskirstikliai, apkalai, žąslai, sagtelės iš Veršvų, Rimaisių, Masteikių, Pakalniškių kapinynų.Labai puošnus skandinaviškas kiauraraštis kabutis-žvangutis iš Marvelės, kuriopaskirtis – puošti žirgo kaktą. Vitrinoje eksponuojama kamanų, dengtų žalvariniaisapvalėliais ir datuojamų XI–XII amžiumi, rekonstrukcija iš Pakalniškių (4 pav.),dažnai žirgo kaklą puošusios žalvarinės antkaklės, karčius – gintariniai karoliai,žalvarinės įvijos, uodegą – apyuodegiai, kaktą – kabučiai.Be minėtų dirbinių, eksponuojami ir kiti žirgo aprangos reikmenys. Šigausi ir įdomi medžiaga parodo baltų bendruomenių požiūrį į žirgą. Šalia žirgoaprangos eksponuojama gausi raitelio atributika: botkočiai, pentinai.Įvairiais laikotarpiais kintant ideologijai, keitėsi ir laidosena, papročiai,išorinis kapo įrengimas. Žinomos dvi laidojimo formos: inhumacija (mirusieji lai-179